S.N. Lazarevas sako:

„Įsitikinau, kad yra tokių biolauko struktūrų, kurios priklauso nuo kūno, taip pat yra subtilesnių klodų, kur kūnas savo ruoštu priklauso nuo biolauko. Paskui pamačiau, kad biolauko deformacijos, rodančios ligas, neatsiejamai susijusios su agresyviomis emocijomis.Dar vėliau supratau: tai, ką mes vadiname emocijomis, ir tai, ką vadiname biolauko struktūromis, yra tas pat. Pasirodo, kad mūsų emocijos iš tikrųjų yra susijusios su kūnu ir nuo jo priklauso. Tačiau susijusios ne tiesiogiai, tai pirmą, o antrą – tos sąsajos yra paviršiniame lygmenyje. Gilesniems, didžiuliams emocijų klodams, kuriuos mokslininkai iš pradžių vadino pasąmone, o paskui supersąmone, – priešingai, kūnas yra pavaldus. Tačiau tarp jų esama tarpusavio sąveikos ir ypač ryškaus ryšio. Kai kūnas suyra, pagrindinės biolauko struktūros subtilioje plotmėje išlieka gyvos ir egzistuoja savarankiškai.

Kyla klausimas – kodėl? Atsakymas paprastas: gyvybė pirmiausia atsirado biolauko lygmeny kaip vientisa Visatos esatis, todėl emocijos, kurias jaučia bet kuris gyvas padaras, turi paviršinį klodą, glaudžiai susijusi su jo apvalkalu, ir giluminį klodą, kuris susijęs jau su gyvybe kaip su vieninga gyva esatimi Visatoje. Gyvų būtybių Visatoje yra be galo daug ir įvairių, tačiau pačioje subtiliausioje plotmėje jos visos tebėra vientisa esatis. Kodėl gi, jei ta esatis buvo praeityje, jos emocijos, tai yra biolaukas, ir dabar tebeegzistuoja? Štai kodėl: Visata yra halografinė ne tik erdvėje, bet ir laike. Būdami toli nuo objekto, mes galime jo paties nematyti, bet vis tiek jausti jo biolauką. Tas pat vyksta ir atsitolinus laike. Vadinasi tiek Vakarų materialistinio mokslo, tiek filosofinių, religinių, mistinių srovių teiginiai yra vienodai teisingi. Emocijos priklauso nuo objekto, objektas priklauso nuo emocijų. Jokio hipnozės reiškinio Vakarų mokslas negali paaiškinti, nes hipnozės metu, jeigu tai, kas įteigta, atsiduria pakankamai giliame emocijų klode. Staiga pasirodo, kad sužadintos emocijos darosi kūno nebekontroliuojamos ir nuo jo nepriklauso, taigi ima pačios valdyti kūną ir su juo susijusią sąmonę. Jei emocijos yra erdvės ir laiko struktūros, vadinasi, nuo jų pareina visi toje erdvėje vykstantys įvykiai. Natūralios emocijos yra ne paviršinės, o itin giluminės. Ir kaip specialistas, tyrinėjąs, tokias emocijas aš matau, kad visa, kas žmogui nutinka, visiškai priklauso nuo jo giluminių emocijų.

Vadinasi, norėdami pakeisti aplink mus esantį pasaulį ir tai, kas jame vyksta, turime pasikeisti patys, iš pradžių paviršiniai, o paskui vidujai. Bet norint paveikti savo pačias giliausias emocijas, o per jas ir visą pasaulį, reikia žinoti, kaip tai padaroma, nuo ko pradėti. Tam reikalinga teisinga pasaulėžiūra, o pasaulėžiūrą nusako visų pirma mūsų tikslai. Iš neteisingos pasaulėžiūros kyla neteisingos emocijos. Paviršinis emocijų klodas paveikia patį giliausią klodą, o tada viskas ima irti, arba vystytis."

Rytu išmintis, sukaupta per tūkstančius metų sako, kad žmogų per dieną aplanko apytikriai 60 tūkstančių minčių. (41,9 per minutę)  Deja, 95% tų minčių yra vakarykščios. Taip, žinoti istorija, prisiminti vakarykščius ar senesnius įvykius, juos analizuoti, daryti išvadas, semtis patirties ir priimti sprendimus yra gerai, tačiau tų likusiu 5% ryškiai per maža planuoti, tikėtis, svajoti ir kurti savo ateitį.

Kada sukoncentruojame mintis į vieną tikslą, turime aiškią svajonės viziją, tada mes jau kuriame sąlygas tai svajonei išsipildyti. Mintys, tai tarytum derlingas vaismedis, mūsų sodas, kurį patartina kruopščiai prižiūrėti. Juk neprižiūrimame sode tuojau pat priauga menkaverčių ir netgi kenkėjiškų augalų.

Tad pradžioje patartina pašalinti nereikalingas mintis, o jau vėliau vengti ir iš viso jas įsileisti. Dažniausiai tai būna neigiamos mintys, rečiau, karštligiško noro ir sunkiai valdomų emocijų sukurta spontaniška svajonė. Mes vis prisimindami praeitus darbo nemalonumus, gal būt nepelnytus nuvertinimus ar neįvertinimus mūsų atžvilgių, kas gal ką grubiai pasakė, autobuse ar gatvėje pastūmė ir dar piktai pažiūrėjo, kažkas gal ką žadėjo ir neištesėjo ir t.t., taip mes teršiame savo emocinį pasaulį.

Taip pat tos mintys užgožia galimas kūrybines mintis. Joms paprasčiausiai nebelieka vietos arba jos yra labai mažai. Todėl tikrai reikėtu stengtis įvaldyti savo mintis, tapti jų valdovu.

Reiktu atidžiau sekti savo mintis. Ir negatyvias, neigimas  mintis ne nustumti kažkur gilyn, o pakeisti jas pozityvesnėmis, pozityviomis mintimis. Reikia nuolatos treniruotis sukaupti dėmesį, koncentruoti mintis ties konkrečiu siekiu.

Vienas iš treniruotės metodų yra su gėlės žiedu, geriausiai rožės. Galima patalpoje visiškoje tyloje, bet veiksmingiausia gamtoje. Ramiai atsisėsti ir kiek galima ilgiau sukoncentruoti dėmesį į rožės žiedą, jos skleidžiama aromatą, jos grožį. Stengtis pajausti pačia rožės šerdį. Pradžioje ilgai išlaikyti vieną minties kryptį ilgesnį laiką nepavyks, bet nuolatos treniruojantis tas laikas vis ilgės. Tada kad ir ką bedarant jau bus įmanoma maksimaliai susikoncentruoti į tikslą ir jis bus kur kas lengviau ir greičiau pasiekiamas, nes jau tik mintis, aiškus suvokimas to ko norime, pradeda išankstinį pasiruošimą.

Tada dažnai būna, kad žmogus atsiduria reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Tai vadiname sėkme. O jei žmogų valdo negatyvios, neigiamos mintys ir emocijos, jis nuolat kažko gailisi, kažką kaltina, tada jis taip pat dažnai atsiduria pačiu netinkamiausiu laiku ir pačioje netinkamiausioje vietoje.

Jis mintimis pritraukia tą negatyvą jau vien sakydamas, kad šiandien tikriausiai atsikėliau ne ant tos kojos,  nuo pat pirmadienio nesiseka – nesiseks ir visą savaitę. Kiekvienas paslydimas, tai signalas, kad kažkuriuo tai metu mintys buvo užterštos. Tikrai to nereiktu sureikšminti, nes mes nuolat tobulėjame ir iki tobulumo dar tikrai toli. Tačiau jei paslydę, mes tuč tuojau susinerviname, suirztame, tai jau labai tikėtina, kad kiek vėliau mums gali kas nors iškristi, galime užkliūti, gal išsitepti ir t.t., ir gal dar blogiau. 

Kiekvienas irzlumas – negatyvi mintis lydima emocijos yra ateities kūrėja, taip pat kaip ir pozityvi mintis, džiaugsmo, meilės emocijos kuria ateitį panašią į tas emocijas, į tas mintis.  Ir jei mes šiandien džiaugiamės tuo ką turime ir esame už tai dėkingi, turime aiškią svajonę, ateities viziją, tikslą, tai mes ateityje gausime dar daugiau džiaugsmo ir mūsų, kad ir pradžioje nelabai reali svajonė pradės pildytis.

R.Sharma knygoje „Vienuolis, kuris pardavė „Ferari", išdėsto paprastą ir kartu veiksmingą metodą, kaip siekti tikslų. Be abejonės tai nėra visą apimantis būdas kaip tobulėti, tačiau tai tikrai gerokai išplečia žmogaus galimybes pasiekti norimą tikslą ir kartu geriau pažinti tiek save, tiek Visatoje vykstančius procesus.

"Tada Džulianas papasakojo, kad Sivanos išminčiai turėjo penkių žingsnių metodą, kaip siekti tikslų ir įvykdyti gyvenimo misiją. Jis buvo paprastas, praktiškas ir veiksmingas. Pirmas žingsnis – susidaryti mintyse aiškų rezultato vaizdinį. Jeigu mano siekis -numesti antsvorį, tai, kaip sakė Džulianas, kasryt vos atsibudęs turėčiau įsivaizduoti save liekną, geros formos sportininką, pilną gyvybės ir energijos. Kuo aiškesnis šis vaizdinys mintyse, tuo sėkmingesni bus mano veiksmai jo siekiant. Jis pridūrė, kad proto galios yra neribotos, tad „nusipiešęs” mintyse savo siekį įgyvendinsiu jį kur kas lengviau. Antras žingsnis – save paspausti.

-Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės neįgyvendina savo sprendimų iki galo, yra ta, kad jie atsipalaiduoja ir grįžta į įprastas vėžes, – kalbėjo Džulianas. – Todėl spaudimas ne visada esti neigiamas dalykas. Jis gali įkvėpti siekti didžių tikslų. Žmonėms paprastai ypač pasiseka tada, kai aplinkybės juos priremia prie sienos. Tada jie tiesiog būna priversti atskleisti visas savo vidines galias.

-Kaip man save teigiamai paspausti? – paklausiau svarstydamas apie galimybes taikyti šį metodą kasdieniame gyvenime -pavyzdžiui, kad įprasčiau anksčiau keltis ar kad būčiau kantresnis ir meilesnis su savo vaikais.

-Esama daugybės būdų tai padaryti. Vienas geriausių – tai viešas įsipareigojimas. Visiems paskelbk, kad numesi antsvorį arba parašysi tą romaną, arba padarysi dar ką nors. Jei visi aplinkui žinos tavo tikslą, tai ta aplinkybė vers tave jo siekti, nes tau bus nemalonu pralaimėti. Mano mokytojai Sivanoje taikė drastiškesnes priemones sukurti teigiamam spaudimui, apie kurį pasakoju. Jie sakydavo vienas kitam, kad, jeigu neįvykdys savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, savaitę pasninkauti arba kasdien ketvirtą valandą ryto medituoti, tai keliaus prie ledinio krioklio ir stovės po juo tol, kol jų rankos ir kojos sustirs. Tai ypatingas pavyzdys, kaip spaudimas padeda išsiugdyti tinkamus įpročius ir siekti tikslo.

- „Ypatingas” – labai švelniai pasakyta, Džulianai. Koks keistas ritualas!

- Tačiau jis ypač veiksmingas. Paprasčiausiai pratindamasis mintyse sieti malonumą su gerais įpročiais, o bausmę – su blogais, greitai pamirši savo silpnybes.

- Sakei, kad yra penki žingsniai, kaip įgyvendinti troškimus, – nekantriai nutraukiau.

- Kokie kiti trys?

- Taip, Džonai. Pirmasis žingsnis – susidaryti aiškų rezultato vaizdinį. Antrasis žingsnis – spustelėti save, kad kiltų įkvėpimas veikti. Trečiasis žingsnis paprastas: visada nusistatyk galutinį terminą, kada žadi pasiekti tikslą. Tai įkvėps jam gyvasties. Juk ruošdamas bylas teismui tu pirmučiausia susikaupi prie tų, kurias teisėjas nusprendžia svarstyti rytoj, o ne prie tų, į kurių data dar nenustatyta. (Sharma buvo advokatas). Tarp kitko, atmink, kad siekis, neužrašytas ant popieriaus, nieko vertas. Eik ir nusipirk žurnalą. Nebrangi užrašų knygutė irgi tiks. Pavadink ją svajonių knygele ir sudėk į ją visus savo troškimus, tikslus ir svajones. Pratinkis pažini save ir savo vietą pasaulyje.

- Ar aš vis dar nepažįstu savęs?

- Dauguma žmonių nepažįsta. Jie niekad netyrinėjo savo stiprybių, silpnybių, vilčių ar svajonių. Kinai žmogaus vaizdą apibrėžia taip: yra trys veidrodžiai, kuriuose susidaro žmogaus atspindys – pirmasis veidrodis rodo, kaip tu pats matai save, antrasis – kaip kiti tave mato, o trečiasis atspindi tiesą. Pažink save, Džonai. Pažink tiesą. Suskirstyk savo svajonių knygelę į atskirus skyrius, ten surašyk skirtingų savo gyvenimo sričių siekius. Pavyzdžiui, gali įrašyti tokius skyrius: fiziniai siekiai, finansiniai siekiai, asmeninės galios siekiai, ryšiai ir visuomeniniai siekiai, ir svarbiausia – dvasiniai siekiai.

- Įdomu! Niekad nemaniau, kad užsiimsiu Štai tokia kūryba, Man tikrai reikėtų daugiau iš savęs reikalauti.

- Sutinku. Dar vienas ypač veiksmingas metodas toks: užpildyk savo svajonių knygelę trokštamų daiktų piešiniais ir atvaizdais žmonių, kurie turi išsiugdę tavo siekiamus gebėjimus, talentus ir savybes. O dėl pilvuko pasakysiu štai ką: jeigu nori numesti svorio ir būti puikios fizinės formos, įsiklijuok į savo svajonių knygelę maratono bėgiko ar kokio garsaus sportininko nuotrauką. Jeigu nori būti geriausias pasaulio vyras, išsikirpk tokio žmogaus nuotrauką (gal tai tavo tėvas?) ir įdėk į savo žurnalo ryšių skyrelį. Jeigu svajoji apie didelį namą prie jūras arba lenktyninį automobilį, rask gražų paveikslėlį su jais ir įsidėk į savo svajonių knygelę. Tada kasdien peržvelk šią knygutę, skirk tam nors po kelias minutes. Susidraugauk su ja. Rezultatai tave apstulbins.  

Per 21 dieną galima pakeisti įpročius.

- Kuo ypatinga ta dvidešimt viena diena?

- Išminčiams puikiai sekėsi ugdytis naujus laimingo gyvenimo įpročius. Jie buvo tikri to dalyko meistrai. Beje, Jogas Ramanas kartą man pasakė, kad įgytas blogas įprotis niekad neišnyksta.

- Bet visą šį vakarą tu mane ragini keisti gyvenimo būdą. Kaip įstengsiu, jeigu mano blogi įpročiai niekur nedings?

- Aš sakiau, kad blogi įpročiai neišnyksta, bet netvirtinu, kad jų negalima perkeisti, – patikslino Džulianas.

- Vienintelis būdas visam laikui išsiugdyti naują įprotį – nukreipti į jį tiek jėgų, kad senasis įprotis pasitrauktų iš tavo sielos kaip nepageidaujamas svečias iš namų. Naujas įprotis išsiugdomas maždaug per dvidešimt vieną dieną: tiek laiko reikia, kad susiformuotų nauji nerviniai ryšiai.

- Sakykim, aš noriu praktikuoti rožės šerdį, kad numaldyčiau nerimą ir kad galėčiau gyventi be rūpesčių. Ar turėčiau daryti šį pratimą kasdien tuo pačiu laiku?

- Geras klausimas. Pirmiausia pasakysiu, kad tu niekad neprivalai nieko daryti. Viską, ką papasakojau tau šįvakar, pasiūliau kaip draugas, kuriam rūpi tavo gerovė. Kiekvieno metodo, būdo ar pratimo veiksmingumas ir rezultatai yra patikrinti.

- Aš tau sakau: niekad nieko nedaryk vien dėl to, kad privalai. Vienintelė priežastis ką nors daryti – jeigu tu pats nori ir jeigu žinai, kad tau tinka tai daryti.

- Aš siūlau daryti rožės šerdies pratimą būtinai kasdien tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje. Šiame rituale slypi milžiniškos galios. Sportininkai, valgydami tą patį maistą arba tuo pačiu mazgu rišdamiesi batelius prieš varžybas, pajunta ritualo galias. Kunigai, atlikdami tas pačias apeigas, dėvėdami tuos pačius drabužius, taip pat semiasi ritualo galių. Net verslininkai, eidami tuo pačiu keliu arba kalbėdami apie tą patį prieš svarbų susitikimą, pasitelkia ritualo galias. Kiekvienas veiksmas, įtrauktas į dienotvarkę ir nuolat atitekamas tuo pačiu laiku kasdien, tampa įpročiu. Pavyzdžiui, dauguma žmonių kas rytą prabunda vis tuo pačiu metu, visai negalvodami apie tai, ką jie daro. Jie atsimerkia, išlipa iš lovos, eina į vonią, valosi dantis. Taigi atlikdamas savo uždavinį dvidešimt vieną dieną, darydamas naują pratimą kasdien tuo pačiu laiku, įtrauksi jį į savo dienotvarkę. Greitai tu imsi daryti naują darbą taip pat lengvai, kaip valaisi dantis, – ar tai būtų meditacija, ar kėlimasis anksčiau, ar skaitymas kasdien po valandą.

- O koks paskutinis žingsnis einant tikslo link?

- Šis išminčių siūlomas žingsnis daromas nuolatos.

- Mano puodelis vis dar tuščias, – pagarbiai tariau.

- Mėgaukis gyvenimu. Sivanos išminčiai dažnai kartodavo šiuos žodžius. Jie tvirtai tikėjo, kad diena, praleista be juoko ar be meilės, tai diena be gyvenimo.

- Kažin ar supratau.

- Tenoriu pasakyti, kad tikslo turi siekti linksmai. Nepamiršk, kaip svarbu gyventi netramdant džiaugsmo. Įžvelk ypatingą grožį visoje gyvybėje. Ši diena, ši akimirka, kai mes abudu šnekamės, yra dovana. Būk narsus, linksmas ir smalsus. Susikaupk į savo darbą ir nesavanaudiškai tarnauk žmonėms. Visata pasirūpins kitais dalykais. Tai vienas svarbiausių gamtos dėsnių.

- Ir niekad nesigailėk dėl praeities?

- Tikrai taip. Visatoje nėra chaoso. Visa, kas tau atsitiko ar dar atsitiks, yra tikslinga. Atmink, ką tau pasakojau, Džonai. Kiekvienas įspūdis duoda pamoką. Gana tau rinkti būties trupinius. Mėgaukis gyvenimu.

- Yra vienas žodis, kurį išminčiai tardavo su beveik nuolankia veido išraiška. Šis paprastas žodis jiems atrodė be galo prasmingas ir nuolat paskanindavo jų kasdienę šneką. Šis žodis – aistra, būtent jį turi nuolatos kartoti mintyse siekdamas tikslo. Aistra yra galingiausias tavo svajonių užtaisas. Šiandieninė visuomenė gyvena neaistringai. Mes dirbame ne dėl to, kad mėgstame tai dirbti. Mes dirbame, kadangi jaučiame pareigą. Tai yra dvasios skurdo išraiška. Aš nekalbu apie romantišką aistrą, arba meilę, nors ji irgi būtina, jei nori būti laimingas. Aš kalbu apie gyvenimo aistrą. Džiaukis kiekvieną rytą atsibudęs pilnas energijos ir pakilios nuotaikos. Tegu visi tavo darbai prisipildo aistros. Greitai tau bus atlyginta tiek materialiai, tiek dvasiškai. Nuo šio vakaro imk gyvenimo vadžias į savo rankas. Nuspręsk visiems laikams, kad būsi savo likimo šeimininkas. Kovok savo kovą. Atrask savo pašaukimą ir pajusi gyvenimo džiaugsmą, būdingą nušvitusiems žmonėms. Pagaliau visad turėk galvoje, kad tai, kas yra už tavęs arba priešais tave, nieko neverta, palyginus su tuo, kas slypi tavo viduje.