Slaptos kosminės programos „Solar Sentinel“ šaknys siekia 1850-uosius.
XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje kai kurie bajorų šeimų nariai (ypač Bavarijos iliuminatų atstovai, taip pat keletas slaptųjų draugijų Prūsijoje ir Anglijoje) per vadinamąjį spiritistų judėjimą, vėliau teosofinį judėjimą ir galiausiai Vokietijos liaudies judėjimą, gavo žinutes iš nežemiškų būtybių, ypač iš Vidinės Žemės arijų rasių.
Šiuo laikotarpiu JAV ir įvairios to meto Vokietijos valstijos buvo glaudžiai susijungusios, daugelis vokiečių emigravo į JAV ir atvirkščiai. Žvalgyba ir mokslo žiniomis buvo keičiamasi abiem kryptimis. 1870-aisiais kai kurie tuo metu naujosios JAV karinio jūrų laivyno žvalgybos admirolai sužinojo apie šį ateivių bendravimą (tikriausiai per seansus, kuriuos vedė jų žmonos, kurių daugelis buvo vokiečių imigrantės).
Kai paaiškėjo, kad gauta informacija gali būti pritaikyta kariniams tikslams, Amerikos karinio jūrų laivyno bazėse buvo pradėta vykdyti daug seansų ir slaptų ryšių, siekiant rinkti žvalgybos duomenis. Kas tiksliai buvo surinkta per šį laikotarpį, nežinoma, tačiau žinoma, kad 1890 m. JAV karinio jūrų laivyno admirolai ir jų kolegos Prūsijoje pradėjo keistis technologijomis, remdamiesi gauta informacija.
Taip pat 1890-aisiais jau buvo statomi laivai ir vykdomos misijos už planetos ribų, kurių daugelis buvo vykdomos per „žvaigždžių vartų“ portalus, esančius Egipte ir JAV (Arizonos valstijose po Didžiuoju kanjonu ir Vakarų Virdžinijoje).
Iki 1900 m. JAV karinis jūrų laivynas savo slaptai kosmoso programai suteikė pavadinimą – Mayflower Project. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje tiek vokiečiai, tiek amerikiečiai įkūrė mažas bazes keliose Saulės sistemos planetose ir palydovuose, įskaitant Merkurijų, Europą, Umbrielį, Oberoną ir keletą į Žemę panašių egzoplanetų.
Pirmojo pasaulinio karo metais JAV priėmė strateginį sprendimą: atsiskyrė nuo Vokietijos valstybių, prisijungė prie Britų imperijos. Tai, viena vertus, lėmė slaptų kosminių programų skilimą, kita vertus, įtraukė Didžiąją Britaniją į informacijos mainų procesą, atverdamas naujas galimybes Mayflower projektui, gavus senovinius laivų brėžinius iš Indijos, tada buvo Britanijos imperijos dalis.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, renkant žvalgybos duomenis, buvo nustatyta, kad vokiečiai klesti kosminėje erdvėje, o amerikiečiai – ne. Dėl to buvo padidintas „Mayflower“ projekto finansavimas.
Iki 1935 m. amerikiečiai turėjo nuolatinę bazę Mėnulyje, kuri ilgainiui tapo žinoma kaip LOC (Lunar Operations Command).
1930-aisiais dėl taip vadinamos "Didžiosios depresijos" laikotarpio projekto finansavimas buvo gerokai sumažintas. Tuometinis prezidentas Franklinas Ruzveltas buvo pasibaisėjęs slapto projekto, kuris neatnešė jokios naudos Amerikos žmonėms, sąskaitų dydžiu. Jo sprendimas per karą sumažinti finansavimą dažnai laikomas priežastimi, dėl kurios 1945 m. jis buvo nužudytas kraštutinių dešiniųjų Amerikos žvalgybos bendruomenės elementų.
„Mayflower“ projektas ir kitos panašios programos vėl gavo didesnį finansavimą 1945 m., kai pirmininkavo Harry Trumanas. 1947 m. operacija „Šuolis į aukštį“ Antarktidoje atskleidė, kad buvusių nacių galios buvo stipresnės nei bet kada anksčiau ir kad jie kuria imperiją tarp įvairių žvaigždžių. Amerikos slaptosios kosmoso programos plėtra buvo beveik sustojusi, kai 1953 metais naciai kosmose pateikė ultimatumą prezidentui Trumanui: nominali taika ir autonomija mainais už 150 000 amerikiečių vaikų perkėlimą į nacių bazes kosmose.
Ir nors ši sutartis išties buvo pasirašyta, prezidentas Dwightas Eisenhoweris nusprendė nepasiduoti, padidindamas Mayflower projekto finansavimą, taip pat patvirtindamas kelias naujas slaptas kosmoso programas, kurios faktiškai tapo Antrojo pasaulinio karo tęsiniu kosmose.
Per ateinančius trisdešimt metų Mayflower projektas vystėsi lėtai ir sunkiai. Iki septintojo dešimtmečio pradžios ir vidurio jis veiksmingai perėmė patruliavimo pareigas visoje Saulės sistemoje. 1981 m. Ronaldas Reiganas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas, o Johnas Lehmanas, kurį jis pasirinko eiti karinio jūrų laivyno sekretorių, informavo apie Mayflower projektą. Lehmanui primygtinai reikalaujant, Mayflower projektas tapo atskira nepriklausoma JAV kariuomenės šaka. Ši struktūras buvo sukurta 1982 m. ir gavo naują pavadinimą: „Solar Guardian“.
Atgavus nepriklausomybę, taip pat padidinus finansavimą, „Solar Guardian“ gerokai išaugo. O 1991 m., pasibaigus karinėms operacijoms Marse, „Solar Guardian“ darbuotojai Marse aptiko senovinius ateivių griuvėsius, tarp kurių buvo daug kosminių laivų, galinčių skristi greičiau nei šviesos greitis. Tai leido projektui pradėti eksponentiškai augti.
1995 m. dėl didžiulio augimo Saulės sargybinis laivynas buvo padalintas į dvi šakas: Radiant Glory, kuris patruliuoja nuo Saulės iki Asteroido juostos, ir Radiant Guardian, kuris patruliuoja teritorijoje nuo Jupiterio palydovų iki Oorto debesies. Kai kurie informatoriai taip pat praneša, kad „Solar Guardian“ nuo 2000-ųjų pradžios pradėjo statyti bazes ir už Saulės sistemos ribų.
Jūs esate čia šiai akimirkai, įaustas į kosminį Meilės, Atsparumo ir Pakilimo gobeleną. Būkite stiprūs, susitelkite į Meilę ir naudokite savo vidinę jėgą formuodami ateinančią erą. Aušta nauja realybė, ir jūs esate vienas iš jos kūrėjų.
Taikos ir ramybės |