Kas svarbiausia... - 9 Января 2016 - Šviesos keliu
Sekmadienis, 04.12.2016, 14:08
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2016 » Sausis » 9 » Kas svarbiausia...
13:23
Kas svarbiausia...

Kas svarbiausia...

 

Ne kaip ir kur eini svarbu,

O kiek savam kelį kitiems padėjai.

Kiek atlikai žmonėms gerų darbų,

Ar nuoširdžiai tu to norėjai?

 

Kiek turim žemėje žmonių,

Tiek turim ir kelių,

Bet įvairovėj sektų, religijų, tėkmių,

Mažai kas žengia dvasios takeliu.

 

Takelis tikras dvasingumo – vienas.

Nors paslėptas jis sąmonės migla,

Rast gali tai keliautojas kiekvienas,

Jei dominuos ramybė ir minčių darna.

 

Tam reikia pasikliauk jausmu giliu,

Ką intuicija dažnai vadina.

Jausmų pasauly nėr tabu

Ir spynos visos ten atsirakina.

 

Gyvent protu ir be jausmų?

Tik nežmogiai ir demonai tegali.

O kuo sistemai reiks daugiau tokių tarnų,

Tuo žmoniškumą stums sparčiau į šalį.

 

Bet renkas visad pats žmogus.

Priverst būt demonu jo nieks negali.

Spęst tau – ar dvasios tu Žmogus,

Ar velnio vykdai valią?

 

Kur dėmesys – ten ir žmogaus jėga,

Tai Dievo suteikta galia.

Gali tu kurt, ar griaut su ja.

Kas dominuos galvoj – to vykdoma valia.

 

Šiandien net fizikai suprato,

Kad pamatyt Šaltinį, tarp veidrodžių kreivų,

Reik prasimušt iš velniško septonų rato,

Nors daugeliui tai net neįdomu.

 

Jie ir toliau gyvais lavonais nori būt,

Gyvena mirtimi, tam sparčiai ruošias. 

Atrodo siektų vieno – kuo greičiau supūt.

Iš anksto mirčiai karstą, rūbus ruošias.

 

Ne “realybę karčią reikia čia patirt”,

Ne tam duota mums Sieloje Šviesa.

Ir dėmesį ne laikinam reikėtų savo skirt,

O tam, kas Laimė, Meilė ir Šviesa.

 

Tapt Angelu, į Amžinybę iškeliaut,

Tokia visų čia egzistavimo esmė.

Pradėkime visi tarpusavį bendraut.

Tokia mūs dvasios pergalės prasmė.

 

Išgelbėk Sielą – Tai svarbiausia,

Šiais ciklų Sankirtos laikais.

Dabar tam laikas tinkamiausias,

Kad Dievo vertais tapt vaikais...

 

Taikos ir ramybės

Peržiūrų: 1642 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 5.0/1
Viso komentarų: 7
1 laume   (11.01.2016 15:49)
Labutis visiems
   Perskaičiau šį eilėraštį (kaip ne kaip turiu lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos kvalifikaciją)
     ir prisiminiau SVAN , kuri šį psl.  vadino sekta.
Bet aš manau ir esu įsitikinusi, kad ji visiškai galvojo kitaip.
       SVAN ačiū Tau, kad supratai slengą.Vis dėlto gal parašyk.Tas klausoimas apie raudoną mėnulį man liko atviras.
    Ir dar įdomu, kaip dabar mąsto Vytautas, ar ir toliau pasitiki generatoriumi ( švytuoklė)
             P.s. AŠ dar niekaip nesuprantu, kas ta SIELA. 
            Su didele pagarba LAUMA

0  
2 virgis   (11.01.2016 20:35)
Siela tai yra dalelė iš už ribos, iš Dievo realybės pasaulio, uždaryta materijos kapsulėje. Juk iš esmės, kas tai yra žmogiškas gyvenimas, žmogaus fizinėje formoje? Tai dvasinės substancijos laikinas būvimas aukštuose molekuliniuose materijos konglomeratuose. Sakysime taip, kūnas tai tik savotiškas lukštas, kad subręstų vidinis vaisius, spermatozoidui (dvasiai-asmenybei) apvaisinus kiaušialąstę, kas ir yra Siela.
Pagrindinė žmogaus sudedamoji, aplink kurią ir išstatyta visa likusi jo konstrukcija – tai Siela, o Asmenybė, toje konstrukcijoje, yra modulis, dvasinei, kokybiškai naujai, tos jėgos transformacijai. Kaip protingos būtybės, su dvasine sudedamąja, žmogaus sudarymo idėja, apima dvasinį persiformavimą, su išsaugota pasirinkimo teise, materialaus pasaulio sąlygose. Iš savęs sukuriant tikrą Dvasinio pasaulio jėgų palydovą.
Ir tiksliau pasakyti ar paaiškinti labai sudėtinga, kadangi mes apriboti savo materialiu protu su jo asociaciniu suvokimu...Paaiškinti logiškai kas yra ten už tos ribos, iš principo yra neįmanoma. Kodėl? Todėl, kad žmogaus smegenys materialios ir jos pakankamai ribotos. O mintys, kad ir žymiai subtilesnė substancija, bet vis tik irgi materija. Dievo, Sielos pasaulį neįmanoma apibūdinti žodžiais, bet tai, kas už ribos, yra visiškai realu pačiam prajausti vidiniame lygyje giluminiais jausmais. Gal netgi daugiau tiktų pasakyti suvokti, kaip ir mintis, susikoncentravus į tą  beribį esantį mumyse tyrą šaltinį, į Dievo pasaulio vartus - Siela.
Žmogus gali pereiti į Dievo realybę, nes jame yra tos kitos realybės dalelė - tai yra Siela.  Dėl savo kompleksiškumo materijoje, žmonės sielą-amžiną priima už prasimanymą, o tuos iliuzinio apvalkalo-kūno egzistavimo trumpalaikius akimirksnius, priima už realybę ir tai vadina gyvenimu. Kuo daugiau dėmesys įsitraukia į Gyvuliško prado materialų žaidimą, tuo daugiau tos Švarios Meilės, Sielos šaltinis, apsitraukia plėvele. Tai apsunkina Asmenybės ryšį su Siela ir atitinkamai, su Dievu.
Asmenybė – tai, viso labo, tik gal būt būsimos, Dvasinės Būtybės individualios sąmonės užuomazga.  Dvasiniame plane, pati sau, ji visiškai nieko nereiškia. O štai Siela savyje turi didžiulį dvasinį potencialą. Bet be susiliejimo su Asmenybe, tas potencialas gali būti išnaudotas tuščiai. Ir tik kada įvyksta vibracijų abipusis rezonansas, savotiškas susiliejimas, Sielos "apvaisinimas” Asmenybe, gimsta nauja nemirtinga Dvasinė Būtybė, su individualia sąmone ir dideliu dvasiniu potencialu. Štai tada tampame reikšmingi ir pastebimi Dievo pasauliui. Tame ir yra žmogiško egzistavimo prasmė: arba pergalė amžinam Gyvenimu, arba pralaimėjimas Mirčiai.Tai ir yra Sielos išgelbėjimas iš materialaus pasaulio, kada jai nebereiks inkarnuotis vėl į materialų kūną ir laukti eilinį kart susiliejimo su sekančia asmenybe...
Reikia mokytis atverti meilę savo viduje – Meilę Dievui, Sielai – tada ji atsispindės ir išoriniame pasaulyje, leis pamatyti žmonėse jų dvasinio grožio pusę. Dievas iš tikro yra arčiau, nei žmogus gali sau įsivaizduoti.

3 laume   (12.01.2016 10:24)
Ačiū už paaiškinimą, kažką panašaus suvokiau ir pati.

4 Gėlė   (16.01.2016 12:15)
"net mūsų demokratiniais pasiekimais negalime pasitikėti šiame pasaulyje. Pagal vieną teoriją, tautų pažanga vyko tokia tvarka:

nuo vergovės - dvasinio tikėjimo link,
nuo dvasinio tikėjimo - didelės drąsos link,
nuo drąsos - laisvės link,
nuo laisvės - pertekliaus ir turto link, kur mes visi gyvename.

Bet nuo tol pažanga ėjo:

nuo gausos savanaudiškumo link
nuo savanaudiškumo - pasitenkinimo link,
nuo pasitenkinimo - apatijos link,
nuo apatijos - priklausomybės link,
nuo priklausomybės - atgal prie vergovės.

Pagrindinis ir neatskiriamas prasmingo progreso elementas, atrodo, yra dvasinis tikėjimas.
Pagrindinis elementas, turintis galios sunaikinti visus laisvės pasiekimus, yra savanaudiškumas. Tai yra pagrindinis padalijimas, pagrindinis kiekvieno save valdančio individo skaldantis elementas. Tai skaldanti kiekvienos visuomenės jėga."

Tunne Kelam

6 monntos   (24.01.2016 10:19)
Cia velgi,priklauso is kurios puses paziesi biggrin

5 Gėlė   (16.01.2016 12:26)
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-01-15-karo-lauko-ligonine-blogas-kristaus-pavyzdys-ir-cheminis-valymas/139604

7 Gėlė   (28.01.2016 20:10)
:)

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Sausis 2016  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0