mokomės žolininkystės - Forumas
Šeštadienis, 21.01.2017, 23:34
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

[ Nauji pranešimai · Dalyviai · Forumo taisyklės · Paieška · RSS ]
Страница 1 из 111231011»
Forumas » Test category » Šviesos keliu » mokomės žolininkystės (mūsų miela wilary norėtų žinoti gydymo meno paslaptis,)
mokomės žolininkystės
DoremiData: Trečiadienis, 04.04.2012, 11:52 | Pranešimas # 1
Генерал-лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 625
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
pažadėjau rašyti, atpasakoti ką dirbu su žolėmis, tai padės jums susipažinti labiau su mus supančia gamta, kas tikrai norės- girdės augalų kalbą, bendraus , sužinos,
pradėkim
KOVAS
pimoji žaliava metų mano darbuose yra BERŽAS
kobo dvidešimt šeštąją galima rinkti pumpurus, tai tie dar neišsiskleidę žirginiai,
pumpurų rinkimas galimas ir dabar.Tinkamos dienos yra ir priešpilnis ir kitos savaitės pilnatis(kalbu apie balandžio trečiąją dieną), ne vėlu bus ir pirmoji savaitė po velykų
Paskui orai šils ir(tas pats beržas sako, kad jo žirginiai skleisis, prarasdami vaistingąsias medžiagas)
100 gr beržo pumpurų užpilti maždaug 0,5 l degtinės ir laikyti 8-10 dienų. Esant odos alergijai, pažeistas vietas tepti 2-3 kartus per dieną
pumpurus padžiovinti ir laikyti drobės maišelyje-prireiks vėliau gaminant mišinius imunitetui stiprinti, kepenims valyti
o dabar rinkdami juos, galite vakarais išsivirti pumpurų arbatos po puodelį
daugiausiai pumpurėliai turi bitučių renkamo pikio Pumpuruose yra rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, saponinų, vitamino c, organinių rūgščių, tanidų, cukraus. Lapuose yra iki 280 mg proc. vitamino C, eterinio aliejaus, hiperozido, saponinų. Be to, pumpurai ir lapai turi antibiotinių medžiagų su stipriu bakteriocidiniu veikimu
pagerti naudinga būtų pora savaičių
sekanti beržo dovana- SULA
Trys stiklinės beržų sulos per dieną ir reumatu bei inkstų akmenlige susirgti negresia. Skanus gėrimas tarsi sąžiningas valytojas, visas šiukšles išmeta lauk.
Beržų sula, kaip ir pumpurai, renkama pavasarį. Tačiau rinkimo procesas turi pasižymėti kruopštumu ir atsakingumu: iš šiaurinės medžio pusės grąžtu išgręžiama iki 5 cm gylio skylutė, į ją įstatomas medinis latakas, kuriuo sultys telkės į paruoštą indą. Baigus rinkti sultis būtina nepamiršti pasirūpinti ir gaivų gėrimą teikiančiu medžiu. Pragręžtą skylę užkimškite mediniu kaiščiu, tokiu būdu apsaugosite beržą nuo galimų ligų.
Suloje yra 0,5-2 % sacharidų (gliukozė, fruktozė), organinių rūgščių, vitaminų C, PP, kalio, kalcio, geležies druskų ir daug kitų mineralinių medžiagų. Reikia nepamiršti, jog šviežia sula greitai rūgsta, tad gėrimą konservuokite, tokiu būdu beržo sula nesuges ir išsaugos vertingas savybes.
Sulą gali gerti visi, tačiau sergantys diabetu ją vartoti turėtų saikingai. Sula tirpdo akmenis (dažniau fosfatinės ir karbonatinės kilmės) šlapimtakiuose, skatina šlapimo išsiskyrimą. Ja gydoma akmenligė, mažakraujystė, bronchitas, angina, furunkuliozė, podagra, egzema, avitaminozė. Sula reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina ir valo organizmą, skatina audinių regeneraciją. Iš beržo medienos gautas degutas veikia mikrobus. Jis yra daugelio tepalų bei linimentų sudedamoji dalis.
Du litrus tikrai galite išgerti per parą, išvalysite organizmą, įgausite jėgų,
Beržų sula gausiai teka iš medžio, todėl atsargų galite pasiruošti plastiko buteliuose ir padėkite į šaldiklį
Taip bent keletą mėnesių turėsite gyvybingo gėrimo
trečioji berželio dovana bus lapeliai, jauni, žali, maži dar
Taip pat prašau vakarais pasiruoškite lapelių arbatos užplikydami
Lapų antpilas gydo vandenligę, reumatą, skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos opaligę, kepenų sutrikimus, patikimai tirpina inkstų akmenis

Pumpurų ir lapų nuoviru plaunama galva. Jame esantis degutas ir kitos medžiagos dezinfekuoja odą, naikiną pleiskanas, stiprina plaukų šaknis. Nuo stipresnės nuoviro koncentracijos plaukai gelsvėja.
Beržo vaistinė žaliava įeina į įvairius vaistažolių mišinius, pvz.m stimuliuojančius šlapimo išsiskyrimą ar gerinančius medžiagų apykaitą
lapukai tinka skrandžio darbui gerinti
po šių trijų dovanų ,užbaikime organizmo pasiruošimą vasaros darbams BERŽO GRYBU
tai turintis daug kalio ir magnio grybas
verdame dvidešimt minučių grybo gabaliukus, galima laikyti tris paras, netoksiškas, gerti bet kada,
tuo pačiu nuoviru gydoma ir skrandžio erozijos ,opos
tik reikėtų nevalgyti mėsos
beržo grybo pasidžiovinkite, reikės į mišinius širdžiai stiprinti(kaip kalio,magnio)reikės į mišinius piktybinėms ligoms gydyti
tai tiek būtų KOVO darbų
Balandyje pratesime, bet priklauso nuo orų, gal būt pabaigoje rinksime pušų pumpurus, šalpusnius
iki kito karto
 
AirijanData: Trečiadienis, 04.04.2012, 15:02 | Pranešimas # 2
Лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 43
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
Kaip smagu, Doremi.. Labai pavasariška tema. Lauksim tęsinio ir ne tik. happy
 
DoremiData: Trečiadienis, 04.04.2012, 16:23 | Pranešimas # 3
Генерал-лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 625
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
biggrin darbo imkitės nelaukę pratesimo biggrin
smagaus pasilaipiojimo beržais tongue tongue
 
PlejadieteLinaData: Trečiadienis, 04.04.2012, 22:38 | Pranešimas # 4
Лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 46
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
ACIU, DOREMI. Labai, labai.

TESAUGO TAVE KUREJAS MEILEJE IR SVEIKATOJE !
 
DoremiData: Ketvirtadienis, 05.04.2012, 09:01 | Pranešimas # 5
Генерал-лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 625
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
smile dėkui
 
amaliData: Šeštadienis, 07.04.2012, 18:16 | Pranešimas # 6
Рядовой
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 5
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
Labai gera tema, aciu Doremi, butinai pasinaudosiu jusu patarimais. Lauksim papildymo !!
 
DoremiData: Penktadienis, 20.04.2012, 21:34 | Pranešimas # 7
Генерал-лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 625
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
RENKAME ŽOLES BALANDY- GEGUŽĘ
Dilgėlės nuo labai seniai naudojamos liaudies medicinoje. Šiuolaikinėje
medicinoje jos irgi yra svarbūs vaistiniai augalai. Iš didžiųjų dilgėlių lapų išvirta
arbata nuo seno vartojama organizmui stiprinti, kraujui valyti, ja gydoma
mažakraujystė, šienligė, astma, artritas. Antpilas padeda nuo vidinio kraujavimo,
reumato, odos ligų, pavyzdžiui, egzemos. Išoriškai gydomos odos ligos,
malšinamas artrito sukeltas skausmas, nervų(ypač sėdmenų) uždegimai,
hemorojus, stiprinami plaukai, naikinamos pleiskanos. Liaudies medicinoje
žaliomis dilgėlėmis būdavo plakama oda sergant reumatu. Tikėta, kad į išdilgintą
odą priplūsta daugiau kraujo ir taip pašalinamos dėl ligos audiniuose
susikaupusios nuodingos medžiagos. Be to, į organizmą patenkanti skruzdžių
rūgštis palankiai veikia reumato pažeistus sąnarius
Jauni dilgėlių lapai valgomi troškinti arba iš jų verdamos sriubos. Juos galima
džiovinti ir vartoti ištisus metus. Lapai labai maistingi, juose gausu mineralinių
medžiagų ir vitaminų. Teigiama, kad jauni lapai kaloringumu prilygsta bulvėms ir
dukart kaloringesni už morkas. Badmečiais dilgėlių lapai tapdavo vienu iš
svarbiausių žmonių maisto produktų.
Maistui ir vaistams vartoti reikėtų tik jaunus lapus, kol ūgliai būna ne
aukštesni kaip 15-20cm, nes subrendusiuose lapuose susidaro adatėlių pavidalo
kristalų drūzų, kurios patekusios į organizmą gali sudirginti gleivines ir pakenkti
inkstams. Dilgėles skinti ir ruošti maistą arba jų žaliavą vaistams reikia mūvint
pirštines. Troškinant arba verdant dilgėlių lapus, dilgieji šereliai ir juose esančios
medžiagos suyra, todėl valgyti jas visai saugu
pušis
Iš paprastųjų pušų pagaminti preparatai gana plačiai naudojami tiek liaudies,
tiek šiuolaikinėje medicinoje. Jais gydomos inkstų, šlapimo pūslės, kvėpavimo takų,
gleivinių ligos, reumatasPumpurai skinami nuo ankstyvo pavasario, jiems pradėjus brinkti.
Pumpurus skinti galima nuo vyresnių nei 10 metų amžiaus pušų žemutinių šakų.
Nuskinti pumpurai džiovinami gerai vėdinamoje vėsioje patalpoje.

Medienos dulkės, susidarančios ją apdorojant, taip pat sakai ir eteriniai aliejai
jautriems žmonėms gali sukelti alergiją ir dermatitą. Eterinių aliejų negalima vartoti
kaip vidinių vaistų, jeigu jų nepaskyrė gydytojas
Lenkijoje jauni ir dar sultingi
paprastųjų pušų ūgliai mirkomi sirupe, iš kurio paskui gaminamas gaivusis
gėrimas. Kartais jauni ūgliai valgomi švieži, jų dedama į padažus.
Spygliai audinius dažo gelsvai ruda, kankorėžiai- rausvai geltona spalva.
Iš spyglių gaunamas eterinis aliejus
naudojamas parfumerijoje, kvapų terapijoje ir medicinoje

Добавлено (20.04.2012, 14:51)
---------------------------------------------
raktažolė
Pavasarinės raktažolės yra labai vertingi vaistiniai augalai, tačiau dėl įvairių
priežasčių iš jų pagaminti preparatai dabar vartojami gana ribotai ir
neišnaudojamos visos jų gydomosios savybės. Svarbu pridurti, kad pavasarinių
raktažolių lapų maistui ir antpilo gydymo tikslais nederėtų vartoti nėščiosioms ir
asmenims, vartojantiems kraujo krešėjimą slopinančius vaistus, nes šie augalai irgi

mažina jo krešėjimą. Seniau šių augalų žiedynų antpilu dažniausiai buvo slopinami
spazmai, raumenų traukuliai, paralyžius, reumato sukelti skausmai. Lapuose,
žieduose ir ypač šaknyse yra saponinų, kurie palengvina atsikosėjimą, todėl jais
gydomas bronchitas, kitos kvėpavimo takų ligos. Salicilo dariniai veikia kaip
nuskausminamieji, slopina uždegimus, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą
ir šlapimo skyrimąsi. Nuo žiedų atskirtų vainikėlių antpilas yra efektyvūs
raminamieji, juo gydomos nervų ligos. Šį preparatą ypač veiksminga vartoti
pernelyg aktyviems vaikams ir tiems, kurių sutrikęs miegas. Literatūroje
nurodoma, kad pavasarinių raktažolių vainiklapių preparatai padeda sergantiems
alergija, jais galima gydyti astmą.
Iš visų paprastųjų raktažolių dalių gaminami homeopatiniai vaistai, kuriais
gydomos inkstų ir kvėpavimo takų ligos.
Žiedynai vaistams skinami pavasarį, pradėjus skleistis žiedams. Nuskintus gana
sultingus žiedynus būtina džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne
aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje
Ankstyvieji šalpusniai- Lietuvoje nuo seniai žinomi ir plačiai vartojami vaistiniai
augalai. Įdomu, kad daugelyje vietų jie liaudiškai vadinti šulpusiais, šalpusnėmis,
šaltapusniais, šaltapusiais, žalpusiais ir panašiai, o kitur- močeklapiais, močialapiais ar
kitokiais panašiais pavadinimais. Apie šių augalų gydomąsias savybes liaudis
sukūrusi net mįslių: „Šonas šaltas, šonas šiltas, ir karštį traukia, ir votį sutraukia“.
Ankstyvieji šalpusniai visoje Europoje yra vieni iš populiariausių vaistinių
augalų, liaudies medicinoje naudojamų įvairioms ligoms gydyti, džiovintų lapų ir
jau pagamintų preparatų galima įsigyti vaistinėse. Europoje vaistams naudojami
lapai, o Rytų šalyse- graižai, kuriuose pirolizidino daugiau negu lapuose. Kartais
gydymui pritaikomi ir šakniastiebiai. Dažniausiai šalpusnių preparatai vartojami
nuo kvėpavimo takų ligų: bronchito, kosulio, astmos. Lapų antpilas padeda
atsikosėti, slopina uždegimus, veikia dezinfekuojamai.
Tyrimais nustatyta, kad šalpusnių ekstraktas stiprina žmonių organizmo
atsparumą ir imuninę sistemą. Yra duomenų, kad šių augalų preparatai padeda
sergantiems bronchine astma, bet baigus gydymo kursą poveikis trumpalaikis.
Ankstyvųjų šalpusnių ir kitų vaistinių augalų, tokių kaip saldymedžiai ir
čiobreliai, mišiniai padeda nuo emfizemos ir silikozės. Iš žiedų pagamintais
šutekliais išoriškai gydomi odos uždegimai, egzema, opos, vabzdžių įgėlimų
sukelti patinimai. Šviežių lapų kartais dedama ant sumušimų ar patinusių vietų.
Ankstyvuosiuose šalpusniuose aptinkami labai maži kiekiai kepenis stipriai
pažeidžiančio alkaloido pirolizidino, todėl šių augalų preparatus pavojinga vartoti
dideliais kiekiais.
reikėtų vengti nėščiosioms, kūdikius krūtimi maitinančioms motinoms ir vaikams,
jaunesniems kaip 6 metų amžiaus.
Ankstyvųjų šalpusnių neišsiskleidę arba vos išsiskleidę graižai valgomi
švieži arba troškinti, jų dedama į salotas. Teigiama, kad jiems būdingas vos
juntamas anyžių kvapas. Labai jaunais lapais skaninamos mišrainės, salotos ir
sriubos. Iš šviežių arba džiovintų lapų ruošiama kvapni arbata, o jauni ūgliai
verdami cukruje ir valgomi kaip saldėsiai

Добавлено (20.04.2012, 14:57)
---------------------------------------------
ugniažolė
ugniažolėse esančios veikliosios medžiagos
slopina piktybinių ir gerybinių auglių augimą, jos yra svarbi skrandžio opaligei
gydyti skirtų vaistų sudedamoji dalis. Didžiųjų ugniažolių žolės neretai dedama į
vaistažolių mišinius, skirtus organizmui valyti ir stiprinti, tačiau būtina prisiminti,
jog šie augalai nuodingi.
Išoriškai didžiųjų ugniažolių sultimis, kurios veiksmingai naikina bakterijas,
grybus ir virusus, gydomos karpos, nuoviru arba antpilu- užkrečiamosios plaukų,
odos ir nagų grybelinės ligos, nuospaudos.
Didžiosios ugniažolės yra stipriai nuodingi augalai. Oranžinės sultys,
išsiskiriančios iš pažeistų stiebų ir lapų, dirgina gleivines, gali alergizuoti, o jeigu į
organizmą patenka daug sulčių, jos gali paralyžiuoti, suerzina kvėpavimo
organus, sukelia kosulio priepuolius ir dusulį. Dėl to geriamieji ugniažolių
preparatai turi būti vartojami tik gydytojui rekomendavus, parinkus tinkamas
dozes ir stebint gydymosi eigą.
Ugniažolės kaupia alkaloidą chelidoniną, sudėtimi ir poveikiu panašų į
aguonose esantį papaveriną. Chelidoninas atpalaiduoja spazmus, veikia tulžies
lataką ir bronchus. Ugniažolėse taip pat yra alkaloido sparteino, kuris
________________________________________
normalizuoja širdies ritmą esant nedidelio laipsnio aritmijai.
Gydymui naudojamos didžiųjų ugniažolių šaknys ir žolė. Šaknys kasamos
rudenį arba anksti pavasarį. Nuplautos šaknys supjaustomos ir džiovinamos gerai
vėdinamoje patalpoje. Žolė renkama žydėjimo laikotarpiu.
Didžiųjų ugniažolių nuoviras, nelygu, koks kandikas, vilną nudažo įvairių
atspalvių geltona spalva.
Varputys
Paprastieji varpučiai liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje yra labai vertinamos
vaistažolės. Šakniastiebių nuoviras slopina uždegimus, tirpdo inkstų akmenis,
stiprina organizmą, juo gydomi įvairūs kepenų ir inkstų sutrikimai, infekciniai
šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimai, palaikoma vyrų potencija. Teigiama, kad
varpučiuose esančios veikliosios medžiagos apsaugo inkstų audinius nuo infekcijų
ir dirgiklių, paspartina šlapimo skyrimąsi ir lėtai tirpdo inkstų akmenis.
Svarbiausia, jog varpučių preparatai veikia labai švelniai ir neturi jokio šalutinio
poveikio. Liaudies medicinoje paprastųjų varpučių šakniastiebių nuoviras išoriškai
naudojamas galūnių tinimui slopinti.
Vaistams paprastųjų varpučių šakniastiebiai renkami rudenį(rugsėjo-spalio
mėnesiais) arba pavasarį(balandžio mėnesį). Geriausia rinkti dirvonuose, kuriuose
kelerius metus nenaudoti herbicidai ir trąšos. Šakniastiebiai švariai nuplaunami,
pašalinami stiebų likučiai, pažeistos šakniastiebių dalys ir jie džiovinami ne
aukštesnėje nei 40°C temperatūroje. Išdžiuvę šakniastiebiai turi išlikti šviesiai
geltoni.
Seniau paprastųjų varpučių šakniastiebiai, dažniausiai badmečiais, vartoti
maistui. Sudžiovintų šakniastiebių miltų būdavo maišoma į javų miltus kepant
duoną.
Paprastųjų
varpučių
šakniastiebiuose
susikaupia
gana
daug
angliavandenių, todėl jie yra salsvo skonio. Ilgai verdant šakniastiebius gaunamas į
sirupą panašus saldus skystis. Džiovinti ir paskrudinti vartojami kaip kavos
pakaitalas. Labai jauni lapai tinka salotoms, o jų sultys pasižymi panašiomis
savybėmis kaip kviečių želmenų sultys.
Įdomu, jog katės ir šunys dažnai ir noriai ėda paprastųjų varpučių lapus.
Manoma, kad augalų lapai plėšrūnams padeda apvalyti virškinimo sistemą ar
atsikratyti žarnyno parazitų, bet kodėl katės ir šunys iš visų kitų žolių išskiria
varpučius, tiksliai nežinoma

Добавлено (20.04.2012, 14:58)
---------------------------------------------
Gydomosios trikerčių žvaginių savybės žinomos išties seniai ir šie augalai
plačiai pritaikomi liaudies medicinoje, bet šiuolaikinėje medicinoje jų preparatai
naudojami retai. Liaudies medicinoje trikerčių žvaginių antpilu paprastai
stabdomas vidinis ir išorinis kraujavimas, ypač skrandžio, plaučių, gimdos ir
kitko, juo gydomas viduriavimas, skorbutas, padidėjęs kraujospūdis. Trikerčių
žvaginių žolės antpilas skatina lygiųjų raumenų, ypač šlapimo pūslės,
susitraukimus, veikia kraujagysles, vartojamas nuo žarnyno, kepenų, tulžies
pūslės ligų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų. Tyrimais nustatyta, kad
žvaginių preparatais galima gydyti nevaisingumą, jie skatina gimdos
susitraukimus. Liaudies medicinoje nuoviru girdydavo gimdyves. Su gyvūnais
atliktais tyrimais nustatyta, jog liaudies medicinoje trikerčių žvaginių preparatai
pagrįstai vartoti kai kurių rūšių onkologinėms ligoms gydyti.
Iš šviežios trikerčių žvaginių žolės gaminami homeopatiniai vaistai, skirti
kraujavimui iš nosies ir šlapimo takų akmenligei gydyti.
Trikerčių žvaginių, kaip daugelio kitų šios šeimos augalų, preparatų
nepatariama vartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui ir sergantiems lėtiniu
šlapimo pūslės uždegimu. Jų turėtų vengti nėščiosios.
Vaistams renkamos žydinčios trikertės žvaginės. Nupjauta antžeminė dalis
džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 45°C

Šviežiuose lapuose
esama apie 3 procentus baltymų, iki 4 procentų angliavandenių, nedaug riebalų,
taip pat daug geležies, kalcio ir vitaminų.

Добавлено (20.04.2012, 21:34)
---------------------------------------------
dabar štai trumpai, lakoniškai, kaimiškai be jokių vardijamų medžiagų kiekių
rinksiu dilgėles nuo sekmadienio
diena turi būti saulėta, žolės sausos,
džiovinsiu pastatytoje pažiūrėje lentynose, išklotose rudu kartonu
ten vėsu ir tamsu, gerai keičiasi oras
taigi, dilgė man reikalinga plaukų stiprinimui(dažo šviesius plaukus tamsiai), dėsiu į mišinį pleiskanoms naikinti,
dabar pešu ir plikinu paršeliams- stiprina organizmą
bus reikalingos kraujui stiprinti, nes šiuo metu pilnos geležies
dar tinka gydyti kai kuriuos odos susirgimus, bėrimus
virsiu sriubą bent keletą kartų
pušis
kaip žinote, pumpurais gydomos plaučių ligos, galima jau rinkti, džiovinti arba užpilti cukrum ir laikyti septynis mėnesius, tuo sirupu gydomi vaikai
spygliai renkami ir žiemą, tada kada reikia, juos reikia įpjauti, nes galiukai uždari ir verdant neatsiveria, ten esančios naudingos medžiagos nepateks į arbatą
naudoju ir šakelių viršūnėles, verdu puode ir pilu į vonią(atsargiai depresija sergantiems negalima)
aplamai pušis tik stiprių nervų žmonėms, jautruoliams gali netikti
šalptusnis
štai tuoj išlys žiedukai ir rinksiu gydyti astmai
raktažolės taip pat tiks astmai, alergijai gydyti
ugniažolė tuoj pražys,
ką gi, su ja daug darbo- sunkios odos ligos, karpos, išaugos ir kiti netikę odos susirgimai, kurių nesiima gydytojai, priklauso ugniažolei
galima trinti trintuvėje akmeninėje ir maišyti su kiaulės taukais, alyvų aliejumi
renku džiovinti arbatai, vėžiu sergantiems, tai pagrindinė žolė į mišinius onko
gaminu su baltuoju vynu trintą ugniažolę- leukemijai
gaminu su valytu žibalu trintą žaliavą- įvairioms formoms vėžio
ši žolė unikali, patikėkit
tuoj, tuoj kultivuos dirvas, kas neturi iš rudens varpučio šaknų, reiktų dabar prisirinkti
tai galingos gyvybinės energijos šaltinis, kovos už būvį, už gyvenimą bet kokiom sąlygom atstovas
tiks depresijos mišiniui
tiks vyrams vyriškumui kelti
reikalingas imuniteto mišiniams labai
va ir žvaginė krauna žiedukus
man ji reikalinga kaip arbatai ,kuri padeda žmogui išsivalyti vidaus organus nuo cheminių vaistų nuosėdų, toksinų ir kitokio nešvarumo
ši žolė dažnai skiriama po chemoterapijos,
aprašiau paprasta žmonių kalba, tačiau turiu pasakyti, dilgėlė didina kraujo krešumą, varputis taip pat, atsargiai
pušį jau minėjau dėl nervų jautrumo
o raktukai ir šalpusnis dera mažomis dozėmis, nes kaip ir dažna vaistažolė turi šiek tiek gamtinių nuodų, nuo kurių dar niekas nesusirgo ir nemirė
sėkmės gydantis

 
monntosData: Šeštadienis, 21.04.2012, 05:56 | Pranešimas # 8
Генерал-майор
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 257
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
imi dilgeles isverdi ir valgai ?kiek ju galima valgyt? Kasko uzsimaniau dilgeliu paragaut biggrin nelabai ka suprantu,augalu net visu nepazystu o ka dar sneket apie ju valgyma.
 
DoremiData: Šeštadienis, 21.04.2012, 20:14 | Pranešimas # 9
Генерал-лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 625
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
dilgėlių sriuba
truputį bulvių, truputį morkų, sauja kruopų(aš perlines verdu)sviestuko, svogūno(vietoj sviesto galima sultinį ar kauliuką paršo)dilges nuplikinam, perplaunam gerai, susmulkinam, baigiant virti sumetam į sriubą, lapelis, pipiras, druska, petruška ir skanaus, montos
šia sriuba kaimo žmonės po gavėnios maitinosi, gerino kraują(geležis), taisė sveikatą lauko darbams, prieš tai prisigėrę sulos, žinoma
 
monntosData: Šeštadienis, 21.04.2012, 21:23 | Pranešimas # 10
Генерал-майор
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 257
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
dekui.Reiks kada i miska nueit,kad dilgeliu pajieskot.Ismeginsim Norvegiskas biggrin
 
DoremiData: Sekmadienis, 22.04.2012, 12:43 | Pranešimas # 11
Генерал-лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 625
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
wacko surprised a tu norvegijoj????
 
AirijanData: Sekmadienis, 22.04.2012, 22:19 | Pranešimas # 12
Лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 43
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
Ačiū, Doremi.. Tie receptai taip vylioja išbandyti happy Visiems skanios dilgelių arbatos
 
monntosData: Trečiadienis, 25.04.2012, 00:25 | Pranešimas # 13
Генерал-майор
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 257
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
Na pokolkas jo apsistojas Norway. O kodel su tokiu nusistebimu? biggrin
 
DoremiData: Trečiadienis, 25.04.2012, 13:47 | Pranešimas # 14
Генерал-лейтенант
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 625
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
e, todėl kad mano sūnūs nori į tą šalį, tačiau neturi gArantuotos darbo vietos, nėra žmogaus ten esančio, kuris pagelbėtų su ta darbo vieta wacko
ot, nustebau ka žmonės būna, gyvena, dirba ir jiem gerai
 
monntosData: Trečiadienis, 25.04.2012, 23:37 | Pranešimas # 15
Генерал-майор
Grupė: Пользователи
Pranešimų: 257
Reputacija: 0
Statusas: Off Lain
Pats jau daug saliu kur gyvenau.Nesu,kaip zmogiskai sakant patriotas savo salies.Man kvailai atrodo,kad kaskas pries daug metu mistelejo ant kampo ir pradejo atsirast imperijos,karalistes,salys,,sienos.Kur kaskas is auksciau zaide sahmatais zmogeliuku figurelem.Kurie mire del savo karaliaus,salies nuo tokiu paciu kiurie yra tokie patis.Cia ilga tema,bet vistiek zmones gali daugiau tik pasneket,bet nelabai suvokt tokiu paprastu daliku.Ne istos puses zmones keicia pasauli biggrin

Del tavo sunaus.
Kiek jam metu.Kokia specialibe.Ka dirbt moka ir ar netinginis ?
 
Forumas » Test category » Šviesos keliu » mokomės žolininkystės (mūsų miela wilary norėtų žinoti gydymo meno paslaptis,)
Страница 1 из 111231011»
Поиск: