Kalbos angelo, žmogaus apvalkale 29 - 27 Марта 2014 - Šviesos keliu
Ketvirtadienis, 08.12.2016, 20:12
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2014 » Kovas » 27 » Kalbos angelo, žmogaus apvalkale 29
19:07
Kalbos angelo, žmogaus apvalkale 29

R. Taigi, grįžkime prie žodžio “politika”. Žodis “polis” kilęs nuo itališko žodžio “polizza”, reiškiančio “raštelis”, “sutartis”. Archontai mėgsta į savo projektus įsileisti žodžius su dviguba reikšme. Save laikant tarpininkais tarp Dievo ir žmonių, Archontai visuomenei suprojektavo Žynių valdymo modelį, tiksliau tai jos daliai, kuri vienokiomis ar kitokiomis priežastimis, nebuvo pavaldi jų religinei valdžiai (pavyzdžiui, apėmė tas šalis, kur žmonės tikėjo tik savo dievais ir  turėjo savo kultūrą). Žodį “politika”  jie sukūrė iš dviejų graikiškų žodžių: “poli” – “daug” ir “Theos” – “Dievas”, tai reiškė ne ką kitą, o valdžią visuomenei “daugelio dievų”. Iš ten ir kilo vietiniai “dievaičiai-politikai”,pilnai pavaldūs Archontų valdžios sistemai. Nenuostabu, kad šiandiena daugelis šalių gyvena pagal anglo-saksų, o taip pat, tarpkontinentinę teisę, kurios yra labiausiai išplitusios pasaulinės teisinės sistemos. Bet, savo laiku, tokių sistemų sudarimo pagrindu pasitarnavo būtent romėnų teisė, įdirbta Žynių dar Senovės Romoje (“Dvylikos lentelių įstatymų santrauka” ir kiti Žynių dokumentai tautų valdymui, parašyti pagal geriausias Gyvuliško prado tradicijas).

A. Na taip, todėl, kaip sakoma liaudyje, politinė teisė, kaip ir religinė, visada yra tik baudžianti. O bendrai tai, žinoma liūdnoka, kada pasaulinė visuomenė gyvena pagal taisykles, kurias jiems nustato Archontai, dar ir po jų agresyviais ženklais...

R. Taip gyvena, kadangi iš tikro žmonės nežino, kas ir kaip juos valdo, o nežino to todėl, jog nesigilina į tuos klausimus. Jei žmonės pasidomės pasauline istorija, ar bent jau heraldika (mokslu apie herbus), tai jiems atsivers akys į gana įdomius faktus, į  tuos, į kuriuos paprasčiausiai anksčiau jie nekreipdavo dėmesio. Jei išnagrinėti, štandartus, herbus, vėliavas, kunigaikštysčių, miestų, valstybių, kuriuos, kaip taisyklė, kūrė Archontų globotiniai ir sąmoningai pakišdavo nieko neišmanantiems vietiniams valdininkams, tai juose galima pastebėti ženklus ir simbolius, veikiančius pasąmonę, žmoguje aktyvuojančius Gyvulišką pradą.

Visa tai yra dabar, taip pat, kaip ir anksčiau, skirta nelegaliai įtakai į žmonių sąmonę. Pakanka atkreipti dėmesį į daugumos šalių oficialią simboliką, jų valdžios organų, ministerijų, žinybų, tarnybų simboliką, uždėtą taip pat ant įvairių šalių piniginių ženklų. Juk, iš esmės, tai kryžiai, Priekinės būtybės blokavimo atžymįs (ženklai ir simboliai valdovų atributikoje, karūnose) akcentas Gyvuliškam pradui, aš turiu omenyje Šonines žmogaus Būtybes, iš esmės, vaizduojamos agresyvių žvėrių simbolika. Pakanka pažvelgti, kiek herbų pažymėta laisvųjų mūrininkų simboliais, pradedant nuo miestų ir šalių, užbaigiant tarptautinėmis organizacijomis ir korporacijomis: lankas ir strėlės (atskirai ir kartu), kirvis, pjautuvas, kūjis, kardas, špagos, ugniašaudžiai ginklai, skriestuvai, leopardai, drakonai, ereliai, alyvuogės šakelė (žydijos Žynija). Aš jau nekalbu apie daugeliu atveju atitinkamą skaičių simboliką žvaigždžių išraiška (6, 13 ir tt.)

 Įvairių laikų ir šalių Herbai.

     

      

Tie agresyvūs ženklai naudojami viešoje atributikoje, skirti masiniam tiražavimui, tai yra, juos dažnai mato žmonės ir naudoja, dokumentuose, pastatuose, aprangoje, masinėse informacijos priemonėse ir tt. Jų poveikis į žmogaus psichiką, kaip lašas, po lašo glūdinantis akmenį – jie pasąmoniniai stimuliuoja Gyvulišką pradą, agresiją, pažadina žemiausius instinktus. O visa tai padeda palaikyti visuomenės nuotaikos įtampai, o tai tarsi metano dujos akmens anglies šachtoje. Pakanka atitinkamu momentu tik įžiebti kibirkštį, tai yra, išprovokuoti agresiją atitinkamoje žmonių masėje, kad paskęstų prievartos ir negrįžtamų griaunančių pasekmių bangoje ištisa valstybė.

Visa ta slapta tautų valdymo schema veikia iki tol, kol apie ją nežino daugumas žmonių. Archontai išnaudoja bet kokias galimybes, kad virš “kontroliuojamų teritorijų” pažymėti savo ženklus ir simbolius, taip sakant savo “klišes”. Be to, visa tai daroma “tyliai”, su formaliu “tautos dalyvavimu” panašiuose aptarimuose. Bet sprendimas, kaip taisyklė, visada priimamas siaurame tarnautojų rate, o plačiai visuomenei sukuriamas eilinis opusas, kad būtent tie simboliai ir ženklai “labai reikšmingi” duoto miesto, ar valstybės gyventojams, iš istorijos, kultūros, filosofijos stebėjimo taško. Kartais į tuos klausimus įtraukiami ir mokslininkai, kuriems duodama užduotis pagrįsti būtent tokią nuomonę ir jokios kitokios. Bet ką aš noriu ta prasme pasakyti. Jei nepriklausomai nuo kieno nors nuomonės, patys žmonės pradės domėtis savo šalies, savo tautos istorija, ženklais ir simboliais, jei jie tais klausimais plės savo akiratį, atsakingai žiūrint į tą pažinimo procesą, iš Stebėtojo, nuo Dvasinio prado pozicijos, tai juos bus sunku apgauti. Juk čia eina kalba apie kraštą, kuriame teks gyventi jiems patiems, jų vaikams ir anūkams. Kitaip sakant, kada žmonės žinos Tiesą, tai vietose jie patys įves tvarką. Juk pagrindinė jėga yra daugumoje, pačioje visuomenėje, o ne Žynių ir politikų saujelėje.

A. Gaunasi, kad Archontai iš politikos pasidarė sau valdymo, pasaulinės visuomenės kontrolės įrankį, o iš valstybių, kaip tokių – prievartos tautoms instrumentus, turtėjimo instrumentu sau ir jiems pavaldžių marionečių.

R. Nėra paslaptis, jog kiekvienoje pasaulio šalyje tikroji politika yra vykdoma “užkulisiuose”, kur su rinkėjais nesvarstomi sprendimai ir sutartys.

A. Taip, pačioje visuomenėje nelegaliai populiarinamas modelis, kur “stiprieji sunaikiną silpnesnį”, pradedant nuo santykių nedideliame kolektyve (šeimoje, firmoje, organizacijoje) ir baigiant santykiais tarp valstybių, kada stiprios valstybės praryja silpnas ir konkuruoja tarpusavyje. Tai yra vis tie patys Gyvuliško proto dėsniai.

R. Visiškai teisingai. Akivaizdu, kad tokios, pačių žmonių dirbtinai sukurtos sistemos, dirba kaip Gyvuliško proto Valios palydovai. Geresniam supratimui pateiksiu tipinį pavyzdį iš istorijos. Keletą šimtmečių atgal, viduramžių Europoje buvo daug feodalinių kunigaikštysčių, kurioms vadovavo įvairaus plauko vietininkai. Kiekvienas toks “kunigaikštis-politikas” turėjo savo kareivius, savo vėliavas, herbus, savo svitą (apsuptį), kažkas panašaus į vyriausybę. Jo samdoma kunigaikštystės kariuomenė buvo vadinama žodžiu “banda” (nuo keltų “band”- “ryšys”). Tai štai, kuo gi jie užsiiminėjo? Kunigaikščiai pastoviai tarpusavyje kariavo ir tokiu būdu plėtė savo kontroliuojamas teritorijas, užgrobtose žemėse įvedant savo mokesčius vietiniams pirkliams, amatininkams, valstiečiams. Tai yra, ėmė iš jų mokesčius (atlygį), už savo apsaugą nuo kitų kunigaikščių, iš esmės, nuo tokių pat “plėšikų” kaip ir jie. Ir pabandyk tada atsisakyti nuo tokios kunigaikščių “malonės”, juk ginantis ir grasinantis buvo vienas ir tas pats asmuo. Bet reikalas tame, jog tokių svetimo turto medžiotojų buvo labai daug, taip sakant, “apsaugos suteikimo” gyventojams paslaugose, tarp kunigaikščių ir dvarininkų buvo didžiulė “konkurencija”. Šiandiena vienas iš “kunigaikščių-politikų” sukuria taip vadinamas “razborkes”, rytoj jau kitas. Ir visi jie “troško” būti “engiamų” užtarėjais. O pagal faktą, vyko pats tikriausias plėšikavimas, gyventojų “apsaugos” išraiškoje. Kaip sakoma, banda, ji ir yra banda.

Ir šiandiena pasaulinėje politikoje niekas nepasikeitė. Tik tiesioginė prievarta tautai vadinama gražiau “tarptautiniais mokesčiais”, bet reketavimo sistema išliko viena ir ta pati. Toks jau prievartinis-pasaulinis, savanoriškai-priverstinis pinigų surinkimas – stambaus ir smulkaus matmens gyventojų apiplėšimas planetoje. Nebent, tik tai, kad dabar pradėta vadinti žymiai gražesniais žodžiais – monopolija į įteisintą prievartą (monopoliją į muitą,produktus,informaciją ir tt.)

A. Tas tai taip. Bet kurioje šalyje iš gyventojų ima muitus už paprasčiausią formalų popierėlį (dokumento apiforminimą, savo gi teisių patvirtinimą, netgi už skundo priėmimą nagrinėjimui). Ir nuo to gyvenimas pas piliečius vienareikšmiškai netampa lengvesnis...

R. Na taip, bandos jos ir yra bandos, kokios buvo, tokios ir liko, tik plėšia visuomenę jau kitokiu rangu, pačių sukurtų ir parašytų įstatymų pagrindu...Nors viskas pačiuose žmonėse, o tokių  – dauguma ir jie neaktyvūs, Archontų  gi mažuma, bet jie be perstojo aktyviai veikia. Štai ir visas skirtumas. Reikia, kad patys žmonės prabustų, plėstų savo akiratį, aktyviai dalyvautų pasaulinės visuomenės valdymo reikaluose, draugautų tarpusavyje, apjungtų jėgas, nepriklausomai nuo tautybės, rasės, gyvenamos šalies. Tada žmonija, galutiniame rezultate, prieis prie to teisingo visuomenės modelio, apie kurį taip ilgai svajojo.

Archontai padarė taip, kad politikai dirbtų daug žmonių, tai yra, tam būtų įtrauktas žymus žmogiškas potencialas. Be to, inovacinis žmonijos resursas irgi yra jų rankose, kadangi pasaulinis mokslas finansuojamas ir kontroliuojamas jų pastatytomis organizacijomis ir fondais. Dar daugiau, Archontai inicijavo įvairių mokslų sukūrimą, tyrinėjančius liaudies valdymo formas, kuriančius  masių valdymo metodus, kad žmonės patys sau susigalvotų, kaip geriau būtų galima juos įvaryti į vergo grandines. Pavyzdžiui, paimti  kad ir sociologijos (nuo lotyniško žodžio “societas” – “bendruomenė”, “logos” – “mokymas”) mokslą, tyrinėjantį visuomenę ir jos vystymosi dėsnius, socialines grupes, Asmenybės ir visuomenės santykius. Ką, to mokslo rėmuose, konkrečiai tyrinėja mokslininkai, vykdydami programines užduotis tų,  kurie juos finansuoja? Sociologija neužsiima vidiniu žmogaus gyvenimu. Taip valdžią turintieji spaudžia psichologiją, kad žmonės visuomenės vystymosi prioritetas taptų augantis visuomenėje egoizmas. O dvasiniai klausimai, iš vis atiduoti Žyniams, besimaitinantiems nuo religijos. Viskas padalinta ir apsunkinta, kad pas žmogų atmušti norą prisikasti iki esmės: kur jo gyvenimo prasmė, kuo iš tikro jis yra, kokiomis iš tikro kolosaliomis galimybėmis jis apdalintas. Tai štai, sociologija nagrinėja žmonių masių elgesį, o taip pat, įvairius tarpusavio santykius mažose grupėse elgesį. Kitaip sakant, tie mokslininkai stebi, kaip elgiasi individualiai ir grupėse, kolektyve Gyvuliškas protas. Bet kas panaudoja tų tyrimų rezultatus ir kokiais tikslais? O gi tie patys politikai ir Žyniai, kad būtų paprasčiau valdyti žmones, spausti jų sąmonėje ant reikiamų klavišų, aktyvuojant  juose Gyvulišką pradą.

Na o apie politologiją aš iš vis tyliu. Juokinga ir koktu kalbėti, kokie tam “mokslui” keliami tikslai ir kas ten yra tyrinėjama. Pavyzdžiui, prognozuoti valdančių rėžimų kaitą, partijų politinės kovos baigtį, išgalvoti ir kurti politinius imidžus kandidatams, užsiimti priešrinkimine agitacija, apgalvoti, kokiomis kalbomis (ne darbais), eiliniais pažadais iššaukti gyventojų simpatijas. Bet politologai, taip pat, kaip ir sociologai, žurnalistai, kiti šio politinio spektaklio dalyviai – tai tie patys žmonės iš liaudies. Politikai jiems tik moka už tai, kad vieni žmonės sukurtų apie juos mitus kitiems žmonėms, tam kad jiems patekti į valdžią, savo interesų patenkinimui. Štai ir gaunasi, kad pats politikas, be tautos paramos, nieko nereiškia, dar daugiau, pati tauta po to ir vykdo tokio politiko nuorodas, kenčia.

Pasaulyje politikų rinkimas seniai virtęs į masinį politinį šau, su “Liaudies valdžia” pavadinimu. Koks viso to užslėptas tikslas, koks poveikis į liaudį? Ką mato masės? Televizinį kandidatų kastingą, realybės šau elementus, su “pagrindinių herojų” asmeninio gyvenimo pikantiškomis smulkmenomis, jų tarpusavio varžytuves, nesibaigiantį tarpusavio kaltinimų srautą ir tt. Tai yra, daroma viskas, kad žmonėse stimuliuoti Gyvulišką pradą, kad būtų emocijų ir minčių sūkurys, uždaras ratas, ko pasekoje, būtų lengviau valdyti mases, nepriklausomai, kas iš tų politinių marionečių laimės...

Kas šiandiena užduoda pasaulinės visuomenės vystymosi vektorių?  Archontai, kurie manipuliuoja pasauline politika, kaip valdžios liaudžiai nuosavu instrumentu. Archontai, pajungti Gyvuliško proto sistemai ir savo idėjas jie įgyvendina per politikus. Bet daugumas žmonių nežino apie tokius, vykstančius “pasaulinės politikos užkulisiuose” reikalus. Juos specialiai sudomina tik tuo paviršutiniu veiksmų teatru, kuris vyksta jų šalių politinėse scenose, tuo pačiu, apribojant jų didesnį pažinimo spektrą, susiaurinant sąmone, o iš čia, atimant norą išanalizuoti įvykius pasaulinės visuomenės masteliu. Žmonės mato, kad politikai kuria įstatymus, pagal kuriuos turi gyventi visuomenė. Bet jie net neįsigilina į klausimą, kodėl būtent tokie įstatymai ir tie politikai vykdo duotuosius projektus? Kodėl panašūs įstatymai įdiegiami, arba jau yra įdiegti kitose šalyse? Ir kaip tai atsiliepė į visuomenės gyvenimą realybėje ir kokią dominantę tai aktyvavo?

Geriausiu atveju, žmonėms duodama suprasti, kad jų šalies politikai atstovauja vienokios, ar kitokios gaujos (bandos) interesus. Bet vėl gi, kas įgyvendina visas tas programas? Bet kokios šalies einamieji reikalai yra valdomi tarnautojų ir valdininkų, priklausančių tai pačiai tautai. O kas tokie politikai, bet kurioje šalyje? Politikai – tai žmonės iš “elito”. Kurie, iš esmės, atėjo į valdžią tam, kad apsaugoti savo biznį ir patenkinti savo didybės maniją. Juk tokius, papuolusius į Gyvuliško proto sistemos valdžią žmones, jau nustoja tenkinti vien tik pinigai. Jiems norisi kažko tai daugiau, pavyzdžiui, valdyti dideliu žmonių kiekiu ir slapta pasitenkinti jų vergiškumu, prieš save.

Daugumas iš tokių net nesupranta, kad jie viso labo yra tik Gyvuliško proto Valios palydovai. Suvokia tai žmogus, ar ne, bet jo Siela sąmoningai kenčia, nuo tokio Asmenybės pasirinkimo ir neprotingo gyvybinės jėgos išeikvojimo, vis labiau ją atskiriant nuo Dvasinio pasaulio. Juk gyvenimas pralekia labai greitai, o valdžia duodama trumpam, bet kaina už ją neišmatuojamai didelė. Žmogiško silpnumo gyvenimo akimirksnis, po to pavirsta ilgomis subasmenybės agonijomis ir Sielos kančių prailginimu, materijos nelaisvėje. Teks labai brangiai užsimokėti už tas pasirinktas iliuzijas, kurios atsiranda trumpam, ir greitai išnyksta būties šešėlyje.

Tie patys protingi politikai, kuriems pavyksta įminti tą globalų blefą ir suprasti šiandieninę griaunančią visuomenės vystymosi kryptį, pagal “atvirkštinę svastiką”, nesugeba suvokti, iš kur auga viso to šaknys, negatyvo įvykiuose. Jie ieško atsakymo, kaip atsikratyti to “seno, didelio medžio”, pasaulinių Žynių valdžios sistemos, kurio ir šaknys užkrėstos, kaip aštuonkojis aprėpiančios visą pasaulį.

Iš tikro, nieko sudėtingo čia nėra, jei supranti Archontų, kurių rankose sukaupta didžioji žemiško kapitalo dalis, naudojamą instrumentą. Archontų užduotis – prikabinti liaudžiai eilinę iliuziją, Gyvuliško proto ideologiją, kaip galima didesniam žmonių skaičiui, kad masės tuo patikėtų. Pavyzdžiui, įtikinti visuomenę materialaus mastymo pirmenybe, vartotojiško tarpusavio santykių formato nauda, įbauginti žmones eiline ekonomine krize, įtikinti pradėti karinius veiksmus viename ar kitame regione, arba sukurstyti vienus prieš kitus įvairių religijų atstovus, sukurti konfliktus, spalvotas revoliucijas ir tt.  O toliau, kada žmonių masės užsikrečia tokiomis idėjomis, tai tada patys žmonės jas ir materializuoja, pradedant kurti visą tą netvarką, savo pačių rankomis.

Svarbiausia Archontams – žmonėse aktyvuoti Gyvulišką pradą, tiksliau jų kolektyvinį Gyvulišką protą. Juk jie tik parašo scenarijų ir sponseriuoja savo politikus. O jų bendras pasaulinės politikos voratinklis ir yra visuomenės poveikio aktyviu instrumentu. Juk kas toks yra politikas? Aktorius, kuris atlieka jam parašytą vaidmenį. Jo užduotis – dažnai matytis televizijos ekranuose, spaudoje, gražiai kalbėti ir įteikti žmonėms atitinkamas idėjas. Politika -  melo menas nuo Arimano, pirmapradžiai Archontų  ji taip buvo formuojama, kaip ir iki šiol. Tai štai, iš esmės, politikas tai aktorius. Visose savo šalies politikos scenose, dirbant Archontams, neša žmonėms savo Žynių “specialistų” ir “prodiuserių-sponsorių” idėjas, apie kurių egzistavimą patys žmonės net neįtaria. Publika, klausanti tokių “aktorių” pasisakymus, galvoja, jog viskas kas pasakyta yra pačių politikų “didi idėja”, jog taip įtikinamai kviečia karui, ar nacionalinei nesantaikai, atsieit dėl “laimingos ateities”. Bet niekas iš jų net neprimena, kad karas neša mirtis, o bet kokia nesantaika – nestabilumą ir ekonominį nuosmukį visuomenėje. Minia klauso ir susigundo iliuzijomis, užsikrečia idėjomis, aktyvuojančiomis Gyvulišką pradą ir iš esmės, einančios nuo Gyvuliško proto Valios nuorodų.

Koks normalus žmogus nori sunaikinti savo taiką ir ramybę? Kas tai yra karas daugumai žmonių? Tai mirtis, griovimai, nelaimės. O kas yra Archontams išprovokuotas karas tarp tautų? Tai ne tik greito pasipelnymo metodas, kiek politinis žaidimas, kontrolės sustiprinimo sąlygų sudarymas, savo valdžios išplėtimas ir užtvirtinimas, kariaujančių šalių gyventojams. Juk abi priešais viena kitą kariaujančios pusės ne tik išsekina savo resursus. Po karo baigties išlikę žmonės vis dar taip pat gyvena baimėje, o valstybės – politinėje ir ekonominėje priklausomybės, nuo “pasaulio stipriausiųjų”. Tautos, viena kitos atžvilgiu toliau bijo, jaučia neapykanta net naujai po karo gimusios kartos. Kitaip sakant, masės gyvena naujo karo pastovioje baimėje.

Tai yra, bet koks karas –  visuomenės skaldymo, padalinimo būdas, tautų gandinimo metodas. Karo nori ne žmonės, o politikai ir Žyniai. Ne šalis viena kitą užpuola,  o saujelė politikų ir Žynių veda savo įtakos žaidimus, milijonų paprastų žmonių gyvybių sąskaita. Bet jei tarp tautų klestės draugystė ir patys žmonės tam aktyviai padės, tai prasidės viso pasaulio visuomenės apsijungimo procesas. Apsijungę žmonės sugebės išvengti bet kokio karo, kadangi visi konfliktai šiuolaikiniame pasaulyje prasideda informaciniai, tai yra, pirmiausia vyksta pasaulinės visuomenės žmonių galvose, o po to visa tai jau pernešama į tikrovę, tų pačių žmonių rankomis. Kadangi, pradžioje eina informacija, pasirinkimas, sąmonės pasikeitimas ir ti po to, viso to pasekoje, vyksta veiksmas.

Žmonės turi suprasti ne tik tai, bet ir pagal savo galimybes neleisti vystytis karams, ypatingai visuomeninės nuomonės paruošimo etape internete ir kitose masinėse informacijos priemonėse. Kitu atveju Archontai ir toliau naudosis  minios “užsikrėtimo” efektu, per savo politikų ir Žynių armijas, demonstruojant viešus politinius spektaklius, gandinant milijardus tele žiūrovų, laikant jų sąmonę baimėje, materialios sistemos paklusnume.

Jei pažadinti pasaulinės visuomenės aktyvumą savivaldybės reikaluose, o bet kokį valdymo procesą ir informaciją padaryti prieinama, atvirą visiem, dar ir panaikinant tą Archontų instrumentą – politiką ir religiją, kaip pasaulines sistemas, per kurias jie įtakoja mases, tai daug kas visuomenės gyvenime gali kokybiškai pasikeisti. Juk Archontų tik apgailėtina saujelė, palyginus su visa žmonija ir gyvena jie vien melu, kuris negali egzistuoti amžinai, kaip ir visa kita kas mirtinga. Tiems, kas jau kartą išdavė savo dvasingumą, Tiesa atrodo nepasiekiama. Jis gyvena kitų apgaule, o iš esmės, apgaudamas pats save. Melo priežastis ne žodyje, o pačiame nore apgauti savo prigimtį.

A. Gaunasi, kad politikoje yra tokia pat situacija visuomenėje, kaip ir su dvasiniu aspektu. Jei visuomenėje bus supaprastintas toks valdžios įrankis kaip politika, tai tokie reiškiniai kaip, valdžia, pareigos tų, kurie gyvena kitų sąskaita, dings. O protingi, sąžiningi žmonės, kurie iš tikro pergyvena dėl visuomenės, ne žodžiais, o darbais, kurių deja ne tiek jau daug politinėse sistemose, supaprastinus politinės valdžios institutus, toliau sąžiningai be klastos padės visuomenei. Pavyzdžiui, mokys žmones savivaldybės ir kontrolės pagrindų, naudos savo patirtį geriems tikslams ir tt. Jiems tai ne šiaip sau žodžiai, atsidavimas, o gyvenimo būdas, kur ant tarnystės visuomenei altoriaus padėtas jų gyvenimas.

R. Taip, tai tikras žygdarbis – būti sistemoje ir tuo pačiu išlikti tikru Žmogumi. Tokių protingų, sąžiningų žmonių pagalba visuomenei bus pakankamai reikšminga. Būtina, kad pasikeitimai įvyktų ne atskirai paimtoje šalyje o visur, visoje pasaulio visuomenėje. Tada tokį procesą bus sunku sustabdyti. Būtina, kad dauguma pasaulyje suprastų idėją, kad patys žmonės taptų labiau subrendę Žiniomis ir aktyviai būtų visų visuomenės sferų pozityvaus vystymosi pusėje, pradedant nuo savo šalies ir užbaigiant pasauline visuomene. Žmonijai būtina susivienyti. Tik apjungę savo jėgas žmonės sugebės sukurti iš principo naują visuomenę, kur viešpataus Tiesa ir nebus vietos bet kokiai valdžiai, kaip engimo priemonei. Tokioje apsijungusioje bendrijoje nebebus nei Žynių, nei politikų, nei prezidentų, tai yra nebus tų žmonių, kurie valdo liaudį.

Tiesa, žodis “prezidentas” taip pat visuomenėje atsirado nuo Archontų pateikimo – dvigubų reikšmių mėgėjų. Juk jie tas “kolektyvo valdytojo” pareigas nepavadino, pavyzdžiui, priambule (nuo lotyniško žodžio “praeambulus” – “einantis priekyje”). Tą žodį jie pasiliko savo reikalų prastūmimui, naudoja jį, kaip įstatymų leidimo aktų dalimi, deklaracijose ir tarptautiniuose dokumentuose, kontroliuojamuose laisvųjų mūrininkų. O vykdomosios valdžios galvos pareigos, valdančios tautą, pavadino prezidentu, kas išvertus, iš lotynų kalbos “presidens” tą ir reiškia – “sėdintis priekyje”ir, iš esmės, blokuojantis tautos judėjimą. Pakanka pažiūrėti kiek pasaulyje prisiveisė įvairaus rango korporacijų, kompanijų, mokslo akademijų prezidentų, aš jau nekalbu apie apie politiką. Bet esmė ta pati. Kaip Žyniai realizuoja savo valdžią prisidengdami Dievo vardu, taip ir politikai, esantys prezidentinėse kėdėse, realizuoja savo valdžią, prisidengiant liaudies vardu. Pirmą kart prezidento titulą žmonių sąmonėje Archontai išbandė kaip “nacijų galvos” kokybėje, kare už Amerikos kolonijų “nepriklausomybę”.

A. Tai tada, kada Archontai patys sponsoriavo ir surežisavo “pačios laisviausios ir demokratiškiausios pasaulio valstybės” projektą? Jie visada kruopščiai apgalvoja savo operacijas, protingai viska išskaičiuoja daugeliui metų į priekį, sumaniai išnaudojant tuos pačius ženklus ir simbolius, net pavadinimus, darančius pasąmonėje įtaką masėms...

R. Kada daugumas žmonių išreikš toje srityje savo išprusimą, tai pačios panašios problemos išnyks kaip tokios. Žmonės patys turi vengti Gyvuliško proto Valios pasireiškimo visose gyvenimo sferose. Žmonijai reikia užduoti dvasinį vystymosi vektorių, dėka kiekvieno žmogaus dalyvavimo ir pajėgų. Tai yra, sukurti sveikas sąlygas, kad regeneruoti Dvasinį pradą žmonėse, o taip pat, kad iš populiarinti kultūrines-dorovines vertybes visuomenėje. Kada pačių žmonių pastangomis bus supaprastinti tokie valdžios institutai, tai tada dings ir daugelis dirbtinai sukurtų problemų. Visuomenės valdymas turi priklausyti pačiai visuomenei, o ne Archontams ar jų atstovams. Vieningoje visuomenėje iš viso neturi būti jokių pasienių. Visi žmonės pasaulyje turi gyventi absoliučiai laisvai, laisvai judėti erdvėje, tai yra, turėti visas galimybes laisvai judėti planetoje, be apribojimų. Neturi būti sąlygų atsiradimui nesantaikai tarp tautų, tame tarpe ir tarp-nacionalinei. Yra pasaulio nacionalinės kultūros, kuriose surinktos įvairios tradicijos ir visos žmonijos žinios. Bet yra ir aukščiausias supratimas – dvasinis, apjungiantis visų tautybių žmones, žymimas žodžiu Žmogus.

Žmogus – tai pripildyta aukščiausios (dvasinės) jėgos būtybė. O tikras Žmogus – tai tas, kuriame dominuoja ta pripildyta aukščiausia, amžina jėga – Dvasinis pradas.

Tai štai, visi klausimai turi būti sprendžiami pačių žmonių kartu, pradedant nuo vietinių kaimo tarybų ir baigiant pasaulinio lygio. Ir tas procesas turi būti visiškai atviras visiems visuomenės dalyviams. Šiuolaikinės technologijos leidžia realizuoti tą sąlygą tikrovėje. Be to, visi tie visuomenės gyvenimiški klausimai turi būti aptariami ir priimami laisvu nuo darbo metu. Tokia savivaldybės sistema veiks tada, kada patys žmonės imsis atsakomybės už savo visuomenės gyvenimo gerinimą ir išreikš pasiruošimą eikvoti tam savo laisvalaikį, pagal jėgas dalyvaujant visuomeniniame darbe, tame tarpe ir kolektyviniuose pasitarimuose. Tai atitinka savo minčių ir Gyvuliško prado norų kontrolę.

Taip pat, visuomenės savivaldybės reikaluose, neturi būti net tokio supratimo kaip “slaptumo režimas”. Ir pirmiausia tai liečia finansavimą, tai yra, lėšų paskirstymą ir tvarkymą. Dabar didžioji dalis informacijos, apie finansinių srautų kryptis pasaulyje, užslėpta nuo žmonių. Kaip taisyklė, šalyse toks slėpimas motyvuojamas valstybinėmis paslaptimis, liečiančiomis nacionalinio saugumo, ekonominius, politinius klausimus ir tt. O, iš tikro, kur  išeina pinigai, žmonės nežino.

Kodėl taip vyksta? O gi vis todėl, jog veikia tarptautinės Žynių gaujos (bandos), vyksta kova dėl finansinių srautų kontrolės. Remiantis tuo “slaptumu”, politikai priima jų valdžiai naudingus įstatymus ir išgrobsto valstybinį biudžetą. O tautos ir toliau gyvena dideliame poreikyje. Tas pats vyksta ir tarp šalių pasauliniame lygyje, tai jau vagystės didesniais mastais. O jei Žynių ir politikų valdžios institutai bus supaprastinti, tai ir paslaptys dings. Kada pasaulinė visuomenė savo dvasiniuose ir kūrybiniuose procesuose bus vieninga, tai ir slaptumo supratimas dings. Pati visuomenė spręs kokie išlaidų įstatymai yra prioritetiniai ir kur pirmiausia reikia išnaudoti savo resursus, kad pagerinti visuomenės gyvenimą. Ir kiekvienas pasaulinės bendrijos žmogus turi turėti galimybę pakontroliuoti, kur būtent nuėjo lėšos, kokioms reikmėms išnaudotos, viskas iki cento. Bendrai tai, reikia sukurti sąlygas, kad nebūtų nė vienintelės skylės visuomeninių lėšų vagystėms.

Pasaulinės bendruomenės savivaldybės klausimų sprendimai turi vykti skaidriai ir atvirai. Dabar tokiame procese žmonės nedalyvauja, ne tik pasauliniu mastu, bet ir savo šalyse. Kad ir paimti įvairias šalis. Tie žmonės, kurie vieną kart prasiveržė į valdžią, apdalinti deputatų “teisėmis”, po to ten sėdi metų metais “neliečiamybėje”, gaudami krūvą nuolaidų ir privilegijų. Didžioji dalis tokių deputatų gina savo asmeninius interesus, arba kokių nors korporacijų, priklausančių Žyniams ir politikams (valdžią turintiems) interesus. Be to, jie veikia Liaudies vardu, ar liaudies interesu vardu, kuri prie tokių klausimų sprendimo neturi nieko bendro. Pats žodis “deputatas” (Archontų pasiimtas) iš mirusios kalbos – lotynų. “Deputatus” (deputare) reiškia “nurodyti, skirti”. Pastebėk, ne išrinktas, o paskirtas, pasiustas (“iš viršaus” valdžią turinčių) žmogus. Iš principo, taip anksčiau ir buvo. Pavyzdžiui, senovės Graikijoje, deputatu vadino Žynio tarną, kurį tas siusdavo su “šventais pavedimais” į Olimpą. O senovės katalikų bažnyčioje “deputatu” vadino vieną iš krilo asmenų (Šventą tarnautoją), einantį patriarcho priekyje ir valantį jam kelią.

Naujoje pasaulinėje visuomenėje, orientuotoje į dvasinį vystymosi vektorių, “pastovus įgaliotinis” kaip toks, deputatas, nebereikalingas, neturi būti. Jei būtina deleguoti savo įgaliotuosius atstovus į visuotinius susirinkimus, kad paskelbti atitinkamos teritorijos žmonių nuomonę, tai prašom. Bet tokie žmonės turi būti realiai išrinkti iš tautos, be jokių privilegijų ir atlikti savo visuomenines pareigas laisvu nuo darbo metu, negaunantys už tai jokio atlygio, jokių pirmenybių prieš kitus. Tik tada, kai jis gerina visos visuomenės gerovę, tuo pačiu jis gerins ir savo gerovę. Sudarant tokias tarnystės visuomenei sąlygas, tuo užsiims tik sąžiningi, protingi žmonės, kurie ne dėl savęs o dėl tarnystės visuomenei pasiruošę paaukoti laisvą nuo darbo savo laiką, kokia tai prasme, žalingai savo materialiniam gyvenimui, nieko negaunant mainais. Akivaizdu, kad visuomenė kontroliuos panašių klausimų sprendimus ir formuluos prioritetus. O patys svarbiausi gyvybiniai klausimai turi būti sprendžiami visos visuomenės bendrai.

Šiuolaikinės technologijos tai leidžia, viską spręsti kartu visiems savo vietose. Tai ne tik taupo daug lėšų ir laiko, duoda galimybę operatyviau spręsti lemiamus klausimus, bet ir kas pakankamai svarbu, toks “internetinių-susirinkimų” atvirumas  pašalina masinių “pasisėdėjimų” būtinumą ir išima užkulisinius žaidimus, lobuojant asmeninius interesus, visuomeninių sąskaita.

A. Taip, gerai, visa tai galima atlikti operatyviai per internetą, išsakyti skirtingas nuomones ir tt. O jei kas panorės monopolizuoti interneto technologijas į privačias rankas ir tokiu būdu susikurti sau valdžios instrumentą?

R. Jei pati visuomenė kontroliuos ir nutrauks bet kokius bandymus monopolizuoti, skaitmeninę, internetinę ir panašias technologijas, į privačias rankas, tai to ir neįvyks. Ir bendrai, sukūrus tokią pasaulinę bendruomenę, reikia atsiminti tai, kad visos strateginės, gyvybinės įmonės ir jų resursai turi priklausyti pačiai visuomenei. Tai liečia energetiką, finansines įstaigas (bankus ir tt.), vaistų gamyba ir pardavimus, medicininės įrangos, naudingų iškasenų gavybą, o taip pat, stambios industrinės, agrarinės ir mokslinės įmonės. Visa tai turi priklausyti pasaulinei visuomenei. Negalima leisti tai valdyti privačiam kapitalui, kad priklausytų kokiems nors konkretiems asmenims, ar grupėms. Tik prie tokių sąlygų galimas korupcijos, kainų augimo ir finansinių krizių nebuvimas. Visuomenė pati nustatys priimtinas gyvenimui kainas, nuspręs paslaugų kokybę ir tt.

Priešingu atveju, jei nieko nekeisti, tai bus taip kaip ir dabar, jei ne blogiau. Tai yra, klestės korupcija, įvairios machinacijos, “oro pirkimas-pardavimas”, neapgalvoti kreditai, infliacija ir visi kiti Gyvuliško proto valios spąstai, “laisvos rinkos santykių” sferoje. Pakanka pažvelgti į šiuolaikinį pasaulį. Visi kritimai ir staigūs šuoliai nacionalinių ir tarptautinių valiutų, įvairios krizės – visa tai dirbtina, visa tai žmonių rankų darbas. Paprasčiausiai kažkas tam sudaro sąlygas ir ant to uždirba pasakiškus kapitalus, o kai kas, per tuos dirbtinai stimuliuojamus procesus, praranda paskutinį kąsnį. Normalioje žmoniškoje visuomenėje tai neleistina.

A. Minėjote apie tai, kad finansinės įstaigos turi priklausyti pasaulinei visuomenei. Vadinasi numatoma vis tik, kad žmonės turės reikalų su pinigais, vienokioje ar kitokioje formoje?

R. Pinigai – tai apsikeitimo ekvivalentas. Ekvivalentas savo reikšmėje turintis jėgą (nuo lotyniško žodžio ”aequus” – “lygus”, “valentis” – “turintis reikšmę”). Ta jėga – nuo materialaus pasaulio ir niekur nuo to nedingsi. Žmogus gyvena materialiame pasaulyje ir yra fiziniame kūne. O šis paklūsta trimačio pasaulio dėsniams, tai yra, jį reikia pamaitinti, aprengti, patenkinti būtinu, laikyti švaroje, kovoti su jo ligomis ir tt. Tam žinoma reikia produktų, vaistų, rūbų ir kitų materialaus pasaulio daiktų. Iš čia išeina, kad žmogui būtina užsidirbti lėšas gyvenimiškoms problemoms spręsti, aprūpinant savo gyvenimą kūne.

A. Bet kol apyvartoje bus pinigai, bet kokioje formoje, bus susiskirstymas į turtingus ir vargšus, tai rodo istorija. Be to, turtai numato privatų biznį, o tai reiškia ir nuosavybę...

R. Dėl turtuolių ir vargšų... Visuomenė turi sukurti tokias savo egzistavimui sąlygas, kad neturtingų joje nebūtų iš vis. Esant šiuolaikinių technologijų lygiui, tai visai realu įgyvendinti: pamaitinti visus žmones, dykumas paversti žydinčiais sodais, išvalyti net užterštus vandenis ir padaryti juos naudojamais, panaudoti alternatyvius energijos šaltinius, vietoje iškasenų. Visos tos technologijos jau dabar egzistuoja, tik prieinamos vienetams. Daugumas pasaulyje apie tai nežino. Šią informaciją specialiai slepia, pagal pasaulinių Žynių įsakymus, visame pasaulyje dirbtinai sulaiko. Kam tai yra daroma?  Tam, kad tie patys Archontai valdžią, politinius įtakos visuomenei įrankius išlaikytų savo rankose, toliau eksploatuotų milijardus žmonių, didintų įtampą pasaulyje, pas daugumą žmonių palaikant baimę likti už skurdo ribos. Kadangi kada masių sąmonė užimta išgyvenimo klausimais, jiems žymiai lengviau manipuliuoti ir valdyti, lenkti žmonių pasirinkimą į Gyvuliško proto Valios realizavimą.

Tai štai, statant naują visuomenę, reikia padaryti taip, kad neturtingumo, kaip reiškinio, iš vis neegzistuotų planetoje. Reikia, kad žmonės būtų aprūpinti viskuo kas būtina, kad egzistuotų tik vidutinis ir aukštas pasiturinčių lygis. Jai žmogus darboholikas, prašom, tegul sau užsidirba. Sąžiningas privatus biznis visiškai priimtinas, pavyzdžiui, suteikiant kokias nors paslaugas gyventojams, bet niekaip ne valdymas “gamyklomis, laivais ir tt.”, tai yra stambiomis įmonėmis, monopolijomis ir ištisomis pramonės atšakomis, aprūpinančiomis visuomenės gyvybingumą.

Turi būti aiškūs apribojimai turte. Maksimalus vienos šeimos, kaip visuomenės gardelės, kapitalizavimas piniginiame ekvivalente neturi viršyti (pagal šios dienos kainas) su visu judamu ir nejudamu turtu, dešimt milijonų dolerių. Ir tai to yra per daug. Aš šiandienai sakau pakankamai didelį skaičių tik todėl, kad nebūtu šoko tarp žmonių, kurie turi žymiai didesnius kapitalus. Tų lėšų daugiau nei reikia, kad išlaikyti šeimą. O viršpelnis, tai yra šeimos pajamos, viršijančios tą skaičių, turi eiti visuomenės reikmėms. Kitaip sakant, žmogus nuo to neturtės ir tuo pat metu padės kitiems žmonėms. Juk nuo gilios senovės žinoma, kad tikros darbštaus žmogaus vertybės yra jo dvasinis turtas. O visuomenėje, kurioje dominuos Dvasinis pradas, tokie žmonių poelgiai turi būti padaryti prestižiniais.

Juk kas stumia turtingus žmones šiuolaikiniame pasaulyje, tik pačių pinigų troškimas? Ne. Juos stumia banalus noras, nuo Gyvuliško prado, pasigirti prieš kitus. Kad pas jį geresnė mašina, namas, net kojinės kainuoja žymiai daugiau, nei kaimynas uždirba per mėnesį. Visa tai, kas prikabinta vartotojiškos visuomenės, mada, kurią sukuria protingieji, kvailių apgaulei, kad būtų paprasčiau vilioti iš jų pinigus, juokinga ir kvaila. Neribotas kapitalas kaip tik ir pagimdo visuomenėje agresiją, provokuoja pavydą, norą manipuliuoti kitais žmonėmis, padeda dominuoti Gyvuliškam pradui žmoguje. Normalioje civilizuotoje visuomenėje to iš vis neturi būti. O turėtu būti solidu, “kieta”, padėti visuomenei, žmonėms ir ne šiaip vieną kart pamaitinti, ar nupirkti žaislų, o suteikti realią, praktinę pagalbą kaimui, miestui, regionui ir tt. tai yra, pagal galimybes padėti visuomenei.

A. O kaip apsaugoti žmones nuo pagundos išnaudoti savo padėtį atsakinguose postuose?

R. Elementariai. Vykdomasis tarnautojų aparatas turi būti kaip įmanoma daugiau supaprastintas, iki būtino minimumo ir maksimaliai apribotas, nuo kokių nors galimybių išnaudoti savo tarnybinę padėtį privatiems interesams. Kitaip sakant, reikia sukurti tokias sąlygas žmonių darbui tose pareigose, kurios nesuteiktų galimybės pasinaudoti padėtimi, materialinei naudai. Be to, padaryti taip, kad tauta pastoviai galėtų kontroliuoti (tuo pačiu ir realiu laiko režimu) aparato darbuotojų veiklą. O tarnautojų savo pareigų vykdymą padaryti ant tiek skaidriu ir atviru visuomenėje, kad tie žmonės savo postuose negalėtų išreikšti Gyvuliško prado kokybes. Tada žmogus tikrai taps tarnautoju, tai yra, sąžiningai tarnaus tautai ir vykdys savo pareigas.

A. Tai žinoma gerai, bet asmeniškai aš negaliu sau įsivaizduoti, kaip tai atrodys praktikoje.

R. Nepergyvenk, bet kokioje visuomenės gyvenimo sferoje yra pakankamai protingų žmonių, kurie, kada įsisąmonins bendrą įdėję, susijungus viską galės apgalvoti protingai, ne tik savo šalyje, bet ir bendrai pasaulyje. Jei kiekvienas žmogus (kurį ši informacija nepaliko abejingu) nesėdės susidėjęs rankas, o pradės įvedinėti tvarką, bent jau labiausiai jiems pažįstamose visuomenės gyvenimo sferose, anksčiau ar vėliau viskas gausis. Žmonės patys sukurs tokią sistemą, kuri perdengs visas įmanomas skyles, įėjimus-išėjimus, bet kokios korupcijos pasireiškimams visuomenėje, tuo labiau, visuomeniniuose postuose. Turint darbo patirtį vienokioje ar kitokioje sferoje, žinant apie visus jos “povandeninius akmenis”, atsekant ir kontroliuojant savo Gyvulišką pradą, jie apgalvos, kaip išimti bet kokią galimybę susigundyti žmogui asmenine nauda.

A. Gerai, bet kaip pavyzdžiui kontroliuoti mokslą? Juk mokslas yra įvairiaplanis ir tokiuose specifiniuose klausimuose, iš tikro, reikia būti specialistu, kad bent jau suprasti apie ką eina kalba, rinktis perspektyvias jo vystymosi kryptis.

R. Yra specialistai, mokslininkai, kurie užsiima vienokia ar kitokia mokslo atšaka, jie ją ir vysto. Ant kiek ta mokslo sritis svarbi šiandieniniai visuomenei, ant tiek jai visuomenė ir skiria savo lėšų. Visuomenė su savo lėšomis turi elgtis kaip geras šeimininkas, eikvoti lėšas tik tam, kas iš tikro reikalinga. Tame pačiame moksle reikia išimti galimybę eikvoti lėšas tiems, kas trokšta valdžios ir kaip sakoma liaudyje, užsiima – “lazankių trinimu”, nieko naudingo neatliekant. Nuo tokių žmonių reikia atlaisvinti mokslo sritis, pervesti juos į kitą darbą, sukuriant ten sąlygas, prie kurių iš jų visuomenei tikrai būtų naudos. Aš jau sakiau, kad mokslas – tai Tiesos pažinimo procesas. Tai neturi būti valdžios pasiekimo priemone. Specialistas sąžiningai turi atlikti savo darbą ir turėti atitinkamas sąlygas gyvenimui, pilnaverčiai profesionaliai veiklai.

Bendrai tai, bet kokioje srityje ir gyvenimo sferoje reikia sukurti tokias sąlygas, kad nebūtų net galimybės pasireikšti Gyvuliško prado dominavimui, kad visa informacija žmonėms būtų atvira ir bendrus sprendimus visuomenė priiminėtų bendrai. Kolektyvas turi rūpintis kiekvienu žmogumi, o žmogus – kolektyvu. Reikia išnaudoti žmogaus prigimties savybę – pamėgdžioti. Pamėgdžiojimas – tai žmogaus Gyvuliško prado instinktas. Jų neatsikratyti, kadangi mes esame materialiame kūne ir gyvename materialiame pasaulyje. Paprasčiausiai, juos reikia teisingai išnaudoti. Pavyzdžiui, kada visuomenėje taps madinga ir populiaru daryti gėrį, padėti žmonėms be klastos, neatlyginamai tarnauti visuomenės labui, turėti tokias kokybes kaip, sąžiningumas, atsakingumas, būti tikru žmogumi, tai tada tai pasigaus daugelis, to paties pamėgdžiojimo būdu. Bet svarbiausia, kad tos idėjos apimtų naujas kartas, kuriems tokie žmoniški siekiai, Dvasinio prado dominavimas, taps kasdienine įprasta būsena, gyvenimo norma. O tai reiškia naujoms kartoms bus žymiai lengviau įveikti savo Gyvulišką pradą, dvasiškai augti, kas žinoma atsilieps ir pačios visuomenės tobulėjime.

Peržiūrų: 1512 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 5.0/1
Viso komentarų: 411 2 3 4 »
1 Gėlė   (27.03.2014 21:39)
Kai žmonės daaugs iki to, neliks nei pinigų, nei apskritai materijos kaip po tokios...
Ir dar toks klausimas iškilo - sakykime, žyniai gauną visą žemės turtą, visus pinigus ir dar bala žin ką, - sakykime visa ką materialų kas tik įmanoma ir ką daro toliau su tuom visu? (nebent jau išradę nemirtingumo piliulę ir nori mėgautis tuom iki begalybės ir vėlgi klausimas - ir kas iš to?)

2 virgis   (28.03.2014 06:45)
Gyvenantys pagal primestas idėjas žmonės tampa priklausomi, jie praranda gebėjimą savarankiškai mąstyti ir pajusti tai, ką išgyvena.. Juk apie tai jiems savo vertinimais “praneša” sistema, ir tie vertinimai daugeliui tampa gyvenimo orientyrais.Baimė ir gena žmogų kovoti už būvį, konkuruoti, bandyti atitikti primetamus sėkmės standartus. 
Būtent gebėjimas atskirti padeda suvokti – kas yra amžina, o kas – laikina: atskirti teisingą nuo neteisingo, svarbų nuo nesvarbaus, naudingą nuo žalingo, tikrą nuo netikro, savanaudišką nuo besąlygiško ir t.t.. Jei žmogus suvokia aukščiausias vertybes – jis niekada nenorės ir nesieks nieko kito.
 Laimė – tai harmonija, kuri kuriama harmoningais veiksmais. Harmoniją galime kurti, kai patys esme harmoningi. Jei einame prieš savo prigimtį – sėjame aplink chaosą ir nuopolį. Žmogui tiek nedaug reikia laimei – bet tiek daug reikia, kad žmogus tai suprastų.  Iš visų dorybių Meilė yra svarbiausia: jei ji stipri žmoguje – ji pritraukia ir kitas dorybes, o be Meilės visos dorybės nepakankamos.
Taigi, nusišluostyk ašaras, susiimk, susikaupk – ir pirmyn!

3 Doremi   (28.03.2014 09:20)
nu gėle,kaip žmonės gali išaugti iš materijos,jei pati žemė augina materiją, žemė  yra materija, ir dimensija yra materijos kūnai vartojantys materiją
kitaip negalima
jei pats esi iš materijos-tu gyvybę savo materinio kūno išlaikai  tik materija
ką gi paistai?
o jau kai žmogus išaugs iš materijos-jo tiesiog nebus čia žemėje
ar aišku/?
ir ne baimė gena žmogų kovoti už materiją ar ją gauti,o prigimtinis pojūtis išgyventi
kai numirsime fiziniu kūnu-tada ateis išsilaisvinimas iš materijos,nors ir numirėlis dabar reikalauja nemažų investicijų,kad būtų deramai palaidotas
fizinis kūnas numirėlio aprengiamas,guldomas į brangią dėžę, gėlės-laikinumo simbolis perkamos,žvakės,nušviečiančios sielai kelią-perkamos,apeigos-kunigėlis lupa pinigus, pietūs lydintiems ir kitokia velniava kainuoja nuo penkių(kukliai)iki kiek nori tūkstančių litais
kas ruošiatės užsilenkti-būtina palikti kiaulėje taupyklėje bent aštuonis tūkstančius 
taigi......tai paskutinis materialus pasispardymas materialioje žemėje,o paskui-kaip dievas duos

+3   Спам
4 virku   (28.03.2014 09:58)
Kas mums blogis, Dievui gali atrodyti didžiulis gėris ir atvirkščiai, todėl peršasi išvada, kad nėra nei blogio nei gėrio yra tiesiog procesas, evoliucinis procesas, tas pats karas visai žmonijai yra neabejotinas blogis, bet žvelgiant iš Dieviškųjų pozicijų tai gali būti vienintelis būdas, kad žmonija praregėtų, sustotų, susimąstytų, apsidairytų...kartais reikia paaukoti vieną organą, kad išsaugoti visą organizmą ar atlikti skubią operaciją, kad užkirsti kelią pražūtingam procesui...tai kur čia blogis ir kur gėris? "Horacijau, žemėje ir danguje yra daug daugiau dalykų negu gali įsivaizduoti tavo filosofija" yra pasakęs Šekspyras.

5 Gėlė   (28.03.2014 10:26)
Do :D tą visi žino, materija mes esame tokia maža dalimi, jeigu skaičiuoti procentais :)
Jo Virku, bet vis tiek kaip sako "nėr teisybės ant šio svieto", ar neskauda širdies matant apleistus, kenčiančius t.t.? gi sunku likti abejingam ir būti tik savyje...bent man sunku, budoms nebe...

6 virku   (28.03.2014 11:31)
Savyje užsidaryti ir nereikia, juk tikrasis dvasingumas tai ne asketiškas gyvenimo būdas ir rūpinimasis tik savimi, tikrasis dvasingumas tai sugebėjimas aukotis, tai ėjimas į žmones, o ne jų vengimas (tai puikiai pademonstruoja sakmė apie du brolius praeitame straipsnyje). Bet mano supratimu, mūsų neturėtų jaudinti vykstantys globalūs geopolitiniai reiškiniai, kurių mes negalime visiškai nei suvokti, nei adekvačiai įvertinti, nei jų kontroliuoti, nes šito mums ir nereikia., nes tai išeina iš mūsų sąmonės ribų (juk negali reikalauti iš ląstelės, kad ji rūpintųsi organo ar viso organizmo veikla, kryptimi, ji turi rūpintis savo aplinka). Bet aktyviai veikti ten kur nuo mūsų priklauso ir kur mes galime įtakoti, tai mes tiesiog privalome. Dvasingumas dėl dvasingumo niekam nereikalingas, jei mes jo nerealizuosime veiksmais, idėjomis, aktyvia veikla. Dvasinis suklestėjimas tiesiog reiškia klestėjimą gyvenime visomis kryptimis - būti laimingu, jaustis patogiai su savimi ir visais aplinkui tave, štai kur mūsų pagrindinė kryptis ir tikslas.

7 PlejadieteLina   (28.03.2014 11:33)
Labukas VISIEMS!
Skaiciau, skaiciau... Perskaiciau tuos, kurie man reikalingi, geri straipsniai. Man reikalingiausi, geriausi straipsniai yra REMEMBER, kur kalba Grupe. Geri straipsniai ''Kalba su Angelu, zmogiskajame apvalkale'', - zenklai, piesiniai, simboliai, jie reikalingi, bet... kad jie veiktu, zmogus turi ne vien juos nesioti ar deti kur nors, o turi i tai ir ideti SAVO PASTANGU, kad jie veiktu! (Ta esu pries 15 - a metu isbandziusi pati, tad zinau).
''Kalba su Angelu, zmogiskajame apvalkale'' ypac yra geri trys pirmieji straipsniai! Juose kazkiek pasakojama, apie pati Su - Kurima. Kiek as pati prisimenu (tai prisiminti, man ypac padejo gautas Mokymas pas Samanus Sibire), Su - Kurime dalyvavo ne tik pora Dievu - Kureju (ta pora, tai Liepsnos Dvynes), bet buvo (om) nemaza Grupe. (Kaip pavyzdi, galiu duoti namo statyba: kaip namo statyboje dalyvauja grupe statytoju, pradedant nuo planuotoju, architektu, murininku ir pan., taip vyko ir Su - Kurimas).

Geris ir Blogis. Taip yra Sukurta, taip BUVO IR BUS! Toks yra Kurejas, tokie Kuriniai, toks TOBULEJIMAS, grizimas atgal i Kureja. Jeigu ne Tamsa - Blogis, Sviesos - Gerio NEBUTU IMANOMA PAMATYTI. O tai reiskai, kad nepatyre Blogio, netaptume Gerais Zmonemis! GYVENIMAS - KOVA!

Ukraina. Tai zinojau seniau, tai zinau dabar. Kokia ateitis? Europos nebeliks. Rusija puls salis, viena po kitos. Lietuva jiems duos didziuli atkirti, bus pralietas kraujas. Zmonijai iskils Treciojo Pasaulinio karo gresme. Gali buti panaudotas atominis ginklas. Taip turi buti! Planeta ir Zmonija valysis. Daugelis Zmoniu paliks Planeta. 2028 gyvens maziau nei milijardas Zmoniu. Aukso Amzius prasides 2035 - iais metais.
Negalima vertinti jokiu ivykiu, negalima skirstyti i - Gerus ir Blogus -. Reikia PASITIKETI SAVIMI IR DIEVO VALIA. Ir uz kiekviena ivyki, ir gera ir bloga - REIKIA PADEKOTI.

MEILE - AUKSCIAUSIASIS KOSMOSO DESNIS. VISUR EIKIME SU MEILE, VISADA KLAUSYKIME SAVOS SIRDIES, TADA VISKAS BUS GERAI. LINKIU VISIEMS AUKSCIAUSIOSIOS GEROVES !!! iki

-1   Спам
10 virku   (28.03.2014 14:01)
Ačiū Lina, labai vertingas komentaras

13 virgis   (28.03.2014 18:46)
"zenklai, piesiniai, simboliai, jie reikalingi, bet... kad jie veiktu, zmogus turi ne vien juos nesioti ar deti kur nors, o turi i tai ir ideti SAVO PASTANGU, kad jie veiktu"
Na tai ne visiškai taip.  Greičiau atvirkščiai. Aštuoniolika darbinių ženklų, devyni iš Dvasinio pasaulio, devyni iš materialaus - visada veikia žmonių pasąmonę, nepriklausomai nuo to, žino apie tai žmogus ar ne, supranta ar ne. Ir tai yra įrodyta moksliniais eksperimentais, kurie irgi buvo jums pateikti šiame puslapyje.
O visa kita... Klysti – žmogiška, atleisti – dieviška!

8 Gėlė   (28.03.2014 11:44)
"tikrasis dvasingumas tai sugebėjimas aukotis, tai ėjimas į žmones, o ne jų vengimas" - taigis
ir antras taigis - "Negalima vertinti jokiu ivykiu, negalima skirstyti i - Gerus ir Blogus -. Reikia PASITIKETI SAVIMI IR DIEVO VALIA. Ir uz kiekviena ivyki, ir gera ir bloga - REIKIA PADEKOTI "

9 aha   (28.03.2014 13:38)
... į straipsnio temą: žmonijos rykštė - valdžios ir pinigų troškimas, pridengtas globalizmo idėjomis.

http://bukimevieningi.webnode.com/products/at%C4%97jo-laikas-lietuviams-prareg%C4%97ti-/

11 aha   (28.03.2014 14:38)
Virku - Globalūs geopolitiniai reiškiniai gal ir ne mūsų reikalas, bet vistik turime matyti šiek tiek toliau, nei mūsų kiemas ir mūsų daržas.
http://bukimevieningi.webnode.com/products/rolandas-paulauskas%3a-mes-kariaujame-ne-savo-kar%C4%85/

1-10 11-20 21-30 31-39
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Kovas 2014  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31
Statistika

Tinkle viso: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0