Pagrindinė klaida, kurią daro žmonės, yra ta, kad jie prisimena visa tai, kas nevertinga, negatyvu, ir pamiršta visa, kas turi realią vertę. Jūs retai prisimenate momentą, kai buvote pilni meilės; retai prisimenate tuos momentus, kai jūsų kūnas buvo labai gyvas. Jūs retai prisimenate tuos momentus, kai jautėte tylą. Bet visuomet prisimenate tuos momentus, kai buvote pikti ir prislėgti, tuos momentus, kai buvote įžeisti ir kam nors atkeršijote. Jūs visuomet prisiminsite tuos laikotarpius, kai buvote užgauti, bet retai – tuos laikotarpius, kurie jus pripildo. Labai svarbu prisiminti tuos pripildančius momentus.
Nuolatinis jų prisiminimas jums padės dviem būdais. Svarbiausia tai, kad šių momentų prisiminimas sukurs galimybę jiems vėl atsitikti. Jei kas nors nuolat prisimena negatyvius dalykus, tai didžiausia tikimybė, kad jis vėl patirs panašaus pobūdžio potyrius. Jei kas nors nuolat prisimena liūdnus dalykus, labai įtikėtina, kad jis vėl bus liūdnas, nes ugdo savyje polinkį į šiuos dalykus ir šie incidentai vėl kartosis jo gyvenime. Visi šie jausmai saugomi jūsų viduje ir šioms emocijoms vėl pasikartoti darosi vis lengviau ir lengviau.
Pabandykite stebėti savyje tas emocijas, kurias esate linkę prisiminti. Mes visi turime atmintį. Kokių tipų potyrius jūs turite polinkį atkurti atmintyje? Taip pat prisiminkite – kokius prisiminimus iš praeities jūs turite, juos sėjate kaip sėklas ateičiai ir tokius pat potyrius pjausite ateityje. Jūsų praeities prisiminimai skina kelią ateičiai.
Sąmoningai pamirškite viską, kas nevertinga – tai neturi jokios vertės! O jei jūs tokius dalykus prisiminsite, sustabdykite save ir paprašykite šių prisiminimų jus palikti. Jie neturi jokios naudos. Pamirškite visus spyglius, prisiminkite žiedus. Galbūt yra daug spyglių, bet šalia yra ir žiedai. Jeigu prisiminsite žiedus, spygliai iš jūsų gyvenimo dings ir jis prisipildys žiedų. Jeigu prisiminsite spyglius, įtikėtina, kad jūsų gyvenime žiedai dings ir jūs liksite tik su spygliais.
Tai, kuo mes tampame, priklauso nuo prisiminimų, kuriuos mes maitiname, nes tai, ką prisimename, tampa mūsų dalimi. Apie ką galvojame visą laiką, ta mintis sukelia pokyčius mumyse ir tai tampa visu mūsų gyvenimu. Todėl prisiminkite viską, ką jūs manote, kad yra gera ir tyra, viską, kas, jūsų nuomone, yra svarbu. O gyvenime… nė vieno gyvenimas nėra toks vargingas, kad jame nebūtų taikos, laimės, grožio, meilės momentų. Jeigu prisiminsite tuos momentus, tai suteiks jums jėgų. Įtikėtina, kad net tuomet, kai būsite tamsos apsupti, šviesa jūsų viduje bus tokia stipri, jog jūs nematysite tos tamsos. Įtikėtina, kad jus apniks širdgėla, bet jūsų viduje bus tokie meilės, grožio ir tylos potyriai, kad jūs nepajausite visos tos širdgėlos. Įtikėtina, kad nepaisant visų spyglių, kurie yra aplinkui, asmuo gali jaustis apsuptas gėlių. Taip pat įmanomas ir priešingas dalykas – visa tai priklauso nuo jūsų.
Tai priklauso nuo individo, kokias aukštumas jis nori pasiekti. Nuo mūsų priklauso, ar mes gyvename danguje, ar pragare. Dangus ir pragaras nėra geografinės vietos, tai subjektyvios psichologinės būsenos. Dauguma iš jūsų per dieną daug kartų yra pragare ir daug kartų būna danguje. Bet dauguma jūsų didesnę dienos dalį yra pragare ir kai kurie pamiršta sugrįžti į dangų.
Bet yra ir tokių žmonių, kurie būna danguje dvidešimt keturias valandas per parą. Šioje planetoje yra žmonių, kurie gyvena danguje. Jūs taip pat galite būti vienas iš jų. Niekas negali jūsų sustabdyti. Tiesiog supraskite kai kuriuos bazinius mokslinius principus Kai lietus lyja, kai gėlė žydi... tai gali priskirti kam nori. Kai žmogus prisiima atsakomybę bent už save, ateina metas, kai širdis pradeda žydėti. Jos skleidžiama energija vadinama meile. Tai gali priskirti kam nori. Bet ar to reikia?
Meilė yra energija. Labai subtili, beveik sąmoninga. Meilė yra brandžios širdies energija, vaisiai. Meilė yra beveik sąmonė; bet dar akla. Jos trūksta žmonėms. Bet mokantis transformacijos ar transcendencijos dėsnių ji įmanoma. Meilė įmanoma kiekvienam.
Meilė gali būti vaikiška, nebrandi ir brandi.
Vaikiška meilė – kai jos prašome, nieko negrąžindami atgal.
Nebrandi meilė – kai jai reikalingas objektas ar subjektas, kitas. Tai gali būti vaikas, moteris, vyras ar net Dievas. Tuomet dalijamasi meile už meilę.
Brandi meilė ateina iš brandžios širdies. Širdis jau yra jumyse. Jos jums nereikia ieškoti išorėje. Brandžiai širdžiai nereikia nei objekto, nei subjekto. Mylint nedaroma dėl tikslo ar kito. Mylima dėl pačios meilės, kūrybos, dalijimosi. Gėlė irgi neauga ir nežydi dėl kitų. Meilė visuomet randa, kur tekėti. Gėlės aromatas irgi randa savo kelius. Meilei nereikia kito. Gal tikinčiam reikia kito, gal tikinčiam reikia Dievo, bet pačiai meilei jų nereikia. Meilei gimti žmoguje kitas nereikalingas. Tai ne teorija, tai praktika. Iš tikrųjų tik į nieką nenukreipta meilė ir turi visas meilės savybes.
Tikėjimuose meilei reikia kito, kartais pranašo, kartais Dievo. Tai nebrandus tikėjimas, nebrandi meilė. Tikėjimas niekada negali būti brandus, bet meilė – gali. Štai medis žydi ir veda vaisius ne dėl ko nors. Jam nereikia Dievo įsakymo. Jo prigimtis tokia, toks jo buvimo būdas. Pačios meilės užtenka, kad mylėtum. Kaip ugnį uždegus – tiesiog malonu, gera, taip ir meilę įžiebus – tiesiog viskas gražiau, geriau, laisviau.
Obelis yra labai brandus medis. Reikėjo beveik keturių milijardų metų evoliucijos, kol Žemėje atsirado obelis. Ji neapgaudinėja, nekenkia ir bet kam atiduoda vaisių – net jei plėšite su lapais. Gal jos meilė nesąmoninga, bet ji atiduoda vaisių ir artimam, ir tolimam. Ji neturi jokio asmeniškumo. Žmogus gali nuplėšti visus vaisius, o ji nepaprašys net patręšti ar palaistyti. Obelis nedaro biznio. Ji absoliučiai yra atvira, gali supykti, jei ant jos nebus obuolių, gali ją prakeikti, bet ji niekada nepyksta ir visuomet viską atiduoda. Nekeista, kad gyvybės medžio simbolis yra obelis. Obelis neparsiduoda, netiki ir neprašo jūsų tikėti. Ji ir nepabėgs nuo jūsų. Krikščionys, nesuprasdami obels ir gyvatės simbolių, įkišo gyvatę į obelį ir primetė šėtono įvaizdį. Taip subjaurojo obelį, gyvatę ir dar labiau – gyvenimą. Obelis ir gyvatė neparsiduoda. Brandi, tikra meilė irgi neparsiduoda. Net norint jos neįmanoma parduoti. Tokia meilė, tokia tiesa, tokia egzistencija.
|
