21 Linas (03.02.201322:37)
Dėkui,Virgi, už pastabą, turėsiu omeny.
,,P.s. O.M.Aivanhovraso mazdaug taip, kad geriau jau zmones isvis nieko nezinotu apie
karmos desni, jei galvotu, kad "skestanciuju" bedos yra ju
uztarnautos bedos, ir nesiskubintu padet..;)"
Jei įkarmą žiūrėsim, ne kaip į bausmę, o kaip į dovaną -
instrumentą pasikeisti ir kaip į informacijos šaltininį apie savo
sielos polinkius, tuomet vistiek išsaugosim norą padėti, tik
pastangos duos norimą rezultatą. Juk neauginsi žuvies, kaip
kiaulės, arklio - kaip liūto. O jei auginsi vargiai anie daug
laimės apturės. Kaip turime fizinius skirtumus, taip turime ir
dvasinius. Į juos ir siūlau atsižvelgti prieš mechaniškai
perkeliant savo laimės modelį kitiems.
33 Linas (04.02.201314:27)
Glimaprisiminti dar vieną dalyką - darnų vystimasi. Kai technologijos,
apie kurias užsimena Klaudijus, pasiekia 3 pasaulio visuomenes
įvyksta demogrfinis sprogimas (milžininiškas gyventojų kiekio
padidėjimas). Taip pat, kaip rodo Kinijos ar Brazilijos pavyzdžiai,
tokios šalys, kurios vis labiau siekia patenkinti piliečių
interesus vakarietiškų idealų būtu (net ir Kinija pasižadėjus
turtinti žmones mainais už jų paklusnumą) pridaro nepaprastai
daug žalos aplinkai - neįpirks brangiausiu ir nujausių
technologijų, o kam galvot apie plinka ir palaukti kai kažkas
pasaulyje turi daugiau už tave?
7mlrd. žmonių Žemėjemenka problema - problema atsiranda jei jie visi nori gyventi taip
kaip JAV. Va tokio noro Žemė nelabai gali išpylditi. Tad kol
Afrikoje nesukurta nauja infrastruktūra (elektrinės, gamyklos...),
kuri turės būt naudojama dešimtmečius kol atsipirks, gal derėtų
jiems pasiūliti aukštesnį (apie daugiau ko interesus) galvojantį
sąmoningumą pagrįsta Meile VISAKAM?
Kinijapastaraisiais metais mane žavi savo užmojais orientuojant ekonomika
ir gyvenseną į didesnę harmoniją su gamta. Tačiau Kinija turi
tūkstantmete filosofijos istoriją su visuomenėje įsišaknijusiu
konfucionizmu ir dvasinių praktikų tradicijomis. Jai neįprasta
aukot dvasines vertybes dėl fizinių. Ir netgi tokiai Kinijai
prireikė dešimtmečių, kol buvo pasiektas ekonominės gerovės
lygys, kuomet pradėta jo augima derinti su didesnio mąsto
vertybėmis. Kiek metų tam reikėtų Afrikai?
Darkarta, aš nesiūlau nepadėti, aš siūlau padėti tvariai:
pirmiausiia sielai - per Meilę, paskui dvasiai (protui,
civilizacijai) - per išmintį, paskiausiai kūnui.Добавлено (11.02.2013, 17:10)
---------------------------------------------
35 Linas (04.02.201315:21)
Doremi:
,,aniebūdai ,matyt neveiklūs, žmonių gerumą negras suprantasavaip, jei
esi jam geras, reiškia jo bijai ''
Abejoju ar tai100proc. priklauso nuo rasės, labiau nuo kultūros. Kiek teko
domėtis rytuose, šiaurės afrikoje įprastas lygaus vaidmens
nebuvimas - esi arba žemesnis, arba aukštesnis už pašnekovą. Va
čia jūsų mintis tikrai tinka. Tačiau tai nesutrukdė arbams
išsaugoti iš naftos uždirbamų pinigų. Kitavertus neesu labai
domėjasis antropologijos žiniomis apie Afrika, tačiau iš to kiek
teko: anksčiau ten buvo (iš dalis ir yra) daugybė visiškai
skirtingų visuomenės struktūrų, su visiškai skirtingais
socialiniais vaidmenimis. Normalu, kad klajoklio ir žemdirbio
pasaulėžiūra skirsis, normalu ir tai, kad tokios bendruomenės
turės skirtingus tikėjimus, moralę. Taip pat skirtingai priims
islma, krikščionybę, juos transformuos ir kurs skirtingas
pasaulėžiūras. Dar galima prisiminti ir skirtinga gamtą, bei
skirtingą istorinę patirtį. Afrika labai skirtinga, pvz galima
būtų pasidomėti Ruandos istorija ir jos atsigavimu (tikrai verta
pasidomėti). Manau rasė turi įtakos, bet kultūra daugiau.
,,taiprašom parodyti pavyzdį mums ar bent gaires kokiais būdai mes
galėtume tai daryti, kad išaugtų nauja karta sąmoninga,"
Apiedvasinės veiklos alternatyvą straipsnyje pateiktajam siūlymui
rašiau pirmajame komentare :). Dvasinės pagalbos kūrimo žingsniais
užsiėmu (mėginu dvasinę išmintį išversti į mokslo kalbą),
tačiau manoji kryptis kol kas nukreipta ne tiesiogiai į Afrika :).
Gairė paprasta - skleisti Meilę padedant kitiems ją pajausti ir
iškelti jos prioritetą prieš bet ką, o dėl poveikio priemonių
kiekviens galim pagalvot atsižvelgiant į tą situaciją kurią
norim išspręst. Manau sielos (pasąmonės sudarytos iš jausmų)
orientacija į Meile yra ir meškerė ir žvejybos įgudžiai kuriuos
verčiau įduot žmogui, nei daryt jį priklausoma nuo
pagalbos.
Bandant kalbėti jūsų logikoj - negrasneišmoks dirbti, jei savo gerbuvi gaus dovanų. Todėl laikausi
pozicijos suteikt pirmiausiai kuo abstraktesnę pagalba, o jau patys
žmonės susikurs kas jiems labiausiai patinka formoj. O visi galim
padėt Afrikai apie ja net negalvodami - kurti iš Meilės gimstančiu
ir į Meile, kaip į tikslą orientuotu aukštensiu sąmoningumu
paremta visuomene. Gal tada tūlam afrikiečiui geras gyvenimas
nesisies su kapitalizmu :).
Добавлено (11.02.2013, 17:12)
---------------------------------------------
38 Linas (04.02.201316:47)
Netjei gebėjimų vidurkis šios rasės atstovų yra žemesnis, tai
netaikytina visiems individams. Pavyzdžiui baltųjų genijai ir
mąsės. Taip pat žmonės stiprūs, kaip kolektyvas, taigi kolektyvo
organizacijos sistema irgi nulemia, kaip individu potencialas bus
išnaudotas. Organizuojami žmonės pagal vertybines sistemas ir iš
jų gimstančias socialines struktūras. Vergovė, tai savo EGO
glostymas, kad, neva, esi visada teisesnis už žemesnės rasės
atstovą ir turi teisę jam vadovauti. Kitavertus net ir vadovauti
galima atsižvelgiant į kito interesus (vaikų auginimas).
Manaurasės turi specifikų išryškėjančių statistikoje, bet kas yra
aukščiau ar žemiau priklauso nuo to kokia savybę vertinsi.
Kadangi jau gyvenam viename globalėjančiame pasaulyje, kogero
derėtų surasti bendrus tikslus ir pasidalinti vaidmenį
atsižvelgiant į kiekvieno savybes. Taip pat tai, kad šiuo metu
baltieji turi kažkokių savybių pranašuma nereiškia, kad juodieji
gavę jų pagalba po, sakysim, 500 m. nebus tomis savybėmis
pranašesni. Mano nuomone svarbu surast bendrus tikslus ir jų siekt,
padedant visiems siekėjams augint ir atskleist potencialą (kuris,
mažu gimsta iš Meilės). Kaip pavyzdys smegenys ir raumenys
rūpinasi vieni kitais, o ne išnaudoja kits kitą tik savo labui
(jei nutinka taip organizmui tai atsirūgsta), taip yra todėl, kad
yra supratimas, kad jie vieno organizmo dalys.
43 Linas (04.02.201318:40)
Atstovaujamosiosdemokratijos silpnoji vieta, mano nuomone, yra būtent nesusiprate
rinkėjai, kurie ir nusipelno atitinkamos valdžios. O šiaip,
deleguoti savo balsą saujai kuri rūpintusi šalies administravimu
gana patogus išradimas :). Galim palyginti bakterijų koloniją
kurios ląstelės neturi specilizuotų funkcijų ir žmogaus
organizmą, kuriame ląstelės atlieka atitinkamas pareigas
:).
P.S. teoriškai mokesčių kėlimas tai didesnissocialinis aprūpinimas.
Добавлено (11.02.2013, 17:15)
---------------------------------------------
48 Linas (04.02.201320:12)
Doremi,
Rašiauantram komentare apie Meile, kad nežinau kas ji yra ir, mano
supratimu, net teoriškai pilnai jos suprasti neįmanoma. Tačiau
supratimo lygį galima kelti, taip pat moksliniais metodais įrodant
atitinkamų teiginių pagrįstumą galima keisti visuomene (dalintis
supratimu). Visuomenė sudaro mūsų aplinka, o aplinka stipriai
sąlygoja tai ką mes darom, galvojam ir jaučiam. Mes esme tam tikru
lygiu skirtingi ir tai sąlygoja mūsų skirtingas reakcijas į tokią
pat aplinką, bet panašumai leidžia suprastinti elgesio modelius
iki kelių ar keliolikos(viskas priklauso nuo detalumo). Vadinasi
galim kad ir ne 100 proc. prognozuot pasekmes. Vadinasi norėdami
įgyvendinti strateginius tikslus (pasekmes) galime sugalvoti tam
planą. Kuo daugiau kintamųjų įtrauksi ir kuo universaliasnes
teorijas panaudosi tuo didesnė tikimybė, kad pasėkmės atitiks
planą (bent, jau turinyje, nes forma sunkiu prognozuoti).
Ašpats esu studentas, tik pradedantis dirbt mokslinį darbą ir pamatęs
atitinkamus mokslininkų gyvenimo apribojimus, šiuo metu esu
akdeminėse atostogose ir vyliuosi jų metų išeis suformuluoti kai
kurių teiginių pakankami svarius pagrindimus, kad jie paliktu rimta
pėdsaka akademineme pasaulyje.
Mano studijų kryptis -etnologija (kultūrinė antropologija), ją nagrinėjų taikydamas
socialinės psichologijos teorijas. Kadangi siekiu suglaust daugiau
požiūrio taškų, o per gyvenimą teko daug kuo paknkami giliai
psidomėti, randų norimų argumentų fizikos, biologijos,
ekonomikos, kibernetikos, matematikos teorijose.
Kadangimanau, kad visuomenė turėtų auklėti žmogų, kaip tėvai vaiką,
kol jis praauga tėvus, mano dabartinis interesas sukurti politinės
sistemos ir jos įdiegimo būdų koncepciją. Nagrinėdamas šia
problematika, mėgindamas suprasti,kaip veikia visuomenės
kolektyvinė sąmonė, formuoju įvairias teorijas kurios rodos
lengvai skaitosi tiek iš dvasinės logikos tiek iš akademinės
logikos pusės.
Manau, kad būtis tapati, tik dvasiniaidėsniai yra strateginis planas (mažiau sureikšminta forma), bet
jei jie atinka pasaulį kuriame gyvename jie turėtu sutapti ir su
mokslinėmis teorijomis, o ne prieštarauti joms. Svarbu surasti
pakankamai strategišką (iš aukštai) požiūrio
tašką.
Prisiimdams atsakomybe, nenoriu diskredituotiteorijų jas publikuotdamas netinkamais būdais ar nepakankamai
svariai paremtas ( šiam psl. galbūt taikysiu išimtį). Taip pat
man padeda likimas, sulaikydams nuo daugumos glaimybių ją
paviešinti ar būt suprastam. Taigi, pažiūrėsim kada mano
ketinimai duos vaisius :). Manau tik, kad subrandint mano norimiem
vaisiams teks surasti nemažai trašos (Meilės) ir tam smarkiau
pasikeisti nei pasikeičiau iki šiolei.
Kludijau,
Netikiuį objektyvaus gėrio ir blogio egzistavima ir stengiuosi nemąstytio
tokiom kategorijom, nes jos apriboja minties skrydį. Tačiau yra
tiesos tavo žodžiuose, taip dažnai tai tik veidai. Tačiau jei
žmogus prognozos kokios įdėjos slypi už veidų, galės jomis
manipuoliuoti kaldindamas savo ir tautos likimą :).
Добавлено (11.02.2013, 17:17)
---------------------------------------------
59 Linas (04.02.201323:29)
Ačiūuž pasveikinima, Laume. Dėkui, Doremi, butinai kreipsiuos jei vėl
prisieis tyrti šiuos etnokultūros laukus.
O dėlįkirių klausimų ir supratimų: šiuo metu laikausi pozicijos, kad
nuo sąmonės paslepema tai, kas ją nukreiptu nuo Meilės
prioriteto. Tiesiog kai kurių dalykų žinojimas būtų per didelis
stresas, kad žmogus jį įveiktu Meilės logika, o ne agresija.
Tačiau kaupiant Meile, pakylant virš gėrio ir blogio, atsisakant
agresijos sau ir kitiems galime išplėsti savo suvokimo ribas ir
vienokiu ar kitokiu būdu šį suvokimo erdvė užpildoma. Amžinoji
sielos dalis po truputi taiso savo žemesnęses dalis duodama joms
krūvi ir taip po truputi vis geriau save gali realizuot per žmogų.
Kadangi tai, koks jausmas gims interpretuojant situacija apsprendžia
pasąmonė, o ją koduojam per jausmus, tai valia ir protas suteikia
mums sverta pripylditi ja tyra Meile greičiau, nei be valios ir
proto kryptingų pastangų.
Meilėje yrauniversaliausias atsakymas iš visų emocijų, nes jai nesinori nieko
neigt, ji gali viską priimt. Kitos emocijos apriboja mūsų
suvokimą. Taip pat Ji suteikia mūms daugiausiai energijos
pasaulėvaizdžio pakeitimams atlikti. Gražus pavyzdys kas nutinka
kai nepasiruošusiam protui pateikiami patyrimai netelpantis į jo
pasaulio modelį ir reikalaujantis per daug energijos jam modifikuoti
aprašyti Kastanedos knygose. Man bendraujant su žmonėmis taip pat
teko pastebėti įdomių reakcijų, kai tai kas logiškai įrodoma
pašnekovui jo paties žodžiais priverčia jį pakeisti
prisiminimus, pulti į nemotyvuota agresija, akimirksniu pavargti ar
bent pamiršti kas vyko sekundžių bėgyje :). Atminties ir suvokimo
tema galima rasti nemažai psichologijos straipsnių, apie tai kalba
ir neatitikimo (dissonance angl.) teorija išsilaikiusi per 50 metų
prieš aktyvią kritiką. Gyvenimas verčia ir mane kuo toliau tuo
labiau gilintis į šiuos procesus, nes paprasčiausiai tai apriboja
bendravima (tiek raštu, tiek žodžiu).
Patarimas būtu- jei jau norisi kažką suprast, apgalvok Meilės logikoj kam tau
tas žinojimas, apgalvok galimus rezultatus (ypač pačius
nepriimtiniausius) ir visus juos interpretuok per Meilę. Gali
pasimelsti prašydama gebėjimo visados tai interpretuot per Meile.
Jei jausmas pasieks pakankamas gelmes turėtu trakštelt :). Aš
asmeniškai, atsakymą į klausimus dėl žmonijos kilmės esu
atidėjęs ir ramiai žiūriu kokie naujai atrasti galai su kokiomis
teorijomis susiveda.
Добавлено (11.02.2013, 17:19)
---------------------------------------------
63 Linas (05.02.201303:17)
imstudio, pamėginsiu atsakyt:
Pirma, pasikartosiu -manau, kad Meilė negali būt pilni išreikšta žodžiais, kaip
negali būt iki galo suprasta.
Kaip čia yra su jausmaisir emocijomis. Pirma sutarkim dėl terminų - rašydamas ,,jausmas''
turiu omeny pajautimą, kažkokia trumpalaikią, per jausmus
patyriamą reprezentaciją mūsų sąmonėje. Rašydamas 'emocija'
omeny turiu tvaria energoinformacinę struktūra sieloje/pasąmonėje,
ar koncepciją. Pasinaudokim analogija - jausmas tai mūsų matomas
shortcut'as ant kompiuterio darbastalio, o emocija - tai kas slypi po
juo, nesvarbu patyriame shorcut'ą sąmonėje ar ne.
Meilemes patyriame per jausmus, bet jį turi ir emocijos bruožus. Bet tai
tik palengvinimai mūsų sąmonei leidžiantis jos ieškoti.
Kodėlnegalime apibūdinti kas yra Meilė, dėl informacijos glaustumo.
Pasitelkime dar vieną analogiją - įsivaizduokit, kad jūs turite
ribotą taškų skaičių, juos išdėstote ir sujungete linijomis.
Tokiu būdu stengėtęs ką nors atvaizduoti. Jei padidinus taškų
skaičių paveikslėlis nesikeičia vadinasi atvaizdavote tobulai.
Manau, kad ir kiek taškų bepanaudotume bandydami atvaizduoti Meile
ji vis atskleistu kažką naują. Iš to plaukia, kad Meilėje telpa
VISAKAS (nelisiu laiko problematikos, įskaičiuojama viskas ir
visada). Ar VISAKAME telpa MEILĖ ir jie yra tapatūs? To negalime
patikrinti. Logika sakytu, kad už visa ko ribų negali būt nieko,
bet mūsų logika telpa MEILĖJE, ji už ją didesnė, vadinasi
logika jos suprast negali.
Apibūdinimas jausmas turiribotą mano minėtų taškų skaičių, emocija - didesnį. Kadangi
į emocijos sąvoką suglaudžiu informacijos ir energijos savokas,
kurios užpildo viską apie ką galiu pagalvot, MEILĖS ieškojimas,
kaip emocijos tampa gana patogus.
Emocija man patinkašifruoti, kaip programą - informacija apsrendžią programos siekį
ir apribojimus, energija - kiek ilgai ji truks/kiek kitų programų
galės vadovauti/kiek pasaulio sukurs.
Jei taipšifruosim MEILE - Ji yra amžina (ir išeina už laiko ribų), Ji
atstovauja VISAKO interesams (ir matyt išeina už jų
ribų).
Vadinasi, kur beieškosi ten rasi Meilę, tikatskleisi daugiau ar mažiau jos savybių priklausomai nuo to kiek
taškų pasitelksi norėdamas ją atvaizduot :). Kai taip žiūri
gėris ir blogis tampa beprasmiais - tik taškų ribotumas. Jei tokia
tokia (tyra) Meilė yra tavo laimė (o tą gali sąmoningai rinktis
ir save keisti ta linkme) ir tu jos sieksi, tu VISALAIKĄ ir VISAKUR
būsi laimingas, nes tapsi savo sąvybėmis vis panašesnis į Meilę
ir vis geriau ją pažinsi, o tai tau teiks vis didesnę laimę.
Apibendrinant - mes jau esam tyra Meilė, tik laike augam ir po
truputi tą sau atskleidžiam.
Kodėl mūms Meilėasocijuojasi su jausmu? Matyt todėl, kad išvystitą juslingumą
turintis žmogus ją detaliausiai gali patirti tokiu būdu. Tiesa
kaip grafiką ar dėsningumą mes galime sugausti į formulę
užimančia gerokai mažiau ,,patyriamos erdvės'' taip ir tokius
potyrius mes galime bandyti suglausti ir išreikšti per poezija ar
koncepcija :).
Galiu palinkėt visiems užsimanyt Jąvis geriau pažint ir pamilt :).
Добавлено (11.02.2013, 17:20)
---------------------------------------------
64 Linas (05.02.201303:44)
imstudo,
Dėl rsių:
Rasė yra kūnas, kūnassu atitinkamomis chrakteristikomis - biologijoje užkoduotomis
programomis ir apribojimais. Kadangi priskirimas rasėms yra mūsų
būdas skirtyti žmones ir ieškot kas kuriai grupei būdinga ir
nebūdinga arba mažiau būdinga kitai, manau yra labai tikėtina,
kad tokių skirtumų atsiras :).
Visgi rąsiškai messkirstom kūnus, sakytumei dalinai realizuota genertnį kodą
(epigenetika - mokslas tiriantis kas sąlygoja kurios genų dalys bus
'perskaitytos'). Pagal antropologija, žmogus skiriasi nuo gyvūnu
pirmiausiai išvystita kultūra. Kuomet informacija apie gyvūno
pagrindine programą ir pasaulį kurioje ji turės realizuotis
perteikiama per genoma, žmoguje per kultūrą. Naudodami informaciją
egzistuojančia kultūros lygyje mes mokslo pagalbą arba emocijomis
ir saviytaiga galime keisti savo biologija. Jei išeiname į
dvasinius lygmenis, poveikio galimybės tapa gerokai didesnės, nes
atradame, kad ir per juos perteikiama informacija.
Išeina,kad kūnus mes galime modifikuoti gyvenimo eigoje, modifikuoti ir jų
galimybes, tačiau rasė yra sakytumei mašinos modelis iš kurio
gali tikėtis tamtikrų charakteristikų, tačiau konkreti mašina
gali būti modifikuota.
Manau visai tikėtina, kadskirtingos sielos renkasi skirtingas transporto priemones, tačiau
tai tik sielų paviršiniai skirtumai, kurie kinta laike. Įdėjus
atitinkamai pastangų ir energijos modifikacijoms kiekį (turint
pakankamai MEILĖS) galima ir nedvasinga padaryt dvasingu, tai nedaro
jo geresniu ar blogesniu. Tačiau žiūrėdami į modelius ir
numanydami jų galimų patobulinimų ribotumą, mes galime galvoti ką
kokiam modeliui pasiūlyti tobulinti ir suorganizuoti modleio
sąvininkui prieinamas galimybes, svarbu tą daryti Meilės logikoje,
siekiant Meilės :). Galiausiai visi savo esme esam Meilė, dėl to
tiek pat vertingi ir tobuliim studo,
Dėl rąsių:
Rasėyra kūnas, kūnas su atitinkamomis chrakteristikomis - biologijoje
užkoduotomis programomis ir apribojimais. Kadangi priskirimas rasėms
yra mūsų būdas skirtyti žmones ir ieškot kas kuriai grupei
būdinga ir nebūdinga arba mažiau būdinga kitai, manau yra labai
tikėtina, kad tokių skirtumų atsiras :).
Visgirąsiškai mes skirstom kūnus, sakytumei dalinai realizuota genertnį
kodą (epigenetika - mokslas tiriantis kas sąlygoja kurios genų
dalys bus 'perskaitytos'). Pagal antropologija, žmogus skiriasi nuo
gyvūnu pirmiausiai išvystita kultūra. Kuomet informacija apie
gyvūno pagrindine programą ir pasaulį kurioje ji turės
realizuotis perteikiama per genoma, žmoguje per kultūrą. Naudodami
informaciją egzistuojančia kultūros lygyje mes mokslo pagalbą
arba emocijomis ir saviytaiga galime keisti savo biologija. Jei
išeiname į dvasinius lygmenis, poveikio galimybės tapa gerokai
didesnės, nes atradame, kad ir per juos perteikiama
informacija.
Išeina, kad kūnus mes galime modifikuotigyvenimo eigoje, modifikuoti ir jų galimybes, tačiau rasė yra
sakytumei mašinos modelis iš kurio gali tikėtis tamtikrų
charakteristikų, tačiau konkreti mašina gali būti
modifikuota.
Manau visai tikėtina, kad skirtingossielos renkasi skirtingas transporto priemones, tačiau tai tik sielų
paviršiniai skirtumai, kurie kinta laike. Įdėjus atitinkamai
pastangų ir energijos modifikacijoms kiekį (turint pakankamai
MEILĖS) galima ir nedvasinga padaryt dvasingu, tai nedaro jo
geresniu ar blogesniu. Tačiau žiūrėdami į modelius ir numanydami
jų galimų patobulinimų ribotumą, mes galime galvoti ką kokiam
modeliui pasiūlyti tobulinti ir suorganizuoti modleio sąvininkui
prieinamas galimybes, svarbu tą daryti Meilės logikoje, siekiant
Meilės :). Galiausiai visi savo esme esam Meilė, dėl to tiek pat
vertingi ir tobuli.
Добавлено (11.02.2013, 17:21)
---------------------------------------------
105 Linas (06.02.201302:41)
Dėlkalbėjimo ir galvojimo apie Meilę:
mes galime pasaulįpažinti per jausmus, o galime per abstrakčias mintis. Visi turim
skirtingai išvystytą juslingumą ir protą, kurie nulemia, kaip
detaliai atskleisime Meilę šiais būdais. Tačiau šie du suvokimai
vienas kitą papildo, dėl to nesutikčiau, dėl proto nurašymo, jei
jausmais JĄ pavyksta patirti pilnesnę. Svarbu nepaskelbti kažkurio
vaizdinio absoliučiu - tai tik mūsų ribotumas.
Laikausinuomonės ir praktikos, kad emocija galima perskaityti ir paversti
mintimi, o iš minčių kurti ar modifikuoti emocijas. Abstrakčias
mintis kolektyvinėje sąmonėje, išreikštoje kultūroje, padeda
pernešti žodžiai. Taigi jei norime visą organizmą (civilizaciją)
atgręžti į sąmoningą Meilės siekimą, jo ląstelės (žmonės)
turėtų dalintis savo supratimais apie Meile ir tuo, kaip jie
įsivaizduoja organizmo veiksmus nukreiptus į Meilės
siekimą.
Patiriant didelio mąsto jausmus, nemažiaupavojinga jais apsiriboti, nei mentalinių pasauliu, paskelbiant juos
aukštesne tiesa. Gal jie tokią tiesą ir perneša konkrečiu
atveju, bet ta tiesa nėra absoliuti. Tad palinkėsiu mums visiems
išmokti derinti juslingumą su protų siekiant Meilės.
Pvz.kaip man kas diena praverčia bandymas suprasti Meile:
Stengiuosiinterpretuoti situacijas kuo artimesnėje logikoje Meilės logikai,
iš tos interpretacijos kyla jausmas. Jei VISAKAS yra vieninga
programa, vieninga visuma – viskas vyksta harmonijoje. Kiekviena
situacija, kiekviena dalelę vedą į Meile (apie dabartinį požiūrį
į Meilę ir laimę rašiau anksčiau). Manau, kad kiekviena
situacija rodo kitų vertybių (materialus turtas, protas, moralė,
juslingumas, valia., troškimai, vaizdiniai apie pasaulį ir t.t.)
realetyvumą ir antraeiliškumą prieš Meile. Jei mano
sieloje/pasąmonėje orientacija į kažkurias vertybes tiek
padidėja, kad pradeda skatinti mane atsisakyti Meilės atsiradus
situacijoms ,,arba arba“, Dievas man padeda per savo dalis (likimą,
žmones...) kurie suvaidina atitinkamas situacijas, kurios griauna
atitinkamos vertybės stabilumą mano gyvenime, o tai kelia man
dvasinį skausmą. Jei tokioje situacijoj veržiuosi į Meilę ir
situacijos paskatintas dar papildomai padirbėju ties jautria vieta,
paprastai pasipila ,,laimingi sutapimai'' ir staigiai pasikeičiantis
žmonių elgesys. Taip pat kai pradedu tvarkytis kokia jautrią vietą
paprastai situacijų pagalbai Kitaip tariant yra grįžtamasis
ryšys patvirtinantis teorija (nederėtų jo tikėtis visada, kartais
jis būna per subtilus iškart pastebėt, kartais reikia labai daug
pastangų norint smarkiai viduje pasikeisti ir pamatyt
,,stebuklingas“ pasaulio permainas).
Taigi manau, kadkiekviena ,,eibė'' kuria patiriu iš kitų, man yra dovana. Dar
daugiau – aukštesnį to žmogaus sąmoningumai apie tai žino ir
tai renkasi. Tad kokia panieka, pyktis ar neapykanta gali kilti
tokiai būtybei, kuri taip aukojasi dėl manęs? Kokia baimė ar
abejonė pasaulio teisingumu gali kilti jei matai, kad kiekviena
situacija orientuoja tave į nuostabiausią potyrių kelią ir
didžiausią laimę? Manau, kad šioje vietoje mąstymas pasitarnauja
žengt į Meilę.
Na ir aišku dėl ATEIVIŲ:))
Prisiminiau draugo pasakotą situaciją: eina jisviena ryta pagiringas keliu Kauno rajone ir prie jo priskrenda
sidabrinis rutulys ir pradeda bendraut telepatiškai: prisistato, kad
yra ateiviai, pasiūlo keliaut kartu, duoda abstrakčios informacijos
apie žmonijos ateitį... Dviem žodžiais – kasdieniška
situacija. Ale smagioji dalis yra ta, kad jis šia istoriją
prisimena ne visada, kartais tiesiog praleidžia klausimus apie ją
be jokios reakcijos (sakytum - tobula vaidyba). Tokį atminties
užsisklendimą jis pats pripažįsta (kai prisimena sidabrinį
rutulį). Va jums į kognityvinis disonancas :). Kaži kiek nuo mūsų
visų slepia atmintis.