Penktadienis, 23.06.2017, 17:40
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2011 » Gegužis » 31 » Krajonas apie Hiperborėją
15:13
Krajonas apie Hiperborėją


Laba diena mano brangieji – aš Krajonas iš magnetinės tarnybos. Kiekviena žemės teritorija, kiekviena šalis yra unikali. Verta meilės ir pagarbos. Planetoje nėra nereikšmingų valstybių ar teritorijų. Ir jeigu jūs gyvenate savo mažoje šalyje, kuria net sunku surasti žemėlapyje – žinokite, ji labai svarbi. Jeigu jūs gyvenate mažame savo žemės gabalėlyje, kuris nutolęs nuo pagrindinių komunikacijos priemonių, nuo didelių miestų – žinokite, nėra svarbiau už jūsų mažąją tėvynę. Apie jus nepraneša per TV ir radiją, nerašo laikraščiuose – jūs tarsi neegzistuojate? Žinokite – jūs labai svarbūs! Aš nė kiek neperdedu mano draugai. Visa žmonija, visos šalys ir nacijos – viena bendra. Nuimkite mažąją dalį – susirgs visas organizmas. Ar ne taip? Taip… Tikrai taip.

Šiandien kalbu apie tą teritoriją kuri užima 1/6 sausumos. Apie šalį su labai nepaprasta istorija ir  sudėtingu likimu. Apie Rusiją. Žmogiškosios civilizacijos organizme ji atitinka širdžiai… Ta širdis labai ligota, aritmiškai plaka. Jos vibracijos kol kas toli nuo tobulybės. Bet čia Rusijoje gyveno daug, labai daug žmonių kurie gali išgyti. Jūs žinote, tam kad išgyti reikia žinoti ligos priežastis.  O todėl svarbi ligos istorija ir paprasčiausiai istorija…

Daugelis šiuolaikinių mokslininkų mano kad Rusijos istorija prasideda beveik ne nuo krikščionybės priėmimo ir vienos Rusijos valstybės sukūrimo. Ar galima suprasti tautų, teritorijos istoriją,  nežinant jų tikrų istorinių šaknų. Kad uždegti šviesą Rusijos istorijoje reikia grįžti ne vieną ir ne du tūkstančius metų atgal. Tenka mesti žvilgsnį į žymiai gilesnę senovę. Atliksime kelionę PRIEŠ AŠTUONIS TŪKSTANČIUS METŲ.  Būtent tada Eurazijos kontinento europinėje dalyje – nuo vakarinių jos krantų iki ritinių Uralo kalnų – susiformavo nauja žmonių imperija. Tos imperijos pagrindą sudarė išeiviai iš šiaurės Afrikos. Jūs nustebę? Neverta nustebti. Šiaurės Afrikoje egzistavo pati galingiausia, stipri, aukšto išsivystymo lygio Atlantų kolonija. Išgyvenusi po kataklizmų kurie vyko prieš 11 tūstančių metų, kolonija įgavo jėgą. Čia Afrikos šiaurėje, tuo laiku apie kurį kalbu, susiformavo dvi valstybės – Levija (Libija) ir Aigaptus (Egiptas). Levija įsikūrė vakarinėje Šiaurės Afrikos dalyje, Aigaptus – rytinėje. Būtent iš Aigaptus atėjo tie, kurie nugalėjo ilgaamžę tironiją. Ir padėjo pagrindą naujai galingai valstybei, kurios pavadinimas išsaugotas iki mūsų dienų. Jos pavadinimas – HIPERBORĖJA. 

Tikros žinios apie Hiperborėją kol kas žmonėms neatskleistos. Juk visi įvykiai vyko žmonijos istorijos periodu, kada keturi erdvės-laiko kontiniumai buvo sujungti į vieną. (Virgio trigrašis: apie tai daugiau rasite straipsnyje iš mano tinklapio "Krajonas apie kai kurias civilizacijos paslaptis”) Didžiulė žmogiškosios istorijos atkarpa, prasidėjusi prieš 11 tūkstančių metų ir prasitęsusi 6 tūkstančius metų, šiuolaikiniams mokslininkams ir absoliučiai daugumai šiuolaikinių žmonių, išlieka balta dėme. Šviesos Darbuotojai. Netgi daugumai iš jūsų sunkiai tikisi tokių erdvės-laiko pasikeitimų galimybe, kada skirtingi pasauliai susilieja į vieną. Na ką ten kalbėti. Kai absoliuti dauguma žmonių netiki kitų pasaulių egzistavimo realybe. Jiems neegzistuoja ir tas, kuris su jumis dabar kalbasi. Bet Krajonas – nėra išsigalvojimas. Šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje, daugiau nei milijonas šviesos darbuotojų tvirtai įsitikinę mano egzistavimu. Jie jaučia mane, mano energiją. Todėl turi suprasti kad ši informacija – ne išsigalvojimas.  Erdvės-laiko kontiniumų susijungimas iš tikro buvo, būtybės iš kitų pasaulių tikrai čia gyveno (Virgio trigrašis: kalbama apie elfus, nykštukus, drakonus). Ir jūs žmonės kartu su jais kūrėte planetos istoriją… Taip tai taip. Bet prieš daugiau nei 5 tūkstančius metų žmonių civilizacijos istorija buvo nutraukta. Bendrą tikslą nutraukė nuėmus ne tik svarbias grandis. Nuėmus praktiškai viską kas buvo anksčiau. Nutrūko ryšys su ištakom. Jūs jau suprantate – tai ne bausmė. Tai nėra kritimas į nuodėmes, ne pabėgimas iš mitologinio rojaus… Toks buvo Didžiojo Eksperimento žemės planetoje finalo scenarijus, kurį mes suplanavome kartu su jumis. Suplanavome ir įgyvendinome šioje keturmatėje realybėje. Kam sukurti visi šie sunkumai – jūs jau žinote. Tiktai taip galima buvo nusileisti į materialaus pasaulio patį "dugną”. Ir tik iš čia, šio materialaus taško, mes turime teisę "startuoti atgal”. Bet tik su visais turtais, su visa sukaupta patirtimi, žiniomis. Su "stebuklingais artefaktais” kurie taip reikalingi tolimesniam mūsų Visatos kūrimui, naujų pasaulio sudarymui.

 Na bet grįžkime prie istorijos. Ir taip, imperija apie kurią jums pasakoju, susiformavo VISOJE EUROPINĖJE EURAZIJOS DALYJE. ,Nuo vakarinių krantų iki Uralo kalnų. Beje didžioji gyventojų dalis gyveno rytinėje jos dalyje, dabartinės Rusijos teritorijoje. Imperijos sostinė – puikus miestas BORĖJA, egzistavo dabartinės Totorijos teritorijoje. Hiperboriečių gyvenimo lygis pradžioje buvo gana aukštas. Atlantų palikuonis išsaugojo kai kurias aukšto išsivystymo technologijas, kurias sukūrė jų įžymūs protėviai. Hiperboriečiai nieko nenusileido šiuolaikiniams žmonėms pagal technologinį lygį. O daugumoje netgi lenkė juos. Miestuose pastatai ir įrenginiai statėsi iš dirbtinos aukšto patvarumo medžiagos. Gaminosi Elektra. Pagrinde Hiperborėjos energetinis galingumas rėmėsi hidro resursų panaudojimu. Be to, aktyviai perdirbdavo saulės energiją. Grubę energiją hiperboriečiai nenaudojo. Aš turiu uomenyje – naftos, anglie ir dujų perdirbimą. "Protingos mašinos” buvo konstruojamos pagal mechanines, kristalines ir energetines matricas, likusias nuo senovės protėvių Atlantų ir kitų rasių.  Vimanos (skraidymo aparatai) pagal savo technines galimybes, žymiai lenkė šiuolaikinius lėktuvus ir sraigtasparnius. Variklių paslaptys rėmėsi kristalų sąveika, energetinių laukų darbu, kai kurių jūsų mokslas iki šiol neatskleidė. Hiperboriečiai nesukūrė TV. Bet radijo bangas jie išnaudojo labai aktyviai. Visoje imperijoje stovėjo radijo transliacijos bokštai, skirti antžeminiam ryšiui. Individualiais radijo imtuvais buvo aprūpinti beveik visi imperijos gyventojai.  

Aišku iškyla teisėtas klausymas, "Kur visa tai dingo”? "Kodėl archeologai iki šiol nerado Hiperborėjos civilizacijos liekanų”? Tie Šviesos Darbuotojai, kurie įdėmiai seka šių pranešimų ciklo informaciją, jau žino kodėl neišsisaugojo jokių Hiperborėjos artefaktų. Ši civilizacija atsirado keturių skirtingų erdvės-laiko kontiniumų susijungimo procese. Po 6 tūkstančių metų nuo to, sekęs kontiniumų išskyrimas, pervedimas jų, į prieš tai buvusius bangų dažnius, privedė prie pilnos dematerializacijos visų dirbtinai sukurtų objektų – tai vadinamos "procivilizacijos” vaisių. Nors atskleisiu paslaptį draugai… Paskutinis mano tvirtinimas ne visai teisingas… (Krajonas juokiasi). Kai kurie ypatingi artefaktai vis dėlto liko. Ir apie tai būtinai sužinosite…

Europietiškoji Eurazijos žemyno dalis sudarė savotišką Hiperborėjos METROPOLIJŲ. Kadangi buvo dar ir kitos sudedamosios dalys. Žinote, jūsų šiuolaikiniai mokslininkai visiškai priartėjo prie europietiškos-afrikietiškos-azijietiškos procivilizacijos atradimo. Ir tai padarė ne archeologai o lingvistai, kalbų tyrinėtojai. Vertėjai – svarbūs žmonės. (Krajonas juokiasi) Ir aplamai – žmonės žinantys keletą kalbų. Kartu su kalbos žiniomis, jie savo smegenyse sintezuoja kitų tautų išmintį ir protą. Taip nutrinamos sienos... Ir taip sužinoma tiesa, nepasiekiama paprastiems mokslininkams. Vienas jūsų rusų tyrinėtojas beveik teisingai nurodė septynias šalis, kurios įėjo į Hiperborėjos sudėtį. (Virgio trigrašis: čia kalbama apie N.N. Vaškėvičiaus knygą "СИСТЕМНЫЕ ЯЗЫКИ МОЗГА”) Pati europietiškiausia Hiperborėjos dalis vadinosi BORĖJA – su tokiu pat sostinės pavadinimu. Ir tai numeris vienas. Egipto magiškasis skaičius "du”, ne atsitiktinai iš čia – "dvi karalystės”(Hiperborėjos laikais Levija ir Aigaptus susijungė į vieną, vėliau susijungė apatinė ir viršutinė Egipto karalystės) Ir tai numeris du. Šventas skaičius "trys” taip garbinamas Indijoje, kas atvaizduota duotos šalies piešiniuose, net drambliai su trimis galvomis... Ir tai numeris trys. Jeigu gerai paieškoti "ketvertuko”, tai jį galima rasti ten kur vyrauja žalia spalva – ketvirta spalvų gamoje... Tai - arabiškas pasaulis, aziatiškoji Artimųjų Rytų dalis (išskyrus Šumerų teritoriją). Pavadinsime tą šalį Arabija. Ir tai numeris keturi. "Penketuko” reikia keliauti į Kiniją ir Mongoliją. Tai numeris penki. O "šeštuką” rasime tarp dviejų įžymių upių – Eufrato ir Tigro, Šumeruose (Babilonijoj). Ir tai numeris šeši. Buvo ir septintas regionas... Tai Ziberijos teritorija, šiuolaikinio Sibiro, kuri prisijungė prie Hiperborėjos vėliausiai. Kiekviename iš išvardintų regionų gyveno savo tautos, nė viena iš kurių nebuvo panaši į kitą. Per paskutiniuosius 100 tūkstančių metų Hiperborėjos imperija apjungė į vieną valstybę didelį skirtingų tautų skaičių, kurie skyrėsi savo kultūra, papročiais, užsiėmimo pobūdžiu, polinkiais, ūgiu, odos spalva, akių dydžiu... Europos teritorijoje, tai yra Borėjoje, gyveno 850 milijonų žmonių prieš 8 tūkstančius metų. Dviejose karalystėse (Aigaptus ir Levijoj) – 319 milijonų, Indijos ir Pakistano teritorijoje 881 milijonas, Arabijos teritorijoje – 82 milijonai, Kinijos ir Mongolijos teritorijoje 557 milijonai, Šumerijoje – 81 milijonas. Ziberijoje – 17 milijonų. Iki to momento, mūsų peržiūrimo istorijos tarpsnio (paskutiniai 100 tūkstančių metų), planeta niekada nebuvo taip tankiai apgyvendinta...

Šiaurės Afrikos Atlantų palikuonis, nugalėję europietišką tironiją, sudarė tvirtą valstybę. Po to grįžo į šiaurės Afriką nugalėtojais ir galingais užkariautojais. Aigaptus ir Levija buvo nugalėtos per trumpą laiką, todėl kad dalis gyventojų savanoriškai priėmė savo buvusių giminių valdžią. Po to Hiperboriečiai pajudėjo į rytus, įtikinamai nugalėdavo išsiskirsčiusius mažo ūgio ir prastai ginkluotus geltonosios rasės, gyvenančios Kinijos ir Mongolijos teritorijoje, kariuomenę. Pats ilgiausias karas tęsėsi tarp Hiperboriečių ir Indijos ir Pakistano teritorijoje gyvenančių genčių. Čia bazavosi viena iš seniausių Lemūrijos kolonijų, atsiskyrusi nuo likusios civilizacijos prieš 7 tūkstančius metų prieš tuos įvykius, apie kuriuos kalbu dabar. Čia gyveno žmonės vertinę savo nepriklausomybę ir mokėję ją apginti. Ta tauta saugiai išsaugojo savo protėvių sukurtų ir išrastų ginklus. Trijų metų karo eigoje, kiekviena iš šalių prarado apie viena trečiąją savo ginkluotų pajėgų. Šio karo "atgarsius” galima rasti senovės Indijos epuose. Pergalę šventė Hiperboriečiai, todėl kad jų pusėje buvo didžiulė karo veiksmų patirtis ir teritorijų kurias jie užkariavo prieš tai palaikymas. Ne už ilgo po tos pergalės Arabija ir Babilonas prisijungė prie Hiperborėjos be pasipriešinimo. 

Šviesos Darbuotojai. Jūsų žemiškieji istorikai dažnai parodo istoriją kaip karų eiliškumą. O istorines asmenybes visumoje pristato kaip užkariautojus ir valdovus. Oi mano brangieji. Atleiskit, kad ir mes su savo porininku kartais tampame panašūs į juos, pranešdami apie karus. Tai padarėme siekdami paaiškinti, kaip susikūrė imperija. Žinoma yra ir kita įdomi informacija apie Hiperborėją. Štai, pavyzdžiui 5899 metais prieš mūsų amžių, imperijos sostinėje Borėjoje gimė žmogus, kurio vardas – No El.  Jis sukūrė dvasinį mokymą, kuris vėliau tapo gyvenimo vadovu daugumai žmonių. Mokymo esmė – meilė visa egzistuojančiam. No Elis kalbėjo apie sielos amžinybę , apie tai kad žmogaus kūne nemirtinga didžioji dvasia.  Kiekvienas žmogus atitinka Pasaulio Kūrėja. Kas supranta tai, tas laikosi Visatos dorovės įstatymų. Eina sukūrimo keliu. Tai duoda teise būti laimingam visuose pasauliuose. Netgi tokiame žiauriame kaip šis. Hiperborėjos vadovai, sužinoję apie tai, juokėsi ir suko pirštą prie smilkinių. Paprasti žmonės klausėsi ir verkė. Daugelis No Elio mokslą priėmė širdimi. Ypač  No Elio mokslą pamilo Ziberijos (Sibiro) gyventojai.  Arčiau savo gyvenimo pabaigos No Elis pervažiavo ten pastoviam gyvenimui. Įsikūrė Ziberijos sostinėje Ealokse.(Virgio trigrašis:  Ealoksas egzistavo dabartinės Rusijos geografiniame centre, šiuolaikinio Novosibirsko teritorijoje) Nuo šios Ziberijos  sostinės centrinės aikštės,  Mokytojas pakylėjo, stebint  daugeliui liudininkų akių. Šiame pasaulyje palikdamas tik rūbus, perkėlė į kitą pasaulį savo Sielą, sąmonę ir net fizinį kūną. Po Mokytojo No Elio Pakylėjimo, žmonės jį paskelbė Viešpačiu Dievu. Nors jis įspėjo, kad to daryti nereikia. Jo drabužius ir žezlą (lazdelę), liudijantį apie dvasinį saną, sudėjo į specialų grabą. Jį patalpino į naujai pastatytą Dievo No Elio šventyklą. Praėjus šimtmečiams ši šventykla buvo paniekinta, kas padėjo pamatus naujam karui... Draugai.. Ši istorija primena kitą, jums gerai žinomą. Ar ne taip? Pasirodo ir ankščiau vyko karai dėl Viešpaties karsto. Atitinkamas ciklas kartojasi – tiesa įgaudamas naują kokybę kitame žmonijos civilizacijos vystymosi spiralės vijoje...

Taip... Nuo karų prasidėjo Hiperborėja. Nuo karo prasidėjo ir jos griuvimas. Ir būtent iš Ziberijos (Sibiro) atkeliavo griaunančios bangos, kuriomis paspringo Hiperborėjos valstybė. Nors Ziberijos žemėse gyveno patys taikiausi žemyno gyventojai. Ziberiečių istorija unikali ir svarbi šios temos pasakojime. Todėl apsistosime prie jos kiek ilgiau. 6086 metais prieš mūsų erą, panašiai tada, kai Atlantų palikuonis iš šiaurinės Afrikos atėjo į Europą, kitoje Uralo kalnų pusėje netikėtai atsirado žmonės su neįprasta  galvos forma – primenanti kiaušinį. Bėgant laikui, užpakalinė jų galvos dalis darėsi vis didesnė, ilgėjo. Tie žmonės labai stipriai skyrėsi nuo kitų žmogiškų būtybių, tuo metu gyvenusių Žemėje. Galvos forma – ne pagrindinis skirtumas. Gamta padarė visus Ziberiečius dvilyčiais.  Šios rasės atstovai galėjo būti motinos ar tėvo rolėje. Gyventojų greitai padaugėjo. Po trijų šimtų metų, po savo atsiradimo, ši neįprasta rasė sukūrė savo valstybę. Karštas ir drėgnas oras, kuriuo tada pasižymėjo šiuolaikinio Sibiro teritorija, sąlygojo žemės ūkio vystymąsi. Ant sraunių upių ziberiečiai pastatė užtvankas, išgaudavo elektros energiją. Atsirado mechanizmai, kūrėsi naujos technologijos, leidusios greitai statyti pastatus. Kada pirmosios karinės hiperboriečių ekspedicijos atvyko į Ziberiją, jų nuostabai nebuvo ribų. Pasirodo visai šalia, labai greitai susikūrė kita valstybė. Iš esmės – kita civilizacija. O jie apie ją nieko nežinojo. Rytinę dalį, už kalnų visada laikė priklausančią jiems, todėl kad protėviai skelbė jiems, šiai teritorijai esant neapgyventai protingomis būtybėmis. Nustebo ir kitataučių išvaizda, jų organizmo ypatumams. Bet ypatingą nustebimą karingiems hiperboriečiams sukėlė tai, kad pas ziberiečius nebuvo jokios kariuomenės. Ir iš vis, jokios ginkluotės. Hiperboriečių žvalgai sugrįžo ir apie viską pateikė savo vadams. Karingieji Hiperboriečių vadovai tą kart priėmė išmintingą ir taikų sprendimą. Į Ziberiją nusiuntė pasiuntinybės delegaciją. Po ilgų derybų, kurios neapsiėjo be grasinimų iš Hiperborėjos pusės, Ziberija taikiu būdu sutiko atsisakyti dalies savo nepriklausomybės ir įeiti į Hiperborėjos valstybės sudėtį kaip jos provincija. Ziberiečiai įsipareigojo mokėti kasmetinę duoklę ir pasiusti ją į sostinę Borėja. Taip dvi labai svarbios civilizacijos pradėjo egzistuoti kartu, įeidamos į vienos imperijos sudėtį, abipus papildydamos viena kitą. Hiperboriečiai daug ką priėmė iš  Ziberiečių. Karingus žmones nuginklavo draugiškas ziberiečių elgesys, jų naivumas, pasirengimas bendradarbiauti. Neretai į metropolijų ziberiečiai siusdavo specialius statybinius būrius, kurie statė neįprastus  statinius Hiperborėjos sostinėje. Nuostabūs architektūros stebuklai atsirasdavo Borėjos gyventojų akyse. Jie nenustojo stebėtis kitataučių meistriškumu, kurie tapo jų sąjungininkais. Savo ruoštu hiperboriečiai kaip dovaną , pristatė savo sąjungininkams skraidymo aparatus – vimanus. Iki tol ziberiečiai nežinojo oro sklaidymo mokslo. Tiesa, hiperboriečiai padovanojo vimanus be ginkluotės. Taip ir toliau ziberiečiai gyveno neturėdami nė vieno karinio padalinio. Gyvenamuose Ziberijos punktuose nebuvo netgi formuočių, palaikančių visuomeninę tvarką. Absoliuti taika ir meilė karaliavo ziberiečių širdyse.    

 Su Zyberijos prijungimu, teritorinis Hiperborėjos formavimas praktiškai buvo baigtas. Ši žmonių imperija praegzistavo beveik tūkstantį metų. Po to kai ji iširo- aišku dėl prasidėjusio karo – Hiperborėjos palikuonis dar ilgai saugojo atsiminimus savo atmintyje, apie savo protėvynę. Iš esmės, šios valstybės egzistavimas lėmė žmonijos istorijos raidą – iki pat to momento, kai prieš 5 tūkstančius metų žmogiškosios civilizacijos raida nutrūko. Bet prieš tai kai tai įvyko, milijonų ir milijonų žmonių, rasių ir tautų likimai susipynė į vieną labai sudėtingą karminį "mazgą”, kurį jums, įsikūnijusiems žmonėms, sunku įsivaizduoti. Pavaizduokime šio "mazgo” schemą, taip žmogiškoms būtybėms lengviau įsivaizduoti, lengviau įsivaizduoti problemą, pamatysime netik karmišką mazgą, bet ir daugiamatę, daugiasluoksnę, daugiskaitinę priežastinę-tyrimų ryšių STRUKTŪRĄ, kurią reikės išsiaiškinti, pažymėti ir netgi numatyti IŠGIJIMO kelius.

Sluoksnis numeris vienas. Rasinė karma. Šiaurės Afrikos Atlantų palikuonis atnešė į Europą su savimi sergančią genetinę-dvasinę, hipertrofinę vyriško prado giją. Atlantai, atsiskyrę nuo Lemūrijos civilizacijos beveik prieš 19 tūkstančių metų, prarado vyriško ir moteriško pradų harmoniją. Vyriškas pradas hipertrofavosi, atsirado agresijos formoje, sugebėjime prievartauti, logiškumo viršumas prieš dvasiškumą ir emocionalumą. 

Sluoksnis numeris du. Tarp-rasinė karma. Hiperborėja apjungė ne tik skirtingas tautas, bet ir skirtingas rases. Įvyko genetinis susiliejimas fiziniame lygyje. O tai savo ruožtu padarė sudėtingesnius priežasties-tyrimų ir  fiziologinių ryšių tikslus. Kitaip sakant, Hiperboriečių palikuonis jau nešė atsakomybę už įvairių rasių protėvių veiklą. 

Sluoksnis numeris trys. Teritorinė-valstybinė karma. Pirmąkart atsirado tarptautinė ir tarp rasinė valstybė, kuri žmones suvienijo Europos, Afrikos ir Azijos teritorijose. Be to tai susiformavo dėka vienų žmonių FIZINĖS pergalės prieš kitus. Santykiai tarp tautų buvo sudaryti prievartos ir vienas kito slopinimo pagrindu. 

Sluoksnis numeris keturi. Žmogaus ir valstybės santykių karma. Hiperborėja suteikė naujas galimybes žmogaus asmenybės vystymuisi. Pirminiuose etapuose labai stipriai vystėsi menas, tapyba, muzika, literatūra. Bet po to visa tai nusmuko, nes atsirado tendencija degradacijai ir kūrybos, individualaus žmogaus prado prispaudimui. Hiperborėja su laiku tapo vis labiau militarizuota valstybe. Iškilo problema, valstybės spaudimas  asmenybei. Valstybiniai interesai buvo pastatyti aukščiau už asmeninius. Tai susiformavo tai ką galima pavadinti – "asmeninė-valstybinė karma”.

Ir pagaliau sluoksnis numeris penki. Pats sudėtingiausias sluoksnis – visuomeninių ir tarpasmeninių didžiulio kiekio žmonių, gyvenusių šioje valstybėje apie tūkstantį metų, santykiai. Laiko tempas palyginus su Lemurija ir Atlantida buvo žymiai pagreitintas. Atitinkamoje laiko atkarpoje įvyko žymiai daugiau reikšmingų įvykių skirtingo dydžio ir tvarkos, kurie lėmė globalų "karminio svorio” prikaupimą kaip ir ištisų tautų, taip ir kiekvieno žmogaus.

Šviesos Darbuotojai. Dabar mums reiks atsakyti į pakankamai sudėtingą klausymą. Ar egzistuoja toks reiškinys, kurį galima pavadinti kaip "teritorinė karma”? Kitaip sakant, ar neša šiuolaikinės Rusijos teritorija Hiperborėjos teritorijos karminį svorį? Jei atsakysiu – "Taip”, jūs nustebsite? Ar priimsite kaip būtinybę? Žinoma,šalies ar valstybės karma – tai ne tik teritorijos ir žmonių joje gyvenančių karma. Tai žymiai sudėtingesnis reiškinys. Bet mūsų temos objektas labiau konkretizuotas. Todėl pasakysiu vienareikšmiškai: RUSIJA YRA PAGRINDINĖ HIPERBORĖJOS KARMINIO PALIKIMO PAVELDĖTOJA. Iš šio supratimo išteka pagrindinės, jos nepaprasto likimo, priežastys.

Daugumoje Rusija, šiame savo "spiralinio vystymosi etape”, kartoja savo istorinės protėvynės – Borėjos (Megapolio Hiperborėjos) kelią. Įveikusi susiskaldymą jungiasi į vieną visumą. Kaip augantis organizmas sugeriantis į save visa aplink esantį. Tarp rasinė ir tarp nacionalinė karma, sužavi ją tautų suvienijimu, prie bendrų susikaupusių praeityje problemų sprendimo būdų (laiko tarpe nuo 8 tūkstančių iki 5 tūkstančių prieš mūsų erą) Bet dar nėra mokėjimo, energijos, potencialo, kad tai daryti harmoningai. Ir vėl kartojasi karų ir prievartinio prisijungiant kelias. Nors tai ten, tai čia pasireiškia pozityvaus poveikio židiniai, į tautas, kurios atsilieka visuomeniniam vystymesi. Nacionalinis spaudimas susimaišo su žymiu kitų tautų palaikymu, pagalba socialiniame-ekonominiame išsivystyme. Formuojasi nauja karma, kurią dar tik reiks atidirbti. Dvasiniame-genetiniame Rusijos paveldėjime, labai ryškiai atsispindi LEMŪRIJOS motiniškasis pradas, kuris staiga pradeda įeiti į disonansą su periodiškai besiaktyvuojančiu, nesveiku vyrišku pradu, užgimusiu vėlyvesnėje Atlantidoje. Iš čia – prievarta - iš čia – tironija. 

Rusijoje prabudusi motiniškoji Hiperborėjos dalis, genetiškai surišta su Lemūrija, pasiruošusi apimti į savo glėbį visą pasaulį, visų pirma tas šalis – kurių teritorija buvo jos sudedamoji dalis, prieš 8 tūkstančius metų. Ji stengėsi kaip motina priimti į glėbį  savo vaikus. Bet vaikai jau užaugo ir net neatsimena apie savo giminiškus santykius. Dar daugiau, vietoje motinos atsiranda... ne, net ne tėvas. Į sceną išeina patėvis. Nesveikas, svetimas vyras sukaupęs agresijos, kuris ne tik nemyli supančio pasaulio, bet ir nekenčia vaikų, gyvenančių tame pačiame name.

Tęsiasi ir "asmenybės-valstybės” karmos atidirbimas. Rusija tai staiga šoksta ant bangos, kuri neša į asmenybės realizavimąsi. Tai neria į gilumą, kur asmenybė spaudžiama valstybės svoriu – panašiai kaip naras išbando vandens spaudimą. Pas Rusijos piliečius išryškėja dvi kraštutinės savybės... Nepaprastas jausmų spektras... Nuo fanatiško patriotizmo, iki pilnos neapykantos šaliai, kada norisi ją palikti ir susirasti kitą tėvynę...

Ir visa tai apsunkina tarpasmeniniai, kitokie karminiai variantai, kurie aišku pasireiškia ne tik šioje teritorijoje, ne tik Rusijos valstybėje. Bet žinokite, kad Hiperborėjos istorija nesibaigė su imperijos iširimu. Čia, Rusijos teritorijoje, vėliau įvyko įvykiai, kurie leido uždėti pagrindus sekančiam žmonijos civilizacijos vystymosi etapui. Bendrai, ten kur baigiasi imperija, prasideda pats įdomiausia ir naudingiausia. Po sugriovimų visada prasideda kūrimas. Paskutinius du tūkstančiai metų, po Hiperborėjos imperijos suirimo, šiai teritorijai nepraėjo veltui. Čia atėjo tie, kurie moka pasukti planetą į šviesą... Čia, pietų Uralo teritorijoje buvo pastatytas miestas, kuris spinduliavo Šviesą ir Žinias. Jis tapo pakankamai ilgam laikui Šviesos Šeimos Atrama Žemėje... Arijai... Paslaptingieji arijai, kurie išlieka tikra mįslė jūsų mokslininkams, čia atstovavo Planetos interesus, Didžiojo eksperimento planą nukreipė vienintele teisinga tėkmės vaga... Iš čia Šviesa keliavo į Pietus ir Rytus, iš čia tekėjo Energija, kuri davė didžiulę įkrovą šiuolaikiniai civilizacijai...

Šiuometiniame laiko spiralės vijoje, taip pat turi sekti didysis kūrimas. Tai ką galima pavadinti "Post-hiperborėjiku Pakylėjimu”. Ten kur baigiasi imperija, prasideda pats įdomiausia ir svarbiausia. Prasideda čia ir dabar.

Draugai... Kiekviena šalis, kiekviena teritorija Žemėje, savotiškai unikali, nuostabi ir puiki. Verta meilės ir dėmesio. Nėra nereikšmingų valstybių ir teritorijų Žemėje. Ir jei jūs gyvenate mažoje šalyje, nereiškia kad praeityje neįsikūnijote didelėje šalyje... Ir jei jūs gyvenate nedideliame savo žemės lopinėlyje, kuris tolimas nuo komunikacijų, nuo didelių miestų, tai nereiškia kad jūsų praeityje nėra didelės, milžiniškos tėvynės. Jei apie jus nepraneša per radiją ar TV, tai nereiškia kad jūs ne veiksmų centre. Visi jūs mano Saulėtieji, centre pačių svarbiausių įvykių, kurie nusprendžia tolimesnį mūsų Galaktikos ir visos Visatos  kelią. Ir būtent todėl JUS TAIP MYLI. Tai iš tikro taip...

Su meile ir šviesa jūsų Krajonas.

Pranešimas perduotas per Sergėjų Kanaševskį, Novokuzneckas

2010 09 20    

Peržiūrų: 2474 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 4.4/7
Viso komentarų: 5
1 Sirijus   (03.06.2011 09:44)
Visoje sioje istorijoje pasigendu Sarmatijos.

2 RmXas   (03.06.2011 19:06)
Sarmatija atsirado veliau tik po ariju

3 laksmi   (07.06.2011 09:22)
Kad parasyti toki straipsni motomai neveikia jokie filtrai,kurie mums uzdeti,kad netaptumem sizofrenikais...
Tai is kur isknysta visa tai kai viskas buvo sunaikinta ,gal cia veikia tarsioniniai principai niekas niekur nedigsta,bet atsiranda!?

4 To laksmi   (24.06.2011 21:47)
shizopreninkams viskas aišku, viską jie žino, nes aukštesni jie už kitus.protas atitinka žines, taip taip, laksme.

5 demonai valdo   (03.03.2012 14:08)
virgis tumsių ungelų draugs, anų apaštals, visokios magijės atstovas reklamai, magijos devas šėtonas..

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Gegužis 2011  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031
Statistika

Tinkle viso: 2
Svečių: 2
Vartotojų: 0