Jau seniai žaliavalgių ratuose sklando visokie gandai apie tokį svarbų fiziologinį procesą kaip maistinė leukocitozė. Šis straipsnis skirtas kiek įmanoma plačiau supažindinti skaitytojus su šio reiškinio detalėmis, kad padėtų jiems nuodugniau suprasti minėtą temą.
Daugeliu atvejų, kalbėdami apie maistinę leukocitozę, žalio maisto mitybos knygų autoriai remiasi vieno senovinio tyrimo, kurį dar 1930 metais atliko šveicarų mokslininkas Paulas Kučakovas, duomenimis. Atlikdamas eksperimentus šis eksperimentuotojas atrado, kad virškinant maistą padidėja leukocitų kiekis kraujyje. Tai buvo vadinama maistine leukocitoze ir buvo laikoma normalia fiziologine reakcija į maisto suvartojimą. Tačiau toliau, dėl to meto riboto žmogaus fiziologijos supratimo ir žinių apie imuninę sistemą, autorius padarė keletą tiesiog kvailai stulbinančių išvadų.
Anot jo, žalias maistas natūralioje būsenoje visiškai nesukelia jokios reakcijos kraujyje. Tačiau termiškai apdorotas maistas ar virtas vanduo visada padidina leukocitų skaičių. Negana to, į termiškai apdorotą maistą pridėjus net 10% žalio maisto, maistinė leukocitozė visiškai neutralizuojama. Be to, galite visiškai pašalinti maisto leukocitozės atsiradimą valgydami duoną, mėsą, žuvį, kiaušinius, jei į juos įpilsite šiek tiek daržovių salotų.https://www.beyondveg.com/tu-j-l/raw-cooked/raw-cooked-1i.shtml
Šiandien tokios „mokslinės išvados“ iš tolimos praeities, pagrįstos neteisingu stebėjimų duomenų interpretavimu, gali tik prajuokinti su medicina susipažinusį žmogų. Tačiau ši informacija šimtmečius prisidėjo prie mitų ir klaidingų nuomonių apie sveikos mitybos fiziologiją kūrimo.
Vėliau įvairūs autoriai iš Kučakovo kūrybos ištraukė jiems patikusius tekstus, o dabar jų dėka turime begalę variacijų maisto leukocitozės tema. Vieni sveikos mitybos propaguotojai teigia, kad ši reakcija neva pasireiškia tik gyvuliniams baltymams, kiti, kad mūsų imuninė sistema reaguoja tik į virtą maistą, treti kalba išskirtinai apie pieno produktų pavojų. Todėl palikime „visažinančius guru“ jų palaimintoje nežinioje ir savarankiškai išstudijuokime su šiuo klausimu susijusią medžiagą.
Taigi, maisto leukocitozė. Kaip žinia, tai imuninės sistemos reakcija į svetimų maisto medžiagų patekimą į organizmą – antigenai.
Antigenai yra genetiškai svetimos medžiagos, kurios, patekusios į organizmą, sukelia imuninio atsako vystymąsi. Antigenai apima polisacharidus, nukleorūgštis ir gyvūninės, augalinės ir bakterinės kilmės baltymus. Labiausiai imunogeniškos molekulės yra baltymai
Antikūnai yra speciali baltymų junginių klasė, galinti prisijungti prie tam tikrų tipų antigenų, siekdama toliau juos neutralizuoti.
Antigeniškumo pasireiškimui didelę reikšmę turi molekulės masė ir specialių vietų (epitopų), prie kurių jungiasi neutralizuojantys antikūnai, skaičius. Kuo didesnė molekulė, tuo daugiau joje yra laisvųjų epitopų ir tuo ryškesnis jos antigeniškumas.
Epitopai antigenuose gali būti linijiniai, t.y. reiškia molekulės aminorūgščių sekos dalis arba konformacines dalis, susidariusias dėl molekulės krešėjimo į rutuliuką. Tokie epitopai susidaro antrinio ir tretinio baltymų molekulių lankstymosi metu. Terminis apdorojimas ir virškinimo sulčių poveikis skatina daugumos konformacinių epitopų sunaikinimą, tačiau tuo pačiu metu baltymų skilimo produktuose išsiskiria paslėpti linijiniai epitopai. Todėl maisto gaminimas negali būti naudojamas kaip priemonė pašalinti su maistu plintančią leukocitozę.
Vidutiniškai aktyvių epitopų skaičius baltymo molekulėje svyruoja nuo 5 iki 15, t.y., viena baltymo molekulė prie savęs prisijungia nuo 5 iki 15 antikūnų molekulių. Paprastai bet kokiems baltymams galima tikėtis maždaug vieno epitopo kiekvienam 5 kDa antigeno molekulinės masės [CRUMPTON M.J. Baltymų antigenai. Academic Press, 1974]
Pavyzdžiui, tarp gyvulinės kilmės baltymų kazeinas turi silpnų antigeninių savybių, o serumo albuminai ir globulinai turi ryškų antigeninį aktyvumą. Augalinės kilmės baltymai, tokie kaip javų glitimas ir ankštinių augalai, taip pat yra stiprūs antigenai. Tačiau stipriausios antigeninės savybės yra helmintų baltymų ekstraktuose ir daugybėje bakterinių baltymų bei toksinų.
Minimali baltymo molekulinė masė, pakankama antigeniniam aktyvumui parodyti, yra 5 kDa
Karvės pieno kazeinas 22 - 24 kDa
Javų gliadinai 40 - 50 kDa
Serumo albuminas 65 - 70 kDa
Ankštiniai augalai ankštiniai 300 - 360 kDa
Migdolų amandinas 375 - 475 kDa
Bet kokių genetiškai organizmui svetimų baltymų molekulių ar polipeptidų patekimas iš virškinimo trakto į kraują suaktyvina organizmo imuninę apsaugą. Trumpai tariant, šis mechanizmas atrodo taip:
1) Antigenų įsiskverbimas
Šiandien dauguma žmonių ir net kai kurie gydytojai mano, kad virškinamajame trakte visas maistas skyla į paprastesnius junginius – aminorūgštis, riebalų rūgštis, cukrų – ir praranda genetinį svetimumą. Tačiau iš tikrųjų situacija yra kitokia. Išsiaiškinta, kad baltymai gali būti pasisavinami ne tik aminorūgščių, bet ir peptidų pavidalu ir net visiškai nepakitusiu pavidalu. Be to, tyrimais įrodyta, kad net žarnyno bakterijos ir didelės virškinimo fermentų baltymų molekulės įveikia transintestininį barjerą ir patenka į kraują bei vidinę organizmo aplinką.
Šiuolaikinė fermentų terapija, naudojant radioaktyviąsias žymes, įrodė, kad didelės maisto fermentų baltymų molekulės prasiskverbia per transintestininį barjerą ir nepakitusios patenka į kraują (iki 4% dozės ir daugiau). Kitas tyrimas parodė, kad praktiškai sveikų žmonių nesuvirškintų maisto baltymų į kraują patenka nuo 2% ir daugiau. (Husby S. ir kt. Scand. J. Immunol., 1985; 22: 83-92)
Paprastai maistinių medžiagų perdavimas vyksta per žarnyno ląstelę (transcitozė). Tačiau kai kurioms didelėms molekulėms visada pavyksta patekti į vidinę organizmo aplinką per tarpus tarp žarnyno ląstelių, taip pat tose vietose, kur yra gleivinės defektų. Čia atsiranda maisto leukocitozės reakcija. Tam tikras ūmus imuninis ląstelių atsakas į svetimas medžiagas, kurio metu vyksta antikūnų sintezė ir antigenų fagocitozė.
2) Antikūnų susidarymas
Antikūnų prieš maisto baltymus ir jų skilimo produktus sintezės procesas vyksta etapais. Iš pradžių makrofagai ir kitos fagocitinės ląstelės, reaguodamos į antigeno prasiskverbimą į organizmą, sugeria ir apdoroja jį į formą, prieinamą T ir B limfocitams. Šios pastarosios ląstelės, gavusios specifinį stimulą iš apdoroto antigeno ir specialų signalą iš T ląstelių, pradeda masinę reikalingų antikūnų gamybą. Viena aktyvuota B ląstelė gali pagaminti iki 2000 antikūnų molekulių per sekundę! Be to, bendras skirtingų tipų antikūnų skaičius suaugusiesiems matuojamas milijonais.
3) Opsonizacija ir fagocitozė
Opsonizacija – tai antikūnų ar kitų specifinių baltymų adsorbcijos svetimų dalelių paviršiuje procesas, kuris skatina ir palengvina šių antigenų fagocitozę.
Opsonizuotas antigenas prisijungia prie fagocitinės ląstelės per ląstelės paviršiaus receptorių sąveiką su antikūno fragmentu. Toliau vyksta antigeno absorbcijos procesas, susijęs su tarpląstelinių mechanizmų, kuriais siekiama sunaikinti pašalinius agentus, aktyvavimu. Fagosoma, susidariusi dėl opsonizuoto antigeno absorbcijos, susilieja su lizosomomis ląstelėje, sudarydama fagolizosomą. Šioje organelėje įvyksta galutinis antigenų sunaikinimas kataliziniais fermentais.
Neigiamos dietinės leukocitozės pasekmės
1) Kūnas yra priverstas išleisti daug energijos ir materialinių išteklių antikūnų sintezei ir maisto antigenų neutralizavimui. Vartojant baltyminį maistą, iki 30% kalorijų tenka jo paties virškinimui.
2) Aktyviosios fagocitozės metu susidaro daug laisvųjų radikalų, kurie naikina ne tik svetimas medžiagas, bet ir savas ląsteles, taip pat pažeidžia tarpląstelinę medžiagą uždegimo vietoje (i).
3) Uždegiminio proceso vystymasis lemia audinių mikrocirkuliacijos pablogėjimą ir žarnyno gleivinės paburkimą. Dėl to sumažėja žmogaus žarnyno lygiųjų raumenų tonusas ir pablogėja žarnyno dujų reabsorbcija. Dėl to sulėtėja peristaltika, didėja pilvo apimtis.
Yra dar viena svarbi ir įdomi dietinės leukocitozės pasekmė žmogaus organizmui ir psichikai, tačiau norint ją išsamiai apsvarstyti, reikia atskiros informacijos apžvalgos. Trumpai tariant, B ląstelių antikūnus gaminančią veiklą lydi endorfinų sintezė (i) Šių psichoaktyvių medžiagų poveikis slopina simpatinę reguliaciją, pailgina miego trukmę ir nualina smegenų kognityvines funkcijas.
Šiais laikais daugelis žalio maisto dietos propaguotojų noriai spėlioja dietinės leukocitozės tema, pasinaudodami masinės sąmonės nežinojimu. Tokie autoriai, užuot didinę savo temos supratimo lygį, užsiima savo klaidingų įsitikinimų skleidimu patikliems klausytojams. Ir jiems iš dalies pavyksta. Juk, deja, yra tik keli žmonės, išsiugdę intelektą ir kritinį mąstymą. Tikiuosi, kad tu, mielas skaitytojau, esi vienas iš jų ;)
Atminkite, kol žmogus išliks žmogumi, jo kūnas atmes visus jo genotipe neužregistruotus junginius. Jei koks nors žalio maisto dietos propaguotojas teigia, kad, pavyzdžiui, žalių ankštinių ar bet kurio kito augalo baltymai yra susiję su žmogaus organizmu ir nesukelia maistinės leukocitozės reakcijos, tai kalba tik apie visišką tokių nekompetenciją. autorius.
Vienintelis būdas sumažinti imuninės sistemos apkrovą pavalgius – neskirti maisto produktų į gyvulinius ar augalinius, virtus ar žalius, o racione apriboti maistą, kuriame yra didelė baltymų koncentracija!
Tik tuomet, kai žmogaus organizme nėra daug baltymų turinčio maisto, maisto leukocitozė tikrai minimali, o tai leidžia organizmui sulėtinti medžiagų apykaitą, užkirsti kelią ankstyvam laisvųjų radikalų senėjimui ir sumažinti imuninės sistemos apkrovą. Na, o pats nuostabiausias dalykas mažai baltymų turinčioje vaisių ir daržovių dietoje, be abejo, yra beprasmiška euforija ir nuostabi orinė-lengva kūno būsena, kuri nenugalima jėga traukia bandantįjį. Bent kartą pajutę TAI, tiesiog negalite gyventi kitaip!
Linkiu geros sveikatos, ilgaamžiškumo ir pozityvios bei linksmos nuotaikos!
Taikos ir ramybės |