Ar Rusiška meška – gerianti kraują? - 11 Января 2015 - Šviesos keliu
Ketvirtadienis, 08.12.2016, 20:10
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2015 » Sausis » 11 » Ar Rusiška meška – gerianti kraują?
07:55
Ar Rusiška meška – gerianti kraują?

Pradėsim kaip visada, nuo išminties ir žinių šaltinio, ištraukomis iš vienos A. Novih knygos, kuri vadinasi “Sankirta”. Tik norėčiau atkreipti dėmesį į išryškintas datas ir skaičius, kurių įsidėmėjimas padės toliau susigaudyti:

1994 metų sausis. Prie vienos iš sodybų, atvyksta kortežas mašinų ir išlipa svečiai.

  • Štai ir Aleksandras Vasiljevičius atvyko su mūsų svečiais – tarė generolas pulkininkas, namo šeimininkas – dabar jau visi susirinko.

Vilos šeimininkas džiaugsmingai pasveikino naujai atvykusius, supažindino juos su naujais žmonėmis. Daugelis iš svečių buvo karinio elito atstovai, bet tokio elito, kuris išaugo iki tokių antpečių savo narsos, garbės ir didvyriškumo dėka, kuriems žodis “garbė”, sinonimas žodžiui padorus žmogus, ypatinga vidinė sielos būsena. Taip jau atsitiko, kad pralaimėję mūšį, primestai slavams ideologijai, tie žmonės atsidūrė skirtingų valstybių sienų pusėse, o kai kurie net labai toli. Bet tokios aplinkybės tik dar labiau juos suburia, kad pasiekti ne tik laikiną, bet ir visišką šviesos pergalę, nematomose pasaulinės įtakos sferose.

  • Nieko,  nieko – kantrybės ir ramios laikysenos. Mūsų priešai neapskaičiavo vienos ir svarbios, mūsų sielos savybės: ji niekada nenusakoma savo pasireiškime. O vien plika logika, su jų napoleniškais planais ir gudriu išskaičiavimu, per mūsų tėvynės teritoriją toli ir nenujosi.
  • Tai yra neginčytina, neverta net nusiminti, dėl tokio laikino pralaimėjimo, tuo labiau kad toks įvykių posūkis mums buvo žinomas dar 1964 metais, kada Mežaninas iš Šambalos pristatė mums “Čintomanijos dalelytę”
  • Įdomu, ar ta Šambalos tokia dosni dovana susijusi su valdžios pasikeitimu šalyje?- pasidomėjo vienas iš naujokų.
  • Deja ne. Paprasčiausiai, tada mūsų tam Homo sukako 12 metų ir tokio aparato buvimas šalia jo buvo būtinybė. O visi pasikeitimai šalyje ir tuometiniai įvykiai pasaulyje buvo tik viso to šalutinis efektas, susijęs su pristatymo specifika.
  • O kodėl jį pristatė tada, kai Homo sukako būtent 12 metų, o ne kai jis pasiekė brandos amžių?
  • 12 metų – tai tikras asmenybės prabudimo laikotarpis, atitinkamos rūšies gyvybinių energijų žybsnio metas, kas materialiame pasaulyje atsispindi lytiniu brendimu. Ir kas svarbiausia, būtent 12 metų įvyksta vidinis savo būtybės suvokimo procesas. Nors išoriškai jo protui tas vidinis judėjimas gali likti nepastebėtas, fiksuojamas tik hormoninio blyksnio lygyje, jei žinoma nepaveikti jo smegenis atitinkamu “banginiu žybsniu” – paaiškina žmogus su impozantiška profesoriška barzdele. (Virgio trigrašis: nepaveikti Čintomanijos aparato artumu)
  • Nejaugi tas žmogus ant tiek svarbus, kad Šambala atliko tokią neįkainuojamą dovaną? Juk tai “dalelė” pačio, “Čintomanija” juk tai kokia galybė. Ir visa tai tik dėl Homo? Jūs ką, ruošiatės iš jo padaryti pasaulinį vadą?
  • Ne visai taip – paaiškino civiliai apsirengęs žmogus – Homo tik svarbi grandis, įvykių, kurie pasekoje palies visą žmoniją bendrai, galimoje grandinėje. Grubiai tariant, Homo – šalutinis subjektas. Bet jo buvimas pasaulinėje politinėje arenoje, gali teigiamai įtakoti į globalių problemų sprendimą, kurios artimiausiu laiku apims visą žmoniją. Ta problema – civilizacijos išgyvenimo. Iš principo tai svarbiausia šios dienos mūsų tema...
  • Taigi, pagal mūsų duomenis, buvusios Sąjungos teritorijoje Destruktorių tapo mažiau. Tie iš jų, kurie yra valdžios viršuje, jau pradeda kovoti tarp savęs dėl valdžios, dėl savo įtakos sferų išplėtimo. Mes manome, kad būtent dabar yra palankus momentas, kad įdiegti mūsų Homo į aukščiausios valdžios struktūras.

Žinoma pas daugelį iš jūsų kilo klausimas, kas toks yra tas Homo? Todėl, kad pratęsti mūsų pokalbį, leiskite trumpai papasakoti apie tą žmogų ir apie tai, kodėl mūsų pasirinkimas krito būtent ant jo. Jei jus domins išsamesnė informacija apie jį, tai kiek vėliau jūs galėsite susipažinti su Homo asmeniškai, o taip pat, paskaityti jo dosje.

Taigi, to žmogaus istorija prasideda nuo priešistorijos, kas būtent ir pasitarnavo pirminiu postūmiu, stebėti jį, dar nuo ankstyvos vaikystės. Mūsų ordino archyvuose, yra vienas ypatingai gerbiamas, svarbus dokumentas. Pirmasis į jį atkreipė savo dėmesį mūsų ordino įkūrėjas, Glebas Ivanovičius Bokija, kai jam ir jo bendraminčiams 1939 metais iš NKVD archyvų pavyko išgelbėti vertingą dokumentą.

Tarp įvairios informacijos, ten buvo ir įdomūs duomenys, apie vieno žmogaus likimą, o taip pat, pridedama raštiškas pranašavimas, apie jo kilmę ir su tuo susijusia Rusijos ateitimi. Vėliau, jūs asmeniškai galėsite susipažinti su tuo dokumentu, o kol kas trumpai apie tai.

Petrogrado caro žandarmerijos dokumentuose yra pažymima, kad kažkas, vardu Spiridonas, 1914 metų pabaigoje, aplankė  Gorochovo gatvėje 64 namą, kur tada priiminėjo Rasputinas. Nurodoma, kad tos dienos lankytojų skaičius sudarė 345 žmones. Pagal kitus NKVD dokumentus, tai yra – Nadeždos Konstantinovnos Krupskajos ir Marijos Iljinos Uljanovos, kurios bendravo su Spiridonu Gorkose pamaskvėje, o taip pat, iš pačio Spiridono apklausos protokolo išplaukia, kad jis atėjo į Gorochovo gatvę atsieit reikalaujant jo žmonai, kad gauti palaiminimą savo šeimai, nuo Rasputino, kadangi jo giminėje vaikai labai dažnai mirdavo ankstyvame amžiuje. Pagal caro žandarmerijos užrašus, Spiridonas pradžioje laukė savo eilės minioje ir niekuo neišsiskyrė iš kitų žmonių. Netikėtai, iš kambario išėjo Rasputinas, asmeniškai palydintis kokį tai varganą mužiką iki durų. Kildamas laiptais į trečią aukštą, kur ir buvo jo butas, šalia laukiančių žmonių senolis sustabdė savo žvilgsnį būtent į Spiridoną.

Žmogus, civiliais rūbais pradėjo toliau skaityti  iš dokumento: “Grigorijus Jefimovičius (Rasputinas) pasikeitė veide. Jis kelias minutes žiūrėjo į mane tiesiogiai, net nemirksint, kokiu tai keistu, tyrinėjančiu žvilgsniu, prasiskverbiančiu kiaurai. Jo akys spindėjo kokia tai pritraukiančia šviesa. Po to jis staiga atsipeikėjo, grįžtant prie savo reikalų ir pakvietė mane eiti kartu su juo...kabinete į kurį mes įėjome, stovėjo stalas, kėdė, krėslas ir sofa...Jis pasodino mane sofoje, o pats atsisėdo ant rašomojo stalo su žodžiais: “Žinau ko prašyti nori”. Po to atsiplėšė gabaliuką popieriaus ir pradėjo kažką rašyti. Aš sėdėjau tylėdamas. Po to, Rasputinas atidavė man tą lapelį. Palaimino ir tris kartus peržegnojo mane, kažką sau sumurmėjo po nosimi ir atsisveikino, palydint iki savo kabineto durų...”

Tolimesnis Spiridono likimas buvo gana neįprastas. Nežiūrint į tokį savo gyvenimo epizodą, jam vis tik pavyko pakankamai ilgai išsilaikyti naujos aukščiausios valdžios aptarnaujančiame personale. Su jo nuostabiu likimu galite susipažinti patys, kas panorės.

O dabar pažymėsiu svarbiausia. Tai pats tekstas, parašytas Rasputino, jis savo stiliumi pakankamai neįprastas, į ką ir atkreipė savo dėmesį Glebas Ivanovičius Bokija. Pirmiausia, Rasputinas jame palaimina Spiridoną, būtent kaip Pirmapradį, kas jau savaime yra išskirtina, palyginus su kitais kasdieniais jo rašteliais. Tas paminėjimas ir kiti momentai tekste nurodo, kad Rasputinas buvo gerai pažįstamas su Šambalos Sokroveniko kalba. Taip pat, tekste dėl Spiridono yra paminėta tai: "jog kada pastarojo giminėje du gimę prieš tai, atiduos jėgą trečiam gimusiam toje šeimoje, Rusija atgims naujai." Tame tekste yra 12 sąlyginių sakinių, bet jie ant tiek sudėtingi, mįslingi pagal savo prasmę, kad mums pasisekė suprasti tik jų dalį. Ir tai, dėka to, kad jau įvyko kai kurie įvykiai, nurodyti raštelyje. Savo laiku, Glebas Ivanovičius susipažino su tuo istoriniu dokumentu ir davė asmeninį nurodimą pasekti Spiridono likimą, jo vaikų ir anūkų likimą. Tarp paskutinių, kaip tik ir buvo mūsų Homo. Jo du vyresnieji broliai mirė ankstyvoje vaikystėje. Homo – trečiasis ir vienintelis išgyvenęs vaikas Spiridono sūnaus šeimoje. Ir toliau mes jau suteikėme daugiau dėmesio tai asmenybei.

Civiliai apsirengęs žmogus toliau perskaitė išsamią informaciją apie Homo: apie jo charakterio formavimąsi, įpročius, polinkius. Taip pat pažymėta, apie ordino šalutinę įtaką į jo jaunatvišką gyvenimo kelio pasirinkimą, išsilavinimo gavimą, pasislinkimą tarnyboje. Ypatingai atkreipiant dėmesį informacijai apie sukauptą Homo patirtį socialinėse, ekonominėse, o taip pat politinėse veiklos sferose. Toliau buvo apibūdintas bendras psichologinis Homo portretas, kaip jau pilnai subrendusios asmenybės. Tarp pagrindinių bruožų buvo įvardinta sekantys: neeilinis protas, išvystyta intuicija, savivalda, savidisciplina, erudicija, beveik fenomenali atmintis į veidus, mokėjimas sutarti su įvairiais žmonėmis, atkaklumas tikslo siekime.

Kai buvo išklausytas pranešėjas, vienas iš klausiusių pastebėjo:

  • Taip, bet pas jį visiškai nėra patirties, didelės politikos sluoksniuose?
  • Tokį klausimą mes apgalvojome. Jis bus sprendžiamas paraleliai kylant Homo į valdžią, į aukščiausius postus.
  • Homo praeis antrą pašventimą ir mes jį pradėsi stumti į valdžią antrame etape. Pradžioje, pastatysime jį kokiu nors mero pavaduotoju. Tos pareigos atvers jam kelią į didžiąją politiką. Vėliau, Bergendorfo forume į jo personą pritrauksime dėmesį pasaulinės visuomenės.
  • Ar tokia iniciatyva suorganizuoti tą forumą būtent Sank-Peterburge, atsitiktinai ne iš jūsų kilo? – pasidomėjo vienas iš klausančių.
  • Matyt tam buvo valia iš aukščiau – po to generolas pratęsė: Taigi, po to stimuliuosime situaciją, paruošim dirvą, pasistengsime maksimaliai apriboti jį nuo Destruktorių. Tam teks metų porą, kaip minimumas. Po to pastatysime jį Pal, Palyčiaus pavaduotoju.
  • O tai kas?
  • Prezidento reikalų valdytojas.
  • Mūsų žmogus?
  • Kontroliuojamas. Mes jį nuo 93-trečių specialiai ten pasodinome, kad lengviau būtų išstumti mūsų kandidatą... Tai štai, kaip tik baigsis Prezidento kadencija. Bet Homo tam laikui bus aiškiai nepasiruošęs. Natūralu, kad Destruktoriai bus suinteresuoti savo marionetės palikimui antrai kadencijai. Ir mums, iš principo nepamaišys toks atokvėpis, kad galutinai sustiprėtų Homo. Vadinasi palaikysime dabartinį. Ir jeigu viskas praeis sklandžiai, tai mes po mažu, prastumsime Homo toliau. Manau po metų , po rinkimų, padarysime jį Pagrindinės kontrolės valdybos vadovu. Tegul šiek tiek prisirenka patirties Gynybos ministerijoje, tuo pačiu prisižiūrės iš vidaus, kokių reikia pertvarkymų toje sferoje. O mes tuo metu imsimės daugiau Destruktoriais. Jeigu mūsų taktiniai žingsniai bus sėkmingi, tai manau dar po vienerių metų pastatysime Homo Prezidento administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju. Reikia, kad jis prisirinktų patirties darbe su regionais, ypatingai vyriausybinio finansavimo srityje. Tai strateginis klausimas mūsų nuomone.
  • Taip, amžinas slaviškas klausimas – “Kur dingsta pinigai?”
  • Na o toliau, orientuosimės į politinę padėtį šalyje, kadangi tikėtina, jog dėl mūsų masyvių atakų Destruktoriams, tie gali imtis atsakingų žingsnių. Taip kad, jeigu situacija įkais stipriai, tai pastatysime Homo kaimyninės žinybos galva. O jai viskas praeis sklandžiai, kas vargu bus, padarysime jį iš karto Pirmojo pavaduotoju.
  • Ir ką, jūs planuojate, jo kandidatūrą pateikti sekančiuose rinkimuose? Juk tai nerealu, labai trumpas laikas, esant didžiojoje politikoje, tuo labiau, tokiai užšifruotai asmenybei, kaip jis.
  • Tam atvejui mes turime neordinarių sumanymų. Bent jau Destruktoriai to nelaukia iš mūsų. Bet leiskite tai palikti paslaptyje iki 2000 metų.
  • Homo tapimas prezidentu, tik viena iš mūsų plano dalių, įvesti šalyje tvarką ir visuomenės gyvenimo pagerinimą. Mes žinoma, išnaudosime visas savo vidines jėgas, kad jį įvykdyti, bet vis tik, lieka vienas didelis BET – tai patys žmonės. Slavams reikia duoti suprasti, kad tai ne koks nors Mesijus, kurio dėka viskas akimirksniu pasikeis į gerą, nieko dėl to jiems patiems nedarant. Reikia parodyti Homo būtent tokiu, koks jis yra iš tikro – žmogumi, sąžiningai dirbančiu savo vietoje, be to, pagal laikiną kontraktą. Reikia parodyti, kad žmonės patys turi pakeisti savo nuostatą gyvenimui, į save patį ir į savo galimybes. Prezidentas negali pakeisti visuomenės, jei to nepanorės patys žmonės. Pagrindinį pasirinkimą ir pagrindinį veiksmą savo sąmonėje neša kiekvienas žmogus pats.

1964 metų Šambalos pranešime dar sakoma, kad įvykiai, kurie įvyks 2004-2005 metais, privers susimastyti daugelį žmonių mūsų planetoje. Kas bus konkrečiai mes nežinome, bet iš mūsų pusės reikia padaryti viską kas įmanoma tam laikui.

  • Na su tuo klausimu kaip ir viskas aišku, bet yra dar viena problema, kas aiškėja iš to Šambalos pranešimo. Ten minima, kad tuo metu, slavų žemių teritorijoje bus ir pats Rigdenas Džiappo.
  • Šambalos valdovas?
  • Taip ir be to, Teisėjo kokybėje. Taigi, jei mums pasisektų jį surasti... Juk pagal senovės sakmę, žmonės esantys Šambalos Bodhisatvos gyvenimo kelyje gali pasiekti tikrą Laisvę, savo sielą dvasiškai išvystyti iki tokio lygio, kad galės išeiti iš reinkarnacijų rato. Ir jei tai gali paprasti Bodhisatvos, tai įsivaizduokite paties Rigdeno galimybes?...Tiesa, Rigdenas Džappo reiškia – Raudonasis Raitelis...”

(Virgio trigrašis: Na apie tai papasakosiu sekančiame straipsnyje, jei vėl neatsiras svarbesnių dalykų)

Pačio Homo pašventimas, nežiūrint į tokį pavadinimą, nebuvo kokiu tai ritualu ar kultu. Tai sudarė du etapus: ypatingai slaptų dokumentų, iš slaptos sąjungos archyvo savarankiškas Homo studijavimas. O antras etapas, kas ir pritraukė  daugelio dalyvių dėmesį, tai Homo “prisilietimas” prie “Čintomanijos” fragmento, kas yra pakankamai retas atvejis istorijoje.

Pats tas legendinis aparatas, dirbtinai sumodeliuotas, atrodo kaip tamsiai-rudo atspalvio kristalo fragmentas, gal greičiau net kaštono spalvos, (būtent dėl formos ir spalvos jį ir praminė “Čintomanijos akmeniu”). O prisilietimas prie jo, tik taip atrodė išoriškai. O iš tikro, tokio “prisilietimo” efektas, kokybiškai keičia žmogaus smegenų banginį darbą, ko dėka, tas žmogus įgauna galimybę jausti ir koreguoti masių energiją. Paprasčiau sakant, žmogus įgauna didelę valdžią, kaip atskiram individui, taip ir žmonių miniai. Senovinėse sakmėse sakoma, kad aparatas sustiprina tai, kas žmoguje dominuoja. Iki šiol, lieka paslaptis ne tik kristalo “sandara”, bet ir jo poveikis žmogui....”

Jei įsidėmėjote datas ir skaičius, einame toliau. Taigi, kas tas Homo? Pateiksiu vieno gerai žinomo žmogaus statistinius duomenis iš jo autobiografijos:

To žmogaus gimimo data 1952 metų spalio 7 dieną. Jo šeimoje buvo du vyresni broliai, kurie abudu mirė, vienas  po kito 1940-1942 metais. O jo senelis Spiridonas Ivanovičius, dirbo kažkada tai iki revoliucijos Sankt-Peterburge, Gorochovo gatvėje esančiame restorane “Astorija”, kur mėgdavo lankytis Grigorijus Rasputinas. O vėliau, tas senelis, buvo virėju Gorkose pamaskvėje, aptarnaujant Lenino šeimą, dar vėliau ir Stalino.

Pats, tas žmogus pasakoja apie save, kaip ir jo pirmoji mokytoja: “Iki šeštos klasės, buvau paprasta berniukas, mėgstantis pasitampyti kieme, išdykauti. O nuo šeštos klasės man pradėjo reikštis visai kitokie prioritetai, savi įsitvirtinimas sporte, siekimas kažko tai, atsirado kiti tikslai. Ir tai labai stipriai paveikė į mane. Jo mokytoja: “Šeštoje klasėje jis pastatė sau tikslą, kad gyvenime reikia kažko tai pasiekti. Pradėjo mokytis be trejetų ir kas jam lengvai davėsi...” Dabar pagalvokime, jei jis gimė 1952 metais, tai šeštoje klasėje jam buvo 12 metų ir tai jau buvo kaip tik 1964 metai. Tai kaip tik ir yra “Čintomanijos” poveikis, jis jau buvo juntamas.

Ir kaip jūs galvojate kas tas žmogus? Taip - Vladimiras, Vladimirovičius Putinas. Vladimiro Spiridonavičiaus Putino sūnus. Ir dar, kai kartą Rasputinas būdamas Astorijos restorane paprašė pakviesti vyrėją, kad jam padėkoti už skanų maistą ir paklausė kuo jis vardu, tai labai nustebo jo pavarde, jog jis Rasputinas, o tasai - Putinas. Dėl pavardžių, tai yra įvairių kalbų, net ir tokios, kat tai sutrumpinta Rasputino pavardė, kuri būdavo duodama nesantuokiniams palikuonims, kiti aiškina, jog Rasputinas tik pravardė ir kad tikra jo pavardė - Novih. Tačiau, visa tai tik kalbos ir ne esmė. O kad geriau suprasti, kas iš tikro buvo Rasputinas, rekomenduočiau peržiūrėti 2014 metų aštuonių serijų filmą, kuriame tarp kitko vaidina ir Ingeborga Dapkūnaitė,  jo pavadinimas "Grigorijus Rasputinas". Jis išsiskiria tuo, jog pateiktas scenarijus labai arti to, kas iš tikro buvo tas žmogus, Sokrovenikas iš Šambalos.

Taigi, einame toliau Putino biografija ir ką mes ten aptinkame, o gi tai, kad būtent 1994 metais jis tampa Sankt-Peterburgo miesto vyriausybės, sekretoriaus pavaduotoju. Galima vėl atsiminti, kas pateikta knygoje. O jau 1996 metais, (kaip tik po dviejų metelių, kaip ir buvo paminėta) su šeima pervažiuoja į Maskvą, kur jam pasiūlomas  Rusijos federacijos prezidento reikalų tvarkytojo postas. 1997 metais tampa Rusijos federacijos prezidento Administracijos vadovo pavaduotojas ir užima prezidento pagrindinės kontrolės valdybos viršininko postą. 1998 metais paskiriamas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos direktoriumi, tuo pat metu, Saugumo tarybos sekretorius. O nuo 2000 metų kovo mėnesio ir Rusijos prezidentas. Taigi, kas toks Homo, daugiau  klausimų nekyla.

Manau dabar žmonėms bus labiau suprantama, kodėl V. Putinas reikalauja, jog jo apsupties žmonės valdžioje, skaitytų ir domėtus filosofija, kodėl jis norėtų turėti savo meno kūrinių kolekcijoje bent vieną A. Novih paveikslą, kodėl jį taip traukia šventas Afono kalnas ir svarbiausia, kodėl atsiranda tokie filmai, kaip "Durak" arba "Grigorijus Rasputinas", kodėl juo pasitiki didžioji Rusijos žmonių dalis, nežiūrint į visus destruktorių bandymus apjuodinti jį, pateikti visiškai kitokią informacija, tiek už šalies ribų, tiek ir jos viduje. Ogi todėl, kad Sielos neapgausi, kad ir kaip nesistengtų destruktoriai, tačiau ši tauta niekada nebus iki galo jų suprasta, tai jiems nepasiekiama ir ačiu Dievui.

Na o dabar, atsimenant tuos visus įvardintus knygoje Homo charakterio ir asmenybės bruožus, atmetus visus prieš tai suformuotus kraugerio it teroristo šablonus, galima ramiai pažvelgti ką jis vis tik kalba ir svarbiausia, kaip jis tai daro. Ar iš tikro jis ta negailestinga Rusiška mešką, kuris siekia užgrobti pasaulį ir išgerti "nieko nekaltų amerikosų ir lanzbergizmo liokajų” kraują? Spręsti jums žinoma. Tačiau, tai rašau ne zombiams ir ne stručiams, o dar šiek tiek mastančiam žmogui.

Klausimai iš pres-konferencijos ir beje, V.Putinas, skirtingai nuo daugelio politikų, niekada nesinaudoja jokiais lapeliais ir niekada iš anksto nemodeliuoja savo atsakymų, kas leidžia manyti, jog jis sako tai, ką tuo metu galvoja, visa tai išsako išlikdamas ramus ir taktiškas. Turiu įspėti, kad tai šiek tiek senesnė konferencija, kol dar nebuvo išrinktas Ukrainos prezidentas, bet esmė visai ne tame, galima paimti bet kurį komentarą, norėjosi parodyti kaip jis vertina situacijas ir kaip kalba:

“Pone prezidente, kaip jūs vertinate įvykius Kijeve ir ar jūs pasiruošęs kalbėtis su dabartine jų valdžia ir kaip jūs ruošiatės su jais kontaktuoti? Kada ir kokiu pagrindu gali būti panaudota karinė jėga Ukrainoje ir ant tiek tai atitinka tarptautines sutartis?

Pirmiausia vertinimas, kas įvyko Kijeve. Vertinimas gali būti tik vienas - antikonstitucinis perversmas ir ginkluotas valdžios užgrobimas. Juk su tuo, niekas ir nesiginčija šiandiena. Kas su tuo ginčijasi? O man ir mano europietiškiems kolegoms, kurie negali į jį atsakyti ir su kuriais aš labai daug laiko svarsčiau vykstančiu įvykius Ukrainoje telefonu, kyla kitas klausimas. O klausimas toks, kam tai buvo padaryta? Atkreipkite dėmesį, juk buvęs prezidentas Janukovičius, tarpininkaujant Europos šalių, Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos trims užsienio reikalų ministrams, dalyvaujant mano atstovui, tada 21 dieną, tarp opozicijos ir valdžios pasirašė tą patį susitarimą, pagal kurį ir tai aš noriu pabrėžti, nevertinant, ar tai gerai ar blogai, sakau tai tik kaip faktą, Janukovičius savo valdžią praktiškai jau tada atidavė. Jis sutiko su viskuo, ko reikalavo opozicija. Sutiko su išankstiniais parlamento ir prezidento rinkimais, sutiko grįžti prie 2004 metų konstitucijos, ko ir reikalavo opozicija. Jis teigiamai sureagavo į mūsų prašymą ir vakarų šalių prašymą, pirmiausia nenaudoti jėgos, prieš savo opoziciją. Jis neatidavė nė vieno ne įstatyminio įsakymo, kad šaudytų nelaimingus demonstrantus. Dar daugiau, davė nurodymą išvesti visas milicijos pajėgas iš sostinės. Ir jie įvykdė tą įsakymą. Jis išvyko su reikalais į Charkovą ir kai tik jis tai padarė, vietoje to, kad atlaisvinti prieš tai užimtus administracinius pastatus, užėmė jo rezidenciją ir vyriausybės pastatą. Vietoje to, kad vykdyti tai, kas buvo susitarta. Noriu suprasti, kam tai padaryta? Juk iš esmės, jis ir taip atidavė visą savo valdžią. Ir pas jį, kaip aš jam ir sakiau, nebuvo jokių šansų būti perrinktam ir visi su tuo sutinka, visi užsienio kolegos, su kuriais kalbėjausi. Kam reikėjo užsiimti neįstatyminiais antikonstituciniais veiksmais, ir įtempti šalį į tokį chaosą, kuriame ji šiandiena yra?

Iki šiol Kijeve vaikšto su kaukėmis ir su ginklais rankose.

Ar jie tuo norėjo ką nors pažeminti, pademonstruoti savo jėgą? Bet pagal mane tai kvaila ir absoliučiai nereikalingi veiksmai. Ir man atrodo, kad tuo jie pasiekė atvirkščią rezultatą laukiamam.

Nes tokiais veiksmais tik įsiūbavo rytų ir pietryčių ukrainą.

Dabar dėl to, kodėl iš vis tokia situacija atsirado? Mano požiūriu, tokia revoliucinė situacija susiklostė jau seniai. Nuo pirmų Ukrainos nepriklausomybės dienų.

Paprastas Ukrainos pilietis, paprastas ukrainiečių mužikas, jis kentėjo ir prie Nikolajaus ir prie Kravčiuko ir prie Kučmos, ir prie Juščenkos ir prie to paties Janukovičiaus. Nieko į geresnę pusę, arba beveik nieko taip ir nepasikeitė. Korupcija pasiekė tokias ribas, kokių mums Rusijoje ir nesisapnavo niekada. Praturtėjimas, apsikrovimas turtais ir visuomenės išsisluoksniavimas.

Ir pas mus tokių problemų žinoma pakankamai. Ir pas mus jos turi labai aštrų charakterį. O Ukrainoje visa tai dar aštriau, dar blogiau. Visa tai, galima sakyti pakelta kūbu ir kvadratu. Suprantate, ten paprasčiausiai užribiniai dydžiai viso to.

Ir iš principo, žinoma liaudis norėjo permainų. Bet negalima skatinti neįstatymines permainas. Post-sovietinėje erdvėje, kur dar yra trapios politinės konstrukcijos, silpna ekonomika, reikia veikti išskirtinai tik konstituciniu keliu. Išėjimas už konstitucinio lauko ribų, visada bus kardinalia klaida.

Ir aš suprantu tuos žmones Maidane, nors ir nesveikinu patį tokį faktą, valdžios pakeitimą būtent tokiu būdu. Ir vis tik, aš suprantu tuos žmones Maidane, kurie iki šiol reikalauja ne kokio nors valdžios fasado remonto, pagražinimo, o reikalauja kardinalių permainų.

Kodėl jie reikalauja? Todėl, kad jie jau įprato, kad vienus žulikus, pakeičia kitais žulikais ir pašaliečiais.

Dar daugiau. Regionuose žmonės net nedalyvauja savo regioninės valdžios rinkime. Pas mus buvo irgi toks periodas, kada regioninius lyderius mes atvesdavome į valdžią, kai prezidentas juos siūlė, bet bent jau vietos taryba juos galėjo tvirtinti arba ne.

O ten, paprasčiausiai tiesioginis paskyrimas iš centro. Mes šiandiena priėjome jau prie rinkimų vietose, o ten tuo net iš vis nekvepia.

O vakariniai regionai pradėjo skirti gubernatoriais oligarchus, milijardierius. Žinoma, žmonės to nepriima. Žinoma, kad jie galvoja, jog nesąžiningos privatizacijos metodu, taip pat kaip ir pas mus daugelis galvoja... kad tokiu būdu žmonės praturtėjo, o dabar dar juos ir į valdžią atitempė.

Dnepropetrovske į valdžią, į gubernatorius taip atvedė poną Kolamoiskį. Bet juk tai paprasčiausiai unikalus niekšelis. Jis net sugebėjo mūsų oligarchą Abramovičių išdurti. Kaip sako inteligencijos sluoksniuose, “kinul”. Sudarė, ten kokį tai kontraktą, Abramovičius pervedė jam keletą milijardų dolerių, o tas sutarties nevykdė ir pasisavino pinigus. Nežinau kuo tai baigėsi, ar gavo Abramovičius savo pinigus atgal, nežinau, bet tai buvo reali situacija.

Ir štai tokį niekšą, šiandiena daro Dnepropetrovsko gubernatoriumi. Žinoma žmonės nepatenkinti. Buvo nepatenkinti, bet ir liks nepatenkinti. Jeigu tie, kurie vadina save legalia valdžia, veiks tokiu būdu.

Ir svarbiausia, reikia būtinai duoti žmonėms teisę, spręsti savo, savo šeimos likimą ir dalyvauti lygiateisiu pagrindu šalies valdyme. Tai aš noriu pabrėžti. Kur žmogus negyventų, bet kokiame regione, jis lygiateisiu pagrindu turi dalyvauti savo šalies likimo sprendime.

Ar yra šiandieninė valdžia legetyvi, klausia? Parlamentas iš dalies taip. Visi kiti – ne. O vykdantis pareigas prezidento - ne. Yra tik vienas legetyvus prezidentas, suprantama, kad pas jį  nėra jokios valdžios, bet juridiškai yra tik Janukovičius. Yra trys būdai, pagal Ukrainos įstatymus, kaip nušalinti prezidentą nuo valdžios: Mirtis, asmeninis pareiškimas atsisakant valdžios ir trečias – impičmendas. Tai viskas yra parašyta. Tai konstitucinė norma. Turi tame dalyvauti konstitucinis teismas, aukščiausiasis teismas, pati rada. Tai sudėtingas procesas. Tokios procedūros nebuvo. Iš juridinio taško, tai neginčytinas faktas. Gal ta dabartinė valdžia ir priėmė sprendimą išvaikyti konstitucinį teismą, kas iš vis neįsipaišo į jokius įstatyminius rėmus, nei pačios Ukrainos, nei tarptautinius. Ir ne tik kad išvaikė. Bet įsiklausykite į tą žodį: davė paliepimą generalinei prokuratūrai užvesti baudžiamą bylą, prieš konstitucinio teismo narius.

Tai čia kas? Tai laisva teisėsauga vadinasi? Kaip tai galima liepti užvesti baudžiamą bylą? Juk jei yra koks tai įstatymų pažeidimas, nusikalstama veikla, tai teisėsaugos organai patys mato ir patys turi reaguoti atitinkamai, bet ne liepti jiems tai padaryti. Bet duoti nurodymą iškelti baudžiamą bylą – tai nonsensas.

Dabar dėl karinių dalinių įvedimo ir panaudojimo. Nėra tokio būtinumo. Bet galimybė tokia yra. Galiu dar pridurti, kad mokymai pravedami visiškai nesiejami su įvykiais Ukrainoje. Tai iš anksto planuotas renginys, bet kuris nebuvo iš anksto skelbiamas.

Kas gali būti pretekstu ginkluotoms pajėgoms panaudoti? Tai žinoma, kraštutinė priemonė, be to, kas liečia legetivumą. Turime Janukovičiaus prašymą padėti apsaugoti Ukrainos liaudį. Ir ką mes dabar matome. O gi neonacistinių jėgų siautėjimą, nacionalistų, antisemitų. Gal būt matėte, per masines informacines priemones, kaip vieną gubernatorių ištempė žiemą į lauką surakintą grandinėmis, apipylė vandeniu ir po to rūsyje kankino.

Tai kas čia? Tai demokratija? Tai toks demokratijos pasireiškimas. Tiesa, ir paskirtas į tas pareigas ji buvo visai neseniai, nors jeigu ir imti domėn, kad visa valdžia ten yra korumpuota, tai jis per tokį laiką ir pavogti nieko nespėjo. O kai užėmė regionų partijos pastatą, ar žinote kas ten įvyko?

Juk ten nieko jau nebuvo iš partijų atstovų, išėjo du, trys darbuotojai, techninis personalas. Vienas inžinierius išėjo ir pasakė puolantiems. Vyriokai, praleiskit moteris. Aš inžinierius ir politikai neturiu jokio intereso ir nesusijęs. Jį tuojau pat minios akivaizdoje nušovė. Antą tokį pat žmogų iš techninio personalo, įvarė į rūsį ir užmėtė molotovo kokteilių buteliais, sudegino gyvai. Tai irgi demokratijos pasireiškimas?

Ir štai kada mes tai matome, mes tada suprantame, kas jaudina Ukrainos piliečius ir rusus ir ukrainiečius, bendrai. Kas juos jaudina? Juos kaip tik ir jaudina tokie štai veiksmai. Ir jei tokie žmonės paprašys juos apginti, tuo labiau, kad legetyvuas prezidento prašymą mes ir taip turime, tai pasiliekame sau teisę išnaudoti visus būdus tų piliečių gynimui. Ir manome, kad tai būtų pakankamai legetyvu.

Bet tai, pabrėžiu, tik kraštutinė priemonė. Ir dar daugiau, aš noriu jums štai ką pasakyti. Mes skaitėme, skaitome ir visada skaitysime, kad Ukraina ne tik mūsų artimiausias kaimynas, o iš tikro broliška tauta, respublika. O mūsų karinės pajėgos, tai draugai su jų karinėmis pajėgomis. Daugelis iš jų pažįsta vienas kitą asmeniškai. Ir aš įsitikinęs, kad Ukrainos karininkas ir rusų karininkas bus ne skirtingose barikadų pusėse, o vienoje. Tai ir vyksta Kryme. Ten beveik nėra šūvių. Todėl karinių pajėgų panaudojimui nebuvo reikmės Kryme. Ten tik sustiprinome savo karinių objektų apsaugą, nes pastoviai gaudavome grasinimus ir mes matėme, kad į Krymą artėjo nacionalistinių organizacijų būriai.

Išeinat iš to, galvoju, kad ir rytų Ukrainoje nereiks ko nors panašaus daryti.

Žinoma, ką dabar pasakysiu, tai ne mano kompetencija ir mes nesiruošiame kištis. Bet mes manome, visiems Ukrainos piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur jie begyventų, turi būti suteiktos vienodos teisės, dalyvauti šalies gyvenime, ateities sprendime. Aš vietoje tų, kas save laiko legetyvia valdžia, paskubėčiau su atitinkamomis procedūromis....”

Na ir taip toliau. Neversiu aš pilnai Putino kalbų, jas visas kiekvienas ir pats gali pasiklausyti, jei tik bus noro žinoma ir be emocijų pirmiausia, nusiraminus, pasistengti vis dėl to išgirsti tai, ką tas žmogus sako. Tik norėjau pabrėžti svarbiausia, kad iš tos  taip vadinamos "juodos" pusės, vietiniams trumparegiams sumaišius spalvas, niekada negirdimas joks grasinimas, ar kažkas panašaus, kaip mums bando nupiešti, tie kišeniniai politologai, nes už tai jiems mokama, tokia "šalies politika". Taip, kartais priversti priminti įvairius galimus variantus ir tai tėra tik kaip kraštutinę priemonę, kurios ir niekada gal neprireiks, juk jie priversti ir kažkaip tai gintis tokioje agresyvioje jiems politinėje oponentų erdvėje, bet agresijos tai tikrai jokios iš jų pačių nėra ir vargu ar bus. Tėra tik sustiprintai vedama eskalacijos propaganda mūsų tarpe, kaip sakoma į vienus vartus.

Mes turime išmokti pagaliau kritiškai žiūrėti į tas nuomones, kurios mums yra šiandiena peršamos per masines informacines priemones. Turime daugiau patys ieškoti informacijos ir tada daug kas tampa labiau suprantama, tampa aišku ir stojasi į savo vietas. Tada nukrenta visos kaukės nuo vietinių politinių aktorių. Reikia išmesti iš galvos tą masinių informacijos priemonių karą ir pabandyti suprasti, kas už viso to stovi. Suprantu, kad vėl iškyla to tingumo problema, juk patogiau praryti pateiktą jau "sukramtytą" už jus informacinį masalą, kad ir nelabai gerai kvepiantį, arba įkišti galvą į smėlį ir sakyti, kad manęs tai nedomina ir neliečia...

Dabar kas liečia pigią degtinę ir oligarchus. Žinoma, kad jų ten dar pakankamai ir jie turi nemažą jėgą. Todėl, reformos nevyksta taip sparčiai kaip norisi. Ir visada atsiras nepatenkintų, nes Destruktoriams nebeleidžiama atvirai vogti ir laisvai šlaistytis šalies resursais. Tačiau, palyginus kokią valstybę Putinas perėmė iš Jelcino, po "demokratinio" jo valdymo ir kokia ji yra dabar, tai skirtumas, kaip diena ir naktis. Vietoje netvarkos, korupcijos ir chaoso, (verta šioje vietoje atsiminti ir Aleno Daleso kalbą, bei keliamus tikslus) stabilumas ir augimas, tame tarpe ir paprastų žmonių algų, pensijų didėjimas. Amerikos valdžiai, turiu omenyje Destruktorių valdžią, ne liaudį, žinoma tai vargu ar gali patikti, kai išnyko tūkstančiai jų patarėjų prileistų Jelcino visose šalies srityse, kurie nuoširdžiai "patarinėjo" taip gerai, kad kas metai situacija tik blogėjo ir vedė Rusiją prie galutinio kracho. Ir še tau, kaip griaustinis iš giedro dangaus, koks tai Putinas atsirado. Žinomas, jis jiems tapo priešas numeris vienas, taip pat, kaip ir mūsiškiams, apgailėtinoms marionetėms, kurie net nesusimastydami stengiasi įtikti savo šeimininkams ir tuo pačiu, tik dar daugiau eskaluoja situaciją. Pakanka atsiminti mūsų prezidentės išsireiškimą, jog Putinas yra teroristas ir fašistas, palyginamas su Hitleriu. Argi tai normalu kalbėti  civilizuota šalimi save laikančios šalies prezidentui, vien tik iš prezidentinės etikos sumetimų?

Na o kad būtų kiek vaizdžiau, kaip Putinas tvarkosi su valstybės tarnautojais, šalies viduje, siūlau pažiūrėti keletą filmukų, kaip sakoma gyvas vaizdas geriau pasako už bet kokias kalbas, tuo labiau neargumentuotas.

 

Tai ar verta susimąstyti mums šioje vietoje? Manau tikrai verta, kol ne per vėlu, kol mes tai dar galim daryti. Taip, tam žmogui sunku vienam kovoti ne tik prieš išorinių priešų jūrą, bet dar ir prieš vidinių Destruktorių armiją savo šalies viduje, kuriai irgi reikia skirti dalį laiko. Man net sunku įsivaizduoti tokius krūvius, kokie jam tenka ir kas svarbiausia, jog jis niekada neatsisako atsakyti į bet kokį pateiktą klausimą, kad ir patį nepatogiausia, pastoviai organizuoja atviras pres-konferencijas, nesislepia ir nesistengia išsisukti, ne taip kaip "kai kurie" vietiniai politikai, kurie "niekada neklysta". Net ir priešingos pusės politikai, bei žurnalistai pripažįsta, jog tai neeilinis žmogus, gerbia jį ir ne tik iš baimės, bet ir už jo žmogiškas savybes, padorumą ir sąžiningumą. Ir visa tai randa atgarsį ir tarp visų dar mastančių žurnalistų, kitų paprastų žmonių, liaudies.

Iš tikro, nėra jokios piktos meškos ir niekas mus nesiruošia suėsti, kaip nebūtų gaila vietinėms marionetėms, bei sisteminei žiniasklaidai, kurie dėl savo saldaus kąsnio padarys viską, kad tą vargšą paprastą žmogų paversti bijančiu ir tuo pačiu priklausančiu paklusniu jų vergu. Netgi panaudoja materialias priemones, tiems kurie praregi ir bando kalbėti kitaip, atleidžia iš tarnybos, tiesiogiai grasina, kelia baudžiamas bylas, nekalbant jau apie viešą paniekinimą ir žmogiškų teisų pažeidimą. Ir tai šiandiena pas mus drįsta vadinti "demokratija". Tačiau, kaip ir visada sakiau – rinktis jums gerbiamieji, to niekas nepadarys už jus, tik jūs už tai atsakysite, ką pasirinksite. Štai čia manau ir turi padėti jūsų vidinis balsas, intuicija, jei pas jus dar iš vis juntama tai, jei to neužgožė materialūs poreikiai ir interesai, kuriuos kiekvienas bijo prarasti. Duokit tam švaros spindulėliui nors šiek tiek prasimušti ir jis jums nušluos visą mėšlą, kurį kabina jums ant ausų vietiniai Destruktoriai.

Pasaulis dabar išgyvena grandiozinį virsmą. Vyksta didžiulis konfliktas tarp Rytų ir Vakarų, į kurį, kaip ir visada, įtraukta ir Lietuva. Situacija labai panaši į tą, kuri buvo prieš Antrąjį Pasaulinį karą. Nuo to, kaip mes suprantame vykstančius procesus ir jų priežastingumą, priklauso ir mūsų tolimesnis elgesys. O dabartinis mūsų elgesys sąlygoja sąlygas, kuriose atsidursime po to, kai tas pasaulinis konfliktas išsispręs.

Šiandiena nėra vidurio, tu vienoje arba kitoje pusėje, abuojumas irgi yra pasirinkimas ir palaikymas atitinkamos pusės. Tačiau, tai palies kiekvieną, nepriklausomai nuo to nori jis to, patinka jam, supranta tai ar ne. Tuo aš neabejoju mielieji. Mes patys turime pradėti nuo savęs, mes ir esame pasikeitimų pradžia....

Apsimetinėdamas žmogus pamiršta, kad galiausiai kaukė suauga su oda ir tampa veidu. Išimčių nebūna, nors iš pradžių kaukė gali atrodyti svetima ir laikina. Vienas apsimeta silpnu ir tampa silpnu. Kitas apsimeta ciniku ir tampa ciniku. Niekas nestingdo sielos taip greitai, kaip melas.
Vanduo įgauna indo formą, kuriame jis yra. O jei vanduo sušąla – indas sutrupa, ir – štai ji, nauja mūsų forma!
Reikia būti labai atsargiems su laikinais dalykais. Jie labai greitai gali tapti ir pastoviais.

Išsiliekite, išleiskite tą vandenį, savo tą nesutramdomą drakoną iš vidaus, jai taip bus jums lengviau, jei jis dar spaudžia, jei ta puikybė negali nurimti nepasireiškus, gal bent taip pradėsit ką nors keisti savyje, ko ir nuoširdžiai linkiu visiems, nepriklausomai nuo to, ką jie dabar galvoja, ar iš vis negalvoja nieko...

Taikos ir ramybės Sieloms jūsų.

 

 

Peržiūrų: 3645 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 3.7/7
Viso komentarų: 551 2 3 4 5 6 »
1 amigo   (11.01.2015 13:23)
Ar gali būti rašteliai sufalsifikuoti?Kokiam ordinui priklauso Homo?Kaistos sąsajos su Leninu ir Stalinu.

0  
2 virgis   (11.01.2015 14:04)
O kaip tu galvoji, koks ordinas palaiko ryšį su Šambala, šviesos ar tamsos? Ir jokių sąsajų nei su Leninu, nei su Stalinu žmogau nėra, apart to, kad visi norėjo skaniai pavalgyti, o Spiridonas buvo vienas geriausių virėjų tais laikais, štai ir visos sąsajos. Nors ne tame esmė, ne rašteliuose, o žmoguje, viskas matosi ir be raštelių, kai atsimerki...

+1   Спам
3 virku   (11.01.2015 15:57)
Ačiū, labai įdomu, bet destruktorių poveikis piliečių sąmonei yra milžiniškas. Žmonės keičiasi tiesiog akyse, darosi agresyvūs, nebeatpažįstu daugelio savo senų pažįstamų, kurie anksčiau buvo ramūs, taikūs beveik nesidomėdavo politika, dabar agresyviai gina savo nuomonę, kad Putinas blogis, o rusai teroristai, kurie užpuolė Ukrainą ir žudo ten žmones. Todėl diskusija tampa neįmanoma. Manau, kad žala mūsų šalies piliečių sąmonei jau yra padaryta milžiniška ir sunkiai atitaisoma. Susidaro įspūdis, kad tokių žmonių sielos jau nebesuvaldo ištrūkusio gyvuliško prado. Tiesiog nebeįmanoma rasti argumentų, kurie priverstų tuos žmones nurimti ir susimąstyti.

4 amigo   (11.01.2015 16:45)
Virgi,kaip manote kodėl atėjus Homo į valdžią iki šiol neišneštas iš Mauzoliejaus LENINAS?

5 amigo   (11.01.2015 19:16)
Be Tiesos niekur mes nenueisime.Nepasiduosiu jokio plauko destruktoriams.Mano tikslas atrasti esmę.Matau savo Siela,kad Putinas sako ne visą Tiesą.Matau,kad JAV valdytojai elgiasi šlykščiai,matau ,kad Vatikano destrukciją ir dar daug ką matau.Man visiškai nesvarbu kokio raugo destuktorius.Mano tikslas jį įdentifikuoti ir parodyti pirštu.Noriu tik Tiesos.

0  
6 virgis   (11.01.2015 21:11)
Žmonėmis visada lengviau valdyti, kada nupaišai jiems išorinį priešą. Būtent todėl per informacines priemones žmonės pastoviai maitinami provokacine informacija. Pripildo soskę nuodingu pienu ir žmogus per Protą tai sugeria, tą informacinį klasterį paverčiant gyvu savo dėmesio gyvybine jėga. Gyvenimas - tik informacinis apsikeitimas, kur Protas maitinasi informacija iš supančios aplinkos, suteikiant dėmesį vienokiai, ar kitokiai informacijai. Tokiu  būdu žmonės ir pradeda nekęsti vienas kito. Nes suteikė dėmesį skirtingai informacijai iš išorės. Bet  juk iš esmės - vieni ir kiti visiškai normalūs žmonės.
Na o toliau nekenčiantys sutinka kitus tokius pat nekenčiančius ir jie mokosi kariauti, važiuoja į karą ir kaip taisyklė tampa arba lavonais arba žmogžudžiais. Bet ne didvyriais, juk argi gali būti didvyriai brolžudiškame kare?
Tai kas kaltas? O visa bėda, kad be trečios pusės, iš išorės, piešiančios priešus, dar yra ir ketvirta pusė.
Kad ir pašalinsit vienus politikus kitais pakeisit, nuo to niekas nepasikeis, nes pagrindinis priešas sėdi kiekviename iš mūsų - Tai mūsų Protas gerbiamieji. Tik kai pats nugalėsi savo vidinį priešą, tik tada pradės keistis pasaulis ir ne anksčiau, kad ir  kokias kaukes sau dėsiesi - tai neišgelbės žmogau. Žmonės vedami nematomu jiems priešu. Ir apsijungs jie tokie, kad išgyventi, ar suės vienas kitą kad išgyventi? Štai kame esmė žmogau. Aišku tik viena, artėja žmonijos apsinaujinimas..

7 amigo   (11.01.2015 21:34)
Jei LENINAS buvo VEŽA iš Šambalos,tai aš nusivylęs ,jei iš Šambalos ateina tokie.Negi ir Putinas toks?Vėl bėgs kraujo upės tuščiai?Ar išsprendė Rusija DVASINĮ klausimą?Ar ten yra HARMONIJOS?
Ten kur liejasi kraujas nekiškite Dievo.

0  
8 virgis   (11.01.2015 22:30)
Veža - tai Sokroveniko mokinys, paprastas žmogus gavęs žinias. Ir "jokie" neateina iš Šambalos, apart Bodhisatvų. O jau ką jis su jomis padarys su tomis žiniomis, kaip supras ir kaip, jas pritaikys, priklauso nuo jo tuometinio matymo, per savo prizmę ir nuo aplinkybių. Todėl, vertinimas pasaulio tik dviem spalvomis, tik juoda ir balta, arba jei tu ne su mumis tai tu prieš mus, grynai nuo materialaus proto žmogau.
Kaip matau, taip ir nesugebi dar vis perlipti per šablonus, kadaise užlipdytus ir užtai  tik matai, tai ką nori matyti, o tiksliau, ko nori tavo materialus protas, Kad ir sakai, jog žiūri per "Siela". Bet per siela niekas nežiūri, ji neturi akių, tai galima tik jausti, nes jausmai, intuicijai yra žymiai aukštesnis sąmoningumo lygis, nei paprasta logika bei protas. tačiau tai neateina nepridėjus darbo, kad ir dar šimtus knygų čia perskaitytum. Juk koks buvai, toks ir likai, kaip viską teisei, per savo matymo prizmę, taip ir toliau darai. Kas pasikeitė? Suprantu kad sunku, suprantu kad protas dažnai išduria, bet kito kelio nėra, arba tu jį, arba jis tave. Palikit pagaliau tuos norus, kad kažkas turi kažką jums atlikti, niekas nenueis jūsų kelio ir pasirinkimo neatlik, nei Putinas, nei Rygdenas, nei dar kas nors, laikas pradėti pačiam kažką daryti.
Harmonija pirmiausia turi sukurti savo viduje, sunkiai kas diena dirbant su savimi, kontroliuojant savo emocijas, mintis ir žodžius. Nereikia jos laukti iš išorės, iš ten ji niekada neateis, kaip ir dvasingumas. Jokia Rusija ar Lietuva tau jos nesukurs žmogau, tik tu pats pridedant pastangas ir niekaip kitaip. Vat štai tada gal ir išgirsi, pajusi sielos spindulėlį. Ir kai tokių pajutusių bus daugiau, atsiras harmonija ir šalyje, o gal ir visoje planetoje. Taip kad ir sakiau - pagrindinis priešas esi pats sau, velnias, kaip ir Dievas, Dvasingumas, sėdi tavo viduje, tu dualus. Tik tu sprendi kam suteikti dėmesį ir kokias energijas su tuo sustiprinus paleisti į erdvę. Todėl, nei Dievo, nei velnio tau ir neįmanoma įkišti, kad ir kaip to kas norėtų, nes abu ir taip ten yra. Tave galima apgauti, suvilioti pasiūlomis, bet pasirinkimą visada atlieki tu ir už tai atsakysi, nepriklausomai ar su tuo sutinki ar ne, supranti ar ne. Ten kur liejasi kraujas, ten žmonės patys atliko savo pasirinkimą materialaus proto pusėn, tai patys jie save ir baudžia, ne Dievas, ar dar kas nors, o patys žmonės, kurie kaip tik ir užslopino Dievą savyje, kurie jo nebegirdi. Todėl kišti Dievo, kaip ir atskirti nuo jo niekas negali, apart paties. Tam ir gyveni čia, kad išmoktum daryti teisingą pasirinkimą, nežiūrint į nieką. Gali apgauti kitus, tačiau savęs niekada neapgausi, kad ir kokią kaukę demonstruosi išorėje ir tai beprasmiška, niekam nereikalinga.
Viskas paprasta, ką pasėsi savo dėmesiu, tą ir pjausi, ką pasės dauguma, tą ir gaus- harmoniją ar chaosą, aukso amžių ar išnykimą. Gali tikėti ar netikėti, čia tavo asmeninis reikalas ir pasirinkimas, bet dėsniai veikia visus, nepriklausomai nuo tikėjimo. Pasėtos mintys visada grįžta pas savo šeimininką pasimaitinti, kaip ir situacijos, neišmoksi dabar, kitą kart bus tik dar sunkiau, dar nemaloniau... Šansas tau buvo duotas.
Todėl, neskubėk ko nors kaltinti ir teisti, tų tokių "teisėjų" ir be tavęs pakankamai, geriau nusiramink, giliai įkvėpk oro ir iškvėpdamas atsipalaiduak nors trumpam, pamatysi kaip pasaulis nušvis visiškai kitaip ir nebebus toks juodas. Nebus ką nors jums kišantis kas nors ar nervinantis, juk visada turi pasirinkimą skaityti ar neskaityti, priimti ar atmesti tyliai, ar išreiškiant nepasitenkinimą, negatyvą ir tuo tik dar daugiau apsunkinant save, ar to jums reikia? Geriau paleisti šviesos bangą nei negatyvias emocijas, juk žinau, kad ir tavo siela nori laisvės, nori spinduliuoti gėrį kaip ir visos kitos, tai ar verta jai to neleisti, pakeičiant tai negatyvumu, einančiu tikrai ne Dievo. Kad ir pralaimėjai šiandiena kovą, bet karas dar nepralaimėtas, nenusimink, kol gyvas dar, tol gali tapti Žmogumi, tapti tuo kuris pasirinks tarnystę Dievo pasauliui. Tebūnie taip, kaip tu pasirinksi...

9 amigo   (12.01.2015 12:07)
Virgi,jokios kovos aš nepralaimėjau.Aš esu linkęs matyti visą spektrą ir klausyti visų bangų diapazone.Aš tikrai nesu avis,kuri staigiai metasi ten kur piemuo varo.Man visiškai nesvarbu kokią legendą sukūrė KGB.Ką moka,tą moka jie.Ir Gorbačiovo(žmogus su žyme ant kaktos) atėjimą jie išpranašavo.Kodėl jie taip daro?Todėl ,kad rusų tautai patinka legendos ir pranašystės.

10 Violeta   (12.01.2015 12:22)
labai idomus laiškas Dekoju..
.
https://www.youtube.com/watch?v=C_QrjzJiNw8
Svetlana Rassušina /atkreipkite dėmesį į jos pavardę/ iš Prūsijos.
2005. baladžio men Indijoje ,Džaganat Puri švetykloje ji gavo pranašystę iš šventyklos sergetojo sadchu.Prūsija -tai mūsų protevių šventyklų lopšys....Sadchu sake,kad tokios šventos teritorijos išlaiko tuks.metų šventumą sakralumą Aukso amžiaus spindulys linija praeina per Prūsiją.dalį Lenkijos,Baltarusijos,,per centrinę Ukrainą iki Indijos.

1-10 11-20 21-30 31-40 41-50 51-52
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Sausis 2015  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031
Statistika

Tinkle viso: 4
Svečių: 4
Vartotojų: 0