Penktadienis, 29.03.2024, 04:15
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2013 » Gegužis » 7 » Socialinės sistemos
19:56
Socialinės sistemos

Kad pastatyti prašviesėjusį pasaulį, jam reikalinga   palaikanti sielas infrastruktūrą, Aš prigimties tyrinėjime, o po to padedančią išreikšti vienas kito vidinį grožį ir harmoniją.

Žemiau mes apibrėžiame keletą naujos socialinės struktūros aspektų ir šalia apžvelgiame tai, ką dera išlaisvinti tam, kad nauja struktūra galėtų įleisti šaknis.

Jau pastebėjote, kad pradžioje mes apžvelgiame tai, kas išeina iš pusiausvyros ribų, o po to siūlome galimus sprendimus. Tai darome todėl, kad svarbu fokusuotis į visus vyksmo aspektus, neprislopinant negatyvo, bet ir neužsiciklinant ties juo. Visos problemos ir jų sprendimai yra žmogiškoje sąmonėje ir būtent tai vaidina svarbiausią vaidmenį.

Visuomenės, su vartotojo ideologija, pabaiga.

Jūsų dabartinė bendruomenė – gilaus ir intensyvaus nepakankamumo, nebuvimo vidinio suvokimo rezultatas. Iš esmės, tikėjimas į nepakankamumą/nebuvimą, negausą surištas su kritimu žemyn. Pirmapardžiu sielų sprendimu įeiti į žemutinius pasaulius ir užmiršti savo Dievišką prigimtį.

Kadangi ego pateko į žemutinių tankių spąstus, jo sąmonė pradėjo save asocijuoti tik su materialia forma. Materialumas tapo visų laikų dominuojančia religija. Tikėjimas į tai – kad jūs tik kūnas/protas/asmenybė, priverčia priimti pasaulį, kaip kažką tai išorinio, atitrauktą nuo jūsų ir gandinantį. Niutono fizika, piešiant Visatą, kaip atsitiktinumų, tikimybių ir svetimumo prieplauką, tik paaštrina panašius suvokimus.

Jei jūs tikite, kad Kūrėjas jumis nesirūpina, arba kad jūs esate nereikšmingas Visatos dalykų schemoje, tada žinoma, jūs darysite viską, kas įmanoma, kad įveikti gilų neadekvatų jausmą.

Pirmiausia, nuo ko jūs pradedate – fizinis kūnas. Kūnas atrodo su defektais, iš išorinių aplinkybių pusės lengvai pažeidžiamas – nuo šalčio ar karščio iki kitų svetimkūnių užpuolimo. Žinoma, rūsčios aplinkos atveju, kūną reikėtų sušildyti ir patenkinti prasimaitinimo poreikius. Bet giluminis neadekvatumo jausmas, atsirandantis pas ego, nuves rūpinimosi kūnu koncepciją toli už sveikos prasmės ribų.

Kūno sutramdyme ir grožio palaikyme, nėra nieko blogo. Problema atsiranda tada, kai su tuo surišamas pilnas savęs vertinimas.

Vartotojiškumas – ekonomikos forma, besiremianti sielos priklausomybe nuo pagerinimo ar fizinio kūno pasikeitimo tikslu, įveikti giluminį neadekvatumo jausmą. Visada reikia daugiau, daugiau ir daugiau. Ne tik daugiau, bet vis geriau ir geriau. Vartotojiškos prekės pastoviai vis gerinamos. Nors kokiu tai laipsniu, tai yra naudinga, produkcijos gaminimo kompanijos gan ženkliai peržengia produkcijos gerinimo rėmus. Gerai dirbanti ir vykdanti savo funkcijas įranga, dėl kažkokių tai priežasčių, pastoviai atstumiama, kažko tai naujo sukūrimui, patenkinant pačias paskutines tendencijas, ar dabar esančius madoje poreikius.

Naudingai funkcijai tarnaujantys, rūbai ir juvelyriniai papuošalai, staiga pasensta ir madoje vis atsiranda naujos linijos (dėka priimto kažkieno tai abejotino sprendimo ir masinių informacijos priemonių).

Iš tikro, vienintelė tuštuma – tuštuma kurią jūs patys sukuriate savo sąmonėje, tikint nepakankamumu ir nebuvimu. Kai leidžiate išeiti tikėjimui, jog laimi tas, pas ką daugiau žaisliukų ir suvokiate savo vidinį klestėjimą, pilnumą ir išbaigtumą, pas jus daugiau nebebus noro daugybę laiko praleisti pirkiniams, stambiuose prekybos centruose.

Leiskite pasikartoti: Jūs jau gražūs, pilni ir užbaigti. Nei rūbai, nei juvelyriniai dirbiniai, ar kvepalai, nei kosmetika, nei plaukų spalva, nei krūtinės padidinimas, nei chirurginės operacijos pilvo patempimui nepakeis to, kas jūs esate fundamentaliame lygyje. Jeigu jūs norite puoselėti savo kūną, nuostabu, bet nepaverskite tai į religiją.

Eikite į savo vidų ir Šviesa apšvieskite mažyti savo aš, vis dar tikintį, kad jis nepakankamai gražus ir geras. Kalbėkite su ta savęs dalimi, kuri galvoja, kad tablečių vartojimas padarys ją geresne, arba brangios darbo įrangos pirkimas padarys jus konkurencingesnius, arba priklausomybė kokiam nors sportiniam klubui padarys jus madingu.

Jus čia ne tam, kad daryti įspūdį žmonėms, arba kitus priversti mylėti jus. Kai tik atversite ego aspektą, besiekiantį kitų žmonių iš šalies pritarimo ir pradėsite gerbti savo natūralius ritmus, jūs paliksite daugiavartotojišką karuselę. Pati paskutinė ir prašmatniausia pop kultūros ikona jums daugiau nebeturės jokios reikšmės. Jūs nustosite leisti pinigus, kurių pas jus ir taip daug nėra, nereikalingiems daiktams. Taip pat, nulipsite ir nuo skolų karuselės, tuo pačiu padedant senai sistemai grįžti į dulkes, kurioms ji ir priklauso. 

Konkretūs žingsniai vartojimo sumažinimui

Svarbiausia, ką jums reikia padaryti – apsirūpinti tuo, kas iš tikro reikalinga, nepaisant ego norų. Mes nerekomenduojame paprasčiausiai "pasiusti ego kuo toliau...” arba padaryti ego paklusniu jėga. Prislėgtas jausmas tik dar labiau kurstys konfliktą jūsų Aš viduje. Pradėkite nuo analizės to, kiek efektingai jūs galite veikti kasdieniniame gyvenime.

Pradėkite nuo paprastų darbų: išjunkite nereikalingą šviesą, pastatykite energiją taupančius ilgintuvus, važinėkite lėčiau ir greitėkite švelniau, naudokitės plastikiniais, o dar geriau stikliniais buteliais ir taupykite vandenį. Pirkite tiek daiktų, kiek galite, komisinėse parduotuvėse, ypatingai rūbus. Pirkite energetiniai efektyvesnius prietaisus.

Atjunkite televizorių. Pirkite internetu, nes taip pigiau. Eikite į ūkininkų turgus, patys auginkite produktus. Maistą ruoškite patys, arba palaikykite vietinius restoranus, kurie perka vietinę produkciją. Perkant naudokitės debetinėmis kortelėmis, vietoje kreditinių. Mokykitės mažinti išlaidų minimumą.

O svarbiausia: išmintingai praleiskite nuo darbo laisvą laiką. Atsiduokite daugiau savo dvasiniam augimui. Klausykitės gražios įkvepiančios muzikos. Pasivaikščiokite gamtoje. Neužsiimkite begaline veikla tik dėl to, kad jums liūdna. Nuraminkite savo protą. Savo vaikus mokykite skirtumo, tarp "noriu” ir "reikia”. Dar žmogui reikia ir palaikančios jį žmonių aplinkos.

Medicinos sistema

Netgi patys tvirčiausi kietakakčiai besilaikantys tradicijų, gynėjai to, kad "viskas vyksta normaliai, įprastai”, pripažįsta, jog daugelyje aukšto išsivystymo šalių medicina blogėja. Iš esmės, tokiu atžvilgiu, viskas tampa vis blogiau ir blogiau. Ar pas jus privati medicina, orientuota į pelną, ar vyriausybės subsidijuojama medicina, problemos yra vienos ir tos pačios.

Pradėkime nuo vaistų. Daugelis vaistų skirti pasekmių simptomų, o ne priežasčių gydymui. Tai dėl to, kad dažnai labai sunku suprasti ir pašalinti ligos priežastis, ypatingai kai liga yra chroniška, genetiška ir medicinos bendrijos neteisingai suprantama. Tik nedaugelis gydytojų-aloopatų  ir farmacininkų kompanijų supranta cholistinį (vientisą) elementą ir tą faktą, kad pas jus yra daugybė būtybės lygių, kuriuos derėtų išlyginti ir integruoti. Iš esmės, farmacinės kompanijos egzistuoja tik tam kad pripildyti jų savininkų ar investuotojų kišenes. Didžiąja dalimi, jos netarnauja jūsų sveikatai ir interesams. Jie darosi pinigus tada, kai jūs sergate, o ne kada esate sveiki. Sveika visuomenė nepirks vaistų, kad jausti save dar geriau.

Praktiškai jūs nesurasite parduotuvės, kad nebūtų matoma reklama, apie pačias paskutines tablečių rūšis, ar medicinos prietaisus. Mes pastebėjome, kad dalyje medikamentų reklamos, išvardijama vaistų naudojimo pašaliniai efektai ir ta dalis yra žymiai didesnė, nei dalis, kuri giria medikamento teigiamas vertybes. Tas pats daroma ir per TV, vaistų "gynėjai”, šneka taip greitai, kad paprastas klausytojas nelabai spėja įsigilinti į kiekvieną svarbų žodį, apibūdinantį pašalines pasekmes. Iš esmės, jie bando nuslėpti tai, kad vaistas gali sukelti rimtų problemų, pas juos vartojančius žmones.

Taip pat, mes pastebime, kad vis dažniau ir dažniau žmonių miršta, nuo taip vadinamų šalutinių negatyvių vaistų efektų, paūmėjimų, dėl vaistų (nesuderinimas su kitais vaistai), netinkamas dozavimas (klaidos išrašant vaistus) it tt., nei nuo ligų, sindromų, negalių, kuriuos tie vaistai turi gydyti, susilpninti, slopinti.

Mes nesakome kad farmaciniai vaistai nereikalingi; mes sakome, kad 90% medikamentų nereikalingi ir netgi pavojingi jūsų fiziniai sveikatai.

Mes pastebime, kad vaikams duoda antidesperantus paprasčiausiai tik tam, jog jie pavargsta nuo pamokų ir negali susikoncentruoti dar vienai pamokai. Šiandiena gimsta vaikai – labai aukšto išsivystymo lygio. Įeinant į šį pasaulį, jie yra veikiami stimulų škvalo, kurie bando juos priversi užmiršti, kas jie yra iš tikro ir taptų paklusniais vartotojais.

Mes suvokiame, kad tai skamba gan griežtokai ir kaltinamai, bet svarbu nenuvertinti negatyvaus programavimo, gaunamo sielų, įeinant joms į Žemišką planą. Jos netik paveldi protėvių genetiką (daugelis iš kurių pilnumoje užgrobti ribotais tikėjimais), bet ir pasigauna tėvų, gydytojų, auklėtojų, šeimos narių, šventikų ir visų tų, kas įeina į jų gyvenimą nuo ankstyvos vaikystės, minties formas. Prie to dar pridėkite pastovias TV ir masinių informacinių priemonių atakas. Tai ar verta stebėtis, kad jie maištauja, atsiskiria ar yra pasimetę?

Dažnai tėvai (kurie juos perkrauna stresais) paprasčiausia renkasi tai, kas yra lengviausia: Duoti mažyliui tabletę, kad padėti susikoncentruoti, sulėtėti, pagreitėti ar dar kaip nors jį padaryti geresniu.

Žinoma jūsų medicinos sistema susideda netik iš medikamentų. Pas jus yra didžiulis medikų-profesionalų skaičius, aukšto išsilavinimo ir pakankamai atjautūs, o taip pat kitų, kurie išstudijavo vadovėlius, išlaikė egzaminus, gavo laipsnius, praėjo stažuotę, bet mažai žinantys apie tai, ką reiškia būti žmogiška būtybe.

Be aukštai išvystytos intuicijos, sugebėjimo pilnai nusiderinti į pacientą ar kitus žmones, dažnai labai sunku nuspręsti, kas reikalinga duotajam žmogui, kad šis atsistatytų ir pasveiktų. Netgi jei technologinis procesas rimtą ligą laikinai paverčia lengvesne, ar pasiseka prislopinti infekciją tablete, kiek yra medikų-profesonalų, kurie užsiduoda sau klausimą: "Kodėl būtent pas šį žmogų atsirado būtent ši liga?”.

Laimei, per paskutiniuosius 50 metų, mes pastebėjome žymų cholistinių specialistų ir gydytojų skaičiaus augimą. Tarp jų atsidūrė daugelis Šviesos Darbuotojų ir tie, kas yra kelyje į ketvirtą ar penktą tankius.

Be 20-25%  jau esančių prašviesėjimo kelyje, dar 5% pasiruošę atsibusti, bet nežino kur kreiptis pagalbos. Todėl jie imasi tabletės ar kviečiasi daktarą, arba skaito žurnalą, siūlantį sprendimą. Gali būti, kad jūs – Šviesos Darbuotojas – vienintelis jų sekantis žingsnis išgijimo procese.

Mes žinome kaip sunku atverti gydytojų ir medicinos seserų protus naujiems gydymo metodams, bet po truputį procesas eina.

Kada jūs matote dabartinės sistemos griūtį, žinokite, kad jūs – sprendimo dalis. Demonstravimas to, kad tikra sveikata ateina iš vidaus, įjungiant gyvenimą į harmoniją, su vidiniu aš, jūs tiems 5% gyventojų rodote tai, kaip reikia pasiekti tikrą ir ilgalaikę sveikatą.

Kokia jūsų medicinos sistemos ateitis? Iš trečio tankio perspektyvos ji neatrodo skaidri. Nežiūrint į daugelio cholistinių praktikų plitimą ir tyrimus daugelyje sričių, medicinos sferoje didžiulis profesionalų kiekis įsivelia į gobšumo tinklus, kontroliuojant ir slopinant. Per kelerius ateinančius metus gydymo problemos vis aštrės. Daugelis medikų pajus dar didesnį perkrovimą, nei dabar ir dėl labai aiškių priežasčių.

Kaip mes jaus sakėme, sielos nepasiruošusios pakylėjimui su Žeme, ieškos būdų palikti fizinį kūną ir persikūnyti planetoje, geriau prisitaikiusioje jų vibracijų lygiui. Portalų atsidarymo periode, šis procesas dar daugiau pagreitėja.

Tarp vidinės aš dalies (sielos), norinčios palikti kūną, įsikūnyti kitur ir išorinės (ego/asmenybė), norinčios išlikti Žemėje, kils konfliktai.

Žinoma, tokia siela pririšta prie šeimos, draugų, gyvenimo būdo ir materialių daiktų, turi gilų pareigos prieš kitus jausmą. Mintis visa tai palikti, atrodo visiškai netraukianti. Todėl, siela pastoviai ieškos būdų, kaip čia Žemėje prailginti gyvenimą, nors kūnas toliau tęsia irimą. Paviršutinis noras atstatyti kūną, nesiderinantis su vidiniu noru leisti jam išeiti, dažnai veda prie chroniškų, ilgalaikių ligų. Kol giluminis noras lėtai laimi, o kūnas vis daugiau ir daugiau silpsta, tokiam žmogui reikia vis daugiau ir daugiau kitų žmonių pagalbos, bazinėms kūno funkcijoms.

Tam yra nepakankamas daktarų ir medicinos įrangos kiekis (invalido vežimėliai, lazdos, ramentai, deguonies pagalvės, inhalaitoriai, specialių lovų, korsetų ir tt.). Sielų skaičius, kurioms reiks pagalbos, anksčiau ar vėliau viršys esamos pagalbos resursus ir daugelis liks patys sau, arba bus priversti labai ilgai laukti.

Ligoninės persipildys, daktarai ir seserys bus pervargę nuo perkrovų, o pacientai – keliaus namo, be suteiktos tinkamos pagalbos. Ligos plis tarp tų, kieno silpnėja imuninės sistemos. Iš esmės, tai grįžimas prie maro epidemijos, kuri buvo Europoje prieš 800 metų.

Mes su jumis jau aptarėme ekonominės sistemos būseną. Prie to dar pridėkite dešimteriopai didesnį sergančių žmonių kiekį, kuriems reikalinga pagalba ir jūs gausite medicinos sistemos visišką krachą.

Vienintelis sprendimas medicinos krizėje – gydytis patiems, teisingai suprantant ligų tikrąsias priežastis ir atsiverti žymiai aukštesniam suvokimui. Jus, kaip Šviesos Darbuotojus, pakvies padėti sergantiems ir mirštantiems. Jums teks žinoti, kiek, kam ir kada galite padėti, kad "darbe neperdegti”.

Prašykite savo Dieviškąją Esatį, kad pas jus atvestų tiek pacientų, klientų ir keliautojų, keliems jūs sugebėsime padėti. Kompensacijos gavimas už darbą yra antrinis reikalas, bet svarbus. Kol jūs vykdysite gydymų darbus, būsite apsirūpinęs. Paprasčiausiai būkite atviri, rūpinkitės savo fizinėmis, mentalinėmis, emocinėmis reikmėmis ir dovanokite atjautą, kiek to reikės. Pasitikėkite tuo, kad jūs – dalis patikimos ir draugiškos Visatos. 

Iš kitos pusės, jei jūsų aukščiausiasis aš nukreipia jus ruošti biznio planą ar marketingo programą, kitų žmonių informavimui, apie jūsų paslaugas, darykite tai noriai ir be teisimo.

Jeigu jūs – gydytojas, vieni klientai labai išloš nuo jūsų pagalbos, kiti – ne. Atsisakykite nuo bet kokio suinteresuotumo tarnybos rezultatu. Paprasčiausiai darykite viską, ką galite, melskitės ir išreikškite atjautą. Jei gaunate nurodymą ant kliento išbandyti atitinkamą gydymo techniką, tai nuostabu. Kitu atveju, paprasčiausiai dalyvaukite. Terapijoje, paprasčiausiai dalyvauti ir iš tikro girdėti kitą žmogų – 90% sėkmės. Technika viso – 10%.

Bendravimas elektronikos eroje.

Artimiausiais metais, nežiūrint į kai kurių kosminių palydovų ir elektroninių sistemų trikdžius, surištų su portalais, panaši įranga toliau pritrauks dėmesį, ypatingai jaunosios kartos.

Pas jus yra mobilūs telefonai, portatyvūs kompiuteriai, žaidimų priedėliai, navigacinė įranga ir tt., bet dabartiniu metu telefonas ir internetas – pačios populiariausios bendravimo priemonės. Atsirado ištisa jaunų sielų karta, visa galva pasinėrusių į kiber erdves. Kai kurie netgi užmiršo paprastą verbalinio bendravimo meną. 

Virtuali erdvė – ketvirto tankio aspektas ir žinoma, ji ateina pas sielas, vibruojančias ketvirtame dažnyje. Daugelis į Žemę ateinančių vaikų šiuo metu, ateina esant būtent tokiame lygyje, o kai kurie penktame tankyje ir aukščiau.

Ketvirto tankio vaikai greitai pasigauna naują elektroniką (palyginus su vyresne karta, kuriems tam reikia savaičių). Kibernetinis pasaulis, pasireiškęs paraleliai kitoms erdvėms ir išmatavimams, laikui, prevoliuoja ant tiek, kad mes jį nesuklysdami galime pavadinti ketvirto tankio poplaniu. Tokia realybe susiraizgiusios sielos, iš tikro kuria ketvirto tankio konstrukcijas, o jų nuotykiai kiber erdvėje žymiai paveiks sugebėjimą judėti į Naują Žemę.

Vieni pasinaudos kibermokėjimu, naujų technologijų išvystymui, naudingų ketvirto tankio sieloms Naujoje Žemėje. Kiti paliks šį pasaulį ir persikūnys į pasaulius, surištus su pasauliais jų kompiuteriuose.

Turbūt jūs pastebėjote, kad daugelis atsirandančių naujų video žaidimų rinkoje, panašūs į Oriono karus prieš šimtus tūkstančių metų. Taip reikia. Senos Oriono energijos dar kontroliuoja šioje planetoje daugelį žmonių. Vieni pateiks argumentus, kad kiber erdvė duoda galimybę atidirbti agresiją, nedarant žalos realioms gyvoms būtybėms, kiti nurodys, kad tai laiko gaišinimas žudymui ir karinėms strategijoms, turi tendenciją pritraukti tas energijas į išorinį pasaulį – anksčiau ar vėliau.

Nežiūrint už ir pieš, pasinėrimo į kompiuterinius žaidimus,  argumentus, pastovus fokusavimasis į kažką tai ne savyje, gali atvesti prie neigiamų emocijų. Taip pat mums yra ką pasakyti ir apie tarpusavio bendravimą. Tai toks bendravimo būdas, kai žmonės realiai bendrauja vienas su kitu, žiūri vienas kitam į akis, pagauna veido išraiškas, stebi pozas ir judesius, ieško neverbalių signalų ir kritiškai vertina tai, kas kalbama, iš žymiai aukštesnio proto perspektyvos. Nieko tokio nevyksta, kai žmonės siunčia elektroninius laiškus ar žinutes, vengiant realaus fizinio kontakto su kita siela.

Mes jūsų klausiame, kiek jaunų įnikusių į technologijas žmonių suvokia savo tikrąjį Aš? Kiek išreiškia jausmus ir lakoniškumą? Kiek turi kokybiškus tarpusavio santykius? Nors kai kurie visa tai gali daryti, didžiulė dauguma naudojasi technologijomis paprasčiausiai tam, kad pabėgti, o ne susidurti veidas į veidą su realia konfliktuojančia žmonija.

Prašome supraskite. Mes neteisiame video žaidimų, mobiliųjų telefonų. Jūsų visuomenė pastebimai laimi esant sieloms, gabioms technologijoms. Ir vis tik mums aišku, kad daugelis panašių sielų išeina iš pusiausvyros ir naudojasi kiber erdve, kad išvengti susidūrimo su gyvenimo Žemėje nemalonumais.

Kabinetiniai strategai valdantys bombomis, iš kompiuterinių terminalų, užburti tuo, kad gali stebėti kaip griūva pastatai, esant savo avanpostų komforte. Žinoma, taip žymai maloniau, nei stebėti kai skraido nuo sprogimų nutrauktos rankos ir kojos, ar vaikus, kurių veidu teka kraujas, žiūrint kai išneša užmuštus jų tėvus.

Vientisa žmogiška būtybė, esanti kontakte su savo giluminiu Aš aspektu, paprasčiausiai negali ignoruoti kančios, būdingos karui. Vieni šiuolaikinio jaunimo atstovai išmoks  atjautos ir rūpesčių ir peraugs video-žaidimų žiaurumą, kiti užsiims savo gamybos masinių naikinimo ginklų leidimu – kitoje planetoje.

Mes prašome įsitraukti į jaunimo pokalbius, ypatingai tos dalies, kuri pasislėpusi už video-žaidimų. Neteiskite jų gyvenimo būdo, bet pasakokite apie jų ribotą požiūrį į realybę. Jūsų požiūris nebūtinai geresnis, bet jis siūlo kitokį suvokimą, kuris gali būti jiems vertingas.

Kadangi ekonomika toliau silpnėja, pas daugelį gali nebeužtekti pinigų naujausių priedėlių susipirkimui. Pasakokite vaikams kaip reikia gyvenime branginti daiktus, nekainuojančius didelių pinigų. Praleiskite su jais laiką gamtoje, ne šalia mobilaus ryšio bokšto. Išjunkite televizorių. Atjunkite kompiuterį. Pradėkite nuo vienos dienos per savaitę. Duokite jiems galimybę užsiimti kažkuo tai, kas nesurišta su technologijomis. Išskirkite jiems dalį savo sodo ir leiskite jiems ten daryti ką panorės. Parodykite jiems gėlių ir daržovių sėklas, duokite knygas apie augalų priežiūrą. Jeigu jie nori dirbti sode, kartu su jumis, būkite prieinami.

Skatinkite treniruoti kūną. Makdonaldo dieta su koka-kola, vartojama tarp video kasečių perdėjimų, sveikatos jiems nepridės. Papasakokite, ką daro su kūnu panašus maistas.

Jaunimui labai sunku suprasti, kad galima būti laimingam ir neturint pačių paskutinių video priedėlių. Būkite tikri, daugelis jaunų žmonių sugeba matyti, kad ne viskas gerai išoriniame pasaulyje, bet daugelis neįžvelgia ryšio, tarp savo egzistavimo ir pasaulio problemų. Ką be apimtų į save šiuolaikinių vaikų kelias, pirmu prioritetu turi būti pačio savęs atvėrimas. Jūsų atsakomybė – demonstruoti tai savo gyvenime, skatinti juos eiti gilyn į save.

Darbo etikos atstatymas.

Darbo etika genetiškai ir socialiai "įkaltą” į kiekvieną žmogišką būtybę. Praeitų gyvenimų palikimas, kur sieloms gana nemažai reikėjo užsiimti sunkiu fiziniu darbu tam, kad paprasčiausiai išgyventi, paliko didelę kolektyvinės traumos apimtį. Iš sielos perspektyvos, tai mokanti patirtis. Atsiminkite, siela nevertina ir neteisia patirties. Ji stengiasi jos gauti kaip įmanoma daugiau ir įvairesnės, įsikūnijus žemutiniuose pasauliuose.

Dėl žiaurios patirties, kai kuriuose gyvenimuose, negatyvus tikėjimas "kad išgyventi, aš turiu kovoti” giliai užprogramuotas pasąmoniniame prote. Netgi tada, kai tampa akivaizdu, jog šiuolaikiniai mokslo pasiekimai ir žemės ūkio sistemos gali aprūpinti kiekvieną, tikėjimas į kovą neišvengiamai sabotuoja bandymus paversti pasaulį klestėjimo vieta.

Paviršiuje gali atrodyti taip, tarsi politinės ir religinės sistemos maišo atsargų paskirstymui ir laiko sielas, natūralių maitinimosi dėsnių, žemės ūkio vedimo atžvilgiu, nežinioje. Bet ten glūdi nepritekliaus ir nepakankamumo paternų užtvaros, prasidėjusios nuo Pirmapriežasties.

Kai tik jūs jaučiate save kaip mažytis aš, gyvenimas atrodo kova. Netgi kai jūs kartais nugvelbiate šiek tiek laiko ir bandote atsipalaiduoti, protas iš karto "lipdo” naujas strategijas. "Tu turi veikti – primena jis. Kitaip užmirši kažką tai labai svarbaus”.

Nors šiuolaikiniame pasaulyje galima daryti daug ką, normaliai organizuojantis gali surasti laiko ir nieko neveikimui, ypatingai vakarų visuomenėje.

Po darbo etika slepiasi baimė -  jeigu jūs sunkiai nedirbsite, įvyks kažkas tai blogo. Kai kuriose vietose darbo etika ant tiek griežta, kad egzistuoja griežta bausmių sistema tiems, kas dirba nepakankamai greitai. Šiuo atveju baimė gimsta aukščiausiuose valdymo lygiuose ir nuleidžiamas į pačią apačią, nors perspektyvos skirtingos, priklausomai nuo lygių. Vykdymo direktorius bijo, kad neįsiterps į kvotą ar pelno ribas, darbininkas bijo, kad jį atleis, jei jis nepakankamai greitai dirbs prie konvejerio.

Sugebėjimas atsipalaiduoti ir nieko neveikti – vienas iš prašviesėjimo raktų. Tačiau, taip elgtis – reiškia susitikti su įvairiais savojo aš aspektais, susižavėjusiais reikalais ir emocijomis, tuo labiau, kad keletas iš jų pakankamai nemalonios. Pastebėkite, kad netgi pas kai kuriuos užsiimančius meditacija, būna momentų, kada jie galvoja, jog galėtų užsiimti kažkuo tai kitu, tuo metu. Ar užsiimate protine veikla, kad tik nesusidurti su vienatve, besislepiančia po daugybę socialinių įsipareigojimų.

Naujoje Žemėje kiekvienas žmogus įneš savo įnašą, bet pradžioje visos sielos sužinos, kas yra svarbiausia ir kodėl. Sąrašo viršuje bus gražios ir harmoningos aplinkos sukūrimas. Reikės staliams darbų, elektrikams, santechnikams, dizaineriams, inžinieriams ir tt, o taip pat daug galimybių sodininkams, aktoriams, skulptoriams, menininkams, muzikantams.

Prekės ar paslaugos kaina priklausys nuo indėlio, į visuomenės gerovę. Išrinktieji tarybų nariai susitikinės su bendrijos nariais ir gaus atgalinį ryšį. Kiekvienam bus suteikiama galimybė išreikšti susirūpinimą ar pritarimą. Viskas prasidėtų nuo "paprastų žmonių” lygio, gal būt pradžioje įtraukiant tik kelis narius iš kiekvieno bendrijos padalinio. Po to, tai palaipsniui plėsis po visą pasaulį.

Judėkite maksimaliais žingsniais. Nesistenkite išgelbėti pasaulio per dieną. Dirbkite su keletą artimų draugų ar šeimų, kad ištrūkti iš darbinės etikos ir daryti tai, kas jums iš tikro patinka. Raskite savo vietą. Jei kiekvienas žmogus Žemėje darytų tai, kas jam patinka, nebūtų problemų su pakankamu sielų kiekiu, atitinkamų darbų atlikimui, būtinų bendruomenės gerovei ir klestėjimui.

Daugelis iš jūsų galėtų pasakyti: "Aš nežinau, ką aš norėčiau daryti. Bet aš tiksliai žinau, kad ne tą, kuo aš užsiimu dabar”. Yra daug technikų ir instrumentų, jūsų pašaukimo atskleidimui. Paprašykite kokio nors šios srities specialisto padėti jums įeiti į kontaktą su jūsų tikrais norais.

Bet kokiu atveju, tai kas atneša didelę laimę, bus surišta su jūsų pagrindiniu tikslu ir sielos misija Žemėje. Svarbu fokusuotis būtent į tai, net jeigu jūs negalite įsivaizduoti praktinio būdo užsidirbti pinigų ar užsiimti bizniu šioje srityje.

Priderinti savo gyvenimą džiaugsmui ir norams – nelengva. Tai reikalauja siekio, daryti po truputį kas dieną, kad judėti svajonių kryptimi. Netgi jeigu viskas, ką jūs sau galite leisti –  tik pusvalandis kas dieną, darykite tai. Jeigu įmanoma įstatykite svajonę į darbo tvarkaraštį. Rezervuokite laiką tam, kad daryti tai, kas jums labiausiai patinka. Nesirūpinkite apie tai, kaip tai atsilieps jūsų biznyje. Pradžioje, paprasčiausiai pasinerkite į savo gyvenimo kelio džiaugsmo išreiškimą. Vėliau galėsite apdailinti detales, kaip išreikšti svajones į būdus, kurie atneš klestėjimą ir pusiausvyrą.

Prašviesėjusios socialinės sistemos

Prašviesėjusiai kultūrai reikalinga ir prašviesėję tarpusavio santykiai. Tai reiškia, kiekvienam žmogui suteikti tarpusavio bendravimo bazinį išsilavinimą. Šiandiena to nemoko daugelyje pasaulio mokyklų.

Aukštas nusikaltimų lygis, daugelyje šalių, iš esmės, remiasi meilės nebuvimu ankstyvoje vaikystėje, o taip pat besivystančių sielų šeimų, bendru išsiderinimu tarp giminaičių. Žinoma, pas daugelį buvo gimdyviai, kurie ne kartą kartojo, kad jus myli, kol jūs augote. Ir mes neabejojame tuo, kad daugeliu atveju šeimyninė meilė egzistuoja, bet besąlyginė meilė – reiškia priimti jus tokius, kokie jūs esate, o ne išoriniai, su periodiškais artumo pojūčiais. Tai reiškia – rūpintis ne tik saugumu, o skatinti jausmus giliai viduje.

Tai reiškia – augti aplinkoje, kurioje palaikoma ir skatinama žmogiškumas ir dvasingumas. Tai nėra išplitę daugelyje pasaulio šalių.

Kaip jūs jau žinote, pas tėvus yra savo žmogiškos silpnybės ir nėra tokio dalyko, kaip tobuli tėvai. Vaikų auklėjimas – sunkus darbas, reikalaujantis pastovaus suvokimo ir fokuso. Daugelis tėvu apsupa save vaikais iki tol, kol dar nėra pakankamai suaugę patys, kad suteikti psichologinę ir dvasinę paramą.

Ši problema eina toli atgal, į jūsų istoriją. Pas daugelį gimininių sistemų egzistavo perėjimo ritualai ir ypatingos ceremonijos, pašvęstos įvairių augimo fazių suvokimui ir palaikymui. Šiuolaikinėje visuomenėje jų liko labai mažai. Dažnai abu tėvai dirba, apsimetinėdami, kad jie dar kartu.

Šiuolaikinėse vakarų šalyse, vaikai gyvenantys pas vieną iš tėvų, arba pas abu dirbančius tėvus, sudaro daugumą.

Be to, jūsų švietimo sistemos, orientuotos tam, kad paruošti kokybiškus produktyvius darbininkus. Mokymo kursai sudaryti taip, kad įvesti į egzistuojančia visuomenę ir paruošti darbo vietai.

Dalis prašviesėjusios socialinės sistemos – suvokimas to, kad šiandiena gimstantys vaikai neturi tos pačios kilmės, kaip praeita karta. Daugelis atėjo iš žvaigždžių, tiesiogine prasme ir nesupranta žmogiško gyvenimo. Jie atėjo mokyti ir gydyti. Suvokite tai. Jūsų, kaip tėvų, darbas – duoti jiems mokytojus, užtikrinančius dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių mokymą, suderinant intuiciją ir loginį mastymą.

Jeigu jūs gydote savo vaiko vidines problemas, jums lengviau pasiūlyti vaikui atitinkamą vadovavimą. Tuo pat metu, vaikai – veidrodis. Jie žino kokius klavišus spausti ir kaip išgydyti, jei jiems leisite ir duosite tam šansą. Gal būt intelekto lygyje jie nežino, ypatingai jei jiems tik keletas metų, bet intuityviai jaučia. Jie vaikas su jumis konfliktuoja, pažiūrėkite į vidų ir pamatysite, kaip Aš aspektai konfliktuoja vienas su kitu. Kokie jausmai lieka neišreikšti?

Gerai žinoma, kad vaikas išreiškia pasąmonines tėvų problemas. Ta prasme, vaikai jums siūlo dovaną, todėl kai kuriais atvejais jūs galite net nežinoti apie negatyvius savo emocinius paternus, kol mažasis Jonukas skausmingai nenurodys jums tai.

Vaikų auklėjimas – sudėtingas menas. Iš vienos pusės, jums derėtų nustatyti tvirtas ribas ir imtis atsakomybės už vaikų saugumą. Iš kitos pusės, suteikti jiems kaip įmanoma daugiau laisvės, kad jie augtų ir vystytus, su kaip įmanoma mažiau ribojančių tikėjimų. Kitaip sakant, visi jūs – neribotos būtybės, kokį tai laiką gyvenančios ribotoje aplinkoje. Jūs pradedate nuo to, kad sužinote apie apribojimus (ribas), o po to augate ir vystotės už apribojimų būtinumo ribų. Galų gale, jūs net peržengsite taip vadinamus fizinius apribojimus, bet pradėti derėtų nuo pagrindų.

Prašviesėję tarpusavio santykiai

Brangūs Kūrėjai, ar pastebėjote, kaip jums sunku vienas su kitu? Tarsi mums derėtų tai priminti. Kai kurios sielos jaučia save komfortiškai šeimoje, su draugais ir netgi su kolegomis darbe, kai reikalas paliečia intymų partnerį, viskas einasi ne taip ir iškreiptai.

Daugelis prašviesėjusių sielų, su kuriomis mes susidūrėme čia Žemėje, išmoko, kaip surasti taiką beveik kiekvienoje situacijoje, išimtis tik intymus partneris. Būdami šalia labai artimo žmogaus, jūs stengiatės nuimti barjerus, kadangi jaučiate save saugiai. Todėl viskas, kas neišspręsta jūsų viduje, gauna leidimą išeiti į išorę ir save išreikšti.

Be to, daugelis porų kartu todėl, kad turi bendrą tikslą – atidirbti karmines problemas, sukauptas per mažiau prašviesėjusius praeitus gyvenimus. Netgi jeigu jūs išsivystėte iki tokios būsenos, kada pas jus daugiau nėra praeities karmos, jūs pritrauksite partnerį, kuris bus veidrodinis atspindys dar neintegruotų dalių.

Gal būt, sąmoningai jūs nepasirenkate vienas kito tam tikslui, bet kitame lygyje sielos suvokė galimybę greito augimą ir vystymąsi, esant partneriui, pastoviai atspindinčiam veidrodiškai tai, ties kuo dar reikia dirbti.

Kai kuriais atvejais, tokios poros sugeba pasiekti vienas kito priėmimo ir lieka kartu, bet dažnai perneša teisimus ir neišspręstas emocines problemas į vidų – į save. Priedainis gali atrodyti taip: "Kai aš vienas, viskas gerai. Aš atrodau integruotas, subalansuotas ir centruotas. Bet kai aš praleidžiu laiką su partneriu, man pastoviai parodo, kad aš to dar nepasiekiau. Aš pykstu ant savęs, kad negaliu išlikti ramiu,centruotu, esant partneriui”.

Jei tokia siela nepririšta prie ego, ji už viską dėkoja ir sau ir partneriui. Be to,  jei ne poros susitarimas – padėti vienas kitam sudėtingų problemų išgydyme, jie liktų neišgydyti iki tol, kol nepradėtų maišyti pakylėjimo procesui. Labiau prašviesėjęs priedainis skambėtų taip: "Dieve, ačiu tau už tai, kad partneris parodo, ką man dera išgydyti ir ko reikėtų atsikratyti. Priešingu atveju aš klysčiau, kad tas problemas aš jau integravau.”

Kad padėti prašviesėjusiems partneriams mėgautis kartu praleistu laiku, derėtų atsiminti, kad prieš jus siela – ir žmogus ir Dieviškumas. Tai galimybė mylėti savo ir partnerio žmogiškąją pusę, o taip pat Dieviškumą kiekviename iš mūsų.

Žinoma, mes tikimės, kad jūs jau žinote ir praktikuojate mokėjimą gerai girdėti partnerį ir atskirti elgesį nuo esmės. Gali būti naudinga naudoti neprievartinio bendravimo praktiką ir kitas technikas.

Pats geriausias bendravimas – neverbalinis. Tai apima viso dėmesio į kitą žmogų nukreipimą ir negalvojat apie tai, ką pasakyti toliau. Stebėkite be vertinimų kūno judesius ir pozas. Tą patį stebėkite ir pas partnerį, vėl be svarstymų. Priminkite sau, kad tarpusavio santykių tikslas – padėti vienas kitam augime ir mokymesi, išsiskleidžiant gyvenimo grožyje. Jūs – užbaigtos ir pilnos sielos, norinčios pasidalinti savo gyvenimais viena su kita. Jūs – ne puselė, ieškanti kitos puselės, kad tapti pilna. Tokia santykių rūšis pasmerkta žūčiai.

Netgi jei jūs vedęs, "savo antrą puselę” 50 metų, kol jūs prisilaikote tokio stebėjimo taško, jūsų augimo procese atsiranda kažkoks užsistovėjimo laipsnis. Jūs pastebėsite, kad joks žemos kokybės išbūtas laikas,praleistas kartu, nepakeis aukštos kokybės, kartu su kuo tai, kas pasiruošęs greitai augti ir vystytis kartu su jumis, praleistų metų.

Kitas žmogus niekada netaps jūsų laimės šaltiniu. Laimės šaltinis – Dieviškoji Esatis, jūsų viduje. Partneris gali veidrodiškai atspindėti būseną arba būti katalizatoriumi, praeinant per nemalonią problemą į džiaugsmingą erdvę, bet būtent jūs atsakote už savo sąmonės būseną.

Patys geriausi santykiai – kai pas partnerius yra daug bendro, bet ne per daug, kad neprarasti gyvenimo aštrumo ir įvairovės jausmo patyrimo. Jūs norite būti skirtingais, bet ne ant tiek skirtingais, kad tapti nesuderinamais. Nuostabu turėti skirtingus ir tuo pačiu bendrus interesus. Kartais jums užsinorės papildymo – jūsų silpnybės pasipildo stipriomis partnerio pusėmis ir atvirkščiai. Kartais jums užsinorės bendros kūrybos, reikalaujančios abiejų pusių pastangų.

Jeigu pas jus nėra artimų santykių ir jums norėtus pritraukti partnerį, geriausia, ką jūs galite padaryti – kreiptis į Dieviškumo Esatį, išvardyti charakteristikas ir kokybes, kokias jūs norėtumėte matyti pas savo partnerį.

Tai gali būti tokios vertybės, kaip "mokėjimas girdėti, atjauta, emocinis brandumas, ištikimybė ir tt.”  Netinka fokusuotis į konkretiką: kūno tipą; pajamas; simpatijas ir antipatijas ir tt. tinka bendri tvirtinimai su kai kuria konkretikos dalimi: "Aš kviečiu seksualiai suderinamą, finansiškai stabilų partnerį ir pas mus bendri interesai”.

Drąsiausia, ką galite pasakyti: "Aš noriu pritraukti partnerį, kuris taps mano dvasinio augimo katalizatoriumi. Aš noriu kažko tai, kas pastoviai sudarys problemas ir parodys mano pačias silpniausias vietas.” Tai nuostabu. Greičiausiai jūs gausite būtent tai, ko paprašėte. Tik neužmirškite dėkoti netgi tada, kai atvaizdas veidrodyje jums neatrodys maloniu.

Jūs gyvenate tokiu nuostabiu laiku, kai dvasinės šeimos nariai randa vienas kitą ir grįžta kartu, esant fiziniame kūne. Nors liepsnos dvynės retai kada kartu įsikūnija Žemėje, daugelis iš tų, ką kanalas vadina "antriniai šeimos nariais”, gal būt, įeis į jūsų gyvenimą pastaraisiais metais. Jie – dvasiniai partneriai, būtybės, su kuria gilus ryšys pereina iš gyvenimo į gyvenimą arba iš išmatavimo į išmatavimą. Jūs ateinate kartu tam, kad  jūs – prašviesėjusios sielos, norite išmokti tarpusavio kūrybos – geresniu mokymosi būdu, nei išbaigtumas.

Galų gale, visi jūs pajusite savo ryšį su visais, kadangi išmoksite suvokti Vienybę su viskuo. Kol jūs augate ir vystotės, sąmonės kokybė tų, kuriuos jūs pritraukiate, vis daugiau ir daugiau veidrodiškai atspindės jūsų nuosavą sąmonę. Keletas sielų prisitrauks prie jūsų kaip mokiniai ar mokytojai.

Kai sielos pagaliau išeina iš ego rėmų ir gyvena iš Būtybės centro pagalba, daugiau nėra problemos. Ląstelinių struktūrų viduje yra daugelis trečio tankio paternų, surištų su išgyvenimu, konkurencija ir kitu fizinio kūno veiksmų, nukreiptus į savęs išsaugojimą. Be to, egzistuoja ir kai kurie socialinio programavimo elementai, kurie tvirtina, kad sėkmės pasiekimui, reikia jums tai ar tai. Jus moko kontroliuoti aplinką, įskaitant ir žmones aplink jus.

Pats geriausias pagalbos būdas – gilus nusiderinimas į kitų esmę. Klauskite savo Dieviškumo Esatį: "Ką aš galiu padaryti dėl maksimalaus sielos augimo, laimės ir to žmogaus gerovės?” Po to dėmesingai įsiklausykite atsakymo. Kartais jums patars nieko neveikti ar paprasčiausiai išlikti ramiu. Kitu atveju jums patars įsikišti į kito žmogaus reikalus. Nėra tikslios formulės, ką daryti; tai varijuoja nuo vieno žmogaus prie kito, priklausomai nuo daugelio faktorių. Jei jūs gydytojas – nesileiskite į psichologines teorijas ir praeitų darbų su klientu rezultatus.

Būkite aktyviai ramus.

Nekabinkite etikečių jausmams. Jūs galite dirbti su žmonėmis daug reiškiančiais jums, su geriausiais draugais, bet su kuriuo žmogumi ar grupe, nepriklausomai, žino jie apie tai ar ne. Jūs nepažeidžiate niekieno laisvos valios ir neįsiveržiate. Jūs – būtybė, esanti kitos būtybės buvime. Kartu jūs – Viena Būtybė, išreiškianti save per du ar daugiau kūnų.

Per artimiausius metus taps reikšminga būti Vieniu su kitais. Savęs jautimas kaip Vienis, padarys visuomenės kelionę į prašviesėjimą žymiai lengvesniu.

Jūs priklausote vienas nuo kito. Tai reiškia, kad jūs – individas, bet jūsų asmeninė gerovė priklauso nuo kolektyvinės gerovės. Tarpusavio priklausomybė nereiškia prisitaikymo, kolonijos ar kokios nors socializmo formos. Jūs esate suvereni asmenybė, grupinės sąmonės viduje. Iš tikro, tarpusavyje priklausanti grupė nepažeidžia savo atstovų laisvos valios ir nebando priversi juos galvoti, jausti ir elgtis atitinkamu būdu. Konformizmas – trečio tankio savybė, individualumas – ketvirto tankio savybė, o tikra tarpusavio priklausomybė – penkto tankio savybė.

Peržiūrų: 2604 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 4.2/5
Viso komentarų: 4
0  
1 Amigo   (08.05.2013 12:50) [medžiaga]
Gan sudėtinga eiti tiesiai į tikslą,nedarant klaidų.Tiek daug faktorių veikia ir visi jie svarbūs...Bandykime.Juk esame pastatyti prieš faktą.Judėkime link Dievo-centro link,nors išcentrinė jėga mus stums į išorę.Pasiruoškime sunkumams.
Juk niekas niekada ir nesakė ,kad bus lengva.

0  
2 Violeta   (08.05.2013 19:32) [medžiaga]
http://galacticchannelings.com/ruski/sheldan30-04-13.html
Gražus Šeldono Nidlo laiškas

0  
3 aha   (10.05.2013 10:51) [medžiaga]
Na, nežinau, nežinau, nežinau...
Vis tik skyrelis "tarpusavio santykiai" man kelia daug klaustukų.
Jeigu prisimintume savo pirmąją meilę, kuri, manau, ir būna tikriausia, mes tada nesvarstėme, ką norėtume gauti iš savo "intymaus partnerio".( Net išsireiškimas "intymus partneris" čia netiktų). Mes tiesiog norėjome būti drauge, jausti drauge, kvėpuoti drauge, mažiausiai svarstydami, ko tikimės iš to žmogaus, o tiesio pasąmoningai trokšdami matyti jį laimingą, ir patys būti laimingais. Suteikdami laimės mylimam žmogui, atiduodami jam dalelę savęs, jautėme gyvenimo pilnatvę. Ta prasme buvome panašūs į Dievą - juk jis nuolat atiduoda, ir niekada neišsisemia.
Atrodytų, kad Reičelo sentencija "Geriausias būdas padėti kitiems-padėti sau" čia veikė atvirkščiai: "Geriausias būdas padėti sau - padėti kitam"

0  
4 Gėlė   (11.05.2013 17:40) [medžiaga]
Gražiai ir giliai Aha apie meilę pastebėjo, pridursiu kad keistas dalykas 3D tokią meilę spinduliuoti keliems žmonėms mes pajėgūs, o visiems be išimties gana sudėtinga :) kaip manote kodėl?
rausiasi: http://mokslas.delfi.lt/mokslas/genai-valdo-mus-o-kas-valdo-genus.d?id=61357085

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Gegužis 2013  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031
Užrašų arhyvas
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0