Kalbos angelo, žmogaus apvalkale 11 - 18 Декабря 2013 - Šviesos keliu
Ketvirtadienis, 08.12.2016, 20:12
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2013 » Gruodis » 18 » Kalbos angelo, žmogaus apvalkale 11
21:25
Kalbos angelo, žmogaus apvalkale 11

A. Atsiminiau, kad kiniečių daosizme žmogaus kūnas irgi buvo nagrinėjamas kaip mikro kosmosas, apgyvendintas įvairiomis būtybėmis. Tiesa, jie savotiškai įsivaizduoja tą procesą, kuris jų supratime, susijęs su fiziniu kūnu ir jo organais. Ir vis tik, daosizmo pasekėjams patariama vesti teisingą gyvenimą, atlikti gerus darbus tam, kad įgauti sau palankumą, tų "kūno” dvasių.

R. Kiniečių daosizmas šias žinias paveldėjo dar nuo senovės šamanizmo, kur egzistavo daugelio žmogaus sielų įsivaizdavimas (tame tarpe, gyvuliškos sielos – "po” ir  dvasinės – "hun”), kurias kūnas sujungia į vieną. Bet čia egzistuoja skirtumas ir supratimo pakeitimai, dar nuo tų laikų. Tam, kad įgauti sau dvasių palankumą, arba susitarti su jomis -  iš esmės, tai reiškė sudaryti sutartį su Gyvulišku protu, kuris dėka šitos sąlyginės sutarties, duodavo žmogui galimybes atlikti kokius tai magiškus veiksmus, šešių išmatavimų rėmuose. Žmogus (šamanas) naiviai galvojo, kad dvasios tarnauja jam, o iš tikro tarnauja jis, kaip Gyvuliško prado palydovas. Ir tos dvasios, bet kuriuo metu galėjo pakeisti savo santykius. Kitaip sakant, yra apčiuopiamas skirtumas: palankumas sau dvasių (tame tarpe ir savo šoninių Būtybių), kad valdyti atitinkamais antgamtiniais sugebėjimais materialiame pasaulyje savo laikiname gyvenime, ar vis tik pačiam išmokti valdyti tas Būtybes. Tai yra, įgyti vienybę ir pasiekti dvasinio išsivadavimo, Amžinybę.

Daosizmo religijoje, kaip ir budizmo, reikalaujama užsiiminėti radikaliomis savo kūno transformacijomis, kaip instrumentus naudoti meditacijas. Daosizme irgi yra teigiama, kad savo kelyje į "nemirtingumą”, pagal jų religinius mokymus, žmogus įgija antgamtinius sugebėjimus ir jėgą. Pavyzdžiui, tampa nematomu, persineša erdvėje ir vienu metu yra skirtingose vietose, moka suspausti laiką ir taip toliau.

Iš tikro, daugelyje religinių koncepcijų minima apie tai, kad žengiant pasiūlytu religiniu keliu,nuoseklumas, galutiniame rezultate, gali išmokyti žmogų įvaldyti įvairius antgamtinius sugebėjimus. Todėl, daugelį žmonių tai ir suvilioja.

A. Kaip sako senovės išminčiai, skrendantis į viršų, į dvasines viršūnes, visada lenkia einantį dvasiniu keliu. Einantis visada lenkia tą, kuris šliaužia pažinimo keliu, o šliaužiantis visada aplenks tą, kuris stovi vietoje, savo dvasiniame kelyje.

R. Visiškai teisingai. Ir prieš pateikiant sekantį, žymiai gilesnį darbo su savimi etapą, kas ir yra meditacija „Piramidė". Reikėtų pradžioje papasakoti, apie paprastą bet laibai naudingą meditaciją savo keturioms Būtybėms pažinti. Pas įvairias tautas, įvairiu laiku, ji buvo vadinama skirtingai. Pavyzdžiu, pas slavus gilioje senovėje, dar žymiai anksčiau, prieš krikščionybės atsiradimą ir tos religijos prievartinį įdiegimą tai tautai, ji vadinosi „ketvirtinė" ir buvo viena iš bazinių pirminių praktikų, dvasiniame žmogaus tobulėjimo kelyje.

Ši paprasta meditacija, iš esmės, yra pirmas žingsnis kelyje, susipažįstant su savo keturiomis Būtybėmis. Įsisavinant ją, žmogus mokosi ne tik reguliuoti savo emocines būsenas, bet ir suprasti tikras jų atsiradimo priežastis. Juk kaip taisyklė, įprastame gyvenime žmogus neužsiima ir neatseka, kodėl jį, užlieja viena po kitos skirtingos kaip oras nuotaikos, emocijos: tai pyktis, tai agresija, arba klasta su egoizmu poroje, tai užpuola baimė, tai staiga užplaukia atsiminimai apie praeitį, su savo negatyvo svarmeniu ir taip toliau. Geriausiu atveju, žmogus identifikuoja tas būsenas savyje, kaip aiškų Gyvuliško prado pasireiškimą, kuris jau pilnai apėmė sąmonę. Jis pradeda kankintis nuo tokių minčių ir emocijų, tuo pačiu sustiprinant tai savo dėmesiu. Kitaip sakant, žmogus neatseka pirminių provokacijų, nuo šoninių Būtybių pusės. O duotoji meditacija kaip tik ir padeda įgauti įgūdžius, kurie leidžia ne tik atsekti tuos procesus, bet ir laiku juos sustabdyti, tai yra, nutraukti juos dar iki tol, kol ta būsena pilnai neprarijo žmogaus. Taigi, ši meditacija ne tik efektyvi, bet ir lengva pradedantiems, kadangi artima psichotehnikai.

Meditacijos tikslas: Išmokyti suprasti kiekvienos iš keturių Būtybių aktyvavimosi momentus, pilnai prajausti juos, išryškinti emocinius protrūkius, o taip pat, suprasti vienokių ar kitokių minčių atsiradimo charakterį.

Meditacija atliekama stovėjimo būsenoje. Medituojantis įsivaizduoja, kad stovi nedidelės keturių briaunų piramidės pagrindo centre. Kiekviena tos piramidės pusė atstovaus vienos iš keturių Būtybių lauką. Padarysiu kai kuriuos patikslinimus, kvadratinis piramidės pagrindas sąlyginiai padalintas skersinėmis, tai yra kaip raidės „X" , paverstas kryžius, sudalina į keturias lygias dalis. Medituojantis yra linijų susikirtimo taške, centre, kuris sąlyginiai dalina erdvę aplink žmogų į keturias lygias erdves. Vienu žodžiu, priekyje, užpakalyje ir šonuose, žmogui yra tarsi trikampės erdvės. Panašiai taip atrodys tų keturių būtybių laukai.

Dabar patikslinsiu kiekvienos Būtybės buvimo centrą. Orientaciniai, truputi toliau ištiestos rankos horizontalia kryptimi, kiekvienoje iš keturių pusių ir išsidėstę duotų Būtybių centrai, tose trikampėse erdvėse. Kiekvienos būtybės energetinis centras, sąlyginiai tai yra energetinė sankaupa, sakysime taip, pagal formą primenantis kamuolį, ar nedidelį rutulį, o pagal savo konsistenciją, vaizdžiai sakant, dujinę planetą. Nedidelis rutulys – tai simbolinis kiekvienos Būtybės centras, paprastumui ir įsisavinimui. Bet iš tikro, tai sudėtinga struktūra.

Taigi nuraminame mintis ir emocijas, pasineriame į meditacinę būseną. Kvėpavimas įprastas, ramus. Atveriame rankų čakranus, kurie yra delnų centre. Darome gilų įkvėpimą, įleidžiant energiją „ci" (oro energiją) per delnų čakranus ir keliame ją per rankas iki pečių lygio. Iškvepiant – pravedame energiją „ci" (oro) nuo pečių žemyn per šoninius meridianus (orientuotinai, per kūno šonus) ir sujungiama du srautus čakranoje „Hara" (esantis apytiksliai trys pirštai žemiau bambos) ta energija  pripildant pilvo apatinę dalį, tarsi taurę vandeniu. Po  pripildymo (pas kažką pirmuose etapuose tik įsivaizdavimas mintimis, pas kažką jausmais pajautimas nedidelio sunkumo pilvo apačioje) pernešame energiją iš pilvo apačios per stuburą į galvą, tiksliau į hipotalamuso sritį, (išsidėstęs praktiškai galvos centre). Štai ši vieta praktiškai  ir bus savotišku centru, kur medituojantis pastoviai turės grįžti duotosios meditacijos eigoje.

Taigi, meditacijos pradžioje, visi jausmai yra ramybės būsenoje, kaip ir bet kurioje kitoje meditacijoje. Atitinkamai ir visos keturios Būtybės bus tuo metu „Neutralios". Medituojantis jaučia jas visas tarsi vienu metu. Būtybių centrai, kaip stambūs, įsivaizduojam kamuoliai.

Toliau, būtent iš to centro, medituojantis nukreipia tą energiją į Būtybių centrus. Tokiu būdu, žmogus dirbtinai aktyvuoja savo būtybes, tuo pačiu, pagimdant savyje kiekvienos būtybės skirtingus emocinius protrūkius ir juos tyrinėja. Medituojančio užduotis: išmokti atskirti kiekvienos Būtybės darbą, kurių rezultatas pasireiškia, kaip minčių ar emocijų atitinkami protrūkiai. Detaliau panagrinėsime žmogaus sąveika su kiekviena iš tų Būtybių.

Pradžioje, Medituojantis dirba su Dešine būtybe. Meditacijos procese energijos „ci", iš hipotalamoso srities tarpinių smegenų, per dešinį mendalinį kūną, išsidėsčiusį galvos smegenų smilkinių dalyje. Po to per tašką, išsidėsčiusį virš dešine ausimi, energija patenka tiesiai į Dešinės būtybės rutulį-centrą.

Tiems, kas nežino savo galvos smegenų struktūros, pažymėsiu, kad žmogaus smegenyse yra du mendaliniai kūnai, išsidėstę kairėje ir dešinėje pusėse. Tai labai įdomi požievine smegenų struktūra, kuri susijusi su įvairios rūšies emocijų formavimu.

Tarpiniai smegenys, tai savotiškas visų rūšių jutimų kolektorius. Tiesiogiai dalyvauja atminties, miego, instinktyvaus elgesio, reguliavimo procesuose, psichinėse reakcijose. Kas ir yra tarpinių smegenų dalis – hipotalamus, tik 5 gramų svorio?

Hipotalamuse išsidėstę svarbiausi vegetatyvinės nervų sistemos centrai. Hipotalamus valdo pagrindinius gomeostazės procesus, tai yra, palaiko vidinės aplinkos dinaminę pusiausvyrą, keičiantis išorinėms sąlygoms, sukoordinuotų reakcijų dėka.

Fiziniame kūne, mendaliniai smegenų kūnai susiję su vegetatyvinėmis emocinėmis reakcijomis, aprūpinant gynybiniu elgesiu, sąlyginai-refleksinio elgesio motyvacija. Be to, šiai dienai, jau moksliškai nustatytas faktas, kas mendalinių kūnų pažeidimas, gali atvesti prie struktūrų, atsakingų už aršumą, agresiją, o taip pat, už atmintį apie pavojų, dalinio išnykimo. Kitaip sakant, tai gali atvesti prie dalinio baimės dingimo pas žmogų ir tuo pačiu, sudaro jam pastovų pavojų, kurio jis paprasčiausiai jau nebesuvokia. Medicinoje, chirurginiu būdu, išardant mendalinius kūnus, netgi buvo bandymai gydyti įvairias baimes. Nors reikėtu pažymėti, kad ne visada tikslas patenkina priemones. Pergalė prieš patį save – žymiai svarbiau, nei chirurginis įsikišimas. Tuo labiau, kad nuo savo baimių ir jų pasireiškimų, nuo savo Gyvuliško prado, žmogus niekada pilnai neatsikratys. Šiaip jau, žmogaus organizme, iš esmės, nėra „nereikalingų detalių", taip kad neverta iš jo ką nors šalinti, be aštraus tam poreikio.

Dar pora žodžių, apie tašką virš ausies. Taip pat toje srityje yra struktūros (energetiškai susijusios su žmogaus konstrukcija), kurios dalyvauja žmogaus suvokimo procese, esančiam pakitusioje sąmonės būsenoje, sakysime tiksliau, padeda orientuotis įvairių išmatavimų erdvėse. Būtent tos keturios Būtybės ir yra įtrauktos į tą procesą. Nors čia egzistuoja atitinkamas fenomenas. Toms Būtybėms laikas ir erdvė neegzistuoja toje išvaizdoje, kokioje tai priima trečio išmatavimo gyventojas. Bet būtent tų Būtybių dėka, pas žmogų ir užgimsta tas intuityvus tikslus jausmas orientuotis laike ir erdvėje.

Žinoma, anksčiau žmonės nežinojo tokių smulkmenų, apie energetinės konstrukcijos ryšius su fizinių smegenų struktūromis. Ir vis tik, tiems, kas praktikavo duotąją meditaciją senovėje, vykdė ją ne ką mažiau sėkmingai.

A. Tai sakote tam, kad žmogui nėra būtina iki smulkmenų žinoti smegenų struktūras, kad kokybiškai atlikti tą meditaciją?

R. Taip, bet bendram intelektualiniam vystymuisi, tos žinios naudingos. Šios meditacijos įdirbius, vėliau galima taikyti kas dieną, atsekant savyje negatyvių minčių ir emocijų atsiradimą ir laiku užkirsti kelią nepageidaujamam jų vystymuisi. Tas, darbo su savimi procesas, vėliau tampa kaip įprotis, kaip pavyzdžiui, vaikščiojimas. Juk pradžioje žmogus irgi tik mokosi išlaikyti pusiausvyrą, o vėliau perstatinėti kojas, bet po to, tai jau tampa kasdieniniu įpročiu. To pasekoje, vėliau žmogus jau nekreipia dėmesio, kaip jis juda erdvėje. Taip ir su duotos meditacijos įdirbiu. Kas dieną kontroliuojant savo emocijų protrūkių prigimtis, žmogus išsaugo neišnaudotą dėmesio jėgą ir energiją sutaupo ją žymiai svarbesniems dvasiniams darbams. O nesant tokiai kontrolei, jis būtinai išeikvoja tas savo jėgas Gyvuliško prado programoms ir Valiai, leidžiant neigiamoms mintims ir emocijoms dominuoti savo sąmonėje.

Taigi, kaip vyksta vidinis darbas su dešinės būtybės centru. Paprastai, žmogus, savo kasdieniniame gyvenime, nepastebi kaip aktyvuojasi kokia nors iš jo Būtybių, bet už tai, puikiai pajaučia tokio proceso rezultatą. Kada pradeda dirbti šoninės būtybės, žmogaus nuotaika gali staigiai pasikeisti ir be kokių nors matomų tam priežasčių. Žmogus tuoj pat įkrenta į nusivylimą, abuojumą, arba jį, ne iš šio, ne iš to, užgriūna baimė, liūdesys, apatija, arba, atvirkščiai, agresija, atmintyje išplaukia senos nuoskaudos ir taip toliau. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad aktyvuojasi šoninės būtybės, o duotuoju atveju, būtent – Dešininė. Toliau, ta būtybė išprovokuoja atitinkamus emocinius, arba minčių proveržius ir jomis užgrobia žmogaus dėmesį. Gaudo jį, kaip dirbtinis manipuliatorius, padidėjusio imlumo būsenoje, taip sakant, "siūlant” jam pasirinkti įvairius minčių variantus, bet viename ir tame pačiame fone.

Kitaip sakant, kada žmoguje dominuoja Gyvuliškas pradas, tai šoninės Būtybės, savo įprastame darbo rėžime, provokuoja asmenybę panašiems emociniams protrūkiams. O ką reiškia tokie protrūkiai smegenims? Tai tas pats kodas, aktyvuojantis atitinkamus atminties blokus, kurie saugo kažkada gautą panašių pergyvenimų, emocijų, būsenų patirtį. Atveriant tuos „atminties" sandėliukus, užimant žmogaus dėmesį, jų turiniu, Tokiu būdu, šoninės Būtybės įveda žmogų į negatyvias būsenas. Toliau vyksta nuotaikos, tokioje vagoje, pastovus stiprinimas, tarsi sužiedavimas vienomis ir tomis pačiomis mintimis.

To pasekoje, pats žmogus, savo pasirinkimu, pridedant dėmesio jėgą, išnaudoja gyvybinę energiją Gyvuliško prado mintims, tuo pačiu, pamaitinant kokią nors Būtybę. O Būtybė, savo ruoštu, dar labiau sustiprina savo įtaką žmogui, jo pačio dėmesio resursų dėka. Gaunasi, tarsi žmogus ir nori greičiau išeiti, pavyzdžiui iš depresinės, agresyvios būsenos, bet realybėje, nuo to niekaip negali atsikratyti. Kodėl? Todėl, kad pasirinkimu – vienokių ar kitokių minčių apgalvojimu, sudarė savyje tokią būseną sužieduojančią  jį tokioje būsenoje. O negali išeiti todėl, nes, iš tikro, nenori atsisakyti nuo tokių negatyvių minčių, ignoruoti jas savo sąmonėje ir daugiau tokių neįsileisti. Jau labai jos paliečia jo išdidumą, didybės maniją, nuosavo reikšmingumo jausmą, ar kitokį panašios „sriubos rinkinį", iš standartinės Gyvuliško prado pakuotės.

Dominuojant Gyvuliškam pradui, šoninės būtybės visą laiką stengiasi atitraukti  Asmenybės dėmesį nuo svarbiausio – koncentracijos į dvasinį išsilaisvinimą. O jei į tai žiūrėti globaliai, tai tokios „minties smulkmenos" pastoviai veikia žmogų, viso gyvenimo metu, pastoviai atitraukiant dėmesį nuo pagrindinio gyvenimo tikslo. Dar daugiau, jos įtakoja tam, kad žmogus įkristų į buities iliuzijas ir   tada nesupranta tikros priežasties: dėl ko jis gyvena čia ir dabar, tose sąlygose ir kodėl jis „užrakintas" tame laikiname mirtingame kūne. Dažnai būna, kad gyvenimas pralekia labai greitai ir žmogus netgi nespėja suprasti, kam jis iš vis gimė, kam buvo išeikvota jo dėmesio jėga, kokioms smulkmenoms ir žaisliukams (tuštiems norams, santykių aiškinimuisi, kovai už lyderiavimą ir taip toliau), į ką jis iškeitė savo vertingą gyvybinės jėgos rezervą.

A. Taip, pas mane anksčiau irgi buvo toks savotiškas susižiedavimas į mintis ratu, toks nepastebimas pergyvenimas, tiksliau įprasta man dėmesio koncentracija, kažkokioms tai tuščioms gyvenimo smulkmenoms, nuoskaudoms, nusivylimams, agresijai, ar reikšmingumo patenkinimui ir tuo momentu man atrodė labai svarbūs. Bet po to supratau, kad svarbiausiai – žinoti save, savo prigimtį, kad laiku suprasti, kas būtent su tavimi vyksta ir kaip tą procesą sustabdyti ar sureguliuoti. Kaip ir sakėte, tam gerai padeda Stebėtojo, nuo Dvasinio prado, pozicija, pasiekiama meditacijose.

R. Paprasčiau sakant, sąmonės būsenos išplėtimas... Pavyzdžiui, kodėl atsiranda depresija? Dėl aktyvaus Dešinės būtybės darbo. Tokiais atvejais žmogus stengiasi atsiskirti, pabėgti nuo visuomenės, kaip sakoma, inkščia vienatvėje. Ir jeigu toks vienatipis poveikis trunka gana ilgą laiką, tai atveda prie sunkių pasekmių. Ir jokie antidepresantai čia nepadės. Kaip gali padėti chemija, veikianti tik trimačio pasaulio grubią energiją, jei čia eina kalba jau apie poveikį subtilių energijų lygyje? O štai sustabdyti savyje tuos reiškinius, kiekvienam žmogui yra pagal jėgas. Ir ne taip jau tai ir sudėtinga, jeigu žinoma žinai kaip.

Taigi, grįžkime prie meditacijos technikos.

Medituojantis daro įkvėpimą, o iškvepiant energija eina iš galvos centro, per tašką virš dešinės ausies į jo Dešinės būtybės rutulį-centrą. Prasideda Dešinės būtybės to rutulio-centro  sukimasis prieš laikrodžio rodyklę. Atkreipiu dėmesį, kad Kairės ir Dešinės būtybių rutulių-centrų sukimai vyksta prieš laikrodžio rodyklę. Tai paprasčiausia elementari fizika. Pradžioje, to rutulio įsukimas, prieš laikrodžio rodyklę, vyksta vaizdinių lygyje. Bet vėliau, medituojantis pradeda jausti ir sukti tuos rutulius-centrus, atsiranda tikras, Dešinės būtybės „rutulio", kaip tankaus ir kažko tai karšto, pajautimas.

Tokiu būdu, žmogus pats dirbtinai aktyvuoja Dešinės būtybės centrą. Ir tas tada pradeda savo įprastą darbą, tai yra – tą, kuris visada vyksta esant Gyvuliško prado dominavimui individo sąmonėje. Pas kiekvieną žmogų gyvenime buvo momentai, kada baimės ar stipraus jaudulio metu, jį tarsi išmuša karštis, arba atvirkščiai, jam tampa per šalta. Fiziologai tai nurašo į vegetatyvinės sistemos reakcijas. Bet šio reiškinio atsiradimo prigimtis gludi žymiai giliau – nematomo pasaulio fizikos lygyje.

Tai štai, medituojančio užduotis – pajusti skirtingus emocinius blyksnius, būdingus šiai Būtybei, kad vėliau, jau kasdieniniame gyvenime, jie būtų laiku atpažįstami ir sutramdomi, kol dar yra pačioje pradžioje. Tos meditacijos eigoje, žmogus tarsi iš naujo pergyvena visą tą jausmų gamą, o iš kitos pusės – stebi, kaip Stebėtojas nuo Dvasinio prado, tos situacijos užgimimą, tai yra, stebi paprastame gyvenime paslėpta aktyvavimą nuo jo Gyvuliško prado, taip sakant, pasiruošimą puolimui, atakai. Kitaip sakant, medituojantis atseka situaciją: kaip būtent emociniai proveržiai provokuoja slegiančios sąmonės būsenos atsiradimą, kokie jausmai tada kyla, kokios mintys pagimdo pyktį, agresiją, kokie gyvenimo epizodai, asociacijos data išplaukia ir taip toliau. Žinoma, tokie pojūčiai bus ne iš pačių maloniausių. Pradžioje pasireikš nedidelio pavojaus jausmai, po to, gali kilti pyktis, agresija ar baimė,  įsižeidimų praeityje jausmo atgaminimas ir tt.. Kuo daugiau „ci" energijos (kvėpuojant) žmogus įdės, į Dešinės būtybės centrą, tuo daugiau jaus tą karštį, nuo to rutulio ir tuo daugiau stiprės negatyvūs jausmai.

A. Reikia pastebėti, kad pas tuos žmones, kas pirmą kart atlieka tokias meditacijas, dažnai būna sekančios klaidos. Žinodami, kokio charakterio turi pasireikšti nemalonūs jausmai, pirmuose meditacijos įsisavinimo etapuose, jie gali sąmoningai užblokuoti tokias emocijas. To pasekoje, pirmose savo meditacijose, jaus vien tik tų rutulių-centrų karštį ar šaltį.

R. Tai tiesa, suprasdamas, ką tuo momentu vėl reikės pergyventi, žmogus  pasąmoningai gali blokuoti tokius pojūčius. Gyvuliškas pradas nemėgsta užleisti savo svarbiausių pozicijų. Tai reikia suvokti medituojančiam ir stengtis kokybiškai viską atlikti, o neužsiimti tuščiu laiko gaišimu, užmigdant savo budrumą mintimis, kad matyt, „aš toks jau geras ir aukšto dvasingumo, kad pas mane nevyksta nieko negatyvaus".

Duotoji meditacija atliekama tam, kad žmogus realiai galėtų pajausti fiziškai ir psichologiškai tas būsenas, jausminius-emocinius protrūkius, kuriuos pagimdo kiekviena iš jo Būtybių. Tokiu būdu, jis mokysis atpažinti patį atakos momentą, tokių emocinių protrūkių užgimimą kasdieniniame gyvenime.

Daugelis žmonių, tokiais atvejais, visas tas atakas  nurašo savo kokioms nors išorinėms aplinkybėms, arba kitiems žmonėms, tuo tik sustiprindami savo Gyvuliško prado nekontroliuojamą veiklą. Bet praeina laikas, žmonės gyvenime pasikeičia, aplinkybės irgi, o štai atakos išlieka tokios pat. Kodėl?  Kadangi visos problemos taip ir liko žmogaus viduje.  O kada žmogus geriau pažįsta save, jis atsikrato ir tų vidinių savo problemų. Priežastis ne išorėje, o būtent viduje. Pažįstant save, reikia mokytis suprasti ir supančius tave žmones, o reiškia, mokytis būti tik geru.

A. Čia kaip pavyzdyje su citrina. Jei žmogus įsivaizduoja sau citriną, tai geriausiu atveju jam tai gali iššaukti padidėjusį seilių išsiskyrimą. O štai, jei jis jos atsikąs, tai pas jį pasireikš visa pojūčių gama po to.

R.  Teisingai, taip ir čia: reikia ne tik įsivaizduoti hipotetinį tokių emocijų buvimą tavyje, o realiai jas pajausti. Grįžkime prie meditacijos. 

Po to, kai medituojantis prajautė Dešinės būtybės poveikį, jis vėl nuramina savo mintis, jausmus. Svarbus momentas, kurio reikia išmokti: žmogus mintimis sustabdo Dešinės būtybės išsukto rutulio-centro judėjimą. Pirmuose mokymosi etapuose, jis tai gali vaizdžiai įsivaizduoti, pavyzdžiui, kad  sustabdo to rutulio sukimąsi ranka, arba minties įsakymu. Po to medituojantis, kaip Stebėtojas, grįžta į savo sąlyginį centrą, galvoje. Ten vėl pajunta ramybės ir tylos būseną, neutralią padėtį visų keturių Būtybių  atžvilgiu vienu metu. Tuo metu, dar gali pasireikšti dešinės būtybės fizinės poveikio liekanos, nemalonaus karščio, nuo dešinio rutulio, kaip ir jausminiame-emociniame lygyje, kaip blyksnis tokių kaip, pyktis, erzinimasis. Šis fonas, po kurio laiko greitai užgęsta, kai tik žmogus tikslingai nukreipia savo dėmesį į tolimesnę meditacijos eigą.

A. Taip. Vienas reikalas sąžiningai išmokti įsukti rutulį ir jau visiškai kitas – išmokti jį tinkamai stabdyti. Iš praktinės patirties žinau, jog kol žmogus neįsisavina duotos meditacijos ir nepastebi, kaip kasdieniniame gyvenime prasideda Gyvuliško prado ataka, jam svarbu išmokti bent jau jos tolimesnį vystymąsi sustabdyti. Tai yra, jeigu jau pastebėjai savyje ryškų Gyvuliško prado pasireiškimą, tai bent jau nereikia akcentuoti savo dėmesio į  primetamų emocijų, minčių, jausmų sustiprinimą. Kitaip sakant, neįsitraukti į tą procesą, stimuliuojamą Gyvuliško prado. Nevykdyti kovos prieš patį save, savo pačio jėgų ir resursų dėka.

R.Teisingai. Bet kokia kova prasideda žmogaus proto lauke. Kas moka sutramdyti savo pyktį, tas padeda tapti išminčiui, laimėjusiam savo mūšį, taip jo ir nepradėjus.. Taigi sekantis meditacijos etapas.  Po to, kai medituotojas atstatė savo ramybės būseną, jis vėl perjungia dėmesį į kvėpavimą ir vykdo meditacijos pradžios schemos pakartojimą, tai yra, „ci" energijos pripildymą „Haros" (pilvo apačios), per rankų čakranus. Po to, vėl tą energija perleidžia stuburu į senovinį galvos smegenų centrą (sąlyginį vidurinį centrą). Bet dabar, iš to centro nukreipia energiją į kairįjį mendalinį kūną, per tašką virš kairės ausies, į Kairiosios būtybės rutulį-centrą. O toliau pradeda dirbti su savo Kairiąja būtybe, dirbtinai sukoncentruojant savo dėmesį ir mintis į to rutulio išsukimą prieš laikrodžio rodyklę. Užduotis tokia pati: prajausti duotos Būtybės aktyvacijos pradžią, kokios nuotaikos tada formuojasi, kokie emociniai protrūkiai.

Kaip taisyklė, pas žmogų būna sekanti protrūkių gama: išdidumo jausmas, savimeilė,susigundymas, padidėjęs libidas, slaptos valdžios kam nors noras. Gali išplaukti atitinkami paveikslai, susiję su tais jausmais, didybės manija, viskas pasiekiama, viskas leidžiama, seksualiniai norai, iš „alfa-patino (patelės)" pozicijos, taip vadinami lytiniai geismai, užmaišyti egoizmu, gobšumas, noras turėti ką nors, ar valdyti ką nors. Jei įsukant Dešinės būtybės rutulį-centrą jautėsi karštis, tai nuo Kairės būtybės rutulio-centro išsukimo jausis šaltis.

Pergyvenęs visus Kairės būtybės sukeltus emocinius protrūkius, medituojantis vėl nusiramina savo emocijas: mintimis sustabdo to rutulio sukimąsi, po to vėl grįžta kaip Stebėtojas į sąlyginį centrą, (neutralią būseną). Koncentruojasi ramybės ir tylos būsenoje, jaučia neutralią visų keturių Būtybių būseną. Fiziologinis šalčio jausmas ir nemalonių emocijų, jausmų, pagimdytų Kairės būtybės aktyvumu likučiai, gali kokį tai laiką dar „fonuoti".

Po to, medituotojas pradeda tyrinėti Užpakalinės būtybės sukeliamus emocinius protrūkius. Tam pradžiai, vėl persijungia į kvėpavimą, susikoncentruoja į „Haros" pripildymą energija, po to perneša dėmesį į tos energijos  judėjimą stuburu į galvos centrą. Bet dabar energiją „ci" siunčiama per pakaušio sritį į Užpakalinės būtybės rutulį-centrą, aktyvuojant ją. Atkreipiu dėmesį, kad Užpakalinės būtybės rutulys-centras gali suktis į skirtingas puses: kaip ir pagal laikrodžio, taip ir prieš laikrodžio rodyklę. Tai priklauso nuo atsirandančių (išplaukiančių atmintyje duotuoju momentu dominuojančių) jausmų. Paprastai, jie susiję su praeities patirtimi, žymiu emocijų, jausmų proveržiu, susijusių su vienos ar kitos Būtybės dominavimu. Jei ta patirtis susijusi su Dešine ar Kaire būtybe, tai sukimosi kryptis bus prieš laikrodžio rodyklę, arba Priekine būtybe, tada Užpakalinės būtybės rutulio-centro sukimasis bus pagal laikrodžio rodyklę. Tai gali būti jausmai iš dabartie ar praeities, gali būti įvairūs matymai, priklausomai nuo emocinių protrūkių jėgos. Pojūčiai, nuo Užpakalinės būtybės, irgi gali būti įvairūs: nuo šalčio iki šiltų malonių jausmų.

Tiesa, stipriai įsukant Užpakalinės būtybės rutulį-centrą, prieš laikrodžio rodyklę, susidaro, sakysime taip, sąlygos materialaus mastymo dominavimui. Tai viso labo, tik daugiamatės žmogaus konstrukcijos fizika. Praktiškai, visada įsukant Užpakalinės būtybės rutulį-centrą prieš laikrodžio rodyklę, duoda liūdesio, niekingumo, beviltiškumo, skepticizmo, jausmą, suteikia mintis „kad tu niekas ir tokiu būsi iki mirties", lemtį, laiko greitą bėgimą. O jei Užpakalinės būtybės rutulys-centras pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę, tai, kaip taisyklė, aktyvuoja emocinių protrūkių, pagimdytų Priekinės būtybės, patirtį.  O savo ruožtu, toji jau susijusi su Siela, su dvasiniu žmogaus vystymusi. Tokiu atveju, atsiranda visiškai kitokie jausmai, einantys nuo Užpakalinės būtybės, kada medituojantis yra tokioje „pakylėtoje" būsenoje, iš Užpakalinės būtybės, į Priekinę, meditacija įgauna visai kitą kokybę. Bet, kol kas, mes kalbame apie standartinę schemą. Pagal kurią, žmogus, baigęs dirbti su Užpakaline būtybe, taip pat sustabdo rutulio-centro sukimąsi, gražina sąmonę į savo sąlygini vidurinį centrą galvoje. Vėl nuramina mintis, emocijas, atstato ramybės ir tylos būseną, neutralų visų keturių Būtybių pojūtį.

Po to, medituojantis pereina prie darbo su Priekine būtybe. Tai pati maloniausia meditacijos dalis. Pradžioje, kaip įprastai, akcentuojame dėmesį į kvėpavimą, pakartojant "Haros” užpildymo energija "ci” schemą, per rankų čiakranas, toliau tos energijos judėjimas stuburu į senovinę galvos smegenų dalį (sąlyginį, vidurinį centrą). Bet dabar energija "ci” eina, iš senovinių smegenų, per tašką, tarp antakių, į Pirminės būtybės rutulį-centrą.

Susikoncentruojame į Priekinės būtybės rutulį-centrą ir įsukame jį, pagal laikrodžio rodyklę. Tuo metu jausis aiškus sąryšis su saulės rezginio sritimi, tiksliau su žmogaus energetinės struktūros centru – Siela.  Pagal jausmus, vyks energijos augimas, atsiras komforto būsena, malonaus kūno, džiaugsmo, atsižadėjimo nuo materialumo, susilietimas su dvasiniu pasauliu. Kuo daugiau bus įsukamas Priekinės būtybės centras, tuo daugiau jausis prisipildymas šiais jausmais. Šioje meditacijoje svarbu dirbti su priekine būtybe būtent paskutinėje eilėje, stabilaus jausmo įgijimui, nuotaikų išlyginimo ir dvasinio protrūkio atsiradimui. Būtent su tokiu viską apimančiu, kilniu jausmu, išplėsto suvokimo būsenoje, medituojantis, ne tik išeina iš duotos meditacijos, bet ir išsaugo tai įprastoje sąmonės būsenoje. Šioje meditacijoje, kaip ir gyvenime, svarbu ne tik sustabdyti negatyvų aktyvumą, šoninių ir Užpakalinės būtybės, bet ir išmokti aktyvuoti savo Priekinę būtybę. Savarankiškai persijungti į pozityvią sąmonės būseną.

Medituojantis užbaigia duotąją meditaciją, kaip paprastai, įsakymu sau: "Įėjimas-išėjimas, su jėga  suspausti-ištiesti kumščius”. Ši meditacija užima 20-30 minučių. Pirmuose etapuose, pas kai kuriuos žmones tai gali užtrukti kiek ilgiau. Ją galima atlikti ir ryte ir vakare, dienos eigoje, kaip patogiau. Ji padeda koncentruoti minčių ir jausmų srautą, išsirinkti savyje ir savo būsenose. Svarbu ne tik pačios technikos įsisavinimas, bet ir savo spontaniškai atsirandančių emocinių protrūkių, įprastos dienos bėgyje, išsiaiškinimas, pažinimas. Įdirbant duotą meditaciją, jos efektyvumą galima pastebėti kasdieniniame gyvenime po to, kada žmogus išmoks suprasti, kokia iš jo būtybių provokuoja vienokią ar kitokią emocinį-jausminį protrūkį. Juk tada jis galės laiku prigriebti negatyvų srautą, šoninių ir Užpakalinės būtybių centrų ir persijungti į Priekinę būtybę, į pozityvų emocinį proveržį, atitinkamą nuotaiką ir mastymą.

Duotoji meditacija, tai kaip tik tas žingsnis tolimesniam vystymuisi ir žymiai reikšmingesnių dvasinių tikslų pasiekimui. Tai viso labo tik instrumentas tam, kad žmogus išmoktų valdyti save, o ne valdytų jį Gyvuliško prado prigimtis. Tos meditacijos dėka, jis mokosi lengvai orientuotis savo jausmuose, emocijose. Tai kaip geram muzikantui, kuriam pakanka pamatyti natas ir jis jau supranta, kokia tai melodija ir kaip ji skambės. Tokia kontrolė padeda kasdieniniame gyvenime palaikyti Dvasinį pradą, įprotį gyventi Žmoniškai, pagal Sąžinę. Kaip sakoma bendrai, būti visada formoje. 

 

Peržiūrų: 1635 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 5.0/3
Viso komentarų: 261 2 »
1 Braske   (19.12.2013 00:56)
nu niekaip nesupratau kaip ta meditacija daryt :) jei parodytu kas gyvai gal.
o prie ko cia Daosizmas, ir dar pavadintas religija? Dao yra kelias, procesas, samoningas buvimas. kur ten religija? ten isvis joks Dievas neminimas.

2 virgis   (19.12.2013 05:49)
"Iš tikro, daugelyje religinių koncepcijų minima apie tai, kad žengiant pasiūlytu religiniu keliu, nuoseklumas, galutiniame rezultate, gali išmokyti žmogų valdyti įvairius viršgabumus. Daugelį žmonių tai ir suvilioja."
Religinę – filosofinę čigongo kryptį galima suskirstyti į tris mažesnes grupes: budistinę, daosistinę ir konfucianizmo. Tai sunkiausios praktikos. Iki Čing dinastijos (XX a.pradžia) pabaigos jas praktikavo tik vienuoliai.Daosai mato či brandinimą, kaip būdą pagerinti, sustiprinti sveikatą ir pasiekti ilgaamžiškumą ar nemirtingumą. Šios dvi kryptys ugdo fizinio kūno energiją, naudoja gilią meditaciją ir savo minties galią. Konfucianizmo tikslas – tobulėjimas. Jis susijęs su Konfucijaus etine, politine ir religine filosofija.
Kitaip sakant, eilinis pakeitimas, vietoje tikros Amžinybės, kai kūnas tampa nebereikalingas, kūno nepasiekiamas nemirtingumas...
Na o kad nesupranti meditacijos, tai gal reikia konkrečiai klausti, kurioj vietoje nesupranti ir kad ją suprasti, reikia aplamai perskaityti visus Allat Ra straipsnius, o ne tik tuos, kurie patinka. Ir labai gerai viskas atvaizduota toje schemoje, žinoma, jei supranti ženklus ir simbolius. Kaip dar galima vaizdžiau parodyti, kai visas darbas vyksta žmogaus viduje, sąmonėje? Na pateiksiu ir kitų, dar paprastesnių meditacijų, kurias, tiesa sakant ir ketinau pateikti prieš tai, bet "kažkas" mane prilaikė, matyt taip reikia, matyt ši svarbesnė...

3 Braske   (19.12.2013 10:41)
tai turbut jin kitam kazkam reikalinga. as tiesiog negaliu prisiminti veiksmu sekos. man meditacine busena yra paprastumas, nezinau kaip cia issireikst.

o del DAO, tai kazkaip niekaip nesivadina tai religija. religija yra kazkokios dievybes garbinimas. ir tai visada konkreti institucija, skirta isoriskai tam dievybes garbinimui, o praktiskai - kitiem tikslam. ir hierarchija yra.

juk dvasinio pobudzio metodikos tai ne religija? esu skaiciusi kad ir fengshui religija zmones vadina, ir ajurveda, ir joga ir meditacija ir viska, ko nesupranta :) Kabala religija laiko, nu zodziu tiesiog nezino kas tai, todel ta zodi vartoja.
i egzorcizmo puslapi kazkada zvilgtelejau tai net juokas sueme, ten irgi viskas sumakaluota i viena vieta, nesuvokiant kas tai yra ir kodel :)

4 Gėlė   (19.12.2013 12:09)
Man atrodo, kad pasukus viską prieš laikrodžio rodyklę, gal būti sudėtinga savarankiškai gryžti į pradinę būseną ir dar prasivalius save, čia jau turbūt daugiau pažengusiems, bet vis tik koks sudėtingas ir nuostabus kūrinys yra žmogus. Šita meditacija panašu į susiskaidymą į gabaliukus, paskui surinkimą savęs iš naujo, šitas procesas manau vyksta pastoviai gyvenimo tėkmėje, tik skirtingomis formomis ir greičiais bei kiekiais, kaip ir anksčiau kad buvo rašyta, kad subtiliosios dalys dirba ne tik žemėje, bet ir kitose dimensijose, - smagu būti daug vietų vienu metu, ko kartais visai nejaučiame ir sunkiai suvokiame :)

6 virgis   (19.12.2013 18:22)
O visko sukti ir nereikia prieš laikrodžio rodyklę, tik Dešinę ir Kairę būtybes ir tai, po vieną, paeiliui, prieš tai pasiekiant ramybės būseną. O kur čia jūs ištraukėte prasivalymus. Ir ši meditacija kaip tik pradedantiems. Meditacijos tikslas: Išmokyti suprasti kiekvienos, iš keturių Būtybių, aktyvavimosi momentus, prajausti juos, išryškinti emocinius protrūkius, o taip pat suprasti vienokių ar kitokių minčių atsiradimo charakterį. Išmokti atskirti kiekvienos Būtybės darbą, kurių rezultatas gyvenime pasireiškia, kaip minčių ar emocijų protrūkiai
Kas dieną kontroliuojant savo emocijų protrūkių prigimtis, žmogus išsaugo neišnaudotą dėmesio jėgą ir energiją, žymiai svarbesniems dvasiniams darbams. O nesant tokiai kontrolei, jis būtinai išeikvoja tas savo jėgas Gyvuliško prado programoms ir valiai, leidžiant neigiamoms mintims ir emocijoms dominuoti savo sąmonėje.

Meditacija atliekama tam, kad žmogus realiai galėtų pajausti fiziškai ir psichologiškai tas būsenas, jausminius-emocinius protrūkius, kuriuos pagimdo kiekviena iš jo Būtybių.
Matyt mintys skaitant buvo ne apie tai...

5 virku   (19.12.2013 16:10)
Labai gera meditacija, čia tik reikia gerai įsiskaityti, kad būtų aiškiau galima susirašyti paeiliui arba pasibraižyti...tik va sakykime atpažinus vienos iš nepageidautinų būtybių atakos požymius, kaip jas sustabdyti, jei sakykime nėra galimybės ir laiko pasinerti į meditaciją, čia būtų gerai turėti kažkokią metodiką, na sakykim kumščio suspaudimu ar pan., čia gal Virgis galėtų patarti išsamiau

8 virgis   (19.12.2013 19:23)
"...žmogus mintimis sustabdo Dešinės būtybės išsukto rutulio-centro judėjimą. Pirmuose mokymosi etapuose, jis tai gali vaizdžiai įsivaizduoti, pavyzdžiui, kad mintyse sustabdo to rutulio sukimąsi, ranka, arba minties įsakymu..".

7 spurgelis   (19.12.2013 18:53)
Paskutiniu metu net specialios meditacijos nebereikia, tų būtybių aktyvavimosi momentus labai stipriai pradėjau jausti kasdienybėje. Ir ypač jaučiasi iš karto neigiamas poveikis, jei nespėju susiimti, suvaldyti tų emocijų: pradeda net pykinti tas gumulas neigiamos sankaupos strigęs viduje,kurį visais įmanomais būdais ir sulaikau,kad nepaleisti į erdvę. Mokinuosi jas sugriebti ir kontroliuoti. Per daug jau prisidirbau su palaidomis emocijomis... Ir labai džiaugiuosi,kad vis dažniau pavyksta tai padaryti. Bet stebėti save reikia labai atidžiai,tai sunkus ir nuoseklus darbas su savimi išties. Visi Virgio pasidalinti straipsniai dar konkrečiau padeda atpažinti ir išnagrinėti,kuri čia ta būtybė aktyvuojasi. Ačiū

9 Gėlė   (19.12.2013 21:18)
"O kur čia jūs ištraukėte prasivalymus." ir atsakymas čia pat: "išryškinti emocinius protrūkius"
šia meditacija pasidarai savo emocinį apvalymą, aš ją šitaip suvokiu, kaip sakant "nieko nebūna be priežasties"-atpažysti kas kelia, kaip stipriai ir "tvarkaisi" su tuom-valaisi savotiškai pats nuo savęs, ten kur reikia...

10 Braske   (19.12.2013 21:46)
bet del tos desines puses idomu tas, kai kai migrena, visada man jin ima desine galvos puse. tiesa, dabar jau ilgai to nebuvo, bet visada desine.

11 virgis   (19.12.2013 22:18)
Na va ir pavyzdėlis, kaip sykis. Paanalizuokime. Kokius jausmus ir kokias emocijas pergyvenote, kai perskaitėte mano komentarą skirtą jums? Tikriausiai, savęs "tokio protingo ir niekada neklystančio" orumo įžeidimą. "Kaip tais, aš nepastebėjau, negali būti?" Tikriausiai taip, aš galvoju, jums išdavė Kairioji būtybė. Ir dar giliau, "reikia ieškoti to, kas apgintų visuomenės akivaizdoje " ieškoti pasiteisinimo ir aišku visada suras. O ar reikia gintis, ar kas iš tikro puola? Tai tik eilinis Kairės būtybės pasireiškimas ir tiek. Nesakau, kad tik aš teisus, aš toks pat irgi papuolu į tas išstatytas "šunduobes", taip kad viską galiu taikyti ir sau. O kada tai pripažįsti ir pastebi, tai jau didelis žingsnis savęs tobulinimo kelyje.
Bet ne tame esmė. O svarbiausia, kad tai tipiškas Kairės būtybės aktyvavimosi pavyzdys, kur praslinko taip ir "neišvalytas", kaip čia sakėte, tas dalykėlis. Ir tokių dar bus ne vienas. 
Tai štai, ta meditacija ir skirta tam, jog dirbtinai aktyvuojant, konkrečią, iš anksto mums žinomą, Būtybę, stebėti jos pasireiškimu. Kad vėliau juos atsekti, palyginant. Žinoma, ta meditacija nėra būtina, gali apsieiti ir be jos, tai tik pagalbinė priemonė, tiems kam sekasi sunkiai atskirti savyje tas neigiamas emocijas ir jausmus iš šoninių Būtybių pusės. O kada aiškiai žinome kas ir iš kur, tada ir kontroliuoti žymiai paprasčiau.
Galime pasiguosti, kad tie mūsų žvėreliai palyginus gerokai aptramdyti, palyginus su tais visiškai nekontroliuojamais žvėrimis, kurie čia kartais apsilanko... Ačiu jums, kad jūs esate ir galima apie tai pabendrauti, kas duoda abipusės naudos. Juk nieko nėra šiaip sau. Stiprybės jums...

12 Gėlė   (19.12.2013 22:55)
"Kokius jausmus ir kokias emocijas pergyvenote, kai perskaitėte mano komentarą skirtą jums?"
Pagalvojau kad dar viena įdomaus žmogaus įdomi nuomonė, pervariau ją per asmeninį filtrą, pelus vėjas nusinešė, grūdus į aruodą pasidėjau-auginsiu ;)
"Kaip tais, aš nepastebėjau, negali būti" - manau pastebėjau, ėmiau kas daugiausiai kėlė man klausimų, jau ne pirmame straipsnyje tas ėjimas prieš laikrodžio rodyklę, atbula svastika (dar nesu dėl jo tikra, todėl ir įdomauju) ir savarankiškas aktyvavimas-gryžimas į pradinę būseną, tik jau kitokia kokybe.
"visiškai nekontroliuojamais žvėrimis, kurie čia kartais apsilanko..." :D :D - yra liaudies posakis "kiek žvėrį bešersi, vistiek miškan žiūri...", na bet bendrą išvadą vis tik padarėme, kad "Juk nieko nėra šiaip sau" :)
Ačiū

1-10 11-20
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Gruodis 2013  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031
Statistika

Tinkle viso: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0