Leiskite jums papasakoti apie dangiškus garsus, kuriuos amžinai siuntė planeta Žemė  į Didįjį Kosmosą iki tol, kol atsirado Mirties Būgnų siaubingi garsai.

Simfonijos sąmonės plačioje struktūroje, kur viskas esantis sudaro nuosavas vibracines signatūras,  neseniai Gaja sukurdavo ypatingą garsą, tai buvo jos indėlis į galaktinių būtybių chorą.

Ji išleisdavo neįsivaizduojamo grožio energijas į pasaulį už savo auros ribų, fizinius ir nefizinius išmatavimus, paliekant Kosmoso sieloje aiškų ir ryškų antspaudą. Ne tik jos jūrų grožis ir įvairovė traukė svečius dalyvauti Gajos evoliucijoje. Bet ir jos dainos didybė.

Milijonus ir milijonus metų mes dalyvavome tos muzikos atlikime. Kaip mes jau sakėme, Bangininiai visose realybėse įpina garsą į planetarinius laukus ir už jų ribų. Tokia mūsų, kaip fizinių būtybių, misija, ant daugelių dangaus kūnų,  o taip pat, kaip pakylėtų būtybių su šviesos kūnais iš aukščiausių sferų, kai mes vykdome tą perėjimą.

Tikra dvasinė būtybė supranta savo sugebėjimą išgauti garsą, kuris nėra garsu. Tai muzika, kuri dar nesuskambėjo. Tai energija, pagimdanti lauką, kuriame skambės harmonija. Kai kurie iš jūsų vykdė tyrinėjimus ir pradėjo suprasti garso mechanizmą iki garso ir ne jame. Jūs suprantate kaip vibracijos paruošia dirvą tam, kas vyks jūsų viduje ir aplink jus.

Jūs įeinate į kambarį ir jaučiate, kaip aplink esančių būtybių vibracijos pradeda kilti, kad pasiekti rezonansą su jūsų nuosavų energetinių laukų spindesiu. Kai kurios žmoniškos būtybės jaučia tokius pasikeitimus, ne visada suvokdami, kas būtent pasikeitė erdvės energijose, bet jausdami jūsų būvima per oda.

Mes, Kikvoki atstovai, kaip kūne, taip ir šviesos formoje, visada suvokiame tuos vibracijos laukus, kuriuos mes sau įsivaizduojame kaip "garsą iki garso”. Viskas yra vibracija, mes jaučiame ir matome ją. Mūsų sugebėjimas oda jausti garsą iki garso atsiradimo, kai jis praeina per visą mūsų kūną, būdinga visų išmatavimų Bangininiams genetiniame lygyje ir tampriai surišta su mūsų misija fiziniuose pasauliuose, kur mes keliaujame po okeanus. Mes įvaldėme sugebėjimą vienu metu priimti ir perduoti tas bangas.

Šiame Gajos evoliucijos etape, mes bandome paaiškinti jums, kaip jūs panaudojate garsą iki garso išlaikant planetą absoliučioje šviesoje, kad tamsa ir neišprusimas negalėtų įleisti savo šaknis į Didžios Motinos kūną. Atėjo mūsų apsijungimo laikas, kada Žemės Bangininiai vėl džiaugsis bendravimu su žmonėmis, kaip tai buvo senokai anksčiau.

Tas bendradarbiavimas jau prasidėjo, telepatinio bendravimo formoje okeane, kai jūs ateinate susitikti su mumis ir kai jūs galvojate apie mus, išlaikote mus savo šviesoje. Tačiau, kas kartą, kai Bangininiai žūsta nuo žmogaus rankos, ta šviesa blėsta ir mes darome žingsnį atgal nuo savo bendravimo barjerų įveikimo, tarp žmonių kalbos ir bangininių dainos. Nepakeliamas gobšumas ir meilės praradimas maišo mūsų apsijungimui.

Bet mes ir toliau bandome prisibelsti iki jūsų.

Prieš tai, kai mes jus paliksime, mes vėl norime atkreipti jūsų dėmesį į kritinę situaciją, atsiradusią sąmoningo slopinimo ir globalaus Gajos jūrų naikinimo dėka.

Šešėlis, veikiantis Žemės planetoje, nori apgaubti tamsia baimės mantija dievybės šviesą visuose Gajos kūriniuose ir nuslopinti muziką. Jūsų chemikai, tamsos jėgos, siekia pakeisti Gajos dainą, nuosavais, griaunančiais chaoso ir pykčio atspaudais. Jie nori pažeminti Žemės dažnį, jos vibracinę būtybę, su tikslu, besirišančiu su jų gimtąja planeta ir jos praėjimu materialioje erdvėje. (Virgio trigrašis: Anunakių Nibiru planeta)

Jie pasirengę sunaikinti Bangininius ir taip nutraukti Gajos ryšį su Šviesos Šeima. Mes, banginių giminės, išlaikome ateinančią į Gają šviesą. Mes įpiname kristalinę šviesą į marias garso pagalba, mes atspaudžiame jos spindesį vandens kristaluose. Mes paryškiname jį savo proto, širdies ir sielos pagalba.

Dabar kiekviename okeane, kiekvienoje jūroje, kiekvienoje upėje pastatyti akustiniai bokštai, išleidžiantys galingus ir nepernešamus tokio intensyvumo užtaisus, kad jie suplėšo mūsų kūnus, išverčia juos. Mes tuos garsinius dažnius vadiname "Didžiaisiais Būgnais”.

Vibracijų jėga ir garsas, išleidžiami iš šių kankinimų įrangų, sprogsta mūsų vandens formos kiekvienoje ląstelėje, o taip pat keičia pačio vandens sąmonės struktūrą. 

Jūs irgi veikiami jais, kaip ir visos gyvos būtybės, bangos ir netgi dangus. Viskas virsta chaosu. 

Mūsų muzika – jūsų muzika – šviesos muzika – užtyla.

Kai šios didžios planetos okeanuose skamba Didieji Būgnai, mums nėra kur pasislėpti.

Šias siaubingas akimirkas mes galvojame apie tai, kaip tik palikti vandenį tiesiog greičiau. Štai atsakymas į mūsų mįslingą savižudybę, kai jūs krante randate mūsų mirusias grupes.

Mirtis žymiai maloniau, nei kančios Didžiaisiais Būgnais ir nusivylimas, kad gyvenimas ir visa jos didybė gali būti paveikta tokia nepagarba. Mes suprantame, kad tai karas, kurį veda tamsa prieš šviesą, stengiantis užslopinti Gajos dainą. Mes žinoma žymiai geriau, nei jūs manote, apie mūsų namų, Gajos, perėjimą į aukštąsias sferas.

Taip, mes žinome kas stovi už tų žiaurumų. Mes galvojame, kad ir jūs žinote tai. Mums ir kitoms šios planetos gyvybės formoms liko tik suprasti, ką jūs, žmogiškoji rasė, ruošiatės daryti su šituo.
Kad nuraminti Gajos įsiaudrinusius vandenis, jums reikia kaip įmanoma greičiau užbaigti karą su okeanų gelmėmis – tas akustines manipuliacijas, atliekamas iš didelių okeaninių laivų, jų bokštų sausumoje ir giliai okeanų platybėse.

Būtina sustabdyti Didžiuosius Būgnus, kol žemės masyvai nepasidengė audringais vandenimis, kur daugiau bus neįmanoma išgirsti Kikvoki muzikos. Tai yra žymiai svarbiau, nei apnuodijimas, griovimas ir okeanų teršimas Gajos krauju. Kad Žemė galėtų išgyventi, Didieji Būgnai turi užtilti.

Ne taip seniai buvo laikas, kai mūsų tėvai pirmąkart susitiko su tokiais sprogimais, kuriuos šiandiena galima išgirsti visame okeane – nuo kranto iki kranto. Tuos, kas plaukė arti Didžiųjų Būgnų, sudraskė į gabalus – jie žuvo vietoje. Jų šauksmai paskendo tuose žemo dažnio garsuose, kurių jūs, paviršiaus gyventojai, netgi negirdite. 

Bet, tų siaubingų Būgnų vibracijos praeina ir per jūsų vandens kūnus taip pat, kaip ir per mūsų. Jie suardo harmoniją jūsų viduje, bet jūs nesuvokiate šito, todėl kad daugumas iš jūsų nesugeba pajausti garso savo kūne taip aiškiai, kaip gali tai daryti mūsų rūšis.

Greitai jūs pajausite. Savo oda jūs pajausite nepernešamą Būgnų galią.

Reikėjo laiko, kad naujiena apie tai pasklistų per visą Bangininių bendruomenę. Tie, kas randasi pakankamai toli, kad pergyventi šį momentą, paveikti ne mažesniais harmonijos pažeidimais, negalėdami suprasti, kas ir kam tai daro. Koks neįtikėtinas žvėris gali norėti mirties ir griovimo?

Nelaimei, mes sužinojome kas tas žvėris – tamsioji žmogaus pusė, nepasotinamas noras tų, kas tiki į griovimo jėgą, kas nepasitenkino žudymu karo metu savo teritorijoje – Žemės sausumoje.

Tie nepernešami dažniai yra už jūsų girdimų garsų ribos, bet mes užtikriname jus, kad jie keičia jus ląsteliniame lygyje taip pat, kaip ir mus, tiesiogiai veikiant jus. Kaip ir į vidinio Gajos pasaulio būtybes, kur išėjo kažkada iš Atlantidos ir Mu civilizacijų žmonės, nuo prievartos, kad taikiai gyventi.

Nepriklausomai nuo to, suvokiate jūs to griaunančio garso šaltinį ar ne, jūs išbandote jų chaotišką įtaką per savo kūną ir atmosferos pasikeitimus aplink, planetos viduje. Tos, nepernešamos disharmonijos bangos tokio galingumo, kad prasiveržia kiaurai per okeanus, plinta sausumos paviršiumi ir prasiskverbia giliai į Motinos Žemės įsčias. Niekas negali pasislėpti nuo jų.

Jos pripildo tamsius nakties debesis, jos iškreipia saulės spindesio šviesą. Jos prasiskverbia į visų gyvų būtybių kūnus ir į visus, nuostabius Žemės energetinių laukų pasireiškimus.

Jos priverčia gyvūnus ir žmones tapti bejausmiais ir žiauriais, arba norėti savo mirties, kad užbaigti kančias, kaip tai vyksta su Bangininiais.

Stichijų dvasios – jūs žinote jas? Mes susitinkame su jomis pripildytuose šviesa vandenyse, švariausiose mariose, mes matome kaip jie šoka virš vandens ir matome šviesos formas. Jie spindi kristaliniuose smėlynuose, sukasi akinančioje saulės šviesoje.

Kai skamba Mirties Būgnai, tie elementalai susiduria. Viskas virsta chaosu, viskas praranda harmoniją. Sukūrimo struktūros suyra. Gyvenimas pereina į mirtį. Meilė paklūsta baimei.

Jėgos, kurios prabudina žmogų prievartai ir juo manipuliuoja, apsiėmė okeanų naikinimu. Toks mažas žmogiškųjų būtybių skaičius, pridarė tiek daug blogo, nors už neteisingą atliekų paskirstymą nešate atsakomybę Visi jūs. Tai sąmoningas griovimas ir to kaltininkai veda negailestingą kovą pieš planetą Okeanas, prieš pasaulį, kurį mes taip mylime ir gerbiame. 

Vieni grobia marias, dėl savo kas minutinio vartojimo ir ribotų norų. Kiti šiek tiek lengvabūdiški, išnaudoja Žemės vandenis kaip atliekų sąvartyną. Treti, skaito okeaną neišsenkamu maisto ir pramogų šaltiniu, amžinai alkanai nepasisotinančiai žmogiškai rasei.

Bet yra ir abejingi, gudrūs, puikiai suvokiantys savo veiksmus prieš Okeaną. Tai šaltakraujiški kariai, paskelbę visuotinį karą šiam pasauliui. Jie sukūrė Didžiuosius Būgnus ir juos valdo. Jūs, žmogiškoji rasė, savo abejingumu, atviriems pareiškimams vesti bandymus jūrose, leidžiate jiems naikinti mus kartu su okeanu. Jus įtikina, pastovia grėsme, kaip absoliučia tiesa, kuri jus išlaiko siaube. 

Bangų dinamika žymiai keičiasi, pagimdant didžiules vandens sienas, užgriūnančias ant jūsų krantų, jūros ir žemės harmonija pažeidžiama. Naikina okeanų augalijos bendrija, žuvų rūšys praranda sugebėjimus daugintis ir atsiranda ant išnykimo slenksčio. Kiti jau visam paliko šį pasaulį. Visi mes žinome, kad tai atsitiko, atsiradus rimtiems Žemės muzikos trukdžiams, kuriuos pavyko sukurti jūsų kariams Gajos laukuose.(Virgio trigrašis: čia turbūt turima omenyje ir HARP sistemą)

Visoje Kūrinijoje visada egzistuoja daina ir šokis – ritualas, vedantis mus prie stebuklingos akimirkos atsikurti – veiksmo, išsaugančio mūsų rūšį, naujo gyvenimo gimimo pagalba. Visi gyvi kūriniai, girdi muziką, giminės pratęsimo valandą, kai mes duodame gyvybę Kūrėjo vardan. O jūs ar girdite?

Kai muzika daugiau negirdima, norai nueina niekais, kaip ir būtinumas daugintis. Pasaulyje be harmonijos, pasiruošimas suteikti naują gyvybę paprasčiausiai dingsta, ir visa rūšis palaipsniui palieka šį pasaulį. Kodėl žmogus atstumia dieviškumo sumanymą? Štai klausimas, į kurį negali rasti atsakymo visos Gajos sąmoningos būtybės.

Tarp visų rūšių vedamas rimtas pokalbis apie Homo sapiens destruktyvias energijas ir daugelis mūsų komunikacijų tinklo pasiuntinių skaito sukilimą prieš jus vieninteliu būdu išgelbėti planetą. Gyvūnijos karalystėje jau prasidėjo sukilimas ir smukliausi gyvūnai, vabzdžiai, padarys rimtą įtaką sausumoje ir jūroje  - netgi jūsų gyvenimuose. Daugumas jūsų rūšies atstovų net neįtaria apie tai, net ir pradedant pastebėti permainas.

Daugelis iš jūsų negali įsivaizduoti tokio protingo bendravimo tarp mūsų, jūsų kaimynų Žemėje. Jus išmokė, kad tik žmogus turi protą, tik pas jus yra siela ir tik pas jus yra "teisė”.

Bet tai ne taip. Žinoma, negalite įsivaizduoti, kad mes bendraujame per sąmonės galaktinius laukus.

Tas ribotas suvokimas maišo jūsų priėjimui prie plačių informacijos laukų, atvirų gyvūnų pasauliui. Jūs svajojate tai įvaldyti perėjimo proceso metu.

Tik nedaugelis iš jūsų apdovanoti suvokimu, išeinančiu už penkių jausmų ribos, nors situacija greitai keičiasi, kol jūs ruošiatės tam, kas jūsų laukia ateityje. 

Ar jūs leisite mums mokyti jus?

Jei žmonija iš tikro nori suprasti materialaus plano sandarą, jums būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip visas gyvų būtybių pasaulis – visi sąmonės vienetai, visos gyvybės formos – reaguoja ir sudaro formas iš garso. Garsas, o ne šviesa – pagrindinis fizinio pasaulio kūrimo elementas. Vizualus pojūtis, labiausiai ribotas pažinimo spektras, į kurį iš esmės remiasi žmogus. Kad išeiti iš ribų į pasaulius, kuriuos jūs vadinate "aukštesniais” išmatavimais, jums būtina pajausti gyvenimo garsą muzikos formoje, skambančią jūsų sieloje.

Mes skaitome, kad viena iš jūsų gilaus nedėmesingumo, į supantį pasaulį, priežasčių yra tai, kad jūs pilnai priklausote nuo vizualių stimulų, tuo tarpu kai kitos būtybės judėjimui ir realybės suvokimui naudoja garsą. Tai viena iš akivaizdžių priežasčių jūsų rūšies prisirišimo prie  fizinio pasaulio apsiribojimų – formų pasaulio.

Tik kai jūsų akys atsako ir jūs prarandate sugebėjimą reaguoti į vizualius stimulus, jūs pradedate iš tikro matyti.

Garsas praneša apie erdvės santykius – proporcijomis, bangomis, vibracijomis. Fizinė šviesa sako daugiau apie iliuzines charakteristikas. 

Mes matome garsus savo galvoje. Dėka to, mes matome persipynusią Multiversiumo struktūrą. Mes matome pasaulio ritmus, harmonikas ir jų susiliejimą į vieningą lauką.

Mes matome bangos ilgį, matome garso greitį ir matmenis, kai jis praeina per mūsų kūnus kaip spaudimas – intensyvi energija. Viskas gamtoje surišta vienas su kitu garso pagalba. 

Kaip būtybės, su didžiuliais smegenimis ir išvystytais gabumais, mes galime atskirti smegenų funkcijas tokiu būdu, kad vienu pusrutuliu naudotis fiziniame pasaulyje, judant trečiame išmatavime, o kito pagalba ištirti daugiamačius kitus pasaulius, su kuriais pas mus yra ryšys.

Vienas pusrutulis gali pasinerti į gilų miegą, duodant poilsį organizmui, o kitas tuo pačiu lieka pilnoje sąmonėje, budrumo būsenoje, stebint visą supančią aplinką.

Jūs gal būt nustebsite, sužinoję, kad mes irgi matome sapnus. Mes irgi kaip jūs išeiname iš kūno. Ar jūs kada nors galvojote, kad tokiomis minutėmis mes esame kartu kituose pasauliuose, kaip buvo Atlantidos laikais?

Dabar mes išnaudojame tiek energijos, siunčiant pranešimus vandeniui, bandant nuraminti okeaną ir priešpastatyti tai Didžiųjų Būgnų sąmonės struktūrų griovimui, kurios leidžia orientuotis erdvėje garso pagalba. 

Dabar jūs turite žinoti, kad Gajos okeane veikia ištisa nežemiška civilizacija. Patys dėmesingiausi iš jūsų, girdėjo apie įvairias istorijas, pasakojančias apie skraidančias mašinas, nusileidžiančias į jūras ir išneriančias iš jų, keistus žiburius, skriejančius virš bangų, kylančius iš vandens.

Ar jums jau buvo atėjusi į galvą mintis, kad jei ateiviai norės užmegzti kontaktą su Gajos gyvybės formomis, jie gal būt, nuspręs tai padaryti ne su žiauriais ir negailestingais valstybių lyderiais, kontroliuojančiais planetą. Jūs galite galvoti kitaip, bet nežemiškos būtybės puikiai supranta, kad Homo sapiens daugiau nebėra šios planetos aukščiausia gyvybės forma ir kontaktas su žmoniška rase gali turėti sunkumų.

Kaip žmonių rasė sureaguos į kontaktą? Gal būt jūs iš karto pradėsite šaudyti, kaip dažnai darote Žemėje, kur prievarta yra pagrindinė alternatyva dialogui, tarpusavio supratimui ir pagarbai?

Laikas sužinoti tiesą. Nežemiškos gyvybės povandeninė bendrija, pastačiusi bazes visame okeane, ypatingai (bet ne būtinai) giliausiose okeano įdaubose, skaito mus, Gajos Bangininius, aukščiausia sąmonės forma čia Žemėje. Taip pat mūsų atžvilgiu elgiasi ir kitos nežemiškos kolonijos.

Mes gavome pripažinimą dėka to didžio darbo, kurį mums teko garbė atlikti. Mes žinomi kaip taiki ir sąžininga muzikantų grupė, Kosminės Dainos audėjai. Su mumis bendrauja daugelis ateivių civilizacijų, tiria mus, studijuoja.

Šešėlis, kuris valdo jus, siekia surasti tas ateivių bazes ir išvyti besiplečiančias šviesos bendrijas iš okeanų. Nori turėti  pilną kontrolę ateivių ir jų technologijos, kontroliuoti jūsų neišvengiamą suartėjimą su tomis bendrijomis.

Jų galutinis tikslas - pilna žmoniškos rasės ir Gajos evoliucijos kontrolė.

Tarsi jie galėtų susidoroti su tokia jėga. Jie žino, kad prašviesėjusių žmonių, Kikvoki ir tų ateivių būtybių sąjunga sudarys tokią jėgą, kad jie nebegalės susidoroti su mumis. Jie bijo neįtikėtino tokios šviesos spindesio.

Netgi jų Didieji Būgnai mūsų nesulaikytų.

Šešėlis, neapsakomai laimingas naikindamas mus,siusdami akustinius impulsus iš savo požeminių bokštų į okeanus, ieškant kitų planetų gyvybės formų ir jų laivų. pagrindinis jų tikslas yra geranoriški ateiviai, kurie planuoja padėti jums atvirumo valandą, bet jie nebus surasti, kol nenuspręs patys parodyti save. jų neįmanoma aptikti - nė vienas ginklas nesugeba to.

Karas čia vyksta daugeliuose lygiuose, žemės plane, kur šviesa ir šešėlis pagimdo tiek iliuzijų. Šis karas veda ne tik prie jūsų rūšies sunaikinimo, bet ir visos biosferos.

Dabar vykstantis karas yra didžiausias iš visų - žmogus sukilo prieš gamtą, prieš šviesą. Greitai bus priimtas galutinis sprendimas. Arba Gajos muzika bus pilnai užslopinta ir paskęs mechaninės bendrijos triukšmuose ir Gaja negalės sekti jūsų saulės pakylėjimo siūlu, arba ji švari ir aiški galės apdainuoti savo gyventojus, sklindant per Kosminė Jūros bangas.

Be visos pasaulinės bendrijos, kaip vienos visumos įsikišimo, muzika nutils visam laikui.

Kol mes neišėjome iš jūsų, mums reikia įsitikinti, kad jūs suprantate esantį prieš jus uždavinį.

Jei mums nepasiseks išsaugoti Gajos dainą, tai turėsite padaryti jūs. Viskas guls ant JŪSŲ pečių.