Kas toliau? - 30 Января 2013 - Šviesos keliu
Trečiadienis, 29.03.2017, 03:18
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2013 » Sausis » 30 » Kas toliau?
18:22
Kas toliau?

Prabėgo 2012 metai, kurių taip nekantriai laukė daugumas, tikėdamiesi kas pasaulio pabaigų, kas nušvitimo ar pakylėjimo stebuklų. Bet nieko tokio neįvyko, nei prognozuotų trijų tamsos dienų, nei kitokių spec-efektų. Žmonija neišsiskirstė į tuos kas lieka trečiame išmatavime, kas pereina į ketvirtą ir penktą. Nors tokie išmatavimai Žemėje seniai egzistuoja ir juose gyvenama.

Neįvyko labai daug pranašauto: niekas neįgijo ypatingų galimybių, nepradėjo matyti kitų žmonių minčių ir tt.

O kas gi įvyko? Įvyko pokyčiai galaktiniame lygmenyje.

Tai įvyko žymiai švelniau nei prieš 26 000 metų ir tai dar vyks ilgai, taip pat kaip ir galaktinis poslinkis. Tai neša į Žemę energijas, kurios bus palankios pozityviems pokyčiams planetoje. Tie kas turi ekstrasensorinių sugebėjimų pajautė ir pamatė, kad pasikeitė erdvė. Tapo žymiai lengviau.

Kai ką pamatė ir astrologai.

December 1, 2012


Linija einanti iš dešinės į viršų kairėn – mūsų saulės sistemos plokštuma.

Linija einanti iš kairės į viršų dešinėn – galaktikos Paukščių takas ekliptikos plokštuma. 

December 21, 2012


Tą dieną mūsų saulė išsilygina taip, tik kartą kas 25 920 metų.

Visi pasikeitimai vyks palaipsniui ir pakankamai ilgai, aš tai jau kartoju ne kartą. Tiems, kas tikėjosi staigių pokyčių, teks nusivilti. O tokių buvo ir šio puslapio lankytojų tarpe.

Taip pat jau ne kartą sakiau, kad nereikia tikėti viskam, kas rašoma čenelinguose ir kad terminą pakylėjimas, galima interpretuoti, kaip sąmonės išplėtimą.

Tokią informaciją turėjo ir apie tai kalbėjo tie, kas tikrai turi ryšį su savo Aukščiausiuoju Aš. Iš tiesų, buvo keista stebėti pakankamai blaiviai mastančius žmones, tikinčius „pasaka apie pakylėjimą".

Pasakysime atvirai, pakylėjimo troško Ego. Juk tuo atveju nereikėję būtų keisti savęs (kaip praeities pakylėtiems meistrams), o reikėjo tik sėdėti ir laukti „dangaus palaimos", čenelingus valgant pusryčiams, pietums ir vakarienei. O taip pat skaitant džiaugsmingas prognozes, kai skirtingo išsivystymo lygio žmonėms, vienu ir tuo pačiu metu turi įvykti vienodi dalykai. 

Žinoma, kai tau pastoviai sakoma apie tavo „dieviškumą ir prašviesėjimą", tikinama kad pas tave viskas jau yra. Tau nereikia nieko daryti, tu jau pilnai išgydytas ir išsivalęs, tokiems tada labai lengva tuo patikėti.  O kas gali stipriau sustabdyti žmogų jo vystymesi? Štai toks tikėjimas į savo prašviesėjimą ir išskirtinumą, išsiaukštinimą, priskiriant sau gelbėtojų roles ir didelę svarbą. Bet dvasiniame pasaulyje nėra chaliavos, kaip jau ne kartą sakiau. Ir negalima patobulėti, jai keletą metų nieko nedarai savo vystymuisi, apart čenų skaitymo ir skraidymo meditacijose-aktyvacijose.

Dabar greičiausiai tokie žmonės yra labai nusivylę, kad jų „nepasiėmė į pakylėjimą". Greičiausiai jie ir toliau lauks pranašaujamų datų ateityje, ką kai kurie jau spėjo ir paskelbti šiame puslapyje.  Žinoma, tai jų pasirinkimas.

Yra ir kitokių, kurie netikėjo į pakylėjimą, bet tikėjo tuo, kad gruodžio dvidešimt pirmą dieną įvyks „kažkas gero". Staigiai kažkas pasikeis į gerą, kažkas padės žmonėms iš kosmoso ir tt. Tai irgi iliuzija. Nieko negali įvykti iš kart. Pasikeitimai nebus greitais.  Jie vyks palaipsniui ir supančiame pasaulyje atsispindės negreitai. Jie ir negali būti greiti. Naivu galvoti, kad per kelias dienas, savaites ar netgi mėnesius gali globaliai pasikeisti žmonijos sąmonė. Permainos sociume vyks, bet tam reikia laiko.

Todėl, laukti stebuklų, kad kažkas iš išorės atneš „stebuklingą tabletę" , laukti kad kažkas vietoje tavęs pakeis tavo gyvenimą, neproduktyvu.

Tam, kad kurti savo realybę, tam kad padaryti savo gyvenimą labiau sąmoningą, džiaugsmingesnį, pripildytu meilės, harmoningais santykiais, kūryba, tam kad pačiam tapti geresniu, išmintingesniu, nereikia laukti išorinių įvykių. Reikia paprasčiausiai dirbti su savimi. Žinoma, tai ne taip įdomu, kaip skaitant saldžius čenus, kadangi darbas yra darbas, bet be šito gyvenimas nesikeičia ir pabėgti nuo neharmoningos realybės į meditacijas,  tampa vis sudėtingiau ir sudėtingiau.

Žmonės serga liga, vadinama baime. Jos simptomai yra visos emocijos, kurios verčia žmones kentėti: pyktis, neapykanta, liūdesys, pavydas, išdavystė. Kai baimė pasidaro per didelė, protas ima klupti, ir mes tai vadiname proto liga, Nesveikas elgesys prasideda, kai protas toks išsigandęs ir žaizdos tokios skausmingos, kad atrodo geriau nutraukti ryšį su išoriniu pasauliu.

Jei savo proto būklę laikome liga, randame ir vaistą. Nėra reikalo ilgiau kentėti. Pirmiausia mums reikia tiesos, kuri atvertų žaizdas, išvalytų nuodus ir jas užgydytų. Kaip tą padaryti?

Turime atleisti tiems, kurie, mūsų nuomone, mus nuskriaudė. Ne todėl, kad jie nusipelnė atleidimo, o todėl, kad mes save labai mylime ir nenorime toliau mokėti už neteisybę.

Atleidimas yra vienintelis kelias pasveikti. Mes galime atleisti, nes jaučiame sau gailestį. Galime pamiršti savo pasipiktinimą ir paskelbti: „Gana! Daugiau nebūsiu didysis Teisėjas, kuris eina prieš mane. Daugiau savęs nebausiu ir neplūsiu. Daugiau nebūsiu Auka".

Pirmiausia turime atleisti savo tėvams, broliams, seserims, draugams ir Dievui. Kai atleidžiate Dievui, galiausiai galite atleisti sau. Atleidę sau, daugiau savęs neatmetate. Pradedate save pripažinti ir mylėti. Ta meilė taps tokia stipri, kad galiausiai pripažinsite save tokį, koks esate. Tai laisvo žmogaus pradžia. Čia svarbiausia — atleidimas.

Jūs suprasite, kad kažkam atleidote, kai, jį regėdamas ar girdėdamas jo vardą, daugiau nejausite emocinės įtampos. Kai neskaudės kieno nors paliesta ankstesnė žaizda, žinosite, kad iš tikrųjų atleidote.

Tiesa yra kaip skalpelis.  Ji skaudi, nes atveria visas melu padengtas žaizdas, kad galėtume pasveikti. Kai nelieka žaizdų ar nuodų, mums daugiau nereikia meluoti. Nereikalinga ir neigimo sistema, nes sveiką protą, kaip ir sveiką odą, galima liesti nesukeliant skausmo. Protui malonu būti liečiamam, kai jis švarus.

Ar pastebėjote, kad melas, apgaulės ir viskas, kas buvo slepiama, iškyla paviršiun žymiai greičiau, nei anksčiau? 

Todėl kartais atrodo, kad blogio daugėja, nes apšviečiama viskas, kas anksčiau tūnojo tamsoje. Tačiau dabar ne blogio daugiau, o daugiau Šviesos…

Kartu ir Tiesos, Visatos principų, gyvenimo esmės supratimas vyksta greičiau, nei anksčiau.

Kad galėtume gyventi Šviesoje, mes turime pakeisti savo mąstymo, savo gyvenimo būdą, turime pašalinti visus įsitikinimus, kurie veda į negatyvumą.

Su kiekviena diena mes gauname vis daugiau Šviesos, todėl visi turime išsivalyti savo "sandėliukus”.

Niekas negali likti nuošalyje, kai apšviečiami tamsiausi sąmonės užkampiai, nes aiškiai pamato tai, ką kaupė metų metais…

Kiekvienas turi priimti svarbų sprendimą: imtis tvarkymo ar gyventi purve. Kai išsivalysime, poreikis gyventi švariai ateis savaime.

Tik nebijokime to, ką pamatėme – tik Šviesos dėka mes galime pamatyti viską, ko turime atsikratyti. Tik Šviesoje pamatome Tiesą.

Tiesa – progreso ir vienybės kelias, tai raktas į visų problemų sprendimą. Tiesa – tai realybė be vertinimų ir išsisukinėjimų. Veidmainystės ir melo nebuvimas išlaisvina žmogų ir apdovanoja didžiule kūrybine energija. Teisingos mintys ir poelgiai turi tapti savaime suprantama kasdienybe, o ne deklaruojama gyvenimo dekoracija.

Jei žmogus gyvena Tiesoje, sako tiesą, jis tampa vieningas su Kūrinija. Jo ištarti žodžiai tampa veiksmingi, o darbai harmoningi ir neša gėrį visiems – tai progreso kelias. Gyvenimas Tiesoje – visų šviesių žmonių ir šventųjų tvirtybės ir dvasinės stiprybės šaltinis.

Kiekvienas mūsų turime išreikšti savo skirtumus – tai mūsų privalumai ir būdas aukščiausiai saviraiškai. Neeikvokime jėgų, bandydami tapti panašiais į kitus. Kiekvienas iš mūsų yra unikalus, o tai reiškia – vertingas – supraskime tai. Visi mes esame brandūs tūkstantmečių evoliucijos vaisiai, kiekviename iš mūsų yra tūkstantmečių išmintis – nepamirškime to.

Ėjimas savo keliu nereiškia, kad viskas klostysis kaip sviestu patepta. Turbūt netgi priešingai - saugiajame kelyje, kuriuo eina dauguma,  kelionė kaip tik lengvesnė ir paprastesnė. O čia iššūkių ir sunkumų kaip tik daugiau. Tiesa, pradžioje tarsi gavus kokį palaiminimą iš aukščiau, dažnai lydi debiutanto sėkmė - atsiranda teisingi žmonės, sėkmingai sukrenta aplinkybės, bet po įkvepiančios sėkmės seka iššūkiai ir skausmingomis galinčios būti pamokos. Tačiau laimėtojas yra ne tas, kuris eina neparkrisdamas, o tas, kuris kiekvieną kartą parkritęs geba atsistoti. Nuo nesėkmių niekas nėra apsaugotas, o tie žmonės, kurie daugiau visko daro, natūraliai patiria ne tik daugiau pergalių, bet ir daugiau pralaimėjimų. Nepralaimi tik tie, kurie nieko nedaro.

Mes gyvename nuostabiais permainų laikais, kai vienu metu būsime didžiausios, kokią tik galima įsivaizduoti, sąmonės transformacijos liudininkais ir dalyviais!

Pabuskime, drąsiai pažvelkime į skaisčiai nušviestą realybę. Būkime sąmoningi šių didingų permainų dalyviai!

Reikia nepasitikėti vien tik išoriniais šaltiniais, o klausytis ir savos vidinės išminties, gyventi partnerystėje sus savo Aukščiausiuoju Aš.

Tarpusavio ryšio, vieningumo suvokimas – tai aukštas sąmoningumas. Žmogus negali būti atskirtas nuo kitų žmonių ir nuo savo elgesio pasekmių. Anksčiau ar vėliau melas išryškėja – tai taip pat dėsnis.

Suformuokime savo gyvenimą patys, pakeisti save taip, kad išorinis pasaulis aplink mus irgi pasikeistų, kad jis harmonizuotūsi, prisiderintų prie mūsų vidinio pasaulio.

Tai jau menas, kurio reikia mokytis, tai darbas, dvasinė kūryba, tai kūryba kartu su savo Aukščiausiuoju Aš. To reikia siekti ir gyvenimas, nepriklausomai nuo visų pranašaujamų datų, taps nuostabiu šedevru, kurdami kurį mes patį Dangų atnešime į Žemę.

Evoliucijos energija – tai pokyčių energija, panaikinanti viską, kas nereikalinga ir nešanti nauja ir vertinga. Baigiasi tironijos epocha su karais, išnaudojimu ir manipuliacijomis, todėl reikia džiaugtis, o ne bijoti! Evoliucijos viršūnė – kiekvienam žmogui suvokti savo dvasios galią ir kūrybinį potencialą. Iš to gims vienybė ir nauja visuomenė – lygiaverčių individų kūrybinė sąjunga.

Peržiūrų: 2441 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 4.0/7
Viso komentarų: 521 2 3 4 5 »
1 Klaudijus   (30.01.2013 18:44)
https://m.youtube.com/#/watch?v=8yjV-fdRgyQ

http://youtu.be/uohSveB9ywc

http://youtu.be/hWnus2P4w90

http://youtu.be/inLe_gasaTA

http://youtu.be/kHF8dP3RDYw

2 Viliari   (30.01.2013 19:33)
Ačiū Virgi. Kaip visada - taikliai parašyta. Aš tik nesutinku su tavo išsakyta mintim, kad einant savo keliu, tik pradžioje būna lengva. Sakyčiau atvirkščiai. Pradžioje atrodo viskas ant tavęs sukrinta vienu metu. Bet jei suvoki, kad tiesiog tau atvėrė tiesą, valo tavo vidines žaizdas, tu išsilaikai. Ir su kiekviena diena, vis giliau pažindamas save, savo vidų, atleisdamas ir paleisdamas viską, kas negatyvu ir tave kankino ilgus metus (ar net gyvenimus), tu imi justi laisvę. Laisvę nuo negatyvo, nuo bėdų, nuo nerimo ir streso. Aplinkiniai ima nesuprasti, kodėl tu nuolat jautiesi laimingas. Šiaip sau, tik dėl to kad gyveni. Tave ima džiuginti elementarios smulkmenos, tu pastebi vis daugiau Šviesos aplink save. tada tiesiog norisi ir su kitais ja dalintis.

3 spurgelis   (30.01.2013 19:41)
Ačiū,Virgi,už puikų lengvą priminimą mums smile
O ne į temą,bet noriu pasidalinti savo sapnu šiąnaktiniu: sapnavau,kad pasiekiau kažkokią emocinę mentalinę kaip ir "krizę",piką ar ribą,kad staiga atsimerkiau po išgyvenimo ir pradėjau matyti visus išmatavimus kiaurai. Tarsi ir šis materialus lygis toks peršviečiamas pasidaro ir dar visus likusius matai. O jei reikia nueiti pavyzdžiui į kitą kambarį,tai gali tiesiog žvilgsniu kiaurai eit arba savo kūnus nematomus(nors ir jie buvo sapne matomi) atskirti nuo fizinio ir su mintimis nueit kur reikia. Labai išsigandau tokio matymo,kažkodėl pagalvojau,kad dar nesu pasiruošus taip viską matyti,tad vėl užsimerkiau ir tarsi uždariau tokio matymo duris. Žinau ,kad kai būsiu pasiruošus,bet kada galėsiu taip,įtariu kad jau greitai ir ne tik sapne.,nes gali tiesiog to prireikti. Dabar dar reikia apsiprast su ta mintim,su tom galimybėm ir viską "suvirškint". smile

4 laume   (30.01.2013 19:58)
Labas vakaras, visiems.
 Geras ir savalaikis straipsnis.Tikrai jaučiasi aplink apatija,sąstingis , netgi aš pati galvoju, kaip gera būtų buvę  nebesirūpint buitim,   dvasiškai tobulėji tik, vibracijos kyla vis kyla...,bet atsirado begalės planų, užmojų idėjų.GERUMAS IR NUOSTABUMAS TO GYVENIMO GRAŽAUS.
----- o KAS dėl kitų minčių skaitymo.Pasakysiu džiaugtis tik reikia.Skaičiau aš tas mintis tris dienas --- ir parduotuvese, turguje stebėjau--- ar tikrai žmogus daro ką mano
 Atsakysiu - paauglių žargonų- TIKRAS ŠŪDAS.   Daugiau jau ne ne ne.  Vargau,kol pavyko tokios dovanos atsisakyti .
    Linkėjimai visiems- ruoškimes šventes švęsti Žemėje taip , kad visi dievai ir angelai iš visų dimensijų pasiprašytų pas mus svečiuosna. Tikrai su meile ir džiaugsmu.

5 Viliari   (30.01.2013 20:03)
Dėl minčių skaitymo, tai jau yra žmonių tai sugebančių. Tik jie ne visai mintis skaito, o labiau jaučia jų pobūdį ir "kryptį". Žodis žodin kažin ar kas girdi smile

6 laume   (30.01.2013 20:09)
Labas, spurgeli, matai, koks gražus Tavo sapnas.O aš sapne , o gal ir ne susitikau su vienu veikėju, kuris nusprendė užblokuoti mano smegenyse informaciją. Tad tai supykau, kad prabudusi bambėjau dar pusvalandį.

7 im_studio   (30.01.2013 20:31)
Aciu uz straipsni. smile
Rytu ismintis teigia, kad vienintelis dfalykas kurio reikia bijoti yra pati baimes baime. Kaip ir musu ego (kuri taip visi smerkia ir nuraso jam visas baisybes) ji yra mum reikalinga ir net naudinga. Jei musu Zeme yra MOKYKLa - tai cia viskas idealu. Absoliuciai idealu! Yra tik mokiniai ir mokytojai. Ir vienu metu mokinys yra kitam mokytojas. Duodamas tu gauni. Jei tik vieki is samoningo saves, o ne is primesto (nors as greiciau sakyciau pacio pasirinkto, nes kaip bebutu mes visi renkames patys, net jei mus mums nezinant dezinformuoja ir ant jos (klaidingos informacijos, suvokimo) statome savo pasirinkima). Taigi metas nustoti kaltinti savo baimes ir juolabiau ego, ir suprasti, kad pats pasirinkai tai. Pasirinkai tam, kad ismoktum, ne tam kad butum auka savo pasirinkime (ir as visai nekalbu apie kazkoki sielu susitarima. Kalbu apie zemiska fizini pasirinkima). Taigi tavo baime ir tavo ego mokina tave labai daugelio dalyku. Klausimas ka pasirinksi - mokintis ar kankintis. Cia labai panasu i antivirusine tavo kompiuteryje. Yra pagrindine operacine sistema kuri valdo kompiuteri, ir yra antivirusine, kuri mokinasi ir lavinasi per visa kompiuretio gyvavimo laika (panasiai kaip kad ego daro), daro savo isvadas ir ateityje reaguoja pagal buvusia patirti ir ismokima i tam tikras susidariusias situacijas. Ir jei kompiuteris kazkuriuo momentu aptingtsa veikti pilnu savo pajegumu, ar ji suklaidina virusas, antivirusine pradeda perimti tam tikras pagrindines funkcijas ir veikia kaip "alia pagrindine " sistema. Ji vis dazniau pertraukia pagrindine sistema ir isiterpia i ja neleisdama jai kokybiskai veikti. Esme yra nepamirsti, kas yra pagrindine sistema ir kas tik pagalbine. Nagingas jureivis nebuvo isugdytas ramios juros.
Tad ir ejimas savuoju keliu zinoma nera lengvas. BET IR NETURI BUTI LENGVAS! Ka ismoksi jei tai bus lengva kelione?! Turbut niekas nesako kad tai bus lengva, bet neabejotinai verta. Zmogys gyvenamie isbandomas, mokinamas kai vyskta labai daug ir kai nieko nevyksta smile

8 Klaudijus   (30.01.2013 20:37)
Sveiki vsi.Straipsnis ir jo pagrindines mintys geros,kaip ir dauguma cia esanciu straipsniu.Norejau pkalusti vieno dalyko taipat ne itema,va sekmadenu kazkur apie antra valanda pamaciau keista dalyka,as kartais megstu paziureti I zvaigzdes,ar kai vedzioju suni ar paziireti pro langa,tai ta diena kaip ir nesimate jokiu zvaigzdziu,bet buvo viena ryski "zvaigzde" nors siaktiek isiziurejas I ja man buvo kazkaip nepanasu izvaigzde,nors atrode kaip zvaigzde ir sviete,bet ne baltai kaip visos,o ivairiai mirksejo raudona sapalva,melina ir balta ,gal ir kitokiu buvo bet neiziurejau,jei buciau trumapam I ja paziurejas,tai buciau pagalvojas,kad ten lektuvas,bet jis stovejo vietoje,kai beziurejau is kazkur pradejo skristi lektuvas,bet kazkodel visas svytejo geltonai,nezinau kokiame jis aukstyje buvo buvo,bet palyginus su lektuvu pakankamai greitai praskrido.Nezinau kas ten istikruju buvo,kilo vairiausiu minciu,gal del kokio apsvietimo ogal nuo elektrines dumu,nors kazkaip kvaila atrodo.O KAIP JUS MANOT KASTEN GALEJO BUTI? Si neiprasta dalyka parodziau ir savo mama,tai man nepasirode.
O jei apie sapnus,tai as karts nuo karto sapnuoju,kad skrendu ir kazkodel vis auksciau pakylu...

13 spurgelis   (30.01.2013 21:06)
Aš prieš savaitę sapne taip aukštai pakilau beskrisdama,kad kai grįžau-nusileidau į padinį tašką,pamačiau,kad atsidūriau kitam savo gyvenimo variante... Ne kas ...Prabudau kokius penkis kartus ir vėl krisdavau į tęsinį,kol galiausiai pilnai išsiaiškinau man rūpimus dalykus,kaip pvz: ar šiame variante yra man brangūs žmonės su manimi ir tt. Nusileidau į vykstantį karą Lietuvoje,tad natūralu,jog visi pasimetę,išsibarstę ir tt. Svarbiausia,kad aš sugebėjau atsekti tą sankryžą,kurioje išsišakoja visi variantai,radau priežąstį-momentą,kuriame mano tam tikri veiksmai gaėjo padaryti taip,kaip įvyko sapne. Bet aš pasielgiau kitaip ir turiu savo dabartinę realybę. Visą tai galėjau sapne išnagrinėti.

9 laume   (30.01.2013 20:45)
Į žvaigždes laikas nuo laiko reikia pažiūrėti per žiūronus, kad ir teatrinius.Pamatysit -nuo ko tas priklauso ne mano kompetencija- ,kad žvaigždės dažnai žiba kaip kalėdinė eglutė. Matyt,astronomiškai palankus laikas, kad šviečiančias ir net judančias žvaigždes galima  ir paprasta akim šiuo metu pamatyti

10 Doremi   (30.01.2013 20:51)
tai ot wacko
visa tema telpa į mano du sakinius, kuriuos vis vaikams susakau kad įsimintų, bet nesakyčiu čia, nes viskas juk pasakyta
labas vilary
kaip laikaisi?
laume, tu kaka, kokdėl blokavai mane skype be perspėjimo?nusikaltau?
nors anokia čia bėda, visks juk pasakyta straipsnyje
šitąjįanąjį, laukiau laukiau to kalėdų stebuklo na ir sulaukiau wink
tik to ko verta ir nieko geriau ir nieko blogiau, nors baiminausi tų tamsos dienų, katastrofų, tačiau atėjus tai datai ,užmiršau kalėdinės ruošos burzdesy
aš esu ta,  kuri laukė kažko, bet  ne flotilės, laukiau kaip dievo visagalio ženklo, kad visi sustotų bėgę, ir suklustų, akis pakeltų, .....ne, ne į pasivaidenusį dievą danguje, bet į savo artimą, į draugą, kaimyną, i bomžą, prašantį kapeikų
"kaip pasitarnavai vienam iš mažiausių- pasitarnavai man..........."-dievo žodžiai
tik nieko nesulaukiau staigaus, netikėto ta tema, viskas palaipsniui, viskas atrodys kaip įprasta, tik jei po šimto metų kas pažvelgs į mūsų dienas-jiems atrodys didelis šuolis, 
tataigi, pasakyk kas tavo draugas- pasakysiu kas tu
ir draugus rinkis ne iš tų ką primeta tau gyvenimas, rinkis pagal savo širdį
ir tavo valioje ,žmogau,tavo gyvenimo kūrimas, reiškia elgis su aplinka taip, kaip norėtum,kad su tavimi būtų elgiamasi
tai ir visa paslaptis laimingo žmogaus gyvenimo

1-10 11-20 21-30 31-40 41-46
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Sausis 2013  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0