Kas mus supa ir ko mes nematom? - 8 Июня 2010 - Šviesos keliu
Ketvirtadienis, 08.12.2016, 20:11
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2010 » Birželis » 8 » Kas mus supa ir ko mes nematom?
13:05
Kas mus supa ir ko mes nematom?

Mes matome tik 5% mus supančio pasaulio, o jaučiame  visais organais tik 10%. Visa kita šiuolaikiniai "mokslininkai' vadina juodąja materija, kuri sudaro 90% . Bet tai nereiškia kad jos nėra, jei jos nematom, nesuvokiam.

Mus supantis pasaulis (erdvė) sudarytas iš septynių skirtingų materijos formų. Visi fiziniai daiktai sudaryti iš maksimalaus materijų kiekio, susijungus visoms 7 materijos formoms kartu. Visa ką mes galim matyti ar paliesti, suvokti yra sudaryta iš šių 7 materijų formų, tik skirtingų kombinacijų, skirtingų struktūrų. Todėl ir 7-ios spektro spalvos, 7-ios natos. Septynios žmogaus "čakros". Tai tarsi savotiškos antenos skirtos pirminėms materijoms iš aplinkinės erdvės priimti, įsisavinti. Užtenka uždengti vieną iš čakrų ir sutriks energijų srautų harmonija. Atsiranda galimybė paveikti tokį žmogų, sulėtės ar visai sustos būtybės vystymasis. Daugumas žmonių be fizinio kūno turi įdirbę dar eterinį, astralinį ir mentalinį,  kuris gali būti įvairioje išsivystymo lygio stadijoje.
Už eterinio kūno išvystymą atsako oranžinė (seksualinė) čiakra. Eterinio žmogaus kūno išvystymas įtakoja žmogaus fizinę jėgą, jo aktyvumą visose veiklos srityse. Nuo eterinio kūno išvystymo laipsnio priklauso žmogaus seksualinis aktyvumas.
Už astralinio kūno išvystymą atsako geltonoji čakra (saulės rezginio). Astralinio žmogaus kūno išvystymas įtakoja žmogaus emocinį turtingumą, kūrybinius žmogaus sugebėjimus.
Už pirmo mentalinio kūno išvystymą atsako žalioji (širdies) čiakra. Pirmo mentalinio kūno išvystymas įtakoja žmogaus protinį vystymąsi.

Panagrinėsim kitus mūsų planetos erdvės lygius, kuriuos ji turi be visų matomo ir suvokiamo fizinio lygio. Sekantis materialinis planetos lygis, kuris ribojasi su fiziniu - yra eterinis. Jis sudarytas iš 6 materijos formų, o būtybių kūnai, jame esantys, susiformuoja iš vienos likusios laisvos formos. Dar sekantis mus supantis materialinis lygis, kuris ribojasi jau su eteriniu - yra astralinis. Jis sudarytas iš 5 materijų formų, o būtybių kūnai iš 2 likusių materijų formų. Reikia pasakyti kad astralinis erdvės lygis nėra vienalytis, o dalinasi į du taip vadinamus poskyrius. Tai yra žemutinį astralinį ir viršutinį astralini.
 Su astraliniu materialiniu planetos lygiu toliau ribojasi mentalinis 1-mas, sudarytas iš 4 materijų, o ten esančių būtybių kūnai iš likusių laisvų trijų. Nagrinėjant toliau su pirmu mentaliniu ribojasi dar atitinkamai mentalinis - 2-as, na o šis su mentaliniu 3-čiu  materialiniu mūsų planetos lygiu. Mus supančius materialinius sluoksnius galima palyginti su sluoksniuotu pyragu, kur vienas sluoksnis tarsi įdėtas į kitą. Žinoma tarp visų šitų sluoksnių ar lygių yra kokybiniai barjerai, kuriuos turi įveikti materija norėdama patekti iš vieno materialinio lygio į kitą.

 

 

 
 

Tarp visų šių materialinių mūsų planetos sluoksnių vyksta pirminių materijų apykaita, cirkuliacija. Fizinis kūnas - tai daugia-ląstelinis organizmas, griežta daugia-funkcinė ląstelių kolonija, priverstinė simbiozė, leidžianti joms visoms kartu išsaugoti savo gyvybiškumą.
Todėl, antrieji viso organizmo fizinių ląstelių kūnai (eteriniai), atitinkamai, antrame mūsų erdvės-visatos lygyje, sukuria griežtą koloniją - antrą fizinį žmogaus kūną, eterinį.
Tretieji mūsų organizmo ląstelių kūnai (astraliniai), sukuria griežtą koloniją trečiame erdvės - visatos lygyje - trečiąjį fizinį žmogaus kūną, astralinį.
Ir analogiškai ketvirtieji organizmo ląstelių fiziniai kūnai (mentaliniai), sukuria griežtą ląstelių sistemą ketvirtame materialiniame erdvės-visatos lygyje - ketvirtą fizinis žmogaus kūną mentalinį.
Visi kartu - antras, trečias, ketvirtas (eterinis, astralinis, mentalinis) kūnai suformuoja vientisą sistemą, kurios dalys negali egzistuoti viena be kitos - tai ir yra žmogaus siela. (Taip galvojau,ir taip teigė N.Levašovas tada, kai rašiau šį tekstą, dabar taip nebegalvoju, nes žinau, kas Siela - nematerialaus pasaulio dalelė, neturinti nieko bendro su materialumu ir materija aplamai, tai kaip tik antimaterija)
 
Fizinis kūnas - tai savotiškas energijos (pirminės materijos) gavimo įrankis ar sistema. Tai jis atlieka paimdamas materiją, iš mus supančios fizinės aplinkos, erdvės (apie 90 %) čakrų pagalba ir maisto produktų skaidant juos (tai sudaro tik apie 10% mums reikalingos energijos, bet kurie mums kol kas labai svarbūs). Maisto produktus fizinis kūnas savo organizme išskaido iki pirminių materijos formų ir jas vėliau perduoda į sekančius mūsų būtybės materialinius lygius, esančius kituose mus supančios planetos erdvės materialiniuose sluoksniuose.
Tarp visų šių mūsų materialinių kūnų (fizinio, eterinio, astralinio, mentalinio), vyksta intensyvi materijos cirkuliacija. Paveiksliuke pavaizduota, kaip vyksta ta cirkuliacija, tarp skirtingų vienos ląstelės fizinių lygių (apatinis- fizinis lygis, sekantis -eterinis , sekantis - astralinis, sekantis - mentalinis).



 Mūsų organizmui išskaidžius maisto produktus fiziniam kūne iki 7 pirminių materijų, toliau jos perduodamos į kitus būtybės materialinius lygius. Tai vyksta mūsų DNR molekulės pagalba. DNR molekulė yra gana didelė ir masyvi spiralės formos, palyginus su kitomis molekulėmis, kurios patenka į jos spiralės vidų. Spiralės viduje formuojasi stovinti banga, veikianti aplink save esančią erdvę, iškreipdami ją. To iškreipimo dėka pralaužiami, atidaromi kokybiniai barjerai tarp fizinio lygio ir eterinio materialinio sluoksnio. Materija pradeda cirkuliuoti tarp šių sluoksnių. Laikui bėgant eteriniame materialiniame lygyje atsiranda materijos perteklius, kuris savo ruoštu keičia ląstelės svorį erdvės eteriniame lygyje, o tai keičia ląstelės poveikį ją supančiam mikrokosmosui. Na o tai pralaužia, atidaro kokybinį barjerą tarp eterinio ir astralinio materialinių ląstelės lygių. Materija pradeda cirkuliuoti tarp visų trijų sluoksnių, kol vėl nesusidarys materijos perteklius astraliniame ląstelės lygyje.Tada vėl susidarys galimybė atsidaryti sekančiam kokybiniam barjerui tarp astralinio ir mentalinio materialinių ląstelės lygių ir materija cirkuliuos tarp visų keturių materialinių sluoksnių. Vyksta abipusė cirkuliacija, ne tik į tuos sluoksniu bet ir iš jų atgal, iki fizinio materialinio organizmo lygio. Todėl jei įvyksta pokyčiai viename iš materialinio kūno sluoksnių, jie pasireikš ir kitame.
Visos ligos dažniausiai atsiranda kaip tik ne fiziniame kūne, o kituose būtybės materialiniuose lygiuose. Na o į  į fizinį kūną persiduoda jau tik kaip tos ligos pasekmė, programuodamos fizinius pakitimus mūsų organizme.
Pavyzdžiui vėžio ląstelės išoperuojamos, bet po 5 metų jos vėl atsiranda iš naujo.Tai paaiškinama tuo, kad visos mūsų fizinio kūno ląstelės atsinaujina per tam tikrą laiko periodą. Skirtingos rūšies ląstelėms, skirtingas atsinaujinimo laiko tarpas (greičiausiai kraujo ląstelės, kas mėnesi, ilgiausiai kaulų, kas 15 metų). Išpjovus vėžio ląsteles  pašalinama tik ligos pasekmė, bet ne priežastis tos ligos, kuri slypėjo kituose žmogaus būtybės materialiniuose lygiuose (eteriniame, astraliniame, ar mentaliniame). Nepašalinama priežastis ir po kiek laiko vėžio ląstelės atsinaujina.

 

 

 

 

 


Būna ir atvirkščiai, pašalinus sutrikimus kituose būtybės materialiniuose lygiuose, bet nepašalinus vėžio pažeistų ląstelių ir vietoj jų neužauginus naujų sveikų, normaliai funkcionuojančių ląstelių, rezultato nepasieksim ir žmogus mirs, dėl ligos progresavimo. Primityvios vėžio ląstelės, nekontroliuojamai dauginasi ir vis daugiau sunaudoja pirminių materijų, patenkančių į žmogaus organizmą, kurių vis mažiau tenka visam organizmui, kol visiškai nebelieka. Sutvarkius energetiką juose, pasikeis su laiku ir fizinė žmogaus būsena, audinys, po to kai periodiškai atsinaujina to audinio ląstelės.
Atminties, kiek ne ieškojo galvos smegenyse "mokslininkai", niekas nieko nerado, nes jos ten ir nėra. Tas pats kad ieškoti juodo katino tamsiame kambaryje. Neuronai tik perduodą informaciją, gaunamą iš aplinkos į kitus materialinius organizmo lygius. Fizinių smegenų neuronai patys nemąsto, jie išskaido fizinio lygio medžiagą į materijas ją sudarančias, o tai sudaro savo ruoštu būtiną potencialą ir kitų neuronų lygių aprūpinimą tomis materijomis. Eteriniai, astraliniai, mentaliniai neuronų kūnai atitinkamuose lygiuose sudaro savas sistemas - eterinį, astralinį, mentalinį smegenų lygius, kurie irgi materialūs kaip ir fizinis lygis. Mąstymo procesas kaip tik ir atsiranda tuose lygiuose, kaip materijos (energijos) cirkuliacijos pasekmė, tarp šitų lygių. Ten saugoma ir atmintis.
Kas pasiekia atitinkamą išsivystymo lygį ir atveria atitinkamus būtybės materialinius barjerus, į tuos jos sluoksnius, kur susikaupė per visus būtybės (sielos) įsikūnijimus žemėje atminties klodai, turi galimybę ja naudotis.Tik atitinkamas informacijos kiekis, nuosekliai kaupiamas ir analizuojamas, palaipsniui gali atidaryti šiuos erdvės-visatos barjerus. Žinoma, būna atvejų, kai tie barjerai pramušami stichiškai, po traumos žaibo ir t.t. Tai nėra pilnavertis vystymasis, nes kaip staiga jie atsidarė, gali ir užsidaryti. Nes tas pramušimas atsiranda, tik vienoje smegenų neuronų sakysim mentaliniame lygio zonoje, o kitoje lygis išlieka nepakitęs. Susidaro skirtumas tarp jų, kuris gali iššaukti materijos chaosinius nutekėjimus, savotiškas audras, kurios fiziniame lygyje pasireiškia nerviniais sutrikimais. Ne veltui sakoma, "nuo genijaus iki bepročio vienas žingsnis"..
 Tokio spontaniško protrūkio akivaizdus pavyzdys gali būti Natalija Beketova (Tati Valo, kaip ji save vadina, nes atsimena ir visus savo vardus ir tautybes). Po apalpimo vaikystėje, atsimenanti 121 savo praėjusį gyvenimą ir mokanti tiek pat kalbų, daugumas iš kurių yra senovinės, sunkiai suprantamos ir tik tų tautų kalbininkams žinomos. Šiuolaikinių tų tautų naudojamos kalbos labai pakeistos formos. Tai tik patvirtina faktą, kad išmokti šių kalbų šiuolaikiniame pasaulyje, ši mergina niekur negalėjo. Jas mokėjo būtybė praeituose savo įsikūnijimuose fiziniame kūne. Pagal merginos pasakojimą sužinome, kad jos būtybė buvo įsikūnijusi į įvairios giminės, tai yra moteriškos ir vyriškos, įvairios tautybės kūnus. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau

 
 
http://gnozis.info/?q=node/3655

Amerikiečių mokslininkas  H. Dekina nufotografavo augalo sėklą. Fotografui pasisekė, nežinau dėl ko tiksliai, bet ne tai svarbiausia o svarbu tai, kad jis įamžino foto nuotraukoje virš sėklos gerai matomą busimo augalo holograma, pagal kurią augalas toliau augs ir vystysis iš sėklos. Įamžino augalo būtybę, prisikabinusią prie sėklos. Kaip žinome į foto nuotraukas kartais papuola ir jau mirusių žmonių būtybės.
 Tai yra akivaizdus įrodymas pesimistams, kad egzistuoja materialiniai kūnai kituose materialiniuose planetos lygiuose, kurių paprastai mes nematom, net ir pas augalus. Augalai irgi turi būtybes, reaguoja į veiksmus, veikiančius juos ar vykstančius šalia.
Dar įdomiau stebėti plėšrūnus, kaip jie elgiasi laisvėje ir pavyzdžiui zoologijos sode. Laisvėje plėšrūnas pirmiausia puola auką už kaklo ir laiko ją tol kol ši uždūsta ir miršta. Tai suteikia plėšrūnui didžiausią malonumą, pasitaiko kad jis net nesuėda tos aukos ją palikdamas. Tai paaiškinama tuo kad jo kiti materialiniai kūnai pasisotina mirštančios aukos materialinių kūnų pirminėmis energijomis. Zoologijos sode pasitaikė atvejų kai liūtė suėsdavo savo vaikus, kai energetinis alkis nugalėdavo patį stipriausią palikuonių instinktą. Nors mėsos ji gaudavo sočiai, bet tai miręs maistas, neskleidžiantis energijos, kuri reikalinga kitiems materialiniams kūnams. Katinas gyvą žuvį pradeda ėsti visada tik nuo galvos, nes ten yra svarbiausia kas jam reikalinga, o negyvą žuvį, ėda bet kaip. Katinai yra unikalūs ir mums naudingi gyvūnai, kurie nuima nuo mūsų kartais susikaupiantį energetikos perteklių, tuo pačiu sureguliuoja energetinį balansą, kuris įtakoja mūsų sveikatą.
 Taip pat foto nuotraukose biologų užfiksuotas toks reiškinys. Pieš dauginantis, ląstelė dalį sekundės pradingsta, susinaikina, o po to vietoj jos atsiranda identiškos jai dvi ląstelės. "Mokslininkai" to negali paaiškinti, bet tai vėlgi akivaizdus patvirtinimas įrodantis materialinių kūnų egzistavimą kituose planetos lygiuose. Pirmiausia tos dvi ląstelės susiformuoja kitame materialiniame lygyje. Tai įvyksta po to kai tame materialiniame ląstelės lygyje susikaupia pirminių materijų perteklius ir ląstelė pasidalija ir tik po to naujos ląstelės eteriniame materialiniame lygyje, suformuoja savo identiškas kopijas fiziniame lygyje (atsiminkit kad materija cirkuliuoja į abi puses).
Tokiu principu vyksta ir naujų būtybių dauginimasis. Būtybės kūnai įvairiuose planetos lygiuose prikaupia materijos potencialą ir kai jis pasidaro kritinis (persipildo) įvyksta būtybės dalinimasis. Atsiskiria visiškai identiška būtybė pagal išvaizdą, bet "tuščiavidurė viduje" arba naujagimė, kuri neturi sukaupusi tiek atminties, o yra tik kopija originalo. Todėl žemėje yra taip vadinami žmonės kopijos, kurie gyvena skirtinguose kontinentuose ir niekada nebuvo susitikę, nesieja jokie giminystės ryšiai. Aišku kopijos tik išoriškai, o vidų užpildo skirtingai.
Jau rašiau kad visos mūsų kūno ląstelės pastoviai atsinaujina, periodiškumas skirtingas priklausomai nuo rūšies, greičiausiai kraujo ląstelės, ilgiausiai kaulų - kas 15 metų. Todėl 75 metų žmogaus ir 15-mečio ląstelės niekuo nesiskiria, tai irgi įrodyta. Senėjimas vyksta dėl visiškai kitų priežasčių. Kai materialinių kūnų vystymasis kituose lygiuose nesutampa su fizinio kūno vystymusi, pažeidžiama harmonija tarp fizinio kūno ir kitų  materialinių būtybės kūnų. Kai žmogus gimsta, fizinis kūnas pradeda vystyti (reaktyvuoti) buvusias pas būtybę tuo metu kai ji įėjo į užsimezgusį vaisių, materialinius kūnus. Iš pradžių eteriniame, astraliniame ir mentąliniame, jei tokiame lygyje  buvo išvystytas materialinis kūnas. Senėjimo procesas prasideda nuo tada, kai fizinio kūno ir kitų būtybės materialinių kūnų evoliucinis vystymasis pasidaro vienodas, o vėliau sutrinka harmonija tarp šių kūnų. Sielos (būtybės kūnų) vystymasis  pradeda lenkti fizinio kūno vystymąsi. Tas vystymosi skirtumas darosi vis didesnis ir didesnis, tuo pačiu pažeidžiama energijos cirkuliacijos tarp šių kūnų harmonija, pirminės materijos nebe patenka iš pradžių į mentalinį, vėliau ir į astralinį būtybės materialinius lygius. Tais atvejais sakoma, kad žmogus puolė į vaikystę, nes susilpnėja ir pagaliau dingsta atmintis (tai paaiškinama, tuo kad susiaurėja, o vėliau ir visai užsidaro materijos cirkuliacijos kanalai su tuo būtybės materialiniu lygiu, kuriame sukaupta žmogaus dabartinė atmintis). Vėliau susiaurėja cirkuliacijos kanalai o tuo pačiu ir ryšys, su eteriniu būtybės materialinio kūno lygiu (žmogus sunkiau vaikšto ir t.t.), o paskui visiškai nutrūksta. Fizinis kūnas nebe įstengia aprūpinti pirminėmis materijos formomis savo būtybės materialinių kūnų projekcijas kituose lygiuose. Fizinis kūnas pasidaro netinkamas ir nebereikalingas būtybei, kai tik nustoja aprūpinti jos materialinius kūnus pirminėmis materijomis ir ji atsiskiria. Įvyksta fizinio kūno mirtis. Bet tai tik fizinio kūno mirtis. Siela (būtybė)- materijos srautų visuma, sutirštėjimas, eteriniame, astraliniame ir mentaliniame lygiuose, tarp kurių toliau vyksta materijos cirkuliacija ir apribota apsauginiu energetiniu sluoksniu, ten yra  sukaupta atmintis, toliau lieka gyventi tame lygyje, kurio ji per savo vystymosi procesą pasiekė. Tarp eterinio, astralinio ir mentalinio kūnų toliau vyksta materijų cirkuliacija, bet ji tarsi sulėtėja, nes gaunamų pirminių materijų kiekis, iš supančios erdvės tame planetos lygyje, kuriame randasi būtybė yra nepakankamas vystymuisi.
 

 Siela (būtybė) tarsi miega, ilsisi ir laukia sekančios jai atsirandančios progos patekti į fizinį kūną, kad galėtų toliau vystytis sielos vystymosi visatos auksinių keliu. Ta proga atsiranda tada, kai užsimezga vaisius, kurio genetikos lygis atitinka būtybės lygį. Bet kuo būtybė aukštesnio lygio, tuo ilgiau jai reikia laukti savęs verto vaisiaus. Tai gali tęstis ir 1000 metų, trumpiau ar ilgiau. Kas reguliuoja tą atitikimą? 
Vaisiaus užsimezgimo metu įvyksta energijos srauto išmetimas į erdvę, kuris pasiekia tam tikrą mūsų planetos erdvės materialinį lygį, sluoksnį (eterinis, astralinis, mentalinis). Tai priklauso nuo žvaigždžių išsidėstymo, o tiksliau nuo mūsų saulės sistemos vietos tuo metu visatoje ir ten cirkuliuojančių materijų, kurios turi įtakos mūsų planetos erdvės sluoksniams, žmonių santykių stiprumo, iš meilės ar atsitiktinai, naudojo ar ne svaiginančias, o tiksliau slopinančias energijos srauto protrūkį medžiagas, žmogaus būtybių užmezgusių vaisių genetikos išsivystymo lygio. Įvairiuose erdvės materialiniuose lygiuose, randasi atitinkamą išsivystymo lygį turinti siela (būtybė), kuo aukščiau tuo ir būtybės esančios ten išsivystymo lygis bus aukštesnis (turės daugiau būtybės materialinių kūnų). Po energijos protrūkio, vaisiaus užsimezgimo metu, kuris atidaro barjerus tarp erdvės materialinių sluoksnių, būtybė tarsi pasinaudoja atsidariusiu tuneliu, tarp skirtingų lygių ir prasiskverbus į fizinį lygį,  prisikabina prie susidariusio vaisiaus. Bet vaisius pradinėje vystymosi stadijoje būna sudarytas tik iš kelių pirminių ląstelių ir neatitinka, pagal savo struktūrą, žmogaus būtybės, tiesioginiam susijungimui su vaisiumi. Vaisius turi būti pasiekęs tam tikrą išsivystymo lygį, kad žmogaus būtybė galėtu pilnai susijungti su juo. Tam pasitarnauja būtybės gyvūnų, kurių rūšys jau yra išnykusios mūsų planetoje ir tos būtybės neturi galimybės gauti pirminės materijos, būnant savo fiziniame kūne. Tokios būtybės prasiskverbia į žmogaus vaisiaus užuomazgą ir paeiliui vysto jį, iki tam tikros stadijos, kol vaisius atitiks kito gyvūno būtybei, taip vyksta tol, paeiliui kečiantis gyvūnų sieloms, kol embrionas tampa atitinkantis susijungi su žmogaus būtybe, kuri prisikabino prie jo apvaisinimo metu. (Visa tai aišku negalima priimti kaip tiesą, tik kai pabandymą paaiškinti. Iš tikro dvasinė žmogaus sudedamoji įsikūnija tik 8 dienoje po kūno gimimo)
Būtybės gyvūnų, kurios paeiliui fiziškai vysto vaisių (iš anatomijos žinių žinom, kad iš pradžių vaisius įgauna panašią į žuvies, vėžiagyvio ir tt. formas, tik po to žmogaus), gauna galimybę pasipildyti materijos atsargomis būdamos fiziniame kūne. Tai bendradarbiavimas, kuris duoda abipusę naudą, vieni gauna galimybę pasipildyti pirminės materijos atsargomis būnant fiziniame kūne, kiti gauna fiziškai išvystytą vaisių žymei aukštesnio lygio žmogaus būtybei įsilieti. Žmogaus būtybė, kuri formuoja vaisių, išnaudoja labai daug savo energijos, todėl dingsta ryšys tarp žmogaus būtybės lygių ir fizinio kūno. Todėl žmogus ir neatsimena savo buvusių fizinių įsikūnijimų mūsų planetoje. Žmogui vystantis, įgyjant žinias, tie ryšiai, tarp materialinių būtybės lygių ir fizinio žmogaus kūno atsistato ir pasiekus atitinkamą išsivystymo lygį, žmogus gali gauti savo praėjusių gyvenimų atmintį, tiksliau atidaryti barjerą į materialinį žmogaus būtybės lygį, kuriame ta atmintis saugoma.
Fizinis kūnas reikalingas būtybei tam, kad ji toliau galėtu vystytis auksiniu sielos vystymosi visatos keliu. Fizinio kūno mirtis tai tik kaip sudėvėto rūbo, daugiau netinkančio, numetimas. (Tame yra tiesos grūdas, tik praleista tai, kas svarbiausia. Asmenybei-dvasiai reikia susijungti su Siela -dvasinio pasaulio dalimi)
 

Po mirties mūsų būtybei atsidaro visi materialiniai jos lygiai, kuriuos ji sugebėjo išdirbti, per savo visus fizinius įsikūnijimus ir kuriuose kaupiama visų įsikūnijimų fiziniame pasaulyje sukaupta atmintis. Tada būtybė sužino, ar pasiekė progresą savo vystymesi ar atvirkščiai, nusileido žemyn ir kitame fiziniame įsikūnijime gaus žemesnio genetinio lygio fizinį vaisių. Bet kai tik būtybė įsilieja į naują fizinį vaisių, viskas tarsi prasideda iš naujo, nuo švaraus lapo. Žmogus nebe atsimena savo buvusių gyvenimų patirties. Gamta sutvarkė pasaulį taip, kad žmogus gimęs galėtu viską pradėti iš naujo, nes jei jis turėtų galimybę atsiminti savo buvusius gyvenimus, greičiausiai nenorėtų vystytis, o tik naudotis esama patirtimi, nebūtų vystymosi progreso, svarbiausio ko mes turime siekti. (Todėl kad iš tikro vystosi nauja asmenybė-dvasia, tik siela ta pati, su savo visomis buvusių asmenybių prielipomis)

 

 
Jeigu žmogus savo vystymesi nusirita, iki gyvuliško lygio, jo būtybei, atsiranda galimybė patekti, po fizinio kūno mirties, į žemiausią planetos materialinį lygį. Ten randasi ne tik  gyvenančių gyvūnų sielos, bet ir išnykusių gyvūnų sielos, kurios jau nebeturi kur sugrįžti,  fiziniame pasaulyje (kartais, tai vadinama pragaru). Tokių parazitų yra ir fiziniame planetos lygyje.
(Na čia daugiau iš žmogaus proto kūrybos srities, daugiau nėra ką bepridurti)
Jeigu žmogus miršta priverstinai (nužudomas), jo siela patenka į artimiausią mūsų fiziniam lygiui, (eterinį) lygį. Tokių žmonių būtybės, gali patekti į musų fizinį lygį. Tai dažniausiai atsitinka naktį, nuo 12 iki 4 valandos nakties, nes tuo metu, kokybiniai barjerai tarp skirtingų planetos lygių, žymiai susilpnėja, o ypač per pilnatis.
 Taip pat jei žmogus nusižudo, jo būtybė irgi negali pasiekti aukštesnio, kaip eterinį planetos lygį, ar lieka fiziniame lygyje šalia mūsų. Todėl dažnai tampa eterinių ir astralinių gyvūnų maistu. Bet jei tokio savižudžio siela turi gana stiprią energetinio lauko apsaugą, ji lieka egzistuoti šalia žmonių. Kai kada, tokios sielos pasireiškia save įvairiais "poltergeistai ir pn. ", kurie iki šiol stebina šiuolaikinius " mokslininkus", nesugebančius to paaiškinti. Kas svarbiausia tokios savižudžių būtybės (sielos), iškrenta iš persikūnijimo rato, jos visam laikui lieka tokiame būvyje. Todėl egzistuoti taip jos gali, tik siurbdamos energiją iš kitų fizinių kūnų žmonių ar gyvūnų.
Žmogus fiziniame kūne turi gana stiprią energetinę apsaugą, kurios negali įveikti jokie parazitai (eteriniai, astraliniai), nei "Vaiduokliai" (sielos savižudžių ar nužudytųjų). Bet tik fiziškai sveikas žmogus. Jei žmogus vartoja alkoholį, narkotikus, serga sunkiomis ligomis, jo energetinė apsauga žymiai sumažėja, prie jo gali prisikabinti eterinė ar astralinė būtybė, kuri siurbs jo energiją. Na o toks žmogus dar labiau silps, gali atsirasti papildomos ligos. Ten kur prisikabina būtybė fiziniame kūne, dažnai atsirasti vėžio auglys.

 Atsiminsim kad kiekvienas gyvas organizmas turi apsauginį psi-lauką (energetinį), kuris užtikrina maksimaliai palankias sąlygas funkcionuoti bet kuriam daugialąsčiu organizmui, gindamas jį, nuo kitų psi-laukų. Be to apsauginis laukas leidžia maksimaliai susikaupti energetiniam potencialui, iš materijos formų, atsirandančių organizmui skaidant maisto produktus.
Energetiniai vampyrai susiranda gyvūną ar žmogų su pažeistu apsauginiu psi-lauku, per jį prasiskverbia į tokio gyvūno būtybės struktūras ir pasiima sau dalį gyvybės jėgos - energetinio potencialo, generuojamo tos aukos organizmu. To pasekoje vyksta žymiai greitesnis fizinio kūno senėjimas, tokie gyvūnai greičiau miršta. Toks energetinis įsiskverbimas gali būti laikinas ar pastovus.
Bet kad tie parazitai galėtų įsiskverbti, jie turi įveikti kokybinius barjerus, tarp fizinio ir eterinio mūsų planetos lygių, o kai kuriais atvejai netgi du tokius barjerus - eterinį, astralinį. Tam reikalingas potencialas. Skirtingu paros metu, šių barjerų storis skiriasi. Maksimaliai tankus barjeras būna dieną ir minimaliai naktį.
Tai yra todėl kad dienos metu saulės energija prisotina visus žemės lygius. Naktį šie lygiai praranda dalį energijos ir barjerai tarp lygių suplonėja. Maksimaliai suplonėja barjerai, tarp skirtingų planetos lygių, nuo 12 iki 4 valandos ryto. Barjerų tankiui ir storiui turi įtakos ir mėnulis. Iš visų mūsų planetos lygių, jas sudarančios materijos, nuteka į mėnulį, prisotindama jo  materialinius planus. Taip pat, kaip saulė pripildo visus žemės materialinius planus. Maksimalus materijų nutekėjimas iš mūsų žemės vyksta per pilnatis, kas priveda prie kokybinio barjero suplonėjimo tarp fizinio ir eterinio lygių. Prie to dar sustiprėja žmogaus negatyvus poveikis iš žemutinio astralinio planetos lygio. Neutralizuojant tą neigiamą poveikį, žmogus išnaudoja daugiau energijos, tuo silpnindamas savo apsauginį psi-lauką. Todėl per pilnatį tas apsauginis laukas tampa silpniausias, na o pas sergantį dar labiau.

 

 

 

 
Tai palankios sąlygos veikti astraliniams gyvūnams. Per pilnatis, neigiamas poveikis iš eterinio ir žemutinio astralinio planetos lygių, maksimalus, žmogaus apsauginis psi-laukas maksimaliai susilpnėjęs, o kartais ir visai išnykęs, į fizinį žmogaus kūną gali įeiti, ne tik būtybė to žmogaus, kuriam priklauso, fizinis kūnas, bet ir bet kuri kita būtybė iš eterinio ar astralinio planetos lygio.
Tuokiu būdu būtybė svetimą fizinį kūną, gali užgrobti laikinai arba visam laikui. Tada būtybė "šeimininkė" blokuojama, būtybės "užgrobikės", ji atjungiama nuo savo fizinio kūno pilnai kaip ir po mirties.
Fiziniame kūne esant svetimai būtybei, tas kūnas tampa jai priemone, kurios pagalba būtybė-užgrobėja tenkina savo poreikius. Fizinį kūną galima palyginti su rūbais, kuriuos žmogus prieš miegą nusirengia, o paskui vėl apsirengia.
Ir jeigu kažkas, kol jūs miegojote, apsivilkęs jūsų rūbais darė ką norėjo, paskui juos gražino jums, tai aišku jūs nežinosite, ką veikė tas žmogus, apsivilkęs jūsų rūbais, kol jūs miegojote. Toks dalykas dažnai paplitęs tarp žmonių su psichinėmis ligomis.
Dabar apie lunatizmą.
Taip vadinamas lunatizmo reiškinys, yra nepilno užgrobimo, fizinio kūno svetima būtybe, pavyzdys. Kada būtybė-užgrobėja, negali pilnai įsijungti, į svetimus smegenis ir valdyti visomis smegenų, fizinio kūno funkcijomis. Ji įsijungia, tik primityvių smegenų struktūrų lygyje, kas pasireiškia mechaniniais (nesuvokiamais) judesiais, lunatizmo būsenoje.
Jeigu į neapsaugotą fizinį kūną įeis astralinio lygio gyvūnas, tai kūnas ir elgsis, kaip gyvūnas. Na turbūt suprantama, kad tai vyksta laikinai, kol yra pilnatis ir susilpnėjęs apsauginis psi-laukas. Nereikia turbūt priminti, kad tą apsauginį energetinį lauką, labai susilpnina alkoholis ir narkotikai. Ne veltui alkoholikai dažnai mato, juos puolančius, eterinius ar astralinius "velniukus" (išnykusius fiziniame planetos lygyje gyvūnus)
.
Toks žmogus muistosi, bando juos nubaidyti, nesuprasdamas kad to padaryti nepavyks. Tie parazitai, gyvena mus supančios erdvės kituose lygiuose, kuriose neveikia fizikiniai dėsniai, iš mūsų esamo fizinio sluoksnio, o veikia visiškai kiti. Kad juos pašalinti nuo fizinio kūno, reikia suprasti struktūrą ir iš kokių materijų jie sudaryti, žinoti dėsnius veikiančius tame erdvės sluoksnyje ir turėti sugebėjimus tai atlikti.
Žmonės sugeriantys energiją iš aplink esančių žmonių, kurių energetiniai apsaugos laukai yra silpni nuo gimimo, ar susilpnėję po ligos (energetiniai vampyrai). Toks žmogus iš kurio išsiurbiama energija (materija), pasijaučia silpniau, šalia tai atliekančio parazito. Kartais eteriniai parazitai (gyvenantys tik tame erdvės sluoksnyje) panaudoja žmogaus kūną kaip tarpinę grandį, energijai išsiurbti iš kitų žmonių. Žmonės per kurių kūnus vykdomas toks materijos siurbimas, dažniausiai nieko nejaučia ir net neįtaria apie savo "šeimininkus", slapta atliekančius negerus darbus. Tokiomis aukomis vėlgi dažniausiai tampa žmonės, su silpna energetinio lauko apsauga, lengvai prieinama parazitams. Tose vietose, kur tokie parazitai prisitvirtina ir būna ten ilgą laiką, fiziniame žmogaus kūne atsiranda fiziologiniai pakitimai. Dažniausiai tai pasireiškia kenksmingais augliais, vėžinių ląstelių atsiradimu tose vietose.
   Miegant žmogui, siela irgi atsiskiria nuo kūno, kad jis galėtu pailsėt nuo maisto perdirbimo ir pastoviai susidarančių toksinų kiekio, kad galėtų prasivalyti. Kartais būtybės, miego metu, patenka į tą eterinį lygį. Tada žmogus sapnuoja, kad jį persekioja siaubingi žvėrys. Jis prabunda išpiltas šalto prakaito. Žinoma būtybė grįžusi į savo fizinį kūną yra saugi, nes jis turi gana stiprų apsauginį psi-lauką, kurio negali įveikti astraliniai gyvūnai. Bet būna atvejų kada būtybė nespėja grįžti į savo fizinį kūną ir tampa astralinių parazitų auka, sakoma žmogus mirė sapne. Prieš miegą patariama mintyse sustiprinti savo energetinę apsaugą.
 Žinoma būtybė negali palikti fizinio kūno staiga, reikia tam paruošti kūną. Todėl žmogaus smegenys dalį laiko dar dirba aktyviame režime, po to prasideda taip vadinamo greito miego fazė - užmigimo fazė.
Toliau smegenys pertvarko savo darbo režimą taip, kad būtybė pradeda išeidinėti iš fizinio kūno apsauginio energetinio lauko ribų. Smegenų biopotencialo keitimosi greitis žinoma sumažėja - antroji miego fazė.
Vis toliau išeinant būtybei iš fizinio kūno, smegenų neuronuose vykstantys procesai vis lėtėja ir lėtėja - trečioji miego fazė.
 Kada būtybė (siela) išeina iš fizinio kūno pilnutinai, smegenų neuronų darbo aktyvumas krenta iki minimumo - ketvirtoji miego fazė.
Tokioje būsenoje smegenys nepasiruošę staigiam būtybės grįžimui į fizinį kūną. Kokiu būdu tai vyksta? Pilnai išėjus būtybei iš fizinio kūno, periodiškai aktyvuojasi  raumenys, kurie judina akių obuolius. Tai iššaukia nervinius signalus, kurie aktyvuoja atitinkamas galvos smegenų žievės zonas (pakaušio optines zonas). Kas leidžia smegenims neatsijungti pilnutinai. Akių raumenų judesių signalai sudaro sąlygas, esant kurioms, smegenys dalinai aktyvuojasi ir pereina į būseną, tolygią tai kuri buvo būtybei išeinant iš fizinio kūno. Smegenys yra būsenoje, kuri leidžia priimti būtybę į kūną, bet kurią akimirką, greitam atsibudimui, greitai aktyvuotis. Tokia smegenų aktyvavimas vyksta kelis kartus, miego eigoje.
 Kai būtybė pradeda grįžti į fizinį kūną, prieš prabudimą, smegenys staigiai aktyvuojasi - atsibudimo fazė. Tuo metu būtybė grįžta į fizinį kūną ir žmogaus būsena grįžta į  kuri buvo prieš užmingant, atsibunda.
Praeitis, dabartis ir ateitis, egzistuoja viename laike, bet tik dabartis turi materialinę formą, harmoninga mūsų egzistavimui. Mes, net nesusimąstome apie tai, kaip plaukiame iš praeities į ateitį, per dabartį.
Kiekviena mūsų dabarties akimirka, virsta praeitimi, o ateities - dabartimi. Mes įkvepiame orą iš mūsų ateities ir iškvepiame į praeitį. Užtenka nutrūkti šiam procesui ir nutrūks mūsų gyvenimas. Mūsų iškvepiamas oras, prisotintas angliarūkštinėmis dujomis, mums jau praeitis, bet jis niekur nedingsta, tuo metu, kai įkvepiamas oras, mūsų ateitis, kuris irgi jau yra. Netgi su šiuo paprastu pavyzdžiu, darosi aišku, kad ateitis, dabartis, praeitis, egzistuoja vienu metu ir yra materialūs, todėl kad įkvepiamas iš ateities oras jau egzistuoja, tai kaip mūsų iškvepiamas oras irgi niekur nedingsta. Įkvepiamas iš ateities ir iškvepiamas į praeitį oras, skiriasi vienas nuo kito, tik savo chemine sudėtimi. Kitaip sakant, materija iš ateities, praeidama per dabartį ir patekdama į praeitį, keičiasi, skiriasi nuo tos, kuri buvo ateityje. Toks pokytis vyksta dabartyje. Žinoma, tai tik vieno mūsų gyvenimo akimirksnio supratimas, šis procesas atspindi ne, tik kvėpavimo procesą, bet ir visą kitą, vykstantį  tuo pačiu principu, nepriklausomai nuo to, suprantame mes, ar ne. Paprasčiausiai ateičiai, pereinant per dabartį, į praeitį, vyksta žymei kardinalesni materijos pakitimai nei kvėpuojant. Jeigu nebūtų augalijos pasaulio, kuris iškvepiamas angliarūgštines dujas paverčia į biomasę ir atstato atmosferoje deguonies kiekį, pas žmogų ir ne tik, nebūtų ateities. Augmenija, mūsų iškvėptą angliarūgštinį į praeitį, perdirba ir paverčia, mūsų ateities deguonimi. Gaunasi, kad augmenija, savo dabartyje sugeria angliarūgštines dujas iš mūsų praeities ir sudaro deguonį, mūsų ateičiai. Iškvepiamas žmogaus oras prisotintas angliarūgštinėmis dujomis, jam yra praeitis, o augalams absorbuojantiems angliarūgštines dujas, ateitis. Tuo tarpu kai pagaminamas saulės šviesoje deguonis yra praeitis augalams, o ateitis žmonėms. Visi užmiršo, kad laikas tik išgalvotas vienetas, įvestas dėl patogumo žmonėms bendrauti tarpusavyje, o tikrovėje jo nėra. Yra grandinės procesų, materijos pasikeitimo. Taip ar kitai, netgi tokiame paprastame pavyzdyje matosi, kad viskas šiame pasaulyje surišta. Darosi aišku, kad daugelis vykstančių vienu metu ir ne, procesų surišti tarpusavyje ir bet kokie pakitimai viename procese, sukels pakitimus visuose kituose, vykstančiuose dabartyje, praeityje ar ateityje. Todėl, kad pakeisti praeitį, reikia pakeisti visą spektrą procesų praeityje, dabartyje, ateityje. Būtina keisti viską procesuose, vykstančiuose iš ateities į praeitį ir atvirkščiai.
 Tai padaryti gali tik žmogus pasiekęs kūrėjo lygį. Sugebėjimai ir galimybės veikti realybę planetiniame  ir aukštesniuose lygiuose, atsiveria tik tada, kai žmogus pasieks tokį evoliucinio vystymosi lygį, kuriame jis pilnai supras savo veiksmų atsakomybę. Toks apribojimas atsirado po to, kai Atlantai, naudodamiesi savo genetiniais sugebėjimais ir nepasiekę sielos vystymosi atitinkamo lygio, pridarė daug bėdos, buvo arti to, kad sunaikinti savo planetą. Būtent po to, kai buvo išgelbėta tas, kas dar buvo įmanoma, aukštieji stebėtojai nusprendė apsaugoti ateitį, nuo tokių "vaikiškų" veiksmų. Planetos viduje buvo patalpintas specialus generatorius, blokuojantis žmogaus galimybes, todėl mes ir naudojamės tik 5% smegenų, kiti 95% lieka nepanaudoti. Kaip jau sakiau, kad atsivertų daugiau smegenų veiklos ir tuo pačių galimybių, žmogus turi praeiti sielos evoliucinio vystymosi etapus. Žmogus pradeda savo vystymąsi, iškart po gimimo. Nuo gyvulio stadijos, etapais praeinant protingo gyvulio stadiją ir žmogaus sąvasties. Evoliucinio judėjimo metu nuo gyvūno prie protingo gyvūno ir nuo protingo gyvulio prie žmogaus sąvasties, vyksta paprasta evoliucinė reaktyvacija jau turimų sielos kūnų, su kuriais siela įeina į kiaušialąstę, apvaisinimo metu. Esant minimaliam sielos išsivystymui, būtybė turi tik du materialinius kūnus, antrą ir trečią (efyrinis ir astralinis ). Reaktyvuojant antrąjį materialinį kūną, žmogus pereina iš gyvulio stadijos į stadiją protingo gyvulio. Reaktyvuojant evoliuciškai trečiąjį materialinį kūną, žmogus pereina iš protingo gyvulio stadijos į žmogaus sąvasties stadiją. Šioje evoliucinio vystymosi stadijoje, kiekvienas žmogus sugeba veikti realybę tik savo fizinio kūno lygyje. Tik evoliuciškai įdirbus savo ketvirtą materialinį kūną, žmogui atsiranda galimybė aktyviai sąveikauti, su jį supančia realybe, iš pradžių žinoma gana ribotose apimtyse. Ir tik paeiliui išdirbus savo sielos penktą, šeštą, septintą materialinius kūnus, žmogus išeina į planetinį realybės poveikio lygį. Tuo baigiasi žmogaus vystymosi planetinis ciklas ir prasideda kosminis, kuris savo ruoštu, turi daug evoliucinių laiptelių. Planetinio ciklo pabaiga, leidžia žmogui išeiti iš planetinės evoliucinės nelaisvės, įveikus visus šešis planetinius kokybinius barjerus. Tai neįmanoma, jei besivystydamas žmogus negaus pašviesėjimo žiniomis ir nesupras atsakomybės už savo veiksmus. Todėl, kad 
išlaisvinti
iš generatoriaus blokavimo, žmogus turi įdirbti šešis savo materialinius kūnus.
Žmogus savyje suderina du evoliucinius procesus. Biologinio vieneto evoliuciją ir sielos evoliuciją. Sielos evoliucija neturi nieko bendro su religija, o parodo žmogaus būtybės vystymąsi, kuris realus ir materialus. Biologinė evoliucija prasideda nuo vaisiaus užsimezgimo momento, kada į apvaisintą kiaušialąstę įeina būtybė ir pradeda formuoti fizinį kūną. Biologinė evoliuciją galima skirstyti į :
 Vidinę vaisiaus evoliuciją, nuo vienaląstės (kiaušialąstės) iki sudėtingo daugialąsčio fizinio organizmo.
Išorinę žmogaus vystymosi evoliuciją, kurią galima suskirstyti į :
Gyvūno stadiją; Protingo gyvūno; Žmogaus sąvasties; Aukšto išsivystymo lygio žmogaus (religijoje vadinamo dievo).
Žmogus gimsta potencialiai protingas. Tai reiškia, kad kūdikis gimsta gyvūnu, su galimybe, evoliuciškai išsivystyti iki aukšto išsivystymo lygio žmogaus. Tai vyksta etapais....

 

 

Peržiūrų: 9369 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 4.2/8
Viso komentarų: 161 2 »
1 dona   (25.10.2010 18:36)
nu cia daug gilintis reikia labai protinga

2 virgis   (02.11.2010 10:27)
"Gilintis", visada reikia. Mano tikslas ir yra sudominti, kad žmogus vėliau pats pradėtų "gilintis", ATSIBUSTŲ!!!

3 12345   (09.01.2011 21:19)
ir kas bus kai ATSIBUS???

5 virgis   (12.01.2011 14:34)
Kai atsibus tai pamatys kas darosi tikrovėje ir norės pakeisti tą mėšlą. Na o tai įmanoma tik tada kai tokių atsibudusių bus dauguma. cool

4 12345   (09.01.2011 21:23)
Nei tu nei aš to 90% vistiek nepamatysim. NIEKADA ...

6 virgis   (12.01.2011 14:54)
Svarbu norėt ir tikėt, tada bus šansas tai padaryti. O jei nenorėsi tai ir niekada nepadarysi to. Juk neišmoksi daryti to ko niekada nebandysi, netikėsi tuo ir nesistengsi to padaryti. Tokias galimybes pamatyti tuos 90% turi kiekvienas žmogus, žinoma tai priklauso nuo kiekvieno skirtingų sugebėjimų. Vieniems pasiseka ir jie jau gimsta su tokiais sugebėjimais, kitiems reikia juos išvystyti. Na čia vėl du būdai, kai tas procesas pagreitėja pertvarkius smegenis (tiksliau sukūrus atitinkamas struktūras jose, tuo užsiima pavyzdžiui akademikas Levašovas ir tai pasirinktinai, nes kvailas žmogus gavęs sugebėjimus gali pridaryti bėdos, siekdamas naudos tik sau) ar bandant išvystyti tas galimybes pačiam, laikas žinoma priklausys nuo individualių savybių, vieniems pasiseks greičiau kitiems lėčiau. Dar kartą pasikartosiu kad potencialą turi visi be išimties... Seniau visi žmonės tai galėjo ir veikė pas juos ne 5% smegenų o visi 100% , bet kas iš to išėjo pats matai (termobranduolinis karas tarp Atlantų ir Arijų ar dar vadinamų Giperborėjų) todėl dabar tokie sugebėjimai atsiveria tik tiems kurie pasiekia atitinkamą atsakomybės dorovės lygį, kiti 95% smegenų blokuojami generatoriaus, kurį pastatė mūsų protėviai kad vėl neprikrėstume ko nors panašaus.

7 mecislovas   (28.02.2011 16:55)
Daugiamates erdves modelis,daugiama2io zmogaus organizmo modelis veikia realiai gyvenime. )))))))))))))))
Net gydytis galima,net save tobulinti ,,,,,Visas metodas aprasytas L.G.Pucko knygose ,,biolokacija visiems" ir daugiamate medicina" ir ,,Daugiatis zmogus".
Metodika lengvai valdoma,lengva net bet kurias infekcijas pasalinti ir be jokiu vaistu...

10 bustas   (18.03.2011 17:28)
Sveiki, gal patarsit kur galiu įsigyti tas Pučko knygas? Kokia leidykla išleido? (skaitau lietuvių ir rusų kalbomis)
Ačiū

8 virgis   (02.03.2011 12:24)
Tai pasidalink... Parašyk tekstą čia... Info yra nemokama ar tamsta nori uždirbti tuo. Kiek pastebėjau tokių komentarų primėtęs visame Inete ir visur reikalauji kad tau paskambintų. Jei tai tikros žinios einančios iš širdies - jos turi būti paviešintos, o ne parduodamos ar jūs ne Šviesos darbuotojas. Mecislovai laukiame tamstos straipsnio....

9 virgis   (02.03.2011 12:34)
mečislovas rašo:
2009-11-21 21:36

Man dabar 52m . jaučiuosi žymiai tvirčiau nei prieš dvidešimt metų. Pasakysiu tik tai,kad pas medikus einu tik gauti pažymą jog esu sveikas (dėl darbovietės.)Aš mikroelementų ir kt trūkumą nustatau su švytuokle(biolokacija) pagal skalę ,,mažai-norma-daug,, . Jei rodo kad mineralų mažai,tada česnako tris skilteles sutraiškau su grūstuve ir užpilu karšto vandens stikline,o po 30 min mišinį išgeriu .Pagal sudėtį česnakas labai turtingas mikroelementais ir kt medžiagomis. Dažnai ant sumuštinio užbarstau jūros kopūstų(laminarija) pirktų vaistinėse.
Visa tai yra niekai,palyginant su tuo ,kad savo organizme pašalinau patogeninius mikroorganizmus-virusus,grybelius,nuo pat vaikystės buvusias helmintus. Visą tai dariau su daugiamate medicina-metodu aprašytu L.G.PUČKO knygose ,,biolokacija visiems,, ir ,, daugiamatė medicina,,. Metodika sako,kad medžiagų įsisavinimas priklauso nuo fizinio kūno valdymo iš sielos-dvasios-sąmonės lygių,priklauso nuo organizmo subtiliųjų sluoksnių funkciuonavimo(Dvasinis kūnas,mentalinis kūnas,kauzalinis kūnas,intuityvinis-užjaučiantysis,astralinis,eterinis kūnas).Gaunasi taip,kad fiz kūnas yra tarsi akmuo jūros dugne,o jį supa įvairūs vandens sluoksniai,pagal savo tankumą vienas nuo kito besiskiriantys net labai. tas pats yra ir su organizmo daugiasliuokne sistema- parašiau eilės tvarka pagal svarbą ir herarchijinę valdymo svarbą. Kiekvienas kūnas turi savo valdymo fiziologinį klasterį fiziniame kūne,kuris susideda iš atitinkamos čiakros,atitinkamos liaukos endokrininėje sistemoje,tam klasteriui priskiriamų organų ir tarpusavio ryšio ir apykaitos kanalų kurie yra pagrindinai eteriniame kūne(pats artimiausias fiziniam kūnui auros sluoksnis).
Visur egzistuoja savireguliacija,visur yra savos priežastys vienai ar kitai savireguliacijos sistemos sutrikimui -visa tai fiksuojasi subfizikos lygyje tarp lastelinėje energoinformacinėje erdvėje holografinių solitonų formoje.Holografinis solitonas yra kairinio sukimosi energetinis sukūrys galintis pernešti informaciją.
Jei toks holografinis sukūrys ir net keletas susiformuoja sakykime širdies meridiane,užblokuoja fiz.širgies medžiagos apykaitos kanalą-tai suprantama kad atsiras patologija,o jei užblokuos energijos apykaitos kanalą tai fiz.priežasties gydytojai neras,o bus kažkokia funkcinis sutrikimas,tas pats gal būt atsitiks ,jei sugadinamas informacijos apykaitos kanalas ir tuo pačiu valdymas iš visų herarchinių struktūrų-liga pasireiškia tik to kanalo užblokavimo pilnumo procentais. Mano aštuonių metrų praktikoje medžiagos apykaitos kanalas sugadinamas labai retai,o kiti randami gana dažnai…
Iš aprašytos schemos matyti,kad ne nuo medžiaginio produkto suvalgyto kažkada priklauso organizmo sveikata.Žinoma,sąmonė nieko negalės padaryti,jei į kūną neatneši reikalingos medžiaginės bazės,tik juk mes visi valgome nuolat,daugelis net gali visko kas tik žemėje yra-tačiau ar nuo to ligų pamažėjo,ar sveikesni yra?


11 Undine   (11.04.2011 22:07)
Nesamoningas straipsnis....Tiesos gal tik 10 %..Abejoju tas kur rase ar isvis suprato apie ka raso... :))

12 Arturas   (02.05.2011 14:06)
Atpazistu Levasovo informacija. Dar karta PAGYRIMAS : saunuolis esi, tesk taip toliau!

13 xxx   (25.05.2011 12:18)
Ir is kur gi tu cia tas istorijas tokias trauki man labai idomu. cia kaip vienas dedukas is suduzusio laivo atsirado po 5m ir pradejo rasytui knygas kur jis ten buvo kaip jis ten ka mate. o po to pries mirti patvirtino, kad tai tik jo fantazija buvo, nes norejo bapkiu uzsikalti,. man panasiai ir tavo sios beletristikos skamba.

1-10 11-13
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Birželis 2010  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930
Statistika

Tinkle viso: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0