Allat Ra fizika 5 - 21 Июня 2015 - Šviesos keliu
Ketvirtadienis, 08.12.2016, 20:11
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2015 » Birželis » 21 » Allat Ra fizika 5
13:55
Allat Ra fizika 5

Neutrino

Šią elementarią dalelę šiuolaikinėje fizikoje vardija kaip neutrino (itališkas žodis „neutrino“ mažmeninis nuo „neutrone“ – neutronas). Oficialus hipotetinis tos dalelės egzistavimas buvo pasiūlytas Volfgango Pauli 1930 metais. Bandydamas paaiškinti energijos išsisaugojimo dėsnio pažeidimus, branduolio skilimo procese, kaip „kraštutinę priemonę“ paaiškinančią tuos procesus, mokslininkas iškėlė hipotezę, apie kažkokią tai silpnai sąveikaujančią dalelę. O Italų fizikas (Enrico Fermi; 1901 ‒ 1954) tos idėjos pagrindu, sudarė beta-skilimo teoriją, kurios esmė tame, kad vykstant beta-skilimui, apart elektrono skleidžiasi dar kažkokia nežinoma elementari dalelė. Jis ir pavadino duotą dalelę neutrino. O eksperimentiškas tokios dalelės egzistavimo patvirtinimas atliktas tik 1956 metais.

Neutrino vadina „vaiduokline dalele“. Šiai dienai oficialiam mokslui yra žinoma ne tiek jau ir daug apie tokią unikalią dalelę, kaip ir apie tai, kokia iš tikro ji yra pagal sudėtį. Yra manoma, jog išryškinti neutrino labai sunku ir tam būtina sudaryti atitinkamas sąlygas,  būtinas specialios įrangos buvimas, kitų brangiai kainuojančių dalykų ir tt. Žinoma, kad neutrino susidaro skylančių dalelių, kuriose veikia silpnas branduolinis sąryšis, rezultate. Neutrino silpnai sąveikauja su medžiagomis ir pasižymi didele skvarba. Manoma, kad ši dalelė yra spinduliuojama persiformuojant atomų branduoliams ir skylant elementarios dalelėms žemės gelmėse ir jos atmosferoje, saulės viduje, kitose žvaigždėse ir tt. Laboratorinėmis sąlygomis neutrino šaltiniais yra branduoliniai reaktoriai ir užkrautų dalelių greitintuvai. Mokslininkų nuomone galingas neutrino srautas pastoviai prasmelkia visą kosmosą. Apie šimtas trilijonų tokių dalelių kas sekundę prasmelkia žmogų. Šiandiena neutrino vertinamas kaip perspektyvus instrumentas kosminių objektų tyrimui (tame tarpe Žemės, Saulės) kaip galimybę gauti tikslią ir savalaikišką informaciją.

Iš tikro, neutrino kaip ir fotonas yra viena iš mažiausių ir labiausiai išplitusių elementarių dalelių Visatoje. Neutrino sudarytas iš 5 fantominių Po dalelių, tarp kurių dvi fantominės Po dalelės, allat fantominės Po dalelės pagalba, sujungtos su kitomis dviem fantominėmis Po dalelėmis.

Verta atkreipti dėmesį į sekantį faktą, susijusį su jėgine allatine fantomine Po dalele. Fotono-3 sudėtyje ji sujungia po vieną fantominę Po dalelę, ko dėka duotoji dalelė pasireiškia žymiai grubiau materialiame pasaulyje jėgos sąveikose. Neutrino sudėtyje allatinė fantominė Po dalelė sujungia jau po dvi fantomines Po daleles, ko pasekoje materialiame pasaulyje duotoji elementari dalelė pasireiškia žymiai subtiliau. Išskirtinis neutrino ypatumas yra išskirtinė skvarba, kadangi ji labai silpnai sąveikauja su medžiagomis. Pagrindinę jos funkciją sudaro „vidinės informacijos“ apie objektą pernešimas. Bet skirtingai nuo fotono, ji nesuardo elementarių dalelių iš kurių sudarytas duotasis objektas. Praeinat kiaurai objektą, neutrino tik nuskaito informaciją nuo elementarios dalelės priekinės  fantominės Po dalelės (panašiai taip, kaip nuskaito informaciją reali (stacionari) Po dalelė). Tokiu būdu neutrino srautas tampa informacijos apie objekto vidinę sudėti ir būseną pernešėju, skirtingai nuo fotonų, kurie iš esmės neša informaciją apie objekto išorinę būseną ir reiškinius. Neutrino neša informaciją apie tokios materijos, iš kurios išsilaisvina (tai yra, išeina iš sudėtingų elementarių dalelių sudėties) vidinę būsena, o taip pat dalinai neša informaciją ir apie pačią materiją, pro kurią praeina. Paskutiniuoju atveju neutrino vykdo informacinį apsikeitimą su pagrindinėmis Po dalelėmis duotos elementarios dalelės, kurios įeina į duoto objekto sudėtį, apimtyje.

Neutrino gali egzistuoti keliose būsenose, bet skirtingai nuo fotono, jos fantominių Po dalelių kiekybė nesikeičia (ji visada bus nekintanti, tai yra – 5 fantominės Po dalelės). Neutrino gali pereiti iš vienos būsenos į kitą, priklausomai nuo to, ar įeina į sudėtingos elementarios dalelės sudėtį, ar egzistuoja pats sau. Paskutiniam atvejui taip pat būdinga skirtingos būsenos, priklausomai nuo to, ar duotuoju momentu yra informacijos nešėjas, ar neneša informacinio krūvio apie objekto būseną. Jei duotuoju momentu neutrino yra informacijos pernešėjas - jį galima aptikti ir užfiksuoti trimačiame išmatavime.

Neutrino tai ypatinga elementari dalelė. Savo skvarbos dėka, neutrinų srautai prasiskverbia kiaurai Žemę, Saulę, kosminę erdvę, kitus kosminius objektus ir yra unikalios informacijos, apie tų objektų būsenas, nešėjais. Paskutinieji fizikos tyrinėjimai elementarių dalelių srityje, neutrininės geofizikos ir neutrininės astrofizikos, atlikti Allat Ra tarptautinės darbo grupės mokslininkų, atveria žymiai platesnes galimybes perspektyviems fundamentaliems tyrinėjimams. Tyrimo procese išryškėja žymus kosminių faktorių vaidmuo Žemės vidinės dinamikos aktyvavimui...Allat Ra fizikos žinių dėka, atsirado galimybė ne tik fundamentaliai ištirti neutrino, išeinančių iš Žemės gelmių, elgesį ir nuosavą Žemės septoninį lauką, išskaičiuoti atitinkamus tarpusavio ryšius, bet ir įdirbti naujus prognozės metodus vulkanų įsiveržimams, labiau ištirti magmos formacijas. Dar daugiau, atsirado galimybė daryti tiesioginę įtaką į duotuosius procesus. Šiandiena galima tvirtai pareikšti, kad kontroliuoti gamtos procesus visiškai realu.

Elektronas

Nežiūrint į tai, jog elektronas yra pirmąja atrasta elementaria dalele fizikoje (anglų mokslininko Džozefo Tomsono dar 1897 metais) iki šiol elektrono prigimtis išlieka paslaptinga mokslui. Elektrono teorija yra laikoma neužbaigta, kadangi jai būdingi vidiniai loginiai prieštaravimai ir daugelis klausimų, į kuriuos oficialus mokslas kol kas atsakyti negali.

Duotos elementarios dalelės pavadinimas buvo pasiūlytas 1891 metais, (George Stoney; 1826 – 1911) „elektros energijos išmatavimų fundamentalaus vieneto“ kokybėje. Tai žodis nuo graikiško žodžio „electron“, kas reiškia „gintaras“(kaip žinoma, gintaras – tai sukietėjusi iškasama derva. Trinant jis įgauna elektrinį krūvį ir pritraukia lengvus kūnus. Tokia savybė buvo žinoma nuo seno. Pavyzdžiui senovės Graikijoje, gintaro savybes žinojo dar pieš 600 metų iki mūsų eros). Tarpusavyje mokslininkai susitarė elektrono elektrinį krūvį laikyti neigiamu, atitinkamai ankstesnio susitarimo, kad laikyti neigiamu įelektrinto gintaro krūvį.

Elektronas yra atomo sudedamoji dalis, vienas iš pagrindinių medžiagos struktūrinių elementų. Elektronai suformuoja visų šiai dienai žinomų cheminių elementų atomų elektroninius apvalkalus. Jie dalyvauja beveik visuose elektriniuose reiškiniuose, apie kuriuos šiandiena žino mokslas. Bet kas tai yra elektra iš tikro, mokslas iki šiol negali paaiškinti, apsiribojant tik bendromis frazėmis. Žinoma, kad elektra nėra nenutrūkstamas srautas, o disktretiškai persiduoda porcijomis. Praktiškai visos pagrindinės žinios apie elektroną, kuriomis naudojasi mokslas iki šiol, buvo gautos IX amžiau pabaigoje XX pradžioje. Tame tarpe ir tas, kas liečia elektrono banginę prigimtį (pakanka atsiminti Nikolo Teslos darbus, jo tyrimus apie energijos generaciją ir jos perdavimą per atstumus). Tačiau, pagal fizikos oficialią istoriją, tai buvo iškelta tik 1924 metais prancūzų fiziko (Louis de Broglie; 1892 – 1987). O eksperimentiškai patvirtintas 1927 metasi amerikiečių mokslininko (Clinton

Davisson; 1881–1958) ir (Lester Germer; 1896

–1971) eksperimente apie elektronų difrakciją. Žodis difrakcija nuo lotyniško žodžio „diffractus“ kas ir reiškia „perlaužtas, sulaužytas, kliūties banginis apėjimas“. Difrakcija tai bangos plitimo reiškinys, pavyzdžiui šviesos spindulio, praeinant pro siaurą kiaurymę arba papuolant ant kliūties krašto. Įsivaizdavimas apie elektrono banginę prigimtį buvo pagrindu austrų fizikui-teoretikui (Erwin Schrödinger; 1887–1961) kvantinės mechanikos pradininkui, kad sukurti kvantinę mechaniką 1926 metais. Nuo to laiko oficialusis mokslas mažai kuo pasistūmėjo į priekį tiriant elektrono prigimtį.

Iš tikro, elektronas sudarytas iš 13 fantominių Po dalelių ir turi unikalią struktūrą. Konkrečios žinios apie elektroną čia praleidžiamos specialiai, kadangi viešai paskelbtos tokios žinios, papuolusios į žmonių, norinčių sukurti naujų ginklų rūšį rankas, gali sukelti pavojų. Pažymėsim tik tai, kad elektronas turi neįprastas savybes. Tai, ką šiandiena vadina elektra, iš tikro tik septoninio lauko ypatinga būsena, kurios procese elektronas vienodai dalyvauja kartu su kitais jo papildomais „komponentais“. Atsiminkim kas buvo rašo apie elektroną Allat Ra knygoje:

"Panagrinėkim, pavyzdžiui elektroną, jis sudarytas iš informacinių plytelių (arba kaip jas pavadino senovėje „grūdelių Po"), kurios jam užduoda pagrindines charakteristikas, tame tarpe ir apsprendžia jo vidinį potencialą. Pagal šiuolaikinius įsivaizdavimus, elektronas juda aplink atomo branduolį, tarsi stacionaria orbita (orbitalijumi). Tiksliau, jau dabar jo judėjimas įsivaizduojamas ne kaip materialaus taško, su užduota trajektorija, o elektroninio debesies išvaizdoje, turinčio elektrinio krūvio sutirštėjimo ir išretėjimo sritis. Elektroninis debesis, kaip tokių aiškių ribų neturi. Čia turima omenyje, ne elektrono judėjimas, kokia tai konkrečia linija, o atitinkama erdvės dalis, sritį aplink atomo branduolį, kur išlieka kaip didžiausia tikimybė atsirasti atome elektronui (atomo orbitalijoje), arba molekulėje (molekulės orbitalijoje).

Skirtumas tarp vidinio potencialo ir išorinio krūvio,  ir sudaro tokias orbitalijas. Vidinių energijų kokybė (potencialas) charakterizuoja materialų objektą. Tai yra, pagal šiuolaikinio mokslo kalbą, tokie atomų  elektroniniai apvalkalai (orbitalijos), priklausomai nuo jų skaičiaus ir juose, elektronų padėties, apsprendžia elektrines, optines, chemines, magnetines atomų ir molekulių savybes, o taip pat savo suformuotų kietų kūnų didumą. Elektroninio debesies forma, kaip atsimenam iš mokyklos kurso, gali būti įvairi.

Tai štai, pagal tą pačią kvantinę fiziką, kaip yra žinoma, elektronas materialiame pasaulyje gali egzistuoti dviejose būsenose vienu metu: dalelės ir bangos. Jis gali apsireikšti iš karto skirtingose vietose. išeinant, arba tiksliau dingstant, iš savo orbitos atome, elektronas momentaliai pasislenka, tai yra, čia dingsta ir atsiranda kitoje orbitoje.

Bet kas įdomiausia, šiuolaikiniam mokslui dar nežinoma. Panagrinėkim, kaip pavyzdį vandenilio atomą, kadangi jis vienas iš labiausiai paplitusių visoje Visatoje. Elektroninis debesis, aplink vandenilio atomo branduolį, yra rutulio formos. Tai  ir gali užfiksuoti dabartiniame etape šiuolaikinis mokslas. Bet mokslininkai kol kas nežino, kad elektronas, kaip po toks, yra užsuktas spirale. Be to, ta spiralė (viena ir ta pati) gali būti užsukta tai į kairę, tai į dešinę pusę, priklausomai nuo krūvio išsidėstymo joje. Būtent dėl tokios spiralės formos ir krūvio koncentracijos vietos pasikeitimų, tas elektronas lengvai pereina iš dalelės būsenos į bangą ir atvirkščiai.

Pateiksiu asociacinį pavyzdį. Įsivaizduokit apelsiną. Paimame peilį ir bandome nuimti jo žievelę, judėdami aplink ir iš viršutinio taško, sakysime A, į apatinį, sakysime B. Taip nuimama odelė, vaisius lieka atskirai. Sudėjus tą odelę įprastai, ji atkartos apelsino formą, O jei ją ištempti, tai gausis spiralė, panaši į banginę virvę.

Tai štai, žievelė (oranžinė pusė), mūsų pavyzdyje, bus elektrono spiralė, kur paviršiuje, taško A rajone, išsidėstęs išorinis krūvis, o taško B rajone, iš vidaus (baltoje žievelės pusėje) – vidinis krūvis. Bet koks išorinis pasikeitimas taške A (oranžinėje žievelės pusėje), atves prie tokio pat vidinio, bet į priešinga, pagal jėgą ir poveikį, pasikeitimą taške, išsidėsčiusiame baltoje žievelės pusėje, ties viršūne B. Kai tik nukrenta išorinis elektrono krūvis, tai vidinio potencialo poveikyje, spiralė vėl išsitiesia ir elektronas vėl pereina į bangos būseną.

Kada vėl pasireiškia išorinis krūvis, kuris susikuria bangos ir materijos sąveikoje, spiralė susispaudžia ir elektronas vėl pereina į dalelės būseną. Dalelės būsenoje elektronas turi išorinį neigiamą krūvį ir kairinę spiralę, o bangos būsenoje dešininę spiralę ir teigiamą krūvi. Ir visa tai vyksta, ezoosmoso (pirminio postūmio) dėka.

Stebėtojas, iš trimačio pasaulio pozicijos, sukuriant atitinkamas sąlygas, gali matyti elektroną, kaip dalelę. Bet Stebėtojas, iš aukštesnių išmatavimų pozicijos, kuris matys mūsų materialų pasaulį, kaip energijas, galės stebėti ir kitą to pačio elektrono susidarymo paveikslą. Tai yra tai, kad informacinės plytelės, sudarančios tą elektroną, pasireikš išskirtinėmis bangos savybėmis (ištemptos spiralės). Be to, ta banga erdvėje yra begalinė. Paprasčiau sakant, pačio elektrono padėtis, bendroje realybės sistemoje tokia, kad jis bus visur materialiame pasaulyje.

A.Galima sakyti, kad elektronas egzistuos nepriklausomai nuo to, matome mes jį, kaip trimačio pasaulio Stebėtojas, ar ne?

R.Taip. Kad geriau šita suprasti, pateiksiu dar vieną pavyzdį su veidrodžiu. Sakysim keletas informacinių plytelių suformuoja struktūrą, kuri iš savęs yra lokalus taškas, objektas. Patalpinkime jį viduryje kambario, kuriame atitinkamu kampu išstatyta daug veidrodžių taip, kad kiekviename iš jų matomas tas objektas. Taigi objektas yra kambario viduryje ir atsispindi kiekviename veidrodyje, mes jį matome, vadinasi informacija apie jį yra ir mūsų sąmonėje. Vienu žodžiu, informacija, apie tą objektą, vienu ir tuo pačiu metu yra  daugelyje skirtingų vietų. Ir jei mes nuimsime vieną iš veidrodžių, tai toje vietoje mes duotojo objekto nestebėsime. Bet, kada grąžinsime veidrodį, jis vėl atsiras. Vadinasi, iš principo, informacija apie jį, toje vietoje, nedingsta. Paprasčiausiai, prie atitinkamų informacijos pasireiškimo sąlygų, mes objektą matome, pasikeitė sąlygos – jo nematome. Tačiau, objektyviai, duotasis objektas toliau egzistuoja toje vietoje informaciniame plane. Atspindys gali turėti ir nenutrūkstamą srautą, vadinasi duotasis objektas yra kiekviename duotojo kambario taške (ir ne tik kambario, bet ir visos erdvės, už kambario ribų), nepriklausomai nuo to, matome mes jį ar ne.

Pagal kvantinę fiziką, elektrono būvimas dalelės būsenoje, priklauso nuo pačio jo matavimo akto, ar stebėjimo. Kitaip sakant, nematuojamas ir nestebimas elektronas elgiasi ne kaip dalelė, o kaip banga. Tokiu atveju, jam egzistuoja visas laukas tikimybių, kadangi jis yra čia ir dabar daugelyje vietų vienu ir tuo pačiu metu, tai yra superpozicijos būsenoje. Nepriklausomai nuo to, kad elektronas vienu metu užima daug padėčių, tai bus vienas ir tas pats elektronas, viena ir ta pati banga. Sperpozicija –  tai galimybė vienu ir tuo pat metu būti visose galimose alternatyviose būsenose, kol nepadarė pasirinkimo Stebėtojas, neatliko išmatavimo (duotojo objekto išskaičiavimo). Kai tik Stebėtojas fokusuoja savo dėmesį į duotąjį elektroną, elektrono poelgis iš kart susispaudžia, kaip dalelės, tai yra, iš bangos pavirsta į materialinį objektą, kurio padėtį galima lokalizuoti. Vienu žodžiu, po išmatavimo, Stebėtojo pasirinkimo, vienas objektas bus tik vienoje vietoje.

A.Tai paaiškina, kokia tai prasme, kodėl pas žmones nesigauna meditacija.  Taip sakant, kas padeda meditacijos proceso „materializavimui", tai yra perėjimui nuo banginės į materialinę būseną, kurioje energija vėl įgauna materijos savybes? Būtent stebėjimas ir kontrolė, nuo Gyvuliško prado. Kitaip sakant, nesigauna meditacija tada, kai įsijungia mastymo procesai, būdinga įprastoms kasdieninėms sąmonės būsenoms.Tuo metu smegenys visą laiką bando identifikuoti ir lokalizuoti stebėjimo objektą. Tokia situacija stebima tada, kada Asmenybė nepakankamai pasineria į pasikeitusią sąmonės būseną, arba praranda tokios būsenos kontrolę. Tai leidžia Gyvuliškam pradui įsikišti į stebėjimo procesą, ko pasekoje ir gimsta asociaciniai vaizdai, prarandama Tiesa.

Banga pereina į materiją. Bet kai tik tu „atjungi smegenis"  su jų mąstymo procesais ir pilnavertiškai įsijungi į meditaciją, pasireiškiant tavo giluminiams jausmams, įvyksta sąmonės išsiplėtimas ir iš Dvasinio prado pusės stebima materija, vėl virsta banga. Tu susilieji su to pasaulio tikrąja realybe, tampi vieniu su juo, vienu metu jauti visą jo įvairovę, tarsi tavęs daug ir tu esi visur. Tada ir vyksta tikroji meditacija, Tiesos pažinimas"

Branduolinė reakcija – tai procesas, kuriame atomo branduoliai persiformuoja, sąveikaujant jiems su elementariomis dalelėmis, kitų atomų branduoliais, (duotuoju atveju atomu laikoma mažiausia cheminio elemento dalis). Jos yra lydimos korpuskuliniu ir elektroniniu spinduliavimu. Krūvių ir masių suma lygi, naujai susikūrusių branduolių krūvių ir masių sumai. Gamtoje branduolinės reakcijos įvyksta tik ypatingose sąlygose. Pagal šiuolaikiškus įsivaizdavimus pavyzdžiui, termobranduolinės reakcijos gali natūraliai vykti žvaigždžių branduoliuose, esant kelių milijardų laipsnių temperatūrai. Žemėje branduolinės reakcijos vyksta atmosferoje ir litosferoje, kosminio spinduliavimo pasekoje ir dėl branduolinio dalelių aktyvumo viršutiniuose Žemės apvalkaluose (termosferoje ir egzosferoje).

Šiuolaikinės žmonių atliekamos dirbtinos branduolinės reakcijos, vykdomos specialios aparatūros dėka. Pavyzdžiui, kai kuri įranga (kad ir tie dalelių greitintuvai) leidžia vykdyti taip vadinamą „bombardavimą“ vienų elementų branduoliais, kitų elementų branduolius. Tokiu būdu išsiaiškinami skirtumai, vykstantys branduoliuose ir to proceso pasekoje atsirandančios elementarios dalelės. Branduolinių persiformavimų rezultatus užrašo į specialias formules, kuriose pažymi kokių atomų branduoliai dalyvavo reakcijose ir kokie branduoliai susiformavo reakcijos pasekoje. Literatūra: Широков Ю.М., Юдин Н.П. Ядерная физика (2-е изд.). М.: Наука, 1980; Заборенко К. Б. Метод радиоактивных индикаторов в химии: учебное пособие для хим. спец. вузов - М.: Высшая школа., 1964; Mlađenović, Milorad. The History of Early Nuclear Physics (1896-1931). World Scientific, 1992

Atomo branduolio sudėtis. Protonų ir neutronų paskaičiavimas.

Pagal šiuolaikinį įsivaizdavimą, atomas sudarytas iš branduolio ir išsidėsčiusių aplink jį elektronų. Savo ruoštu atomo branduolys sudarytas iš dar mažesnių dalelių – iš atitinkamo kiekio protonų ir neutronų (kurių bendrai priimtas pavadinimas – nuklonai) surištus tarpusavyje branduolinėmis jėgomis.

Protonų kiekis branduolyje apsprendžia elektroninio apvalkalo sudėtį. O elektroninis apvalkalas apsprendžia medžiagos fizines-chemines savybes. Protonų skaičius atitinka atomo eilės numerį Mendelėjevo periodinėje cheminių elementų sistemoje, taip pat vadinamas krūvio skaičiumi, atominis numeris, atomo skaičius. Pavyzdžiui pas Helio atomą – 2. Periodinėje lentelėje jis yra 2 numeriu ir žymimas kaip He2. Protonų kiekio žymėjimo simboliu tarnauja lotyniška raidė Z. Rašant formules, paprastai skaičius žymintis protonų kiekį rašomas arba kairėje arba dešinėje raidės apatinėje dalyje: He2/ 2He.

Neutronų kiekis atitinka to elemento izotopui. Izotopai – tai elementai su vienodu atominiu numeriu (vienodu kiekiu protonų ir elektronų), bet su skirtingu masės skaičiumi. Masės skaičius – bendras neutronų ir protonų skaičius atomo branduolyje (žymimas lotyniška raide A). Rašant formules masės skaičius nurodomas elemento simbolio viršuje vienoje iš pusių: He24/ 42He.(helio izotopas – Helis-4).

Tokiu būdu, kad sužinoti neutronų skaičių viename ar kitame izotope, reikia nuo bendro masės skaičiaus atimti protonų skaičių. Pavyzdžiui, mums žinoma, kad Helis-4 He24 turi keturias elementarias daleles, kadangi izotopo masės skaičius -4. Be to, mums žinoma, kad jis turi 2 protonus. Iš bendro skaičiau 4, atėmus protonų skaičių 2, gaunasi kad neutronų skaičius Helio-4 branduolyje – 2.

Fantominių Po dalelių kiekio atomo branduolyje paskaičiavimo procesas.

Ne atsitiktinai kaip pavyzdį paėmėme Helį-4 (He24), kurio branduolys sudarytas iš dviejų protonų ir dviejų neutronų. Kadangi Helio branduolys vadinamas alfa-dalele, labiausiai efektyvi branduolinėse reakcijose, dažnai naudojamas eksperimentuose ta kryptimi. Verta pažymėti, kad kartais branduolinės reakcijos formulėse, vietoje He24 naudojamas simbolis – α.

Būtent dalyvaujant alfa-dalelėms buvo atlikta pirma fizikos istorijoje E.Rezerfordo branduolinio persiformavimo reakcija. Duotos reakcijos eigoje, alfa-dalelėmis buvo bombarduojamas azoto izotopo (N714) branduolys, ko dėka susiformavo oksigeno izotopas (O817) ir vienas protonas (p11). Duotoji branduolinė reakcija atrodė sekančiai:

N147 + He42 → O178 + p11

Atliksime fantominių Po dalelių paskaičiavimą prieš ir po tokio persiformavimo.

Kad paskaičiuoti fantominių Po dalelių kiekį būtina:

  • paskaičiuoti neutronų ir protonų kiekį kiekviename branduolyje. (protonai nurodyti apatiniame rodiklyje, neutronai sužinomi atėmus iš viršutinio rodiklio apatinį).
  • paskaičiuoti fantominių Po dalelių kiekį atomo branduolyje (padauginti protonų kiekį iš fantominių Po dalelių kiekio viename protone ir padauginti neutronų kiekį iš fantominių Po dalelių kiekio viename neutrone).
  • sudėti  gautus fantominų dalelių kiekius protonuose ir neutronuose iki reakcijos ir sudėti visa tai po reakcijos.

Pavyzdys:

iki reakcijos (N147 + He42)

N147

- protonų kiekis -7, neutronų kiekis 14 – 7= 7

Fantominų Po dalelių keikis viename protone -12, vadinasi 7 protonuose jų bus (7x12)=84

Viename neutrone -33 Po, vadinasi 7 neutronuose (7x33)=231.

Bendras fantominių dalelių keikis branduolyje -84+231=315

He42

Protonų kiekis – 2

Neutronų kiekis 4-2=2. Fantomionių Po dalelių keikis viename protone – 12, vadinasi dviejuose protonuose (2x12)=24

Viename neutrone Po – 33, vadinasi 2 (2x33)=66. Bendras fantominių Po dalelių skaičius Helio izotope – 24+66=90. Taigi fantominių Po dalelių skaičius iki persiformavimo (N147 + He42) 315+90=405

Dabar po reakcijos (O178 + p11)

imam O178

Protokų kiekis -8;

Neutronų 17-8=9. Kaip žinome fantominių Po dalelių kiekis viename protone – 12, vadinasi aštuoniuose (8X12)=96

Viename neutrone Po yra -33, vadinasi (9x33)= 297.

Bendras Po skaičius O178 – 96+297=393

imam p11

protų skaičius – 1;

neutronų 1-1=0, Vienas protonas turi 12 Po fantominių dalelių, vadinasi bendras skaičius ir bus tik 12. Tai bendras fantominų Po dalelių skaičius po reakcijos yra - 393+12= 405. Sulyginus fantomines Po daleles po reakcijos ir prieš reakciją gaunasi 405=405

Fantominių Po dalelių skaičius prieš ir po reakcijos vienodas.

Branduolinių reakcijų užrašai gali būti skirtingi, priklausomai nuo naudojamų simbolių. Pavyzdžiui, dažnai naudojami tokie simboliai:

H11 (protiju;protonas) – p

H21 (deiteris; deitronas) – d

H31( tritis;tritonas) – t (T)

He42 (Helis-4; alfa-dalelė) – α

Taip pat verta pažymėti, kad užrašant branduolinę reakcija iš viso gali būti praleistas elemento atominis numeris. O pažymėtas tik bendras masės skaičius, nurodantis į izotopą. Pavyzdžiui, aukščiau panaudota formulė gali būti užrašyta sekančiai:

N14 + α → O17+ p

Toliau panagrinėsi branduolinių reakcijų kelias rūšis

Ir paskaičiuosi fantomines Po daleles. Antrame  lentelės stulpelyje bus nurodytas pilnas reakcijos užrašas ir paskaičiuotos fantominės Po dalelės. Trečiame lentelės stulpelyje bus pateikti tokie reakcijos užrašymo pavyzdžiai ir tokioje išvaizdoje, kokioje jos vaizduojamos specializuotoje literatūroje.

Valdomos termo branduolinės sintezės pagrinde esančios reakcijos formulė

Reakcija

 

Patikrinimas

 

H21 + H21 → He32 + n10

 

45 + 45 → 57 + 33

90 = 90

 

 

d+d→He+n

Reakcija

 

Patikrinimas

H21 + H21 → H31 + р11

45 + 45 → 78 + 12

90 = 90

 

d+d→t+p

Reakcija

 

Patikrinimas

H21 + H31 → He42 + n10

45 + 78 → 90 + 33

123 = 123

 

d+t→4 He+n

 

Protono-protoninio ciklo (pp-ciklas) reakcijos formulės

Protono-protoninis ciklas – termo branduolinių reakcijų, vykstančių žvaigždėse ciklas, kurių rezultate vandenilis pavirsta heliu. Pagal šiuolaikinės branduolinės fizikos įsivaizdavimus pp-ciklas yra pagrindini Saulės energijos šaltinis.

 

Reakcija

 

Patikrinimas

 

 

Teisingai

H21 + p11 → He32 + γ

45 + 12 → 57 + 3

57 ≠ 60

H21 + p11 → He32

57=57

 

 

H1+H2→ He2+ γ

Reakcija

Patikrinimas

 

Teisingai

He32 + He42 → Be74 + γ

 

57 + 90 → 147 + 3

147 ≠ 150

He32 + He42 → Be74

147=147

 

 

He3 + He4 → Be7+ γ

Reakcija

 

Patikrinimas

Li73 + p11 → He42 + He42

168 + 12 → 90 + 90

180 = 180

 

 

H1+ Li7→ 2He4

 

Anglevandeninio ciklo (CN- ciklas) reakcijos formulės

Termo branduolinių reakcijų žvaigždėse rezultate vandenilis virsta heliu. Duoto tipo reakcijose kaip katalizatorius dalyvauja angliavandenis, azotas, deguonis ir floras. Priimta manyti, kad angliavandenis ciklas yra masyvių žvaigždžių energijos šaltiniu, pirminėse jų egzistavimo stadijose.

Reakcija

 

Patikrinimas

 

 

Teisingai

C126 + p11 → N137 + γ

 270 + 12 → 282 + 3

282 ≠ 285

C126 + p11 → N137

282 = 282

 

 

6C12 + 1H17N13 + γ

 

Reakcija

 

Patikrinimas

 

 

Teisingai

C136 + p11 → N147 + γ

 303 + 12 → 315 + 3

315 ≠ 318

C136 + p11 → N147

315 = 315

 

 

6C12 + 1H17N14 + γ

 

Reakcija

 

Patikrinimas

 

 

Teisingai

N147 + p11 → O157 + γ

315 + 12 → 327 + 3

327 ≠ 330

N147 + p11 → O157

327 = 327

 

 

7N14 + 1H18O15 + γ

 

 

Fotobranduolinių reakcijų formulės

Fotobranduolinėmis reakcijomis vadinama aukštos energetikos fotų sąveika su branduoliu ir kas yra lydima vieno ar keletos gama-kvantų, neutronų, protonų ir tt.

 

Reakcija

 

Patikrinimas

 

 

Teisingai

γ+ H21 → n10 + p11

3 + 45 → 33 + 12

48 ≠ 45

γ+ H21 → n10 + p11+ γ

48 = 48

 

 

 

γ+ 2H → 1H + n

 

Reakcija

 

Patikrinimas

 

 

Teisingai

γ+ Be94 → 2He10 + n42

3 + 213 → 180 + 33

216 ≠ 213

γ+ Be94 → 2He10 + n42+ γ

216 = 216

 

 

 

9Be(γ,n)2 α

 

Allat Ra fizikos žinojimas padeda ne tik kad suprasti pasaulį pačioje jo pasireiškimo pradžioje, egzistavimo principus, bet svarbiausia suvokti jo tikimybiškumą ir vykstančių visų procesų iliuziškumą, laikinumą ir būties netikrumą, dvasinio pasaulio globalumą ir svarbą žmogui. Materija neturi vidinės prasmės, o turi tik išorinį pasireiškimą, todėl žmonės niekada ir nesusimąsto apie dalykų sudėtį, o paprasčiausiai priima juos kaip „būtinus“. Visa tai ką žmogus mato supančiame jį pasaulyje, pradedant svetimu jam nuo gimimo kūno-apvalkalu ir užbaigiant senai užgesusių žvaigždžių šviesa – visa tai tik laikinos fantominių Po dalelių sąveikos rezultatas, dalelių šio pasaulio vaiduoklių, atsirandančių trumpam ir vėl išnykstančių. Visa tai kas slegia žmogų šiame pasaulyje pradedant nuo primetamų minčių, agresyvių emocijų ir užbaigiant egoisto-vartotojo šabloniniais norais – tai žmogaus pasirinkimo septonio lauko naudai rezultatas – materialios protingos sistemos naudai, kuri šabloniškai ekspluotuoja žmoniją. Bet jei žmogus vadovaujasi savo dvasinio prado pasirinkimu, tai jis įgyja nemirtingumą. Ir visame tame nėra religijos, o yra fizikos ir jos pirmapradžių pagrindų žinojimas.

Šiuolaikiniam žmogui trūksta vieno – visą apimančio požiūrio į pasaulį, žvilgsnio iš Dvasinio prado pozicijos,

Iš asmenybės, valdančios didžiuliu dvasiniu potencialu pozicijos – allat jėgos (sielos) pozicijos. Sistema (septoninis laukas) orientuoja žmogų į minutines problemas, susiaurinant jo sąmone iki laikinos būties taško. Sistema išskiria žmones, priverčia juos kentėti, pastoviai gyventi arba praeitimi, arba ateitimi, savo dėmesio jėgą koncentruoti į viską kas tik nori, bet tik ne į savo dvasinę sudedamąją, nes tik ten slepiasi tikra žmogaus laisvė nuo materialaus pasaulio žombavimo grandinių. Materialus pasaulis tuščias iš pagrindo, todėl, kad ir kokių aukštumų jame žmogus nepasiektų – valdžios, turtų, manipuliacijos masėmis ar savo artimu – visa tai taps bereikšme tuštuma, išeikvotomis jėgomis Gyvuliško prado septoniniam laukui. Svajonėse apie ateitį ir skandaluose apie praeitį nebus rytojaus. Rytojus – tai tik tai, kai dieną keičia naktis ir kūnas sensta nepriklausomai nuo žmogaus vidinių jausmų, o žmogus dar net nepradėjo iš tikro gyventi.

Septoninis laukas tik stimuliuoja ir provokuoja, bet veiksmus atlieka patys žmonės pagal nuosavą pasirinkimą. Kad pakeiti pasaulį į geresnę pusę, viso labo reikia pradėti nuo savęs, ignoruojant sistemą. Reikia apsijungti su kitais žmonėmis Pirmapradžių Žinių pagrindu. Ne pataikauti sistemai, kuri viską iš paprasto daro sudėtingu, o turėti drąsos pakeisti situaciją iš pagrindų. Pakanka pradėti nuo to, kad pačiam nedauginti pykčio ir nestiprinti vartotojišką sistemą, o kas dieną kaip įmanoma stiprinti dvasines-dorovines vertybes. Pakeisite sąlygas ir viskas pasikeis.

 Allat Ra fizika duoda pagrindų supratimą, kurių dėka galima išvesti mokslą į neregėtas iki šiol aukštumas ir ženkliai palengvinti žmogiškos civilizacijos gyvenimą, nukreipiant ją į dvasinę-dorovinę vystymosi vagą. Dabar pasaulinėje visuomenėje subrendo situacija, kada viskas pastatyta ant ribos. Daugumoje žmonės bijo pakeisti sistemą ne dėl to, kad nemato jos kenksmingumo, o todėl, kad nemato kitokio sprendimo, sąžiningos pasaulėdaros, savo dvasinių veiksmų atramos. Bet paradoksas tame, kad pagrindinė jų atrama ne pastoviame nuosavo septoninio lauko aktyvinime (minčių apie nesibaigiančias kančias), o toje jėgoje, kuri gali valdyti tą septoninį lauką ir ta jėga yra – žmogaus dvasinis pradas. Kadangi bet koks persiformavimas šiame pasaulyje priklauso nuo vidinio potencialo ir jo pridėties taško.

 

Taikos ir ramybės Sielai

Peržiūrų: 958 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 0.0/0
Viso komentarų: 0
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Birželis 2015  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930
Statistika

Tinkle viso: 4
Svečių: 4
Vartotojų: 0