Kokia gyvenimo prasmė?

Kokia gyvenimo prasmė?

Gvildena klausimą išminčiai.

O amžių paslapties esmė,

Priklauso – mirčiai.

Gimimas ir mirtis,

Kaip okeano du krantai.

Kaip būtinybė ir lemtis,

Kurią pamiršt bandai.

Nebūt mirties, nebūt gimimo.

Nustot vanduo tekėt.

Mirtis, tai stimulas veikimo,

Neleidžia merdėt ir sėdėt.

Banga tu tuštumos,

Iš gilumos atėjus.

Kuri gyvenimu praoš,

Akimirksniu, kaip vėjas.

Ar bangai reik bijot,

Sugrįžt į okeano tylą?

Ar reikia vandeniui dejuot,

Kada banga nutyla?

Kai dėmesys pažins save

Tai proto bėdos dingsta.

Tu Tai, kas vyksta ir Kame,

Kam žvaigždės gimsta.

Jos gimsta vien tik tam,

Kad tu į jas pažvelgtum.

Ir nors akimirkai, trumpam,

Tam dėmesį sutelktum.

Prasmė – jog jau esi

Ir pasireikšt dabar gali.

Džiaugsme ar liūdesį,

Stebėt ir jaust gali.

Ne kūnas tu ir ne mintis,

Banga ne šio pasaulio.

Kam nebaisi mirtis,

Kad sužydėt iš naujo.

Ieškok kas niekada negimsta,

Kas stebi viską tyloje.

Kas niekada nemiršta,

Kas pats – Ramybė ir Tyla

Nesi gyvenimo klaida.

Tu Tai – kas buvo visada,

Kas pirmapradė Tuštuma,

Kas neišnyksta niekada...

Taikos ir ramybės....