Kokiu tikslu žmogus savo gyvenimo
vieną trečdalį praleidžia sapnuose?
Pas žmogaus fizinį apvalkalas turi būti
galimybė organizmo viduje atstatyti energetinį balansą. Tai yra pagrindas, o
visa kita jau išplaukia iš tos padėties.
Kodėl sakysime tam neužtenka valandos
ar kelių valandų?
Tai siejama su žmogaus organizme vykstančių
daugelių cheminių procesų. Kiekvieno žmogaus reakcijos vyksta skirtingu
greičiu, pas kažką tai greičiau, pas kažką lėčiau, todėl, dėl skirtingų aktyvių
organizmo funkcijų atstatymo, pas skirtingus žmones reikalingas ir skirtingas
laikas: kam tai užteks ir dviejų valandų, kam tai – aštuonių. Bet, kadangi
miegas dar yra susijęs su dienos ir nakties ciklais, iš esmės todėl įdėtas
aštuonerių valandų rėžimas miegui. Be to, kada fizinis organizmas ilsisi, miego
metu, vyksta ir fizinio apvalkalo pakrovimas ta pirmine energija, ar "kuru”
jums, po to, kurio pagrindu, visą sekančią dieną dirba organizmas.
Energiją kūnui siunčia Nurodantysis, kadangi
jis atsako už savo auklėtinio energetinį aprūpinimą. Kiekvienam žmogui
išduodamas atitinkamas energijos kiekis, sutinkamai su jo energetine apimtimi
ir būsimais dienos darbais, paprastai energija duodama tik vienai parai. Toks
yra jūsų pakrovimo režimas. Skirtingi žmonės, priklausomai nuo savo energetinio
potencialo, gauna ir skirtingas energijos apimtis. Kokios tai dienos situacijos
eigoje žmogus gali ir viršyti dienos energijos apimtis, kuri buvo suteikta jam
naktį ir tada tenka jį įkrauti papildomai dienos eigoje.
Kai jūs pavargstate ir prisėdate pailsėti,
tai po kažkurio tai laiko pajaučiate jėgų antplūdį. Tai ne jūsų organizmas
mobilizuoja jėgas, o Nurodantysis siunčia jums energiją.
Jokių energijos rezervų fizinis kūnas
neturi. Ir visas jūsų poilsis, su fizinių jėgų atstatymu, suvedamas į papildomą
pakrovimą energija, iš Nurodančiojo. Jeigu organizmas senas, arba sergantis ir
turi daug energijos nutekėjimų, per ligotus organus, tai jį dienos eigoje irgi
tenka pakrauti papildomai. Bet paprastai Nurodantysis žino, kokių situacijų dienos
eigoje reikia laukti, iš savo globotinio pagal programą ir kiek tam reikės
išskirti energijos išteklių. Vienoms situacijoms Jis išskiria daugiau, kitoms
– mažiau energijos.
Kartais pas žmones būna energijos
pereikvojimas dėl stiprių emocijų, lydinčių vienokias ar kitokias situacijas ir
tada jie jaučia stiprų nuovargį, organizmas reikalauja poilsio, o tai reiškia
ir pakrovimo, kadangi poilsis ir pakrovimas – identiški.
Ir antra, kodėl neužtenka atsistatydinimui
poros valandų, tai dar visos eilės faktorių įtaka. Viena iš tokių yra ir
apsauginė miego funkcija: nakties metu saugumo tikslais žmogaus aktyvumas turi
būti pažemintas. Kitas faktorius yra ekonominis: fizinės energijos, esančios
Nurodančiojo atsargoje, ekonomijos tikslu, žmogus miega. Kadangi apimtis
ribota, o kai aktyvus veikėjas miega,
išnaudoja jos žymiai mažiau.
Ar įtakoja sapnai į žmogaus pasikrovimą
energetiiškai?
Ne. Sapnai nedalyvauja šiame procese. Per
sapnus jis gauna kitos kokybės energiją, nei ta, kuri naudojama kūno
pakrovimui. Ir ta energija eina jo sielos tobulėjimui, tai yra būtina atskirti
dvi pagrindines energijos rūšis, kurias gauna žmogus miego metu: viena rūšis,
labiau grubi – fiziniam kūnui ir labiau subtili – sielai, jos darbui, vykdomam
miego metu, kadangi tam, kad siela veiktų sapnuose, ji taip pat turi turėti jai
būdingos energijos atsargas.
O pas
tuos žmones, kurie nemato sapnų, pasikrovimas vyksta tokiu pat būdu?
Taip, nėra jokio skirtumo.
Yra žmonės, kurie išvis nemiega, kaip pas
juos?
Pas jus tokie žmonės laikomi nesveikais,
nors iš tikro taip nėra, kadangi tai Hierarchinės Sistemos eksperimentas.
Pakrovimas pas juos vyksta esant budriai būsenai, kaip ir pas bet kokį kitą
žmogų, poilsio metu. Tam jiems pakanka priimti poilsio pozą ir paprasčiausiai atsilaiduot. Jų subtilioje sandaroje yra kai kurie skirtumai, leidžiantys
jiems atsipalaidavimo momentu priimti didelius energijos kiekius, palyginus į
tais, kurie priimami pas paprastus žmones.
Kai kurie žmonės miego laiką išnaudoja
darbui. Ar jie nedaro žalos savo fiziniam kūnui?
Taip, žinoma daro, reikia miegoti
priklausomai nuo organizmo poreikių ir tam reikalui sekti savo pojūčius: jei
labai norisi miegoti, reikia miegoti bet kuriuo metu, nors ir ryte. Bet jokiu
būdu nenuvykite sapno, kuris yra signalas tam, kad būtent tuo momentu
organizmui reikalinga kokia tai vidinė reorganizacija ir tai, iš esmės, vyksta
miego metu. Kodėl pavyzdžiui žmogui norisi miego ryte: būna tokios dienos, kada
žmogus prabunda ir po poros valandų vėl nori miego. Dažniausiai tai atsitinka
energetiškai nusilpusiems arba labai emocingiems žmonėmis, dėl nesklandumų jų
energetinėse sistemose, purvina energija užsikemšant daugeliui kanalų, todėl ta
energija, kurią žmogus gavo naktį, miego metu, negali teisingai pasiskirstyti
po visą jo organizmą. Ir Nurodantysis, kontroliuojantis pakrovimą, per
papildomą miegą, įneša atitinkamas pataisas, lygiam jos pasiskirstymui po visą
organizmą. Jis gali pats pasiusti žmogui miego impulsus, arba gali suveikti
žmogaus automatinis reguliatorius, tai yra, kai tik po nakties energija
normaliai nepasiskirsto po visą energetinę sistemą, sudirba tas reguliatorius
ir įjungia mieguistumo mechanizmą, atsiranda noras miegoti.
Dienos miego metu Nurodantysis dirbtinai
pataiso energetinę sistemą ir atlieka energijos persiskirstymą. Jei žmogus
nemiega, tai žinoma Nurodantysis vis tiek reguliuoja energetinę sistemą, bet
tuo atveju Jam yra sudėtingiau, kadangi, kai organizmas yra neatsipalaidavimo
būsenoje, tai energijos juda per energetinius kanalus, atitinkamai organų darbo
aktyvumo ir atsiranda daug kliūčių. Naktį kūno pakrovimas vyksta ne vienos
rūšies energija, o skirtingomis energijomis. Materialios energijų rūšys irgi
yra skirstomos į porūšius, tai yra skirtingos kokybės energijas ir galima
sakyti, kad kiekvienas organas dirba savo išskirtinio tipo grubios energijos
dėka. Būtent todėl vyksta greito ir lėto miego kaitaliojimas, nakties metu.
Lėto miego periodu, vyksta vieno organo
pakrovimo atjungimas ir pasiruošimas pakrauti sekantį organą, arba organus. Ir
žinoma, visa tai vykdoma per čakrų-centrus. Tuo pačiu, vyksta ir žmogaus
įdirbtos energijos paėmimas iš jo. O greito miego periodu jau vyksta energijos
nuleidimas iš viršaus. Bet vėl gi, ne iš karto į fizinį kūną, o pradžioje į
astralinį, o per jį ir į eterinį apvalkalą, per jį į fizinį apvalkalą, tai yra,
žmogaus pakrovimas energija vyksta greito miego periodu. Todėl stebimas
kraujospūdžio padidėjimas, nes kraujas aprūpina kiekvieną ląstelę maistinėmis
medžiagomis ir naujomis energijos dozėmis. Ir ryšium su ląstelių persikrovimu,
pas žmogų patankėja pulsas, kvėpavimas, sustiprėja medžiagų apykaita. Visas
organizmas, o ypatingai jo energetinis kompleksas persikrauna ir dirba kitokiu
rėžimu, nei dieną.
Lėto miego, arba gilaus miego periodu,
vyksta kiti procesai. Tame tarpe ir smegenų išsikrovimas, nuo nereikalingos
informacijos. O jai imti domėn tai, kad tuo pat metu siela gauna pasikrovimą
subtiliomis energijomis, tai galima įsivaizduoti koks sudėtingas procesas
vyksta miego metu, kokį didžiulį vaidmenį miegas vaidina organizmui ir sielai,
kokie didžiuliai procesai vyksta organizme ir už jo ribų.
Sapnas – tai nėra kažkokių tai žmogaus
gyvenimo paveikslėlių mirguliavimas, o kūno
ir sielos aprūpinimo būtinomis energijos rūšimis, sudėtingiausias
mechanizmas.
Nakties metu tenka pakrauti kiekvieną
čakrų-centrą ir Nurodantysis žiūri – kuriame centre energijos daugiau, kuriame
– mažiau, todėl, atitinkamai jį reikia pakrauti labiau. Bet pakrauti ne bet
kokia energija, o atitinkama, tinkančia duotajam centrui. Pilnas centrų
atsivėrimas vyksta tik naktį, kai žmogus miega, esant jo maksimaliam
atsipalaidavimui. Tokia yra žmogaus mechanika. Dieną centrai dalinai užsidaro
ir telieka atviri tik dešimt-dvidešimt procentų, nuo jų bendro atsivėrimo
ploto.
Viskas veikia kaip vientisa sistema.
Pripumpuoti fizinį kūną energija, be subtilių apvalkalų - neįmanoma. Konkrečiai
– centrai perskirsto energiją nuo subtilių kūnų į materialinį.
Ar nemaišo didelės laiko sąnaudos miegui,
dvasiniam žmogaus vystymuisi, tobulėjimui?
Ne, praradimai nėra nedideli. Miego metu
siela irgi vystosi ir gyvena savo gyvenimą. Žmogus apie tai nežino. Nors
daugelis pastebėjo, kad kaip žmogus gyvena dieną, tokie sapnai jam dažniausiai
ir sapnuojasi. Tai susiję su asmenybės vystymosi pratęsimu miego periode, per
sapnus. Būna netgi, kad miego metu žmogus daugiau tobulėja, nei realioje
tikrovėje. Dėka informacijos, apie kitus pasaulius, dalyvaujant situacijose
sapnuose, jis vystosi, kadangi sapne vyksta toks pat gyvenimas, kaip ir dieną,
tik šiek tiek neįprastoje formoje. Sapne siela gali praeiti kančias ar
pagundas, gali patirti kokį tai džiaugsmą ar baimę. O visa tai jai yra ne kas
kita, o patirtis, kuri yra sumuojama su realaus gyvenimo patirtimi.
Tuo pačiu naktį vyksta šuolinis žmogaus
vystymasis, jai palyginti jį su vystymusi, kuris vyksta dieną. Paprastame
gyvenime žmogus dažniausiai nesugeba realizuoti nuosavus norus ir ketinimus, o
sapne jam duodama galimybė juos realizuoti ir nuo to, jo gyvenimiškas lygis
pakyla, tai yra, jis pakyla savo vystymesi. Žinoma, priklausomai kokius norus
realizuoja: jei žemus, tai sapnai išryškins jame negatyvias puses, su kuriomis
reikia kovoti ir išgyvendinti. Sapne dažnai pasikartoja dienos įvykiai,
situacijos, kad užtvirtinti tą sėkmę, kuria žmogus turėjo tose situacijose
dieną ir išryškinti kitas žmogaus elgesio puses, tame pačiame gyvenimo fone.
Žmogaus sapnų vertinimas priklauso nuo jo
išsivystymo lygio: būtent supratimo lygis pas visus skirtingas. Kai kurie į
juos nekreipia dėmesio, o kai kurie bando juos išsiaiškinti, su kuo tai
palyginti.
Jeigu sapne žmogus pasielgė blogai, o
gyvenime ne – ar tai nėra vertinama taip, kad siela yra žemo vystymosi lygio?
Taip, kadangi sapne, kaip taisyklė, asmenybė
neatsako už savo poelgius, kadangi fizinio kūno kontrolė smegenyse specialiai
atjungta ir elgesyje atsiranda polinkiai, esantys pasąmoniniame lygyje, tai yra
lieka atviri jo būtybės vidiniai norai. Tai labai svarbus faktorius sielos
auklėjime: dieną ji yra fiziniame kūne ir įjungta Valia, kai vyksta savo
veiksmų kontrolė ir todėl ji kompleksuota, o sapne gali vykti tos pačios
situacijos, esant atjungtai kontrolei, todėl lengviau išryškinti visus
asmenybės trūkumus. Tuo pačiu kaip tik ir patikrinama poelgių kokybinė pusė –
ant kiek jie nuoširdūs ir teisingi pagal savo vidinę esmę.
Ar gali būti uždirbama karma, už veiksmus
sapne?
Žinoma, nuobaudos būna. Bet karmos
atidirbimas irgi duodamas sapne. Viskas identiška.
Ir kokia karma laukia žmogaus kitame sapne?
Na sakysime jį irgi gali užmušti ar
suluošinti. Bet jis turi savo nuobaudą gerai išjausti. Jei neišjaus, tai jį dar
kartą užmuš ar suluošins ir tai kartosis iki tol, kol pas jį neatsiras reikiama
reakcija į žudymą. Bendrai, tas pačias situacijas kaip dieną, miego metu siela
turi jausti žymiai subtiliau, kadangi dieną grubus fizinis apvalkalas šiek tiek
gesina sielos subtilius jausmus. Todėl sapne suvokimas turi prabusti greičiau,
nei realiame gyvenime.
Ką žmogaus miegas duoda Kosmosui?
Jis duoda daug, tai yra duoda įvairias
energijos formas, kurias įdirba materialus kūnas. Tos energijos skirtos ne
žmogui, o Nurodančiajam, Aukščiausioms valdančioms struktūroms ir egregorams.
Dalyvaujant sapnuose Siela irgi dirba su subtiliomis energijomis, įdirba
energijas, kurios eina į Nurodančiojo ir Aukščiau esančių kaupykles.
Kaip taisyklė, žmogaus įdirbamos energijos
dienos metu ir miego metu yra vienatipės.
Ką duoda sapnai pačiam žmogui?
Sapnai – tai pirmiausia informacija. Kūnas
miego metu gauna energetinę įkrovą, o siela, per informaciją, dirba su
įvairiomis energijos rūšimis.
Kiekvienas žmogus išnaudoja gautą informaciją
skirtingai, priklausomai nuo to kaip iššifruoja. Vienas gali visiškai nekreipti
dėmesio į savo sapno informaciją ir tokiu atveju siela praranda sapno
auklėjamuosius momentus, naudojamus sapnuose. Kitas, bando išanalizuoti tai, ką
matė, su kuo tai palyginti, priešpastatyti, padaryti kokias tai išvadas. Jūsų
Mendelėjavas sapne atvėrė cheminių elementų lentelę tik todėl, kad galėjo
pasinaudoti informacija, perduota sapne ir surišti ją su realiu gyvenimu. Tai
svarbus momentas – mokėti surišti realybę ir taip sakant ne realybę. Bet dabar
jums jau suprantama, kad tą informaciją jam atsiuntė jo Nurodantysis, bet
aišku, irgi su leidimu iš aukščiau. Ne visas žinias galima atverti žmonėms.
Kaip vyksta informacijos apdirbimas sapne?
Pagal kokias kokybes ar požymius ji skirstoma į reikalingą ir nereikalingą?
Žmogaus mastymo aparate yra
blokas-rūšiuotojas, kuris atmeta nereikalingą informaciją, o reikalinga
persiformuoja į energiją. Informacijos rūšiavime dalyvauja ir impulsinis
žiedas, arba centro-smegenys, esantys virš žmogaus galvos. Dieną jis sukasi
veina kryptimi, o naktį – priešinga. Jo darbo režimas keičiasi. Pas kai kuriuos
žmones nemiga paaiškinama tuo, kad impulsinis žiedas negali sustoti ir toliau
sukasi ta pačia kryptimi, į kurią sukosi dieną. Kad žmogus užsnūstų, yra būtina
jį priversti suktis į priešingą pusę, arba paprasčiausiai sustabdyti.
Reikalinga informacija įrašo į smegenų
atminties bloką. Bet tai laikina atmintis – vienam gyvenimui. Egzistuoja dar
atmintis ir likusių gyvenimų. Ji yra subtiliose konstrukcijose.
Nereikalinga informacija atmetama?
Nereikalinga informacija perdirbama pačio
žmogaus, kaip kažkoks praeitas etapas, kaip energijos, kurios yra jo praeities
rezerve ir tapusiomis nereikalingomis. Programa orientuoja asmenybę kitų
energijos rūšių įdirbiui.
Kaip formuojami sapnai, skirstant
informaciją į reikalingą ir nereikalingą?
Tai atlieka besisukdamas į kitą pusę
impulsinis žiedas, tuos kadrus, kurie įvyko per dieną ir nereikalingi atmetami.
Nuo to painiojasi paveiksliukai ir gaunasi neįtikėtini ir nesuprantami sapnai.
Bet dažniausiai žmogus jų neatsimena. Tačiau rūšiavimas vyksta ne visą naktį, o
tik kažkokią jos dalį.
Be eiliškumo, netvarkingi paveiksliukai
sapnuose liudija, kad vyksta informacijos rūšiavimas į reikalingą ir
nereikalingą. Tačiau egzistuoja dar ir kitos sapnų rūšys, pavyzdžiui,
auklėjamojo charakterio sapnai, ar patikrinimo sapnai, kelionių sapnai, pranašiški ir kitokie. Pats valdyti sapnais žmogus negali. Bet jo sapnus valdo
Nurodantysis. Ir jis, pagal savo globotinio norą, bet vėlgi, tik dėl kokio tai
tikslo, auklėjamojo ar kitokio charakterio, o ne tuščiai, gali parodyti jam
sapną pageidaujama tema.
Bet yra žmonės, kurie tvirtina, jog sugeba
valdyti savo sapnus?
Tie žmonės paprasčiausiai yra gerame
kontakte su savo Nurodančiuoju ir ne jie sudaro savo sapnus, o Jis pasiunčia
jiems tai, ko jie nori. Kitaip ir būti negali. Bet visa tai duodama tam, kad
žmogus susimastytų, kodėl jam taip gaunasi ir kokiu būdu. Viskas kas vyksta
turi ugdyti mastymą reikiama linkme.
Sapnų kontrolei yra naudojamas Nurodančiojo
subtilaus lygio kompiuteris. Sapnai – tai irgi programa. Visi jie eina pagal
žmogaus bendrą programą. Nėra nė vieno nereikalingo ar tuščio sapno.
Vadinasi visa tai, ką žmogus mato sapne, yra
duodama jam pagal programą?
Taip. Egzistuoja pagrindinė programa, pagal
kurią žmogus realiai gyvena. O sapnų programos sudaromos pagal tą pagrindinę
programą, tai yra, ima iš jos pagrindinę kryptį, kurioje turi būti auklėjama
konkreti siela. Jei pavyzdžiui, pagrindinės programos tikslas – išugdyti
kovotojo savybes, tai ir sapne jis pastoviai kovos. Jeigu sakysime, programa
sudaryta išvystyti žmoguje kūrybines savybes, tai ir sapne jis pastoviai ką
nors kurs, tuos pačius eilėraščius ir taip toliau, bet kovoti savo sapnuose
toks žmogus niekada daugiau nekovos. Paprastai, žmogus sapnuose eina pagal
griežtą programą. Tuo sapnų programos ir skiriasi nuo realaus gyvenimo
programų, tai yra, sapne žmogus eina per griežtai nustatytas situacijas ir
neturi teisės rinktis, o paprastai, realiose situacijose, jam yra duodama tokia
teisė.
Kodėl sapne neduodama teisės rinktis?
Dėl griežtų energijų rinkinio, tai yra,
sapne – griežti reikalavimai, griežta programa. tau reikia – ir tu turi
surinkti tas energijas, kurių tau trūksta, sapne.
Sapne žmogus patenka kaip ir į neigiamą
pasaulį?
Taip, "kaip į” ...bet ne ten, kadangi vykdo
tikrąją programą, kuri jam skirta duotuoju momentu. Tai yra jis visą laiką eina
pagal savo programą: sapne griežtai, o tikrovėje jam duodamas laisvumas. Tai
reikalinga jam dėl kažkokių tai sielos energijų trūkumų įdirbio.
O kaip vykdomas sapnų formavimas, kurie
susiję su jausmais ar kokiomis tai fiziologinėmis reikmėmis?
Kai kūnui šalta ir atsiranda pavojus
peršalti, kas gali sukelti organizmo susirgimą, arba kada labai karšta, kas
gali sukelti perkaitimą, tai žmogui gali sapnuotis sniegas arba ugnis.
Nurodantysis formuoja atitinkamą sapną. Žmogaus kūno kontrolė vykdoma pastoviai
per kompiuterį ir esant būtinumui jį žadina.
Pas Nurodantį, miego metu,matomas visas
žmogaus kūnas, bet ne materialioje formoje, o skaitmeninėse išraiškose.
Kiekvienai organų normaliai būsenai atitinka savo skaitmeninė išraiška,
kiekvienam nukrypimui – kitokia išraiška. Nurodantysis skaitmeninėse išraiškose
mato, kas vyksta su globotinio kūnu, kas jam būtina duotuoju momentu.
Kiekvienai būsenai atitinka savo skaitmeninis rodiklis.
Juk sapnai eina pagal programą?
Nurodantysis dieną, kai globotinis gyvena
savo dienos gyvenimą, programuoja jam sapnus net iki pat vakaro, kol jis
neatsigula miegoti. Ir kai žmogus gulasi į lovą, vyksta suprogramuotų sapnų
paleidimas.
Ar galima pagal sapnus spręsti apie žmogaus
gyvenimo programą?
Taip. Jei žmogus moka juos teisingai
traktuoti.
Vadinasi sapnai vyksta ne žmogaus smegenyse?
Ne. Smegenys reaguoja į paveikslėlius,
siunčiamus joms iš kompiuterio, ir atsako į regėjimo dirgiklius įvairiausiais
impulsais, biosrovėmis, kurias su prietaisais fiksuoja jūsų mokslininkai.
Sapnai – tai sudėtinga jūsų suvokimui
būsena, kurią sunku jums suprasti, nors jūs ir gyvenate tame: siela dalyvauja
sapnuose ir gyvena kitame pasaulyje. Tai panašu į virtualią realybę, nors ir ne
visiškai tai. Žmogaus siela patenka į dirbtiną pasaulį, sukurtą Nurodančiojo ir
natūralu, ji mato tuos dirbtinai sukurtus paveiksliukus, kurie siunčiami jai per
kompiuterį ir kuriuose ji gyvena. Tie paveiksliukai ne plokšti, kaip jūsų
filmuose, o erdviniai ir greičiausiai juos galima pavadinti holografiniais,
leidžiančiai sielai gyventi ir veikti iliuziniame pasaulyje, kaip realiame. Ir
akivaizdu, kad žmogaus smegenys sapne nesugeba atskirti tikro nuo netikro,
reaguoja į viską matomą, kaip į tikrą.
Sapno kokybė pas visus žmones viena ir ta
pati, bet turinys – skirtingas.
Kiek sapnų per naktį gali pamatyti žmogus?
Tai priklauso nuo Nurodančiojo darbo. Bet
nakties eigoje jis gali parodyti savo globotiniui kelis skirtingus sapnus,
paprastai – nedaugiau penkių, nors ir tai būna retai. Paprastas žmogus peržiūri
du, tris sapnus.
Kaip suprasti tas alegorijas, kurias
perduoda Nurodantysis sapnuose? Kartais jos būna tokios buitinės, jog atrodo
kad tai išvis nesusiję su kuo tai Aukštesniu?
Susiję. Tai jums tik atrodo kad nesusiję.
Jūs nepripratę iššifruoti alegorijų. Pavyzdžiui, jums sapnuojasi vienas ir tas
pats – jūs vėluojate į mokyklą. Kokia sapno esmė? Tai Nurodantysis,
pasinaudodamas kokiais tai jums nemaloniais įspūdžiais, alegorinėje formoje
parodo, kad pas jus vyksta žynių nutekėjimas. Visas tas žinias, kurias jūs gaunate,
nespėjate įtvirtinti atmintyje, atidėti savo bagaže. Pavyzdžiui, paimti indą,
kurį jūs turite užpildyti grūdais. Laikas eina, o jūs vėluojate užpildyti
atitinkamas apimtis. Tas pats ir su žiniomis, jei sapnuojasi mokykla,
atitinkamai ir sapne jūs irgi nespėjate surinkti tam tikras kokybes ir jums tai
sufleruojama. Iš esmės, visi sapnai susiję su žmogaus vystymusi ir duoda atitinkamą
informaciją, todėl reikia stengtis atsiminti sapną ir išanalizuoti jį.
Ar gali žmogaus siela miego metu palikti
fizinį kūną?
Taip, tai būna pas kai kuriuos žmones. Ne
visos sielos turi tokius sugebėjimus, o tik kai kurios.
Ką reiškia jei žmogus sapne skraido? Sakoma
kad tai reiškia, jog žmogus auga.
Tai reiškia, kad žmogaus siela turi
sugebėjimą skraidyti sapne, paliekant savo mentalinį apvalkalą. Ji yra
subtiliame Žemės pasaulyje, bet gali nuskristi ir į kitas planetas ir į
paralelinius pasaulius.
O kodėl vienos sielos turi tokius
sugebėjimus, o kitos ne? Tai jos kitaip sudarytos?
Taip. Pas tuos žmones konstrukcija kažkiek
tai skiriasi nuo kitų. Ir dar vienas skirtumas tai, kad jie pavaldūs
Aukštesnėms Jėgoms, kurių lygis aukštesnis nei Nurodančiųjų.
Ar, sielos išėjimo iš kūno metu, gali kas
nors ją pagauti į nelaisvę?
Ne. Nurodantysis seka išskridusią sielą,
žino į kokį pasaulį ji papuolė ir kas ten jai gresia. Paprastai, tai vienas ir
tas pats pasaulis visoms žemiškoms sieloms. Žemiečiams tai paralelinis
pasaulis, nors nežemiškas sielų tipas gali nuskristi ir toliau – į tuos
pasaulius, kurie iš vis jums nepriskiriami. Nežemiškos sielos, arba Kosminės,
papuolusios į Žemę, kokios tai programos praėjimui, gali nuskristi labai toli,
dėka labai aukštos nuosavos energijos. Todėl sapne, jie nuskrenda į tokias
nutolusias vietas, į kurias žemiečiai niekada nepateks, dėl savo žemos
energijos.
Kuo tada skiriasi paprasto žemiško žmogaus
sapnas ir to, kurio siela išskrido į kitą pasaulį? Kaip jis tai atskirs?
Intuicija visada jam sufleruos, kad jis
randasi Žemėje. Jis atsimins Žemei nebūdingą aplinką, kitokį gyvenimą ir
daugelį kitų ypatumų, nebūdingų jūsų planetai. Paprastai, kai siela siunčia į
paralelinį pasaulį, tai ji palieka materialų apvalkalą ir mato tai, kas yra
svetimame pasaulyje. Jei žmogus visada yra Žemėje, tai jis dalyvauja
hografiniuose sapnuose, kuriuos jam kompiuteryje suformuoja Nurodantysis. Tame
ir yra skirtumas. Kai siela išskrenda, įvyksta savotiškas asmenybės
susidvejinimas: materialus kūnas, be sielos, lieka gyvas ir būna miego
būsenoje, poilsio būsenoje, o tuo metu siela yra kitame pasaulyje ir žmogus
sapnuoja, kad jis dalyvauja nežemiškuose įvykiuose.
Kai siela išskrenda, ar Nurodantysis valdo
tokius sapnus, juk siela veikia kitame pasaulyje?
Taip, žinoma. Kai siela yra paraleliniame
pasaulyje, Nurodantysis būtinai valdo jos sapnus. Bet duotuoju atveju gaunasi
jau ne sapnas, o nežemiška realybė, kurią žmogus blogai suvokia. Nurodantysis
yra tarsi gidas, paraleliniame pasaulyje ir nematomai nukreipia žmogų ten, kur
reikia eiti, kad gauti konkrečius įspūdžius ir kad tuo metu sieloje eitu
reikalingas vystymosi procesas. Būtent todėl tokiuose sapnuose žmogus girdi,
tarsi už kadro, savo mokytojo balsą, duodantį patarimus.
O jai žmogus atsibudęs viska greitai
pamiršta, kokia tada nauda iš tos kelionės?
Taip, tai būna dažnai. Bet tai, ką žmogus
užmiršta fiziniame apvalkale, atsimena siela. Ji kaupia jai reikalingą patirtį,
įtvirtina kokias tai asmenines kokybes, tobulėja. Kūnas naktį ilsisi. O siela toliau
dirba ir dieną ir naktį. Tame jos tobulėjimo ypatumas.
Kodėl egzistuoja žmonės, kurie niekada
nemato sapnų?
Žemėje egzistuoja žmonės, kuriems nereikia
sapnų, tai yra dieninės informacijos perdirbimas vyksta be sapnų.
O kas tai per ypatumai, dėl kurių jie nemato
sapnų?
Kita žmogaus konstrukcija. Nebūtinai viskas
turi būti standartiška. Pas tokius žmones jau pakankamai gyvenimiškos
patirties, sielos ir atminties formavimui.
Tai labiau subrendusios sielos, nei tos
kurios mato sapnus?
Ne. Pas juos apie sapnus nesuveikia
atmintis, kadangi sapnai praleidžiami pro tokį subtilų kūną, kuris nesusijęs su
žmogaus atmintimi, tai yra duotuoju atveju sapnai nepraeina per žemiškos
atminties bloką. Todėl galima sakyti, kad pas tokius žmones, kurie nemato
sapnų, labai silpnas jų sielų ryšys su materialiu apvalkalu ir tie signalai,
arba tie įspūdžiai, kurie gaunami sapnuose, nenueina iki fizinio kūno atminties
blokų.
Ar tai susiję su aukštu, ar atvirkščiai su
žemu sielos išsivystymu?
Ne, nesusiję. Tokio žmogaus sudarymo
konstrukcija išskaičiuota dviems paralelėms programoms, nesurištoms tarp savęs
atmintimi. Viena programa eina sapne, kita – realiame gyvenime. Ir tai, ką
žmogus daro sapne, ta patirtis, kurią jis jame įgyja, turi būti išnešta į
pasąmoninį lygį, tai yra sapno žmogus neatsimins, bet tai, ką siela įgijo
situacijose, ant tiek tampriai turi užsifiksuoti sielos charakteryje, tiksliau
vidinėse subtiliose konstrukcijose, kad paprastame gyvenime žmogus jau negalės
kartoti tų pačių klaidų, kurias darė sapne. Tame ir yra eksperimento švarumas.
Pas tokį žmogų netgi gali būti vienodos situacijos sapne ir tikrovėje. Ir jis,
neatsimindamas dienos rezultatų, neturi kartoti tų pačių klaidų sapne.
Vadinasi žmonių, be sapnų, nebūna?
Ne. Visi mato sapnus, skirtumas tik tame, kad
vieni juos atsimena, kiti – ne. Bet kuriuo atveju vyksta sielos patirties ir
žinių kaupimas.
Kodėl ne visi žmonės mato pranašiškus
sapnus?
Ne visiems žmonėms jie reikalingi. Žmonės
skirtingi: vieniems reikia matyti tai, kas jų laukia ateityje, kitiems – ne.
Kai kurioms asmenybėms atvirkščiai, Nurodantysis labai dažnai siunčia
pranašiškus sapnus, kada mato, jog globotinis domisi informacija, perduota
sapnuose ir kas kartą stengiasi ją išanalizuoti, pamatyti analogiškas
situacijos įprastame gyvenime. Visa tai sulyginant žmogus vystosi. Todėl
Nurodantysis stengiasi jam duoti įvairius pranašiškus sapnus.
O ką reiškia pasikartojantys sapnai?
Iš
esmės, pasikartojantys irgi reiškia pranašiškus sapnus. Paprastai, jie duodami
žymiai anksčiau prieš būsimus įvykius. Bet žmogus iš karto intuityviai jaučia
duotojo sapno ypatingumą, bando suprasti, ką gi jis išreiškia ir kokie įvykiai
seks po jo. Kadangi tie įvykiai ištempti laike, tai paprastai žmogus užmiršta
apie savo pranašišką sapną. Ir artėjant tam momentui, Nurodantysis siunčia dar
vieną tokį pat sapną savo globotiniui, po to žmogus pastebi, kad tas, kas
atspindėta sapne, realizavosi gyvenime. Pagal laiką tai gali būti ištemptą
10-20 metų. Tokiu būdu sustiprinamas žmogaus tikėjimas į kažką ypatinga,
Aukštesnių lygių buvimą ir jis pradeda domėtis ne tik fizinėmis žiniomis, bet
ir ezoterinėmis, mistinėmis – vienu žodžiu, ieškoti atsakymo už matomo pasaulio
ribų. O tai labai svarbu mastančiam žmogui, jis išeina iš aklavietės, į kurį
įvaro švaraus materializmo intelektas. Evoliuciniu atžvilgiu jaunos,
nesubrendusios sielos, paprastai yra aršūs materialistai ir tiki tik tuo, ką
gali pačiupinėti. Žymiai labiau subrendusios sielos, savo reinkarnacijų
patirties dėka, jau pradeda suprasti, kad be matomojo pasaulio egzistuoja ir
nematomas.
Kaip žmogus gali atskirti išorinį sapną nuo
paprasto kasdieninio?
Tik per intuiciją. Siela, jei ji pakankamai
išsivysčiusi, turi jausti gauto sapno reikšmingumą, palyginus su kitais. bet
reikia pasakyti ir tai, kad tuščių sapnų nebūna, kadangi visi jie atstovauja tą
sritį, kurioje dirba ir tobulėja siela.
Jei žmogui dažnai sapnuojasi stichinės
nelaimės, potvyniai, gaisrai, kurių jis gyvenime niekada nematė, kam yra skirti
tokie sapnai?
Tai reiškia. Kad žmogus sapne praeina antrą
programą. Sakysime, gyvenime jam nereikia praeiti baisias katastrofas, avarijas
ir panašiai tam, kad nesuluošinti kūno ir išsaugoti fizinį kūną sveiku, todėl
duotuosius įvykius jis praeina tik sapne. Tai analogiška tam, kaip žmogus
pažino kitas šalis, žiūrėdamas kino filmus. Patirtis gauna, kadangi siela
reaguoja į įvykius, priklausomai nuo asmenybės charakterio savybių: pasimeta,
bijo, arba šaltakraujiškai ieško sprendimo iš susidariusios situacijos. Siela
mokosi nepasimesti katastrofų periodu. Jeigu siela jau turėjo tokią patirtį
sapne, tai jai bus lengviau veikti realiose kritinėse situacijose. Sapnuose
gauta sielos patirtis, taip pat turi didelės reikšmės žmogaus charakterio
formavimuisi. Tokiu būdu, jeigu žmogui dažnai sapnuojasi katastrofos, avarijos
ir panašiai, tai reiškia – jo fizinį kūną saugo, kad jis nenukentėtų. Ir jis gali
gyventi du gyvenimus, visiškai skirtingus, sapne ir tikrovėje.
Ar būna sapnuose paveikslėliai iš praeito,
buvusio gyvenimo?
Būna ir pakankamai dažnai. Tikrinama žmogaus
atitikimas kokiems tai atitinkamiems parametrams dabartiniame gyvenime ir
praeitame, sulyginama – ant kiek jis pakilo savo vystymesi.
Ar galima atskirti sapnus iš praeito
gyvenimo ir dabarties?
Tai duota ne visiems žmonėms. Kai kurie
gali, kai kurie – ne. Viskas priklauso nuo žmogaus pastabumo, nuo jo sugebėjimo
analizuoti tai ką pamatė. Bet kai kuriems žmonėms praeitus gyvenimus nerodo,
taip kad tai irgi reikia įvertinti.
Kokiu organu žmogus mato sapnus, jei
regėjimas ir akys priklauso materialiam kūnui, o siela – išskrido?
Galima sakyti – sielos akimis. Pas visus
apvalkalus yra savo regėjimas, jų konstrukcijos gerai įdirbtos.
Ar yra žemėje būtybės, kurios niekada
nemiega?
Ne, visos fizinės būtybės, vienokiu ar
kitokiu būdu miega. To reikalauja jų organizmas. Kad pilnai nemiegotų, tokių
nėra. Jeigu žmogus randa tokių gyvūnų, tai reiškia kad jis juos nepakankamai
išstudijavo.
Ar yra kitose planetose būtybių, kurios
nemiega?
Taip yra, bet kaip taisyklė, jų gyvenimas
trečdaliu trumpesnis. Jūsų fiziniam kūnui išskiriama vienokio pajėgumo
energija. Jiems išskiriama irgi, bet kitokio pajėgumo.
Ar miega būtybės subtiliuose lygiuose?
Žiūrint kokiuose subtiliuose. Subtilūs
apvalkalai nereikalauja poilsio, kaip fiziniai apvalkalai ir būtybės, pradedant nuo
Nurodančiųjų, niekada nemiega. Jie visada dirba.
Kas tai yra letarginis miegas, kai žmonės
užmiega keletai mėnesių ar metų?
Letarginis miegas prasideda kai siela yra
kitame pasaulyje. Ji išskrenda iš kūno, bet ryšys su juo išlieka ir todėl,
pakrovimas energijomis, iš subtilių apvalkalų, tęsiasi. Todėl, siela, esanti
sapne, nežūsta. Tai yra tokia žmogaus programa. Priežastis slepiasi stipriuose
sielos įspūdžiuose. Žmogus negali atlaikyti gyvenimiškų situacijų, dėl savo
emocijų, kurios gali atvesti jį prie mirties. Todėl, jo situacijos pernešamos į
šiek tiek kitokį pasaulį, kur jis jas praeina be žymaus kenkimo savo gyvybei.
Svarbiausia – duotasis žmogus turi įvykdyti savo programą iki pabaigos ir
įdirbti žemiško tipo energijas. Bet juk būna, kad juos pagal klaidą
palaidoja?
Taip būna, bet tai jau žmonių klaidos |