Kalbos angelo, žmogaus apvalkale 24 - 26 Февраля 2014 - Šviesos keliu
Ketvirtadienis, 08.12.2016, 20:11
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2014 » Vasaris » 26 » Kalbos angelo, žmogaus apvalkale 24
20:12
Kalbos angelo, žmogaus apvalkale 24

R. Visiškai teisingai, Arimanas - tai tas, kas turi valdžią ties vienu Gyvulišku protu ir panaudoją jį tam, sakysime taip, kad per materialius filtrus išskirtį (išgryninti)  "švarią Sielą” Dievo pasauliui.

A. Aš galvoju, kad bet kuriam žmogui, esančiam savęs tobulinimo kelyje, bus įdomu sužinoti, kaip veikia Gyvuliškas protas žmoguje.

R.  Savo Valią jis išreiškia skirtingai: per Gyvulišką pradą (Užpakalinės ir šoninių būtybių aktyvumą, kai jos dirba jo režime) ir materialų kūną...

A. Tai, kad daugumas žmonių save identifikuoja išskirtinai tik pagal savo atspindį veidrodyje, galvojant kad kūnas – tai ir yra jis pats.

R. Jei vis dėl to žmogus būtų tik kūnas, jis smulkiai žinotų visus subtiliausius jo valdymo niuansus ir gyventu tik tuo, jog valdytų dešimtis tūkstančius pačių įvairiausių gyvybiškai svarbių būtinų funkcijų ir operacijų, kurios vyksta jo organizme pastoviai. Bet kūnas, kaip vienas organizmas, iš esmės, funkcionuoja autonominiame, nuo sąmonės nepriklausančiame režime. O ką žmogus mato savo kūne be veidrodžio? Ką mato čia ir dabar, su atmerktomis akimis matomame pasaulyje? Jis mato tik tai, ką jam leidžia matyti du mažyčiai "langeliai” (akys) pirmapradžiai skirtos stebėti šį trimatį pasaulį, iš savo sąmonės "tamsaus kambario”. Ar daug Asmenybė pažins save, ar pasaulio įvairovę tokiu būdu? Ar mintys ir emocijos yra jo sąmonės produktu? Ir ar žino žmogus kaip ir iš kur jos atsiranda?

Vienaip ar kitaip, Gyvuliškas protas pastoviai veikia į žmogų, per savo poskyrį – Gyvulišką pradą, kuris yra materialaus pasaulio dalimi. Daugeliu atveju žmonės net nesupranta šito. Mintys paprasčiausiai yra ir žmogus galvoja, jog tai jo "nuosavybė”. Žmonėms, kada jie nežino apie savo tikrą prigimtį ir žinoma, neatseka viso to savyje, sudėtinga pagauti savyje veiksmą ir mintis, nuo Gyvuliško proto. To pasekoje, Gyvuliško proto Valios pasireiškimą jie priima kaip savo mintis, norus, emocijas ir tt. Pagal faktą, žmogus laisvas tik savo Pasirinkime, bet jis nelaisvas nuo minčių, kadangi jo sąmonė (Stebėtojas) iš tikro, jų negamina, jis tik renkasi tarp dviejų srautų: mintis ir stimulus, nuo Dvasinio prado (Jo Valios), arba mintis ir norus nuo Gyvuliško prado (jo Valios). Tai yra, žmogus gali rinktis patikusią ar sudominusią jo Valią ir pridėti prie jos savo dėmesio jėgą, kuri pagimdo veiksmą. Štai tai ir yra žmogiško Pasirinkimo esminis momentas.

A. Taip, žmogus viso labo tik pasirenka, priimti jam ar ne, vieną ar kitą užplaukusią jam nuotaiką, emocijas, mintis. Daugelis skaitytojų tai supranta jau praktiškai, atsekant savo mintis dienos eigoje. Štai pavyzdžiui, tipinė situacija, kurią aprašo žmonės savo laiškuose: "Juk kiek kartų pastebėjau, liktai viskas gerai, o po to, staiga atsiranda neigiama mintis, ar emocija, ne iš to, ne iš šio nuotaika tampa prislėgta. Atsiranda apatija viskam, vidinės įtampos jausmas, nerimas, baimė. Bet juk aš to nenorėjau, tai vyksta tarsi savaime, tarsi be mano noro. Įdomiausia, jei paprasčiausiai pradedi ignoruoti, netikėtai užplaukusias blogas mintis, ar emocijas ir kryptingai nusistatai į ką tai gero, pavyzdžiui, pozityvias mintis, ar gerą darbą, tai po kiek laiko tas negatyvas atslūgsta, tarsi tos būsenos nebuvo visai. O jei pasiduodi blogai nuotaikai, pradedi savęs gailėtis ir taip toliau, bendrai, atiduodi savo dėmesį blogoms emocijoms, tai tokia būsena tik gilėja ir pradeda tavyje gyventi, tiksliau, kaip parazitas, nuodija tavo gyvenimą. Po to, netgi kažkaip sunkoka sėstis ir į meditaciją, paprasčiausiai tada save priverčiu. Bet už tai, kai jau atlieki dvasinę praktiką, tai čia jau iš tikro persijungi į prigimta tau vidinės laisvės būsena, į didžiulės Padėkos ir Meilės jausmą visam esamam, į jausmų švarumą...”

R. Besąlygiškai, tame minčių, nuo Gyvuliško prado persijungime ir ignoravime, Dvasinio prado dominavimo pasirinkime, patvirtinime ir yra darbo su savimi esmė. Gyvuliškas protas priverčia žmones priešpastatyti save savo pačių dvasinei prigimčiai, tikėti tik materijos viršenybe, savo "nedalomu”, "nenykstančiu” materialiu kūnu. Kada žmogus įpuola į depresiją, užsiima savigrauža, arba atvirkščiai, apsuptas materialių norų svajonėmis, vaikantis žemiškos šlovės, turtų ir taip toliau – visa tai liudija apie tai, kad duotuoju momentu, pačiam to nepastebint, jis pajungtas Gyvuliško proto Valiai ir yra lengvai valdomas jo sistema.

A. Iš esmės, žmogus gali atsekti Gyvuliško proto pasireiškimo momentus pagal užgrobiančių minčių buvimą ir materialius norus.

R. Taip, bet su sąlyga, jei žmogus seks panašių minčių ir norų atsiradimą, o ne dalyvaus tame procese ir jį stiprins. Gyvuliško proto žmogaus gyvenimo valdymas ant tiek kasdieniškas, kad žmogus to praktiškai  pats nepastebi, nurašant tuos pasireiškimus savo mintims, normas, įpročiams, charakteriui ir panašiai. Bet akivaizdu, Gyvuliško proto pasireiškimas atsekamas, psichologų taip vadinamuose, ekspresyvinėse, o dar daugiau – veikiančiose miniose, jei esminiu jų aktyvavimo momentu yra Gyvuliško prado dominavimas. Tai ir yra Gyvuliško proto viršenybė, jo pasireiškimas, per kolektyvinį protą "nerimstančioje” minioje. (Virgio trigrašis: praktiškai pademonstruotas Ukrainos įvykiuose).

Bendrai tai, reikėtų suprasti, kad visi "charakteringi” individai labai greitai minioje praranda savo "individualumą”. Jie tampa kolektyvinio proto priėmėjais, tai yra nešėjais. Tokioje aplinkoje visi staigiai apsikrečia bendru įsiaudrinimu, impulsyvumu, greitai veikiančiu, neapgalvotu tarpusavio atsaku. Bendrai tai, žmonės minioje suvienodėja, praranda savo veidus, tampa vienu, tampa mase. Individas praranda savarankišką sąmoningumą, jame prabunda charakteringi bendrai minios Valiai siekiai ir emocijos. Be to, tie proveržiai ir emocijos jau neribojamos ir nepasiduoda įprastai kasdieninei žmogaus kontrolei, kurią paprastai jis atlieta. Tai yra, žmogiškai bendrijai būdingas kolektyvinis protas (pavaldus Gyvuliškam protui) įskaitant tai, kad žmonės taip pat yra materialaus pasaulio dalimi.

Akivaizdus skirtumas, kada žmogus yra minioje, paklūsta Gyvuliško proto Valiai ir kada žmogus yra žmonių grupėje, bet kiekvienas joje išsaugo savo tikrą individualumą. Pirmu atveju jo sąmonėje pilnai dominuoja Gyvuliškas pradas, ji susiaurėja ir joje aktyvūs tik materialūs norai ir stimulai, gyvuliški instinktai, o Dvasinis pradas blokuotas. Minioje individas, kaip Asmenybė, anuliuojamas, yra tik minios organizmas, su vienu Gyvulišku protu. O štai kada žmoguje dominuoja Dvasinis pradas ir jis yra vienminčių grupėje, kurie pavyzdžiui, kartu daro vieną bendrą gerą, kūrybinį reikalą, tai jis išsaugo savo tikrą individualumą, kas turima omenyje, kaip jo Asmenybės ryšį su Siela (su Dievu). Jis gali jausti kitus žmones, būti su jais, kaip sakoma, ant vienos bangos, džiaugtis jų sėkme, bet sąmonė pas jį liks išplėsta ir jis pastoviai išsaugos savo individualų ryšį su Siela, per dėmesį ir giluminius jausmus. Analoginis procesas vyksta ir kolektyvinių meditacijų metu, kada žmonės kartu atlieka dvasinę praktiką, bet kiekvienas turi asmeninį ryšį su savo Dvasiniu pradu.

A. Kada bazinės žinios apie Dvasinį pradą visuomenėje prarastos, o likę atgarsiai religijų perdirbti iš pagrindų, žmogui sunku suprasti kas tai yra dominavimas visuomenėje ir kiekviename individualiai, Dvasinio prado Valiai. Šiandiena tai skamba kaip sakmė, apie "rojų žemėje”. Kas liečia Gyvuliško proto dominavimą minioje, pavyzdžių yra pakankamai, nors žmonės savo masėje nesupranta, nematomo poveikio šaltinio esmės, nesupranta, dėl kokios priežasties toks reiškinys iš vis yra žmogiškoje visuomenėje. Šiuolaikinis mokslas jau turi nemažai atliktų tyrimų, kas liečia socialinės psichologijos klausimus, minios veikimo problematikos tyrimų. Jai su jais susipažinti, tai galima suprasti, kad tai pačiai agresyviai veikiančiai miniai būdingi tie patys Gyvuliško prado bruožai.

Pavyzdžiui, agresyvi minia, stumiama bendro pykčio ir aklos neapykantos. Ir ta dvasinei žmogaus prigimčiai svetima Valia minioje, nukreipia žmonių veiksmus į griovimą, žudymą į save panašių. Panišką minią apima vientisa baimės emocija. Jos veikiami žmonės, kaip ir bet kokia gyvulių banda, gelbstintis bėgimu, panikoje gali sutrypti savo giminaičius. Tokiu momentu žmonės praranda žmoniškumą, tampa būtybėmis su gyvuliškų instinktų dominavimu, kaip sakoma iš baimės ir dėl noro išgelbėti tik save "pameta galvą”. Dominuojančiomis tokios minios emocijomis yra tokios Gyvuliško prado kokybės kaip: gobšumas, noras valdyti daugiau materialių vertybių. Arba taip vadinama sukilėlių minia, kas yra visų revoliucijų ir perversmų atributas. Tipinis Gyvuliško proto palydovas, jei žiūrėti kokius ji atlieka veiksmus savo "beprotybėje”: žmonių naikinimas, pogromai, padegimai, ginklų užgrobimo siekis, linkimas prie chaoso, žiaurumas ir taip toliau.

R. Visiškai teisingai. Pagrinde – emocija – Gyvuliško prado palydovas, o taip pat visi tie dėsniai, įtakos ir vienos materijos dominavimas virš kitos, kovos. Savo didžiąja dalimi žmonija nežino, neturi netgi bendro supratimo, apie Gyvuliško proto poveikį jiems, tačiau klausimas, apie tokias pasireiškimo rūšis minioje tyrinėjamas kruopščiai, ypatingai įvairių šalių specialiųjų tarnybų. Dar daugiau, paruošiamos ir įdiegiamos technologijos, kurios išnaudoja tokius žmonių nesąmoningos veiklos faktus minioje atitinkamiems politiniams, ar religiniams tikslams pasiekti.

Pavyzdžiui, seniai žinoma, kad pats banaliausias gatvės įvykis, kad ir sakysime kelių transporto įvykis, surenka atsitiktinę minią, kaip smalsių praeivių. Ta minia užsikrečia vienatipėmis įvykio emocijomis, tai yra, įvyksta, psichologų taip vadinama, "cirkuliarinė reakcija” (augantis emocinis užsikrėtimas minioje). Prasideda tai, kaip paprastai, nuo svarstymo, kas ką matė, kas kaip važiavo, kaip sukosi ir kas iš vairuotojų kaltas. O štai užsibaigti toks negatyvių emocijų spaudimas pilnai gali greita minios transformacija iš okasionalinės (atsitiktinės, nuo lotyniško žodžio "occasio” – "atvejis”) į ekspresyvią, keičiant aptarimo temą, į kalto paieškas, dėl blogos kelių kokybės, blogo gyvenimo ir visuomenėje esamos betvarkės. Panašių emocijų kaitinimas yra netoli ir iki minios transformacijos į veikiančią minią.

Geresniam supratimui, kaip būtent tai vyksta, pateiksiu klasikinę schemą, naudojamą specialiomis tarnybomis valdžios pakeitimo technologijoje, besiremiančia panašiais minios užsikrėtimo efektais. Be to, tokį metodą naudoja kaip konkuruojančios valstybės, taip ir nuosavos tarnybos, įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, vienu ir tuo pačiu metu, įvairiuose sostinės miesto pusėse "staiga” įvyksta kelių transporto įvykiai. Žinoma, atsiranda atsitiktinės "žioplių” minios, tarp kurių atsiranda "specialistai”, kurie savo kalbomis sugeba paversti okazinę (atsitiktinę) minią į veikiančią ir nukreipti ją į pogromus, betvarkės darymą, vieno režimo nuvertimo ir pakeitimo kitu. Taip pat, panašus minios apsikrėtimas, tik kitais keliais ir įvairiomis schemomis, iššaukiančiomis Gyvuliško proto pasireiškimą masėse, galima atsekti  pagal seriją dirbtinai sukurtų spalvotų revoliucijų įvairiose pasaulio šalyse.

A. Liudija, kad daugelis žmonių nežino apie tai ir kaip rezultatas – duotosios technologijos iki šiol suveikia minioje. Jeigu žmogus žinotų apie jas, jis nebūtų eiliniu pėstininku, svetimose rankose ir sąmoningai nepasiduotų, priešingai  suteiktų dėmesį jo Dvasiniam pradui  jo Valiai, netaptų Gyvuliško prado aktyviu palydovu, apsunkinant savo Asmenybę materialumo dominavimo kroviniu. Bet gali būti, jog tai vyksta ir dėl žmogaus įpročio gyventi, atiduodant pirmenybe mintis ir emocijoms nuo Gyvuliško prado. Be to, žmogus linkęs kopijuoti aplinkinių elgesį. O ir daugelis šiandiena nesirūpina savo minčių švara.

Matyt todėl šiandiena visuomenėje "gyvuliška nuotaika” persiduoda žymiai greičiau ir dažniau, nei kas nors gero, dvasingo, pozityvaus. Be to, plinta tarp gyventojų su tokiu greičiu, tarsi ugnis bigfordo šniūru. Daugumas žmonių susiduria su tokiu reiškiniu, bet deja, ne visada tai suvokia. Pavyzdžiui, sutinka savo pažįstamus ar giminaičius, o tie, kaip taisyklė, pradeda pasakoti apie tai, su kuo jie šiandiena susidūrė, susitiko, kalbėjosi ir kas juos stipriai įaudrino savo neigiamu elgesiu, arba žodžiais. Ir kas įdomiausia, žmogus ne šiaip sau perduoda "savo ramybės drumstėjo” žodžius, o jis bando tiksliai nukopijuoti jo pyktį, akcentuoti vienus ar kitus žodžius, demonstruoti jo gestus, emocijas. Kitaip sakant, perduodant informaciją, jis yra apgaubtas tomis pačiomis emocijomis ir jėga, nuo Gyvuliško proto. Be to, pats to nesuprasdamas ir nesuvokdamas, jis, kaip palydovas, bando perduoti visa tai toliau, per prievartą kišant savo negatyvą artimiesiems, pažįstamiems, draugams, kolegoms, namiškiams. Įskaitant tai, kaip tas reiškinys plinta pasaulinėje visuomenėje, kiek kartų per diena tai yra vykdoma įvairių žmonių pasauliniu masteliu, piešiasi gan liūdna situacija.

R. Žmonėms paprasčiausiai reikia suprasti tokių situacijų priežastį, ignoruoti Gyvuliško proto Valią ir nebūti jo palydovu. Priešingu atveju, jei žmogus tuo momentu skirs nemažai asmeninio dėmesio, pavyzdžiui, jį užvaldžiusiam pokalbiui, tai tuo apsikrės pats ir taps Gyvuliško proto Valios palydovu. Ir kaip tokio apsikrėtimo pasekmė, žmogus trokšta papasakoti tokią "naujieną” pažįstamiems, be to, su pretekstu nuo Gyvuliško proto (kaip dingstis apsvarstyti, arba pažeminti ką nors, pasijuokti iš ko nors ir tt.) ir būtinai su tokiomis pačiomis nukopijuotomis neigiamomis emocijomis. Gyvuliškas pradas žmoguje stiprus, kada jis apie jį nežino, neatseka jo pasireiškimų savyje. (Virgio trigrašis: tikrai yra apie ką susimastyti daugeliui čia šiandiena besilankančių. Žinoma, tam pirmiausia reikės perlipti per savo išdidumą ir reikšmingumą, nebijoti pažvelgti pačiam į save...Kitokiu atveju teks taip ir likti prie suskilusios savo dvasinio tobulėjimo "geldos”, nes žinios be praktikos, be pritaikymo, taip ir lieka niekinės...)

A. Įdomu tai, jog naujienos apie ką nors gero ir tuo labiau, apie ką nors reikšmingo dvasine prasme, plinta ne taip greitai, kaip Gyvuliško prado emocinės naujienos. Ir kas charakteringa, žmogus, perduodamas geras žinias, stengiasi tai pasakyti savo balsu, tarsi išreikšdamas kokią tai išmintį iš tos naujienos, tarsi asmeniškai nuo savęs.

R. Deja, ne taip dažnai šiuolaikiniai žmonės tarnauja palydovais nuo Dvasinio pasaulio. Todėl jie dažniausia mato įvykius per televizorių, bet nemato jų be jo, jie klausosi žmogaus žodžių, bet nesupranta jo be žodžių, jie moka skaityti knygas įvairiomis kalbomis, bet nemoka skaityti savo gyvenimo knygos. Jie siekia eiti savo gyvenimo upės tėkme, stojasi netgi prieš tėkmę, ieškant tame prasmės, bet nesupranta, kad jų egzistavimo prasmė yra kitame krante. Daugelis gyvena paprasčiausiai mirusiu dalykų matymu, aklai tarnauja Gyvuliškam protui. O reikia gyventi su tuo, su kuo užgimsta kūrimas, reikia gyventi dvasiniu suvokimu, tarnauti Dvasiniam pasauliui. Tik tada žmogus matys įvykius, supras žmones ir mokės kontroliuoti savo gyvenimą iš Stebėtojo, nuo Dvasinio prado, pozicijos.

A. Norėtus paliesti dar vieną skaudžią šiuolaikinėje visuomenėje problemą – apie kai kurių žmonių priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų. Jūs pasakojote, kaip per tuos nuodus Gyvuliškas protas pavergia savo Valiai Asmenybę, kaip nepastebimai išsivysto priklausomybė ir ką žmogus praranda patekdamas į tokią svetimą jo dvasiniai prigimčiai įtaką.

R. Vienas iš Gyvuliško proto būdų pilnai pajungti savo  Valiai žmogų – išprovokuoti pas jį norą vartoti alkoholį ar narkotikus. Kai žmogus pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus, Gyvuliškas protas pradeda pilnai dominuoti jame, pavergia, blokuojant bet kokias pasireiškimo galimybes jėgos, nuo Dvasinio prado. Neuro fiziologiniame lygyje vyksta disbalansas, daugelis smegenų neuronų blokuojami. Žmogus jau blogai priima informaciją. Bet už tai, jame aktyviai dominuoja Gyvuliškas pradas, jam atrodo, jog jis "didvyris”, kad jam viskas leistina šiame pasaulyje. Štai toks muilo burbulas (iliuzija) principe atsiranda ne dėl to, jog žmogus toks yra iš tikro, o paprasčiausiai todėl, kad smegenų darbe įvyksta nusimušimas, Asmenybės sąmonės būseną persijungia į kitą režimą, kur vyksta pilnas paklusnumas Gyvuliškam pradui. Dvasiniam pradui žmoguje – tai krachas, tai tas pats, kas vaizdžiai sakant, Sielą patalpinti į nuodingą aplinką. Jos jėga ir taip dalinai blokuojama "šviesos filtrais” – subasmenybėmis, o toks totalus Gyvuliško prado dominavimas naujoje Asmenybėje paprasčiausiai atima iš jos paskutinį šansą ir viltis. Alkoholis ir narkotikai daro iš žmogaus paklusnų Gyvuliško proto vergą ir net mažose dozėse užmuša jame dvasingumo daigelį.

Pas žmogų, laikui bėgant išsivysto priklausomybė, nuo tų nuodų ir kurią jis visaip neigia. Toliau sistemingai tęsia tų nuodų vartojimą, pastoviai save pateisinant (tradicijomis, šventėmis, gimimo dienomis, laidotuvėmis, asmeniniais stresais ir tt.) To rezultate, jis pastebi, kaip prarandami dvasiniai pagrindai, kaip ta priklausomybė virsta vedimu žemyn, nuo jo žmogiškos prigimties iki gyvuliškų instinktų lygio, kaip Asmenybė degraduoja. Esantys apsvaigę nuo tų nuodų žmonės tampa neadekvačiais informacijos priėmimui. Daugeliu atveju, visa tai, kas juose dominuoja girtumo metu (apsinuodijimo) – tai garsiai išreikštos mintys nuo Gyvuliško proto, apie save mylimą, apie savo išdidumo dalykus, apie savo neišsipildžiusius egoistinius norus, nerealizuotas neribotas ambicijas. Tai tikra tragedija iš tikro ir pirmiausia pačiai Asmenybei.

Pas žmones, kurie rimtai užsiima savo dvasiniu vystymusi, organizmas paprasčiausiai fiziškai neperneša tokių nuodų (alkoholio, narkotikų). Kodėl? Todėl, kad vartojant tokias toksines medžiagas  pažeidžiamas subtilus ryšįs su kitu, dvasiniu pasauliu, prarandamos, kalbant buitine kalba, ekstra sensorinės galimybės. Esant alkoholio ar narkotikų poveikyje žmogus nesugeba nuskaityti informacijos, einančios iš nematomo pasaulio, antgamtiniai sugebėjimai paprasčiausiai gesta. Viskas ką jis tokioje būsenoje priima, tai Gyvuliško proto Valios pasireiškimai, kuriuos žmogus laiko savo nuosavomis mintimis ir norais.

Apie tai buvo žinoma nuo senovės. Apie tai gerai žino ir dabar. Pavyzdžiui, TSRS buvo atitinkama speciali tarnyba, kurioje buvo poskyriai užsiimantys taip vadinamais paronormaliais reiškiniais ir ekstrasensorikos vystymu, pas  kai kuriuos savo darbuotojus, pavyzdžiui, sliperius. Tai štai, iš jų maitinimosi raciono išimdavo netgi kefyrą, nekalbant apie griežtą alkoholio ir narkotinių medžiagų draudimą. Rūkimas, iš principo, buvo leidžiamas, nikotinas ir dervos, kad ir duoda organizmui intoksikaciją, bet neblokuoja veidrodinių neuronų, tai reiškia leidžia nekliudomai dirbti su nematomu pasauliu, nuskaitant būtiną informaciją.

Taigi, žmogus vartojantis netgi nežymią alkoholio dozę, nesvarbu kokiame periode, kaip Asmenybė dvasiškai degraduoja. Jei atsiranda noras pavartoti alkoholį ar narkotikus – tai pirmas simptomas, kad tu esi Gyvuliško prado valdžioje. Vadinasi reikia imtis priemonių, kad perjungti sąmonės dominantę, daugiau akcentuoti dėmesį į kokius nors pozityvius momentus, sportui, fiziniam darbui. Reikia pažymėti, jei žmogus pilnai meta gerti ir rūkyti, vartoti narkotikus, su laiku organizmas atsistato ir žmogus vėl įgauna savo Asmenybės dvasinio vystymosi šansą.

Materijos protas yra labai aktyvus. Kada "netikintiems” žmonėms, su materialiu mastymu, primetama mintys apie "neribotos laisvės” pasiekimą alkoholio ar narkotikų pagalba, tai Gyvuliško proto pasireiškimas. Jo pasireiškimas, kada "tikintiems” žmonėms primetama mintis kad alkoholio ar narkotikų pagalba atsieit galima atverti vieną iš "galimybių”, kokiu tai sakralinių pažinimų ar "dvasinių viršūnių”. Visos tokios mintys – Gyvuliško prado iliuzija, kuri vienaip ar kitaip stumia žmones prie alkoholio ar narkotikų, nuo Gyvuliško prado priklausomybės, kuris sukuria patrauklias minties formas, susijusias su eiline tų nuodų priėmimo doze.

A. Dauguma paprasčiausiai nemato akivaizdžių faktų, nesusimasto, kodėl taip vyksta su jais, ar jų pažįstamais, kodėl iki šiol ta problema egzistuoja visuomenėje. Jie neužsiduoda sau klausimo: "Kaip susidaro priklausomybė nuo alkoholio? Kas ją dirbtinai įdiegė visuomenėje ir kas aktyviai palaiko tokią mirtiną Dvasiniam pradui "tradiciją”?” O juk žmogus naikina te tik save, savo Asmenybę, bet ir sudaro problemas supančioje jį visuomenėje.

Ypatingai yra bėda, kada toks žmogus atsako už savo šeimą, už vaikus. Juk pagrindinis reikalas nėra tame kiek galėjo aprūpinti juos materialinėmis gėrybėmis, kas žinoma irgi svarbu, o svarbiau tame, kiek galėjo duoti jiems dvasinių vertybių savo gyvenimo pavyzdžiu. Juk vaikai – tai nėra asmeninė nuosavybė ir nėra senatvės "ramstis”, į kurį žmogus planuoja atsiremti. Tai pirmiausia yra naujos Asmenybės, kurių sąmonės yra, kaip švarūs lapai. Jie taip pat, kaip ir visi, papuolė į šį pasaulį tam, kad įgyti savo dvasinio išsivadavimo šansą. Praktiškai, nuo mažumės tos naujos Asmenybės stebi ir perima prieš tai buvusių kartų patirtį, labiausiai nuo autoritetingų jiems žmonių, iš esmės, nuo tėvų, kurie daugeliu atveju yra jiems pagrindinis pavyzdys. Jei šeimoje yra "tradicijos” susijusios su to paties alkoholio vartojimu, tai ta negatyvi patirtis primetama vaikams, nustatoma priklausomybė nuo Gyvuliško prado. Tai ką demonstruoja išgeriantys suaugę, kaip pavyzdį, įvairiose šeimyninėse šventėse. Žmonės tai laiko nekaltu veiksmu, nes nesupranta to veiksmo esmės ir nemato toli einančių tokių veiksmų pasekmių.

R. Jie nesupranta kokią nelaimę jie tuo kuria, pasmerkiant kančioms ne tik savo vaikų Sielas, bet ir būsimų jų palikuonių Sielas. Tačiau situacija yra pataisoma, pirmiausia jei žmonės vėl pradės dirbti su savimi, jei jie aktyviai keis pačią visuomenę gero pusėn, kurioje gyvena. Kas liečia visuomenę. Čia reikia žiūrėti iš esmės, kas platina visuomenėje alkoholį, narkotikus ir kodėl tai daroma iki šiol? Tuos duomenis ir šiandiena galima lengvai rasti. Pirmieji kurie įvedė į mases narkotikus, alkoholį buvo Žyniai ir politikai, kurie matė tame savo akivaizdžią naudą. Kodėl? O gi todėl, kaip sakiau, kad alkoholio ir narkotikų pagalba blokuojama Asmenybės dvasinė sudedamoji ir žmogus jau lengvai pasiduoda svetimos Valios įtakai. Tampa lengviau valdyti Palydovus nuo Gyvuliško prado, manipuliuoti jų, kaip minios dalies ("bio masės”), sąmonę.

Pakanka pažvelgti į šios dienos realijas. Kodėl prie visos matomos kovos su tuo reiškiniu visame pasaulyje, iš tikro, visa tai  yra neoficialiai atleidžiama?  Vyksta tas pats, kas ir senovėje, tik labiau masinė alkoholio ir narkotikų propaganda, platinimas, ne tik per pačią produkciją ir jos reklamą, bet ir per stereotipų formavimą, jų įdiegimu į masinę visuomenės kultūrą. Pavyzdžiui, per masyvų informacijos priemonių poveikį, o taip pat, populiarius kultūrinius projektus, meninius filmus ir tt. Juk per "dievukų” vaizdinius ir jų "įpročius” , žmogų  lengviausia šabloniškai koduoti, pajungti jį sistemai, nes kiekvienas individas, kaip sakiau, linkęs pamėgdžioti. Bendrai tai, ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

A. Tai deja, šios dienos tiesa.

R. Bet vėl gi, kas maišo patiems žmonėms įvesti tvarką visuomenėje? Kas maišo Asmenybei disciplinuoti savo mintis? Viskas pačių žmonių rankose. Paprasčiausiai pačiam reikia tarnauti geru pavyzdžiui ir aplink save, savo apsuptį sudaryti palankias tam sąlygas, neskatinti žmones vartoti alkoholį ir narkotikus ir pačiam nekurti sąlygų tos gyvuliškos priklausomybės plitimui. Daryti viską kas įmanoma dvasinių žinių plitimui masinėje kultūroje, puoselėti dorovines vertybes, būti tikro žmogaus pavyzdžiu.

A. Dar keletas klausimų. Jūs sakėte, kad iš esmės, gyvuliškas protas veikia per kolektyvinius ir individualius protus, tai yra, per savo skyrius. Ar negalėtumėte žymiai plačiau paaiškinti jo pasireiškimą žmogiškos visuomenės pavyzdžiu?

R.Tuos procesus galima atskirti kaip mikro, taip ir makro pasaulyje. Žmonės, dėl savo dualios prigimties, gali ne tik sąmoningai nagrinėti tai, bet ir iš tikro, savo visuomenę sukurti dvasiniu pagrindu. Juk dvasiškai vystantis žmogus turi galimybę būti Stebėtoju nuo Dvasinio prado ir atitinkamai, suprasti Gyvuliško proto pasireiškimus. Jis geba atsekti jo veiksmus ir koreguoti nuosavą vystymąsi, neleidžiant jo prigimčiai svetimos Valios įsimaišymo į savo gyvenimą. Taip ir visuomenėje. Pavyzdžiui, šiandiena jau yra nemažai mokslinių darbų, kas liečia masinių nuotaikų nagrinėjimą, atsekimą ir prigimtį. Bet daugumoje, jie susiveda į Žynių ir politikų tobulesnį valdymą masėmis. Bet esmė yra ne tame. Netgi tokiuose darbuose galima rasti gana reikšmingų momentų.

Nuotaika – tai psichologinė sudedamoji. Masinių nuotaikų subjektu yra atitinkama masė (daug žmonių, minia) kuri dėl kokio nors faktoriaus veikimo yra apsijungusi. Tokiu faktoriumi gali tarnauti emocijos, jausmai ir kitokie psichologiniai pasireiškimai, atspindintys žmonių elgesį. Postūmiu masių susidarymui, tarnauja nuogirdos, kaip taisyklė, neigiamo charakterio. Tai pagimdo žmoguje užslėptą nepasitenkinimą (dėl užpakalinės ir šoninių Būtybių aktyvavimo). Apie tai, kaip greitai plinta tokios nuogirdos ir kaip žmonės sėkmingai tarnauja Gyvuliško prado palydovais, mes jau kalbėjome. Jei dauguma žmonių tiki tokiomis nuogirdomis, tai yra, prideda savo dėmesio jėgą, tai atitinkamai, patys tampa tokios Valios nešiotojais, palydovais, padedant jai toliau plisti masėse.

Kaip taisyklė, nuogirdų grandinė išstatoma ant pasiskirstymų "mes” ir "jie”. Žmonių sąmonė užsiteršia einama situacija ir jie nemato esmės, tikros priežasties, pagimdžiusios įtampos šaltinį. Todėl žmonės renkasi į minias gatvėse, norint pagerinti savo gyvenimą, o baigiasi visa tai nusivylimu, arba jų gyvenimo pablogėjimu, arba paprasčiausiai kruvinomis muštynėmis, susirėmimais. Istorijoje pakankamai pavyzdžių, kada žmonės išėję į gatves, netgi tik kokio tai judėjimo paprastam taikiam palaikymui, papuolus į minią, patys nesuprasdavo kas su jai buvo įvykę ir kas privertė kartu su visais bėgti ir naikinti savo miesto, kuriame jiems rytoj dar gyventi, infrastruktūrą.

Tai štai, masinėms nuotaikoms būdinga: stimulas, reakcija į tai, pasiruošimas veiksmui. Atsiranda tokia situacinė masė, kuri reaguoja į vienus ir tuos pačius stimulus atitinkamu būdu. Apjungia ją psichinis ryšys, kuris savo ruoštu, susidaro vėl gi, iš panašių emocijų ir impulsų. Ta ypatinga psichinė būsena, vienalytė daugumai žmonių. Be to, paprastai sudaryta iš destruktyvių krūvių ir turi užslėptą neigiamą kryptį. Jeigu žmonės turėtų galimybę fiksuoti minties formų energijų judėjimą minioje, tai jie pamatytų, kad ji turi spiralės išvaizdą, besisukančią prieš laikrodžio rodyklę. Vieni ir tie patys žodžiai, emocijos kuriamos vėl ir vėl, didinant savo intensyvumą, dėka didelio susijaudinimo pačių  palydovų, užvedančių vienas kitą ir naujų žmonių sąmonės pajungimo (užgrobimo), norinčių paklausyti oratorių, ar išsiaiškinti situacijoje. Po to, prasideda kaltų ieškojimas, kuriam prirašomos visos įmanomos neigiamos savybės. Ir galų gale situacija gali įsižiebti iki visos tos negatyvios energijos masės išsiliejimo į bet kurį artimiausią, arba užduotą objektą, ar fizinius asmenis, kurie pagal minios "nuomonę” turi kokius nors susilietimo taškus su jų bėdų kaltininkais, arba tiesiogiai jais ir yra. Tiesa, jei tokio, vienas kito atžvilgiu įsiaudrinimo ir nuogirdų tolimesnio nagrinėjimo nėra, tai duotoji nuostata greitai praranda jėgą.

A. Taip, tokios tradicinės "atpirkimo ožio” paieškos būdingos Gyvuliško prado dominavimo žmoguje atveju. Tik visa tai čia pasireiškia per mases, pasidavusioms Gyvuliško proto Valios įtakai.

R. Visiškai teisingai. Reiktu atkreipti dėmesį, kad Gyvuliškas protas pareiškia savo Valią ne tik masių nuotaikose, kurios nešą ryškų destruktyvų užtaisą, bet ir užslėptoje apsaugoje to, ką jis jau laiko savo "nuosavybe”. Gyvuliško proto Valios užgimimas masėse vyksta gana paprastai, kaip ir viruso plitimas. Be to, minia, paveikta tokios Valios ir jos valdoma, negalvojant atmeta visa tai, kas priešiška jai, arba kaip tais bando sulaužyti tą svetimą užneštą stereotipą. Ta masė, kaip vienis, nukreipia savo negatyvą prieš potencialų tokios Valios pažeidėją. Taip pat charakteringa, kad visi minios siekiai yra Gyvuliško proto Valios įtakoje. Jie tušti pagal turinį, juose nėra giluminių jausmų, individo ryšio su savo Dvasiniu pradu. Vėliau, kai žmogus lieka vienumoje pats su savimi, nebegali paaiškinti sau, kodėl jis elgėsi minioje taip neadekvačiai ir priešingai. O atsakymas paprastas: esant masėse momentu, jis buvo tiktai vienas iš daugelio Gyvuliško proto Valios palydovų.

A. Taip, tokie Gyvuliško prado pasireiškimai, iš principo, identiški tiek visuomenėje tiek individualiame plane.

Panašių pavyzdžių galima surasti ne tik literatūroje, bet ir atsekti praktikoje. Pavyzdžiui, kaip skirtingai žmonės reaguoja į Žinias, kurios buvo užfiksuotos knygose. Yra žmonės, kurie jas perskaitę pradeda dvasiškai busti, plečia savo pažinimo akiratį, bando disciplinuoti savo mintis. Jie tik pradeda užsiimti Gyvuliško prado savyje atsekimu, dar niekaip neišreiškiant savo darbo su savimi sritį išoriniame pasaulyje. Ir iš esmė, daugelis iš jų pažymėjo, kad kai tik jie pradėjo atsakingai atlikinėti šį darbą su savimi, į juos buvo nukreipta agresyvi Gyvuliško prado ataka. Be to, ne tik iš jų aplinkos pusės (pažįstamų, artimųjų, draugų, kurie dažniausiai yra patys paveikti Gyvuliško prado), taip pat ir iš "nuosavos sąmonės” pusės, iš vidaus. Atsakant į grėsmę jo valdžiai žmogaus sąmonėje, mastymo šablonų "neliečiamumo” pažeidimus, Gyvuliškas pradas aišku priešinasi. Dar daugiau, kai kuriems žmonėms, ypatingai pasiryžusiems, dvasingai nusiteikusiems, netikėtai atsirasdavo neturiningi skambučiai nuo tolimų giminaičių, buvusių pažįstamų, tame tarpe ir nuo tų, kurių senų seniausiai  buvo negirdimi. Bet dažniausiai, ypatingai pirmuose tobulėjimo etapuose, tuščioje vietoje, atsirasdavo agresyvi ataka nuo aplinkinių darbe, namuose ir vėl gi, nuo tų, kas labiausiai paveiktas Gyvuliško prado. Paskutinieji, akivaizdu, kad net nieko nesuprato, o paprasčiausiai buvo tik Gyvuliško proto palydovais.

Peržiūrų: 1076 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 3.5/2
Viso komentarų: 9
1 Gėlė   (26.02.2014 23:06)
Nenorėčiau sutikti, kad revoliucijos-perversmai varomi tik gyvuliškojo prado, žiūrint bendrai istoriškai: išsivadavimas iš vergijos, tada baudžiavos t.t. ir t.t., vis tik kad ir fizinėmis priemonėmis, žmonės kovojo ir dabar daugelyje pasaulio taškų kovoja už savo laisvę, ta masė-tai galbūt reikalinga kritinė masė, kad įvyktų pokytis, ir laikui einant to bus išmokstama ir nenaudojant fizinių jėgų (klausimas kurios stipresnės ir veiksmingesnės, o gal lygybės ženklas tarp fizinės ir dvasinės tais momentais...), iš anos Violetos mestos nuorodos patiko pabaigos žodžiai kad "išgelbėk save ir tu išgelbėsi tūkstančius", bet tie tūkstančiai irgi turi paaugti ir rezonuoti savo vidinėmis bangomis...

2 Gėlė   (27.02.2014 12:06)
Nebloga apžvalga ir įžvalga:
"Žinote, kas man pasirodė svarbiausia pastarosiomis dienomis? Ne įvykiai Maidane, o atverta V. Janukovyčiaus rezidencija Mežigorjėje ir tūkstančiai žmonių, einančių pažiūrėti į šias valdas. Ir jie nieko nesugriovė! Jie nieko nevogė! Tai ne revoliucionieriai, tai organizuoti ir disciplinuoti lankytojai. Man tai buvo neįtikėtina!
Per pastaruosius dvidešimt metų tikrai mačiau daug revoliucijų ir kiekvieną kartą viskas būdavo išvagiama, sugriaunama. Ukrainoje viso šito nenutiko. Tai reiškia, kad protestuotojai brandūs, prognozuojami."

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/a-kwasniewskis-apie-v-janukovyciu-tai-ka-mateme-jo-rezidencijoje-yra-tiesiog-nesu vokiama.d?id=64139106#ixzz2uVkh05VI

3 Gėlė   (27.02.2014 12:41)
Ir dar į straipsnį:
"Dorybės – tai jėga. Prisiminkime, kad lotyniška žodžio šaknis virtus reiškia „stiprybė“ arba „galia“. Nuolat praktikuojama kiekviena jų išplečia žmogausgalimybes:• Išmintis – padeda priimti teisingus sprendimus;• Drąsa (tvirtumas) – ištesėti, kas užsibrėžta, ir atlaikyti bet kokį spaudimą;• Susivaldymas – palenkti emocijas ir aistras dvasiaiir panaudoti jų energiją vykdant savąją misiją;• Teisingumas − deramai elgtis su kiekvienu žmogumi;• Didžiadvasiškumas − siekti didelių tikslų dėl savęs ir kitų;• Nuolankumas – įveikti savanaudiškumą ir nenuilstamai tarnauti kitiems."
„Jei aš pasitelksiu poveikio žmonėms strategijas ir taktikas, priverčiančias kitus žmones daryti tai, ką noriu, geriau dirbti, būti labiau motyvuotiems, mėgti mane ir kitus, tačiau turėsiu ydingą, dviveidiškumo ir nenuoširdumo pažeistą charakterį, ilgainiui patirsiu nesėkmę.“
iš: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-01-09-alexandre-havard-lyderyste-tai-charakteris/112493

4 virku   (27.02.2014 16:19)
Na, kad būdamas minioje žmogus yra veikiamas minios nuotaikų-neabejotina, bet juk žmonės dažniausiai išeina į gatves vedami pačių tauriausių ketinimų, išsakyti savo valią tiems, kurie nori ją užgniaužti, kurie nori laikyti visuomenę pavergtą ir pan. Štai ryškus pavyzdys, kaip žmonės išėję į gatves, burdamiesi į grupes ir išsakydami savo valią sustabdė pražūtingų gamtai ir žmonėms skalūnų gavybos technologijų atėjimą į Žemaitiją. Taip pat tik žmonių vienybės dėka buvo surinkti 300 tūkst. parašų referendumui ir t.t. ir daugybė kitų žmonių vienybės pavyzdžių, kaip valdžia buvo priversta skaitytis su žmonių nuomone, būtent per susibūrimus. Sutinku, kad organizatoriams vedamiems savanaudiškų destruktyvių tikslų bei ketinimų lengviau yra paveikti žmonių grupes esančias minioje (iškėlus atitinkamą šūkį ar pan.), bet juk visos korumpuotos, parsidavusios valdžios būtent bijo žmonių minios, jų vienybės, todėl ir stengiasi klijuoti jiems visokias žeminančias etiketes 'runkeliai', "avinų banda" ir t.t.

5 Gėlė   (27.02.2014 22:51)
gyvuliškasis pradas animacijoje ir dar iš serijos "drąsiau drambly, drąsiau drambly" :D:
http://www.youtube.com/watch?v=pIb8qIB1vEM

6 nojus   (28.02.2014 13:36)
Minia gali būti ir dainuojanti.

7 Aivanhova   (01.03.2014 11:57)
Skanavau mociutei tokiai paveiksla Rafaelio, galvoju, paziuresiu kaip geriau apdoroti, kad butu grazesnis paveikslas po skenavimo..
Pats pirmas, kuri ismete tarp skanavimo pavyzdziu kazkodel buvo tas..:) O, pasirodo, cia visai ne ape skenavima..:)
http://linasciapas.blogspot.com/2012_10_01_archive.html
P.s. net Rafelio paveiklse pradejau ieskoti negeru "zenklu":)))

8 Aivanhova   (01.03.2014 12:07)
Ten pat radau, paskaiciau ir pralinksmino:
http://linasciapas.blogspot.com/search/label/Apologetika

9 Gėlė   (01.03.2014 18:14)
Sakoma "matome tai ką norime matyti", pirmos pavasario dienos proga kažkaip nebesinori kastis juodumose, gi širdis pati atsirenka žiūrėti į paveikslą ar nusisukti ir t.t. - Sveiki Sulaukę Pavasario, atia žiema :)

A.Mackus
Kovas

Jau pats laikas. Jau kovas. Dienos ilgėja.
Monotoniškai nebepuola
sustingusiom plaštakom sniegas.

Dangus jau pakilo nuo žemės
ir mėlynas oras jau virpa.
Paskutinės žiemos liekanos – sunkūs debesys
irsta.

Sniegas ištirpsta iš pėdų
ir žemė visa kaip sulopyta…
Kažkas nematomas praėjo
šilta kovo mėnesio popiete.

Atbundančio medžio šakos
į drumzliną vandenį lenkias.
Vandens srovės šaltos
virpa kaip įtemptas lankas.

Jau pats laikas. Jau kovas. Dienos ilgėja.
Ir aš vieną kovo mėnesio popietę
jau esu praėjęs.

Šio mėnesio užduotys ir pamokos yra sekančios:

* Judėti kartu su gyvenimu, priimti jo permainas, siekti progreso, augimo ir tobulėjimo;
* Pastebėti neigiamus dėsningumus ir pasikartojimus ir nutraukti jų ratą keičiant savo įpročius ir įsitikinimus.
* Visuomet būti pasirengusiems sėkmei, nes sėkme laukia ten, kur susiduria pasirengimas ir galimybė;
* Būti optimistais, tikėti jog Visatoje yra pakankamai gerovės ir meilės, kad pakaktų visiems ir dar liktų, o gyvenimas kupinas nuostabių galimybių;
iš: http://www.taroskopai.lt/kovo-menesio-taroskopas-2014/

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Vasaris 2014  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
2425262728
Statistika

Tinkle viso: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0