Kas nutinka po mirties? Galimos pasekmės. - Страница 2 - Forumas
Sekmadienis, 04.12.2016, 22:16
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

[ Nauji pranešimai · Dalyviai · Forumo taisyklės · Paieška · RSS ]
Страница 2 из 2«12
Forumas » Test category » Šviesos keliu » Kas nutinka po mirties? Galimos pasekmės. (Po mirties.)
Kas nutinka po mirties? Galimos pasekmės.
Aras3796Data: Sekmadienis, 17.05.2015, 09:54 | Pranešimas # 16
Рядовой
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 10
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
vienas zodisjums , skaitykit Vadim Zeland !
 
laumeData: Sekmadienis, 24.01.2016, 19:12 | Pranešimas # 17
Майор
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 96
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
Tik šiandien perskaičiau šį forumą.Labai stipru.Ypač Virgio komentarai.
 Turbut jau praėjo  2012 m. gruodžio šokas, tiksliau jo nebuvimas.l---labai pasiilgstu Virgio
  stiprių , išmąstytų komentarų ir paaiškinimų.Turėdama laiko skaitau senus straipsnius, komentarus.
Mąstau, kokie naivūs ir savim pasitikintys buvome bendraudami šioje erdvėje, aišku turėjome matyt tam pagrindo visi.
   Būtų labai įdomu, ką coliukės sako šio forumo autoriui , jo apmąstymai šiame  laikmetyje
   
 
virgisData: Ketvirtadienis, 28.01.2016, 19:14 | Pranešimas # 18
Подполковник
Grupė: Администраторы
Pranešimų: 123
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
Apmąstymai? Kada turi žinių pagrindus, turi vidinį ramstį, tą esmę, tai jokie apmąstymai sąmonėje jau negali išmušti iš  aiškaus kelio. Kada tikrai žinai ir tai patvirtini jausminiu pagrindu, nebereikalingi jokie papildomi apmąstymai ar paieškos, tereikia tik nuosekliai eiti tikslo link. Praktiškai visos esminės žinios ir darbo įrankiai jau pateikti, belieka tik kartas nuo karto juos priminti įvairiose interpretacijose ir paįvairinti asociatyviais pavyzdžiais, suprantamais tiems, kurie dar nejaučia ir tik bando prabusti. Nors ir rašai beveit tą patį, esmines nuostatas, bet žmonės visada randa tame kažką tai naujo sau. Taip ir turi būti, bus visada, kadangi  toks dėsnis. Žinoma, jei žmoguje nedominuoja demonas. Sielas visada traukia tiesa, kad ir kur kad ir kaip ji aprašyta, o tai duoda postūmį ir asmenybei, tačiau ar tai ji priims, grynai jos pačios pasirinkimas. Dvasingumas niekam nesiūlomas ir neperšamas, o kas peršama, tai jau ir nedvasingumas, tik iškreiptas eilinis atspindys kreivo veidrodžio. Viskas  iš esmės jau pateikta, paaiškinta dešimtis kartų, lieka tik dirbti.
Dabar daugiau domina ne kokių nors naujų žinių paieška, o praktinis darbas su savimi panaudojant jau turimas žinias, domina patirtis, kaip kitiems sekasi išlaikyti dėmesį dvasiniame. Tačiau tokių bendražygių beveik nėra. Nėra net su kuo atvirai pabendrauti, kadangi daugelio dvasingumas užsibaigia tik ties įdomesnių straipsnių perskaitymu laisvalaikiu nuo būties ir apsvarstymų geriausiu atveju, net nebandant tai pritaikyti. Suprantu, kad įsišaknijusi puikybė neleidžia peržengti tas ribas ir tik retas kol kas sugeba ištrūkti iš tų grandinių bei "apmąstymo" šablonų. Nors iš tikro tai nėra sunku, jei tikrai to nori, jei tau tai ne koks laisvalaikio praleidimo būdas, o rimtas kasdienis darbas konkrečiam tikslui, pagrindiniam tikslui.
Taip, žinoma ir tokiame kelyje pakanka duobių ir paslydimų, bet kaip sakoma, neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. Geriau jau šimtus kartų suklysti ir nors centimetrą pajudėti į priekį, nei sėdėti neklystant vietoje. Klysta visi, tačiau svarbiausia ne klaidų nebuvime, kas praktiškai neįmanoma, o kad padarius teisingas išvadas tų klaidų daugiau nekartoti. Tame esmė, dirbant tobulėti. Mano sąmonę taip pat kamuoja būtis su savo eilinėmis problemėlėmis, tik dabar stengiuosi tam nesuteikti dėmesio, stengiantis išlaikyti jį giluminiame jausme, toje begalybėje, kurią kiekvienas iš mūsų jaučia,nors retai, bet jaučia, suvokia tik reaguoja skirtingai. Vieni stengiasi kuo greičiau tai užmiršti, stumiami sąmonės, kiti įsigilinti, kas šiandiena "nepopuliaru".
Na o "coliukės", kupinos puikybės, jau senei išaugo, transformavosi ir dėka to, galima jausti tai, ko žodžiai neišreikšti. Būti su Juo ir tarnauti tik Jam. Ir tik dabar pradedi suvokti tai, kas yra tikra Laimė. Ir aš dėkingas Jam už visa tai. Nesvarbu koks toliau bus dvasios likimas, dėkingas už tai, ką turiu dabar, už tas nuostabias akimirkas. Padėkime vienas kitiems ir mes išbrisime iš to purvo, sužydės pelkė baltais Lotosais taip, kad nušvis ir praskaidrės visas pelkės vanduo. Ir tai jau bus ne pelkė, o tyras šaltinis, nes purvui nebeliks vietos, jis nesusidarys, nebus maitinamas mūsų dėmesiu. Kada visi gyvens ti pagal Jo valią ir dėsnius, tik Meilėje ir Laimėje. Mes tam ir esam, kad iš purvo išaugti nepriekaištingai švariais ir baltais, perdirbant patį purvą. Juk dėl to reikia tiek nedaug, tik truputėlį dėmesio tam, kas daro mus Mylinčiais, kas veda mus į Šviesą, kas augina mums sparnus ir atveria Beribio Dangaus Laisvę...
MYLĖTI! Tai vienintelė gyva jėga – tyras, didingas jausmas ir geroji Jo valia, kuri gali mus visus suvienyti. Būtent meilė, ir tik meilė gali tapti galutiniu visų žmonijos problemų sprendimu.

Taikos ir ramybės Sielai
 
Forumas » Test category » Šviesos keliu » Kas nutinka po mirties? Galimos pasekmės. (Po mirties.)
Страница 2 из 2«12
Поиск: