Ketvirtadienis, 28.03.2024, 13:57
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2015 » Kovas » 14 » Pienas ir pieno produktai labai kenksmingi sveikatai.
22:43
Pienas ir pieno produktai labai kenksmingi sveikatai.

Ar jūsų nejaudina toks faktas, kad žmogus – vienintelis žinduolis, kuris vartoja pieną visą gyvenimą, o ne tik tuo periodu kai žindomas kūdikis? Taip pat, žmogus yra vienintelė būtybė žemėje, kuris savo mityboje naudoja kitų gyvūnų pieną? Tokie faktai – svarbi priežastis daugeliui susimąstyti ir pakeisti savo gyvenimą, kol nevėlu.

Taip mes einame prieš gamtos dėsnius, kas savaime aišku jau yra nenatūralu ir taip mes atimame sveikatą ne tik iš savęs, bet ir iš savo vaikų, įteigiant jo naudą ir priverčiant jį gerti? Juk gamta nėra kvailesnė už mus? 2011 metais, medicinos tarptautinis aljansas "Pasaulio gydytojai", vadovaujamas pačio įžymiausio pasaulyje medicininio centro - Harvardo medicininės mokyklos, paliepė - išbraukti pieną iš naudingų sveikatai produktų sąrašo.

Manau jums bus įdomu sužinoti, kokias ligas sukelia pieno vartojimas, kokios pasekmės, kokios jų priežastys, kokie vyksta biologiniai procesai?

Taigi, Kalcis piene.

Taip, piene iš tikro kalcio yra daug, kaip jau visiems žinoma nuo vaikystės, kuris yra žmogui būtinas teisingam žmogaus skeleto formavimuisi ir augimui pas vaikus, o taip pat jis būtinas subrendusiam organizmo apsikeitimų procese. Tame nėra abejonių. Todėl, pagal tokią visiems žinomą logiką, daktarai dažniausiai mums ir siūlo gerti  karvės (ožkos) pieną, o taip pat valgyti varškę ir sūrius, kad gauti taip būtiną mūsų organizmui kalcį. Tada įdomu, kodėl pačios karvės, kurių piene yra toks didelis kalcio kiekis negeria pieno iš kitų karvių, ar pavyzdžiui briedžių?

Mes išmokome panašiai elgtis ir tikime, kad tai naudinga. Taigi, karvės pieno negeria, bet pas jas, kaip ir pas bet kuriuos kitus gyvūnus, kalcio pakanka. Tai gal vis tik yra kitas, natūralesnis kalcio gavimo būdas. Žinoma yra, juk gamtoje viskas paprasta ir logiška. Karvės, ožkos ir kiti gyvūnai, kuriuos žmogus prijaukino ir pradėjo atiminėti iš jų pieną, skirtą gamtos jų augintinių žindymui, savo maisto racione turi tik žoles ir vandenį. To joms pilnai pakanka, kad savo organizme sintetinti tą pieną, kurio pakanka išmaitinti ne tik savo veršelius, bet ir žmogui “pripilti” dešimtį kart daugiau. Laukinė buivolė per dieną duoda 4-6 litrus pieno ir to užtenka jos veršeliui, teisingam jo augimui. Mūsų karvės duoda dešimtis kartų daugiau tik todėl, kad šimtais metų žmogus specialiai stimuliavo padidintą pieno kiekio susidarymą, selekcionuojant ir manipuliuojant ciklais. O iš kur piene atsiranda kalcis ir kiti mikroelementai, juk karvė ėda tik žolę? Atsakymas akivaizdus, kalcis patenka į karvės organizmą su ta pačia žalia žole, kurią ji ėda. Be to, nepriklausomai nuo to, kiek litrų pieno duoda karvė per dieną, kalcio kiekis jo sudėtyje nemažėja.

O mums žmonėms argi nepakanka vartoti žalumynus, daržoves ir vaisius, kas kalcio būtų pakankamai? Tuo labiau, kad iš karvės pieno kalcio mes vis tiek negauname o tik prarandame. Kodėl?

Visi biologiniai medžiagų apykaitos procesai (maitinimasis, ląstelių dalyba, DNR seplikacija, imuninės sistemos darbas, toksinų kaupimas, baltymų biosintezė ir tt.) ir pas karves ir pas žmones ir pas kitus aukščiausios pakopos gyvūnus teka beveik analogiškai, pagal vienus ir tuos pačius gamtos dėsnius, bet kalbant apie žmogaus pieną ir kitų žinduolių, yra ir principiniai skirtumai jo cheminėje sudėtyje, kas iššaukiama kitokia biologija, individualia mūsų rūšies programa, kūdikio ir veršelio ontogeneze, o taip pat skirtumai informacinėje matricoje. Bet tokie skirtumai turi principinę ir pagrindinę reikšmę, kadangi gamta kiekvienai rūšiai ne šiaip sau davė galimybę maitinti savo palikuonis tik savo rūšies pienu. Pavyzdžiui, motinos piene baltymų yra žymiai mažiau, nei bet kurios kitos rūšies gyvūnų piene, kadangi skirtingai nuo bet kokios kitos rūšies gyvūnų palikuonių, žmogaus kūdikiui nereikia taip greitai fiziškai augti, nereikia greitai atsistoti ant kojų, tą pačią gimimo dieną (todėl pas juos ir nevyksta greitas raumenų augimas), bet už tai, kūdikiui reikia daug neoksiduotų riebalų smegenų augimui ir vystymuisi. Be to, pas mus ir pas karves baltymai skirtingi, net pas karves ir avis jie skirtingi. Žmogaus pieno ir kitų gyvūnų pieno biochemija visiškai kitokia. Jau nekalbant apie genetinę programą ir informaciją, kuri turi persiduoti dalinai per pieną tik nuo savo motinos, tik savo kūdikiui (gimininė informacija su visais ypatumais) ir kokios bus pasekmės naudojant svetimą, svetimos rūšies pieną. Tai jau būtų atskira tema.

Daugiau pažvelgsime tik į švarią biologiją ir biochemiją. Kas vyksta žmogaus organizme, kai jis nesusimastant kopijuoja kvailus kadaise suformuotus įpročius savo artimųjų, manant kad taip turi būti.

Taigi, grįžkime prie kalcio. Juk šiandiena dar daugelis naiviai mano, jog išgertas svetimas karvės pienas duoda jiems įsisavintą kalcio kiekį ir taip atneša tik naudą savo organizmui.

Juk daugelyje vaisių, o ypatingai žaliose augalų dalyse, kalcio yra žymiai daugiau, nei karvių ir ožkų piene. Bet skirtingai nuo kalcio, esančio gyvulių piene, jis kaip tik yra įsisavinamas pilnai. “O ką, su karvės pienu kūdikis kalcio negaus?” Ne, negaus, būtent nuo to ir kyla visos problemos su judesio-atramine sistema ir su kitomis šiuolaikinio žmogaus gyvybinėmis sistemomis (ypatingai nuo praeito amžiaus 50 metų) – nuo skoliozų ir artritų, iki pirmo tipo cukrinių diabetų, celiulitų, miomų. Kalcio deficitas, kaip tik ir atsiranda nuo atitinkamų produktų vartojimo, tai yra: cukraus, pieno ir pieno produktų, miltinių ir kruopinių gaminių. Tokiuose produktuose daug kalcio, bet jis neorganinis ir nesuderinamas su žmogaus organizmu. Toks kalcis neištirpsta o kaupiasi, taip vadinamomis aterosklerotinėmis plokštelėmis (bliaškės), užteršia kraujagysles (ypatingai sudarant bendrus junginius su oksiduotu cholesterinu ir pūvančių baltymų toksinais), o tokių ligų gydymas kaip tik ir susijęs su tokio neorganinio kalcio išvedimu iš organizmo. Na o kiti, daug nesigilindami pradeda graužti įvairias kreidas, dar kiti geria nepasterizuotą pieną ir galvoja, jog tai jau ir yra “tikras” kalcio šaltinis.

Taip, nepasterizuotas pienas turi organinį kalcį, tačiau yra dar viena problema.

Reikalas tame, kad karvės piene, kaip ir bet kokio kito gyvulio, be kalcio dar yra toks dalykas kaip kazeinas ir jis yra labai stiprus užrugštintojas (kadangi žmogaus organizme, net pas kūdikius nėra tokių fermentų, kurie pilnai suskaldytų tokį karvės pieno baltymą), kaip ir bet koks kitas baltymas, kazeinas ir jo skilimo produktai yra tikrų tikriausias Antigenas ir taip pat, kaip ir bet kokie kiti azotiniai junginiai, pažemina organizmo ph į rūgštingumo pusę. To pasekoje, kad atstatyti organizmo gomeastazę (vidinės aplinkos pastovumą) į šarminę-rūgštinę pusiausvyrą, organizmas yra priverstas kompensuoti perteklinį rūgštingumą su dideliu kiekiu šarmų ir duotuoju atveju, pirmiausiai paimant tai iš to paties išgerto pieno kiekio, tai yra, panaudoja tam jo sudėtyje esantį kalcį. Bet tokio kiekio kalcio, kuris yra išgertame piene, neužtenka tam balansui, nes kazeinas yra “ilgai grojantis” baltymas ilgai nesuvirškinamas, tada kalcis imamas iš kitų suvalgytų produktų, arba iš pačio organizmo, tuo pačiu ardant jo kaulų  audinius, kas ir pastebima pas 95% gyventojų, kurie vartoja pieno produktus. Dažnai pas tokias motinas, maitinančias savo kūdikius, krenta dantys, lūžta nagai, slenka plaukai ir tai tik dėl to, kad nesuprantant biocheminės ir gamtos logikos, pasiduoda rekomendacijoms, o kartais net gydytojų reikalavimas, gerti pieną ir valgyti jo produktus, vartoti mėsos patiekalus, kas nei viena, nei kita nebūdinga žmonių, kaip rūšies mitybai, apie ką ir sako faktai, tame tarpe ir tie, kurie paminėti aukščiau. Kad kalcis įsisavintu beveik 100 procentiniai, būtina kad produkte būtų ir magnis. Karvių ir ožkų piene yra labai mažai magnio, ne daugiau, nei galima būtų įsisavinti iki 25 procentų kalcio išgertame pieno kiekyje. Taip pat, piene ir pačio kalcio nepakanka, kad kompensuoti skrandžio sulčių papildomą užrūgštinimą, dėl kazeino poveikio. Tam jo reikia 3-4 kartus daugiau. Štai jeigu kazeinas išsiskaidytų iki amino rūgščių, jei mes žmonės galėtume sintezuoti Renino fermentą, tai tada taip, mes galėtume gauti kalcio iš pieno. Tiesa, tam reiktų mums sintezuoti būtent veršelišką Reniną, o jei gertume ožkų pieną, tai tada reiktų ožkų renino. Bet šito gamtoje nevyksta ir vykti negali, kadangi net pas veršelius, nuo atitinkamo amžiaus, reninas nustoja sintezuotis ir tada jie nustoja žysti savo motinos pieną, kadangi daugiau nebegali jo pilnavertiškai įsisavinti ir tada veršeliai pereina į savo rūšiai skirtą maistą – žolę.

Čia dar būtina pažymėti, jog žmogaus organizme irgi yra Reninas, bet tai ne tas Reninas, kuris skaido kazeiną pas veršelius. Žmogaus organizme yra Reninas - angiotenzinas - tai atskira hormoninė sistema, kuri reguliuoja kraujo spaudimą, elektrolitinį ir vandens balansą pas žinduolius.

O pas veršelius yra dar Reninas Himozinas - tai jau hidrolazų klasės fermentas, įdirbamas jau žinduolių skrandžio liaukose. Tai pirmais fermentas išskirtas cheminiu būdu ir tai atliko danų mokslininkas Kristianas Hansenas dar 1874 metais.

O žmogus deja, nors tu kuolą jam tašyk ant galvos, toliau geria karvių pieną. Taigi žinoma kad jam pastoviai truks kalcio ir pirmoje eilėje maitinančioms krūtimi mamoms. Juk kūdikiui per placentą, perduodamos visos būtinos maistingos ir statybinės medžiagos, net pačios motinos organizmo nenaudai, taip jau lemta gamtos savo rūšies išsaugojimui (vaisiui reikalinga viskas, bet kokia kaina). Tai tiesa – tai gamta, tokie jos dėsniai. Taigi ką tokiu atveju, esant kalcio trūkumui, pataria “daktarai”? Gerti žalius kokteilius iš žalumynų, kur kalcio žymiai daugiau nei piene? Ne, jie pataria dar daugiau gerti pieno ir daugiau valgyti varškės. O žmogaus sąnariai jau trekši ir inkstai, kepenys jau skauda.

Kepenys yra pati didžiausia žmogaus liauka, būtent ji turi vykdyti daugelio baltymų sintezę, kurie taip būtini mūsų organizmui, pavyzdžiui gemoglobinas, gliukogenas, kitus įvairius fermentus, turi nukenksminti toksines medžiagas, patenkančias į jas su krauju iš virškinimo trakto, dalyvauja limfų sudaryme, taigi, vaidina didžiulį vaidmenį medžiagų apykaitoje žmogaus organizme.

Iš esmės, jose sintezuojasi trigliceridai, fosfolipidai ir tulžies rūgštys, čia susidaro žymi dalis endogeninio cholesterino, vyksta trigliceridų užrūgštinimas, o išskiriama tulžis turi labai svarbų vaidmenį riebalų skaidymui ir įsiurbimui žarnyne, gliukogeno sintezė ir irimas, tai yra svarbiausia gliukogeno "depo" organizme ir tt. Barjerinė kepenų funkcija sudaryta iš organizmo apsaugos nuo pažeidžiančio poveikio svetimšalių agentų (iš esmės – baltymų) ir metabolizmo produktų, gomeostazės išsaugojimo.

Ta funkcija vykdoma dėka kepenų apsauginės ir neutralizacijos savybės, neutralizuojant toksinus, kaip patenkančius iš išorės, taip ir susidariusius vidinėje terpėje, medžiagų apykaitos procese.

Taigi, valgant nesuvirškinamus baltymus, kas yra pieno produktai, mes pastoviai apkrauname kepenis baltyminiais nuodais ir toksinais, kuriuos jos turi kažkaip tai nukenksminti ir per kraują perduodi inkstams, limfai...

Juk visus mums reikalingus baltymus organizmas sugeba sintezuoti pats, jei nėra stiprios apkrovos į mūsų vidinės sekrecijos liaukas. Ir mums visiškai nereikalingi baltymai iš išorės.

Iš amino rūgščių, kurios sintezuojasi storajame žarnyne, iš augalinės ląstelienos, atitinkamos simbiotinės balterijų grupės, gaunant tas rūgštis per kraują, kepenys iš jų sintezuoja reikiamus mums baltymus. Štai iš kur imami reikalingi baltymai. Tai yra iš žalumynų, daržovių ir vaisių.

Taigi, ieškoti maistui netinkamus mūsų rūšiai produktus, turinčius kuo daugiau baltymų – lėta, sąmoninga savižudybė. Amazonijos regione yra gentys, kurios iš vis nevartoja baltymų, bet jų moterys gimdo ir 100 – 120 metų amžiuje, kaip ir priklauso išmaitina savo kūdikius tik savo pienu. Ir vartoja jie tik 5-6 produktų rūšis, vienas iš kurių Babatas (saldžios bulvės, angliavandenis), sudaro 96 % maisto raciono. O išeigoje iš jų virškinimo sistemos (išmatose), pas juos baltymų aptinkama 10-tis kartų daugiau, nei vartojamuose produktuose. Tai ištyrinėjo vienas amerikiečių daktaras. Manau supratote, kad jie maitinasi vegetarišku maistu – žaliavalgiai.

Bet visai blogai, kai vartoja pasterizuotą pieną, tai organinis kalcis esantis jame, įgauna neorganinę formą, tokia kalcio struktūra iš vis negali būti įsisavinama, nes tokia medžiaga tampa jau netirpstanti vandenyje, toks kalcis tik kaupiasi organizme ir su laiku būtinai sukels problemas. (nuo artritų iki akmenų, smėlio inkstuose, kepenyse ir varikozinio venų išsiplėtimo). Vaizdumui atsiminkite, kas vyksta su mineralais, kaitinant jį virdulyje, (jei vanduo nedistiliuotas) – iškrenta nuosėdos, šlakai, kuriais apsineša virdulio sienelės. Taigi, kaitinant visi mineralai virsta mirusiomis nuosėdomis, šlakais.

Tik augalai, fotosintezės procese, vėl gali iš neorganinių mineralų, patenkančių per šaknų sistemą kartu su vandeniu, pastatyti ir sukaupti savyje organinius – gyvus mineralus, kaip ir sintezuotis į pirminę organinę biomasę, (sudėtingus riebalus, baltymus, angliavandenius, riebias rūgštis ir tt.) kuo ir maitinsis visi gyvūnai konsumentai (pirminės organikos vartotojai – didžiausia grupė pasaulinėje, mūsų planetos ekosistemoje.)

O kas žmogus yra tokioje ekosistemoje?

Organiniai įvairiarūšiai mineralai mums žymiai svarbiau nei baltymai, kurie sintezuojami mūsų simbiotine mikroflora, iš augalinės ir gyvos ląstelienos. Mineralai nesintezuojami, o patenka pas mus su maistu.

O štai tas neorganinis kalcis maišo kraujagyslių praeinamumui. Kad palaikyti organinį kalcį tirpioje būsenoje, būtinas natris. Daug jo yra ropių lapuose, saliere. Ropių lapų sultys naudojamos kaulų ir dantų ligoms gydyti. Gamtoje pas bet kokius laukinius gyvūnus nėra problemų su judėjimo-atramine sistema, nėra kalcio ir kitų elementų trūkumo problemos.

Gamtos viskas numatyta ir ligų būti negali, jei viskas vykdoma pagal programą. Liga – gamtos gyvenimo programos pakeitimas, iškreipta, nebūdinga tai rūšiai mityba.

Visi žali vaisiai ir žolės savo sudėtyje turi daug kalcio ir magnio – tai faktiškai mūsų kraujas (augalų chlorofilo skirtumas nuo kraujo gemoglobino tik geležies ir magnio jonais). Valgykite gyvą žalią, turtinga organiniu kalciu augalinį maistą ir kalcio bei kitų mikro elementų bus visada pakankamai.

Į mūsų organizmą papuolančius bet kokius baltymus, kad ir pieno, ar net augalinius, pirmiausia organizmas turi suskaldyti iki amino rūgščių (o tai ne visada yra taip paprasta), o po to, jau iš jų, sustatyti savo gimtus baltymus. Bet iš pieno įsisavinti baltymus yra neįmanoma.

Kad veršelis galėtu įsisavinti baltymus esančius karvės piene, jo skrandyje, tuo periodu, kai jis žindžia motinos pieną, įdirbamas Renino fermentas, kurio dėka kazeino baltymas suskaidomas į jo sudedamąsias dalis, tai yra į amino rūgštis, iš kurių pasekoje ir surenkami kiti baltymai, būtini to veršelio organizmui ir tuo metu jo augimui.

Kazeinas (nuo lotyniško caseus - sūris) - sudėtingas baltymas, susidarantis iš kazeino geno, veikiant proteolitiniams fermentams. Karvės piene jo yra iki 82%, o žmogaus motinos piene tik 30%. Kazeinas piene yra ne laisvoje formoje, o - kalcio kazeinate.

Kai vidinis biologinis laikrodis pas karvę ir jos veršelį persijungia į naują rėžimą, reninas veršelio skrandyje nustoja būti įdirbamas ir veršelis jau nebegali vartoti savo motinos pieno. Tas procesas įvyksta vienu metu ir pas veršelį ir pas jo motiną hormoniniame ir energo-informaciniame lygyje. Pas karve nustoja gamintis pienas ir veršelis pereina į jo rūšiai skirtą maistą – žalią žolę ir maitinsis tokiu maistu iki pat paskutinės savo gyvenimo dienos. Tokia jau gamta. Jei tokį veršelį ir toliau priverstinai bandyti maitinti motinos pienu, tai jam bus sunku suvirškinti jame esanti kazeiną (be to, pas kiekvieną gyvūnų rūšį yra savas, specifinis kazeinas) todėl jis sirgs ir gali net numirti, kadangi kazeinas pilnai nebus perdirbamas ir įsisavinamas, nuodys organizmą pūliniais ir toksinais, atsidės ir utilizuosis, kūne kaip šlakai ir kitais skilimo produktais –  virs nuodais.

Svarbu suprasti, kad bet koks pieno baltymas, papuolęs su maistu, neįsisavinamas pats sau toks, koks jis yra, o visada suskaidomas į atskiras amino rūgštis, (baltymų molekulių struktūrinius elementus), o iš jų jau statomi duotuoju metu organizmui būtini savi specifiniai baltymai, skirti naujų ar sergančių ląstelių pakeitimui. Tiems procesams eikvojama energija, specifiniai fermentai ir kitokios biologinės medžiagos. Toks procesas vadinamas – baltymo biosintezė. Beveik kiekvienoje ląstelėje yra daugiau nei 2000  skirtingų savybių  įvairių baltymų. Tačiau, bet koks baltymas, papuolantis į mūsų organizmą negali būti įsisavintas pats sau, kaip toks.

Pas žmones, kūdikio įsisavinimas baltymų iš motinos pieno, visai kitoks, nei pas veršelius. Bet net pas kūdikius, žindančius pieną, nėra fermentų, kurie  pieno baltymą kazeiną galėtų išskaidyti iki amino rūgščių. Nes nėra renino. Todėl neklausykite kvailysčių, kad atsieit pas vaikus yra fermentai, o pas suaugusius jų jau nėra atsieit. Ir pas vaikus jų nėra ir būti negali. Už tai, pas jų motinas (pas visas moteris) pieno liaukose gyvena specifinės bacilos, simbiotinės bakterijos, kurios kartu su motinos pienu, natūraliu būdu žindant papuola į vaiko skrandį ir daro tai, ką daro ir reninas pas veršelius, tai yra išrenka kazeiną iki amino rūgščių. Toliau vyksta baltymų biosintezė. Tokiu būdu kūdikis gauna baltymus iš savo motinos, kol jis maitinasi jos pienu. Bet vėliau, kai pati gamta perjungia jo biologinį laikrodį, kada jis atitraukiamas nuo krūties ir daugiau nebežindžia – žmogus niekada neturi gerti pieno, nes toks entogenezės (vystymosi) etapas pas žmogų jau baigėsi. Ar jums suprantama ką tai reiškia?

Nėra nė vieno biologinio mechanizmo ir proceso, kuris leistu pilnavertiškai išskaidyti ir įsisavinti kazeino iš kitų gyvūnų pieno, tiek žindinčiam kūdikiui, tiek suaugusiam žmogui, kadangi renino fermento pas žmones paprasčiausiai nėra ir niekada nebuvo. Tai negali būti įsisavinta nei vaikų, nei suaugusių. Papuolant į skrandį, toks produktas dalinai ištirpsta, žmogaus virškinimo sistemoje dalinai suėdamas mikroorganizmais reducentais (grybeliais, bakterijomis – lavonvalgiais-baltymvalgiais) ir išvedamas organizmo per kepenis, inkstus ir odą tik dalinai, o organizmas už tai mainais nuo tokių bakterijų gauna šlakus, toksinus, sukeltas ligas. Tokioje palankioje terpė, o taip pat susilpnėjusiose ląstelėse ir puvimo toksinų susikaupimo vietose, dar daugiau apsigyvena virusų. Apie visokius kirminus ir kitokius parazitus net nešnekėsim. Ant sveikų ląstelių virusai niekada neparazituoja.

Vaikai, kurie maitinasi karvės pienu, bus žinoma riebesni (riebalai, puvėsiai ir kirminai sudaro riebesnio įspūdį), gal net greičiau augs, nes tam užprogramuotas veršeliams skirtas pienas, bet daugiau sirgs, tame tarpe ir chroniniais susirgimais,  pasižymės blogais inkstais ir kepenimis ir tt., nes žmogaus organizmas neapskaičiuotas neutralizuoti didžiulių kiekių svetimkūnių baltymų, o tik atsitiktiniems, retiems patekimams. Be nesuskaidomų baltymų piene yra ir kitų pavojų.

Kaip dėl nepritaikyto vaikiško virškinimo trakto padidintam rūgštingumui? Juk baltymai (nes karvės piene jų dvigubai daugiau, nei motinos) dar ir svetimkūniai – tai Antigenai, jie užrūgština, neretai ta rūgštis prasiskverbia toliau virškinimo traktu iš skrandžio, kartu su maistu, taip pažeidžiant žarnyno sieneles ir gali pradėti jos kraujuoti. Kraujyje daug geležies, patekęs į virškinimo sistemą jis išvedamas iš jos kartu su suvirškintu maistu ir vaikas jaučia geležies trūkumą. O jam (per tėvus) daktarai išrašo valgyti mėsą ir kepenis. Vaikui reikia mėsos, sako jie, nesuprasdami tikros geležies trūkumo priežasties.

Osteoporozė – kalcio trūkumas. Viena iš tokios ligos priežasčių – didelis baltymų kiekis maisto racione, tame tarpe ir gyvulinių, vyksta kaulų taip vadinamas išdžiuvimas, ypatingai senyvame amžiuje ir tokios ligos vis „jaunėja“, suserga vis jaunesni, nes sekančių kartų imunitetas vis silpnėja. Kuo naudoja daugiau gyvulinės kilmės baltymų ir aplamai baltymų, kenčia nuo padidėjusio rūgštingumo, kalcio įsisavinimo sistema pažeidžiama. Ir tokiai sistemai išgydyti vėl duoda papildomai pieną, su Kazeinu, kuris tik dar daugiau užrūgština organizmą,  tada jis dirba ant išsidėvėjimo ribos, taip ir einant ratu, tik kad tie rezervai mūsų gan riboti.

Pirmo tipo cukrinis diabetas – autoimuninis susirgimas, sužadintas Kazeino vartojimu. Didžiulė šiandienos problema, kurią deja supranta ne visi daktarai, jog tai tiesioginė priklausomybė nuo pieno ir pieno produktų vartojimo. Nuo cukraus, makaronų, uogienių ir kitų saldumynų būna jau 2 tipo cukrinis diabetas, kuris lengvai gydomas, pakeičiant maitinimosi tipą. O 1 tipas būna visai nuo kito, tai yra nuo kazeino.

1 tipo cukrinis diabetas praktiškai būna tik nuo pieno produktų vartojimo. Kad tai suprasti, reikia suprasti mūsų organizmo reagavimo principą į Antigenus iš išorės. O organizmo Antigenais kaip tik ir yra visi baltymai. Todėl, mūsų imuninė sistema, kad neutralizuoti priešą, įdirba didelį kiekį taip vadinamų antikūnių (leukocitų, fagocitų, limfocitų), kurie pasiekia Antikūnius ir suardo juos (fagocitozė), taip žūstant patiems kartu su jais. Daugelį svetimkūnių pasiseka vis tik sunaikinti, bet pasekmės to sunaikinimo, yra šlakai ir toksinai, o taip pat lavonų nuodai – mikroorganizmų baltymų suėdimų rezultatas. Dalis tokių šlakų iš organizmo neišvedama, o atsideda organizme dehidruotų išmatų, akmenų kokybėje, kurie ir renkasi storosios žarnos sienelės įdaubose, dalis jų atsideda tarpląstelinėje erdvėje ir bet kuriose organizmo tuštumose, (puvėsio toksinai, gleivės, sloga – miomos, polypai ir tt.) stipriai kenčia inkstai ir kepenys, juk jie turi neutralizuoti baltymus kraujuje, kenčia visa imuninė sistema. Bet su pieno proteinu - kazeinu, viskas vyksta dar sudėtingiau.

Pieniškas kazeinas, kaip ir bet koks kitas baltymas sudarytas ir amino rūgščių, kurios išsidėsčiusios atitinkamu nuoseklumu, tvarka. Bet štai čia ir slypi bėda, beveik tokiu pat nuoseklumu išsidėsčiusios ir amino rūgštys mūsų beta – ląstelių, kasos liaukos salelių, atsakingų už insulino hormono, kuris skaido cukrus, sintezę. Ir štai kada mūsų imuninė sistema atpažįsta Kazeiną kaip Antigeną – ji pradeda naikinti ir patį baltymą, o kartais persijungia ir į savo nuosavas ląsteles, identiškas pagal struktūrą kazeino amino rūgštims. Tai yra, mūsų imuninės sistemos antikūniai, kurie turi kovoti su antigenais, pradeda naikinti nuosavo organizmo ląsteles – tai ir yra baisus autoimuninis susirgimas - 1 tipo diabetas.  Ne būtinai tai įvyks iš karto ir nebūtinai pas visus, bet reguliariai ir daug vartojant pieno ir pieno produktų, dar ir nuo vaikystė, praktiškai tai garantuota. Pažiūrėkite kiek serga 1 tipo diabetu vaikų Amerikoje, beveik kas trečias, kur praktiškai ant kiekvieno kampo vos ne per prievartą kiša pieno produktus, reklamos ir parsidavusių daktarų pagalba, tiesiog sugrūda tą pieną per prievartą.

Akivaizdu, kad pieno vartojimas nuo ankstyvos vaikystės, gali iššaukti diabetą senyvame amžiuje, ar bet kada, kai tik imunitetas pakankamai susilpnės. Be to, rizika susirgti tuo yra didesnė, kuo daugiau buvo vartojama pieno ankstyvoje vaikystėje. O juk toks diabeto tipas neišgydomas jokiais vaistais, (galima išgydyti tik perėjus į žaliavalgystę), kadangi praktiškai neįmanoma grąžinti ištisą grupę specifinių ląstelių, atsakingų už insulino hormono sintezę, tuo labiau, kai paleidžiama grandininė reakcija. Be to, motina nėštumo metu vartojanti pieną, rizikuoja visa tai perduoti kūdikiui per kraują dar iki gimimo. Ir jau tikrai perduos susidariusius baltymų puvimo pūlius per savo pieną, kuriuo maitins kūdikį, jeigu iki ir po nėštumo ji ir toliau vartoja ir vartojo pieną ir pieno produktus. Tose šalyse, kur pieno vartojimas aukštesnis, proporcingai aukštesnis ir 1 tipo diabeto susirgimo laipsnis.

Tai iš kur paimti baltymų? Klausia vis dar kai kurie labai nesigilinant. Nusiraminkite, baltymų iš niekur paimti nereikia, kadangi jie sintezuojami mūsų organizme.

Varškė – tai koncentruotas kazeinas, o sūris, ypatingai kietas – kazeininiai klijai, bet iš vis ne maisto produktas. Sūris neturi patekti į žmogaus organizmą niekada. O štai statybose jis tiktų, nes kieto sūrio net bakterijos jau nebeėda, ten jau viskas jų pervirškinta.(ekskrementai)

Dar vienas pieno produktas laktozė (pieniškas cukrus) tai irgi bėda. Papuolus į organizmą ji išskaidoma į Gliukozę ir galaktozę. Su gliuokoze iš cukrų, problemų nėra – tai pagrindinis energijos šaltinis ir ją įsisavins be likučių. O štai su likusia galaktoze jau didžiulės problemos, ji neįsisavinama visai nuo to momento, kai tik kūdikį atitraukiamas nuo motinos krūties žindimo, kadangi genas, atsakingas už Galaktozės perdirbimą ir įsisavinimą, nuo to momento atsijungia. Taip protingai numatė gamta. O mums naiviai tvirtina, kad tik nuo 40 metų tai nutinka.

Kūdikiui, maitinamam krūtine, galaktozė, kaip papildomas energijos rezervas yra nereikalinga. Kūdikio kepenys, jei reikia, iš motinos pieno išgauna Gliukozę. Kūdikis ir suaugęs žmogus  galaktozę negali perdirbti į gliukozę. O kas blogiausia, kad galaktozė beveik neišvedama iš organizmo ir kaupiasi visą gyvenimą, atsidedant poodiniuose sluoksniuose, ypatingai pas moteris ant liemens. Tai visiems gerai žinomas ir daktarų nesuprantamas iš kur atsirandantis – celiulitas. O galaktozės atsidėjimas ant akies kristaliuko, tai garantuota – katarakta. Galaktozės atsidėjimas sąnariuose, o ji labai mėgsta ten atsidėti, tai – įvairios formos artritai. Kaip kam pasiseks, kur ji atsidės daugiausiai. Milijonai žmonių, patys to nesuprasdami, ant savęs atlieka „bandymus“.

Yra dar ir daug kitų vietų, kur gali atsidėti galaktozė. Pažiūrėkite į kaimų gyventojus, ypatingai moteris, kurios mėgsta pavalgyti varškės ir pagerti pieno. Kaip jos vaikšto, kaip atrodo jų pirštai.

Na ir dar viena pieno sudedamoji – riebalai (oksiduotas cholesterinas) ir laisvieji radikalai

Čia jau dvi problemos iš karto – patys riebalai, kurių daug piene ir dar, kai geria pieną, su juo papuola ne tik paprasti riebalai, o oksiduotas cholesterinas, kuris oksiduojasi, kai tik pirma pieno čiurkšlė paliečia kibiro dugną melžiant. Būtent tokie riebalai yra piene, kurį geria žmonės, juk jie nežindžia jo tiesiogiai iš karvės spenio. Todėl tokie riebalai jau yra oksiduoti ir jie žymiai pavojingesni nei paprasti riebalai. Pieno riebalų oksidavimas įvyksta tada, kai tik jis susiliečia su oru, melžiant, maišant, separuojant, perdirbant. Taigi, grietinėlė, sviestas – tai oksiduotų riebalų koncentratas. Motinai maitinant vaiką krūtimi, oksidavimasis neįvyksta, kadangi kūdikis, veršelis, ožkiukas ar kitas žinduolis, gauna pieną taip, kaip ir gamtos numatyta ir niekaip kitaip, nes riebalai turi patekti į mūsų organizmą neoksiduoti.

Riebalų oksidavimasis – deguonis ištirpsta riebaluose aštuonis kartus greičiau nei vandenyje. Kada riebalai pasisotina deguonimi (kepimas ant aliejaus, pavyzdžiu) jie tampa oksiduoti  ir dar pavojingesnis. Tokie riebalai prisisotina hidroperoksido lipido molekulėmis -  žiauriausiais laisvaisiais radikalais (jei atsimenate, kad tai molekulės, praradusios elektroną ir aktyviai bandančios pasisavinti jį iš kitų). Tai savotiška laikrodinė bomba, kuri būtinai anksčiau ar vėliau sprogs organizmo ląstelėse. Veikiant šilumai, metalui, variui ir įvairiems fermentams, ji suyra ir sudaro žiauriausią hidroksilinį radikalą, kuris per kartą gali suardyti dešimtis ląstelių, paleisti tokias grandinines reakcijas – tai bet kuris vėžio tipas, žymiai greitesnis senėjimas ir mirtis. Cholesterino reakcija su deguonimi sukuria oksiduotą produktą – siaubingus laisvuosius radikalus, kurie su stipriausiu katalizatoriumi geležimi, sudaro didžiulį kiekį oksiduoto cholesterino molekulių, kurios pavyzdžiui gali laisvai padaryti skylę išoriniame Aortos apvalkale. Tokios skylės ir plyšimai kraujagyslėse – palankios vietos kauptis trombocitams ir įvairioms šiukšlėms – taip ir susidaro vadinamos "bliaškės", kurios veda prie arterijų užsikimšimo. Žmonės, kurie valgo didelius kiekius gyvulinių riebalų, žymiai dažniau suserga storosios žarnos vėžio. O pienas ir pieno produktai tai ir oksiduoti riebalai, ir klijai – kazeinas, dar ir galaktazė. Toks nedidelis kenksmingų komponentų rinkinukas, kartu su neorganiniu kalciu, sukuria tokias stiprias cholesterinines bliaškes, kad jas neapsakomai sunku ištirpinti.

Riebalų problema, tame tarpe ir pieno, ne tik tame, kad jie papuola į žmogaus organizmą jau oksiduoti, bet praktiškai visi gyvulinės kilmės riebalai – tai prisotinti riebalai, kurie yra ne tik žinduolių mėsoje, bet ir piene, sūryje, svieste. Tokie riebalai ardo arterijas visais įmanomais būdais, daro kraują žymiai klampesniu, atveda prie trombų susidarymo. Gyvuliniai riebalai stimuliuoja post aglandinų ir leikotrinų įdirbį. Tos medžiagos ardo sąnarius ir padeda vystytis reumatoidiniam artritui, taip pat migrenai ir psoriazai. Sviestas slopina organizmo galimybes detoksikacijai. O kas liečia gyvulinių riebalų poveikį į žmogaus hormoninę sistemą, tai riebalai padidina kraujuje estradiono lygį pas moteris, o ši medžiaga yra kancerogeninė ir veda prie polypų ir storosios žarnos vėžio, o pas vyrus prostatos vėžio.

Vaisiuose, daržovėse ir žalumynuose, tai yra, tame maiste, kuris tinka mūsų rūšiai, nėra cholesterino. O reikalingas ir mums tinkamas cholesterinas, apie kurį yra dažnai kalbama, sintezuojamas mūsų organizme iš angliavandenių – tai vyksta visada ir tiek, kiek reikia.

Nutukimas, šiuolaikinio pasaulio bėda. Dėl nenatūralaus maitinimosi pertekliniai riebalai gali būti dviejų tipų, poodinis ir viscerealus, o taip pat ypatingas, su galaktoze.

Vidiniai (viscerealūs) riebalai, kurie kaupiasi kepenų, inkstų ir kitų organų srityje, žymiai pavojingesni nei poodiniai. Išoriškai žmogus gali atrodyti ir nestoras, bet viduje gali turėti iki kelių kilogramų riebalų. Didelio vidinių riebalų kiekio akivaizdus požymis – atsikišęs, ar pakibęs pilvas. Vizcerialiniai riebalai atveda prie širdies ligų, insulto ir 2 tipo cukrinio diabeto, aterosklerozės, Alchaimerio ligos, bet kurio tipo vėžio. Sustiprina metabolinį sindromą, paaukština kraujospūdį, pablogina kraujo apykaitą ir tt. Daugelis gydytojų nenoriai imasi operuoti storų ligonių, suprasdami gręsiančius sunkumus su žaizdų užgijimu ir reabilitacija.

Aterosklerozė – šiuolaikinio, denatūruoto, suragatinio pasaulio tipinis reiškinys, pastovūs arterijų užsikimšimai neorganinių mineralų dėka, pagrindinis iš kurių kalcis. Dar nuo vaikystės prasideda ir toliau vystosi pas visus visa-valgius, brandžiame amžiuje milijonais kas metai visame pasaulyje miršta. Jei dviem žodžiais, tai vyksta todėl, kad blogas cholesterinas (svetimos kilmės – papuolęs su maistu), kuris atsiranda kraujyje, praeina cheminius pasikeitimus – oksiduojasi, kitaip sakant surūgsta, arba tampa nuodingas nuo laisvųjų radikalų poveikio, atsideda arterijų plyšių ir mikro plyšių zonose, kurios taip pat atsiranda dėl neadekvačios mitybos. Susidaro taip vadinamos aterosklerozinės plokštės ir arterijos užsikemša. Atitrūks tokia bliaškė, priklausomai kur ir bus jums insultas, ar infarktas.

Taigi, pienas taip pat skatina nutukimą. Pagrindinis energijos šaltinis yra gliukozė ir kada mes jos gauname su pertekliumi, tai ji atsideda riebalų formoje. Pas sveiką žmogų riebalų sluoksnis labai plonas, jis neturi pakibti sluoksniais ant pilvo, šonų ir žandų, ar pasmakrio.

Pienas savo sudėtyje turi iki 49 % riebalų, o taip vadinamas nuriebintas kefyras iki 20 %, čia tiems fantastams, kurie tiki, kad jie geria kefyrą su 1-2% riebalų. To nebūna, nes ant pakelio nurodomas bendras riebalų kiekis, nuo vandens procentų produkte, bet nuo visos produkto masės. Taigi išgeriant 600 gramų pieno, jūs gaunate cholesterino tiek pat, kad būtumėte suvalgę kilogramą riebios dešros.

Liaukemija – virusas L, aptiktas beveik pas 60 procentų naujai gimusių veršelių. Bet liaukemija sergančios karvės duoda daugiau pieno, pieno pardavėjams tik džiaugsmas. Tuo labiau, kad užsikrėtusi tokia karvė pati neserga, o tik perneša tą ligą žmonėms. Bendrai tai, liaukemija arba liaukozė – kraujo vėžys. Bet kalbant apie karvių liaukozę, daugelis mokslininkų išreiškia nuomonę apie virusinę jos kilmę ir kalba apie chronišką, o ne aštrią liaukozę. Karvių ligos priežastis irgi neteisingas maitinimasis – kenksmingi maistiniai papildai, pridedant neorganinių mineralų ir baltymų, patenkančių su kukurūzais ir soja.

Todėl, tokie žmonių susirgimai kaip sklerozė ir 1 tipo cukrinis diabetas yra tiesioginė pieno vartojimo pasekmė. O tokios ligos kaip, skarlatina, bruceliozė, tuberkuliozė, difterija, maras – persiduoda per pieną. Riebalai gi apsaugo infekcijas nuo skrandžio rūgšties ir mikrofloros poveikio. Kadangi gamta nenumatė, jog karvės pieną žys žmogus, tai nenatūralu. Daugelis patogeninių mikroorganizmų išsisaugoja ir po pasterizacijos, tokios kaip salmonelės, stafilokokai ir tt.

Todėl Afrikos ir Azijos šalyse, kur pieno geria mažiau, vaikų mirtingumas nuo visokių uždegimų, iki 9 mėnesių amžiaus, sudaro vos 1,5 procento, o tose Afrikos šalyse, kuriose pienas vartojamas gausiai – iki 85 procentų.

Chroniški uždegimai klausos organų, nuovargis, skausmas ir traukuliai raumenyse, nugaros juosmenyje, problemos su kvėpavimo sistema, alergijos, astma, įvairios respiratorinės ligos, aterosklerozė ankstyvame amžiuje, 1,2 tipo diabetai, bėrimai, artritas, sklerozė (nervinis autoimuninis susirgimas), žemas intelektas – visa tai pieno ir pieno produktų vartojimo galimos pasekmės. Kalcio praradimas, rūgštingumo, sukelto kazeino, neutralizacijos pasekmės, įvairūs vėžiai. Ir visa tai vyksta tuo intensyviau, kuo intensyviau tose šalyse vartojamas pienas ir pieno produktai.

Jau nekalbam apie bakterijas, kurios nuostabiai vystosi ir dauginasi, kol pienas stovi parduotuvių lentynose.

Taigi, kada mes imame tokį produktą, neskirtą mums vartojimui gamtos ir bet kokiomis manipuliacijomis darome iš jo modifikuotas medžiagas, jau visiškai ne maisto produktus, kadangi varškės ir sūrio nėra ir negali būti gamtoje, tai naudojant panašius suragatus ir amorfinius junginius, gauname vieninteles galimas pasekmes, tokio iškreipto maitinimosi atveju – įvairias sistemines ir sunkias organizmo ligas.

Taip, vaikas seniau išgyvendavo ant karvės pieno (jei nebūdavo motinos), pradžioje, bet ir tai ne visada, gyvendavo ant tokio pieno neilgai (pagrinde stengdavosi imti kitas motinas maitintojas). Juk liga – tai organizmo apsauginė reakcija į puvimo toksinus, susidarantys nuo vartojimo mityboje maistą su svetimais baltymais, nepriklausomai kokiais, augalinės, ar gyvulinės kilmės. Tai reakcija išsivalyti organizmą. Jei nustoti toliau vartoti tokį maistą, padėti organizmui išsivalyti, tai jis tikrai pasveiksta nuo bet kokių ligų, nes nėra nepagydomų. „O prie ko čia maistas?“ Taip, iš tikro prie ko?

Sveikas žmogus, kuris maitinasi savo rūšiai skirtu maistu, neserga niekada, tai neįmanoma.

Lygiai taip pat ir gamtoje, jei gyvūnai maitinasi savo rūšiai skirtu maistu, neserga niekada (žvėrys gali susilaužyti galūnes, traumuotis kovose su kitais, bet tai ne sisteminės medžiagų apykaitos ligos).

Visos ligos atsiranda pas naminius augintinius, kai mes juos pradedame primaitinti savo maistu. Visi tipai ligų pas gyvūnus atsiranda tik tada, kai mes juos maitiname visokiais „viskas“, duodame pieną ir panašiai. Kiekvienas veterinaras pasakys, kad nuo pieno katėms gali pradėti formuotis vėžys.

Žmogus, kaip aukščiausias, tobuliausias kūrinys, turi valgyti maistą sukurtą jam Dievo (aukščiausiomis gamtos jėgomis) ir tas maistas ir yra augmenijos karalystės viršūnė – saulės energijos ir žemės mineralų koncentratas – augmenijos vaisius. Pagal savo biochemiją ir biologiją, mes vaisiavalgiai.

Tik kvailas žmogus sako: „Pas mane tulžies pūslės uždegimas, apendicitas, pankreatitas ir tt – ir prie ko čia mano maistas?, duokit man greičiau tablečių“. Juk dažnai tai girdime iš pažįstamų. Jau galima sakyti viena koja karste, bet vis tiek dar siekia keptuvės, dusdamas nuo riebalų ir pūlių, spazmai ir pilvas velkasi, o vis šašlykų ir sriubos, su riebiu kaulu, sūrio prie alaus. Ir bėgom pas daktarus, nors ir tie, su retomis išimtimis, tokie pat (patys apie tai niekada nieko negalvojo) taigi aišku ką jie išrašys ir parekomenduos? "Mėsą, bet ne keptą, o virtą garuose, taip sakant dietinės sriubytės iš jaunos veršienos ir tt", lavono sultinį, jei įvardinti tikrais vardais. Tiesa, dar antibiotikus, rentgeno švitinimą, kokį nors uzi, skiepus, gal išpjaut kokį organą... tik „nusičiaudyk garsiau“ tai su mielu noru tai išrašys, viskas kaip priklauso, pagal instrukciją. Na ir ką, išgydo?

1981 metais grupė mokslininkų iš šiaurės Karolinos (Wellcome Research Laboratories Research Triangle Park) pranešė apie įdomų atradimą. Išanalizavus karvės pieno mėginius, tyrinėtojai juose aptiko cheminės medžiagos, labai panašios į morfiną. Eilė cheminių testų patvirtino, kad tai yra – morfinas mažuose kiekiuose. Morfinas buvo aptiktas ne tik karvės piene, bet ir žmogaus piene. Morfinas priskiriamas prie opiatų, sukeliančių greitą priklausomybę nuo jo.

Toliau dar įdomiau. Kaip išaiškėjo, kada karvės piene esantis proteinas – kazeinas skyla virškinimo procese, išsilaisvina ištisas opiatų rinkinys, kurie buvo pavadinti kazomorfinai. Karvės pieno puodelis turi savo sudėtyje apie 6 gramus kazeino, nuriebintas pienas kazeino turi daugiau, o didžiausią koncentraciją kazeinas pasiekia sūrio gamyboje. 30-tyje gramų sūrio yra 5 gramai kazeino. Kai geria žmogus pieną, tai jo virškinimo sultys ir mikroflora skaido kazeiną į daugybe kazomorfinų.

Motinos piene morfinas sustiprina kūdikio ryšį su motina. Na o suaugusio žmogaus organizme? Bent jau aišku, kodėl tokia didelė trauka sūrio, kur yra to elemento koncentracija. Pieno vartojimas vyresniame amžiuje, nenustatyta gamtos, palieka „skyles virškinimo žarnyne“ per kurias į kraujotaką gali papulti žymiai stambesnės baltymų molekulės. Be to, pieno peptidai iššaukia priklausomybę nuo pieno produktų ir žmonėms nėra taip paprasta nuo jų atsisakyti, ypatingai nuo sūrio. Taip pat žinoma, kad kazomorfinai yra stimuliatoriais gistamino įdirbiui, o tai alerginių reakcijų mediatorius, tame tarpe padeda vystytis bronchinei astmai (todėl dažnai patariama prisilaikyti bepienės dietos, kas ir suprantama)

Viename kilograme sūrio, cholesterino žymiai daugiau nei viename kilograme bifštekso. Nors kai kuriems žmonėms tai ir žinoma, galvojant apie savo sveikatą, jiems vis tiek sunku atsisakyti sūrio.Taip pat, kaip alkoholikui butelio degtinės.

Nugalėję priklausomybę nuo sūrio, jūs atsikratysite ne tik antsvorio, riebalų, bet ir pačios kenksmingiausios jų rūšies. Daugelis riebalų sūryje priklauso prisotintiems, tai yra, tai rūšiai, kuri padidina cholesterino kiekį kraujuje ir riziką užkimšti kraujagysles, susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu, infarktu. Paieškokite geresnių ingredientų savo sumuštiniui ir jūs padarysite neįkainuojamą paslaugą savo organizmui.

Jei kenčiate nuo artrito, ar migrenos, galvos skausmų, atsisakymas nuo pieno produktų jums gali tapti tuo, kaip sakoma „ką daktaras prirašė“. Medicininiai tyrimai parodė, kad beveik nuo 20 iki 60 procentų reumatoidinio artrito atvejų susiję su dieta ir pieno produktai dažniausiai būna pagrindiniai kaltininkai tokių diagnozių. Pieniškų produktų problema dėl artrito visai nesusijusi su jų riebalais ir tai ne alergijos atsiradimas. Akivaizdu, jog tai reakcija į pieno proteinus, todėl palengvėjimą duos tik pilnas tokių „produktų“ atsisakymas, kaip paprastų, taip ir nuriebintų. Kad migreną provokuoja sūris, irgi gerai žinoma (Barnard N. Foods That Fight Pain. New York: Harmony Books, 1998.) Be to, pas daugelį žmonių, kaip žinome iš vis alergija pieno produktams, kas tik patvirtina jų netinkamumą mūsų kaip žmonių rūšiai. Nėra prasmės taikytis su skausmais ir kitais ligų simptomais: pabėgimas iš sūrinės nelaisvės kartą ir visam laikui, gali duoti žymų palengvėjimą.

Prostatos vėžio profilaktika.

Atrodo jau išsiaiškinama, kad vyrams daugiau savo racione vartojant ląstelienos, vertėtu išimti iš jo visiškai pieno produktus, nors tai kai kam ir netikėta, bet šį faktą patvirtino 16 tyrimų rezultatai. Du paskutinieji Harvardo universiteto tyrimai parodė, kad pas vyrus, kurie išėmė iš raciono pieno produktus, 30% mažiau turi galimybės susirgti prostatos vėžiu, nei tie, kas vartoja tai reguliariai. Tas pats ir su krutinės vėžiu pas moteris.

Kai kam kyla klausimas, jei pieno produktai taip kenkia sveikatai, tai kaip jiems pasiseka taip ilgai išlaikyti sveiko maisto pavadinimą? Pradėkime nuo to, kad visų šalių vyriausybinės programos nutaikytos į pieno pramonės palaikymą. Pieno reklamai kas metai įvairios pieno kompanijos išleidžia šimtus milijonų dolerių. Ir žinoma, už tai gauna pasakiškus pelnus ir jiems nusispjauti į paprastus žmones ar jų sveikatą. Džiunglių įstatymai, kas klastingesni, tas ir pelningesnis.

Pieno pramonės industrija apart didelių mokesčių, kuriuos moka vyriausybei, dar ir taip daro didelę įtaką jų vedamai politikai. Pieno produktų rinkos ekspertai gerai informuoti apie tai, kad žmones įpuola į priklausomybę nuo pieno produktų, jie net suskirstė žmones į dvi specifines sūrio naudotojų grupes. Sūrio garbintojų ir sūrio, skonio sustiprinimui naudotojus. Garbintojai ryja sūrį tiesiai iš paketų, jie be jo jau nebegali gyventi, o  skonio stiprintojai tik paberia, pavyzdžiui ant picos, ar sumuštinio, makaronų.

Sunku surasti šiandiena kitokio panašaus ir kenksmingo produkto kaip sūris, nuo kurio didėtu taip sparčiai nutukimas.

O žmonės vis apie senelius ir kad ant pieno užaugo ir „prie ko čia tas maistas?“. Maistas visada prie to ir tik jis prie to, niekas kitas. Teisingai maitinantis, ligų negali būti, net bloga ekologija tam ne kliūtis, jei organizmas stiprus ir sveikas. Imuninė sistema bus galinga ir lengvai susitvarkys su gramais nuodų iš aplinkos, o štai su kilogramais nuodų, kas dieną gaunamais su maistu, tai jau sunkiau ir paprasčiausiai neįmanoma susitvarkyti. Juk praktiškai mažai žmonių miršta nuo senatvės, kad ir koks jų amžius būtų. Dauguma miršta dėk kokios nors ligos ir kaip taisyklė, susijusios su kadaise buvusia neteisinga mityba. Yra gamtos dėsniai ir išimčių nebūna, jei jų nesilaikai, tai iškrenti iš žaidimo. Kad ir didžiulės žmogaus atsargos, palyginus su gyvūnais, bet jos vis tiek greitai išsenka, jei mes jų netausojame ir toliau atidedame į savo kūną šlakus ir toksinus.

Žmonės šiandiena sako: „Ko gi jūs norite, juk man jau 60 ir sveikata mano jau ne tokia“. Tai, kad daugumą 60 sulaukusiems sveikata jau ne tokia, nereiškia kad taip ir turi būti. Tai nebukite „kaip visi“, „kaip dauguma“, atsibuskite ir pakeiskite savo gyvenimą. O tai šitaip greitai pradės sakyti ir 30-40 metų. Ar verta paleisti gyvenimą savistoviai, kaip išeis? Jeigu toks mėsavalgis, ar pienovalgis, ar kitų koncentruotų baltymų valgytojas, miršta ne nuo vėžio, vadinasi pas jį dar anksčiau atsakė kokie nors organai, nei išsivystė tas vėžys.

Reikia keisti savo sąmonę ir gyvenimą į geresnę pusę, keisti sisteminį priėjimą šiandiena, nes rytoj jau bus per vėlu.

Kam reikia „įrodimų“ apie pieno produktų žalą sveikatai, pateiksiu nuorodas į mokslinius tyrimus:

1. Hazum E, Sabatka JJ, Chang KJ, Brent DA, Findlay JWA, Cuatrecasas P. Morphine in cow and human milk: Could dietary morphine constitute a ligand for specific morphine (?) receptors? Science 1981;213:1010-2.

2. Benyhe S. Morphine: new aspects in the study of an ancient compound. Life Sci 1994;55:969-79.

3. Meisel H, FitzGerald RJ. Opioid peptides encrypted in intact milk protein sequences. Br ] Nutr 2000;84(suppll):S27-S31.

4. Panksepp J, Normansell L, Siviy S, Rossi J, Zolovick AJ. Casomorphins reduce separation distress in chicks. Peptides 1984;5:829-31.

5. Shah NP. Effects of milk-derived bioactives: an overview. Br ] Nutr 2000;84(suppll):S3-S10.

6. Meisel H. Chemical characterization of opioid activity of an exorphin isolated from in vivo digests of casein. FEBS Letters 1986;196:223-7.

7. Teschemacher H, Umbach M, Hamel U, et al. No evidence for the presence of ?-casomorphin in human plasma after ingestion of cows’ milk or milk products. J Dairy Res 1986; 53:135-8.

8. Umbach M, Teschemacher H, Praetorius K, Hirschh?user R, Bostedt H. Demonstration of a ?-casomorphin immunoreactive material in the plasma of newborn calves after milk intake. Regulatory Peptides 1985;12:223-30.

9. Chabance B, Marteau P, Rambaud JC, Migiiore-Samour D, Boynard M, Perrotin P, Guillet R, Joll?s P, Fiat AM. Casein peptide release and passage to the blood in humans during digestion of milk or yogurt. Biochimie 1998;80:155-65.

10. Clyne PS, Kulczycki A. Human breast milk contains bovine IgG. Relationship to infant colic? Pediatrics 1991;87:439-44.

11. Lindstr?m LH, Nyberg F, Terenius L, et al. CSF and plasma ?-casomorphin-like opioid peptides in postpartum psychosis. Am J Psychiatry 1984;141:1059-66.

12. Nyberg F, Lindstr?m LH, Terenius L. Reduced beta-casein levels in milk samples from patients with postpartum psychosis. Biol Psychiatry 1988;23:115-22.

13. Nyberg F, Lieberman H, Lindstrom LH, Lyrenas S, Koch G, Terenius L. Immuno-reactive ?-casomorphin-8 in cerebrospinal fluid from pregnant and lactating women: correlation with plasma levels. J Clin Endocrinol Metab1989;68:283-9.

14. Chaytor JP, Crathorne B, Saxby MJ. The identification and significance of 2-phenylethylamine in foods. J Sci Ed Agric 1975;26 :593-8.

15. Teschemacher H, Koch G, Brantl V. Milk protein-derived opioid receptor ligands. Biopolymers 1997;43:99-117.

16. Ratner D, Eshel E, Vigder K. Juvenile rheumatoid arthrirtis and milk allergy.J Royal Sac Med 1985;78:410-13.

17. Giovanhucci E, Rimm EB, Wolk A, Ascherio A, Stampfer MJ, Colditz GA, Willett WC. Calcium and fructose intake in relation to risk of prostate cancer.Cancer Res 1998;58:442-7.

18. Chan JM, Stampfer MJ, Ma J, Gann PH, Gaziano JM, Giovannucci E. Dairy products, calcium, and prostate cancer risk in the Physicians’ Health Study. Am ] Clin Nutr 2001;74:549-54.

19. Heaney RP, McCarron DADawson-Hughes B, et al. Dietary changes favorably affect bone remodeling in older adults. J Am Dietetic Asso1999;99:1228-33.

20. Cohen P. Serum insulin-like growth factor-I levels and prostate cancer risk — interpreting the evidence. J Natl Cancer Inst 1998;90:876-9.

21. Peyrat JP, Bonneterre J, Hecquet B, et al. Plasma insulin-like growth factor-1 (IGF-1) concentrations in human breast cancer. Eur J Cancer 1993;29A:492-7.

22. Hankinson SE, Willett WC, Colditz GA, et al. Circulating concentrations of insulin-like growth factor-1 and risk of breast cancer. Lancet 1998;351:1393-6.

23. Ross RK, Henderson BE. Do diet and androgens alter prostate cancer risk via a common aetiologic pathway? J Natl Cancer Inst 1994;86:252-254.

24. Lloyd T, Chinchilli VM, Johnson-Rollings N, Kieselhorst K, Eggli DF, Marcus R. Adult female hip bone density reflects teenage sports-exercise patterns but not teenage calcium intake. Pediatrics 2000;106:40-4.

25. Feskanich D, Willett WC, Stampfer MJ, Colditz GA. Milk, dietary calcium, and bone fractures in women: a 12-year prospective study. Am J Publ Health1997; 87:992-7.

Mūsų klaidingi sprendimai ir išprūsimo stoka, su laiku konservuojasi į stereotipus, postulatus ir kuriais mes beprotiškai tikime, kuriais mes gyvename, mastome ir bendraujame, bet kurių esmės kartais visai nesuprantame, tačiau vis tiek vertiname viską per tas prizmes. Tai yra, aklieji paskui save vedasi kitus akluosius ir jų vaikai pasmerkti tapti aklais. Todėl nereikia stebėtis ir nuogastauti, o pradėkime mokytis iš naujo. Mokytis gyventi taip, kad būti tikrais protingais žmonėmis...

Taikos ir ramybės Sielai

Peržiūrų: 17767 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 4.4/7
Viso komentarų: 8
0  
1 virku   (16.03.2015 08:58) [medžiaga]
Na sūris, varškė, žalias pienas ir pan. greičiausiai netinka mūsų organizmui, bet va dėl sviesto nesutikčiau. Sviestas ypač lydytas yra puikus produktas mūsų geografinėje zonoje gyvenantiems žmonėms. Taip pat Vedų žinovas O. Torsunovas teigia, kad pienas yra puikus produktas, jei žinai kada jį reikia gerti, o gerti jį reikia naktį, t. y. ne anksčiau kaip nuo 8 val. vakaro. Tuomet organizmas jį puikiai įsisavina ir gauna daug naudos bei leidžia puikiai pailsėti. Na išties teorijų apie pieno produktus yra labai daug, daugelis pasaulio kultūrų jį naudoja, pvz. Vidurinėje Azijoje plačiai naudojamas kumelių pienas-kumysas, kupranugarių pienas, kitur avių pienas ir pan, tiesa daugelis tautų jį naudoja raugintą ir tose regionuose ilgaamžiai tikrai nėra retenybė. Kaip ir visur taip ir apie pieną ir jo produktus tiesa yra kažkur per vidurį. Bet pats svarbiausias dalykas, kurio visiems reikia laikytis, tai saikas bei sielos, proto ir kūno harmonija.

0  
2 naramara777   (17.03.2015 12:15) [medžiaga]
Tu asmeniskai TU kuri savo pasauli. Vedos sako kad viskas yra maja ir tik TU savo demesiu ir energija ja strukturizuoji i tai ka vadinam materija. Apstrakti GALIMYBE ( maja ) - vibraciju visuma, o materializuoji TU savo ketinimo ir stebetojo galia.
Maistas yra TAI kokias savybes jam suteiki TU, visa kita formuojasi pagal bendras kurinijos matricas.
Man karve tai Gajos ( Gabijos ) motineles simbolis. As ciulpiu Gajos kruti karves pavidalu ir jauciuosi saugus. Pienas tai ne mineralai, o vidiniai energetiniai rysiai kurie veda i Gajos motineles iscias, o tai butina nuostabiai harmonijai - isizeminimui siekiant dvasingumo. Tai meiles rysys su tuo is ko padarytas mano fizinis kunas. Buk meiles jausme, islik centruotas, islik saves ir pasaulio stebetoju, sustabdyk vidini balbatavima, priimk dabartini momenta su viskuo kas yra ramiai ir dekingumu tada pienas tavo pilve pavirs dieviska ambrozija.
Jei busi piktas, mintys vakaryksciame konflikte, keiksi kitoki nei tu, jei atsisakysi sutikti ir priimti tai kas yra ir noresi kad viskas butu pagal tave - pienas tavo pilve virs nuodu, toksinais ir leta mirtim.
Primenu, kad siais laikais mes privalom labai greitai keistis ir sutikes buti uoliu mokiniu visakas kas ateis i tavo kuna taps geriausiais tavo mokytojais ir tik dar labiau skatins kelti vibracijas.
Namaste / Omar ta satt

0  
3 Vytautas   (17.03.2015 14:25) [medžiaga]
Bendrai tai visas maistas išskyrus mėsą normalu. Nebent pats organizmas kažko netoleruoja. Bet suvalgai jei gerai jautiesi reiškia viskas gerai. Tik tiek. Dar esu įrašęs pora savo video tik rusų kalba. Čia apie pasaulėdarą. https://www.youtube.com/watch?v=Bh8bBYOF-lQ&feature=youtu.be ir atsakymai į klausimus https://www.youtube.com/watch?v=SSgHx0vot7c

0  
4 naramara777   (18.03.2015 16:06) [medžiaga]
Viskas teka. Energijos tvermes desnis - energija pereina is vienos i kita, materija is vienos i kita. Jei i zmogaus kuna ziuresim kaip i uzdara automobilio mechanine sistema - tada jei i dyzelini varikli pilsi benzina jis luzta ir atvirksciai. Zmogus yra atvira multidimensine sistema ir jei pro burna i ji patenka kalcis, tai dar visai nereiskia kad kalciu ir liks, jis pereina is junginio i jungini, kurie savo savybemis ir paskirtimi gali buti net antigonistiniai. 
Viskas yra VIENIS ir visa zmonija yra vienas organizmas. Tu gali atsisakyti mesos, bet tol kol skerdziami gyvuliai prisukinejama zmonijos karma ir TU asmeniskai ja atidirbineji kartu su visais. Skirtumas tik toks, jei esi tiek samoningas, TAVO energetika aukstesne ir ta pati karmini atoveiksmi TU atidirbsi per diena, ko kitam prireiks 7 d. As virusa mutuoju per 3 d. kai kitiems reikia 7d. Sakoma kad po 2012 galima prasyti, kad butu panaikinta tavo bendros zmonijos karmos dalis, bet man nepavyko.
Jogu asketu maistas buvo piemeneliu paaukotas dubenelis pieno. Ta byloja ir Gautamos Budos istorija. Tai labiau pasiteisinantis argumentas, bet dvasinigumo vystimuisi svarbiau ne ka valgai o ka galvoji. Didziausias kvantines fizikos atradimas, kad maziausiosios mums zinomos daleles keicia savo savybes is bangines i fizines vien nuo to ar yra stebetojas. Ten kur TAVO demesys ten teka ir TAVO energija, su kokiu ketinimu ja ten pasiusi taip visata tau ir atlieps. Jei be ketimo, tai ja pasisavins zemesnieji astralai. Ar pastebejot, kad siais laikais karas vyksta net del jusu kunu, o del jusu demesio (energijos). Kiek skaiciau kontaktuotoju (channelling) tai apie maista beveik nesnekama. Nesvarbu ka valgai, svarbu kaip samoningai tu valgai, apie visa kita tau pranes instinktai, ka galima TAU valgyti o ko ne. Sakoma, kad maistas - vaitas - nuodas yra tas pats, skiriasi tik doze. Leiskime eskimams gerti piena, krauja ir valgyti mesa, nes tai greiciausia paskutines 3-5 kartos, kurioms yra suteikta galimybe zudyti gyvulius. Kai zaliavalgiai pasieks planetoje kritine mase (taip vistiek bus, kirsnaistu auksinis argumentas: zemeje liks tik krisnaistai, kitaip tariant zaliavalgiai  smile ), tai apie mesa ir piena-valgius mes skaitysim tik istorijos vadoveliuose ir tai busim mes patys tik jau kituose kunuose.
Lik samoningas ir islaikyk meile sirdyje tada kunas padarys savo darbo dali.
Labai megstu vynuoges ir poto kaip pamaciau kaip jos auginamos Italijoje tris metus atsisakiau. Po triju metu vel susigundziau pasekme alergine reakcija. Ir dabar vynuogiu valgymas nuostabi meiles pamoka. Jei islaikau meile sirdyje ir pasakau vynuogems "As myliu tave, dekoju tau" jokiu alergiju, jei susireiksminu ir apleidziu malda gaunu spuogus. Tas pats su kitais labai modifikuotais produktais. Pritaikant Hooponopono principa niautralizuoju ir paverciu maista sveiku, jei patingiu gaunu tryda.
Daugiau demesio skirkit dziaugsmui nei savigrauzai. Kai su pavydu susikremtu ir savigaila apimtas pagalvoju kodel prie to grazaus automobilio vairo sedziu ne as o ta blondine per 3 sekundes gaunu alergine reakcija kune ir tai buna dazniau nei alergijos nuo maisto produktu smile .
Islik centruotas, islaikyk demesi savyje ir stubura korsete, sypsena veide (Norbekovo mokymai), meile sirdyje ir tapsi laisvas nuo materijos.
Padaryk ekperimenta: paskelbk tylia bado akcija ("nevalgysiu tol kol visata man paskys ka is tikro as privalau valgyti"), kad niekas apie tai nezinotu ir tau bus atnestas maistas ant labiausia tave mylinciu ranku butent toks, kuris bus skirtas ir leistas valgyti visatos asmeniskai TAU.
Namaste / Mona'oxa    Bukite visi sveiki

0  
5 virgis   (23.03.2015 18:57) [medžiaga]
rūgpienis ir Tibeto kefyras, ar dar koks nors kefyras -  visa tai karvės pieno produktai. Žinoma, gal jie ir natūralesni, nepasterizuoti, bet nuo to renino fermento žmogaus kūne neatsiras, o tai reiškia jog tame produkte esantis proteinas - pieno baltymas- kazeinas, nebus suskaidytas į amino rūgštis ir kitus skilimo produktus. Vadinasi nebus įsisavintas, vadinasi turi galimybę būti įsiurbtas į kraują, per žarnyno epitelį ir aktyvuos imuninę sistemą, kaip antigenas, sukeliant liaukocitozę. O taip pat, tai bus maistas puvimo mikroflorai ir iš jo pasigamins toksinai. Tik tiek, laktozės dalį žinoma pasisavins organizmas, bet ar verta jį taip apkrauti dėl tos dalies? Taigi daugiau galima palaipsniui užsidirbti neigiamų pasekmių, nei trumpalaikių energijos papildymų. Suprasčiau bado metu, tada taip, dėl išgyvenimo ir jei nėra ką daugiau vartoti...

0  
6 Klaudijus   (11.04.2015 19:18) [medžiaga]
Galbūt kiek painiai ir kvailai išsireikšiu, bet negaliu susilaikyti neparašęs. Apie mėsą, kitaip tariant lavonieną, nors ir keistoka, bet sužinojau mokykloje iš biologijos mokytojos, aiškino, kad net mūsų dantys nesutverti smulkinti mėsai ir pan., bet tai nesulaikė manęs nuo jos vartojimo, (galbūt ir dėl to nesu tokia jau mastanti asmenybė, kokia save laikau) kadangi mano namiškiai tai ''vartoja'', o ir pats kažin kiek metų valgau, o ir tai abejoju ar būtų kažkokiam mažvaikiui pavykę pakeisti visos šeimos įpročius, taigi iki šiol valgau mėsą tai žinodamas, o ir tas žinojimas, kad darau blogai pamažu silpo. Vaikystėje pats buvau mėsa, o tiksliau lašiniais, apsinuodijęs stipriai, tai su skrandžiu problemų turėjau (žinoma, mėsa ir toliau vartojau..), iki šiol dar kartais nepernešu ilgesnių kelionių transporto priemonėm.  O taip pat vaikystei turėjau su širdim problemų, tachikardija, kuri vis stiprėjo ir dažnėjo, daugiausiai buvau pasiekęs apie 250 per minutę ir tada tęsėsi ilgas valandas, dabar išsigydęs esu, tiksliai nepaaiškinsiu, bet su zondais širdį uždegino, pašalino (ar pan.) kažką, o realaus paaiškinimo dėl ko man taip su širdim buvo iš daktarų nesulaukiau, tai nežinau kieno tai kaltė...
Mano pačio mama serga krūties vėžiu penktus metus, bet niekaip neišsigydo, tai ar tai turi kažką bendro su tokiu maitinimusi, (nors tikriausiai didelę įtaką neigiamos emocijos daro), ką patartumėt? 
Dėl pieno produktų. Apie tai jau pats kažkada buvau pagalvojęs, „gi gyvūnai sulaukę tam tikro amžiaus nebesimaitina pienu, taigi ar mes esam kitokie, mums galioje kitokios taisyklės?” , bet kadangi neturėjau pakankamai argumentų tam, tai nesugebėjau ginčytis su man duodama informacija ir jau įsisenėjusiais įpročiais, tuo labiau, kaip ir prieš tai minėjau - problema su atsiskyrimu nuo aplinkiniu... Na, bet galime sakyti, kad dabar man atsivėrė akys, bet ar lengva taip spontaniškai imti ir išmesti tai iš savo maisto raciono šį įsisenėjusį įprotį, gi iš dalies tai tapo kaip narkotikas, nuo ko pradėt? O ir parduotuvėje parduodami vaisiai daržovės nėra geriausios kokybės, prikimšti nežinia kokių chemikalų, o ir su turguje parduodamais nežinia kaip yra, o ir klausimas kiek ta tinkama žaliavalgystė kainuoja, ar organizmas lengvai atsisakys viso to, taigi man sunku suprasti ką daryt, pasimetęs esu dėl to...  O ir nežinia ar man pavyktu įtikinti artimuosius atsisakyti viso to. Beje, pats esu kažkur 183 cm. ir nesveriu nei 55 kg., tai net ir valgant dabartinį maistą svori beveik nekinta, tai nenutuokiu koks būtų atsisakius to, net ir iki šiol sulaukiu pašaipų dėl to, nors man jau ir 20 m. :D
Cukraus stengiuosi kuo mažiau vartoti, kavos niekada nemėgau, o šokoladą mėgstu, bet pastoviai jo neperku, o jo irgi nemanau, kad taip lengva atsikratyt būtų. O kaip dėl medaus, jo irgi vartoti negalima? Kaip su kiaušiniais, kokią jie turi neigiamą poveikį?
Galbūt kiek per daug prirašiau ir kam nors atrodau nebrandžiai ir kvailai (nors geriau liksiu toks, nei ''suaugsiu'', turiu apie tai savo nuomonę, bet tai jau kitas reikalas. smile ), bet pas mane šiokia tokia sumaištis vyrauja dėl to (ne, visas dabartinis mano gyvenimo etapas sumaištyje, nežinau ką daryti, kur dėtis, spaudimas iš visų pusių, nesu labai socialus, o ir nenoriu taikstytis su dabartine visuomene, visa ta mase ir jos ''gyvenimo'' būdas man seniai nepriimtinas, kartais sulaukiu tokio spaudimo, kad net panoru tapti eiliniu zombiu ir toliau miegoti, galbūt ir mano artimieji labiau didžiuotusi... tai net nenutuokiu, kur dėsiuosi šiam gyvenime, ką darysiu ir kaip išgyvensiu, nors dabartiniame pasaulyje jau seniai turėjo išnykti toks dalykas - išgyvenimas, noriu padėti kitiems, bet kol kas net pats negaliu nei padėti sau, nei įsitvirtinti šiame pasaulyje, o galbūt aš tik prarastas tinginys ir dykaduonis...), tai būtų malonu sulaukti kokių nors išsamių patarimų iš tų, kurie atsisakė šio blogio...

0  
7 Klaudijus   (12.04.2015 21:25) [medžiaga]
Et, spėju, kad eilinį kartą nepagalvojęs sau rašau, o gal tiesiog ne laiku parašiau... Gaila, kad neina ištrinti savo komentarų. Matyt, eilinį kartą teks pačiam suktis. O ir nepastebėjau, kad yra kitų straipsniu šia tema, tai tikriausiai be reikalo šitiek prirašiau. biggrin

0  
8 virgis   (13.04.2015 16:42) [medžiaga]
Visiškai teisingai, visus atsakymus į savo klausimus ir dar daug to, ko neklausei rasi sekančiuose straipsniuose iki smulkmenų, molekulinio, biocheminio lygio išaiškinimo, patvirtinto biologiniais eksperimentais.
Tik pridursiu tiek, jog puvimą iššaukia viskas kas turi didelę baltymų koncentracija, tame tarpe ir kiaušinis. Žinoma baltymai reikalingi, bet ne tokiais kiekiais kad patologinė mikroflora galėtų klestėti. Meduje, kaip ir kituose angliavandenių kupinuose produktuose baltymų beveik nėra, bet viskam reikalingas dar ir saikas, nes net ir naudingas maistas pertekliuje virs nuodais.

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Kovas 2015  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031
Užrašų arhyvas
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0