Visatos-erdvės, tarpusavyje suformuoja uždarą, subalansuotą sistemą, kurioje viena erdvė-visata, keičiantis palaipsniui matmeniui, pereina į kitą. Zonose, kur matmens mažėjimas tampa kritiniu, visoms erdvėms-visatoms, jos susijungia į vieną (meta-visata). Tose zonose turi vienodą matmenį λ₂ = 2,878950584…

Mūsų meta-visatą formuoja, 9 materijos formos. Tai tokių kombinacijų galima suskaičiuoti 459, skaitant, kad tarpusavyje susiliejančių materijos formų, turi būti ne mažiau 2. Tuo tarpu tikrovėje, mūsų meta-visatą sudaro 300 visatų erdvių. Tai reiškia, kad egzistuoja " neužpildytos” zonos, matricos erdvės, kas reiškia, kad mūsų meta- visata, yra nebaigta formuoti ir jai turi poveikį, kitos erdvių sistemos. Mūsų meta-visata, yra tik maža dalis, taip vadinamo didžiojo kosmoso.

Erdvės-visatos, susidariusios dviejų ar trijų materijų sintezės metu, yra maksimaliai nestabilios, bet tuo pačiu turinčios didelį sistemų aktyvumą. O visatos-erdvės, susidariusios, devynių materijų sintezės metu, maksimaliai stabilios ir maksimaliai inertinės. Todėl daugumas "vakansijų” vietų, yra erdvėms su matmeniu L₂ ir L₃

Kas tai yra - Matricos-erdvė? Palaipsniui keičiantis (kvantavimui) erdvių matmeniui, dydžiu  Δλ = 0,020203236...,  vyksta palaipsninis materijos formų susiliejimas ir naujų erdvių-visatų susiformavimas. Susiformuoja erdvių-visatų sistema, kurioje erdvės-visatos susiformavo, iš to tipo materijų sintezės.

Δλ koeficientas, gali turėti įvairias reikšmes. Netgi, mažas jo pakitimas, priveda prie to, kad mūsų tipo materija, nebegali susilieti į medžiagą. Esant kitai Δλ reikšmei, atsiranda sąlygos, susilieti kitokio tipo materijoms, skirtingoms nuo mūsų. Tai leidžia susidaryti kokybiškai kitokiai erdvių sistemai – susidaro kita matricos-erdvė.

To pasekoje, mes turime visą matricų-erdvių sistemą, kurios skiriasi viena nuo kitos, erdvės matmens kvantavimo koeficientu ir jas sudarančių materijų tipu. Tai pasireiškia medžiagų, jas sudarančių, kokybišku skirtumu, jungiantis skirtingo tipo formų ir skirtingo formų kiekio, materijoms.

Kiekviena matrica-erdvė, nevienalytė pagal matmenį. Matricos-erdvės matmens virpesiai, priveda prie to, kad kai kuriose jos srityse įvyksta susilietimas su kita matrica-erdve, turinčią tose srityse, tokį pat matmenį. Susidaro materijos nutekėjimo zonos, iš vienos matricos-erdvės su vienu matmens koeficientu γ į kitą su kitu matmens koeficientu γ.

Jeigu, susidarant žvaigždėms ir "juodosioms skylėms", viską lemdavo, tik materijų kiekis, sudarančių erdvę-visatą, jos susilietimo vietose ir materijos buvo vieno tipo, tai yra kvantavosi matmens koeficientu  γ = 0,020203236.., susiliečiant matricoms-erdvėms, susidaro susilietimo zonos, kur nuteka materijos, turinčios skirtingą γ, skirtingų  tipų materijos, kurios negali būti suderinamos, nei prie kokių sąlygų. Susilietimo zonose, vyksta kaip vienos, taip ir kitos rūšies medžiagų yrimas ir susidaro "laisvos” materijos formos, kaip vieno tipo, taip ir kito tipo.

Matricų-erdvių susilietimo vietose, vyksta kokios nors, iš dviejų tipų matmens, materijos formų, sudarančių susijungusias matricas-erdves sintezė, kito tipo yrančios materijos sąskaita. Sintezės metu, gali vykti tarpinio tipo matmens materijos įsisavinimas ir išsiskirti tarpinio tipo materija, kas savo ruoštu sukelia matricos-erdvės nestabilumą. Vienu atveju atsiranda erdvių-visatų su duoto tipo erdvių kvantavimo koeficientu, formavimosi centras (žvaigždės super analogas).

Kitu atveju atveju atsiranda erdvių-visatų, su duoto tipo erdvių kvantavimo koeficientu, yrimo centras (juodosios skylės super analogas).

Tokio tipo erdvės matmens, sintezuotos materijos formos pradeda kauptis matricų-erdvių susilietimo vietose, jei ištekančių iš tos susilietimo zonos materijų masė mažesnė už sintezuojamų materijų masę toje zonoje, tai tose zonose susidaro materijų perteklius. Su laiku šis perteklius vis didėja, tampa kritiniu ir pradeda maišyti materijos įtekėjimui toje zonoje, kas priveda prie tos zonos matmens nestabilumo. Įvyksta supersprogimas, kurio metu, sintezuotų materijų perteklius išmetamas iš susilietimo zonos, tuo pačiu atsiranda matmens virpesiai, kiekvienos matricos-erdvės viduje.

Tose zonose, vidinių matmens virpesių, matricų-erdvių, prasideda erdvių-visatų susidarymo procesas, iš kurių formuojasi erdvių-visatų sistemos (metavisata), erdvės matmens virpesių vidinėse zonose.

Nuo matricų-erdvių susilietimo zonų tolstant, vidinių matmens virpesių amplitudė didėja. Tai priveda prie to, kad tose zonose gali susilieti į vieną, skirtingas kiekis, to tipo materijų formų. Kuo toliau nuo matricų-erdvių susilietimo centro, tuo didesnis materijų formų kiekis gali susilieti ir sudaryti medžiagą.

Susiliejus pirmoje zonoje dviems materijos formoms, sudaro metavisata iš vienos erdvės-visatos. Susijungus trims materijų formoms, sekančioje zonoje, sudaro metavisatą iš trijų erdvių-visatų. Atitinkamai, susiliejus penkioms, sudaro iš dvidešimt penkių. Šešių susiliejimas- šešiasdešimt šešis.

Susiliejant septynioms - 119, aštuonioms - 246, devynioms - 459 erdvės-visatos, formuojančios metavisatą, atitinkamoje, tos matricos erdvės, vidinių matmens virpesių, zonoje. Dažniausiai, erdvių-visatų, sudarančių metavisatą, skaičius mažesnis už galimą maksimalų. Ir kuo toliau nuo centro, matricų-erdvių susilietimo zonos, tuo daugiau  skiriasi realus ir galimas, erdvių-visatų , sudarančių šią metavisatą, skaičius. Kuo toliau nuo  centro, tuo daugiau "laisvų vietų". Nors supersprogimo metu, iš susilieto zonų matricų-erdvių, išmestos materijos kiekis didžiulis, bet visada - užbaigtas dydis. Tos masės pakanka susiformuoti, erdvių-visatų galutiniam skaičiui. Po supersprogimo, matricų-erdvių susilietimo zonos susiaurėja, kas nulemia ateinančių materijų kiekių sumažėjimo. Su laiku, šis procesas pasiekia balansinį lygį. Supersprogimo metu, susidaro metavisata, kuri gavo saliginį pavadinimą " superedvė pirmo lygio". Ją sudaro devynios susiliejusios materijos formos.

Reikia pažymėti, kad metavisatos, atsiradusios matricos-erdvės, matmens vidinių virpesių zonose, pačios daro poveikį, jas supančios meta-erdvės matmeniui. Iškrypimai, atsirandantys dviejų matricų-erdvių susilietimo metu, nevienodi skirtinga kryptimi. O tai lemia, kokybės sudėties ir formos skirtumą, tose zonose atsirandančioms metavisatoms.

Tokiu būdu atsiranda nevienodas materijų paskirstymas, skirtinga kryptimi. Erdvės iškrypimai, atsirandantys supersprogimo metu, turi ir skirtingą ženklą, atžvilgiu ašies, pereinančios per matricų-erdvių susilietimo zonas.

Taip pat dar yra metavisatos, atsiradusios susiliejus 10 materijos formų. Tai supererdvė "antro lygio".

Antro lygio super edvėje, megavisatos susiliečia kitame balansiniame lygyje, palyginus su pirmo lygio super erdve. Tai sieja su metavisatų, sudarytos iš 9 materijos formų ir iš 10 materijos formų, skirtingo poveikiu laipsnio, į matricos-erdvės matmenį.

Kad susiformuotų metavisata, sudaryta iš 11 materijos formų, reikia, kad trys super erdvės, antro lygio, butu atstumu, viena nuo kitos, mažesniu už pačių dydį. To pasekoje, atsiranda trys  priešpriešės, matricos-erdvės vidinio iškreipimo bangos, kurios sudaro papildomas iškreipimo zonas, rezonanso metu. Tose zonose ir vyksta metavisatų sintezė, sudarytų iš 11 materijos formų, bet jau kitame, matricos-erdvė balansiniame lygyje. Susidaro uždara erdvių sistema - trečio lygio super erdvė.

Analogiškai, kad atsirastų galimybė susilieti 12 materijos formos, reikalinga, kad atsirastų matricos-erdvės vidinio matmens  iškreipimo, 4 priešpriešės bangos, kurių rezonansinėse zonose, susidaro sąlygos susiformuoti metavisatoms, sudarytoms iš 12 materijos formų. Susidaro labai pastovi, atskira metavistų sistema - ketvirto lygio super erdvė.

Penkios super erdvės, ketvirto lygio, viena iš kurių, randasi skirtingame lygije, kitų atžvilgiu, sudaro sąlygas susidaryti metavisatoms iš 13 materijos formų. Susidaro priešpriešis susiliejimas, kai susidaro metavisatų sistema, kuri stipriai įtakoja matricos-erdvės matmenį, kad susidaro eilinė metavisatų sistema, savo struktūra identiška ketvirto lygio super erdvei, bet sudaryta jau iš 12 materijos formų.

Dvi šios sistemos, sudaro sąlygas atsirasti sekančiai metavisatų sistemai, išilgai bendros ašies, bet jau iš 11 materijos formų. Materijos formų kiekio mažėjimas, su kiekvienu sekančiu erdvių junginiu, siejamas su tuo, kad metavisatų susilietimo lygis keičia savo ženklą. Kitaip sakant, matricos-erdvės matmens iškrypimas, ne didėja, o mažėja. Šio proceso evoliucija, priveda prie palaipsnio metavisatų sistemų susidarymo, vienos bendros ašies, einančios per jas, visame ilgyje. Pradedant, nuo dviejų materijos formų susiliejimo.

Šio "spindulio" galuose, atsiranda zonos, kur šio tipo materija, nebegali susijungti su kita ar kitomis, sudaryti metavisatą. Toje zonoje, atsiranda mūsų matricos-visatos įspaudimas, atsiranda susilietimo zonos su kitomis matricomis-visatomis. Įmanomi 2 matricų-visatų susilietimo variantai.

Vienu atveju, šiose zonose materija iš kitų matricų-erdvių, pertekės į mūsų, išsiskaidys ir sintezuosis materija mūsų matricos-erdvės tipo. Kitu atveju, materija iš mūsų matricos-erdvės, pertekės į kitą, išsiskaidys ir sintezuosis materija kitos matricos-ervės tipo. Vienu atveju atsiranda super žvaigždės analogas, kitu super juodosios skylės, atitinkamų gabaritų.

Šie, matricų-visatų susilietimo, skirtingi variantai, labai svarbūs, norint suprasti, kaip susiformuoja superedvė šešto lygio- šešiaspindulinės ir antišešiaspindulinės, kurių pagrindinis skirtumas, yra materijų nutekėjimo kryptis.

Vienu atveju, materijos iš kitų matricų-erdvių įteka per centrinę matricų-visatų susilietimo zoną ir išteka iš mūsų matricos-erdvės per zonas, esančias "spindulio" gale. Antišešiaspindulinėje erdvėje atvirkščiai, mūsų matricos-erdvės materijos išteka per centrinę, matricų-erdvių susilietimo zoną, o kitų matricų-ervių materija įteka per " spindulio" gale esančias susilietimo zonas.

Šešiaspindulinis susidaro, susijungus 6 analogiškiems "spinduliams", vienoje centrinėje zonoje. Aplink centrą, atsiranda matricų-erdvių matmens iškreipimo zonos, kuriose susidaro metavisata iš 14 materijos formų, susidaro ūždarą metavisatų sistema - šešiaspindulinis.

"Spindulių" skaičių, lemia tai, kad mūsų matricoje- erdvėje, gali tarpusavyje jungtis maksimalus to tipo materijų skaičius 14. Susidariusio, metavisatų junginio matmuo, yra π (π = 3.14...).

Šis matmuo artimas 3, todėl atsiranda 6 "spinduliai". Tokiu būdu, susidaro subalansuota sistema, kurioje vyksta materijų paskirstymas, tarp mūsų matricos-erdvės ir kitų. Šešiaspindulinio sistemos stabilumas įmanomas, tik esant ištekančių ir įtekančių materijų masių lygybei.

Antišešiaspidulinėje sistemoje viskas vyksta atvirkščiai, materijų cirkuliacija vyksta nuo šios supererdvės pakraščių į centrą. Maksimalus matricos- edvės matmens iškreipimas yra kraštuose, o centre mažiausias.

Stabilią antišešiaspinduliočio būseną, garantuoja ištekančių per centrinę zoną ir sintezuojamų, jo kraštuose materijų kiekio harmonija.

Tokių super erdvių mūsų matricoje-erdvėje yra daug. Matricoje-erdvėje jos sudaro tarsi mazgus, yra tarsi "atomai" joje.  Tai dar vienas patvirtinimas, kad makrokosmoso ir mikrokosmoso struktūros vienodos.

Matricos-erdvės nėra galutinės, kosmoso sistemos, jos yra tik didžiojo kosmoso elementai. Egzistuoja daugybe kosmoso lygių, o mes tik pabandėme pažiūrėti pro "mažiuką langelį", vienų iš jų.

Kosmoso maštabai neaprėpiami, oriantuojantis žmogiškaisiais matais. Jokio raketos, vis daugiau kuriamos, nepadės atskeisti kosmoso paslapties šydo. Tik truputi "giliau" leidžia pažinti tai, nulinio perėjimo laivai (skraidančios lėkštės), kurių kol kas, mes irgi neturim. Ir netgi tie laivai, sugebantys persikelti per milijardus šviesmečių, negali padėti išspręsti šios problemos, tai tik "smiltelė" didžiojo kosmoso jūroje.

Kosminiai laivai perlenkiantys ir ištiesinantys erdvę, sugeba judėti tik metavisatoje ir negali įveikti matricų-erdvių barjero. Tokio perėjimo metu įvyksta pilna  materijų anihiliacija. Tam priežastis, kokybiškai skirtinga materijų sudėtis, skirtingų matricų-erdvių, skirtingi matmens kvantavimo koeficientai. Kiekybinė ir kokybinė sudėtis, nesuderinama jokiomis sąlygomis. Vieno tipo medžiaga, papuolusi į kito tipo sąlygas, suyra ir iš tos masės sintezuojasi medžiaga atitinkanti tai struktūrai. Kita priežastimi nulinio perėjimo laivų, yra jų veikimo principas, kurio pagrindą sudaro, pilotų psi-energijos panaudojimas, paleidžiant nutekėjimo procesus iš vieno lygio į kitą ir atgal. Be to, tarp atskirų erdvių lygių, periodiškai atsiranda materijų srautų viesulinis judėjimas, kas daro nenuspėjamu galutinį kelionės rezultatą.

Tik harmoningas žmogaus asmenybės vystymasis, suteikia galimybę, neprilygstančią jokiai technikai, atskleisti kosmoso paslaptis. Tik vystymosi eigoje, žmogus sugeba įdirbti kitų erdvės lygių kūnus, atidaryti barjerus, tarp jų.