Egzistuoja Dieviškumo aspektas, kur vis dar vystosi. Metaforinė alegorija tokia: Savo Kūrinijos tyrinėjimo procese, Dievas mokosi bandymų ir klaidų metodu, veikiančių arba neveikiančių sielų evoliucijos atžvilgiu. Pirminio projekto "klaidų” ištaisymui vykdomos "korekcijos” Dieviškumo Leidimų formoje. Jūs galite sakyti, kad Dieviškasis Leidimas – Dievo reakcija į problemas, būdingas Visatų sistemoms, turinčiomis laisvą valią. 

Daugumai sielų sunku priimti tokią padėtį, kad Kūrėjo Tobulybėje yra  ir netobulumas. Svarbu išeiti iš svarstymų ir paprasčiausiai priimti tai, kad Kūrinija turi netobulybės. Jūs jau žinote, kad kompiuterio praeitos versijos problemos išsprendimui, periodiškai vykdomas atnaujinimas. Ir vietoje to, kad barti praeitos versijos netobulumą, priimate realų kompiuterinės sistemos atnaujinimą.

Savo Dieviškoje Išmintyje ir Užuojautoje Dievas sukuria nuorodas ar deklaracijas, keičiančius universalius įstatymus ir principus, ar turinčius išimtis. 

Svarbūs leidimai

Štai jų įvardijimas:

1.   Atsakymas į atsiskyrimą (kritimą žemyn)

2.   Galaktinis poslinkis, vykstantis kas 108 milijonai metų.

3.   Žemės ašies precesinis išlyginimas, vykstantis kas 25 920 metų.

4.   Persikūnijimų ratas.

5.   Pakylėjimo spiralė.

6.   Masinis pakylėjimas.

7.   Dieviškumo padėjėjų įsikišimas, civilizacijų ir kosminių ciklų.

8.   Prašviesėjusių vaikų atsiradimas (žymiai aukštesnio tankio būtybių įsikūnijimas žmogiškoje formoje.)

Pirmasis Dieviškumo Leidimas – kritimo atšaukimas.

Pats paprasčiausias "kritimo” apibūdinimas – "sielos tendencija suvokti save kaip tiriamo tankio dalimi”. Atsakymas į kritimą ir to pasekoje atsiradusį tikėjimą atsiskyrimo nuo Dievo, atsiranda kaip programa, implantuota kritusių sielų DNR. Be tokio įsikišimo mechanizmo sielų sprendimas vystytis būtų paliktas tik laisvai valiai.

Per daugelį milijonų metų, sekusių nuo sielų atsiskyrimo nuo Dieviškumo, daugumas sielų  tapo ant tiek susiraizgiusios žymiai žemesniais tankiais, kad galėjo niekada nebeatsiminti savo Dieviškos Kilmės ir neįvykdyti pasirinkimo, būtino išsivadavimui nuo materialaus pasaulio pinklių. Tokiu būdu, vienu metu su kritimu jau egzistuoja atsakymas.

Amžinybėje viskas vyksta laike DABAR, todėl tarp problemos ir atsakymo nėra laiko tarpo. Kritimo atveju – tai sudėtingas inplantų rinkinys, kiekvienos sielos eteriniame lauke, paleidžiantis atsibudimą skirtingais laiko tarpais,  DNR kodų ir raktų formoje. Tokia paleidimo sistema žymiai įtakoja į laisvos valios pasireiškimą. Nors siela vis dar gali atsisakyti Vidinio Dieviškumo Balso (sielos esmės) paklausimo, ego balso naudai (daliai, save laikančia tik materialia forma),bet jai tampa vis sunkiau ignoruoti signalus, siunčiamus Dievo, pakylėjimo kodų ir raktų pagalba. Vienas iš tokių raktų, pakylėjimo Meistras šablonas  įstatytas DNR, kuris aktyvuojasi Penkto Dieviško Leidimo momentu.

Iš esmės, Pirmasis Leidimas atstato pastovų ryšį tarp atsiskyrusių sielų ir jų aukščiausiais AŠ (sielos aspektais, esančiais nuo 5-to iki 12-to tankiuose). Nors šis ryšys amžinas ir niekada negali būti nutrauktas, laiko periodas, reikalingas kiekvienai sielai to ryšio atstatymui, gali būti per ilgas, kad viskas vyktų tvarkingai.

Kaip žinote, sieloms būdinga pasiklysti laisvos valios labirintuose, ir palikti viską laisvos valios nuožiūrai. Tokiu atveju joms reikėtų labai daug laiko netgi pačių pagrindinių pamokų išmokimui. Todėl, Dieviškumas nusprendė užtikrinti atitinkamą kelią atgal, kad siela atsimintų apie savo Vienybę su Šaltiniu. Pas kai kurias sielas Pirmas Leidimas pasireiškia kaip sąžinė ar subtilus priminimas apie tai, kad yra geresnis gyvenimo būdas, už savęs kaip ego suvokimą. Būtent tai jus ir veda, leidžia išlaikyti viltis, kai viskas atrodo beviltiškai.

Antrasis leidimas- Galaktinis poslinkis

Tai detaliau jau aprašyta anksčiau. Spinduliavimas sklindantis iš Galaktikos Centrinės Saulės, kuris apdalina aplink besisukančias žvaigždines sistemas ir Saulės sistemas, aukšto dažnio energija, periodiniais intervalais po kiekvieno apsisukimo apie Centrinę Saulę, tai vyksta panašiai kas 108 milijonai metų. Kas kartą Žemė ir kaimyninės žvaigždės praeina per tą šviesos spindulį. Atomų struktūrų dominuojanti vibracija, saulės sistemose, pasislenka į sekantį tankio lygi, tokio proceso pagalba, žinomo įvairiais pavadinimais, tame tarpe ir „fotonine juosta", perėjimu per „žvaigždžių vartus" arba „portalus", judėjimu per „elektromagnetinę nulinę zoną".

Galaktinį poslinkį jūs galite įsivaizduoti kaip spiralę spyruoklės arba ritės pavidalu. Judėdami rite jūs vėl ir vėl atsiduriate vienoje ir toje pačioje spiralės vietoje išskyrus tai, kad pasislenkate į žymiai aukštesnę padėtį ritėje. Kai žiūrite į visą galaktiką vertikalioje padėtyje virš spiralės plokštumos, įsivaizduojama kad dėl spiralės rankovių egzistuoja tik vienas išmatavimas. Iš tikro, galaktika daugiau panaši į ritę tuo, kad su kiekviena apvija, vibracija keičiasi ir jūs atsiduriate žymiai aukštesnėje padėtyje. Taigi, kas kiekvienus 108 milijonus metų (pusę apskritimo aplink Centrinę Saulę) įvyksta poslinkis į žymiai aukštesnį šviesos dažnį.

Galaktinis poslinkis – tai Leidimas, skirtas viršutinių laiko ribų susidarymui, ant kiek ilgai sielos gali užsilaikyti atitinkamoje sferoje ir nedemonstruoti konkrečių augimo ir evoliucijos požymių. Kadangi Dievas žinojo, kad ne visos sielos bus pasiruošusios būti paveiktos poslinkio, per natūralaus laiko ciklo periodą, buvo priimtas sprendimas perkelti „atsiliekančias" sielas į kitų galaktikos regionų planetas, kad suteikti joms daugiau laiko pasiruošti galaktiniam poslinkiui.

Jūsų planetoje yra mokymas, kuris tvirtina, kad daugelių problemų Žemėje priežastimi yra surišta su „atsiliekančiomis" sielomis, išvarytomis iš kitų pasaulių ir įsikūnijusių šiame pasaulyje. Kokiu tai laipsniu tai taip, nors kai kurios sielos, įsikūnijančios šiame pasaulyje, pirmapradžiai atėjo iš pasaulių, pasiruošusių pakylėjimui. Jos pasirodė nepasiruošusios įvykdyti poslinkį ir buvo perneštos į Žemę, kaip į planetą, atsiliekantiems moksle  mokiniams. Dabar toms sieloms suteikiamas dar vienas šansas išleistuvėms, kai kurios atliks tai. Kitos bus pasiustos į kitą atsiliekančią planetą trečiam bandymui.

Kai kuriais retais atvejais, kai kurios sielos patirs nesėkmę netgi po daugkartinių perėjimų į dauguma lėčiau besivystančių planetų. Atidėti galaktinio poslinkio neįmanoma. Jis neišvengiamas. Galų gale visos sielos turi praeiti pro šį procesą. Sielos, nesugebančios pergyventi poslinkio (ir išsėmusios savo pernešimų galimybes) praeina per tai, kas vadinama „antrąja mirtimi"  Antroji mirtis – tai paprasčiausiai surinkimas iš naujo, ar pakartotinas sielos matricos panaudojimas Dieviškume. Kokia tai prasme panašu į naują pradžią, su nauja sielos matrica. Tokios sielos susilies su Dieviškumu ir po to vėl grįš į Kūriniją. Tai vienintelis atvejis, kada sielos iš tikro susilieja su Dieviškumu ir kaip sakėme anksčiau, tokie atvejai labai reti.

Trečiasis Leidimas – Žemės precesinis išlyginimas

Kiekvienai planetai, įtrauktai į kritimą (vibracijose), Dieviškumas suteikia šansą vykdyti periodinius šuolius, arba joje gyvenančių rūšių (gumanoidinių ar negumanoidinių) mutacijas. Planetos atžvilgiu (kadangi ji irgi gyva) tai vykdoma išlyginimo jos su atitinkančiais žybsniais iš galaktikos centro arba šalia jo (mažesniais nei galaktinio poslinkio, bet pakankamai galingais). Žemės atveju, tos išlyginimas vyksta kartą per ašies precesijos periodą.

Kas 25 920 metų Žemė praeina per energetinį poslinkį, pagreitinantį organizmų, egzistuojančių jos paviršiuje, evoliuciją. Kaip ir galaktinio poslinkio atveju, ne visi organizmai gali sėkmingai praeiti per poslinkį. Daugumas rūšių dings (paliks savo fizines formas) ir įgaus galimybę persikūnyti vėliau Žemėje ar kitoje planetoje. Tai priveda mus prie ketvirto leidimo.

Ketvirtas Leidimas – Persikūnijimų Ratas

Kai sielos pirmą kartą pradėjo išorinių pasaulių tyrinėjimą, kūnai, į kuriuos jos įėjo buvo suprojektuoti (musų ir kitais Dievais-Kūrėjais) taip, kad tarnauti tiek, kiek reikia. Kai tik siela pamatė viską, ką jis ar ji norėjo pamatyti ir pergyventi duotoje realybėje, ji palieka kūną ir grįžta į švarios dvasios būseną, ruoštis sekančiai kelionei. Teoriškai, kūnai, kuriuos „apsimauna" siela, galėtų tarnauti amžinai ir pradžioje, daugumas sielų juose gyveno tūkstančius žemiškų metų.

Kadangi laikas bėgo ir sielos vis daugiau ir daugiau suvokė save su žemutiniais pasauliais, kuriuos tyrinėjo, jų kūnai pradėjo irti vis greičiau ir greičiau. Sielos įeidavo į dar žemesnius pasaulius ir jų kūnai suirdavo vos už poros šimtų metų. Pas tokias sielas likdavo daug neišmoktų pamokų ir neužbaigtų projektų. Stipraus kritimo vibracijose pasekoje, joms praktiškai buvo neįmanoma grįžti (į 7-to tankio) namų būseną, nepaliekant savęs gabalėlių, išbarstytų žymiai žemesniuose išmatavimuose. Tas procesas žinomas kaip „sielos fragmentacija". Fizinis gimimas ir mirtis vyksta tik pirmuose keturiuose žemutiniuose tankiuose, esančiais entropijos sferomis (antrasis termodinamikos dėsnis, priverčiantis su laiku energiją virsti mažiau tvarkinga ir chaotiška).

Kad leisti sieloms įvykdyti savo užduotį ir surinkti savo fragmentus, buvo išrastas persikūnijimų ratas.Dabar sieloms nebereikia grįžti  namo į 7-tą tankį, prieš įsikūnijant vėl. Iš esmės, jos bet kuriuo atveju prarado tokį sugebėjimą. Todėl, iki tokio Leidimo atsiradimo, daugumas sielų šlaistėsi, pasimesdavo, nusimušdavo nuo esmės, daugelyje supančiais pasaulį  astralinių ir fizinių planų, kuriame jos įsikūnydavo. Dabar, esant persikūnijimo procesui, sielos iš karto tik palikusios kūną, gali persikūnyti ir tęsti neužbaigtų pamokų studijavimą, jau kitame kūne.

Sieloms leidžiama persikūnyti tiek kartų, kiek reikia, kol jos neišmoks visko, ką norėjo išmokti šiame konkrečiame pasaulyje ir kol jos visi fragmentai ir gabalėliai nesusijungs į vieną. Kai tik įvyksta susijungimas, siela įgauna sugebėjimą laisvai grįžti į namų sąlygas (7-tą tankį), o po to ištirti kitus lygius ir tankius.

Tai kelia karmos klausimą. Kol kas leiskite pasakyti štai ką: Idėja, kad už veiksmus, įvykdytus praeituose gyvenimuose, siela turi būti baudžiama būsimame gyvenime, klaidinga. Ant šios koncepcijos statosi daugelis religijų. Iš tikro tai, kaltės ir nuodėmės patobulinta forma. Sielos persikūnija tam, kad užbaigti pamokas, o ne dėl kažkokių tai vidinių defektų.

Pagrindinė jėga, skatinanti priimti sprendimą persikūnyti – noras sužinoti viską apie Kūryniją, o ne tikėjimas į tai, kad reikia atidirbti praeitas nuodėmes.

Penktasis Dieviškumo Leidimas – pakylėjimo spiralė

Persikūnijimų procesas turi daug pirmenybių, bet jis neefektyvus, kadangi kas kart, kai siela grįžta, didžioji dalis praeitų gyvenimų atminties prarandama ir slepiasi už uždangų, supančių žymiai žemesnio tankio planetas. Tokiu būdu, didžioji dalis dėmesio nueina jau išmoktų pamokų pakartojimui ir pamokų iš praeitų gyvenimų atsiminimui. Be to, patys gimimo ir mirties procesai sudaro sielose daug traumų ir fragmentacijos. Tai tas pats, kas grįžus sielai reikia daryti du žingsnius pirmyn ir vieną žingsnį atgal.

Buvo įdirbtas procesas, kurio pagalba siela galėtų vystytis tiesiai į sekantį tankio lygį, nepaliekant fizinės formos. Tai leido jei įeiti į sekančią pamokų eilę, be išmokto pakartojimo, be atsiminimų, be gimimo ir mirties traumų. Šis procesas žinomas kaip pakylėjimo spiralė. Tačiau, iki neseniai, tik labai nedideliam sielų skaičiui pavyko praeiti per tą procesą, kadangi jis reikalauja atitinkamo kiekio karmos balansavimo ir atitinkamo kiekio sielos fragmentų apsijungimo, kol siela įgis pakankamą kiekį savos energijos tokio poslinkio įvykdymui.

Nors karmos idėja yra iliuzija, kritimo metu žymiai padidėjo tikėjimas į kaltę ir nuodėmę. Jis sustiprėjo ant tiek, kad užrakino sielas negatyvumo paternuose ir žymiai žemesniuose dažniuose. Kad susitvarkyti su tokiomis problemomis, atsirado papildomi Leidimai.

Kai tik siela įgavo suvokimą, pakankamą praeiti per fizinį pakylėjimą, aktyvavosi iš anksto įstatytos paleidimo sistemos (įskaitant pakylėjimo meistrą šabloną), vykdantį automatiškai fizinio kūno pavertimą į eterinį. Analoginis procesas vyksta tada, kada siela vystosi iš eterinio kūno į žvaigždinį, nuo 7-to iki 9-to tankio (nors gumanoidinė forma nustoja egzistuoti aukščiau 7-to tankio)

Šeštasis Dieviškumo Leidimas – masinis pakylėjimas

Kai buvo įvedama pakylėjimo spiralė, reikalavimai buvo labai griežti. Siela turėjo subalansuoti beveik visą karmą, surinkti visus fragmentus ir pareiti per neatsiminimo (amnezijos) barjerus, būdingus žymiai žemesniems pasauliams. Tai tapo labai sunkia užduotimi ir iki 1950 metų, kol atsirado Šeštasis Leidimas, iš viso tik apie 300 sielų pavyko palikti persikūnijimo ratą ir patekti į pakylėjimo spiralę. Tos 300 sielų ir buvo beveik 10 milijonų metų žmonių būvimo Žemėje rezultatu. Daugelis sielų pasiekė didelių suvokimo aukštumų tik tada, kai jų kūnai suiro, pagrindinių civilizacijų kritimo rezultate (po katastrofų, iššauktų precesinių ciklų, karų, negatyviai poliarizuotų ateivių įsikišimų ir kitų žvaigždinių įvykių)

Iš esmės, Šeštasis Leidimas – Dieviškumo „nurodymas", nustatantis, kad sieloms galima neužbaigti visos karmos arba nebūtina surinkti visus mažus savo gabalėlius, kol bus leista pakylėti į sekantį vibracijų lygį.

Masinis pakylėjimas – šio Leidimo rezultatas – planuojamas vykdyti etapais, pradedant nuo 2012 ir baigiant 2030 metais. Kosminiai ciklai ir poslinkiai pasitarnaus kaip katalizatoriai tik pagrindiniams pakylėjimo periodams. Sielos tęs pakylėjimą ir tarp pagrindinių pakylėjimo bangų, bet ne tokia masine tvarka, kaip 2012, 2017, 2030 metais – atitinkamų žvaigždinių įvykių metais. Žvaigždiniai įvykiai keičia elektromagnetinį lauką aplink Žemę, kas savo ruoštu iššaukia žmonių ir kai kurių kitų gyvybinių formų, DNR mutacijas.

Kai sielos pakylėja fiziniame kūne, įeina į penkto tankio sąmonės būseną. Tačiau, pradžioje Žemė  bus ketvirto tankio būsenoje ir daugumas, Žemės pasikeitimus išgyvenusių, sielų bus ketvirto tankio būsenoje.

 Apie 15-30 milijonų žmonių 2030 metams turės praeiti fizinį pakylėjimą Žemėje. Jie vibruos penktame tankyje.

Kai Žemė pajudės žymiai intensyvesnių galaktinio poslinkio dažnių juostą (tarpe nuo 2015 iki 2035 metų). Ji ir apie du milijardus žmonių judės į ketvirtą tankį, tuo pat metu su tais, kurie praeis pakylėjimo spiralę į penktą tankį. Kiti 4-5 milijardai žmonių greičiausiai nesugebės įvykdyti poslinkio iš trečio tankio į ketvirtą, jie paliks Žemę ir persikūnys kitose planetose, labiau tinkančiose jų sielos augimo lygiui (tai ir yra tas „pernešimas" apie kurį kalbėjome Antrojo Leidimo skyriuje). 

Septintas Leidimas – Dievo padėjėjų įsikišimas

Kad padėti sieloms pasiruošti pakylėjimui ir toms sieloms kurios nepasiruošusios pakylėjimui, bet nori pasilikti Žemėje planetos perėjimo iš trečio tankio į ketvirtą, atsirado Septintasis Leidimas. Jis dovanoja žymiai aukštesnio tankio būtybėms leidimą įsikišti į žmonijos reikalus. 

Šis leidimas sudarytas iš dviejų dalių. Pirma – instruktavimas ir pagalba augimo ir evoliucijos procese. Antra – įsikišimas į branduolinio, neutroninio, elektromagnetinio ir cheminio ginklo programas Žemėje.

1940 metais, kai žmonija pradėjo bandyti atomines bombas, tapo akivaizdu, kad jie įgavo sugebėjimą ne tik sunaikinti fizinę gyvybę Žemėje, bet ir  žymiai sulėtinti sielų sugebėjimus pakylėti. Tos ginklų rūšys sunaikina ne tik astralinius ir eterinius laukus aplink Žemę, taip pat kaip fizinius, bet ir įtakoja kaimynines planetas. Todėl, ateiviams su aukštai išvystytomis technologijomis buvo leista ateiti į Žemę, kad sulaikyti žmoniją nuo susinaikinimo, branduolinio ginklo pagalba. 

Sprendimą, liečiantį tai, kokį ginklą reikia neutralizuoti, rėmėsi kritinės masės principu (nemaišyti su kritine mase, branduolinio skilimo metu). Tuo metu, kada Dieviškumas priėmė tokį sprendimą, Žemėje jau prisirinko pakankamas kiekis tokių sielų, kad pateisintų tokias ryžtingas priemones. 

Buvo priimtas sprendimas, kad taikios, mylinčios sielos Žemėje, nori judėti į 4-tą tankį kartu su Žeme, o taip pat sielos praeinančios pakylėjimą, turi turėti saugų dangų įvairiose planetos vietose, kur jos būtų apsaugotos nuo radioaktyvių nuosėdų ir elektromagnetinių griovimų, karo pasekoje. Buvo uždrausta tik tos ginklų sistemos, kurios galėtų sunaikinti visą planetą. Konfliktuojantys žmonės yra laisvi bombarduoti save, tik tradiciniais ginklais.

Būtent dabar planetoje Žemė ir vyksta įsikišimas. Pradedant nuo 1962 metų jūsų branduolinis ginklas neutralizuotas penkiose skirtingose situacijose. Pirmas toks incidentas buvo įlankoje prie Kubos. Vėliau įsikišimas vyko JAV ir Tarybų Sąjungoje. 2007 metais išdavikų grupė pabandė inicijuoti karą tarp Irano ir Irako.

Grupė bandė paleisti branduolinę raketą iš Irano teritorijos. Raketa taip ir nepakilo iš starto šachtos, kadangi paleidimo kodai iš karto buvo neutralizuoti, vienos iš draugiškų grupuočių, padedančių Žemei pagalba.

Iš taip vadinamų Iliuminatų ir jų slaptųjų rėmėjų pusės buvo bandymai sukurti ir panaudoti cheminį, neutroninį, elektromagnetinį ginklą prieš nieko neįtariančius "priešus”. Išaiškinti tokį ginklą sunkiau, bet su sudėtingos aiškiaregystės ir elektromagnetinio lauko stebėjimo pagalba, Dieviškumo Padėjėjams pavyko neutralizuoti bet kokį platesnį tokio ginklo panaudojimą. Aplink Žemės elektromagnetinį tinklą susirinko didelis skaičius ateivių grupių, dirbančių su tikslu, neutralizuoti elektromagnetinio ginklo panaudojimą, siekiant sukelti Žemės eterinio lauko anomalijas.

Lėjos linijos ir viesulai, iš kurių sudaryta Žemės elektromagnetinė gardelė – tai iš esmės portalai, leidžiantys sąveikauti eteriniams ir fiziniams pasauliams. Išsivysčiusios civilizacijos naudojasi gardelės linijomis, kaip įėjimo ir išėjimo, iš jūsų pasaulio, taškais.

Būtent gardelės sistema saugo jūsų fizinės Žemės ir eterinės jos dvynės pusiausvyra. Jei gardelės linijos suyra iki atitinkamos ribos, tai gali suardyti laiko-erdvės pluoštą, padaryti gyvenimą Žemėje nebeįmanomu. Elektromagnetizmo suardymas taip pat galėtų grėsti visai Saulės sistemos gyvybei. (Daugelis jūsų Saulės sistemos planetų apgyventos eteriniame ir žvaigždiniuose planuose).

Žemės gardelės sistema gali išeiti iš pusiausvyros ne tik panaudojant branduolinį ar elektromagnetinį ginklą, bet ir nuo didelio kiekio negatyvo (baimės ir kitų minties formų, kurias palaiko daugumas sielų). Štai kodėl tose vietose, kur daugelis sielų užstrigo negatyve, dažnai atsiranda "negatyvūs viesulai” (čia negatyvumas reiškia kažką sąmonėje, kas sunkina sielos augimą ir vystymąsi). Negatyvių viesulų pasireiškimas, dėka negatyvių minčių koncentracijos, buvo dar viena priežastimi, kodėl prašviesėjusios grupės buvo pasiustos į Žemę įsikišimui.

Fenomenas, žinomas kaip "apskritimai laukuose”, - tai darbo su gardele, vykdomo įvairiomis ateivių grupėmis, šalutinis produktas. Balansuodami ir stiprindami sistemą aplink Žemę, jie dažnai palieka šventus simbolius, "paleidimo sistemas”, kad padėti jūsų atsibudimui. Atvaizdai, palikti laukuose, daromi mini-viesulų sąmonės pagalba, panaudojant ateivių techniką, esančią kosminiame laive. Ta pati įranga naudojama ir kosminių laivų judėjimui.

Aštuntas Leidimas – Prašviesėjusių vaikų atsiradimas

Pradedant nuo 1950 metų, Dieviškumas suvokė štai ką: kad išsaugoti sieloms Žemėje laisvą valią, reikia įvykdyti vidinius pakeitimus. Pats geriausias būdas tai padaryti – įvesti aukšto išsivystymo sielas įsikūnijant, kadangi labai rizikinga sodinti kosminius laivus ant Žemės ir leisti jų ekipažams laisvai vaikščioti Žeme tarp jūsų (nors keletas grupių elgiasi būtent taip).

Pasinaudokime metafora. Dievas pakėlė ranką ir paklausė: "Kas nori savanoriškai eiti į Žemę ir padėti tuo kritiniu metu? Man reikalingos pačios geriausios ir ryškiausios sielos,”

"Mes, mes!” – atsakė įsiaudrinusi minia. Ir štai jie čia, atėję į jūsų pasaulį iš visos Visatos. Prieš ateinant į Žemę, kai kurios iš jų egzistavo 7-to tankio pasauliuose, ir kaip tokiems, jiems pavyko išsaugoti didesnę dalį ekstrasensorinių ir intuityvių sugebėjimų. Tai taikingos sielos, nepropaguojantys prievartos ir neapykantos. Jos suvokia atėjimo į Žemę riziką ir nori įgauti patirties iliuzijų uždangose.

Tokių sielų buvo trys bangos: pirma atėjo per gimstamumo protrūkį -1950-1960 metais, antroji – 1980-1990 metais ir trečioji ateina dabar. Joms davė skirtingus pavadinimus, įskaitant Indigo (pirmoji banga), Kristaliniai vaikai (antroji banga) ir Vaivorykštiniai vaikai (trečioji banga). Kiekviena sekanti ateinanti grupė vis aukštesnio išsivystymo lygio, nei prieš tai buvusi. Tai daroma su atitinkamu tikslu – kadangi Žemės vibracijos greitai auga, sielos, ateinančios vėliau, turi daugiau galimybių atlaikyti Žemės vibracijas, neprarandant suvokimo. 

Daugumas Indigo vaikų dabar jau suaugę ir patys gimdo Kristalinius ir Vaivorykštinius vaikus. Tokie tėvai turi pakankamai suvokimo, kad skatinti vaikus vystyti savo ekstrasensorinius ir intuityvius sugebėjimus. Kai kurie vaikai turi išvystytus telepatinius sugebėjimus ir gali paleisti spontanišką išgijimą. Kiti turi prichokinezės sugebėjimų (objektų perstumimas, minties pagalba). Palaipsniui jie išmoks pažangių levitacijos (nesvarumo) technologijų, teleportacijų (momentalaus persikėlimo į bet kurią vietą) ir būti keliose vietose vienu metu technologijomis.

Priešingai informacijai, skleidžiamai kai kurių grupių Žemėje, tik nedaugelis sielų įvaldė sugebėjimus pavirsti kitomis gyvybinėmis formomis. Toks sugebėjimas išsisaugojo tik pas tas sielas, kurios išsivystė iki 9-to tankio ir aukščiau. Ir tik nedaugelis atėję į Žemę iš to suvokimo lygio gali pasireikšti fiziniame kūne, kadangi tai rizikinga netgi jų lygiui. Tai, ką klaidingai priima už formos pakeitimus – iš tikro yra dalinis ar pilnas žmonių užvaldymas ateivių astralinių  būtybių, turinčių negumanoidinę formą.