Kol gyvas dar... - 24 Декабря 2014 - Šviesos keliu
Antradienis, 06.12.2016, 23:49
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2014 » Gruodis » 24 » Kol gyvas dar...
15:54
Kol gyvas dar...

Kol gyvas dar...

 

Kol gyvas dar – tai daug gali,

Jei dvasiniu keliu tu eiti ketini.

Nors kojas sunkiai dulkėse gyvenimo velki,

Svarbiausia tau žinot – dėl ko ir kur eini?

 

Tu kaip lašelis, vandenyno begalinio,

Kaip krislas tu – beribio ledo gabale.

Bet kartais mintį įsileidi demono vidinio,

Jog vienišas esi – šiame gyvenimo teatre.

 

Palik tu nerimo mintis nors neilgam,

Įveski taiką sau, ramybę,

Nesi tu vienišas kelyje savam,

Tereik atverti tikrą dvasios realybę.

 

Kas tavyje – Beribio, Amžino dalis

Ir su dvasia ji siekia grįžt į Amžinybę, 

Kaip Gyvo Vandenyno neatsiejama grandis.

Tokia yra tikra mūs dvasios realybė.

 

Jei būt su kauke šiam spektaklį atsibodo,

Tapk tuo, kuris jos nenešioja.

Gyvenk Gyvai, neegzistuok, kaip tau nurodo.

Tapk tuo, kuris savęs šablonais neriboja.

 

Tapk tuo, kuris gal ir mažiau kalbės,

Bet nuoširdžius žodžius kitų dažniau girdės,

Kuris neteis ką nors, bet be klastos padės,

Vilties į pažadus saldžius daugiau nedės.

 

Ar gyvas dar esi, ar tu tikrai – Žmogus?

Atvėriau Dvasią savo tik vienu tikslu.

Jei monologas šis, dar žadina jausmus,

Tai  deimantus vidaus šlifuokime kartu...

 

Jei amžinybės ieškai stabilių krantų,

Laivelį popierinį suk ir plaukime kartu.

Tamsoj daugiau reik žiburių,

Būk kelrodžiu kitiems aiškiu.

 

Stipriau apšvieskim Amžinus krantus,

Lengviau kad plauktų žmonės iš tamsos.

Juk tokio šanso gal daugiau nebus,

Jei ir toliau visi iliuzijoj materijos miegos...

 

Ar reikalingas bičių spiečius kam,

Kuris tik ėda, kanda, daro daug žalos?

Kuris pamiršo apie gėrį, Meilės medų Jam,

Ar gali būt iš mūs tokių kokios naudos?

 

Toks klausimas šiandien labai aštrus,

Todėl krantus nušvieskime aiškiau.

Kol gyvas dar – nelauk, pažadink ir draugus,

Šviesos mums reikia kuo daugiau...

 

Taikos ir ramybės Sielai

Peržiūrų: 1206 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 5.0/5
Viso komentarų: 6
+1   Спам
1 Naglis   (24.12.2014 21:30)
Labai gražu. Ačiū Virgi. Manau, esu aš gyvas dar :)))

2 virku   (26.12.2014 13:36)
Puikiai sudėliotos mintys, na aš irgi manau, kad dar ŠIEK TIEK GYVAS, tik su tuo žadinimu kitų sunkiai sekasi....šias šventes ypatingai nenoriu su niekuo bendrauti ir nieko sveikinti, užpuolė kažkokia beprasmybė, vienatvė ir nenoras nieko daryti ir su niekuo bendrauti, tikuosi praeis, kaip ir visada :), aplankiau savo bityną, paklausiau bičių dūzgimo, visos šeimos gražiai ūžia, joms nėra kada depresuoti...labai gražus oras, varysiu vėl į gamtą, visiems gražių švenčių

3 remigijus   (26.12.2014 17:53)
Ačiū už Drąsą būti savimi. Ir eilės ir kiti paties parašyti tekstai žadina jausmus, retai išgyvenamus jausmus, tai ir dvasinio artumo, noro pažinti autorių jausmai, dar džiaugsmas, kuris kyla,kai atrandi kažką tikrą, kai žmogus ne perpasakoja,ką yra skaitęs ar girdėjęs, o tiesiai sako,ką tuo metu jaučia ir mato iš dvasinės perspektyvos.

+1  
4 virgis   (27.12.2014 20:47)
Jei anglis yra transformuojama į deimantą, ji turi mirti kaip anglis. Taigi pavojus yra pakankamai didelis. Bet pavojus yra angliai. Ji gali tapti deimantu tik dingdama kaip anglis. Tikriausiai jūs žinote, kad esminio skirtumo tarp anglies ir deimanto nėra. Tai tas pats elementas. Anglis tapo deimantu per labai ilgą periodą. Chemiškai nėra didelio skirtumo tarp deimanto ir anglies. Bet anglis negali likti anglis, jei ji nori tapti deimantu. Taigi angliai gresia didelis pavojus. Tokį pat pavojų regi žmogus, jei jis nori rasti Dievą. Jis turi mirti kaip žmogus. Jei upė bėga į susitikimą su jūra, ji regi didelį pavojų. Ji dings ir ji negali apsisaugoti.
Tiesa yra tokia: kuo mes daugiau rizikuojame, kuo pavojingiau mes gyvename, tuo mes gyvesni. Ir kuo mes bailesni, tuo labiau esame mirę. Faktiškai mirtis nemato jokio pavojaus. Vienintelis didelis pavojus mirtyje yra tai, kad negalima mirti dar kartą. Tik tas gali mirti, kuris yra gyvas. Ir kuo jis gyvesnis, tuo intensyviau jis gali sutikti mirtį.

5 remigijus   (30.12.2014 09:05)
Man rizika ir pavojus pirmiausia asocijuojasi su išdrįsimu būti savimi, būti be kaukės, tai yra galėti įvardinti sau ir kitiems, kas gyvenime yra svarbiausia, kokie tavo norai ir siekiai. Man yra sunku įvardinti, kad ryšys su Dievu yra svarbiausia, bijau būti nesuprastas. Bet būtent čia, šioje svetainėje, perskaičius tavo,Virgi, mintis, nustebęs atrandu norą rašyti čia,dalintis. Nežinomybė,rizika,bet tai ir duoda gyvybės jausmą, kaip pats rašai.

6 Aivanhova   (31.12.2014 16:29)
Taip, geras puslapis Virgio:) Su Naujausiais Metais!
P.s. labiausiai megstu anglies - deimanto palyginima zmogaus transformacijai apibudinti.. Gaila, kad kelelis tolimas..Bet kaip Stakenas uztrauktu "kelelis tolimas, kelelis artimas"..:)

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Gruodis 2014  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0