Vis dar sklando legendos apie Mariją Orsič ir kitus Vril bendruomenės atstovus. Manoma, kad jie sugebėjo pastatyti skraidančią lėkštę ir nuskristi pas ateivius. Kaip ši istorija iš tikrųjų vystėsi, buvo pasakyta Pasipriešinimo judėjime:

"Aldebaranai kartu su plejadiečiais kovojo su Drako branduoliniame kare ir pralaimėjo daugiau nei prieš 5000 metų. Po šio karo ir vėlesnio potvynio 3114 m. pr. Kr. jų įtaka planetos paviršiui labai sumažėjo. Archontai tada įsakė daugumai aldebariečių palikti Saulės sistemą. Kai kurie sugebėjo prisijungti prie požeminio Agartos tinklo.

Prūsijoje jau XIX amžiuje (1820-1830 m.) prasidėjo pirmosios slaptos kosminės programos, apie kurias mažai kas žinojo. Plejadiečiai matė galimybę prisidėti prie teigiamos kosmoso programos sėklų, tačiau pirmieji prototipai buvo labai neapdoroti ir neveikė.

XIX amžiaus pabaigoje plejadiečiai ir aldebariečiai dar kartą nusprendė paleisti kosminę programą šioje planetoje. Išrinkta buvo Maria Orsic iš Zagrebo. Ji buvo susijusi su vyru, vardu Rudolf von Sebottendorff. Tai nebuvo tikrasis jo vardas, reikėjo nuslėpti tikrąją kilmę. Jie susirinko namelyje netoli Untersbergo. Ten su jais susisiekė tamplieriai iš Juodojo akmens brolijos. Taip, jie turėjo Chintamani akmens fragmentus, tai juos susiejo su Sirijaus žvaigždžių sistema.

Maria Orsic taip pat turėjo Cintamani akmenį. Ji naudojo jį bendraudama su Aldebaranais. Ji iš Aldebaranų išmoko vadinamųjų skraidančių lėkščių technologijos. Šių technologijų ją išmokė senovės asirų ir šumerų kalbomis. Šias instrukcijas reikėjo išversti. Profesorius Schumannas iš Miuncheno nustatė, kad tai techninės pastabos.

O prototipas buvo pastatytas apie 1922 m. Nuo čia viskas ir prasidėjo, nuo čia prasidėjo slaptos kosmoso programos. Jei šią technologiją būtų pavykę išplisti, dabar visa žmonija naudotų skraidančias lėkštes. Bet, deja, naciai pavogė šią skrydžio technologiją.

Tada Hitleris pasirašė paktą su Drako frakcija iš Tibeto ir jie atidavė jam savo technologijas. 1945 metais vokiečių mokslininkai jau turėjo galimybę nukeliauti į Mėnulį ir kitas Saulės sistemos planetas.

Maria Oršić ir kitas moteris iš jos Vril komandos 1945 m. išgelbėjo Aldebarans. Dabar jos dirba Galaktikos konfederacijoje. Taip pat dabar visiškai priima Šviesą ir dirba Galaktikos konfederacijai, kai kurie vokiečių generolai, priklausę nacių karo mašinai Vokietijoje, vėliau perkelti į Naująją Švabiją, Antarktidą, vėliau į Tamsųjį laivyną ir galiausiai sugauti Aldebaranų. Po jų sekė keletas kitų buvusių slaptų kosminių programų narių, kurie dabar dirba su Galaktikos konfederacija.