Gyvūnų evoliucija ir persikūnijimas

Gyvūnai irgi persikūnija, bet visos rūšys lieka savo kategorijoje. Gyvūnai irgi praeina pakylėjimo procesą, bet jis stipriai skiriasi nuo žmonių pakylėjimo proceso. Šuo persikūnys tik kaip šuo, paprastai į tuos pačius šuns porūšius. Tarp persikūnijimų egzistuoja astralinis arba eterinis šuns fragmentas, kuris dalinai arba pilnai apsijungia su šuns gimininga dvasia.

Kaip jau sakyta anksčiau, prie dabartinio Vadovavimo, žmogaus ir gyvūnų hibridai neleidžiami. Visi jūsų pasaulio gyvūnai praeina evoliucijos procesą, o daugelis iš tų, kas labiau pasistūmėjęs, nei kiti, praeina per ciklus, panašius į jūsų. Jūs pastebėsite, kad didžioji dauguma atvejų yra, kai šunys tęsia įsikūnijimą kaip šunys. Ir kiekviename įsikūnijime siela  palaipsniui didins šuns suvokimą iki tol, kol galės pereiti į švarią eterinę formą, kurią jus pavadintumėte gyvūno dvasia, toteminiu gyvūnu (viena iš frazių, naudojama aborigenų, sugebančių bendrauti su gyvūnų dvasiomis arba toteminių gyvūnų dvasiomis, pakylėjusių į eterinę formą).

Gyvūnijos karalystėje šis procesas vyksta palaipsniui. Pas jus gali būti šuo, kuris įsikūnijo gal būt dešimt tūkstančių kartų, kol nepasiekė savo dvasinės formos. Paprastai šuniui neleidžiama persikūnyti kate, arba katei šunimi, ar pele. Šuo nepersikūnys žmogumi, o žmogus šunimi. Praktiškai, netgi tai, kad šuo gali persikūnyti kaip kitas šuns porūšis, būna retai.

Išmirusios rūšys gyvena dvasinėje formoje. Paprasčiausiai jos daugiau neįsikūnija į 3-čio tankio kūnus.

Visata nepraranda energijos. Paprasčiausiai energija keičia formą. Daugiau fiziškai neegzistuojančios rūšys jūsų planetoje, turi šablonus eterinėse sferose, kurie perneša rūšį į kitą lygį – eterinį. Vienais atvejais rūšys paprasčiausiai pakylėja, todėl dagiau niekada nebegrįžta. Kitais atvejais – egzistuoja destruktyvi išmirimo forma, paleista bejausmiais žmonėmis arba gamtinėmis katastrofomis. Tokiu atveju šablonas lieka, bet Žemė daugiau nebėra šių rūšių persikūnijimo vieta. Tai yra, jie praranda fizinę formą ir gali įsikūnyti kitoje planetoje, pritaikytai jų fiziniams kūnams.

Žmonės įsikūnija į giminingą genetiką

Žmonėms persikūnijant, sielos dažnai vėl ir vėl grįžta į tas pačias genetines šeimas ir etnines grupes iki tol, kol nebus užbaigtos pamokos tarp tų sielų. Daugumas iš jų, savo kultūriniame palikime, sukuria komforto ir saugumo sistemą. Todėl, jos vėl ir vėl rinksis įsikūnijimą vienoje ir toje pačioje šeimoje ar kultūrinėje sistemoje. Tai bus daroma tol, kol  tos sielos  neužbaigs konkrečios patirties, tada ji galės įsikūnyti kitoje grupėje.

Kas traukia sielas ateiti kartu į daugelį gyvenimų? Kodėl gentys lieka kartu? Kadangi toks traukia tokį, (Traukos dėsnis) dauguma DNR grupių sieks susirinkti kartu iki tol, kol nepasikeis nuo išorinio poveikio. Tai yra, energija ateinanti iš išorės, privers sistemą keistis ir judėti kita kryptimi.

Fragmentacija arba sielos integracija

Vėl primename, kad jūsų kalba labai ribota aprašyti šias koncepcijas.

 "Sielos pasidalinimas” – tai procesas, kurio metu iš motininės sielos gimsta suvereni būtybė. "Sielos fragmentas” – tai sielos gabalėlis, kuris pats sau, bet nėra suvereni būtybė, o priklauso sielai, nuo kurios atskilo.

Siela – tai vientisas Dievo aspektas, sugebantis priimti daugelį formų, kvapų, spalvų, struktūrų. Jei siela nori ištirti kelis gyvenimus, ji išskiria iš savo centrinio Aš, kelias dalis. Siela siunčia savęs dalis, žymiai žemesnių pasaulių ištyrinėjimui. Fragmentacija gali būti savanoriška arba priverstinė, priklausomai nuo sielos sąmonės lygio. Vieni aspektai – sielos gabaliukai – gali būti labai dideliais; mes juos vadiname motininiais fragmentais. Kiti gabaliukai ar aspektai, labai mažyčiais.Tačiau, nežiūrint į sielos sugebėjimą dalintis ir fragmentuotis, ji vis dar lieka vientisa Dievo dalimi. Mes suvokiame šį paradoksą, bet dėl jūsų apriboto realybės suvokimo, jūsų pasaulyje daug paradoksų.

Siela panaši į medūzą, su kojelėmis ir kiekviena iš kojelių sugeba stebėti, suprasti ir ištirti skirtingus Kūrinijos aspektus. Kartais kojelės atsiskirs nuo organizmo, kad ištirti išorinę Kūriniją. Vėliau jos vėl susijungia ir apsijungia, bet jau kitose konfigūracijose, prieš tai, kol vėl atsiskirti ir išeiti į dar žymiai tolimesnes Kūrinijos sferas. 

Dalinimosi ir fragmentavimosi prigimtis

Daugelis sielų ateina į egzistavimą dalinimosi būdu, nusileisdamos evoliucijos spirale nuo 12-to tankio į 7-tą, tuo metu kai kitos sielos (iš esmės tos, kurios vadinamos "senovinėmis” arba labai senomis sielomis) ateina į individualizaciją tiesiogiai iš 12-to tankio sferų. Taip pat yra sielos, esančios tarp šių kategorijų.

7-to tankio siela turi keletą būdų fragmentuotis į mažesnius gabaliukus. Jei ji dalinasi procese, panašiame į ląstelių dalinimąsi, pas jus yra tai, kas vadinama motininės sielos fragmentai.

Taip pat yra ir antriniai sielos gabaliukai ar fragmentai, kurie atsiskiria jau nuo motininių fragmentų. Kai siela įsikūnija į konkrečią sferą, ji ima mažą savęs dalį ir projektuoja tą mažą dalelytę į atitinkamą suvokimo mechanizmą arba kūną, tinkantį tam lygiui ar išmatavimui tyrinėti. Mielieji Kūrėjai, reikia suprasti, kad nusileidžiant į išorines Kūrinijos sferas, į žymiai žemesnes sferas, siela su savimi neima visos savo esybės. Į tas sferas ji pasiima su savimi tik mažas savęs dalelytes, tuo tarpu kai motininė savęs dalis lieka 7-me tankyje.

Viskas pakankamai paprasta, jei siela nusileidžia tiktai iki 6-to lygio. 7-to tankio siela, paprasčiausiai fragmentuoja dalį savęs į 6-tą tankį, šiek tiek sutankėja, įeina į 6-to tankio šviesos kūną (o jai tiksliau, stato šviesos kūną 6-me tankyje, kadangi šiame lygyje tai greičiau statyba, nei įėjimas į jau sukurtą kūną) ir tampa 6-to išmatavimo būtybe. 

6-to tankio būtybė, kaip motininę sielą turi savo 7-to tankio aspektą ir dažnai tiesiogiai gali susirišti su gimdyve, kaip maži žvalgybiniai laivai palieka motininį laivą, o po to grįžta ir praneša apie planetos tyrinėjimo rezultatus.

Sielos gali turėti daugelį fragmentų, kiekviename iš žymiai žemesnių tankių, todėl 7-to tankio siela gali turėti keletą 6-to tankio fragmentų.

Kai 7-to tankio siela nusprendžia ateiti į 5-tą tankį, reikės tolimesnės sielos fragmentacijos. Siela gali dalintis dar daugiau ir šiuo atveju turėti keletą gabaliukų, fragmentuotų jau 5-me tankyje. Kiekvienas iš tokių gabaliukų turi pirminį fragmentą 6-me tankyje, kuris savo ruoštu, turi motininį fragmentą 7-me tankyje. 

Taigi, dabar pas jus yra motininis fragmentas 7-me tankyje, pirminiai fragmentai 6-me tankyje ir antriniai fragmentai 5-me tankyje.

Savo ruoštu, 5-to tankio fragmentai sutankėja, kas leidžia jiems įeiti į 5-to tankio šviesos kūnus, kad ištirti 5-to išmatavimo pasaulius. 5-to tankio kūno statymo procesas šiek tiek sudėtingesnis, nei 6-to tankio šviesos kūno.

Kai siela nusprendžia nusileisti dar toliau, į 4-tą tankį, įvyksta visiškai kitoks procesas, procesas, kurį jūs vadinate įsikūnijimu. Šiuo atveju kūnas sudaromas iš genetinio imprinto, kuris tampa embrionu ir vaisiumi, sugebančiu priimti egzistuojančios 5-to tankio sielos fragmentą. Siela fragmentuojasi ir sutankėja, įeidama į kitos sielos, gumanoidinės motinos, įsčias. Po to šis elementas ateina per gimdymo kanalą, kaip įsikūnijusi siela. Tokia siela, turi kaip sielos šeimos narius (jei taip norisi juos vadinti) 5-to tankio savęs aspektus, kurie savo ruožtu, turi pirminius 6-to tankio fragmentus ir motininę sielą 7-me tankyje. 

Tam laikui, kai  7-to tankio siela nusprendžia ištirti 3-čią tankį, jau egzistuoja keturi fragmentacijos lygiai. Keturi fragmentacijos lygiai jau egzistuoja iki to, kol siela įgauna sugebėjimą ateiti į 3-čio tankio kūną ir ištirti  gyvenimą 3-me išmatavime. Egzistuoja 4-to, 5-to, 6- to tankio sielos fragmentai, kuriuos galima skaityti  giminingomis sielomis arba sielos šeima. 

Atsiprašome už aptarimų sudėtingumą. Mes nežinome, kaip dar pristatyti šią medžiagą, jei nepasinaudoti tomis sudėtingomis mentalinėmis schemomis, nupieštomis jums.

Ląstelės paprastai dalinasi į dvi, sielos paprastai dalinasi į 12 dalių.

Taigi, apibendrinsime: viršsiela, 8-to tankio būtybė, dalinasi į 12-ka individualių motininių sielų, kurios savo ruoštu fragmentuojasi į žymiai smulkesnius gabaliuku, kad ištirti sferas, žemiau 7-to tankio.

Gal jums bus įdomu, kaip 4-to tankio siela gali fragmentuotis toliau į 3-čią tankį. Jei jūs pažiūrėsite į Žemę, tai pamatysite milijardus sielų. Tie kurie vibruoja 4-me tankyje, gali turėti iki 12-os savęs gabalėlių, bet kuriuo duotuoju metu, įsikūnijusių 3-me tankyje. Paprastai tokios fragmentacijos vyksta žymiai aukštesnėse jūsų 4-to tankio "aš” astralinėse sferose, o ne žmonių palikuonių, kuriuos gimdote, būdu.

Kai sielos fragmentas įeina į 3-čio išmatavimo fizinį kūną, jis eina gyvenimu kaip siela, įkūnyta į biologinį žmogaus organizmą, fizinį kūną. Jei siela išsivystė nepakankamai tam, kad judėti tiesiai į sekantį išmatavimą (grįžtant į viršų evoliucijos spirale, per pakylėjimus) ir jūs pasirenkate palikti kūną gyvenimo pabaigoje, ji grįžta į savojo "aš” išsikūnijusį aspektą, į astralines ir eterines aplinkas ir ten bus iki tol, kol nesutankės į kitą kūną. Tarp persikūnijimų fragmentas gali pakilti per vieną, ar kelis lygius, priklausomai nuo suvokimo lygio ir nuo to, kas būtina išmokti.

Jei ji lieka atitinkamai tame pačiame lygyje, kurį siela paliko, siela įeina į astralinius planus. Astralinės sferos sudarytos iš daugybės poplanių, kai kuriuos iš jų jūs aprašytumėte kaip absurdiškais, tamsiais ir siaubingais. Kitus jūs aptiktumėte pakankamai maloniais ir gražiais. Po to, sielos fragmentas pradeda ieškoti kito įsikūnijimo, arba siekia susijungti su savo žymiai aukštesnėmis dalimis. Tai priklauso nuo to, kas vyko tame gyvenime, kurį ką tik paliko.

Jeigu gyvenimas buvo pakankamai išbaigtas ir jame nebuvo daug traumų, sielos fragmentas galės judėti pakankamai greitai, sugrįžti ir susijungti su savo žymiai aukštesnėmis dalimis, įvykdyti nedidelį pervertinimą, o po to grįžti į kitą įsikūnijimą. Jei gyvenimas buvo labai traumuotas, sielos fragmentas gali šlaistytis astrąle ir siekti susijungimo su įvairiomis kitomis sielomis, esančiomis įsikūnijime (žmogaus kūne). Tada pas jus yra tai, kas vadinama vaiduokliais, išsikūnyjusiomis dvasiomis, arba astralinėmis būtybėmis, sugebančiomis dalinai arba pilnai užvaldyti kitas įsikūnijusias sielas.

Turėkite omenyje, kad aspektas – fragmentas, besišlaistantis po astralą – vis dar yra žymiai aukštesnių lygių fragmentų dalimi, kuris grįžta pas motininę sielą, todėl jis visiškai neprarastas. Paprasčiausiai jis laikinai atsijungė nuo savo žymiai aukštesnių lygių būtybės.

Palaipsniui, visos sielos, praeinančios per įsikūnijimo procesą, artėja prie momento, kai jų suvokimas toks, kai jos daugiau nebenori tęsti įsikūnijimus į kūnus. Tada jos juda į žymiai aukštesnius savi išraiškos lygius. Kai sielos fragmentai pasiekia 5-to lygio  sąmonę, jie dažnai susijungia su savo šeimos nariais, arba su motininės sielos gabaliukais žymiai aukštesniame tankyje.

Kai gabaliukai susitinka ir apsijungia, šis procesas vadinamas sielos integracija. Kai gabaliukai atsiskiria, įvyksta sielos fragmentacija.

Nesąmoninga sielos fragmentacija gyvenimo Žemėje metu

3-čio tankio gyvenime (naudosime kaip pavyzdį 3-čia tankį, nors viskas tinka ir 4-am) sielos gali fragmentuotis dar daugiau. Tai kita fragmentacijos rūšis, nesudarant suverenių būtybių. Jūs girdėjote išsireiškimą: "Jūs palikote gabalėlį savęs kiekvienam, ką mylite” ir tai iš tikro taip, pilnąja to žodžio prasme. Pas jus yra daina, kuri vadinasi "Aš palikau savo širdį Sanfranciske”. Mes galvojame, kad šios dainos autorius netgi nesuvokė, ant kiek jis buvo teisus. Kai jūs lankotės gražioje vietoje, arba prie jos prisirišate, jūs ten paliekate dalį savo energetikos. Jeigu jūs galėtumėte nufotografuoti (Kirilijano metodu) būtybės aurą, per kurią mes kalbame (Selą), kai ji pasikelia nuo kėdės, jūs pamatytumėte, kad dalis jo energijos vis dar sėdi kėdėje.

Po kiek tai laiko energija išsisklaido ir grįžta pas sielą, bet kai kuriais atvejais, ypatingai kai yra emocinis prisirišimas, taip būna ne visada. Jeigu jūs, kaip emocinė būtybė prisirišate prie kito žmogaus būtybės, į jo aurą jūs įdiegiate dalį savęs. Iš esmės, jūs atplėšiate gabalėlį nuo savęs, pradinio 3-čio tankio fragmento. Todėl, pilnai įmanoma: jeigu jūs pragyvenote ypatingai pilną ir traumuotą žemišką gyvenimą, tai po žemiško gyvenimo užbaigimo jūs paliksite kelis savo fragmentų, prisirišusių prie kitų žmonių kūnų ar prie kitų vietų, kurias jūs lankėte tame gyvenime. Ir kiekvienas toks fragmentas dažnai nežinos ką reikia daryti, bus išsimušęs iš esmės ir kruopščiai ieškos kitus savęs gabaliukus, arba savo motininį gabaliuką.

Kai kita siela siekia užvaldymo ir dominavimo, ji paima jūsų sielos gabaliukus ir savanoriškai jų niekada neatiduos atgal. Todėl, pas jus yra tie, ką vadina "energetiniais plėšikais” arba "energetiniais vampyrais”. Tai sielos, paimančios energiją iš kitų sielų ir saugojančios ją pas save, tikintis tuo, kad kokiu tai būdu ji duos jiems daugiau energijos ir daugiau valdžios. Nors iš tikro, jie išima kitos sielos fragmentus ir patalpina juos, į savo kūno aurą. Tokios sielos tiesiog "vagia” dalį kitos sielos energijos.

Sielos fragmentai įeina į įvairius egzistavimo poplanius, įskaitant žemutines, vidurines ir viršutines astralines sferas ir iki kažkurio tai laipsnio į žemutines ir vidutines eterines sferas. Tai ir yra tos sritys, kuriose jūs rasite išsikūnyjusius sielos fragmentus.

Kodėl sielos priverstinai fragmentuojasi į nesuverenius gabalėlius? Siela – energetinis vienetas. Ji sudaryta iš siūlų, audinių, adatėlių, šniūrų, pasirinkite kaip tai pavadinti. Siūlai tysta iš sielos esmės centro – sielos dalies, tiesiogiai surištos su Dievu. Dievo energija (dvasia) pasiskirsto po siūlus, kaip medžio gyvybės jėga, kuri aptinkama šakose ir nueina iki lapų, kaip neatskiriamos organizmo dalies.

Taip pat, kaip medžio lapai gali atitrūkti audros metu, išoriniai sielos siūlai gali tapti labai trapūs ir silpni, palyginus su vidiniais sielos gabaliukais. Ir tada sielos keliauja ištyrinėti išorinius mūsų visatos regionus, bet tokie gabaliukai gali atitrūkti ir būti užgrobti aura (energetiniu lauku) kitų sielų. Tada tie gabaliukai daugiau nebeturi ryšio su motinine siela, išskyrus energetinį artumą. Todėl jiems dažnai labai sunku apsijungti su motinine siela. Jie gali šlaistytis astralinėse ir eterinėse sferose iki tol, kol nesuras ir neprisijungs prie kitos sielos.

Jei siela, prie kurios prisijungė fragmentas, nėra jo savininkė, tai pasireikš, kaip jūs vadinate, prisirišimas prie būtybės arba užvaldymu. Jei ryšys silpnas ir nepastovus, tai dalinis užvaldymas. Jei tai labai mažas fragmentas, jis matytis tik kaip priimančios motininės sielos  nedidelė dėmė auroje. Kitaip tariant, mažas fragmentas turi pirminės sielos (nuo kurios atskilo, ar atitrūko) dalį sąmonės ir dalis tos sąmonės bus įdiegiama į priimančios motininės sielos, priėmusios ją, sąmonę. Nauja motininė siela gali veikti kaip kempinė ar magnetas kitų sielų fragmentams, priklausomai nuo naujų tėvų psichologijos ir bendros būsenos.

Paprastai išsireiškiant:  kaip suvereni siela, dabar jus esate, kitos sielos fragmentui, suragatinių tėvų rolėje. Kitos sielos energija bus įdiegiama į jūsų auros lauką ir kitos sielos sąmonė, iki kažkurio tai laipsnio, susimaišys su jūsų sielos sąmone.

Kai motininės sielos auroje susirenka labai daug kitų sielų fragmentų, iškyla daug problemų. Šis (Selas) ir daugelis kitų kanalų užsiima kitų sielų aurų valymu. Žmogiškai sielai tampa labai sunku suprasti ir suvokti savo tikrą esmę. Auros išoriniai sluoksniai gali turėti nemažai kitų sielų fragmentų. Kartais jų būna labai daug. Jei motininė siela persipildo kitų sielų fragmentais, tai gali iššaukti rimtas mentalines problemas.

Fragmentai prisijungia su tikslu, pabandyti apsijungti su pirminėmis ar motininėmis dalimis. Bet, kadangi jie tik fragmentai, neturi proto lygio, pakankamo tam, kad visada atpažinti, kada jie apsijungia su savo tikruoju "aš”. Todėl, jie bandys apsijungti su bet kokia siela, kurią sugebės surasti toje sferoje ar srityje, kurioje šlaistosi. Paprastai jie eina ten, kur yra kokia nors traukos rūšis. Traukos rolėje gali būti pirminės sielos emocionalumas.

Kai kuriais atvejais tai primena parazitinius tarpusavio santykius. Jei pirminė siela pakankamai tamsi ir atskilę nuo jos gabaliukai irgi tamsūs, jie paprasčiausiai gali "nusausinti” suragatinės motininės sielos gyvybines energijas. Taip nutinka su daugeliu sielų, kurios ateina išsivalyti su skundais, dėl nuolatinio nuovargio ir išsekimo. Tradicinė medicina, pas juos nieko neranda.

Egzistuoja paprastos technikos, kuriomis gali pasinaudoti, svetimų fragmentų pašalinimui, iš suragatinės motininės sielos auros. Vaiduokliai, poltergeistai, rutuliai ir kai kurie kitokie pasireiškimai – taip paprastai aiškiaregiai priima sielos fragmentus. 

Prašau, supraskite: visi vaizdiniai, rutuliai ir vaiduokliai – iš tikro yra sielos fragmentai. Kai kurie yra minties formomis. Minties formos – tai energetiniai paketai, išleidžiami sielomis. Kai mintis projektuojama su dideliu intensyvumu, ji spinduliuojama kaip geometrinis paternas, minties paternas. Tokie minties paternai gali būti klaidingai palaikomi sielos fragmentais. Jie prisitrauks prie sielų su panašiomis mintimis.

Jei jūsų gyvenime yra kažkas labai artimas, arba apie kurį pastoviai galvojate, galimas daiktas, kad kai kurios jūsų minties formos įėjo į to žmogaus auros lauką. Tačiau, kad tikras gabaliukas jūsų sielos apsigyventų kito žmogaus auroje, paprastai reikia kažko daugiau, nei paprasčiausiai galvoti apie kitą sielą. Pats paprasčiausias būdas, kad jūsų sielos gabaliukai rastų prieglaudą kitoje sieloje – arba seksualiniai kontaktai, arba gimimas, arba labai labai artimi šeimyniniai santykiai.

Sielos integracija

Sielos energija niekada nesuyra, bet ji gali fragmentuotis daugelį kartų. Ji gali pavirsi milijonais gabalėlių, kaip sudaužytas veidrodis. Kartais sieloms labai sunku surinkti visus savo gabalėlius į vieną. Štai kodėl, ypatingai tokiose planetose kaip Žemė, taip daug sielų atrodo praradusios energiją, beveik nekontroliuoja savo gyvenimo ir nesugeba sukurti visko, ko nori šiame gyvenime.

Sielos integracija – sielos gabaliukų surinkimo procesas ir jų sujungimas taip, kad tai padėtų sielos augimui į žymiai aukštesnius lygius. Daugumas gydomųjų technikų ir meditacijų skirtos specialiai tam, kad išimti iš jūsų auros lauko kitų sielų fragmentus ir grąžinti juos tikriesiems šeimininkams, o taip pat tam, kad išimti jūsų fragmentus iš aurų kitų sielų ir grąžinti į jūsų  būtybę.

Kaip sužinoti, ar yra jūsų fragmentai kitose vietose ar kitose sielose? Paprastai, jei jūsų fragmentai randasi kitoje sieloje, jūs apie ją daug galvosite ir save su ja siesite. Jei jūsų fragmentai yra kitose vietose, jūs dažnai tas vietas matysite sapne ir pastoviai apie jas galvosite būdami atsibudę.

Kaip grąžinti savo gabalėlius, išmėtytus po visą Visatą? Tai vienas iš daugelio meditacijų tikslų. Kanalo (Selo) siūlomas procesas, apima bendravimą su jūsų aukštesniuoju "aš” praeituose gyvenimuose. Jūs atleidžiate savąjį "aš” praeituose gyvenimuose ir išlaisvinate tuos fragmentus į šviesą. 

Sielos fragmentų išlaisvinimas į šviesą gali pasirodyti prieštaringai, bet taip nėra. Iš tikro jūs išlaisvinate fragmentus iš sferų, kuriose jie įstrigo. Jūs paimate juos iš kitų žmonių aurų ir kada jie pakyla į šviesą, juos lengvai gali pareikalauti motininė siela.

Kaip pasinaudoti tokia informacija šiandiena? Ar jūs kada nors girdėjote išsireiškimą: "Jis ar ji šiandiena išsiblaškę” Tai reiškia kad siela turi savo fragmentus išsklaidytus po visą Kūriniją. Tai energetiniai pojūčiai, kuriuos jūs galite jausti fizinėje formoje. Jeigu jūs išsiblaškęs, jei jūsų gabaliukai išsimėtę visur, jūs save jausite ištuštėjusiu ir neturinčiu energijos, sukurti viską, ką jums norėjosi sukurti.

Supraskite: kad jūsų pasaulyje tapti galinga, kūrybine būtybe, būtina sielos vientisumas. Kad kurti taip kaip mes, Dievo bendradarbiai, būtina surinkti visus jūsų fragmentus į vieną. Jei jūs to nepadarysite, jus priminsite mašiną, pas kurią nedirba visi cilindrai.

Kad pakeisti jūsų laiko linijas pakankamai, permainų sukūrimui, kurias jūs norite matyti savo pasaulyje, būtina būti viduje vientisu ir išbaigtu. Jeigu visi gabaliukai būtų surinki ir integruoti, jeigu jus pilnai save integruotumėte, kaip individuali siela, netgi nedidelės tokių sielų grupės pakaktų kritinės masės pasiekimui, visos planetos išgydimui.

Žmogaus organų persodinimo poveikis

Ar tai įtakoja sielos integraciją?

Mes pasakytume, kad organų transplantacija, dažnai rizikinga jūsų vientysumui. Daugumoje atvejų, pavojaus galima išvengti įvairiomis gydymo priemonėmis. Kitais atvejai tai rimtas pavojus žmogaus sielos vientisumui.

Kiekvienas organas neša savo vibracijas ir jeigu tas organas ilgą laiką yra kūne, nuo vaikystės ir iki brandaus amžiaus, jis neša sielos vibracijas, kuriai priklausė tas organas. Todėl, kai jį persodina į kito žmogaus kūną, dalis pirminės sielos esmės irgi persineša į kitą kūną iki tol, kol tą efektą neutralizuoja gydomieji preparatai.

Pavyzdžiui, jeigu jūs gaunate sesers ar brolio inkstą, tai transplantacijos pasekoje, į jūsų sąmonę bus įdiegiama dalis sesers ar brolio sąmonės. Tai gali sukelti problemų, jei viskas daroma be pakankamo suvokimo.

Kraujo perpylimo įtaka sielai

Kai žmogus gauna kraujo iš kito žmogaus, tai irgi gali paveikti vienos ar abiejų sielų sąmonės vientisumus.

Kraujo perpylimas – dažnesnis pavyzdys to, kaip energija ir esmė gali dalinai persiduoti kitam kūnui, užimtu kita siela.

Reikia suprasti, kad žmogiškame kūne kraujo perpylimas apima tik nedidelę kraujo dalį. Jei žmogaus kūnas prarado visą kraują, ir reikalauja absoliučiai naujo kraujo, galimas dalykas, kad fizinis organizmas neišgyvens pakankamai ilgai, kad spėti gauti naują kraują. Daugeliu atveju kraujo perpylimas apima tik 10-50% viso kraujo kūne. Po perpylimo kūne lieka 50-90% seno kraujo. Todėl, didžioji dalis sielos liks nepaliesta. Per kraują persiduoda tik mažas donoro esybės procentas.

Fragmentų sugrąžinimo technika

Kaip jau sakėme aukščiau, egzistuoja prarastų fragmentų susigrąžinimo ir grąžinimo fragmentų kitiems technika. Į tuos procesus įeina tai, ką jūs vadinate hipnoterapija arba psichoterapija. Tai technikos, kada jūs iš tikro atleidžiate sau ir kitiems, paveikusiems jūsų gyvenimą. Kada jūs atleidžiate sielai, kokiu tai būdu išprovokavusiai jūsų pyktį, skausmą ar liūdesį, iš esmės jūs, išimate iš savo auros lauko tos sielos fragmentus.

Ta siela, išlaiko jūsų sielos fragmentus. Atleidimo procese, tie gabaliukai grįžta. Todėl, atleidimas – viena iš technikų, kuri ypatingai efektyvi susigrąžinant savo fragmentus ir išvalant aurą nuo svetimų.

Jeigu jūs ko nors neatleidžiate, jūs prisirišęs prie pykčio ir įsižeidimo, tų žmonių sielų auros laukuose įstringa jūsų energijos gabalėlis, o jūsų auros lauke užstringa gabalėlis kitos sielos. Šis procesas pats save toliau maitina ir atleisti tą sielą tampa dvigubai sunkiau.

Štai kodėl, taip svarbu neleisti pykčio ir įsižeidimų pasireiškimo. Taip pat, jei pas jus silpnos ribos ir jūs leidžiate kitiems žmonėms ateiti pas save ir nesiginate nuo jų energijų, jūs galite pavirsti tuo, kas vadinama "psichine kempine”. Tai analogiška lipalams, ant okeano krantinės. Krantinėje tiek daug sluoksnių tų prilipusių augalų, kad pačios medinės krantinės jau nebesimato. Viskas, kas matosi – prilipę lipalai (augalai). Sluoksnis po sluoksnio jūsų siela užsipildo mažais gabaliukais kitų sielų, kurie prilimpa ir keliais sluoksniais padengia jūsų sielą. O po to jūs stebitės, kodėl negalite galvoti už save, priimti savo sprendimus ar iš vis kažką daryti.

Atleidimo ir įvairių kitų technikų pagalba, įskaitant hipnoterapija ir psichoterapija, meditaciją, rebefingą ir kitas technikas, jūs galite atlaisvinti savo prieplauką, nuo lipalų, nuo tų fragmentų, kuriuos pririnkote savo auros lauke. Palaipsniui, išvalant kitų sielų fragmentus, jus vėl tapsite savo laivo kapitonu. Taip pat, jūs tampate pakankamai švarus tam, kad eiti ten, kur užstrigo jūsų sielos fragmentai ir grąžinti juos sau.

Nebūtinai tai daryti sąmoningai. Tai galima daryti ir pasąmonėje arba be sąmoningo suvokimo. Medituodami jūs galite paprašyti, kad jums grąžintų visus fragmentus ir kai kuriais atvejais šito pilnai pakaks. Kitais atvejais galima imtis auros valymo arba čakrų balansavimo, kad išlaisvinti kitų žmonių energijos gabaliukus ir grąžinti juos teisėtiems šeimininkams.

Susitikimas su kitais pirminiais savo sielos fragmentais Žemėje

Iškilo klausimas: "Ar sutinkame mes kada nors kitą sielą, esančią viena iš 12-os mūsų viršsielos pirminiu fragmentu?

Paprastai, tokie susitikimai neįvyksta. Kai sielos nusileidžia į žymiai žemesnių tankių pasaulį, jeigu pas jas yra skirtingi fragmentai, ateinantys į šį pasaulį iš žymiai aukštesnio tankio, jos stengiasi po lygiai paskirstyti savo fragmentus į žymiai žemesnio tankio sritis ir daro tai taip, kad gauti maksimaliai įmanomą patirtį. Ir jeigu viršsiela patalpins du fragmentus į vieną ir tą pačią sritį, jie susitiks, tada viršsiela gali negauti visą norimą patirties įvairovę.

Tačiau taip nutinka. Bet, kada tai įvyksta, santykiai tampa problematiški, kadangi sielos labai panašios ir partneriai neturi pakankamo kiekio papildančių aspektų, palyginus su santykiais tarp labai skirtingų sielų. Skirtingos sielos sueina geriau todėl, kad kiekviena siela nori ir ieško to, ko nėra joje, kad gauti labiau pilną gyvenimo perspektyvą. Todėl, toks susitikimas didelė retenybė.

Sielos - liepsnos dvynės

Daugelis sielų iš viršsielos pasireiškia poromis. Paprastai nuo viršsielos atsiskiria 6-os sielų poros.

Šešios sielos nusileidžia į žymiai žemesnius tankius, o kitos šešios lieka aukštesniuose tankiuose. Tos likusios aukštesniuose tankiuose, valdo tas, kurios nusileido žemiau, padeda joms praeiti pakylėjimą. Jeigu dvi sielos išeina iš Dieviškumo ir daro tai viename spindulyje, tokios sielos vadinamos sielos dvynės arba dvynės liepsnos. Dalis sielų dvyniu pasilieka surištos su savo 8-to tankio viršsiela. Sielos dvynės juda į 7-tą tankį, padalindamos motininę žymiai aukštesnio tankio sielą.

Kai liepsna dvynė egzistuoja kaip dvi individualios sielos, viena iš jų beveik visada eina į žymiai žemesnį tankį, nei kita. Tai atliekama tam, kad siela, esanti aukštesniame tankyje, galėtų tarnauti kaip gelbėjimosi ratas, sielai esančiai žemesniame tankyje. Kadangi, jeigu jos nusileistų į žemesnius tankius kartu, joms būtų sunku nutraukti ryšius su žemutiniais tankiais ir grįžti į aukštesniu. Praeityje, kai į Žemę ir kitas planetas, poros nusileisdavo kartu, tai buvo problema, nes jos negalėdavo padėti viena kitą ištraukti.

Dar klausimas: "Ar gali siela turėti daugiau nei vieną sielą dvynę?” Atsakymas – ir taip, ir ne. Egzistuoja tik vienas motininis sielos gabaliukas – įsikūnijusios sielos, motininio gabaliuko dvynys. Bet pasekoje to, kad sielos gali fragmentuotis daugelį kartų, įmanoma, kad vienas ir daugiau motininių gabaliukų, dvynių sielų poros, gali praeiti per papildomos fragmentacijos procesą. Tokiu atveju, pas porą gali būti daug gabaliukų astrale ir eterinėse sferose, o taip pat įsikūnijusių Žemėje.

Tačiau, dažniausiai vyksta štai kas: 1. ryšys tarp sielos šeimos narių yra labai stiprus ir klaidingai priimamas už liepsnos dvynės ryšį; 2. klientas kontaktuoja su liepsnos dvynės motininiu fragmentu, kuris vėliau fragmentavosi ir dabar yra įvairiose Žemės vietose. Teoriškai gali būti šeši liepsnos dvynės fragmentai Žemėje ir šeši aukščiau, visi jie surišti su motininiu sielos dvynės gabalėliu.

Sielos šeimos prasiplėtimas 

Pas jus yra tai, kas vadinama giminingos sielos. Iš tikro, giminingos sielos – tai paralelinės sielos, sielos, turinčios analoginį vystymosi kelią. Kai tokios sielos nepriklauso vienai motininei sielai, jos žinomos kaip giminingos sielos. Žinoma, jos bus labai artimos viena kitai. Bet kada į tokius tarpusavio santykius žengia sielos, esančios vieno ir to pačio gimdyvio pirminiais fragmentais, pas jus yra tai, kas vadinama sielos šeimos nariai.

Jeigu jums pasisekė susitikti vieną iš šešių šeimos narių, įsikūnijusių Žemėje, jūs iš kart pajusite giminingumą su ta siela, kažką panašaus į giminingus ryšius. Bet daugumoje atvejų, tai bus labai sudėtingi santykiai, kadangi jūs atėjote dėl visai skirtingų priežasčių, patirtis bus labai skirtinga, nors viduje jūs labai panašūs. 

Dažniausia jūs susitinkate su tais, kas yra jūsų išplėstos sielos šeimos nariai, su tais kas išėjo iš vienos ir tos pačios 9-to tankio meistro viršsielos. Kitaip sakant, iš 9-to tankio meistro viršsielos, 12-ka dalių, būtybių, tapo jūsų 8-to tankio viršsiela. Po to, kiekvienas iš jų, pagimdė po 12-ka 7-to tankio individualių sielų. Todėl dabar pas jus jau yra 144 sielos ir visos jos priklauso jūsų 9-to lygio meistrui viršsielai. Paprastai, apie 72 iš jų, vienu metu yra Žemėje, kitos 72 yra aukštesnėse sferose ir padeda. 

Mes žinome, kad šią koncepciją jums sunku suvokti, bet mes apriboti jūsų kalba. Jeigu jūs pagalvosite apie Dieviškumą, kaip apie nenutraukiamą energijos lauką, tada viskas taps lengviau.

Kaip pavyzdį paimkime būtybę – pakylėjusį meistrą – ir panagrinėsime tos sielos medį. Mes tyrinėsime būtybės, žinomos kaip Izida, sielos giminystę. Izida dabar pasireiškia kaip 8-to tankio syrijietė. Ji – Izidos ordino aukščiausioji žynė – senovės Egipto misterijos mokyklos, egzistavusios Žemėje daugiau nei prieš 8 000 metų. Tūkstančius metų Izida vadovavo žemiškomis sielomis iš žymiai aukštesnių planų. Kai kurie jos sielos 7-to tankio skyriai įsikūnydavo į vėlesnio Egipto fraonų dinastiją.

Įzidos būtybė, dabar vibruojanti 8-me tankyje, dalinosi du kartus, todėl dabar pas ją yra 144 gabalėliai, 72 iš jų yra Žemėje, o kiti 72 ne Žemėje. Todėl, jus galėtumėte būti vienas iš 72 Izidos būtybės dalių. Jeigu tai taip, kadangi jūs grįžtate evoliucijos spirale į viršų, laikui bėgant jūs susijungsite su kitomis Izidos dalimis. Tačiau, jūs susijungsite tik savo būtybės fragmentais, kurie yra neužbaigti gabaliukai, žymiai žemesniuose tankiuose. Atskiros sielos neištirpsta viena kitoje. Tai neteisingas mokymas. Sielos toliau egzistuoja, tai yra, kildami evoliucijos spirale, jūs nenustosite būti savimi.

Jeigu jūs esate motininė siela – 7-to tankio suvereni siela, fragmentai, esantys žemiau, laikui bėgant integruosis į jūsų motininę sielą. Bet, kada kalbame apie tai, nuo 8-to iki 12-to tankių, mes jau kalbame ne apie gabalėlius, o greičiau apie dalinimąsi. Aptariant 7-tą ir aukštesnius lygius, mes visada kalbame apie suverenes sielas. Todėl, visos 144 Izidos suverenios sielos liks suvereniomis, netgi kada jos grįš į 7-tą ir 8-tą tankius.

8-tas tankis – klasterio lygis. Šiame lygyje sielos tyrinės gyvenimą kaip klasterinės sielos. Jos nesusilies viena su kita ir nepraras savo individualumo. Tarsi egzistuoja viena būtybė, į kurią įeiną mažos sielos. Visos jos yra tos būtybės dalimis, bet kiekviena iš jų turi savo ribas. Tai pati artimiausia analogija.

Taigi, kai judate į 7-tą ir 8-tą tankius, tampate lygūs Izidos pirminiai energijai, vibracijos terminais, bet liekate suvereniomis sielomis, ne tokiomis kaip Izidos pirminė siela. Tai tas pats, kai pagimdote vaiką ir jis išauga. Daugumoje suaugęs žmogus jums lygus, bet su jumis nesusilieja.

Jūs galite bendrauti su Izida kiekviename pakylėjimo žingsnyje, kaip jūsų vaikas gali bendrauti su jumis, kai išauga. Dabar daugelis 8-to tankio sielų vystysis į 9-tą ir 10-tą tankį ir funkcionuos kaip sielos klasteris tame lygyje.

Dabar pakalbėsime apie tai, kas vyksta kai tarp sielų yra traumuojantis išsiskyrimas praeituose gyvenimuose.

Mes turime omenyje energiją, likusią praeituose gyvenimuose. Tuose gyvenimuose jūs dažnai palikdavote dalį savęs. Tie išsikūniję gabaliukai atsiskiria nuo jūsų motininės sielos. Ir būdami tarp įsikūnijimų, jūs dažnai pasirenkate situaciją, kuri leistų pabandyti surinkti savo gabalėlius.

Ir atvirkščiai, egzistuoja tai, ką jūs vadinate energetiniais imprintais arba implantais – energijos, surinktos jūsų praeituose gyvenimuose. Eteriniame kūne jūs galite persinešti energijas iš praeitų gyvenimų. Tie paternai, atsinešti iš praeitų gyvenimų, sudaro traumuojančius įvykius, užrašytus Akašų kronikose, kaip sielos patirtį.

Jūs galite vystytis keletą gyvenimų, o jūsų gabalėliai įstringa astralinėse sferose. Kai kalbate apie namą su vaiduokliai, dažnai – tai sielų fragmentai, vis dar esantys konkrečioje vietoje, kuri gali priklausyti bet kuriam sielų skaičiui, kažkada čia gyvenusių.

Tai labai sąžininga, jei siela numirė po traumos, pavyzdžiui pastato gaisro metu. Sielos fragmentai užgrobiami pačiu pastatu, o kada pastatas rekonstruojamas, sielos fragmentai šlaistosi aplink jį, nematydami savo giminingos sielos. Jeigu jūs gyvenate tokiame name, labai svarbu siusti tokius sielos fragmentus į šviesą. Bet kartais, dėl laisvos valios ar fragmentacijos sunkumų, jos gali ir neišeiti.

Kaip jau žinote – laisva valia labai sunkus dalykas. Kūrinijoje visos sielos labai smalsios ir ieško nuotykių. Kartais, dėl smalsumo, jos atsiduria labai sunkiose situacijose. Dažnai joms būna labai sunku išsipainioti iš namų, vietų ir žmonių užgrobimų.