Sekmadienis, 17.12.2017, 19:43
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2011 » Gegužis » 10 » Kas tikrasis sąmonės šeimininkas?
11:31
Kas tikrasis sąmonės šeimininkas?
Atsiradus problemai, populiariausias sprendimo būdas - kova su pasekme, o apie priežastį dažniausiai net nesusimąstoma.
   Pasvarstykime apie mūsų sąmonę, vieną iš pačių svarbiausių faktorių, sąlygojančių rezultatą bet kokioje veikloje. Sąmonė apsprendžia mus supančio pasaulio supratimą, suvokimą mus užklupusių bėdų , problemų sprendimo būdus. Didesniosios dalies problemų, su kuriomis mes susiduriame, sprendimo būdai apsiriboja tik pasekmės pašalinimu. Retais atvejais analizuojamos priežastys. O juk turetų būti priešingai. Kai žmogus suserga, jo visas dėmesys fokusuojamas į  problemos – pasekmės sprendimą, ko pasekoje ateityje vėl kartojama ta pati klaida ir vėl bėgama į vaistinę lašų nuo slogos... Tik retais atvejais ligonis analizuoja susirgimo priežastį. Jei mes dėmesį labiau fokusuotume į priežastį – išvengtume pasekmės (eilinį kartą). Bet yra vienas didelis "deja”. Dažniausiai mes mąstome ne kaip reikalauja situacija, bet taip, kaip esame išmokyti. O mokėmės mes daugelyje mokyklų –vaikų darželis, mokykla, aukštesnioji, aukštoji, akademija …Tik bėda, kad uoliai studijuoti gyvenimo  akademijoje retas kuris norėjo ar nori. O joje dėstoma patys tikriausi dalykai.
      Trumpas testas sąmonei. Kiek rasime pasaulyje advokatų, kurie būtų suinteresuoti nusikalstamumo mažėjimu? Kiek rasime pasaulyje gydytojų, kurie būtų suinteresuoti ligų nebuvimu? Ar tęsti klausimų sąrašą? Manau, kad nėra prasmės. Atsakymas į juos visus bus vienareikšmis – žinoma, jei jūsų sąmonė dar pajėgi…
     Žmonių mąstymą sąlygoja kultūra. Kultūrą sąlygoja pamatas, arba pagrindas, ant kurio ji pastatyta. Mūsų kultūros pamatas – krikščionybė (su visomis iš to ištekančiomis pasekmėmis). Mūsų gyvenimo taisykles sąlygoja mokymas biblijos pagrindu – gyvenimo taisyklių rinkiniu, kurių privalu laikytis (ar tikrai?). Iš kartos į kartą, iš šimtmečio į šimtmetį su įvairiomis pataisomis šios taisyklės, sąlygojančios mūsų mąstymą, elgseną, vertinimo kriterijus, kampą, iš kurio mes matome daiktus mus supančiame pasaulyje, yra perduodamos. Nors mūsų kultūros didieji devizai, kaip antai – gailestingumas ir meilė savo artimui deklaruojami, bet ar jie iš tikrųjų veikia? Deja, tai tik žodžiai, ir deja, jų tuštumas vis pučiasi, stebint mūsų kultūros evoliucijos raidą. Ar teisinga ta kultūra, kurioje žmonių sveikata "statoma ant komercinės kortos”? Ar teisinga ta kultūra, kurioje propaguojamas "auksinės piliulės” kultas?  Ar teisinga ta kultūra, kurioje mums visiems gerai žinomos šventės metu, mes dedame į burną įsivaizduojamą gabalėlį  pranašo Kristaus kūno bei užsigeriame įsivaizduojamu jo krauju? Jei sąmonė jums vis dar primygtinai šnibžda, jog ši alegorija, arba tradicija yra normali…neskaitykite toliau – eikite žiūrėti kitų Bilo langų….
    Kol kas varžybas tarp mūsų sąmonės ir farmacijos pramonės laimi pastaroji, deja. Amen. Už ką sergam? Už pranašą ant kryžiaus, už farmacininkų komandą, ar už sveiką protą (savo)? Neagituoju prieš krikščionybę – tiesiog šiuo pavyzdžiu noriu pailiustruoti kiek smarkiai ji yra iškreipta ir nutolus nuo tų postulatų, kurie buvo deklaruojami 2000 metų atgal,  ko pasekoje ir iškreipta mūsų sąmonė, kurią sąlygoja ta kultūra, kurioje mes esame, (arba evoliucijos dabartinė vieta).  
   Spėju, mintyse jau klausiate: "o ką daryti?”  Pradėsime nuo to, ko  nedaryti. Paprasčiausiai – nesirgti.  Nesirgsite tada, kai suvoksite, kad nereikia dėti į burna nei plotkelių, nei tablečių... Vyno taurę kitą galima…, bet tik vyno. Neimsiu agituoti už sveiką gyvenimo būdą – vegetarizmą, spec. dietas ir t.t.  Tiesiog reikia suvokti paprastą tiesą - gamtos dėsnius ir tai, kad mes niekuo nesiskiriame nuo kitų gyvūnų rūšių (deja – mes vieninteliai to gėdijamės…), kad išgyvename tik kitų gyvybės rūšių sąskaita  - nepriklausomai ar tai bus gyvūnai, ar augalai. Na, žinoma ir dar vienas esminis skirtumas – turime kiek kitokią sąmonę. Ir jeigu ja naudojamės pagal  paskirtį, turėtume suvokti tuos perspėjimus, kuriuos ji mums kartas nuo karto sufleruoja : "..ei žmogeli, primažink truputį tų anglių davinį į maisto perdirbimo fabrikėlį, kitaip katilas gali sprogti…” O "katilai” sproginėja gan dažnai – tokia visos planetos statistika, deja.
    Jau girdžiu: "….oro užterštumas, varginantis ir alinantis darbas – stresai, nitratai, vitaminų stoka, kova už būvį….ir t.t.”  Be jokios abejonės, jei pirmenybė  atiduodama ką tik išvardintoms "vertybėms”, jūs skaitote visai ne tą straipsnį – apie akcijų kainų prognozes  čia nieko nerasite, nebent  galima komercine tematika paminėti vieną įdomų faktą iš tolimos praeities – senovės Kinijoje iš imperatoriaus iždo didžiausius atlyginimus gaudavo tų vietovių gydytojai, kuriose buvo mažiausias sergamumas. Argi ne paprastas problemos sprendimo būdas? Paprastas, bet visai nepelningas….
    Arba pasirenkate alinantį darbą, stresus, kovą už būvį, už savo socialinį statusą ir jūsų biologinis laikas šioje planetoje sutrumpėja (vergai visais laikais trumpiau gyvendavo), arba "prasišluojate” nuo šiukšlių savo sąmonę ir pradedate gyvenimą be ligų, tiek dvasinių, tiek fizinių. Laukiate receptų kaip "prasišluoti”? Jie labai paprasti -  kada žiūrite į augantį ąžuolą miške, bandykite keisti viziją – žiūrėkite į jį ne kaip į kubinį metrą parketlenčių, o kaip į gyvą medį, kada parko ežerėlyje matote plaukiojančias antis, išmeskite iš galvos keptus obuolius….matykite tik gražias ir vis dar gyvas antis…
    Žmogaus sąmonė – pats galingiausias ginklas kovai su daugeliu negatyvių reiškinių. Tik juo reikia išmokti naudotis. Jokios mistikos tame nėra. Nenaudinga mūsų komercinei kultūrai propaguoti sąmonės lavinimo – naudinga tik jums patiems asmeniškai. Tik tada, kai sąmonė prabus, žmogus taps laisvu. Laisvu nuo tamsios komercinės kultūros priklausomybės. Taip, plaukti pasroviui kur kas patogiau, tik sirgti gan sunkoka.
  Be dvasinės harmonijos neįmanoma fizinė. Dalyvavimas šitame pilname neurozių ir psichopatijos pasaulyje žmogui duoda tik vieną pasirinkimą iš dviejų – arba surizikuoti ir pasveikti, arba būti nukryžiuotam… O "nukryžiavimo” procesas, deja,  tęsiasi su vis didėjančiu pagreičiu. Viena sąmonės dalis mums sako "imk knygą – sužinok daugiau”, kita sąmonės dalis " imk į ranką TV distancinį…” Kaip manote, kuri sąmonės dalis ima viršų? Taigi, viršų ima ta, kuri tingi. Kam galvoti pačiam? Tegul galvoja ekranas su judančiais vaizdais – jis mūsų visų dabartinis dievas  - didysis patarėjas. Ir  ne tik gyvenimo prasmės fronte. Patarejas mums aiškina ką vartoti kūnui stiprinti, koks "kuras” tinkamiausias dvasiai palaikyti, o kada jau nebesilaiko niekas – į darbą paleidžiamas platus arsenalas "auksinių” tablečių...Ir vėl viskas į savo vietas, žinoma iki sekančio karto…
    O gal buvo laikas, kai sąmonė veikė? Deja, su mūsų protu įvyko  panašiai kaip tam povui - evoliucijos raidoje jo uodega tapo be galo puošni tam, kad galėtų prisivilioti patelę, tik va bėda – pernelyg sunki pakilti ir skristi, kad apsisaugoti nuo priešų….
   Klausimas iš salės:
 – Ar čia jau pabaiga?  
 Jūs visi esate savo "pabaigos” šeimininkais…
Artūras Lingaitis.

Pagal egzistencinių potyrių teoriją, žmogaus smegenys labai panašios į kompiuterį. Jos pačios išrenka, dažniausiai nesąmoningai ir mechaniškai, tokią „sąmonės kokybę", kuri bus pasirengusi patirti, ir realybės tunelį, kuris reikalingas ateinantiems signalams iš išorinio pasaulio valdyti. Kada tik protas pradeda suvokti, kad jis pats save programuoja, jo kūrybiniai sugebėjimai tampa neišpasakyti. John Cunningham Lilly tokią būseną vadina metaprogramavimu. Ir apsktitai J.C. Lilly patirtis mėginant suvokti sąmonės vaidmenį ir galias, neįkainojama.

Metaprogramavimo būsenoje galvos smegenys kryptingai plečia sąmoningai priimamų signalų skaičių. Įprastai žmogus į viską žiūri paviršutiniškai, po to žiūri dar ir dar kartą. Neįdomūs objektai ir nuobodžios situacijos transformuojasi, nes jie „pasirodė" neįdomūs, kada protas juos apdorojo pagal senas mechaniškas programas. Sinerginė stebėtojo ir stebimojo vienybė atsiranda, kai protas su visišku aiškumu ir tikslumu priima iš aplinkos signalus. Patįrimo procesas pavirsta į mokymosi procesą, kurį būtų galima palyginti su studento mokymusi prieš egzaminų sesija. Tokia visiškai įjungtos į potyrius sąmonės būsena, kurią mistikai vadina prabudimu, protui, užprogramuotam stebėti nuosavą būseną, atrodo visai natūrali. Kadangi egzistenciniame empyriniame pasaulyje nuolat turime pasirinkti, mes visą laiką sąmoningai mokomės, tačiau nejaučiame nei streso, nei nerimo.
Panašu, kad mūsų protas geriausiai dirba ekstremaliose situacijose. Kareiviai, kuriuos apdovanoja už narsą, dažnai kalba, kad absoliučiai neprisimena, ką jie darė mūšio metu, nes viskas vyko labai greitai. Tačiau manau, jog kiekvienas iš mūsų prisimintų ne tokių baisių prisiminimų, kuriuose smegenys pradeda funkcionuoti ypač sparčiai ir efektyviai.
Visai tikėtina, kad mūsų įprasti pojūčiai gali išeiti į „realią" visatą, atsijungdami nuo to, kur esame, ką darome ir kas vyksta aplink mus. Eksperimentinėse situacijose šitas atsipalaidavimas, užsihipnotizavimas neleistinas dalykas: mes turime aiškiai suvokti kiekvieną menkiausią priimamojo egzistencinio pasaulio detalę.
Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, lenktynininkai ir alpinistai, tiesiog trokšta ekstremalių situacijų, kuomet gyvybei gresia mirtinas pavojus, vien tam, kad dar ir dar kartą pasimėgautų ypač gera smegenų veikla ir aukšto įsijungimo į tik tą tikrovę būsena. Metaprogramavimo įprotis, pakeisiantis seną įprotį klaidžioti po „realias" visatas, sukelia tokį palaimos pojūtį vis dažniau, ir žmogui pradeda rodytis, kad anksčiau jis naudodavo savo smegenis ne pagal paskirtį.
Kad ir toks pavyzdys: du žmonės atsiduria toje pačioje egzistencinėje situacijoje, tačiau išgyvena tą situaciją dviejuose skirtinguose tikrovės tuneliuose. Jeigu tie žmonės – modeliniai monoteistai arba fundamentalistai, tai kiekvienas iš jų savo potyrį vadins „objektyviu" ir pasirinks pasyvią reagavimo į situaciją taktiką. Vėliau tie du žmonės pradės aršiai ginčytis ir „suskils" į dvi partijas arba dvi bažnyčias. Jie niekaip nesutars, kieno gi iš tiesų „tikrovės tunelis" realesnis. Galų gale abu jie ims vienas kitam kerštauti už padarytą grubią klaidą.
Bet jeigu abu šie piliečiai bus sąmoningi ir suvoks savo „tunelio" reliatyvumą, tai, nepaisant didelių ideologinių skirtumų, jie stengsis vienas kitą suprasti. Tie žmonės puikiai suvoks, kad jų „tikrovės tunelis" – tai tik kūrybos vaisius, ir galės be jokių įtarimų ir kaltinimų vienas su kitu bendrauti. Tai yra aukščiausias pilotažas. Įsivaizduokime, kiek daug problemų išnyktų, jei visa tai suvoktume.
Panašu, kad, apdovanodamas mus smegenimis, Dievas pamiršo palikti „eksploatacijos taisykles", kaip teisingai jomis naudotis. Todėl žmonijos istorija tapo mokymosi iš klaidų poligonu. Žmonių užduotis – atrasti tas „eksplotacijos taisykles", ir už tai reikia brangiai sumokėti.
Įsisąmonindami tai, kad smegenų eksploatacija reikalauja didelės atsakomybės ir budrumo, gauname ne tik technologines, bet ir estetines bei moralines pamokas. Mes tuomet suprantame, kad empirinis, patirties pasaulis yra holografiškas bei vientisas ir kad tikrovės pasireiškimo formų skaidymas į kaleidoskopiškus, tarpusavyje nesusijusius fragmentus, kaip mokslas, kultūra, etika, religija, yra paprasčiausias dvasinio nebrandumo požymis. Ir toks požiūris suteikia daugiau kančių nei naudos. Negi tai sunku suvokti?

 

 



Vaistas, kuris...nekainuoja
Yra toks paprastas būdas kai kuriais gyvenimo atvejais sau padėti, kai apima vienoks ar kitoks negalavimas. Tas būdas – tai kvėpavimo sulaikymas. Kokie pokyčiai įvyksta sulaikant kvėpavimą? Anaerobinio proceso metu organizme padidėja angliarūgštės kiekis, o angliarūgštė yra vazodilatatorius ir plečia smegenų kraujagysles.
Neretas atvejis, kai moteris skundžiasi galvos skausmu, kuris surištas su artėjančiomis menstruacijomis. Štai tada ir vertėtų prisiminti šį metodą, o ne pulti savanoriškai prakaituotais litukais  šerti farmacijos pramonę – jos apetitas begalinis. Sulaikykite orą taip ilgai, kaip tik galite, kitaip sakant, numirkite, bet nekvėpuokite. Turiu perspėti, kad numirti tokiu banaliu būdu jums nepavyks – organizmas, jums netenkant sąmonės, reflektoriškai padarys gilų įkvėpimą jūsų visai neklausdamas ir sugrąžins jus atgal tęsti kelionės, kurios pavadinimas – nuostabus ir puikus GYVENIMAS, bet be galvos skausmo. Jeigu tokį kvėpavimo sulaikymo pratimą kartosite apie 15 minučių, jūsų galvos kraujagyslės išsiplės, kraujo mikrocirkuliacija suintensyvės, galvos skausmas sumažės ir savijauta pagerės, o aplinkinių galvose nustos generuotis mintis „Jai PMS..."
Kas dar organizme kai sulaikote kvėpavimą maksimaliai? Atsipalaiduoja analinis sfinkteris, o vidurius kedena gal ir nelabai malonus, bet visgi savimasažas – žarnokai ima šokti antiritmišką šokį, plakami pilvo preso rimbo. Ką tai reiškia? O gi tai, kad sutaupysite pinigų tie, kurie juos mėtote vidurius liuosuojantiems ir apsaugosite savo organizmą nuo bereikalingos cheminės ar mechaninės invazijos. Labai sveika tokį pratimą atlikti ryte savo storžarnės priminimui, kad ši laiku atliktų savo šventą funkciją – lauk viską, kas liko netinkamo nuo vakarykštės puotos.

Reguliariai atliekant kvėpavimo sulaikymo pratimus, organizmo ląstelėse padaugėja mitochondrijų, o tai reiškia, kad organizme padidės energijos gamyba(ATP, senoviškai - ATF) ir kai per atostogas kopsite tuos penkis su puse kilometro su kolegomis link Momblano viršūnės, jauniklės ir jaunikliai šnabždėsis: „ Pažėk, o ta senutė visai šauni, beveik neužduso..."

Peržiūrų: 1479 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 4.7/3
Viso komentarų: 5
1 Set   (10.05.2011 19:21)
Puikus straipsnis, papildo ankstesnius. Kaip bebūtų gaila didžioji dalis atitinka realybę... Man tiesiog labai įdomu, kur mes būtume dabar, jeigu nebūtų smegenų plaunančių religijų.

2 Mes patys   (10.05.2011 21:25)
kam nors smegenis plautumėm.

3 RmXas   (11.05.2011 13:04)
Nors ir ne i tema bet sendien buvo giendra diena sauleta tokiu oru lektuvo ismetamos dujos greitai issisklaido ir beto buna trumpa plona greitai isnykstanti akyse linijuke maciau ja bet gryztant namo maciau kaip kilo staigiai lektuvas ir ismete stambu debesy kuris nepranyko apie 15 min , manau kad purske kazka ant musu ir ne speliones . Beto matesi x formos debesis (lektuvu dvieju ismestos chemijos ) virs mokyklos .

4 LYNXX   (11.05.2011 21:54)
YOUTUBE GALIMA PASIŽIŪRĖTI

What in the World are they spraying ? Chemtrails - Doku ( Deutsch )


5 raganavimą   (03.03.2012 14:31)
vykdo kai kas. viską rek daryt naturalei, be jokių ten specpraktikų.

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Gegužis 2011  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031
Statistika

Tinkle viso: 4
Svečių: 4
Vartotojų: 0