Allat Ra fizika 4 - 15 Июня 2015 - Šviesos keliu
Antradienis, 06.12.2016, 23:45
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2015 » Birželis » 15 » Allat Ra fizika 4
10:41
Allat Ra fizika 4

Judėjimą mikro pasaulyje - ezoosmosą, o taip pat, vykstantį ezoosminės gardelės lygyje persiformavimo procesą (realių Po dalelių įtaka fantominėms Po dalelėms), galima paaiškinti visiems suprantamu vaizdžiu asociaciniu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad jūs stebėtojas, esantis kosminėje stotyje ir stebite atitinkamą geležinkelio transporto mazgą esantį Žemėje. Pradžioje jūs matysite tik tašką. Pritraukiant duotąjį objektą optinės aparatūros pagalba, taškas virsta į daugybę juostų. O prie daugkartinio padidinimo, jūs matote daugelio traukinių sankaupą, kiekvienas iš kurių yra ant atskiro savo geležinkelio kelio, su savo atitinkamu vagonų kiekiu ir tt.

Jei pravesti asociacinę paralelę su elementaria dalele, tai kiekvienas atskiras sąstatas, su atitinkamu vagonų kiekiu, atstoja atskirą elementarią dalelę. Vagonų kiekis jame – fantominių Po dalelių kiekis, sudarančių tą elementarią dalelę. Sprendžiant pagal išorę, tai stebėtojui vagonai atrodo vienodais – universaliai dengtais. Tačiau kiekvieno traukinio vagonų užpildas gali būti visiškai skirtingas: žmonės, gyvuliai, statybinės medžiagos, nafta ir tt. Tai asociatyviai prilygsta tam, kaip fantominės Po dalelės, pripildytos skirtingu vidiniu potencialu, skirtingi ryšiai, įeina į “gyvos” ir “negyvos” materijos ir reiškinių sudėtį. Pavyzdžiui, kad ir sudaro elektroną, ar kokią kitą elementarią dalelę, įeinančią į mikro pasaulio objektų sudėtį, tuo pačiu, formuojant žmogaus, gyvūno, augalo, vandens, Žemės, tolimų žvaigždžių sandarą. Kiekvienos Po dalelės vidinis potencialas (energija, informacija), mūsų asociaciniame pavyzdyje yra, kiekvieno vagono užpildas, kas stebėtojo žvilgsniui yra nematoma. Čia nebūna tuščių vagonų. Iš išvaizdos visi vagonai vienodi, bet kiekvienas sąstatas veža savo krovinį.

Geležinkelio kelias, lokomotyvai, mašinistai – sąlyginiai, visa tai įvairios rūšies informacija, kuri ir apsprendžia materijos įvairovę, jos judėjimo kryptį, persiformavimus, tolimesnių įvykių eigą ir tt. Reali (stacionari) Po dalelė ezoosminėje gardelėje – tai yra tuo pat metu ir traukinio dispečeris, ir muitininkas, savo ruože, kurios nuosavas septoninis laukas ir yra ta muito zona. Tas valdytojas ne tik kad vienas valdo ir vadovauja traukinių eismui, aprūpina dispečerinę kontrolę savo ruože (ezoosminiame skyriuje), bet ir nuo kiekvieno traukinio, praeinančio per jo ruožą, nuima “mokestį”, už bet kokio krovinio pervežimą. Tai yra, reali Po dalelė nuo kiekvienos fantominės Po dalelės, praeinančios per jos ezoosminį skyrių, nuima 10% jos vidinio potencialo.

Nuo priekinio lokomotyvo, pirminės fantominės Po dalelės) “dispečeris”(nuskaito) visą informaciją apie praeinantį sąstatą: ilgis, vagonų užpildas, judėjimo maršrutas ir tt. Visi praeinantys per skyrių (ezoosminį skyrių) traukiniai eina be sustojimų, apvažiuojant patį dispečerio punktą, esantį centre (taip sakant, realios Po dalelės situacinį centrą). Tokiu būdu, maksimaliai priartėjant prie jo, traukiniai moka “duoklę” per atstumą, praeinant per muito zoną (realios Po dalelės nuosavą septoninį lauką). Tuo pačiu, dispečeris gali sumažinti ar padidinti traukinio greitį duotoje atkarpoje, nuimti didesnę, ar mažesnę krovinio dalį (10 ir daugiau procentų vidinio potencialo, priklausomai nuo situacijos) ir tt. O ypatingais atvejais, kai traukinio sąstate yra ir “diplomatinis vagonas” (Allat jėgos fantominė Po dalelė) – tenka likti ir be muito, už tokio vagono, turinčio neliečiamybės statusą, pravažiavimą.

Kiekvienas dispečeris (susiderinus su savo dispečerių sistema), savo skyriuje gali kontroliuoti ir reguliuoti traukinių eismą, tuo pačiu vykdyti bėgių perjungimus, keičiant viso sąstato judėjimo kryptį į priešingą pusę. Išmintu “kroviniu” (vidiniu potencialu), dispečeris praktiškai akimirksniu dalinasi su kitais sistemos dispečeriais. Jei įskaityti tai, kad informacija ir energija tarp realių Po dalelių persiduoda akimirksniu, jų bendrame septoniniame lauke, tai galima suprasti, kokiu būdu realių Po dalelių sistema (Gyvuliško Proto sistema) kontroliuoja materialų pasaulį, gali jį įtakoti, keisti materijos charakteristikas, pakeisti jėgos vektoriaus kryptį ir tt.

Toks traukinių eismas sistemos keliais ne visai įprastas stebėtojui, esančiam kosminėje stotyje. Kiekvieno skyriaus pasienyje (riboje), kiekvienas traukinys praeina tarsi nulinio storio nematomą tunelį, kažkas panašaus į ploną rūką (ezoosminę membraną). Be to, stebėtojui kosminėje stotyje, toks traukinių judėjimas, per dispečerinių ruožų ribas, atrodys nenutrūkstamas. O iš tikro, kiekvienas toks traukinys, praeinantis pro skyriaus ribas, dings iš vieno skyriaus, o po to vėl atsiras naujame skyriuje (kitame ezoosminiame skyriuje). Kartais traukinys gali judėti visiškai nenusakomai stebėtojui, sulyginant su “teleportacijos” efektu: paliekant vieną ruožą, jis gali dingti jo ribos prieigose ir akimirksniu atsirasti kitame ruože, išsidėsčiusiame už 1000 kilometrų nuo pirmojo. Be to, valdyti traukinį jau gali visiškai kitas mašinistas, su kitu maršruto planu, traukinys užpildytas nauju kuru, gali judėti kitais bėgiais, kita judėjimo kryptimi (nauja informacija), vežant vagonuose kitą krovinį ir tt.

Dar daugiau, jei į vieną ir tą patį dispečerinį ruožą įvažiavo du traukiniai vienu metu ir įvyko jų susidūrimas(susidūrė dvi fantominės Po dalelės, veikiant realios Po dalelės nuosavam septoniniam laukui), tai duotųjų traukinių vienos sudedamosios dalys gali visam laikui dingti duoto ruožo pasienyje (ezoosminėje membranoje), o kitos gali išeiti į kitą ruožą visai naujoje kokybėje (kitokiame susijungime su kitomis fantominėmis po dalelėmis), judėti nauja kryptimi su nauju kroviniu (pakeistu vidiniu potencialu) ir tt. Mikro pasaulyje viskas priklauso nuo vidinio potencialo ir informacijos, gautos ezoosminio postūmio metu (ezoosmoso metu). Pavyzdžiui, vietoje dviejų traukinių, kurie vienu metu įvažiavo į tą patį ruožą ir savo sąstatuose vežė, vienas iš jų malkas, kitas naftą, praėjus pasienio ruožo ribą (ezoosminę membraną) jų vagonuose bus jau vežama žmonės, anglis ir tt, važiuos savo naujais bėgiais. Be to, stebėtojui toks procesas vyksta akimirksniu. Tokiu būdu, šiame geležinkelio kelyje galima stebėti visiškai skirtingus atvejus, kurie iš pirmo žvilgsnio stebėtojui atrodys chaotiški ir nesuprantami, nors iš tikro, viskas egzistuos pagal griežtą atitinkamą programą, kurioje yra pakankamai vietos ir taip vadinamam “apribotam daugiavariantiškumui”.

Mikro pasaulyje vyksta nuostabus fenomenas: viena ir ta pati elementari dalelė, sudaryta iš fantominių Po dalelių sąryšio, dalyvauja skirtinguose procesuose, bet jos vidinis potencialas gali keistis priklausomai nuo proceso, kuriame ji dalyvauja duotuoju momentu. Kur ir kaip vyksta toks veiksmas ezoosminės gardelės lygyje? Grįžkime prie mūsų asociatyvaus pavyzdžio su traukiniu ir vagonais. Vagonų dingimo, skyriaus pasienio ribose momentu, su juo įvyksta labai svarbus persiformavimas. Įsivaizduokite, kad jūs dabar stebėtojas šalia geležinkelio pervažos, ant dviejų administruojamų rajonų sienos. Prie pervažos mažu greičiu artėja traukinys su dengtais vagonais, kuriuose yra pavyzdžiui grūdai, Pervažoje traukinys tarsi pravažiuoja kiaurai ploną rūką, arba trumpą tunelį, o išvažiuoja iš jo jau su visiškai kitokiu greičiu, jį vairuoja visiškai kitas mašinistas ir vagonai užpildyti ne grūdais, o pavyzdžiui žmonėmis. Kas gi įvyko?

Jei pas tokį stebėtoją būtų galimybė žvilgtelėti į tokio tunelio (ezoosminės membranos) vidų, tai jis pamatytų vykstantį procesą, kuris nebūdingas jo įprastam pasauliui. Pats vagonas  tarsi sustingtų belaikėje, o visa tai kas jame yra, arba papildoma, arba pilnai pakeičiama į kitą turinį (vidinio potencialo: energijos ir informacijos, pakeitimas). Tai yra, traukinys išliko tas pats (pavyzdžiui, tas pats elektronas), bet pasikeitė jo turinys, (fantominių Po dalelių vidinis potencialas). Kitaip sakant, duotame žemiškame asociatyviame pavyzdyje, stebėtojas pamatytų kokybiškai kitokį (beribį) pasaulį, kuriame  užstingęs laike vagonas būtų aptarnaujamas, tarsi perkrovos stotyje, kurioje buvo vykdoma seno krovinio iškrovimas ir naujo įkrovimas į vagoną, mašinisto pakeitimas, papildymas kuru, pervežimo dokumentų apiforminimas (nauja ar pakoreguota informacija) ir tt. Tai yra, kertant skyriaus sieną (ezoosminę membraną) pagreitintame režime vyktų seno krovininio sąstato išformavimas, naujas traukinio ekipavimas, informacijos surinkimas apie vagonų, krovinio praėjimą, ryšium su naujomis sąlygomis, informacijos pakeitimas, maršruto pakeitimas, papildymas kuru ir tt.

Fantominių Po dalelių vidinio potencialo pakeitimas – tai unikalus reiškinys, kuris elementarios dalelės (sudarytos iš fantominių Po dalelių junginio) kvantinei sistemai suteikia naują kokybę, keičią jos vidinę būseną, sudaro visiškai naują jos veiksmų programą, įvykių vystymosi eigą ir tt. Pavyzdžiui, panagrinėkim supaprastintą elektrono, kuris sudarytas iš 13 fantominių Po dalelių, gyvenimo schemą. Pavyzdžiui, pradžioje duotasis elektronas yra azoto atome, kuris savo ruoštu įeina į dirvožemio mineralinės trąšos sudėtį. Po to per šaknų sistemą azotas patekęs pavyzdžiui į kviečio daigą ir tapęs to augalo komponentu, įeinantį į baltymą, o tiksliau į kleikoviną (gliuteną). Kviečio daigas išaugo, tapo varpa. Atėjo laikas ir žmonės surinko derlių, apdirbo varpas, sumalė grūdus į miltus, užmaišė tešlą ir iškepė duoną. Tai yra, pradžioje azotas, esantis kleikovynos sudėtyje, įėjo į miltų cheminę sudėtį, po to tešlos, po to tapo duonos sudedamąja dalimi ir kaip maistinė medžiaga papuolė į žmogaus organizmą, tai yra, vėl papuolė į visiškai kitokią cheminę aplinką, kur veikiant įvairioms biocheminių reakcijų jėgoms, įvyko medžiagos, į kurios sudėtį jis įėjo, transformacija. Sakysime baltymas, į kurio sudėtį įėjo duotasis azoto atomas, nebuvo įsisavintas organizmo. (kas dažniausiai ir nutinka, kiek atsimenate iš adekvačios mitybos kurso ir baltymų įsisavinimą). Jis buvo išvestas iš tokio žmogaus gyvybinės sistemos, kaip išmata ir papuolė vėl į žemę, kur jau buvo paveiktas kitomis cheminėmis reakcijomis ir jėgomis.

Visą tą laiką azoto atomo elektronas išliko elektronu, sudarytu iš tų pačių 13 fantominių Po dalelių: ir žemėje, grūde, ir miltuose, tešloje, duonoje, baltyme, esant žmogaus organizme, o po to vėl papuolė į žemę. Vienintelis dalykas, kuris keitėsi tame elektrone -  tai jo fantominių Po dalelių vidinis potencialas (energija ir nauja informacinė programa). Tai vaizdžiai paaiškina, kodėl viena ir ta pati elementari dalelė yra skirtingų materialių objektų, vykdančių skirtingas užduotis ir turinčių skirtingas funkcijas, esantiems skirtingose egzistavimo sąlygose, sudėtyje. Mūsų ribotame gyvybės supratime, visos tokios elementarios dalelės vienodos. Bet iš tikro, visų jų vidinis potencialas visiškai skirtingas. Tie patys elektronai, formuojantis skirtingus mikro objektus, pagal sudėtį – vienodi, o potencialai pas juos skirtingi. Vieni iš jų įeina į rūgščių sudėtį, kiti – į šarmų, vieni dalyvauja materialių objektų susikūrime, kiti – sunaikinime. Teisūs buvo senovės išminčiai, tvirtindami, kad materialus pasaulis vaiduoklinis ir iliuziškas, kadangi viskas jame tėra tik energijos ir informacijos perskirstymas. Teisūs buvo senovės išminčiai, tvirtindami, kad žmogaus gyvenimo prasmė ne kūniškame jo egzistavime, kuris paveikiamas mirties, o dvasiniame persiformavime, kur visko esmę apsprendžia jo pasirinkimas.

“Nuo nerealaus vesk mane į realybę. Nuo miglos vesk mane į šviesą. Nuo mirties vesk mane į nemirtingumą”Брихадараньяка-упанишада” (1, 3:28).

Indijos mitologijoje kosminis Dievo žaidimas, kurio pagalba jis kuria pasaulį, sudaro jame iliuziją, kaip spektaklį, ar šokį, vadinamą “lila” (sanskrito kalboje līlā – “žaidimas”). Lila – tai iliuzinis matymas, panašus apsimetinėjimui. Visas pasaulis, visi jo vaizdiniai ir reiškiniai, visa “miražinė” Visata – tai to trumpalaikio žaidimo, greitai besikeičiančių formų veiksmas. Tai greitai bėgantis spektaklis, užimantis žmogaus dėmesį, bet jis ne daugiau nei iliuzija, kuri apgaubta nežinojimu. O tikroji realybė užslėpta pačiame žmoguje. Bet pamatyti ją duota tik tam, kas sugeba praregėti ir priimti tikrą realybę (dvasinį pasaulį) vietoje persiliejančių iliuzijų (maja), kuri slepia savo tikrą esmę.

Taip pat Indijos kosmokologiniuose mituose minimas šokantis Dievas Šiva (vienas iš trijų pagrindinių induistinių dievų: Brachma, Višnu, Šiva) naikinantis ir kuriantis visą esamą. Šventame šokyje (tandava) maginės (maja) jėgos pagalba, Šiva sukuria visų reiškinių ir daiktų pasaulyje matomumą. Verčiant iš sanskrito, maja – iliuziškumas, o žodis tandava – nuo tamiliško “tandu” – šokinėti, šuoliuoti. Šokinėti – reiškia judėti įvairiomis kryptimis, atsispiriant nuo paviršiaus. (diskretinis fantominių Po dalelių judėjimas). O šokio simbolis mitologijoje vertinamas kaip kosminės energijos judėjimas, Visatos ritmas, erdvės ir laiko transformacija, kuriamojo dieviško žaidimo imitacija. Viena iš Šivos statulų – šokanti ugniniame žiede, Šivos Nataradži statula. Pakėlęs kairę koją jis kita koja primina nykštuką (Apasmara), simbolizuojantį neišprusimą, žemutinį žmogišką “Aš”, į kurį žmogus ant tiek įsitraukęs, kad užmiršta apie savo aukščiausią dvasinį pašaukimą ir likimą. Literatūra: Большой толковый словарь русских глаголов/сост. Бабенко Л., Волчкова И. и др. ‒ М.: АСТ Пресс Книга, 2009; Новая философская энциклопедия. ‒ 2-е изд., испр. и допол./глав. ред. Стёпин В.С.- М.: Мысль, 2010; Упанишады в трех кн. Кн. 1. Брихадараньяка упанишада/пер. с санскрита, коммент., прил. Сыркина А.Я. 2-е изд., доп. ‒ М.: Восточная литература, РАН, 2000; Tresidder, Jack. The Com plete Dictionary of Symbols. San Francisco: Chronicle Books.2005.

“Visi veiksmai užima savo vietą laike dėka tarpusavio susipynusių Gamtos jėgų, tačiau žmogus, paskendęs savo egoistiniuose klystkeliuose, galvoja, kad jis pats sau – veikėjas. Tačiau tas, kuris žino apie Gamtos jėgų ryšį, mato kaip vienos Gamtos jėgos veikia kitas, išvengia jų vergo likimo”.

Бхагавадгита (3: 27,28,29)

Elementarių dalelių struktūra

Vienas iš įžymių šių laikų fizikų, po susipažinimo su Allat Ra fizikos pagrindais, pasakė: “Šios žinios išves šiuolaikinę fiziką iš letargo miego. Tai nusistovėjusių supratimų ir įsivaizdavimų peržiūrėjimas. Tokiu būdu, Visas fizikos sudėtingumas virsta į genialų paprastumą, kai supranti, kad iki tol tu stebėjai tik dubliuotų šešėlių kombinacijas, o ne realių procesų esmę.” Kaip sakoma Tiesa visada paprasta.

Gamta turtinga ją sudarančių dalių įvairove. Allat Ra fizikos žinojimas leidžia pažvelgti už materijos sudarymo paslapties užsklandos, sužinoti jos pirmines užgimimo stadijas ir procesus. Nuo gilios senovės žinoma lentelė, kurioje nurodomas kiekvienos elementarios dalelės, įeinančios į gamtos procesų esmę, fantominių Po dalelių skaičius. Jose yra aprašymai, kaip šiandiena jau žinomų dalelių (kurios senovėje minimos kitokiais pavadinimai), taip ir dar mokslui nežinomų dalelių. Pavyzdžiui dalelė, kurią  šiandiena vadina “protonu”, sudaryta iš 12 Po fantominių dalelių, “elektronas” sudarytas iš 13 Po fantominių dalelių, “neutronas” – iš 33 Po fantominių dalelių. Lentelė apima ir daleles, turinčias sudėtingą vidinę struktūrą, dar šiandiena nežinomą šiuolaikiniam mokslui, pavyzdžiui sudarytai iš 25,39,47,60, o taip pat 72 Po fantominių dalelių. Fantominių Po dalelių, įeinančių į atitinkamų elementarių dalelių sudėtį, kiekybės žinojimas, atveria didžiules galimybes žmonių civilizacijai. Pavyzdžiui, tokios žinios absoliučiai tiksliai leidžia paskaičiuoti bet kurią reakciją, bet kuriose jos vyksmo sąlygose, išskaičiuoti bet kokios medžiagos, gyvos ar negyvos, sudėties formulę ir tt.

Įskaitant tai, kad duotasis pranešimas skirtas pirminiam susipažinimui, pateikiama tik labiausiai suprantami paprastai liaudžiai pavyzdžiai, kad ir tai, kas nežinoma šiuolaikiniam mokslui apie unikalę fantominę Po dalelę, kuri yra pagrindas bet kuriai jėgos dalelei, sudarančiai tarpusavio jėgos sąveikos esmę – Allat fantominę Po dalelę. Pateiksime paprastus pavyzdžius, kaip paskaičiuoti fantominių Po dalelių kiekį atomų branduoliuose, patikrinant branduolinės reakcijos formules. Žinant to išskaičiavimo schemą, tai gali sėkmingai pakartoti net moksleivis. Žinoma, egzistuoja ir žymiai sudėtingesni branduolių reakcijų energetinės išeigos paskaičiavimai, su energijos išskyrimu, sugėrimu ir tt., bet jie įdomūs nebent siauram specialistų ratui. Supratus tuos pirma pagrindus, bet kokiam geram savo srityje specialistui, nesudarys didelių sunkumų įsigilinti į tuos procesus savarankiškai ir suprasti žymiai daugiau, nei skelbiama šiandiena oficialiai.

Šiandiena vyrauja nuomonė, kad gilioje senovėje gyveno tik “medžiotojai ir gamtos gėrybių rinkėjai”, kurie atsieit turėjo primityvų įsivaizdavimą apie materialų pasaulį ir jo sandarą. Taip nutylimi “nepatogūs” faktai, kurie visiškai neįsipiešia į “sistemos vergų teoriją” apie prieš tai buvusias civilizacijas, kurios daugelį kartų lenkė šiuolaikinę civilizaciją pagal išsivystymo lygį. Ir tokia Hipotezė įdiegta daugelio šiuolaikinių žmonių galvose, kaip savaime suprantama pasaulėžiūra, kad nebūtų užduodami nereikalingi klausimai, kad niekada nesusimastytų apie savo egzistavimo esmę, apie savo nuosavą dvasinį tobulėjimą ir visos civilizacijos persiformavimą. Juk atsakymai į visus tokius klausimus galų gale duos supratimą to, kokioje visuomenėje “primityvaus, šabloninio mastymo” , kokiame gyvuliško proto sistemos vartotojiškame lygyje gyvena šiuolaikinė karta. O tai savo ruoštu gali sukelti grėsmę egzistuojančiai vartotojiškai sistemai. Tačiau įskaitant tai, jog šiuolaikinė civilizacija ir taip stovi ant bedugnės krašto, ar ne vertėtų pagaliau žmonėms išeiti už šabloninio mastymo ribų ir imtis bendrų veiksmų, pastangų tam, kad išgelbėti save ir tuo pačiu civilizaciją.

Tokių artefaktų, liudijančių apie tai, kad senovėje egzistavo labiau technologiškai išsivysčiusi civilizacija yra pakankamai (plačiau apie tai rasite čia http://atsibudimas.ucoz.com/news/auksto_issivystymo_lygio_civilizacijos_buvimo_

musu_planetoje_randami_patvirtinimai/2010-09-16-14) ir tokių “nepatogių sistemai faktų”, kas metai vis didėja įvairiuose pasaulio kampeliuose. Pavyzdžiui, šiai dienai yra nepaneigiamų materialių įrodymų to, kad prieš 140 milijonų metų egzistavo aukšto išsivystymo lygio civilizacija, kuri pagal technologinio išsivystymo lygį dešimtis kartų lenkia šiuolaikinę civilizaciją. Bet ar tokie faktai pakeis dabartinės vartotojiškos sistemos visuomenės likimą? Ne, kadangi viskas baigsis banaliu vartotojišku smalsumu iš “apačių” ir noru “viršūnių” iš to sukurti naują valdžios instrumentų rūšį, bauginį “apačių” manipuliavimui. Be to, kiekvienas iš jų neatsikratys nuo savo asmeninių kančių, kurios pagimdytos ir dauginamos sistemos. Tačiau viskas pasikeis, jei patys žmonės pradės dvasiškai atsibusti ir savo kasdieniniais veiksmais keis save ir supantį pasaulį į dvasinio-dorovinio vektoriaus pusę. Juk tam yra visos žinios ir galimybės.

Aukšto techninio lygio ankstesnių civilizacijų mokslinio palikimo galima aptikti kad ir tokiose ne per seniausiai egzistavusiose civilizacijose kaip: senovės Egiptas, Indija. Šumerai, kaip mano šiuolaikiniai istorikai, nuo kurių “prasidėjo šiuolaikinė civilizacija”. Pakanka pastudijuoti kokiais skaičiais ir dydžiais buvo operuojama, kokias turėjo lenteles, prietaisus, technologijas. Visa tai numato tokių mokslų, kaip algebra, geometrija, astronomija, fizika, chemija tobulą įvaldymą. Patys graikai, į kurių autoritetą remiasi šiuolaikinis mokslas, savo darbuose atvirai nurodo, kad daugelis žinių jų buvo įgauta kelionėse į Rytus metu, tame tarpe ir į Egiptą. Šioje šalyje nuo seno išskaičiavimo mokslą laikė tobulu ir pagrindiniu visų dalykų tyrime, leidžiant suprasti jų esmę, pažįstant paslaptis.

Allat

Tai pati mažiausia pagal savo išmatavimus ir pati unikaliausia pagal savo funkcijas fantominė Po dalelė. Esanti elementarių dalelių sudėtyje, ji vaidina svarbų vaidmenį kaip jėgos dalelė ir universali rišanti grandis tarp Po fantominių dalelių, įeinančių į vienos ir tos pačios elementarios dalelės sudėtį, kurios dėl savo vidinio potencialo skirtumų niekaip nesiderina ir negali būti šalia viena kitos, tos elementarios dalelės struktūroje. Ji egzistuoja tik ryšyje su kitomis fantominėmis po dalelėmis. Būtent savo universalumo ir išimtinumo dėka, duotoji Po dalelė pavadinta allatinė fantominė Po dalelė, arba sutrumpintai – allat.

Tai unikali jėgos fantominė Po dalelė. Vienintelė fantominė Po dalelė, iš kurios stacionari (reali) Po dalelė negali išimti energijos ir informacijos. Praeinant per ezoosminį skyrių, allatinė fantominė dalelė, vaizdžiai sakant, turi neliečiamumo statusą (diplomatinis vagonas). Būtent tokios universalios allatinės fantominės Po dalelės buvimas daro unikaliomis tokias daleles kaip: fotonas (3Po); neitrino (5Po); elektronas (13Po). Jei elementarios dalelės sudėtyje yra allatinė fantominė Po dalelė, tai nusako, kad duotoji elementari dalelė dalyvauja jėgos procesuose ir tarpusavio sąveikose, pasireiškia specifinėmis savybėmis ir ypatumais. Kadangi duotojo pranešimo tikslas nėra allatinės fantominės Po dalelės pilnas charakteristikų ir jos įtakos į realią Po dalelę aprašymas, tai tik ir apsiribosime bendru duotųjų procesų supratimu.

“Pats “Allat” supratimas labai senovinis. Anksčiau Allat ženklas, kaip pusmėnulis su rageliais į viršų buvo naudojamas kaip nurodymas apie aukščiausių dvasinių jėgų dalyvavimą, kitokį objektą, reiškinį ir tt.  Taip pat, tai reiškia ir bendrą vienetą – priešlaikį. Allat pasireiškimai daugkartiniai. Moksliniame supratime allat – tai laiko vienetas, kuris turi didžiulę reikšmę visai materijai. Ir jei paimti šiuolaikišką žemiško laiko vertinimą, tai allat sudaro 12 minučių, o tiksliau 11 minučių ir 56,74 sekundės. Kada mokslininkai prieis iki tokios svarbiausios fundamento dalelės, taip sakant, iki pagrindinės Pasaulėdaros plytelės, tai taps ne tik kad grandiozine revoliucija moksle, o ištisas evoliucinis šuolis. Tada mokslininkai supras kas slepiasi už laikom paslapties, o suvokus tai, atvers ir tikrą Visatos materijos susidarymo procesą. Jei žmonės pažins allat esmę, tai jiems atsivers didžiulės galimybės”(plačiau apie tai, A. Novich knygose)

Elementarios dalelės, kuri būtų sudaryta iš vienos ar dviejų fantominių Po dalelių – neegzistuoja. Elementarių dalių, kurios suformuoja visą materiją, pasaulis, prasideda nuo 3-jų fantominių Po dalelių ir daugiau sąryšio. Tokios žinios atspindėtos daugelyje pasaulio tautų kultūrose. Pavyzdžiui, pas juos skaičiai 1 ir 2 iš vis nevertinama kaip skaičiai, o pirmuoju skaičiumi visoje eilėje tradicijų laikoma būtent 3.

Vieneto simbolika senovės žiniose buvo atspindys apie allatinę fantominę Po dalelę. Senovės tekstuose, kaip taisyklė prasminė “vieneto” reikšmė aptinkama labai retai. Vienetas reiškė ne kiek pirmą eilės elementą, kiek tobulą vienybę dvasinio pasaulio (aukščiausio dievo, kurio dėka atsirado šis pasaulis). Vienetą traktavo kaip pradžią, pirmapriežąstį, pirmapostumį, nedaloma, gyvenimo pagrindą.

O simbolinė skaičiaus “du” reikšmė buvo susijusi su žinių atgarsiais apie realią ir fantominę Po daleles, kurios sudaro tarpusavio sąveikos ezoosminėje gardelėje pagrindus. Skaičių du traktuodavo iš esmės kaip binarinį priešpastatymą, kurių pagalba aprašydavo pasaulį, vienybės pasidalinimą, iškreiptą vienio atspindį (žvakės pavyzdyje, atsispindėjusios dviejuose priešpriešiouse veidrodžiuose), prie to buvo užsimenama, kad niekas neturi realaus egzistavimo ne Vienyje. Skaičius du buvo interpretuojamas kaip skirtumas, priklausomybė, iliuzijos trauka, priešingybių poros susidarymas. Vediškose tradicijose charakteringas santykis 1ir 2, kur du iš vienos pusė yra kaip priešpriešis, suskirstymo ir ryšio, o iš kitos pusės – kaip atitikimo simbolis. Senovė Graikijos filosofas Platonas minėjo, kad skaičius du – skaičius be reikšmės, kadangi numato santykius, kurie įveda trečią faktorių.

Visoje eilėje pasaulio tautų pirmuoju skaičiumi laikomas skaičius – 3. Būtent jis pradeda skaičių seką ir buvo aiškinamas kaip tobulas skaičius, dinaminis vientisumas, akumuliuojamas veiksmas, jėgos universalumas, daug kartiškumas, kūrimas, judėjimas į priekį, sukaupimas, išorinė išraiška, visų dalykų pradžia ir tt. Tai buvo mikro-etinio makro-kosmoso ir socialinės organizacijos (trys aukščiausios vertybės, trys aukščiausios dievybės, tris kartus bet koks veiksmas, bet kokiame rituale ir tt.)pagrindine konstanta. Todėl ir kalbėsime apie ryšius tarp trijų fantominių Po dalelių Literatūra: Мифы народов мира. 2-х т. Гл. редактор С.А. Токарев. М.,1988; Энциклопедия символов / сост. В.М. Рошаль. ‒ М.:АСТ; СПб.: Сова, 2005.

Fotonas

Nuo seno buvo žinoma apie šviesos persilaužimo ir atspindžio reiškinį. Tų reiškinių esmė ir tikra prigimtis iki šiol ne aiški oficialiam mokslui ir viskas pastatyta tik ant tikimybių teorijos.

Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje fotonu vardijamas elektromagnetinio lauko kvantas, numatoma elementari dalelė, kuri šiuolaikinių teorijų šviesoje pateikiama elektromagnetinių sąveikų pernešėja. Nors pagal faktą, po šiuolaikiniu pavadinimu “fotonas” numatomas tik stebimas procesas – mažiausios “porcijos” ; “kamuoliukai” šviesos, elektromagnetinio spinduliavimo bangos sudedamoji, tame tarpe ir matomos šviesos, radijo bangų, rentgeno spindulių, lazerinių impulsų ir tt.

Žodis fotonas, nuo senovės graikiško “fotos” – “šviesa” ir toks supratimas buvo įvestas 1926 metais amerikiečio chemiko Gilberto Niutono Liuiso. Tiesa, jis laikė fotonus “nesukuriamais ir nesunaikinamais” (tai panašiai, kaip ir atomo įvedimas į supratimą pas Džoną Daltoną, kuris grindė savo numanymus nagrinėjant senovės žinias apie nedalomas daleles, tik nesuprato kokias). Šiandiena fizikoje fotonas žymimas graikiška raide gama. Toks žymėjimas paimtas nuo 1900 metais gama-spinduliavimo, sudaryto iš aukštos energetikos fotonų atradimo. Tai atliko prancūzų fizikas Polis Vilardas tiriant radžio spinduliavimą stipriame magnetiniame lauke. Vėliau to pagrindu žymus anglų fizikas Ernestas Rzerfordas, anksčiau užvadinęs du urano radiacijos tipus alfa ir beta spinduliais, nustatė, kad naujas Vilardo atrastas spinduliavimo tipas turi vadintis gama.

Fotono atradimas žymiai stimuliavo teorinės ir eksperimentinės fizikos vystymąsi, tame tarpe ir fizikinės chemijos (fotochemijos), kvantinės mechanikos ir tt. Žmonės pradėjo maždaug suprasti ir naudotis tokių fizikinių pasireiškimų, kaip elektros srovė, fotonų srautas. Bet žinios apie tokių reiškinių smulkiausią struktūrą, iki šiol mokslas nesugeba paaiškinti iš ko būtent sudarytas elektronas ar fotonas (nors tokios žinios apie mikro pasaulio prigimtį buvo jau nuo gilios senovės)

Savo moksliniuose darbuose Gilbertas Liuisas rašo: “Išreiškiu hipotezę, kad čia mes turime reikalą su nauju atomo tipu, neidentifikuotu objektu, nesukuriamu ir nesuardomu, kuris pasireiškia kai spinduliavimo energijos pernešėjas ir po sugėrimo, išlieka pagrindinio komponento kokybėje prarijusio jo atomo...Imuosi ant savęs atsakomybės numatyti tam hipotetiškai naujam atomui, kuris nėra šviesa, bet vaidina svarbų vaidmenį visuose spinduliavimo procesuose, duoti pavadinimą “fotonas”.” Įdomus ir toks faktas, kad Gilbertas Luisas laikė fotoną būtent “energijos spinduliavimo/radiacijos pernešėju”, o ne pačia ta energija (šiandiena fizikai fotoną vertina kaip elektromagnetinės jėgos pernešėją). Nuo to laiko žodis fotonas greitai įėjo į platų vartojimą.  Literatūra: Lewis, Gilbert N. The conservation of photons Nature 118, 1926. P. 874–875; Lewis, Gilbert N. The nature of light. Proceedings of the National Academy of Science 12, 1926. P. 22-29; Roychoudhuri, Chandra, Kracklauer, A.F., Creath, Kathy. The Nature of Light: What is a Photon? CRC Press, 2008.

Fotono prigimtis iki šiol lieka mįsle mokslininkams. Bet net remiantis tais rezultatais, kuriuos užfiksavo stebėjimo procese, eksperimentų dėka, buvo padaryti atradimai, kurie rado platų pritaikymą visuotiniame gyvenime. Išrasta įvairi techninė įranga, kurių darbo principas susijęs su fotų panaudojimu. Pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, kvantinis generatorius, lazeris ir tt. Platų pritaikymą lazeris surado pramonėje, medicinoje, buityje, pradedant nuo aukšto tikslumo fizikinių įrankių – seismologijos, gravimentrijos, lazeriniai skalpeliai iki suvirino technologinių procesų buitinių lazerinių printerių ir tt. Fotonai naudojami spektrinėje analizėje (atominė spektroskopija). Tiriant fotonus, mokslininkai išsiaiškino, kad kiekvieno cheminio elemento atomai, turi griežtą atitinkamą rezonanso dažnį. Būtent tik tuose kiekvienam atitinkamame dažnyje jie sugeria ir spinduliuoja šviesą (fotonus). Tai yra, kaip kiekvienas žmogus turi unikalius savo pirštų antspaudus, taip ir kiekvienas cheminis elementas turi savo unikalų sugėrimo ir spinduliavimo spektrą. Ir visa tai tik tokios unikalios struktūros kaip fotonas, aktyviai dalyvaujančio visuose jėgos procesuose ir tarpusavio sąveikoje gamtoje, pradžia tyrime.

Bet kas iš tikro yra fotonas ir elektronas, iš ko būtent sudarytos tos struktūros? Dėka kokios savo sudedamosios fotonas yra stabilus ir dalyvauja jėgos tarpusavio sąveikose? Kodėl šiandiena taip vadinama fizikoje “be masė elementari dalelė” neturi elektrinio krūvio? Kodėl fotonas yra viena mažiausių ir labiausiai paplitusių elementarių dalelių Visatoje? Šiandiena oficialus mokslas atsakyti į tokius klausimus negali. Kadangi nežiūrint į turtingą bandymų patirtį, fotonas taip ir lieka šiuolaikiniam mokslui tik paslaptinga, elementaria, nedaloma dalele.

Visa elementarių dalelių teorinė fizika pastatyta ant tikimybių teorijos. Tačiau objektyvi tikimybių teorijos analizė aktyviai buvo svarsto gal tik kvantinės mechanikos sudarymo periode. Šiandiena tai svarsto ne taip aktyviai.

Iš vienos pusės, visi pripažįsta, kad ji įeina į mikro procesų pagrindą, o iš kitos pusės, tyrimų eigoje – apie ją mažai kas sakoma, tarsi tai vaidina antraeilį vaidmenį. Ypatingai tai liečia elementarių dalelių fizikos, kur prie elementarių dalelių charakteristikų ir savybių, vidinių būsenų, apie tikimybes nutylima. Kaip pasakė vienas iš kvantinės elektrodinamikos kūrėjų, amerikietis Ričardas Feimanas: “Kad ir kiek mes nesistengtume sukurti protingą teoriją, paaiškinančia kaip fotonas “nusprendžia” praeiti jam per stiklą ar atsispindėti, numatyti kaip judės duotasis fotonas, neįmanoma. Štai sąlygos kurios atveda prie skirtingų rezultatų: vienodi fotonai skrenda viena kryptimi, prie vieno stiklo gabalo. Mes negalime nusakyti papuls duotasis fotonas į A ar B. Viskas, ką mes galime nusakyti – tai, kad iš 100 išlėkusių fotonų, vidutiniškai 4 atsispindės nuo paviršiaus. Ar tai reiškia kad fizika, kaip didelio tikslumo mokslą, privedė prie to, kad išskaičiuoti įvykio tikimybę ir nenusakyti tiksliai, kas įvyks? Taip jau ir yra šiandiena” Literatūra: Литература: Философские проблемы физики элементарных частиц (тридцать лет спустя). Отв. Ред. Ю.Б. Молчанов. М., 1994; Фейнман Р. КЭД - странная теория света и вещества. М., 1988.

Bet duotą situaciją lengva ištaisyti. Žinant Allat Ra fizikos pagrindus, atsakymus į tokius klausimus sugebės atrasti net moksleivis.

Jei fotoną vertinti iš tikros elementarios dalelės kokybės pozicijos, tai iš tikro, fotonas sudarytas iš fantominių Po dalelių. Fotonas gali egzistuoti dviejose būsenose: Fotonas-3 (γ3) ir Fotonas-4 (γ4). Daugumas fotonų sudaryta iš trijų Po dalelių (fotonas -3). Tačiau kiekvienas iš tokių fotonų, prie atitinkamų sąlygų, gali persiformuoti į fotoną sudarytą iš 4 fantominių Po dalelių į fotoną-4, o fotonas-4, į fotoną-3. Savo atitinkamos būsenos dėka, fotonas gali vykdyti arba jėgos funkcijas fotono-3, arba „informacines“ fotono-4, tai yra, būti informacijos nešėju apie elementarią dalelę su kuria ir vyksta jo sąveika. Nuostabu tai, kad pas fotoną, judantį ezoosmine gardele, jo fantominių Po dalelių spiralinis sukinys yra žymiai greitesnis, nei pas fantomines Po daleles, sudarančias kitas elementarias daleles.Tokių fotono struktūros pagreitintų „sukinių“ dėka, jo judėjimo greitis didesnis, palyginus su daugelio kitų elementarių dalelių greičiu.

Kaip taisyklė, fotonas-3 ir fotonas-4 juda viename energetiniame sraute, be to, fotonų-3 žymiai daugiau nei fotonų-4. Pavyzdžiui, nuo saulės eina fotonų srautas, kur dauguma iš jų – jėgos fotonai (fotonai-3), atsakingi už energetines ir jėgos sąveikas, bet tarp jų yra ir informaciniai fotonai (fotonai-4), nešantys informaciją apie saulę. Fotonų-3 srautai neneša šilumos, ją jie sudaro yrant dalelėms, su kuriomis jie susiduria. Kuo daugiau fotono-3 srautų, nukreiptų tiesiu kampu į materialų objektą, tuo daugiau susiformuoja šilumos. Dėka informacinių fotonų (fotonų-4), pavyzdžiui, žmogus gali matyti akimis šviesą nuo saulės, jėginių fotonų (fotonas-3) dėka, jaučia šilumą nuo saulės ir tt.

Tai yra fotonų-3 dėka, užtikrinamas energetinis srautas (o taip pat, įvairi tarpusavio jėginė sąveika materialiame pasaulyje), o dėka fotonas-4 užtikrinama informacijos pateikimas duotame energetiniame sraute ( tai yra, dalyvavimas tokiuose procesuose, kuriuose pavyzdžiui, žmogus gali matyti supantį pasaulį).

Fotonas-3 sudarytas iš trijų fantominių Po dalelių, o jei tiksliau, tai iš dviejų fantominių Po dalelių, sujungtų tarpusavyje allatine fantomine Po dalele. Būtent allatinės fantominės Po dalelės buvimas fotono sudėtyje, daro jį unikaliu, stabiliu, o taip pat dalyvaujančiu jėginėje tarpusavio sąveikoje. Allatinė fantominė Po dalelė niekada nebus pirmoji iš visų trijų dalelių, o visada per vidurį, tarp kitų fantominių Po dalelių, kaip rišamoji, bet kurioje elementarioje dalelėje, kuri ją turi savo sudėtyje. Visada bus viduje, kaip duotos dalelės jėgos pagrindas.

Fotonas-3 gali persiformuoti į fotoną-4, o pastarasis vėl pereiti į fotoną-3. Kaip vyksta toks procesas? Fotonas (turint omenyje ir fotoną-3 ir fotoną-4) turi unikalią sandarą, kuri atskiria jį nuo bet kokios kitos elementarios dalelės, jis turi neįprastą pirmąją (priešakinę) fantominę Po dalelę. Jeigu ezoosminiame skyriuje susidaro atitinkamos sąlygos, kada į jį iš skirtingų pusių vienu metu įeina dvi priekinės fantominės Po dalelės (viena iš kurių priklauso fotonui, o kita kitai elementariai dalelei) ir įvyksta jų maksimalus suartėjimas, tai vyksta sekantis procesas.

Fotono priekinė fantominė Po dalelė, dėl savo didelio greičio, atitinkamai palyginus su kitos fantominės priekinės Po dalelės, priklausančios kitai elementariai dalelei ne fotonui, greitai prasisuka. Tokiu būdu, ji leidžia paskui ją einančiai fotono jėgos allatinei fantominei Po dalelei užgrobti priešais ją atsiradusią priekinę fantominę Po dalelę kitos elementarios dalelės, kuri ir yra visos informacijos, apie tą kitą dalelę, nešėja.

Užgrobus kitos elementarios dalelės priekinę fantominę Po dalelę, fotonas-3 prijungia tą informacinę dalelę prie savo struktūros. To pasekoje fotonas-3 persiformuoja į fotoną-4, kuris jau sudarytas iš 4 fantominių Po dalelių. O elementari dalelė, kuri prarado savo priekinę informacinę fantominę Po dalelę – suyra, kaip ir patvirtinant posakį, nėra informacijos, nėra materijos ir to pasekoje išsilaisvina energija. Iš esmės toks foto informacijos užgrobimas vyksta tik tokiu atveju, jei pro tą patį ezoosminį skyrių praeina kitokios elementarios dalelės priminė fantominė Po dalelė, o ne kitos fantominės Po dalelės, tos elementarios dalelės.

Kai fotonas-3 išmuša pirminę fantominę Po dalelę iš kitos elementarios dalelės, jis iš „užgrobėjo“ pavirsta į „transportuotoją“, tai yra į informacijos pernešėją (fotoną-4). Grįžtant vėl prie asociatyvaus pavyzdžio su traukiniu ir vagonais, judėdamas pilna eiga, užgrobia pas priešpriešį traukinį lokomotyvą. Tokiu būdu jis tampa traukiniu su dviem lokomotyvais, vienu diplomatiniu vagonu ir vienu paprastu, tai būna iki tol ,kol nesusidaro sąlygos, prie kurių jis galės išsivaduoti nuo išgrobto papildomo lokomotyvo. O likę priešpriešio traukinio vagonai be lokomotyvo išformuojami depo (ezoosminėje membranoje).

Fotonas-4 sudarytas iš 4 fantominių Po dalelių: unikalios savo priekinės fantominės Po dalelės, svetimos užgrobtos priekinės Po dalelės (informacinės dalelės), allatinės fantominės Po dalelės, ir užbaigiančios fantominės Po dalelės. Būtent tos „svetimos“ priekinės fantominės Po dalelės įėjimas į fotono-4 sudėtį daro jį informaciškai pripildytu, tai yra, nešančiu informaciją apie tą „svetimą“ elementarią dalelę. O bendrai, kada tokių fotonų daug, neša informaciją apie ištisą objektą, daiktą, reiškinį (pavyzdžiui saulę). Tokioje būsenoje (kaip fotonas-4) fotonas egzistuoja iki tol, kol vėl neatsiranda panašios sąlygos ezoosminiame skyriuje, prie kurių jis išsilaisvina nuo „svetimos“ informacionės fantominės Po dalelės, tai yra, įvyksta „informacinis numetimo procesas“. Prie to, fotono priekinė fantominė Po dalelė vėl prasisuka ir dėka to, kad tame procese dalyvauja allatinė jėgos fantominė Po dalelė, įvyksta „svetimos“ fantominės Po dalelės išstumimas. Pats fotonas persiformuoja vėl į fotoną-3 ir išeina iš ezoosminio skyriaus. Išlaisvinta priekinė fantominė Po dalelė numeta informaciją į to ezoosminio skyriaus realios Po dalelės  nuosavą septoninį lauką ir į praeinančią priekinę fantominę Po dalelę kitos elementarios dalelės, tuo pačiu, praturtinant jas (vidiniu potencialu ir informacija) ir pati negrįžtamai išeina į ezoosminę membraną.

Numetęs priekinę „svetimą“ fantominę dalelę, fotonas vėl tampa fotonu-3, tai yra, pereina į savo pirmapradę būseną, kurioje jam būdingas daugiavariantinis veiksnumas. Pavyzdžiui, fotonas-3 gali dalyvauti ir kitose sąveikose, įeiti į elementarių dalelių sudėtį ir tt. Jis gali dingti (ezoosminės membranos dėka) vienoje vietoje ir atsirasti kitoje, tai yra, praktiškai akimirksniu atlikti perėjimus dideliais kosminiais atstumais. Žinoma, visa tai tik trumpa informacija apie fotoną, skirta pirminiam susipažinimui. Be viso to, yra unikali informacija, gauta tyrimų eigoje,  kas liečia fotono elgsenos skirtingose sferose dėsningumus ir paradoksus, ypatingai kas liečia jo bangines savybes, sąveika su kitomis elementariomis dalelėmis, fotono elgsenos valdymo algoritmus ir tt.

Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją, reikia pasakyti, kad pagrindine fotono-3 funkcija yra energetinė tarpusavio sąveika, kuri pagrinde susijusi su materijos suirimo procesu ir energijos išsilaisvinimu, fotonas-4 skirtas informaciniam sąveikavimui, susijęs su informacijos pernešimu. Žinant foto ypatumus ir funkcijas, jo sąveiką su kitomis elementariomis dalelėmis ir ypatingai su septoniniu lauku, galima suprasti daugelį mikro ir makro pasaulio procesų, kuriuose jis dalyvauja. Šių žinių dėka galima rasti atsakymus į daugelį kausimų,. Pavyzdžiui, kaip iš tikro žmogus priima regos informaciją? Kas iš tikro yra šešėlis, šiluma ir šaltis, jei tokius klausimus nagrinėti ezoosminės gardelės lygyje? Kokios yra medžiagų, kurios yra po ilgalaikiu saulės poveikiu, yrimo pirma priežastys? Kokie fotono ryšio su gravitaciniu ir elektromagnetiniu lauku ypatumai? Ir dar daug ką. Žinios apie fotoną leidžia suprasti vieno ar kito reiškinio pirma priežastis ir įvykdyti žymiai tikslesnius fotų tarpusavio sąveikos paskaičiavimus, nenaudojant brangios įrangos bei technikos.

Taikos ir ramybės Sielai

 

Peržiūrų: 1005 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 3.0/2
Viso komentarų: 4
1 Ra   (15.06.2015 11:46)
Ar akašų kronikų apie mėnesio energijas nebebus?

+1   Спам
2 virku   (16.06.2015 09:50)
Sugrįžimas pas Dievą vyksta per pasaulio pažinimą sieloms mokantis materialumo ir fiziškumo

3 amigo   (17.06.2015 14:28)
Sunku visas Allat fizikos žinias sujungti į vieną struktūrą savo vaizduotėje,ypač ,kai fizikos vadovėliai rašo kitaip.

4 Gėlė   (18.06.2015 19:49)
http://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/nepaneigiamos-realybes-irodymai-zmogus-tai-siela-turinti-kuna.d?id=68275250

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Birželis 2015  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0