Komentaras: "Na sūris, varškė, žalias pienas ir pan. greičiausiai netinka mūsų organizmui, bet va dėl sviesto nesutikčiau. Sviestas ypač lydytas yra puikus produktas mūsų geografinėje zonoje gyvenantiems žmonėms. Taip pat Vedų žinovas O. Torsunovas teigia, kad pienas yra puikus produktas, jei žinai kada jį reikia gerti, o gerti jį reikia naktį, t. y. ne anksčiau kaip nuo 8 val. vakaro. Tuomet organizmas jį puikiai įsisavina ir gauna daug naudos bei leidžia puikiai pailsėti. Na išties teorijų apie pieno produktus yra labai daug, daugelis pasaulio kultūrų jį naudoja, pvz. Vidurinėje Azijoje plačiai naudojamas kumelių pienas-kumysas, kupranugarių pienas, kitur avių pienas ir pan, tiesa daugelis tautų jį naudoja raugintą ir tose regionuose ilgaamžiai tikrai nėra retenybė. Kaip ir visur taip ir apie pieną ir jo produktus tiesa yra kažkur per vidurį. Bet pats svarbiausias dalykas, kurio visiems reikia laikytis, tai saikas bei sielos, proto ir kūno harmonija".

Ką teigia Torsunovas, tai absoliučiai niekuo nepagrįsta, apart fantazijų ir stereotipiniu vertinimu. Gamta visada yra teisi jos dėsniai aiškūs ir suprantami, išimčių nebūna, todėl gamtoje visada tvarka ir harmonija. Gamtos sukurtas pienas yra duotas bet kurios rūšies žinduolių motinoms, tik dėl savo žindinčių mažylių maitinimo, kol tie nepereis į savo rūšies mitybą. Vien tik dėl to jau negalima įrodyti pieno vartojimo žmogumi naudą, ar nekenksmingumą, kadangi negalima pakeisti, ar suardyti gamtos dėsnių savo norais, net jei tie norai labai stiprūs ir tuo labiau, jei tie norai išeina už proto ribų.
Kada mes imame produktą, neskirtą mums gamtos vartoti ir įvairių manipuliacijų būdu iš to produkto darome modifikuotas medžiagas, tai jau ne mitybos produktai aplamai, kadangi nei varškių, nei sūrių ir sviestų gamtoje būti negali ir nėra, tai tokių suragatų ir amorfinių junginių vartojimas, veda prie vienintelių galimų pasekmių - daugelių sunkių sisteminių organizmo ligų. Apie ką ir buvo rašyta straipsnyje, remiantis atliktais moksliniais eksperimentais ir žiniomis ir biochemijos, žmogaus fiziologijos ir tt. Tiesa, kas liečia protėvius, tai anksčiau jie varškę ir vištų kiaušinius, tūkstančiais pūdų naudojo kaip pagalbinę statybinę medžiagą.
Dabar kas liečia tai, jog mėnulis įjungia pieno suvirškinimo mechanizmus. Ar verta dar kartą pakartoti, jog kazeinas (pieniškas baltymas) negali būti suvirškintas, tai yra, negali būti išskaidytas žmogaus organizme į sudedamąsias amino rūgštis, kadangi pas mus nėra renino fermento (be to, būtent veršeliško renino, kuris sintezuojasi tik veršelio skrandyje, pas ožkas – savas kazeinas ir atitinkamai reninas). O mėnulis niekaip negali dalyvauti renino sintezėje, kurio pas žmogų, kaip rūšį, nėra ir niekada nebuvo. Ir tai ne degradacijos požymis, kaip sako Torsunovas, o savo rūšies požymis. O jei tai „degradacija“ ir pienas sunkiai susivirškina, kaip pripažįsta pats Torsunovas, tai kokia palaima gali būti nuo organizmo suirimo? Net veikiant Mėnuliui, galaktozė nenustoja atsidėlioti sąnariuose ir tt.
Sutinku su Torsunovu, jog vyksta žmonijos degradacija, kad mėsos valgymas didžiulė nuodėmė, kad jei motina nuoširdžiai myli savo kūdikį, tai pienas pas ją bus pilnavertis, su tuo, kad pieno baltymai sunkiai virškinami.
Su kuo Nesutinku ir kas skamba kaip atvira kvailystė:
Taip, pienas yra palaima, kai maitinama savo rūšies mažylius, su juo persiduoda viskas, tame tarpe ir banginė genetika. Be savo motinos pieno pilnavertiškai vystytis kūdikis fiziškai bei dvasiškai negali. Ta informacija persiduoda su motinos pienu ir kiekvienai biologinei rūšiai būtent sava. Jei žmogaus naujagimis padvigubina savo masę per 180 dienų, tai kiškučiui tam tereikia tik 6 dienų. Juk veršeliai ir ožkiukai irgi auga greičiau už kūdikius. Ir tai jiems natūralu, nes geria savo rūšies motinos pieną. Žmogaus motiniškas pienas skiriasi savo riebumu, amino rūgščių sudėtimi ir dar daug kuo stipriai skiriasi. Tai apsprendžiama programa, kuri įdėta į mus gamtos ir kitų aukščiausių jėgų. Kūdikiams nereikia taip greitai augti, kaip kiškiukams ar veršiukams, mūsų kūdikiams pirmiau reikalingi ne kiek baltymai, kiek riebalai smegenų ir centrinės nervų sistemos vystymuisi. O mes kišame kūdikiams karvės pieną, su svetima mums genetika ir energetine programa, kitokia chemine sudėtimi. Paaugliams duodame mėsą ir varškę, sūrį ir sviestą, o po to stebimės jų akseleracija, kodėl nespėja augti įvairūs organai proporcingai kūno augimui. Tai programos nusimušimas, greitas raumenų augimas, bet ne organų, hormoninio balanso pažeidimai, kūno deformacija... Juk tai šiandiena beveik „norma“, aritmija beveik pas daugelį. Medicina vis geresnė, o ligų vis daugiau. Štai jums ir karvė maitintoja.
Labai efektyvų pasakyti aiškią kvailystę, bet turinčią poveikį į atitinkamą žmonių tipą, apie „žiaurias teorijas, apie pieno žalą tamsiais laikais“ tarsi toks orakulų įspėjimas – tai pas daugelį žmonių atjungia sąmonę ir protą. Geras būdas. Bet iš kur jis visa tai ištraukė, kur šaltinis? Nors principinės reikšmės tai neturi.
Nekalbėsiu apie tokias kvailyste, kaip pavyzdžiui „proto  aukščiausios jėgos sukaupimą“. Kažin ar jis pats suprato ką pasakė? Protinga kvailystė apie tai, kad turint karvę – galima išgydyti visas ligas. Na nebent jei ją tik glostyti ir grožėtis – žinoma nuotaika pakils, bet jei vartoti jos (nesvarbu kokias dalis ar išskyras), tai atvirkščiai, gausite visas ligas. Apie kefyrą – skaitykite Uglovo darbus, ar Ždanovo video žiūrėkit.
Toks išsireiškimas „Varškė sustiprina nervinės sistemos jėgą“ tas „aukščiausio proto“ tipas, ne tik kad nepaaiškina tokio pasakymo prasmės (kokią jėgą, kokiu būdu) bet ir demonstruoja pavartotų žodžių nesupratimą, kaip ir biologijos nežinojimą.
Apie ištepimą save sviestu (ypatingai visą kūną) net komentuoti nenusijuokus sunku. Žinoma, tame yra savotiška prasmė, pavyzdžiui, kai kaliniai bėga iš kalinimo įstaigos, jei dar ir žiemą, kad sumažinti šilumos praradimą. Kad rankos ir kojos nenušaltų, jas reikia sutepti sviestu, geriausia barsukų taukais, tai visiems žinoma.
Alergija, tai yra organizmo imuninės sistemos specifinės reakcijos į antigenus, o sukelia tai - bet kokie baltymai. Tai yra, pačio organizmo reakcija į juos ir yra alergija. Bet tokia reakcija – tik pasekmė. Todėl sūris, kaip stipriausia kazeino koncentracija – stipriausias alergenas. Riebalai (sviestas, grietinėlės) nesukelia alergijos, tai tiesa.
Apie mėšlą – ilgai juokiausi, gerai kad jis vis tik apie kirminus pasakė, šaunuolis. O apie tai, kad karvės mėšle yra dešimtys parazitų, tai jam nėra akivaizdu – svarbiausia pažiūrėkite ar yra kirminai. gal jam reikėjo mikroskopą pasiūlyti? Ir reikėjo jam dar pridėti, kad po fazės "laikyti mėšlą šaldytuve", gal dar ir pietums mėšlo? Jumoristas vienu žodžiu.

Dabar kas dėl sviesto. Riebalų sudėtyje yra trijų rūšių riebiųjų rūgščių: sočiosios, mono-nesočiosios ir poli-nesočiosios riebiosios rūgštys.
Gyvulinės kilmės riebalai turi daug sočiųjų riebiųjų rūgščių. Jos didina cholesterolio kiekį kraujo serume, todėl skatina aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio atsiradimą. Amerikos vėžio instituto tyrimų duomenimis, sočiosios riebiosios rūgštys gali tapti plaučių, žarnyno, išeinamosios angos, krūtų ir prostatos vėžio priežastimi.
Anot Editos Gavelienės, svieste (o ir kituose pieno riebaluose) yra transriebalų rūgščių – tų, kurių labiausiai baiminamės, ir kurios susidaro gaminant margarinus. Daug daugiau rūpesčių kelia svieste esantis cholesterolis. 

Taip, "...teorijų apie pieno produktus yra labai daug...", bet tiesa ne "...kažkur per vidurį...", o mokslinių tyrimų rezultatuose ir žiniose, informacijoje, pagaliau žmogaus fiziologijoje, kurios negali sugalvoti ar prifantazuoti kaip nori, arba kaip norėtus, nes paprasčiausiai ji yra tokia kokia yra, nepriklausomai nuo mūsų norų ir žinojimo lygio apie ją...

Suprantu jog sunku peržengti per savo suformuotus įpročius ir stereotipus. Žymiai lengviau bandyti susirasti kokių nors argumentų juos apginti, kad ir ne visai pagrįstų, bet už tai padedančių psichologiškai save pateisinti. Kiekvienas pasirenkame tai, kas tuo metu dominuoja mūsų viduje, bet tai nėra amžina ir gali pasikeisti, anksčiau ar vėliau...

Taikos ir ramybės sielai.