Pirmadienis, 18.12.2017, 01:17
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2013 » Sausis » 24 » Pasirinkimai
21:23
Pasirinkimai

Gyvenime mes galime veikti dviem būdais: iš centro (sąmoningi asmeniniai pasirinkimai), arba veikiami periferijos (prisitaikymas prie išorinių sąlygų). Pirmuoju atveju mes esame atsakingi savo gyvenimo šeimininkai, antruoju – esame visiškai valdomi aplinkybių, kurios kartais gali suteikti tik laisvės iliuziją.

Komentaras „...O Dieve, Virgi, kur Tu vedi savo aveles?..."

Kartą ir visiems laikams išsiaiškinkime su avelėmis. Gyvenimo eigoje, pradedant nuo pat ankstyvos vaikystės, niekada nepasidaviau jokių "avelių ganytojų” kėslams, bandžiusiems įpiršti man tikėjimus ar stereotipus, kokios spalvos jie bebūtų. Dažnai, net nesuprasdamas esmės, intuityviai tam priešinausi, tik dabar pradedu suvokti kodėl tai dariau. Todėl, niekada nesistengiau būti ir jokių avelių ganytojas. Man visada daugiau imponavo laisvų, bebaimių erelių gyvenimas, o ne paklusnių ir manipuliuojamų avelių.

Iliuzinis kelias visada lengvas: tereikia pasirinkti autoritetą, kuris "suteiks” gyvenimui formą ir modelį. Tačiau toks kelias padaro žmogų bevaliu, nemąstančiu ir neatsakingu: juk jei kas ne taip – kaltas autoritetas. Ir nelaimingu – nes negalima būti laimingu laukiant malonių ir instrukcijų iš išorės.

Kaip dažnai žmonės kenčia dėl to, kad visas pasaulis prieš juos nusiteikęs. Kad šalti vėjai pučia tiesiai jiems į veidą. Ir žemė po kojomis įkaitinta taip, kad neįmanoma ant jos išstovėti.

Žmonės jaučiasi lyg menki žvirbliukai. Žvirbliams trukdo skristi menkiausias vėjas. Bet nėra žvirbliams ramybės ir ant žemės – juk ten jų tyko gyvenimo dykumos įkaitinti akmenys…Ar kada turėjai tokį žvirblišką gyvenimo pojūtį?..

Yra toks paukštis – Albatrosas. Jo didžiuliai sparnai geriausiai pritaikyti skraidyti būtent PRIEŠ VĖJĄ. Savo 4-ių metrų sparnus Albatrosas sumaniai pritaiko skriedamas į viršų su priešpriešiniais vėjais.

Įsivaizduoji?! Šis paukštis geriausiai skraido ir kyla aukštyn būtent PRIEŠ VĖJĄ!!! Ir tam beveik neeikvoja raumenų jėgos! Gamta išmintinga…

O kas nėra girdėjęs apie Erelius?Ar žinai, kad Erelis kyla į viršų panaudodamas karštą orą!

 TAIP! Būtent įkaitinta žemė – po kurią taip skausminga striksėti žvirbliams, suteikia energiją Erelio skrydžiui! Gamta išmintinga.

Tu supranti, link ko aš vedu?.. Galbūt, reikalas tame, kad tu gyveni NE SAVO gyvenimą? Nuo pat vaikystės atsidūręs žvirblių pasaulyje, tu stengiesi gyventi kaip jie…Ir vengi vėjų…

Tačiau gali būti, kad tu – Albatrosas? Ir vėjai – TAVO STICHIJA?..

Jie suteiks tau jėgų, tereikia drąsiai žengti link jų žingsnį!

O gal tu Erelis? Ir įkaitinta žemė tau padeda sklandyti karšto oro srovėmis? Gamta išmintinga, joje nieko nebūna šiaip sau!

Argi ne sutapimas, kad tokie stiprūs ir gražūs paukščiai, kaip Erelis ir Albatrosas gali skraidyti tik nepalankiomis žvirbliams sąlygomis? 

Jei tavo gyvenimas sudėtingas – gali būti, kad tu tiesiog gyveni SVETIMĄ gyvenimą? Galbūt, visi sunkumai – tai tik TAVO JĖGOS SROVĖS? Tu bėgi nuo jų, o reikia tiesiog išmokti jomis naudotis?..

Nuliūdinsiu „avelių" gerbėjus ir jų „ganytojus", nes šis puslapis skirtas daugiau „Ereliams". Todėl, iš jo skaitytojų norėčiau tikėtis tik vieno: išlaikyti savo protą atviru, neapsiriboti pačių užsidėtais rėmais. Neapsiribokite susiformavusiais stereotipais, nepasiduokite euforijai, kad jūs viską jau žinote ir daug jau pasiekėte.

Mes galime gyventi apsimetinėdami, kad mums nesvarbios tiesos paieškos, skelbtis visažinančiais, pirmapradžiais kūrėjais ar kuo tik nori, kad pilnai apsipratome su melu ir su savo kaukėmis. Tačiau gyvenimas melu niekuomet nesuteiks nei laimės, nei gyvenimo pilnatvės. Savęs neapgausi, o kiekvienas žingsnis, žengtas link tiesos, visuomet ugdys mūsų dvasingumą.Tiesos įrodinėti nereikia – ji akivaizdi, todėl paprasta. 

O štai melui reikia daug žodžių ir sudėtingų manipuliacijų – kad palaikyti tai, kas netikra. Melas klaidina ir skaldo, tiesa – dovanoja išmintį ir vienija.

Jei jau esame čia Žemėje, tikslas manau visų yra vienas, gauti gyvenimišką patirtį, pamokas, kelti savo sąmoningumą. Sąmonės išsiplėtimui ir tobulėjimui nėra ribų, tai beribis ir amžinas procesas. Tai pagrindinė evoliucijos varomoji jėga.

Mūsų žinių troškimui nėra galo; proto pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis." (M. de Montenis)

Kelias į tiesą gali būti nelengvas, bet jis net sunkiose situacijose galiausiai išveda į šviesą. Tuo tarpu laikinas melo triumfas – spąstai, ruošiantys neišvengiamą nuopolį.

Tik tiesa išlaisvina žmogų iš iliuzijų ir melo. Ir tik pradžioje ji atrodo bauginanti, nes ištraukia iš įprasto tingaus komforto ir nurodo klaidas, kviečia keistis, tobulėti, pradėti drąsiai gyventi tiesoje bei skleisti savo vidinę šviesą.

Nesistenkite priimti ar neigti tai, kas yra rašoma šiame puslapyje, tuoj pat. Geriau įsigilinkite ir neskubėkite. Jau nekalbu apie tokias išvadas, kurios daromos tik perskaičius pavadinimą, ar pamačius foto.

Juk daugeliu dalykų tikime ir vadovaujamės tik todėl, kad mums taip kažkas pasako, nors kartais aiškiai matome, kad tai melas. Būtent melas verčia rinktis iliuzinius kelius ir suvienodėjimą vietoje savęs pažinimo ir saviraiškos. Nes taip paprasčiau, taip daro dauguma.

 Pavyzdžiui komentarai:

"... man uztenka pavadinima perskaityt ir iskart suprantu ar aktuali tema! O jei atvirai trai to projekto ikurejo veidas man apsoliuciai nekelia pasitikejimo tad ir jo mintys automatiskai neidomios!...” arba dar gražiau "...Šis chrienas man labai nepatinka, ir nebūtina perdaug apie jį skaityt.  Jo akys Nors  pirmiausia atkreipė dėmesį jo veidas, ypač ausys, Šlykšti, nederanti su gamta architektūra...”

Bet koks skleidžiamas melas ar tiesos iškraipymas turi konkretų tikslą – suklaidinti. Kai melo daug, surasti tiesą pasidaro ir sunku, ir baugoka. Apie tai yra alegorinis pasakojimas: ilgai ieškojęs tiesos ir pagaliau ją atradęs, jaunuolis tikėjosi išvysti nepaprastą grožį, tačiau nustėro, išvydęs pabaisą.. Pasirodo, kai gyveni mele, tiesa atrodo baisi.

Nenoriu nei įžeisti, nei kaip nors kitaip įtakoti komentarų autorių. Tai tik pavyzdžiai, demonstruojantys kaip visiškai skirtingi žmonės papuola į tų pačių, iš anksto susiformavusių, ar suformuotų stereotipų spąstus. Kodėl jie tokie? Čia jau kitas, žymiai subtilesnis klausimas.

Žmogaus sąmoningumas šiuo atveju neveikia pilnai, pasikliaujant stereotipais. Protas pajungiamas tik tam, kad apginti savo stereotipus. Tiesiog būkite sąžiningi ir nepasiduokite pagundai "pasirodyti”. Jei išmanote tai, ko klausia – pasidalinkite. Jei ne – atvirai prisipažinkite, kad negalite pasidalinti.

 Nepasitenkinimo ar neapykantos demonstravimas nieko neduoda nei jums, nei tiems, kurie gaišta laiką tokių komentarų skaitymas, įsitraukia į beprasmes ir ilgalaikes diskusijas, kurios niekur neveda ir negali atvesti. Tai ir suprantama, nes priešingų pozicijų žmonės gyvena dažniausiai skirtingose realybėse, kurias suformuoja tikėjimai. O juos dažniausia formuoja socialinės tradicijos, religijos, kultūra.

Socialinės tradicijos per amžius buvo formuojamos taip, kad slopintų žmogaus individualumą ir kūrybiškumą. Tam yra daug priežasčių: istorinės, politinės, visuomenės sąmoningumo – tai taip pat grupelių žmonių sąmoningų pasirinkimų ir veiksmų rezultatas. Šiandien galime pasidžiaugti tuo, kad visuomenė padidėjusio informacinio srauto dėka sparčiai sąmonėja. Žmonės supranta, kokį potencialą turi savyje ir nori jį atskleisti – tai prigimtinis kiekvieno poreikis.

Pasirinkimai, siūlomi iš išorės ar padaryti už mus, visada bus ne tai, ko mums reikia, jie neatneš tikro džiaugsmo ir vidinio pasitenkinimo, nes jie ne mūsų, kokie nuostabūs jie beatrodytų..

Tuomet ir užklupusios nesėkmės atrodo nepakeliamos ir sunkiai išsprendžiamos, jų priežastis sunku suprasti ir pakeisti, jos mažai nuo mūsų ir priklauso. Tokiu atveju dažniausiai iš nevilties kuriame išorinius priešus ir gaištame laiką, kovodami su jais, nes iš esmės to sugalvoto mūšio laimėti negalime. Pradedame gyventi nuostatomis: "o ką aš galiu pakeisti.., aš nieko negaliu.., tikiuosi, kad viskas išsispręs.., norėčiau, kad būtų geriau.., vienas lauke ne karys..” ir pan.

Tokios nuostatos visiškai uždaro mūsų vidines jėgas ir kūrybinį potencialą. Tampame niūriais prisitaikėliais, o gyvenimas spalvinasi tamsiomis spalvomis.

Tiesa dažnai skiriasi nuo realybės, nes realybė priklauso nuo to, kas ją tuo metu priima kaip Tiesą. Tuo tarpu Tiesa – tai, kokia realybė yra iš tikro. Realybė priimama, tiesa  yra pažįstama.

Todėl beveik visuose dvasiniuose mokymuose tiesos ieškotojas prilyginamas kariui arba kovotojui. Taip tarsi pabrėžiamos būtinos savybės: drąsa, atkaklumas, stiprybė – tiesai atrasti, o atradus nepabūgti ne tik pažiūrėti į tiesą, bet ir jos dėka atpažinti melą.

Be to, ją atradęs kovotojas turi sugebėti gyventi tiesoje – tai taip pat nelengvas išbandymas. Kaip toje pasakoje: eiti per tamsų mišką (melą) į šviesą (tiesą) neatsigręžiant – kaip beviliotų ir bešauktų, kitaip.. per amžius juo klaidžios.

Kaip jau sakėme, realybę sudaro tikėjimai. Pavyzdžiui: Paimsime du žmones, kurie turi sakysime po 10 000 litų. Pirmasis žmogus tiki, kad su tokia pinigų suma jis neturtingas, nes negali patenkinti visų savo fizinių poreikių. Antrasis žmogus jaučiasi turtingu, jis skaito, kad toks pinigų kiekis pakankamai didelis ir už kurį galima nupirkti nemažai daiktų. Žmonių tikėjimus, o tuo pačiu jų realybes, šiuo atveju formuoja poreikiai.

Pirmojo žmogaus realybė – skurdas, antrojo realybė – turtai. O Tiesa tame, kad pas vieną ir pas kitą žmogų yra vienoda pinigų suma, bet tą Tiesą priima kiekvienas skirtingai, priklausomai nuo tikėjimų sistemos, nuo to ko jiems reikia, savo poreikių patenkinimui.

Taip ir su mūsų komentarais tinklapyje, kurie daugiausia skiriasi todėl, kad žmonės skaitantys informaciją gyvena skirtingose, savo poreikiais suformuotose, realybėse.

Vieniems užtenka perskaityti tik pavadinimą, ar žvilgteli į autoriaus foto, nes to pakanka jų  suvokiamos realybės patvirtinimui. Realybės, kuri dažniausiai remiasi svetimomis, kažkieno primestomis išvadomis.

Kitiems, realybės rėmai platesni, jiems ji visiškai kitokia. Platesnis mąstymas ir sielos siekis, reikalauja gilesnio informacijos analizės. Žmogus stengiasi išjausti kito žmogaus sielos poreikius. Įsiklauso savo širdies balso, naudojasi intuicija.

Na o Tiesa yra tame, kad buvo perduota atitinkamas informacijos kiekis ir vieniems ir kitiems vienodas, bet ją kiekvienas priimam skirtingai, priklausomai nuo tikėjimo sistemos ir jos suformuotos realybės.

Mūsų tikėjimai, viltys, poreikiai, baimės, norai, prisirišimai, simpatijos, antipatijos, emocijos yra kaip tos spalvotos linzės – filtrai, kurie per mūsų protą praleidžia tik tuos įvykius, kurie tuos filtrus "atitinka”.

Mes matome tai, ko bijome. Mes matome tai, ko laukiame. Mes matome tai, kuo tikime – nesvarbu, kaip yra iš tikrųjų.

Labai svarbu suprasti, kad būtent tiesos paieškos ir atveda žmogų prie esmių esmės: sąmoningumo, gyvenimo dėsnių ir evoliucijos supratimo, savo ir žmonijos tikslų suvokimo. Kito kelio tiesiog nėra.

O ir vieno kelio į tiesą taip pat nėra, nes kiekvienas klaidinamas skirtingai, todėl turi silpnesnį ar stipresnį tiesos pojūtį ir poreikį. Melas ne tik nukreipia žmogų klystkeliais, bet ir sukuria klaidingą pasaulėžiūrą. Apie tai sakoma: kuo daugiau melo ir kuo toliau nuo tiesos, tuo daugiau skirtingų nuomonių.

Kam patinka manipuliacijos ir "avelių” rolė, kam laisvas savarankiškas ir nepriklausomas "Erelio” skrydis. Tačiau tai nereiškia, kad vieni yra geresni už kitus, ar teisingesni. Tai tik reiškia, kad mes visi skirtingi ir individualūs, gyvename skirtinguose savo realybių rėmuose. Todėl skelbti karą kažkam, kuris niekada ir niekuo nesibaigia, yra beprasmiška. Tai bereikalingas energijos ir laiko švaistimas, kuris galėtų būti skirtas sąmoningumo išplėtimui.

Vietoje žodžių karų, nepasitenkinimo išraiškų, geriau iškelkime į paviršių tai, ką mes randate vienoje ar kitoje informacijoje naudingo, pasidalinkime mintimis, kaip tai galėtume pritaikyti ar pritaikome savo Šviesos kelyje.

Tačiau, dažnai komentaruose matau tik nesiliaunančius vienas kito kaltinimus, beprasmius savo "išminčių”, demonstravimus, įrodinėjimus, nepasitenkinimą, o kartais ir tiesioginę nepagarbą, neapykantą. 

Ar gali niūrios mintys kurti šviesią ateitį, žadinti kūrybiškumą ir entuziazmą? Žinoma, ne.

Todėl, jei nenorime jungtis į išorines primetamas programas, pirmiausiai prisiminkime, kad mes patys esame savo gyvenimo pradžių pradžia ir valdymo centras. Tik iš šio centro gali sklisti impulsai, galintys pakeisti ir harmonizuoti mūsų gyvenimą, nes tik mes patys žinome, kas mums yra geriausia. Tarkime sau "taip”, grįžkime į save, įsiklausykime, ko gi mes iš tiesų norime šiame gyvenime, kam esame talentingi ir gabūs.

Kai mes darome savarankiškus sprendimus, aplinkybės mūsų jau nebeveikia, mes patys kuriame tas aplinkybes.

Realybę sudaro tikėjimai. Skamba tarsi paprastai. Tačiau taip nėra, nes dažnai tikėjimai ir jais sukurtos realybės vienu ir tuo pat metu yra skirtinguose lygiuose, daugelyje išmatavimų, dažnai vienas tikėjimo lygis konfliktuoja su kitu. Be to daugelis žmonių pastebi tik savo tikėjimų sistemų "aizbergo viršūnes”, nes didžioji dalis tikėjimų sistemų glūdi pasąmonėje. Mūsų sąmoningas protas – tik aizbergo viršūnė.

Iš esmės Žemėje egzistuoja dvi realybės rūšys – kolektyvinė ir individuali. Kolektyvinė realybė dažnai turi didesnę jėgą nei individuali. Kadangi realybę sukuria tikėjimai, žmogaus pasaulis – tai individualių ir kolektyvinių tikėjimų mišinys.

Pačią didžiausią jėgą turi tos realybės į kurias tiki didžioji žmonijos dalis. Bet jeigu jūs kuriate naujus tikėjimų rinkinius, kurie neprisitaiko prie masinės sąmonės tikėjimų, jus pradedate gyventi visai kitokioje realybėje, kuri skiriasi nuo tos, kurią mes vadiname "normalia”.

Susiduriant su nauja informacija, sveika logika turėtų sufleruoti: "ši info skamba įdomiai. Aš nežinau tiesa tai ar ne, bet aš norėčiau tai išsiaiškinti” Atitinkamos pateiktos informacijos dėka, tiesa gali būti aptinkama tik panaudojant asmeninius tyrinėjimus. Taigi patariu, jei kas nors jums skamba neįtikėtinai, patikrinkite tai patys. Įeikite gilyn į savo vidų ir pasistenkite suprasti, kodėl jūs reaguojate būtent taip, o ne kitaip, suraskite priežastis. Jei kas nors asmeniškai jūsų netenkina, atmeskite tai ir nebūtina visiems įrodinėti, kodėl jums tai netinka, ar koks jūs "protingas”. 

Nors tokiu atveju dažniausiai informacija paleidžia seną tikėjimų sistemą, kuri nesiderina su tuo ką šiame puslapyje rašau. Tai normalu. Stereotipai ir senos paradigmos formavosi dešimtmečiais, todėl mes nesugebėsi nuo jų išsilaisvinti akimirksniu, tam reikalingas laikas ir noras.

Jeigu jūs kokioje nors gyvenimo srityje turite problemų, tai gal būt šiame puslapyje pavyks rasti informaciją, kuri atitiks konkrečias vertybes būtent jums. Bet prašau, negalvokite, kad aš ruošiuosi išspręsti visas jūsų problemas ir žinau visus tam tinkamus atsakymus. Greičiau jūs gal čia rasti tik instrumentus, kuriuos paskaičiau naudingais savo nuosavų problemų sprendimui, einant Šviesos Keliu. Ar tai tinkama jums, spręskite patys, pasinaudojant laisva valia. 

Jei mes norime kažko, įtakoti aplinkos, tai jau ne mūsų noras. Asmeninis pasirinkimas – tai tas, kuris ateina iš širdies, tai gilus troškimas, kurio siekiame, nežiūrint į jokias išorines aplinkybes. Mes tiesiog jaučiame, kad tai yra tikra.

Yra daug mokymų ir mokytojų. Vieni skleidžia gryniausią melą, kitais galima geriausiu atveju suabejoti, bet daugumas mokytojų nuoširdūs ir sąžiningi. Aš negaliu užtikrintai pasakyti, kas jums yra tinkamiausia, galiu tik pateikti pasiūlymus.

Taigi, supraskime pirmiausiai savo tikruosius troškimus ir kaupkime jėgą jų realizacijai: kai troškimas bus aiškus ir stiprus, būtinai ateis ir atitinkami impulsai iš išorės, kurių dėka suprasime, kokia linkme judėti siekiant savo tikslų. Todėl pradžiai nusimeskime kiautus ir išorinius apribojimus, mokykimės daryti savo pasirinkimus. Išmokime pasirinkti pirmiausiai smulkmenose – taip įgysime pasitikėjimo.

Studijuodami naujus savęs tyrinėjimo metodus, pabandykite paklausti savęs: "Ar tai suteikia man laisvę, atveriant sau Tiesą, ar diktuoja kietą teoologijos sistemą, kurios aš privalau laikytis.”  Jei grupėje yra negerbiamas individualumas ir įvairovė, mokymas virsta kultu.

Mokytojo tiesos turi skatinti mokinį savarankiškai paieškai, turi žadinti juose norą sužinoti kiek įmanoma daugiau pačiam. Būkite atsargūs su tais, kas skatina priklausomybę visų atsakymų gavimui tiktai nuo lyderio, kuo ir remiasi daugumas religijų, sektų. Tačiau Jeshua/Jėzus dėstė  mokiniams tik kryptį ir supratimą, Jis patarinėjo sekti Jį, bet nebandė priversti ką nors sutikti su Juo, suteikdavo jiems teisę patiems  rasti savo sprendimus.

Kito laimėje atrasti savo laimę – štai būtinas mums suvokimas, naujoji sąmonė! Pradėkime iš tokių pozicijų žiūrėti į visus veiksmus, į žmones, ir tuomet palengva pradės išeiti iš gyvenimo melagingos ir netikros vertybės, o mūsų širdys prisipildys meilės išminties..

Visi atsakymai to, ko mes ieškome, yra kiekviename iš mūsų. Todėl čia yra daugiausia pateikiami tik instrumentai tam, kad rasti savo asmeninius atsakymus. Tačiau visos žinios tik ir liks tikėjimo sistemą, kol mes neturėsime asmeninės patirties. Jei mes siekiame Tiesos, mūsų tikslas – ieškoti atitinkamos patirties, reikalingos Tiesos atpažinimui. Jei dvasinės žinios nedidina jūsų meistriškumo ir nesuteikia jėgų, įveikti gyvenimo negandas – tuomet jos nepasiekė tikslo.

Vienintelis kriterijus, leidžiantis spręsti ar buvo panaudotos žinios pagal paskirtį – tai palaipsninis kančios mažėjimas kasdieniniame žmogaus gyvenime, kai jis vis giliau jaučia ramybę, džiaugsmą ir meilę.

Būkime atidūs žodžiams – tai ne tušti ženklai ar virpesiai, tai poveikis, galintis pakeisti ne tik žmonių mąstymą, bet ir gyvenimą. Mokykimės klausytis ir kalbėti tik tai, kas reikalinga ir tada kai reikalinga.

"Yra du teisingumo pradmenys: niekam nedaryti bloga ir teikti naudą visuomenei.” Ciceronas

Gyvenimas nuolat suteikia mums daugybę galimybių išreikšti meilę, išmintį ir visas kitas savo geriausias savybes. Mes nuolat renkamės – eiti meilės ir harmonijos, o galbūt – abejonių ir baimės keliu. Priklausomai nuo pasirinktos krypties, atsiveria nauji keliai ir kryžkelės. Pats geriausias kelrodis gyvenimo keliuose ir kryžkelėse yra meilė: ji išmintinga, ji visada nurodo teisingą kryptį, ir dėl to laimės gyvenime nuolat gausėja.

Baigiasi tamsos ir tironijos metas, Tiesa nenumaldomai apnuogina viską, kas buvo kruopščiai slepiama po melo ir manipuliacijų šydu. Skaldymo ir priešinimo metodas jau neveikia, nes žmonės pajuto didžiulį poreikį vienytis ir veikti bendram labui.

Buskime, žadinkime kiekvienas savo prigimtinius talentus ir kūrybinę jėgą. Tik mūsų asmeniniai pasirinkimai iš širdies gilumos gali iš mažos pasitikėjimo savimi sėklelės užauginti nuostabų genijaus žiedą. Išdrįskime tik pasirinkti – patys, be įtakos. Tuomet būsime laimingi ir rodysime užkrečiantį pavyzdį aplinkiniams, ir bus dar daugiau laimingų žmonių, iš kurių tik ir gali gimti laiminga visuomenė

Nereikia spėlioti ateities. Ją reikia kasdien kurti savo geromis mintimis, gerais darbais ir gražiomis svajonėmis...

Kokiu norite būti?

 

Laikų pradžioje Kūrėjas sutvėrė žmogų ir paklausė jo – koks šis norėtų būti. Tačiau žmogus buvo dar naujutėlis ir nepatyręs, todėl nežinojo, ką atsakyti… Tuomet Kūrėjas nusivedė žmogų prie jūros.

 Jis parodė žmogui gražias kriaukles ir pasiūlė: "Tu gali pasirinkti panašų į šio moliusko kriauklėje gyvenimą – gulėsi ant dugno tarp daugybės tokių kaip ir tu. Valgysi tai, ką atneš srovė. 

Kiekviena nauja diena bus panaši į vakarykštę, o visas gyvenimas praeis be rizikos ir sukrėtimų. Tavęs nejaudins nei pergalės, nei praradimai. Visą savo gyvenimą tu gulėsi ant dugno, tik retkarčiais atverdamas ir užverdamas savo namelį”.

Parodęs ramų ir sotų moliusko gyvenimą, Kūrėjas nusivedė žmogų į snieguotus kalnynus. Ten parodė jam erelio lizdą: "Tačiau jei norėsi, galėsi pasirinkti kitokį gyvenimą – skraidyti danguje taip aukštai, kaip tik panorėsi, kad ir iki aukščiausių kalnų viršūnių… Tik tose aukštybėse sutiksi nedaug tokių, kaip tu…

Jei pasirinksi tokį gyvenimą, tuomet pats spręsi – kur ir kaip tau skristi. Tokios laisvės kaina – tau viską reikės pasiekti savo jėgomis. Viską išbandysi savo širdimi ir skausmu, o maistą kasdien turėsi pats susirasti. Jei nori, gali pasirinkti ir tokį gyvenimą”.

Štai taip iki šiol ir renkamės… Tiesa, dažniau moliusko gyvenimą, rečiau – laisvo erelio. Tačiau visada galime rinktis!..

Su pagarba ir meile

Peržiūrų: 3759 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 3.7/3
Viso komentarų: 871 2 3 ... 6 7 »
1 Airijan   (24.01.2013 22:12)
Manau, Virgi, tai yra beprasmė diskusija. Neverta palaikyti su tokiais asmenimis diskusijos.. Jų visada buvo ir bus. Čia kaip piktžolės daržuose, kiek rausi ar ravėsi, jos vėl augs. Geriau neikim į tuos šunkelius iš savo kelio. Sekmės smile

+2   Спам
2 Ožkela   (24.01.2013 22:33)
Ačiū Virgiui už pamąstymus-puiku :)
Airijan, o niekada nepagalvojai, kad kažkada galbūt buvai tokia pačia ,,---žole", kuriai iškyla daug klausimų, kuri pradžioje ginasi, badosi, jei nei pagal ją? Gal visai tuomet užsidaryti verta - pasaulis bus tobulas,kaip tam vienuoliui, kol iš vienuolyno neišėjo ir ant kojos neužmynė...

3 spurgelis   (24.01.2013 22:45)
"Kito laimėje atrasti savo laimę – štai būtinas mums suvokimas, naujoji sąmonė!" Pasidalinsiu patirtimi iš savo kasdienybės. Kaskart pasiimdama savo vaiką iš mokyklos jį rasdavau piktą ir nepatenkintą. Jis pykdavo tada,kai jam nepavykdavo kažkokios užduoties atlikti pirmąjam. Ne jis "žvaigždė". Aš jam kartą ir sakau(labai norėjau jam padėti): "jeigu tu visada būsi pirmas,tai kiti bus antri ir treti,tad džiaugsies tik tu vienas,o kiti liūdės. Ir kiti nori būti pirmi. Juk žinai tą džiaugsmo jausmą,kai pasiseka tau labiausiai? O nenori,kad ir kitas tai pajaustų? (Vaikas matau nurimęs,įdėmiai žiūri man į akis ir mąsto...) Tai vat,vietoj to pykčio,kurį jauti pralaimėjęs,geriau pasidžiauk kito sėkme. Taigi kaip smagu,kai kitam pasisekė,žinai gi tą pojūtį. Jei matai,kad kitam nesiseka,geriau padėk jam tame,kur tu pastoviai esi pirmas. Kuo jūs labiau stengsitės dėl kitų,džiaugsitės už kitus,padėsite kitiems,tuo labiau "kils" jūsų visos klasės lygis. Visi būsite laimingi,o ne tu vienas pirmūnas,o visi kiti "lūzeriai". bet tu vienas gali padaryti taip,kad visi jūs būtumėt laimingi. Suprati savo šitą jėgą???". Nereikėjo nei savaitės,kai jis suprato mano patarimą ir juo sėkmingai pasinaudojo. dabar jis grįžęs namo visada būna pilnas įspūdžių tiek dėl savo pasiekimų,tiek dėl kitų džiaugiasi-"Kokie mes visi draugiški ir mokame dalintis,kaip man patinka su visais bendrauti".

4 Airijan   (24.01.2013 22:58)
Nepriversi žmogaus buti geru ir mąstyti kitaip, jei norės patys klaus ir ieškos atsakymų. Juk tiesus kelias prasideda tada kai pykčio ir pagiežos kitam nėra. Gero jums vakaro.

5 Gėlė   (24.01.2013 23:03)
Gal prie gerų straipsnio minčių tiks ir muzika :) :
http://www.youtube.com/watch?v=-No-226O0tg

6 Nojus   (24.01.2013 23:09)
Ačiū ,VIRGI,už švietėjišką darbą.Įdomu skaityti Tavo straipsnius ir mintis.Patiko pamąstymai apie TIESĄ.

7 Doremi   (24.01.2013 23:21)
kažin, Virgi, kaip tam moliuskui audros, cunamiai?ar galėtų moliuskas virsti ereliu, jei grėstų mirtis/?kad pakiltų gyventi
wacko vėl kiekvienas skaito ir leidžia tekstą per savą supratimo prizmę, galvojam-kas aš esu, moliuskas ar erelis?
tik savimi noriu būti
spurgas auklėja vaiką biggrin
tak deržat

8 spurgelis   (24.01.2013 23:29)
Aš jam tik pasiūlau,o jam pačiam rinktis. Bet šiaip kiek mano pareigose,tai auklėju. biggrin

9 Klaudijus   (24.01.2013 23:53)
Privercia susimastyti...

Pamenu kazkur skaiciau ar girdejau,kad karta ismintingas zmogus (atleiskit nepamenu kuris) buvo pasakes ,kad kuris laiko save protingu,ar visaziniu ir mano esas protingesnis uz kita,atvirskciai yra tiesiog kvailas zmogelis. (Ir uz tai atleiskit nes neviska zodis I zodi atsimenu,bet esme ta pati)
As asmeniskai savs protingu nelaikau,koks skirtumas,kad as zinau ar ismanau kazka daugiai ne kitas,gi viska ka zinau,moku suzinojau is knygu,tevu ir t.t. Gi nieko neatradau ar neisradau,bet jei ir taip tai nemanau,kad koks isradejas ar atradejas turetu visus nuopelnus pasiimti sau,jis turetu atiduoti pagarba pries jam buvusiem zmonem,nes galbut be ju tyrinejimu ar buvusiu isradimu jis nesukurtu savojo.
TAIGI AS LABIAU LAIKAU SAVE MASTANCIU, o ne "protingu",nes tarp ju yra sioks toks skirtumas...

Iskarto atleiskit jei kam mano apmastymai pasirodys kvailoki gi as dar jaunas,nepatyres,dar tiek gyvenimo nemates kiek kiti,nors per savo 17 gyvenimo metu palyginus su mano amzium nemazai patyriau,bet cia tik laselis vandenyne. smile
Tikriausiai dalinai atsigimiau I savo mama kuriai gyvenimas suteikia ivairiausiu isbandymu,patyrimu,del kuriu daugumai nutysta zandikaulis kai kamnors pasako bent daly savo gyvenimo etapu.

10 Klaudijus   (24.01.2013 23:57)
Taigi nemanu,kad esu "moliuskas" ir tuo esu patenkintas. smile

11 aurimas   (25.01.2013 10:18)
As atsiprasau  gal ir netiesiogiai i tema bent jau pamastymui,kas skaito rusu kalba  http://insiderblog.info/2013/o-tech-kto-dal-zizn-i-o-sozdateliah/

1-10 11-20 21-30 ... 51-60 61-66
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Sausis 2013  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0