Ne avinais juk esam...

Kai įsijungi Lietuvos TV laidas,

Tik viena išgirsti – puolimas, karas.

Kiek galima klausyt tokias absurdiškas gaidas,

Stebėti kaip politikai tarpusavyje riejas, baras?

Kiek dar jie kurstys neapykantą kaimynui?

Kiek dar kvailai ir naiviai mums meluos?

Jau laikas padaryti galą tam durnynui,

Nustot gyvent mums baimėj ir iliuzijų sapnuos.

Toks idiotų laivas plaukia mūsų baime,

Pykčiu ir neapykanta aplinkinius sėkmingai taško.

Ir tik iliuzijoj vergams jis piešia materialią laimę,

Taip sparčiai vedantis aklus tik prie bedugnės krašto.

Valdžia mus skaido, nebūtais siaubais baugina,

Nes demonas joje plačiai išsibujoja.

Jis gudriai, subtiliai nesantaiką augina,

Kol žmonės tingi, patys nieko negalvoja.

Būt avinu šiandien paprasčiau,

Gyvenant praeitim ir apie ateitį svajojant.

Ar išganytam būti “kaip visi”, bandoj smagiau,

Ir dvasios Laisvę tik sapnuojant?

Taip saldžiai snaudžiant nesupranta avinai,

Jog kailį diria jiems kasdien velniai,

Kad piemenys valdžioj – marionetės ir bailiai,

Nes užrakinę laiko savo sąžines giliai.

Aviganiai tik apie “grėsmę” šiandien loja,

Nes tuo marazmu šeimininkui įsiteikt svajoja.

O tas už marių, kartais jiems net pagrūmoja,

Kada kvailai, ne vietoj ir per daug ką nors aploja.

Nepuola ir nepuls iš tikro jokie rusai

Pastoviai loti apie tai nėra jokios prasmės.

Neturi jie kanopų, ragų, nei uodegos jokios tikrai.

Visi pieš Dievą esam lygūs iš esmės.

Visi vienodi esam savo vidumi.

Visi mes turim Sielas ir dvasias.

Ir siekiam tikslo vieno – būti Žmogumi

Tam tik atmesti reikia avino iliuzijas bailias.

Grėsmė tikra kiekvieno mūsų viduje,

Bet ten ir jausmas Sielos subtilus.

Renkiesi pats, kas dominuoja tavyje.

Ar gyvulys, ar dvasinis esi Žmogus?

Ir nesvarbu kokios esi spalvos, tautybės,

Lietuvis tu, ar Rusas, o gal Švedas.

Jei dominuos tik sąmonės puikybė,

Tai ir toliau sėkmingai sėsi tik bėdas.

Juk draugiškai visiems gyvent – saugiau.

Ne piemenų mele gyvenkim – Dvasios Realybe

Ir Sielai dėmesio suteikime daugiau.

Ne avinais juk esam, o – Gyva Būtybe.

Ar bus civilizacija  toliau, ar ne?

To šiandien niekas pasakyt negali.

Kiekvienas tai atras tik savo viduje,

Tik ten surasti tikrą Tiesą galim.

Kada nukris sunki, beprasmiška materijos našta,

Kai Sielos sklindanti nušvies visus Šviesa,

Tarp mūsų sužydės draugystė Amžina.

Visiems kartu bus Laimė žemėj kaip ir Danguje.

Taikos ir ramybės Sielai