Perėjimo pradžia į naują busena ( straipsnis rusų kalba ) http://nashaplaneta.su/blog/nachalo_perekhoda_v_novoe_sostojanie_stupeni_zhizni/2014-11-08-54010
Kaip žinia ,mūsų žemo dažnio įgudžių ir patirties aplinka transformuojama i aukšto dažnio ,to pasekoje visa gyvastis ir sisteminis kūrybinis palaikantis žemo dažnio - varikliukas joje ,taipogi pereina šia neišvengiamą procedūrą. ( Na tokį štai scenarijaus planą pasirinkome šiam laikui ,tai kodėl gi ne :) ) Kaip pavyzdys : Jeigu žemo dažnio sistemoje maitinimosi ypatumai reikalavo pažeminti savo vibracinį lygį per tokius "inkarus" ,kaip gyvuninės kilmės produktai ,įvairūs papildai ,priedai maiste ,kofeinas ,alkocholis ,tabakas ir t.t... gal visgi nevardinsiu daugiau ,kadangi 97% pramonės gaminių suinteresuoti laikyti vartotoją žemutiniame vibraciniame lygyje ,taip blokuodami viena iš galimybių ,ištrukti anksčiau laiko į sąmoningą sukibimą su savo atmintine - siela ,platesnių galimybių anapusine puse. Tai liečia ir mūsų ipročius ,poelgius ,bendravimo ypatumus ,emocinę skalę. Gerai žinoma kolektyvinė EGO programa savaip spaudžia ir įtraukia jei asmenybė žemadažnė ir visai kitaip veda ir tampa išskirtiniu pagalbininku išsivalius seną žemą vibracinę įpročiu paletę ,perėjus į aukšto dažnio. Daug nesiplėsiu ,tiesiog straipsnis kažkam galbūt padės pažinti ,tik ka besikalančia iš lukšto savo naujos būsenos ypatybes.. Aišku tai liečia jau "prinokusius - subrendusius" sudėjusius visas "varneles" ,"pliusus - minusus " patirties žemo dažnio vingiuose ir suplanavusius savitą įvykių seką.. Nors ir randamės emocinio chaoso ,provokaciju dramatinėje erdvėje ir taip įpratę maudytis joje ,ateina laikas ir nusileidžia "ponas" - suvokimas ,o juk visa tai iš piršto laužta ,visi šitie tamsieji ,švesieji ,rūpesčiai ,problemos .. tai tik programinė duali instaliacija ,kuri transliuojama palaikyti dramine būsena apribotoje kolektyvinėje sąmonėje ,taip suteikdama mums patirti ,reaguoti į suplanuotą situacijų virtinę..
George Kavassilas - Naujos žemės gimimas .Naujas video interviu ( vertimas rusų kalba ) https://www.youtube.com/watch?v=UVqUosYlB8s Pasakojama apie nekūniškų pojučių patirtį ,apie melaginga "dievą" kuriam "meldžiasi" 99,9 % žemiečių ir tikrajį visatos kurėją. Visas religijas ,tarp jų ir New age.. "pakylėtuosius meistrus" hierarchijas ,klaidinančias ir laikančias gal kiek platesnėse supratimo ,bet visgi rėmeliu prieigose .. Suprantama ,kad visi šitie "žaidėjai" reikalingi ,kaip testas ir šlifavimo įrankis evoliucijos link..
ačiū Tobulėjanti šviesa, labai įdomus video, priverčiantis daug į ką pažiūrėti kitaip. Būtų nuostabu, jei virgis imtųsi išversti šią Džordžo Kavassilo knygą "Visatos keliu" jei teisingai supratau iš video, kuri yra įkelta jo tnklapyje.
Šitas vyras kartą jau prisipokštavo, sakydamas, jog tiksliai žino, kad žemė pavirs žvaigžde, 2013 kovo 21 berods dieną. Taip pat jis sakė, kad tuo yra absoliučiai tikras. Ir jai to neįvyks, tai galime apmėtyti jį pomidorais ir supuvusiomis bulvėmis. Australija gan toli, bulvės nedaskristų, matyt tai žinodamas vėl pasirodė, nors du metus tylėjo, kaip vandens į burną prisisėmęs. Nematau reikalo grįžti prie to, kas jau praeita..., gal kam dar ir ne, tai tada pirmyn
Na su pranašystėmis daug kas nudegė, ypač dėl 2012 gruodžio 21 d., pradedant šamanais, sąmoningumo mokytojais, astrologais, ekstrasensais baigiant Japonijos princese...
2012 gruodžio 21 d. ar 2013 kovo 21 bei kitos taikomos datos masėms ,tai lyg egzaminas ,atranka.. ir ,kaip pamatėme dauguma jo neišlaikė ,kiti neatlaikė spaudimo ,pašaipų ir gryžo į įprastas ,"geras" - senas vėžias :) Viena yra tikėti tuo ,ka matai ir girdi išorėje ,o poto nusivylus apdrėbti ir užmėtyt "energetiniu purvu". Visai kita yra jausti , o kada tai įvyks tai tik laiko klausymas... Transformacinis pasiruošimas juda nenumaldomu greičiu ir tai jaučiama jau ir fizikoje.. Kada leista bus atsistoti ant tramplyno ir atsispirti? Priklauso tik nuo tavęs...
Kadaise kažkur Žemėje buvo miestas, kuriame gyveno ne žmonės, o šuliniai. Jie buvo labai skirtingi: vieni suręsti iš medžio, kiti – sumūryti, treti – sulipdyti iš brangių akmenų. Tačiau buvo ir tokių, kurie stovėjo be išorinio apvado ir dėl to labai sielojosi..Jie buvo negilūs, todėl pildėsi tik lietaus vandeniu, o kadangi lijo retai, tai dažniausiai stovėjo tušti.Ir štai vieną dieną tarp šulinių pasklido žinia, kad jų išoriniai apvadai visai nesvarbūs ir kad kiekvienas save gerbiantis šulinys turi rūpintis savo vidiniu turiniu.Šuliniai kaipmat puolė save pildyti viskuo, kas jiems atrodė svarbu.Vieni pildėsi monetomis ir papuošalais, kiti – baldais ir buitiniais prietaisais, treti – knygomis ir paveikslais, ketvirti – kuo papuola Bėgo laikas. Dauguma šulinių buvo užpildyti iki pat viršaus. Kai kurie tenkinosi tuo, ką turi, o kiti norėjo vis daugiau.Todėl vienas šulinys nusprendė plėstis – kad galėtų talpinti kuo daugiau gėrybių. Jo pavyzdžiu greitai pasekė ir aplinkiniai šuliniai. O tuo metu vienas nedidelis šulinys miesto pakraštyje stebėjo plėtimosi procesą: kai kurie šuliniai taip išsiplėtė, kad pradėjo liestis savo kraštais su kitais, ir dėl to pradėjo kilti nesutarimai ir konfliktai. Mažajam šuliniui tai labai nepatiko, todėl jis nusprendė atsikratyti visko, ką sukaupė – kad net nekiltų noras plėstis ir dėl to kariauti su kaimynais.Iš pradžių jis labai išsigando savo vidinės tuštumos.. O kad nestovėtų tuščias, jis nusprendė augti gilyn. Mažajam šuliniui buvo labai įdomu viską tyrinėti, jis darėsi vis gilesnis, kol vieną dieną aptiko vandenį! Jis niekada nematė tiek daug vandens, todėl labai apsidžiaugė ir ėmė žaisti su juo, taškytis, ir net nepastebėjo, kaip užsipildė iki pat viršaus. Vanduo buvo gaivus ir tyras, jis ėmė sruventi per šulinėlio kraštus ir sudrėkino žemę. Ilgainiui aplink šulinį sužaliavo žolė, pražydo gėlės, ėmė augti krūmai ir medžiai.. Gyvenimas aplink jį virte užvirė: vešėjo augalai, dūzgė bitės, čiulbėjo paukščiai. Kaimyniniai šuliniai stebėjosi: kaip jam pavyko padaryti tokį stebuklą?.. - Tai ne stebuklas, o mūsų prigimtis – atsakė šulinėlis, – ieškokite savyje, giliau, bet.. prieš tai reikės išmesti visus daiktus, kuriais save užpildėte. Niekas nesiryžo to padaryti ir plėtėsi toliau, kimšdami į save daiktus ir kariaudami tarpusavyje. Tačiau vienas vis dėl to ryžosi – išmetė viską, kas jame buvo ir pradėjo augti gilyn. Ir jis taip pat pasiekė vandenį! Ir sužaliavo aplink jį dar viena grožio oazė..- Gal tai ir gerai, bet kas bus, jei vanduo vieną dieną baigsis? – klausinėjo šuliniai drąsuolių, kurie ryžosi tokiems pokyčiams.- Jis ne tik nesibaigia, bet ir nuolat pildosi: kuo daugiau jo atiduodame žemei, tuo daugiau vandens prisipildo, – džiaugėsi šuliniai.Laikui bėgant vis daugiau šulinių pradėjo sekti jų pavyzdžiu. Ir miestas sužaliavo.. O tie, kurie nenorėjo, nuslinko į pakraštį ir stūksojo vieniši, iki viršaus prikimšti įvairiausiais daiktais.. Jų kraštai po truputį iro, o aplink juos buvo dykynė.O drąsieji šuliniai vieną dieną atrado didžiąją paslaptį – jie suprato, kad jų atrastas vanduo – bendras, ir kad visus juos pildo didžiulė požeminė upė! Tai dar labiau juos suartino ir suvienijo bendriems tikslams – puoselėti žemę, augmeniją, visą gyvybę.. Būti naudingais!Bet.. kad atsivertų ši didžioji paslaptis, reikėjo ne tik ryžto atsisakyti nereikalingos naštos, godumo ir beprasmiškos kovos. Reikėjo drąsos – sekti savo prigimtimi ir dovanoti save visų labui... Taigi žmogau, viskas priklauso tik nuo tavęs, ar tu išsivalysi savo šulinį ir neleisi jo dergti gyvuliukams, tampant tuo pačiu švariu šaltiniu kitiems, ar ir toliau leisi save pildyti nelabai skaidriu, drumzlinu vandeniu, kuris nei patį numalšina, nei kitų pagirdo, nors liktais ir vanduo taip pat...Kai neveikia giluminis filtras, tai sunku vandenį išskaidrinti, juk tiek daug srutų pilama, kad pradedi tikėti, jog toks ir turi būti grynas vanduo...
