Pakalbėkime apie kūrybą. Laikas jau jums išeiti iš apsiribojimų, skurdo ir nepritekliaus būsenos. Kai  sukurti  viską sau yra jūsų jėgoms. Tai liečia ne tik materialią gausą, bet ir jūsų talentų gausą, jūsų augimo ir vystymosi sugebėjimų, meilės ir laimės gausą, visa ko gausą,jūsų gyvenime.

Gausos negalima surasti, bet ją galima sukurti.

Gausa nelaukia jūsų kažkur tai užslėpta. Nėra tokių sandėlių, kur guli turtai ir laukia, kada jūs juos pasiimsite ar surasite. Nėra to, kuris jus apdovanotų gausa. Ilgą laiką galvojote, kad jūsų gyvenimas, jūsų turtai ir skurdas, jūsų gerovė, priklauso nuo kažko tai kito – tame tarpe ir nuo kažkokio tai išorinio Dievo, kuris kada nori jums duoda atleidimą ir apdovanoja, o kada nori – baudžia ir atima gyvenimiškas geroves.

Ne brangieji, viskas visiškai ne taip – laikas jau atsisveikinti su tokiais klaidžiojimais. Jūsų gausa nepriklauso nuo kokių nors išorinių jėgų. Ji negali būti sukurta jums, kieno tai kito – o sukurta tik jūsų pačių. Taip, gausa yra tai – ką galite sukuti jūs ir tik jūs. Ir tik nuo jūsų, ne nuo nieko daugiau, priklauso – gyvensite jūs gausoje ar ne.

Atkreipkite dėmesį, sudaryti gausą – tai nereiškia rinkti ją visur, arba nusipirkti turtus, įsigyti. Sukurti gausą – tai reiškia kurti visa tai, kiekvieną savo ketinimų akimirką. Ko dabar jums reikia, kurti tą pačią minute.

Tokia yra jūsų prigimtis, apie kurią jūs tik pradedate suprasti. Toks jūsų vaidmuo Visatoje ir nuostabioje jūsų Žemės planetoje, kur atėjote kūrėjo, tyrinėtojo, nenuilstančių darbuotojų, pakviestų keisti materialaus pasaulio energiją, dėl visų labo, kokybėje.

Jūs tai darote. Jūs tai darėte visada, netgi kai patys nežinojote apie tai. Jūs keičiate tą energiją, kurioje gimėte. Visas jūsų gyvenimas – duotos jums nuo gimimo energijos transformavimas. Jūsų užduotis – transformuoti ją į šviesą, meilę, aukščiausią gėrį. Palaipsniui taip sukursite rojų Žemėje. Bet pradžioje derėtų tapti patyrusiais kūrėjais. Jūs mokotės – dažniausiai mokotės iš klaidų. Eksperimentuojate su energija ir matote, kad pas jus gaunasi visiškai ne tai, ko norėjote. Ar ne taip?

Bet daugiau nebereikia mokytis iš klaidų. Reikia pažinti kūrimo dėsnius – kurti tai, ko jums iš tikro reikia.

Leiskite paaiškinti, kas sudaro pagrindines jūsų klaidas. Tiksliau, tai bus ne paaiškinimas, o priminimas. Visa tai, ką aš dabar kalbu, jums yra gerai žinoma. Taip, nenustebkite – tos žinios yra įdėtos giliai jūsų ląstelėse, jūsų DNR molekulėje, tose jos sudedamosiose, kurios turi Dieviškumo kilmę. Bet, pagal jūsų Žemės planetoje atliekamo eksperimento sąlygas, jūs užmiršote apie tas žinias. O vienas iš svarbiausių eksperimento uždavinių ir yra – atsiminti tai. Jūs atlikote didžiulį darbą ir priartėjote prie tos ribos, nuo kurios prasideda atsiminimas. Jūs pasiruošę nuimti uždangą ir atsiminti. Todėl Dvasia, iš už tos uždangos atėjo tam, kad padėti jums tuose atsiminimuose.

Aš jums nepasakysiu nieko naujo. Aš paprasčiausiai priminsiu ir paaiškinsiu jūsų matymus. Padėsiu grįžti vėl prie tos tiesos, kurią jūs pamiršote ir kuri pasiruošusi būti atverta jums iš naujo.

Taigi, tipinę klaidą sudaro tai, kad daugelis iš jūsų siekia tų turtų, tos gausos, kuri  yra kažkieno sukurta ir jau egzistuoja pasaulyje. Jums atrodo, kad kažkam tai pasisekė ir jis jau surado tuos turtus, o jūs, jei imsitės kokių nors veiksmų, irgi prisijungsite prie tų "laimingųjų”.

Brangieji, viskas visiškai ne taip. Tie, kurie turi turtus,  jų jau sukurtų nerado ir neaptiko. Jie sukūrė juos – bet ne kiek fiziniais veiksmais, ne kiek darbu materialiame pasaulyje, kiek savo ketinimais. Ketinimai – galinga priemonė, darbui atlikti, energetinėje-informacinėje aplinkoje. Ketinimai dirba su energija ir informacija, performuojant tai. Ir tik po to pasekmės pasireiškia fizinėje aplinkoje.

Tokiu būdu sukuriama gausa. Tokiu pat būdu sukuriamas skurdas. Skirtumas tik tas, kokiais ketinimais jūs veikiate jus supančią energetinę-informacinę aplinką.

Kada jūs norite gauti tai, kas jau yra sukurta kitų,  materialiame pasaulyje jūs matote, kad tai neduodama į rankas, o jai duodama, tai laikinai, kad po kiek tai laiko atimti vėl. Tai neveikia mano brangieji. Jūs negalite gauti to, kas jau sukurta kažkieno. Jūs tik galite sukurti savo patys. Toks jau pasaulėdaros dėsnis.

Viskas, ką jūs sukuriate, neša jūsų individualų energetinį antspaudą. Tai, teisėtai jums priklausanti energija. Jūs galite kažką tai padovanoti, atiduoti kitiems savo valia. Bet ta energija vis tiek lieka jūsų ir pasirūpins kompensacija: ką jūs gausite mainais, vietoje atiduotos energijos, arba dar netgi daugiau.

Ar dabar jūs suprantate, iš kur atsirado posakis, kad duodančio ranka neskursta?

Jūs suprantate, kodėl tas, kuris duoda, visada turtingas, o tas, kuris tik gauna, nieko neduodamas mainais, visada lieka skurde, kiek begautų?

Duodantysis – kūrėjas ir viskas, ką jis sukuria, turi energetinį jo antspaudą ir kuo daugiau jis duoda, tuo daugiau jam grįžta ta energija.

Tikra gausa – ta, kuri neša jūsų energetinį antspaudą. Tai yra tas, ką jūs sukuriate. Tai, ką jūs sukuriate ir priklauso jums. Tai, kas sukurta jūsų, niekada ir niekieno negali būti atimta – nors jūsų materialiame pasaulyje, dažnai susiduriate su atvirkštiniu reiškiniu. Ar ne taip?  Jums atrodo, kad jūsų kūrinius taip lengvai gali kas nors atimti, pasisavinti. Bet tai tik matymas – viena iš materialaus pasaulio iliuzijų. Iš tikro, tai, kas yra jūsų sukurta, grįš pas jus – vienokioje ar kitokioje formoje. O jei kažkas tai atimta, vadinasi iš tikro, tai jums ir nepriklausė.

Jūsų kūriniai gali keisti savo formą, pertekėti iš vieno į kitą, bet jie visada sudarys gausos srautą, kuris niekada nenuskurs.

Pasaulio kūrimas tęsiasi

Pakalbėkime apie kūrimo procesą. Jūs žinote, kad pasaulis sukurtas Dievo. Jūs taip pat žinote, kad jūs sukurti pagal Dievo atvaizdą ir pavyzdį. Tai reiškia, jūs sugebate kurti pasaulį taip pat, kaip tai darė Dievas. Taip pat jūs jį ir kuriate.

Jūs galvojate, kad Dievas sukūrė pasaulį ir tuo visas procesas baigėsi? Ne, jis tęsiasi erdvėje ir laike amžinai. Pasaulis kuriamas ir kuriamas. Kas visa tai kuria? Jūs. Jūs - kaip Dievo pratęsimas erdvėje ir laike, jūs, kaip jo spinduliai, kibirkštys, kaip jo emisarai Visatoje.

Iš ko Dievas sukūrė pasaulį – iš ko jį kuriate jūs? Klausimas įdomus. Atsakymas dar įdomesnis: ir Dievas ir jūs kuriate pasaulį iš tuštumos.

Jūs gi žinote, kad pradžioje nebuvo nieko. Tiksliau, buvo didus Niekas. Ir vis tik, tai ne visiškai tuštuma – tai tuštuma, turinti didžiulį kūrybinį potencialą. Tai mieganti, snaudžianti energija, kurioje dar niekas nepasireiškė, bet pasiruošę pasireikšti. Jei, kaip analogiją panaudoti jūsų materialaus pasaulio realijas, tai tokia tuštuma labiausiai panaši į derlingą dirvožemį, į kurį dar nenukrito nė vienos sėklos. Toje tuštumoje yra didžiulės kūrybinės jėgos, bet jos nepasireiškusios, nepradėjo judesio. Žemės sula pradeda judėti tik tada, kada ten patenka sėkla…Štai čia ir prasideda kūrimo procesas.

Tai štai, tokios sėklos Visatai, aktyvuojančios kūrybinį procesą – tai mintys, norai ir ketinimai. Dievas sukūrė pasaulį minties, ketinimo jėga. Taip pat kuriate pasaulį ir jūs. Tai vyksta ne praeityje, ne ateityje, ne kažkur tai ten, toli – tai vyksta kas akimirką, čia ir dabar, ten kur jūs randatės.

Girdite? Jums nereikia jokių papildomų sąlygų, kad pradėti kurti. Tam pas jus yra viskas kas būtina. Mes girdime, kaip kai kurie iš jūsų sako: "Na gal būt kada nors, po to, kai aš būsiu pasiruošęs..” jūs jau pasiruošę, mano brangieji. Jums nereikalinga joks papildomas pasiruošimas. Pas jus yra viskas kas būtina, tiesiog dabar. Jums reikia tik patikėti į tai, kad jūs pasiruošę ir jūs galite.

Daugelį amžių jus įtikinėjo, kad jūs – niekas, dulkės ant kelio, kad jūs nieko negalite patys, be Dievo ar galingų žmonių pagalbos. Dabar mes jums sakome: nėra nieko galingesnio už jus. Jūs ir esate Dievai – Dievo dalelės ir kiekviena iš tų dalelių turi visas Dievo savybes, kokybes ir sugebėjimus. Jūsų religijos daugelį amžių nuo jūsų slėpė, kur iš tikro yra Dievas.

Tegul dabar kiekvienas iš jūsų padeda ranką sau ant krutinės ir pasako: "Aš žinau: Dievas – čia” Jūs stiprūs ir visagaliai ne todėl, kad jūs - kaip Dievas, o todėl, kad jūs ir esate – Dievai. Dievai, užmiršę apie tai, kad jie – Dievai. Dievai pradedantys atsiminti, apie savo tikrą meilės ir šviesos prigimtį.

Matau, kaip kai kurie iš jūsų skeptiškai juokiasi. Aš girdžiu, kaip kai kurie iš jūsų sako: "Na kokie gi mes Dievai? Argi Dievai galėtų padaryti su Žeme taip, kas dabar? Vienas kitam? Patys su savimi ir savo gyvenimu? Ne, čia kažkas ne taip – gal būt mes kokie nors pikti Dievai, jei jau esame Dievai?”

Ne, mano brangieji, viskas taip – jūs Dievai. Ir žinoma, jūs ne pikti Dievai, nes piktų Dievų nebūna, tai vis jūsų mitologijos išsigalvojimai. Jūs Dievai, šiek tiek pamiršę apie tai, netekę atminties apie savo jėgą ir esmę. Jūs patys taip nusprendėte, prieš priimant eksperimentą Žemėje. Jūs vienas kitam pasakėte: "Laikinai nutrinkime savo atmintį, to eksperimento metu ir patikrinsime, ar sugebėsime mes tokiose sudėtingose sąlygose vis tik atsiminti, kas mes tokie?”

Sąlygos iš tikro pasirodė sudėtingos – žymiai sudėtingesnės, nei jūs jas galėjote įsivaizduoti. Ir atsiminti, apie savo Dieviškumą, materialiame pasaulyje tapo žymiai sudėtingiau, nei jūs manėte. Uždanga pasirodė labai tanki, ir labai tiršta materialaus pasaulio tamsa, į kurią jūs nugrimzdote. Per tai, jūs visai užmiršote tikrąjį save. Bet visi jūs, visi be išimties – bandote atsiminti tai. Jūsų sielos stumia jus tokiems atsiminimams. Jūs liūdėjote, apie kažką tai nežinomo ir tai buvo liūdesys apie jūsų Dievišką tėvynę, tai jūsų siela ilgisi, nori kad jūs pagaliau atsimintumėt, kas jūs ir iš kur.

Ir jūs atsiminėte, pažadinote savyje kūrėjo savybes. Jūs tampate meistrais – jūs jau ne mokiniai ir netgi ne pameistriai – jūs meistrai, nors pas daugelį iš jūsų dar nėra reikiamos patirties, bet jūs kaupiate ją labai greitais tempais.

Atsakymas į tai, kaip jūs Dievai, galėjo Žemėje pridirbti tiek nedieviškų reikalų, labai paprastas: jūs tai kūrėte nežinodami kūrimo dėsnių, nežinodami, kad jūs Dievai, jūs ėjote  bandymų ir klaidų metodu, bet tokios buvo eksperimento sąlygos. Laikykite save eksperimentuotojais, kurie gavo daug neigiamų rezultatų, bet nepasidavė, nesustojo ties tuo, tęsė eksperimentavimą – ir pagaliau pradėjo gauti teigiamus rezultatus.

Jūs klausiate: "Na kaip Dievas leido tai, ką prikrėtė Žemėje žmonės? Kodėl neįsikišo, nesustabdė klaidingus sprendimus ir pavojingą elgesį?”

Užduodant tokį klausimą, jūs vėl atskiriate Dievą nuo savęs. Dievas – tai jūsų Aukščiausia Dalis, prie kurios jūs neturėjote priėjimo, "miego” materialumo gelmėse metu. Bet jeigu jūs neturėjote priėjimo, prie savo Dieviškumo, tai kaip tas Dieviškumas galėjo įsikišti ir neleisti tų veiksmų, kurie, pagal savo esmę, nėra Dieviški? Paprasčiausiai nebuvo ryšio kanalo, mano brangieji. Nebuvo – kol jūs patys žmonės neatsiminėte apie jį ir nepradėjote tai atstatyti.

Jūsų materialaus pasaulio įstatymai tokie, kad Dievas gali įsikišti tik per jus, žmones ir pagal jūsų valią. Pagal eksperimento sąlygas negalėjo įsikišti nei angelai, nei šviesios Dvasios – jūsų šeimos nariai, likę uždangos mūsų pusėje. Tam taip pat buvo reikalinga jūsų valios išreiškimas. Kol jūs jos neišreiškėte, mes negalėjome jums padėti. Jūs matote, kad ir dabar mes kalbame per jus, žmones. O jei nėra tokių žmonių, priimančių mus, tai ir pas mus nėra instrumentų, kaip tą informaciją pateikti.

Ir štai pagaliau atėjo laimingas laikas mums visiems, kada jūs visi dažnai pareiškiate savo valią, kreipiantis pagalbos pas savo Dievišką esmę ir pas angelus, pasiruošusius jums padėti po pirmo pašaukimo. Ir jūs palaipsniui įsisavinate pasaulėdaros dėsnius, kad veikti ne žalingai, o gerovei ir sukurti visa tai, kas jums reikalinga, savarankiškai, kiekvieną savo gyvenimo akimirką.

Realybė – plastinė, kaip molis, o jūs – skulptorius.

Aš pasakysiu jums dar vieną labai svarbų dalyką:  jūs pripratę labai rimtai vertinti savo klaidas, dramatizuoti jas. Iš tikro, klaidos nėra tokios baisios. Jos jums duotos tam, kad mokytumėtės ir palaipsniui pradėtumėte viską daryti žymiai geriau. Klaidos nėra ant tiek fatalios, kaip atrodo. Bet kuriuo momentu jas galima ištaisyti. Taip, jūs visada galite atšaukti tai, ką neteisingai padarėte ir paprasčiausiai padaryti tai kitaip.

Pirmiausia tam reikia pakeisti savo pasaulio suvokimą. Mes žinome, kad jums žmonėms, pasaulis atrodo tankus, tvirtas, nesikeičiantis. Jūsų realybė jums atrodo tvirta ir nepajudinama. O kas, jeigu mes jums pasakytumėme, kad iš tikro, jūsų realybė plastiška, kaip molis? Jūs tuo galėtumėte įsitikinti ir patys, jei pažiūrėtumėte į pasaulį mūsų akimis. Jūs gyvenate linijiniame laike ir todėl, kas dieną, atsibundant ryte, prieš save matote vieną ir tą patį paveikslą. Matote, kad pasaulis toks pats – kaip vakar ir kartais tas jums atrodo labai nuobodu. Bet jeigu jūs pažiūrėtumėte į pasaulį taip, kaip mes, ne iš linijinio laiko pozicijos, o iš amžino Dabar, jūs pamatytumėte tėkmę. Tėkmę, kurioje nėra nieko pastovaus. Visa tai, kas jums atrodo pastovu, iš tikro, amžinai transformuojasi, virsta iš vieno į kitą. Vieni dalykai išyra ir jų vietoje atsiranda kiti ir taip amžinai, be pabaigos.

O kas gi vadovauja transformacijos procesui? Jūsų žemiškame pasaulyje tai darote jūs, žmonės.

Kiekvienas iš jūsų gimsta su gigantišku kūrybiniu potencialu. Pirmapradžiai, kiekvieno iš jūsų gyvenimas atrodo kaip savotiška erdvė, niekuo neužpildyta – tai ir yra tas didus Niekas, iš kurio gali gimti viskas, kas tik nori. Viskas, kuo jūs užpildote tą erdvę, gimsta iš jūsų ketinimų.

Ta jūsų gyvenimo erdvė, kurioje gyvenate dabar, sukurta jūsų ketinimu. Ir jei rezultatas jūsų netenkina – tai reiškia tik tai, kad jūsų ketinimas buvo klaidingas. Bet kadangi jūsų gyvenimas – kūryba, tai jis yra pilnai jūsų valdžioje. Jūs galite lengvai ištirpdyti tai, kas klaidingai sukurta ir sukurti kažką geresnio, tai, kas jus tenkins visomis prasmėmis. Tai yra paprasčiau, nei jums atrodo. Pažiūrėkite į pasaulį iš daugiamatiškumo pozicijos. Į pasaulį, kaip į molį, o į save – kaip į skulptorių-kūrėja. Kada kas nors nesigavo, reikia paprasčiausiai perdaryti tai kitaip. Visa tai priklauso nuo jūsų ir tik nuo jūsų, mano brangieji.

Pratimas Nr1. Gyvenimas, kaip kūrybinė erdvė.

Užmerkite akis, padarykite keletą lėtų gilių įkvėpimų, atsipalaidavote. Įsivaizduokite, kad jūs esate sferos centre. Nuspręskite patys, kokių išmatavimų ji bus, sferos ribos turi būti išsidėsčiusios taip, kad buvimas sferos viduje jums būtų komfortiškas, bet tegul ji būna pakankamai didelė. (kuo didesnė, tuo geriau) Įsivaizduokite, kad tai jūsų gyvenimo erdvė. Pabandykite suvokti gyvenimą, ne kaip laiko liniją, besidriekiančia iš praeities į ateitį, bet kaip erdvę, kur laikas – dar vienas išmatavimas. Tai reiškia, kad jūs esantis centre, vienu metu galite priimti praeitį, dabartį ir ateitį. Įsivaizduokite, kad iš dešinės jums yra praeitis ir jūs, jei norite, galite pažvelgti ten. O kairėje yra ateitis ir jūs, esant norui, galite pamatyti, kas vyksta ir ten.

Mintyse meskite žvilgsnį ir į dešinę, ir į kairę, įsivaizduokite kad jūsų gyvenimo erdvė tarsi "apsinulino” – atėjo į pradinį ramybės tašką, kai kūrimas dar nepradėtas. Dabar nėra nei praeities, nei ateities, yra tik nelaikinis potencialas. Jūs tarsi kosminės erdvės centre. Aplinkui tamsa, kurioje karts nuo karto sužiba ir gesta žvaigždžių kibirkštėlės. Jūs jaučiate gilią ramybę, bet žinote, kad tos kibirkštys rodo į tuos erdvės taškus, kur kūrybinis potencialas ypatingai aukštas. Tai energijos sankaupos, kurios laukia jūsų ketinimo, kad plėstis erdvėje ir kurti naują pasaulį.

Įsivaizduokite, kad jūs – burtininkas, sugebantis sukurti viską, ką tik norite, panaudojant savo ketinimus ir tuos švaraus potencialo taškus, gyvenimo erdvėje. Tiksliai ir aiškiai suformuokite ketinimus. Po to, įsivaizduokite tuos ketinimus, kaip kibirkštį, kurią savo valios pagalba jūs nukreipiate į tą erdvės tašką, kur matote žibsinčias žvaigždutes, jūsų kibirkštis lengvai liečiasi su ta žvaigždute ir ten išsiplieskia, įsižiebia tarsi ištisas fejerverkas. Įvairiaspalvės žvaigždės spindi, dega, žaidžia ir tas fejerverkas tampa vis ryškesnis, kol nepavirstą į kažką panašaus, kaip vulkano įsiveržimas, bet ne gandinančiai, negrasinant, o džiaugsmingai ir šventiškai. Tas švytėjimas tampa skaidriu – ir iš jo pradeda ryškėti tai, ką jūs siekėte sukurti.

Dabar įsivaizduokite, kad jūs apsigalvojote ir toje vietoje norite sukurti ką nors kitą. Tada įsivaizduokite, kad tai, ką sukūrėte, po mažu traukiasi ir mažėja, susispaudžiant į tašką ir vėl virsta viena vienintele kibirkštimi, kuri tai sužiba, tai gesta. Ten jūs galite pasiusti bet kokį kitą ketinimą ir vėl sukurti tai, ko jūs norite.

Po to padarykite keletą gilių įkvėpimų ir atmerkite akis.

Bet jūs galite pasakyti: "Krajonai, aš daugelį kartų ketinau ką nors gauti, tačiau – man tai nepavykdavo.”

Išsiaiškinkime, kas tai yra ketinimai. Tai ne šiaip sau žodis. Tai energija, nukreipta energija, tarsi šviesos spindulys, prasiskverbiantis erdvėje. Kad ketinimas veiktų, jam būtinos dvi charakteristikos: pirma – jėga, antra – kryptingumas.

Kas duoda jūsų ketinimui jėgą?  Jūsų Dieviškasis Aš. Tiktai jai tas ketinimas atitinka jūsų Dieviškajam Aš, jis gauna būtiną jėgą pasireiškimui. Jeigu ketinimas yra diktuojamas jūsų ego, kuris nori tuoj pat įvykdyti, neatitinkančius jūsų gerovei norus – toks ketinimas paprasčiausiai neturės jėgos. Kadangi ego gali jus supainioti, apsukti jums galvą – bet tuo pat metu jis neturi būtinos jėgos. Ego neturi kūrybinės energijos. Tokia energija yra tik pas jūsų Dievišką esybę.

Todėl, jei jūsų ketinimai neįvyksta – vadinasi jie neatitinka jūsų Dieviškojo Aš poreikiams, o todėl, paprasčiausiai neturi jėgos pasireikšti.

Ką duoda ketinimui kryptingumas? Kryptingumas apsprendžiamas pačių jūsų mintimis, jūsų noru – bet dėl tinkamo kryptingumo, jūsų norai turi būti labai tikslūs, aiškūs ir suvokti. Kitaip sakant jūs turite tiksliai žinoti, ko būtent jūs norite ir neabejoti tuo. Jei jūs nors bent kiek abejojate tuo – jūsų ketinimas negali gauti tikslios krypties. Tokiu atveju, vaizdžiai sakant, jūsų spindulys išsisklaido erdvėje, nepasiekdamas tikslo.

Būna taip, kad mintimis ir žodžiais jūs išreiškiate ketinimą, bet sielos viduje priešinatės jo įvykdymui. Tokiu atveju negalima kalbėti apie švarų ketinimą.

Švarus ketinimas – kada jūs juo neabejojate nei sąmoningai, nei pasąmoningai.

Švarus ketinimas – tai ketinimas, padiktuotas besąlyginės meilės, tai yra nestatant jokių sąlygų.

Jeigu jūs norite kokio tai noro įvykdymo, bet tam pastatote sąlygas: štai prie tokių sąlygų jūs to norite, o prie kitų ne – jūsų ketinimai nėra švarūs. Tai reiškia, kad ketinimas negali būti pasiustas į tikslą.

Aš visa tai pasakoju jums tam, kad apsaugoti nuo klaidų.  Sakau tai tam, kad suprastumėte, kodėl ne visada išsipildo jūsų ketinimai.

Kada savo ketinimus suderinate su savo Aukščiausiuoju Aš – tik tada jie įgauna jėgą ir kryptį. Ir tam nereikia naudoti daug jėgos. Pas daugelį iš jūsų jėga asocijuojasi su įtampa. O aš jums noriu pasakyti, kad tikra jėga nereikalauja iš jūsų jokios įtampos. Todėl, kad jėgos šaltinis – jūsų Dieviškasis Aš, o jūs kaip žmonės – paprasčiausiai, esate kaip tos jėgos laidininkai, jos praėjimo kanalas. Ir kuo ramiau, atsipalaidavus, laisvai jūs praleisite tą jėgą – tuo daugiau jėgos praleisite per save. Ir jeigu jūs tiksliai, be abejonių žinote, į ką nukreipti tą jėgą – ji nuskubės tenai galinga tėkme. Ir duos impulsą transformacijai potencialo, kuris kaip laukas, arba jūsų gyvenimo erdvė.

Jūsų ketinimų jėgos vektoriaus ir didžiulio jus supančio energetinio potencialo apjungimas, reikiamame taške, duoda jums būtina kūrinį. Tai sėkmės, žydėjimo, gausos formulė – bet kurių jūsų tikslų pasiekimo formulė – to, ko iš tikro reikia jūsų Dieviškajam Aš.

Pratimas Nr 2 teisingo ketinimo formavimas

Užmerkite akis, padarykite keletą gilių įkvėpimų ir atsipalaidavote. Įsivaizduokite, kaip su iškvėpimu išeina visa jūsų įtampa. Įsivaizduokite, kad už jūsų nugaros stovi didžiulis, spindintis paauksuota šviesa, angelas. Jis švelniai deda jums rankas ant pečių ir jūs jaučiate Dieviškojo Aš apsaugą sau.

Tas Dieviškas angelas, kuris taip pat yra jūsų aukščiausia dalimi, linki jums visko kuo geriausio. Pagalvokite, kas jums dabar svarbiausia – ko jums visa siela reikia. Gal būt jums reikiai sveikatos, išgijimo, energijos, žvalumo. Gal jums reikia naujo darbo, ar savo talentų atskleidimo. Susikoncentruokite ties pačiu svarbiausiu noru. Ir mintimis kreiptis į tą, kuris stovi už jūsų nugaros – spindinčiam auksiniam angelui, su prašymu padėti suformuoti teisingus ketinimus jūsų tikslui. Pajauskite, kaip auksinio srauto energija pradeda švelniai čiurlenti per jūsų kūną. Įsivaizduokite, kad auksinis angelas su meile nukreipia tą srautą per jūsų viršugalvį, o po to ta energija plinta per visą kūną. Jūs jaučiate kaip jūsų kūnas dar labiau atsipalaiduoja, esate taikos ir ramybės būsenoje. Jums nereikia įsitempti, nereikia nieko daryti – tik jausti energijos judėjimą ir galvoti apie savo norą.

Įsivaizduokite kaip paauksuota energija koncentruojasi ties jūsų saulės rezginiu. Jūs jaučiate kaip pas jus daugėja jėgos. Jūs pradedate šviesti jėga. Dabar mintimis paprašykite angelo padėti jums nukreipti energijos tėkmę iš jūsų saulės rezginio į erdvę, jūsų noro įgyvendinimui. Jūs toliau ramus ir atsipalaidavęs, bet tuo pačiu jaučiate, kaip energijos srautas išsiveržia iš jūsų saulės rezginio į erdvę. Tai labai plonas ir ryškus spindulys. Ir ten, kur jis juda, matote paveikslą to jūsų įvykdyto noro. Tai aiškūs paauksuoti vaizdiniai, kuriuose yra visa tai, ką jūs norite pamatyti realybėje.

Mintimis sukurkite tuos vaizdinius ir stebėkite, kaip jie tampa ryškesni. Po to tas paveikslas ryškai sužybsi ir ketinimų spindulys dingsta. Jūsų noro vaizdinys pasiėmė jam reikalingą energiją ir dabar jis jau nesurištas su jumis – jis jau pradėjo materializavimosi procesą, kuris jau nepriklauso nuo jūsų.

Paprašykite angelo toliau kontroliuoti jūsų norų išsipildymo procesą. Padėkokite jam už pagalbą. Padarykite keletą gilių įkvėpimų ir atsimerkite.

Brangieji, Dievas nenori kad jūs kentėtumėte. Dievas nori, kad jūs būtumėte laimingi, kad jums nieko netrūktų. Jums daugiau nebereikia gyventi išgyvenimo režime, nereikia jausti kokio nors nepritekliaus. Visata paruošė jums didžiules dovanas. Bet tam jūs turite pridėti jėgą, energiją, meilę ir tikėjimą, kad tos dovanos įgautų materialumą, materializacijai jūsų Žemiškame pasaulyje. Kol jūs pasyvūs, tos dovanos lieka nepasireiškiančios. Bet jei jūs išreiškiate per didelį aktyvumą, fizinių veiksmų ar valios pastangų pagalba, siekiate performuoti materialų pasaulį, kai tam nėra Dieviško ketinimo, dovanos jums neatsiveria. Todėl, kad jų gavimui reikalinga ne fiziniai veiksmai, o pirmiausiai ketinimų jėga. Apsispręskite, pradėkite tai reikšti, kas neišreikšta.  Atsiminkite kad jūs Dievai – kuriantys pasaulį. O tai reiškia, jūsų gebėjimams nėra ribų.

Kryon