Daug puikaus ir nuostabaus egzistuoja Visatoje, dabar mes norėtume pakalbėti su jumis apie utopinę, grožio ir šviesos šalį, daugumai žmonių nežinomą, faktiškai egzistuojančią šiuolaikinėje Žemės realybėje.

Gajos giliame vidiniame pasaulyje gyvena, aukšto išsivystymo lygio būtybių, energinga civilizacija – pirmų Atlantidos gyventojų palikuonis, kolonizavę požeminį pasaulį. Apsaugoti nuo geofizinių kataklizmų, kurie per daugelį milijonų metų nušluodavo jūsų pasaulį nuo Žemės paviršiaus, atlantai ne tik išgyveno paskutinį didelį Ledynmečio periodą, bet ir pratęsė savo egzistavimą sukurdami Motinos Žemės įsčiose nuostabią šalį – In vibracijos šalį.

Ta šalis žinoma kaip Agartha.

Mintis apie didžią požeminę civilizaciją – nėra keista hipotezė. Agarthos pasaulio ir jo kultūros centro Šambala gerai žinomas išmintingiems budistams ir Tibeto lamoms, daugumas mistikų ir pranašų matė tas šalis ir keliavo jose savo šviesos kūnuose.

Laimingieji ir išrinktieji iš jūsų dvasinių lyderių skaičiaus reguliariai lankosi Agarthoje savo fizinėje formoje. Jie valdo plačiomis žiniomis apie aukšto išsivystymo lygio Vidinės Žemės pasaulį, nes dažnai būna Šambaloje, kur gauna pamokymus ir nurodymus nuo Baltosios Brolijos žinių, vadovaujančių šiai karalystei. Daugelio epochų mąstytojai saugojo ir perdavinėjo ateinančioms kartoms, po žeme klestinčios civilizacijos išmintį ir žinojimas to, yra jūsų kolektyvinėje sąmonėje, laukiančios atsibudimo.

Žemės istorijos eigoje su šiomis virš būtybėmis iš Atlantidos, sąveikavo įvairios civilizacijos. Kai kuriose planetos vietose vis dar yra tuneliai ir vienais ar kitais svarbiais momentais, Agarthos dvasiniai lyderiai išeidavo į paviršių. Jie aplankydavo išrinktas visuomenes – pavyzdžiui, lemūriečius, tibetiečius, majus, senovės egiptiečius, druidus, etrusus – perdauodavo jiems savo išmintį, sieloms pažinančioms išorinį pasaulį, tarnaujančios aukščiausioms Gajos tikslams.

Tibetiečiai, daugumas iš kurių yra antro atlantų ciklo reinkarnuotos sielos, ar tiesioginiai trečio ciklo palikuonys, palaikė atvirus kontaktus su Agartha iki praeito amžiaus vidurio, kada Bodhisattva Dalai-Lama buvo priverstas palikti visam laikui savo šventas žemes. Po Dalai-Lamos išvykimo, tibetietiškas dvasinis portalas Lchasi buvo užantspauduotas ir pakeistas kitu, kuris randasi Indijoje Kailas kalno papėdėje ir dabar būtent ten į Šambalą keliauja išrinktieji tibetiečių lyderiai, kuriuos išrinko tarnauti pasiuntinių rolei.

Ar gi jie negrįžo į paviršių kai tik planeta atšilo? Kame čia reikalas?

Kada ledo sluoksniai atsitraukė, tyrinėtojų komandos iš Agarthos iš tikro grįžo į paviršių ir atsidūrė svetimais pasaulyje, kurį buvo priversti palikti jų protėviai. Tyrinėtojus vedė natūralus žmogiškas smalsumas: noras ieškoti tai, kas dar „neatrasta" ir kažkuria prasme „prarasta" , o taip pat pasąmonėje kreiptis į jūsų galaktinę šeimą ir sugrįžti į žvaigždes.

Tuo metu daugumas sirijietiškų sielų nusprendė įsigyti žmogišką formą čia Žemėje, kad padėti atgimti žmoniškai giminei ir padėti reaktyvuoti jūsų tiesioginį ryšį su Šviesos Šeima. Pirmaisiais ankstyvame žmonijos grįžimo dienomis materializavosi Inžnuni.

Nežiūrint į tai, kad Agartho gyventojai žinojo apie Žemės ritmus, jų sugebėjimas suprasti žvaigždžių ciklus, dienos ir nakties suvokimą, Saulės ir mėnulio ciklai, metų laikai, turėjo praeiti žymias korekcijas jų sąmonėje. Su laiku Agarthos gyventojai pasikeitė ir sugebėjo prisitaikyti prie ryškių Saulės spindulių ir kalnuotos Atlantidos vietovės nelengvų sąlygų – vietos, iš kurios jie kažkada išėjo.

Adaptacijos procesas vyko palaipsniui – pradžioje, prasidedant stipriausioms saulės radiacijos fazėms, atšiauraus oro, o taip pat kai vyko įvairūs geofiziniai fenomenai, Ižnuni grįždavo į uolas, vėliau pradėjo statyti granitines pilis, kurios tarnavo kaip šventyklos ir visuomeninės buveinės, kuriose praleisdavo didžiąją dienos dalį...kol netapo ant tiek stiprūs, kad atlaikyti naujos gyvenimo aplinkos natūralių jėgų poveikį.

Pirmieji tyrinėtojai iš Agarthos išėjo į paviršių maždaug prieš 27500 metų iki mūsų amžiaus. Remiantis pasakojimais apie naują pasaulį su laiku išėjo kiti, o po to sekė ištisos migracijos bangos, kurios vyko daugiau nei penkis šimtus metų. Jie tapo pionieriais – naujos Atlantidos kūrėjais, kuri grįžo į gyvenimą maždaug po tūkstančio metų, po to kai jų protėviai paliko kontinentą ieškodami išsigelbėjimo Motinos Žemės įsčiose.

Prasidėjo trečias Atlantidos ciklas.

Tai buvo ausinis amžius, šventimo ir atgimimo laikas. Naujieji atlantai, nepasiduodantys sunkumams, su kuriais jie susidūrė Žemės paviršiuje, buvo drąsūs nuotykių ieškotojai ir puikiai išsivysčiusiomis fizinėmis būtybėmis. Tapo žymiai vėlesnių kartų prototipais. Pastatyti naują civilizacija nebuvo paprasta. Jie ryžtingai ėmėsi įvykdyti tą užduotį , nes žinojo, kad tai jų karminis sugrįžimas.

Be to, jų išėjimas iš Žemės įsčių labai stipriai stimuliavo aiškias vibracijas, kas nustatė kaip vyrus, taip ir moteris ryžtingam judėjimui pirmyn, pasitinkant nuotykius, pasaulyje į kurį jie atėjo, kad susigrąžinti jį.

Didžiulės upės, didingos kalnų viršūnės, saulė ir žvaigždės išsiskyrė tokiu nepaprastu grožiu, taip veikė savo galia, kad žmonės ne už ilgo sukūrė savo pagoniškus dievus, iš visų gamtos jėgų. Jie sukūrė sudėtingas apeigas ir galų gale virš jų dvasinių gyvenimų pradėjo dominuoti dievų hierarchijos, tuo metu, kai jų protėviai Agarthos gyventojai siekė vidinės pusiausvyros, poliškumo atsikratymo, kaip individualiame lygyje, taip viso esamo lygyje.

Vis dėlto nereiktų stebėtis, kad būtybės, atėjusios į Žemės paviršių iš pasaulio, kuriame nebuvo metų laikų, klimatinių pokyčių, žvaigždžių ir mėnulio, išgyveno jaudulį, prieš visa tai ir pradėjo garbinti grožio pasireiškimą ne tik Gajos, bet ir žymiai reikšmingesnių kosminių jėgų. 

Naujoji civilizacija greitai vystėsi, kadangi tai buvo sprendimų ir rekonstrukcijų laikas. Naujoje gyvenimo srityje, kuri buvo be veiksmo tūkstantmetį, vėl pradėjo žydėti gyvenimas, kaip ir jų protėviai, naujieji atlantai atvėrė sau begalinę floros ir faunos įvairovę, kurios negalėjo matyti prieš tai buvusioje gyvenimo vietoje. Tarp nepažįstamų jiems rūšių buvo plėšrūnai, besibastantys maisto paieškose ir kiti, kurie gyveno vandenyse. Požeminiame pasaulyje, jokios kitos būtybės nenaikino kitų, todėl naujieji atlantai Žemės paviršiuje susidūrė su naujais realijos aspektais.

Jie garbino šviečiančius danguje kūnus, gamtos dvasia, lengva vėjo melodija. Išorinio pasaulio grožis buvo begalinis ir vertas to, kad kovoti su vis dar nepažinto pasaulio sunkumais.

Pasitaikydavo potvyniai, stiprios audros, stiprūs vėjai. Naujieji atlantai nebuvo pažįstami su tokiais fenomenais, bet pas juos išsisaugojo tolimi atsiminimai, supinti pasakojimais apie protėvius. Susidurdavo jie ir su gyvūnais, kuriems patys tarnaudavo grobiu. Ir iš tikro, pasaulis, kurį naujieji atlantai ruošėsi pertvarkyti, buvo pilnas priešingybių Agarthai, kur karaliavo ramybė ir harmonija. 

Vidutinis pragyvenimo laikas, kuris kadaise sudarė daugelį amžių linijinio laiko, sutrumpėjo šimtais metų ir pirmakurių palikuonys susidūrė su mirties realybe.

Naujame svetimame pasaulyje pirmakuriai greitai pradėjo tikėti savo pažeidžiamumu ir pradėjo prašyti gailestingumo dievų. Saugiame požeminiame gyvenime jie niekada neišreiškė panašių emocijų ir nesielgė panašiai. Gamtos kataklizmų periodu, jie pamažu pradėjo jausti save persekiojamais, nieko nevertais ir pradėjo kurti savo bejėgiškumą.

Taip pirmą kartą, tarp Naujo Pasaulio gyventojų pasireiškė baimė. Daugelis nusprendė grįžti, prie vidinio pasaulio šilumos ir grožio, prie amžinos šviesos ir Dvasios viešpatavimo.

Man norėtus žinoti, kas vyksta Agarthe dabar ir kaip jie bendradarbiauja su mumis dabar? Ar ateis jie pas mus, kol įvyks perėjimas į naują išmatavimą?

Agarthos pasaulis tai technologiškai ir dvasiškai išsivysčiusių būtybių visuomenė, kurie gyvena Vidinės Žemės auksinėje šviesoje, yra ramybėje ir džiaugsme.

Kaip ir jūs, jie stengiasi padėti jauniems, rūpinasi būtybėmis, gyvenančiomis jų pasaulyje, eina dvasinio tobulėjimo keliu, pripildydami savo gyvenimą prasme ir taika.

Agarthos gyventojai ruošiasi priimti pasiuntinius iš Žemės paviršiaus pašviesėjusių skaičiaus, prieš jūsų perėjimą į ketvirtą išmatavimą. Kai kuriems iš jūsų puikiai žinoma, šis procesas vyksta jau pilnu pajėgumu.

Vyksta ir telepatinės komunikacijos, kadangi į Žemės paviršių patenka ypatingo dažnio „radijo bangos" ir kai kurie kanalai pasiruošę priimti jas jums... kaip tai daro mūsų instrumentas, kada mes bendraujame su Žeme.

Jūsų planetoje yra tikri dvasiniai lyderiai, kurie atvyksta į Šambalą, kad atnešti jums Vidinės Žemės išmintį ir kodus. Jie – Vidinės Žemės melodijų saugotojai, uam  vibracijos, Gajos sielos garso.

Labai sunku patikėti, kad po žeme, be Saulės šviesos gali egzistuoti civilizacija. Negaliu įsivaizduoti pašviesėjusius gyvenančius tamsoje. 

Jūs buvote įsitikinę tuo, kad jie neegzistuoja ar negali egzistuoti ir tikriausiai jūsų skeptiškumas užgožė jūsų smalsumą, pamaišė jums sąmoningai peržiūrėti pateiktus faktus.

Greitai galėsite pastebėti, kad jūsų kai kurių faktų neigimas, remiasi neteisingais įsitikinimais, kad Žemės vidus užpildytas tamsa, kur atvirkščiai, šviesa yra didžiuliame kiekyje.

Dėka šiuolaikinės civilizacijos pasiekimų, žmonės gali išgyventi pastoviai esančiose kosmose stotyse, sukūrėte požemines gyvenvietes ir transporto sistemas po žeme, savo miestuose, pastatėte bunkerius ir išgyvenimo sistemas, kurios gali atlaikyti pilną branduolinį išnaikinimą, kas leis jūsų politiniam elitui ir turtuoliams ilgai gyventi po žeme. Jūs galite gyventi po vandeniu, vaikštote Mėnulyje ir tiriate tolimus savo Saulės sistemos kampelius.

Ir vis dėlto, „jūs negalite sau įsivaizduoti", kad pati labiausiai technologizuotai išsivysčiusi rasė, kuri kada nors gyveno žemėje, atlantų civilizacija, galėjo surasti kelią į Žemės centrą, panaudoti ten savo žinias ir patirtį, kad sukurti naują Atlantidą.

Mes patvirtiname, kad viskas būtent taip ir yra. Apie tai kalbėjo ir žemės išminčiai, nuo neatmenamų laikų.

Vidinės Žemės gilumoje, Gajos žydinčiame dvasiniame centre, šviesa yra didžiuliais kiekiais, nesugadinti maisto šaltinai ir skaidrus sąmoningas vanduo. Ten galima pamatyti natūralų senovinių miškų, ežerų ir okeanų grožį ir savarankiškas miestų bendrijas. Visur labai myli Gają.

Visos ten esančios būtybės – žmonės (nes jie žmonės), gyvūnai, medžiai ir augalai – gyvena harmonijoje ir visi siekia visų rūšių taikaus sambūvio. Turtingiausios naudingos iškasenos aprūpina neįtikėtinais energijos šaltiniais mietus ir Agarthos pašviesėjusios bendruomenes gyventojus. Visi išmoko įveikti išsiskaidymą, atsikratė nuo ego ir iliuzinių erdvės, laiko sienų.

Jie, Vidinės Žemės gyventojai, įsigilino į savo vidų, susijungimo su kosmine siela paieškose.

Kas liečia bendravimo su jumis. Žinokite, kad iš tikro yra slapti dvasiniai lyderiai, kurie įeina į šventas Šambalos ribas (kaip fiziškai, taip ir astraliniam lygyje) ir jie iš tikro gauna rekomendacijas žmonėms gyvenantiems paviršiuje.

Tikram dvasinės tiesos ieškotojui, kelias į Agartha universalus: atsisakymas nuo materialių prieraišų; viso kas gyva gerbimas; proto nusiraminimas, Vieningos Širdies atvėrimas. Bet tik tie, kuriuos pakvies, galės įeiti pro šventus vartus – tik tikri Meistrai.

O tuščiavidurės Žemės teorija? Kaip tai susiderina, kad tokia civilizacija egzistuoja prie Žemės centro?

Kai kuriuose jūsų, ne per seniausiuose tekstuose spėjama, kad Žemė yra tuščiavidurė nuo Šiaurės iki Pietinio poliaus, bet taip nėra. Tai paprasčiausia holografinė projekcija, kuri tarnauja skydu tiems, kas be pakvietimo nori įeiti į šventąją Agartha. 

Tačiau, jei kalba eina apie tai, kad viduje Žemė ne kieta, kaip akmuo, tada taip – taip, iš tikro. Kai tik jūs praeisite per išorinius perėjimus, jūs greitai pastebėsite, kad vidinis Gajos pasaulis atrodo kaip ausinis šviesos kupolas, pulsuojantis idealiu ritmu su kiekvienu astronominiu kūnu danguje ir rezonuoja su meilės muzika.

Ar iš tikro po žeme yra ateiviai? Jie Agarthos gyventojai?

Ateivių rūšys randasi pirminiuose paviršiniuose lygiuose, kur prasiskverbė jūsų Vyriausybės elitas, reikalingų jiems buveinių statymui: tvirtovių, paleidimo šachtų, tarpkontinentinių greitaeigių geležinkelių, laboratorijų, saugyklų ir karinių bazių.

Nemaišykite „požemius" ir vidinį Gajos pasaulį. Kaip mes jau sakėme, ateiviai iš tikro dirba ten, požeminiame lygyje, lygiai taip pat, kaip jie sukūrė gyvenimo sritis jūsų okeanų gelmėse, kur jos atitinkamai užslėptos, išskyrus jūrų būtybes, plaukiojančias tuose vandenyse, kaip Didieji Banginiai, Delfinai. 

Jūs tik dabar pradedate pastebėti, kad didžiuliai skraidantys ateivių laivai įskrenda ir išskrenda iš požemių ir iš vandens.

Bet ten, giliame Agarthos pasaulyje, nėra jokių ateivių rasių, kadangi jos negali tenai prasiskverbti. Tik aukšto išsivystymo lygio „Žemės vidaus" Homo sapiens gyvena apsaugotame pasaulyje. Tai atlantai, atėję tenai pasibaigus antram Atlantidos ciklui, kada prasidėjo Ledynmetis – maždaug prieš 35 000 metų.

Skaitoma kad egzistuoja įvairiose pasaulio vietose sudėtingi tuneliai, vedantys į Agartha. Jūs galite tai patvirtinti?

Vedantys į Agartha tuneliai yra kiekviename jūsų planetos kontinente, o pagrindinis įėjimas randasi ašigalyje. Tas įėjimas buvo žinomas jūsų admirolui Byrdui, kuris faktiškai pasiekė vidinį pasaulį ir gyveno ten, o po to grįžo ir papasakojo apie nuostabius stebuklus.

Nuo tolimų Himalajų viršukalnių iki labiausiai apgyvendintų miestų egzistuoja portalai, per kuriuos laikas nuo laiko išeina Agarthos gyventojai... bet žmonėms retai leidžiama per juos įeiti.

Tie portalai apsaugoti žinoma atlantams energija – proto šviesos generatoriais – kurie sugebėjo surinkti sąmoningas mintis ir sukoncentruoti kolektyvinę valią sudarymui ir saugojimui to, ką mes vadinsime „supančios aplinkos magnetizmu".

Ta energija keičia vidinių portalų materijos vibraciją iki tokio lygio, kad bet kuris sugebėjęs atrasti tunelį ir įėjęs į jį be pakvietimo, jaučia pasimetimą, dezorientaciją ir mirtį.

Jūsų mistikai tą jėgą vadina „Vril energija". Iš esmės, tai kolektyvinės kelių ar daugumos sąmonės panaudojimas materialaus pasaulio pakeitimui. Ta jėga taip pat buvo panaudota Atlantidoje energijos gamybai, reikalingos miestų veiklai. Tuneliai į Agartha ir iš jos gali būti atidaromi ir uždaromi pagal vadovybės norą, priklausomai nuo energetinių vibracijų Žemės paviršiuje ir bet kokio pavojaus vidiniam pasauliui.

Tokia dabar situacija su portalu Tibete, kur puiki dvasinių lyderių energija buvo beveik sunaikinta agresorių, pažeidusių harmoniją ir taiką, kuri kažkada rezonavo Himalajuose.

Jūs norite pasakyti, kas Agarthos gyventojai vaikšto tarp mūsų?

Mes tvirtiname, kad atitinkamose žemės rutulio vietose, labiausiai Indijoje, Tibete, Mongolijoje, Anduose, ir Šiaurinio pusrutulio platumose, iš Agarthos išeidavo žvalgai informacijos apie išorinį pasaulį surinkimui. Taip pat, lemiamais jūsų pasaulio evoliucijos momentais, jie bendradarbiaudavo su būtybėmis iš išrinktųjų visuomenės, pavyzdžiu su senovės egiptiečiais, tibetiečiais, druidais, majais ir kiekvieno kontinento pagrindiniais gyventojais.

Atmintis, apie tokius Agarthos gyventojų vizitus, išsaugota žodinėse tradicijose, mituose ir legendose, o taip pat piešiniuose ant akmens. Apie visa tai atsimena ir Užrašų Saugotojai.

Mes nesakome, kad Agarthos gyventojai vaikšto jūsų gatvėmis, užsimaskavę paprastais žmonėmis. Reikalas tame, kad charakteringa išvaizda, nesuderinama, išskirtų juos tarp jūsų, bet ir tai, kad jie negalėtų išlaikyti užterštos aplinkos poveikio, bakterijų ir virusų, esančių netgi ore, kuriuo jūs kvėpuojate.

Būdami galingu kūnu, jie negali atsilaikyti Žemės paviršiaus gyventojų masinės sąmonės neigiamoms vibracijoms.

O kaip atrodo ta tauta?

Pas juos labai šviesi oda, tokia kaip pas jūsų arijietiškas rases, jie aukšto ūgio, proporcigas kūnas (du kartus aukštesni už paprastą šiuolaikinį žmogų) ir pas juos stiprus instinktas. Jų sensorinis aparatas išvystytas žymiai geriau, nei pas jus, akys pagal jūsų standartus didžiulės ir sugebančios atskirti atspalvius melsvai-violetinius, purpurinės spalvos už viršutinio spektro ribų, matomų žmogiškai akiai.

Pas Agarthos gyventojus neįtikėtinai ilgas gyvenimas – jis siekia amžius ir jie gyvena išlaikydami gerą fizinę formą ir jėgą, gerą sveikatą. Atrodo jaunai ir turi šviečiančius energetinius laukus.

Egzistuoja ir fizinė ir ne fizinė Agartha?

Signalas išeina į eterinę sritį ir tie, kuriuos pakvietė, girdi varpelių skambėjimą ir įeina į astralinį Agarthos planą, kad gauti pamokymus, kuriuos reikia perduoti žmonėms. Vieniems tai sąmoningas procesas, kitiems jis paslėptas nuo sąmoningo proto ir vis tik jie ištraukia gautus mokymus iš pasąmonės ir panaudoja savo dvasiniam darbe.

Žinokite, kad viskas, kas pasireiškia fiziniame pasaulyje, projektuojasi australe, aišku įskaitant ir pačią jūsų būtybę – jūsų sąmonę, Esybę.

Jei jūs atsirandate Šambaloje sapne, visai įmanoma, kad vieną kart pastebėsite, įėję ten fiziniame kūne.

Daugelis iš jūsų sąmoningai ar nesąmoningai ruošiasi tam, keliaudami šventomis Gajos vietomis. Jūs gaunate kodus, atskleisdami paslaptis – kurios veda į Agartha.

Ar nebus taip, kad su savo visokiais gręžiniais ir kitais elito darbais toje srityje, valdžia ras kelią į šventą žemę?

Ne. Nenorimiems lankytojams ten nėra jokių įėjimo taškų, netgi atsitiktinai jie negali susiformuoti. Visi Slaptos Vyriausybės bandymai ten prasiskverbti žlugo, mes jus užtikriname, kad nėra, tiek apginto nuo įsiveržimo ir prievartinio prasiskverbimo pasaulio, kaip Agarthos pasaulis.

Tik paviršiuje gyvenantys dvasios Meistrai gali rasti kelią per labirintus ir papulti į vidinę šventyklą. Tik jie turi pakankamai dvasinio švarumo ir gali įeiti ten, kur visa žemiška bus išvalyta Vril bangomis, prie Agarthos vartų.

Kokį vaidmenį vaidins Agartha būsimame Gajos pakylėjime? Ar įvyks paviršinio ir vidinio pasaulių susiliejimas?

Kosminiai spinduliai praeina per žemės plutą taip pat, kaip per jūsų kūną, todėl aišku gyvybinių energijų virsmas vyksta ir po žeme. Tačiau, kai daugumas paviršiuje gyvenančių žmonių dirba prieš Gaja, vidinės žemės gyventojų meilė ir Žemės energijų supratimas dirba Gajos labui.

Jie – vaisius, mylinčios motinos įsčiose, jie girdi išorinio pasaulio triukšmą, jaučia smūgius ir skausmą, bet žino, kad randasi saugiai, jaučia besąlyginę meilę Žemei, laukia savo valandos.

Juk jūs suprantate kad Agarthos gyventojams pakylėjimas yra tūkstantmečius trūkstančio „nėštumo" užbaigimas ir ilgai lauktas gimimas.

Šventimas prasidėjo. Visur, miestuose, kaimuose, kiekvienoje Agarthos vietoje, visi randasi laimingame laukime, ruošiasi didžiam pakylėjimui su Galaktine Šviesos Šeima.