Ketvirtadienis, 24.08.2017, 03:02
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2011 » Kovas » 31 » N. Teslos tyrimų metodas ir pasaulėvaizdis
13:21
N. Teslos tyrimų metodas ir pasaulėvaizdis

Po to, kai liko neužbaigta Pasaulinė transliavimo stotis 1905 m., jis ištisus dešimtmečius dirbo vienas bandydamas paaiškinti kosminius procesus, siekė teoriškai sujungti materialias ir dvasines sritis. Tarp jo išradimų super žemo dažnio elektromagnetinių bangų poveikis biologinėms sistemos, ypač smegenų veiklai; energetinių struktūrų sujungimai; vadinamieji "ugnies kamuoliai", kuriuos sukeldavo pirminių ir antrinių elektromagnetinių ričių indukciniai laukai; vadinamasis bevielis energijos perdavimas ir t.t. Taigi, 1856 m. liepos 10 d. mažame Slilyano kaimelyje Aurto-Vengrijoje serbų ortodoksų kunigo Milutino Teslos šeimoje gimė sūnus, kurį pavadino Nikola.
Teslos šeima neleido jam studijuoti Politechnikos institute; tėvas norėjo, kad jis taptų kunigu. Nikola jautė didelį norą tapti elektros inžinieriumi ir tas draudimas jį susargdino. Kai kilo pavojus, kad jis gali mirti, tėvas pagaliau nusileido. Netrukus Nikola pagijo ir įsitraukė į studijas su kūrybine vaizduote. Po protinių pastangų jis ėmė kentėti nuo keisto reiškinio – ėmė matyti keistas vizijas, kurias kartais lydėjo stiprūs šviesos blyksniai. Tai savybė žmonių, turinčių parapsichologinių galių. Šis prisiminė: "Vaikystėje… kai man pasakydavo žodį, pasirodydavo aiškus jį žyminčio objekto vaizdas ir kartais negalėjau atskirtim, kas tikra, o kas ne".
Jis taipogi apibūdino savo spontaniškas minties keliones: "Tada, instinktyviai, pradėjo keliauti mintyse už savo mažo pasaulio, kurį žinojau, ribų ir regėjau naujas vietas. Pradžioje jos buvo labai miglotos ir neįžiūrimos ir nuslinkdavo į šalį, kai bandydavau sutelkti dėmesį joms, tačiau pamažu man pavyko jas užfiksuoti; jos įgavo standumo ir ryškumo ir galiausiai galėjo suvokti kaip realų daiktą. Greitai aptikau, kad didžiausias komfortas pasiekiamas, kai tiesios leidžia savo vaizduotei skverbtis vis toliau, visąlaik gaudamas naujus įspūdžius; ir tai ėmiau keliauti – aišku, mintyse. Kiekvieną naktį (o kartais ir dieną), kai buvau vienas, galėjo pradėti savo keliones, pamatyti naujas vietas, miestus ir šalis, gyventi ten, susitikti su žmonėmis ir su jais susidraugauti ir, nors neįtikėtina, tai faktas, kad jie buvo tarsi tikri ir brangūs man kaip tie tikrajame gyvenime ir nemažiau stipresni savo pasireiškimu. Taip dariau iki septyniolikos, kai mano mintys buvo rimtai užimtos išradimu." Tesla pasitenkino pastebėjimu, kad galėjo aiškiai vizualizuoti savo atradimus: jam net nereikėjo bandymų, modelių ar brėžinių.


Taip jis susikūrė savo metodą, kaip materializuoti kūrybines idėjas. Tesla aiškiai skyrė idėjas, atėjusias kaip vizijos nuo kilusių analitiškai mąstant. Tesla paaiškino: "kai kas nors sukuria įsivaizduojamą įrenginį, tai susiję su neišdirbtos idėjos realizavimu praktikoje. Štai kodėl taip padarytas atradimas yra be detalių ir paprastai yra netoks svarbus… Mano metodas kitoks". Jis neskubėjo su empiriniais patikrinimais. Kilusią idėją jis iškart imdavo vystyti vaizduotėje. Jis galėjo keisti jos dizainą, tobulinti ir "įjungti" įrenginį, kad tasai imtų veikti jo galvoje.Jam nebuvo skirtumo, ar jis išbandė jį laboratorijoje ar savo mintyse. Jis netgi turėdavo laiko pastebėti, kad kažkas jam trukdo veikti teisingai… Praktikoje jis imdavo realizuoti tik tada, kai turėjo mintyse aiškų galutinį vaizdą.
Stebėdamas savo mentalinės veiklos mechanizmus, N. Tesla pastebėjo, kad dalis „virtualios tikrovės" vizijų visada turi ryšius su „realia tikrove". Netrukus jis išmoko nustatyti tą priežastingumą. Jis suprato, kad kiekviena jo mintis yra išorinių įspūdžių rezultatas. Po kažkiek laiko jam tapo aišku, kad jis tėra „kosminių jėgų automatas". Po daugelio metų šią išvadą jis panaudojo išrasdamas teleautomatinį valdymą.
Remiantis jo paties žodžiais, kai kurios išvados jo mintyse atsirasdavo spontaniškai, geometrinių vaizdinių pavidalu. Tada prasidėdavo atradimo principų supratimas ir jo realizavimas. Tik tada atradimas būdavo formalizuojamas matematiškai. Tuo pačiu metu, kaip Crookes ėmėsi moksliškai tirti spiritualizmą Anglijoje, Rusijoje 19 a. 8 dešimtm. tą patį ėmė St. Peterburge daryti Mendelejevas. Ten po trumpo patikrinimo (10 eksperimentų) komitetas nusprendė, kad tai tėra apgaulė. Nuo tada mokslas yra skirstomas į „tikrą", universitetinį ir „fiktyvų", kuriam buvo priskirtas ir N. Tesla eterio teorija.
Galime išskirti tris mokslinio mąstymo stilius: kvantinė mechanika bei reliatyvizmas, o taip pat tradicinė fizika (kuriai ir priklauso N. Tesla). Pažiūrėkime, kokią vietą galime skirti N. Teslai šiuolaikiniame moksle.

Pagrindiniai kvantinės mechanikos teoriniai principai yra Planko konstanta, Heizenbergo neapibrėžtumo principas, Paulio principas ir Šriodingerio bangų lygtis. Pagrindinis jos tikslas yra surasti fundamentalią arba elementariąją materijos dalelę – tačiau jis vis dar nepasiektas. Daugelis dalykų vis dar yra neaiškūs ir nevaldomi. Reikia daryti išvadą, kad kvantinės mechanikos vystymosi galimybės išsemtos ir tokias kategorijas, kaip laikas ir erdvė, turime tirti gilesniame ontologiniame lygyje.
Trečiasis fizikinės tikrovės suvokimo būdas susijęs su N. Tesla idėjomis. Pradedant M. Faradėjaus ir D. Arago darbais, iš vienos pusės, ir L. Galvani bei A. Volta, iš kitos, N. Tesla sukūrė savą savitą pasaulio sandaros teoriją, pasiremdamas Helmoholzo akustinių rezonatorių teorija bei adaptuotu lordo Kelvino eterio modeliu. Pradinė tos teorijos aksioma buvo, kad fizikinės sistemos universalioji energija remiasi vibracijų rezonanso dėsniais atitinkamai su sistemos dalių osciliacija. Eterio teorijos negalima atsisakyti, nes materija ir erdvė nėra atskiriamos.
[Tokia idėja yra išreikšta 1844 m. birželio 25 d. Faradėjaus laiške R. Teilorui: „Taigi, materija visur tęsiasi... nebūtina laikyti, kad skiriasi materijos atomai ir juos skirianti erdvė. Jėgos apie centrus suteikia tiems centrams materijos savybes..." Ir matyt ne veltui, senosiose legendose (kaip ir kabaloje) teigiama, kad giliausiame lygyje ir pradžioje viskas tebuvo koncentruota šviesa, kuri ir būtų N. Tesla „švytintis eteris".]

Teslos nuomone, įelektrinta būsena yra fluidinė būsena, besimenti substancija, galinčia suvokti ir turinčia sąmonės elementus. Matematikoje tyrinėtojas laikėsi griežto realistinio požiūrio, tačiau eksperimentinėje veikloje buvo Archimedo pasekėjas. Archimedas sakė, kad „laikas neturėtų būti pašalintas iš fizikos" – tuo tarpu net 19 a. H. Hercas ir D'Alamberas bandė sukurti teorinę fiziką nenaudodami jėgos sąvokos, tačiau jiems nepavyko. Tai pabandė ir rusų mokslininkas N. A. Kozyrevas, tačiau ir jo teorija nepasiekė praktinio panaudojimo lygio. Jėgos ir laiko santykis fizikoje vis dar galutinai neišspręstas.
N. Tesla ir A. Einšteino požiūriai į fizikinę tikrovę iš esmės skyrėsi. Anot Einšteino, žmonių patirtis yra reliatyvi, netikra ir neatitinka realios tikrovės. Teslai ji visuotinė ir persmelkia visus kosminės egzistencijos lygius. Einšteinui Eteris nėra reali kategorija ir teegzistuoja tik kaip išgalvota esybė, o Teslai Eteris buvo vieningas laukas, apimantis laiką, erdvę, energiją ir materijos susidarymą (kaip eterio rezonancinių procesų rezultatas). Einšteinui Laikas nėra esminė fizikinė esybė ar netgi kategorija ir tėra prietaisų matuojamas dydis, priklausantis nuo atskirų sistemų. Teslai Laikas yra realus materializuotos matematikos algoritmas, sukurtas iš Eterio rezonuojant fizikinėm sistemoms ir sugrįžtantis į Eterį.

Einšteinui maksimalus šviesos greitis pasiekiamas vakuume ir yra lygus 300 tūkst. km/sek. Teslai elektromagnetinių bangų sklidimo greitis neribojamas. Kalbėdamas su draugais, N. Tesla dažnai paneigdavo A. Einšteino teiginius, ypač susijusius su erdvės iškraipymu. Jis laikė, kad tai pažeidžia veiksmo ir atoveiksmio principą: „Jei erdvės iškraipymas susidaro dėl stiprių gravitacinių laukų, tai ji turėtų būti ištiesinama dėl atoveiksmio". Kitaip sakant, tai užuomina apie keturmatį erdvėlaikio elastingumą – būtent šis sukuria jėgą, perkeliančią materiją iš praeities į ateitį. Einšteinas buvo grynas teoretikas, o Tesla – eksperimentatorius. Nėra žinių apie jų bendravimą, tačiau Einšteinas pasveikino Teslą su jo 75-mečiu.
Tesla tikėjo, kad „mums nereiks iš viso perdavinėti energijos. Praeis daug kartų ir mūsų mašinos bus varomos galios - paimamos iš bet kurio visatos taško... Nes erdvė ir yra energija..."
N. Tesla nesukūrė savos teorijos, tačiau savo eksperimentais parengė bazę naujam, rezonansiniam elektromagnetizmo suvokimui. Jis laikė, kad pasaulis yra vientisa nenutrūkstama elektromagnetinė terpė, o materija tėra viena elektromagnetinių osciliacijų apraiška. Rezonanso dėsnį laikė bendriausiu gamtos dėsniu, eliminuojančiu laiką ir atstumą – visi ryšiai tarp reiškinių tėra įvairaus sudėtingumo rezonansų sąveika.
Tam tikru aspektu N. Tesla fiziką galima gretinti su Pitagoro dvasia. Pitagoras laikė, kad skaičiai ir pasaulis tarpusavyje susipynę. Matematiniai gamtos aspektai yra kaip viena dieviškojo Logoso apraiškų. Tai artima ir Platono mokymui, kad matematika yra tarp Idėjų ir Gamtos reiškinių pasaulių. Tiksliau sakant, matematinės idėjos ir logika yra tinkamas idėjų perteikimo būdas.
Apie magnetinio lauko sukimąsi, kai rotorius ima suktis veikiamas pasikeitimų aplinkoje, N. Tesla pasakė: „Dabar žinau, kai veikia Kosmosas". Taigi, Tesla išvedė aksiomą, kad sistemos energija imama iš aplinkos". Jo kosmologinį modelį sudarė besisukančių magnetinių laukų sistema. Ir iš tikro, sukasi Galaktika, Žemė sukasi aplink Saulę ir savo ašį, sukasi molekulės, atomai ir elektronai... Visa tai kuria magnetinius laukus. Taigi atrodytų, kad viską galima aprašyti vienu vieninteliu dėsniu – tuo pačiu, kuris priverčia suktis rotorių. Netgi psichinė veikla gali būti tos pačios prigimties ir priklausyti nuo rezonanso dėsnio. Argi tai toli nuo torsioninių laukų idėjos? Po nekasdienės 1903 m. liepos 15 d., kai jis uždegė dangų ne tik virš Niujorko, bet ir didelės Atlanto dalies, 1905 m. jis be jokios aiškios priežasties paliko savo laboratoriją, kurioje nebuvo paliesti jokie daiktai. Kiek žinoma, jis niekada daugiau neperžengė Warderclyfe bokšto slenksčio ir niekad nesilankė toje vietoje. Labai keista, tačiau jis iš savo laboratorijos nepasiėmė jokių skaičiavimų, brėžinių ar dokumentų...

Buvo įtarimų, kad būtent Tesla sukėlė stiprų ir neįprastą sprogimą prie Podkamnaja Tunguska 1908-ais. Spėta, kad tai meteoras, tačiau nerasta jokių jo pėdsakų.(Virgio trigrašis: jau rasta, jo ansčiau nežinomas rankraštis, kuriame iš dalies jis prisipažįsta kad tai buvo jo eksperimentas, ne labai vykęs)
Laiko mašina?
Nemažai prirašyta, sukurti keli filmai apie 1943 m. JAV Karo laivyno eksperimentą, kuriuo buvo siekiama padaryti nematomus laivus. Aplink laivus buvo bandoma sukurti nepaprastai stiprų magnetinį lauką, kuris turėjo pakeisti šviesos spindulių kryptį ir taip neleisti išvysti laivus radarų ekranuose. Tai vyko praėjus vos 6 mėn. po Tesla mirties ir svarbių dokumentų pradingimo jo kambaryje. Eksperimentas vyko Filadelfijos uoste. Kai buvo įjungti generatoriai, nutiko kažkas nelaukta. Laivą dengė tankus žalsvas rūkas. Stiprūs elektromagnetiniai laukai pakeitė lokalias erdvėlaikio koordinates ir kreiseris „Elridge DE-173" kuriam laikui pradingo. Tada jis vėl pasirodė, tačiau jau kitoje vietoje, t.y. vienoje iš didžiausių karinių bazių, Norfolke, esančiame pietryčių Virdžinijoje už 350 km nuo Filadelfijos. Keisčiausiai dalykai dėjosi su įgula. Pusė jos narių visiškai pradingo, kai kurie išprotėjo arba įgavo sugebėjimą savo valia išnykti arba atsirasti. Dalis išlikusios įgulos kalbėjo, kad jie „pakeitė pasaulį", kad matė ar net kalbėjosi su nežemiškomis būtybėmis.
 
Ugnies kamuoliai
Tesla mokėjo sukurti sudėtingas energetines struktūras, kurias vadino „ugnies kamuoliais". Rusų akademikas P. L. Kapiza irgi jas tyrinėjo, tačiau neįstengė jų valdyti. Šių dienų fizikai (broliai Corum) iš dalies tam tikru lygiu atkartojo kai kuriuos Tesla eksperimentus. Jie sugebėbėdavo sukurti ugnies kamuolius tik kelioms sekundėms ir tik 3 mm skersmens. Tuo tarpu Tesla sukurdavo futbolo kamuolio dydžio kamuolius, laikydavo juos rankose, įdėdavo į dėžę, uždengdavo ir vėl išimdavo. Tai buvo gana stabilios struktūros, gyvuojančios kelias minutes. Neabejotinai, Tesla apie tuos reiškinius žinojo gerokai daugiau už šiuolaikinius mokslininkus ir žinojo vėsios plazmos paslaptį.
 
Tesla pabrėždavo, kad jo elektromagnetinės bangos kitokios nei Herco, t.y. bangos ilgis yra lygus atstumui, kuriuo banga perduodama. Jis rašė, kad tai „garso bangos eteryje" ir jos elgiasi analogiškai garso bangoms ore, tik sklinda šviesos greičiu. 1906 m. indų filosofas Vivekananda, vykdydamas Ramakrišna misiją, nuvyko į Vakarus, kad pabandytų suvienyti visas religijas ir Niujorke aplankė Tesla laboratoriją. Ir skubiai išsiuntė laišką savo kolegai Alasingh'ui: „Tas žmogus skiriasi nuo visų vakariečių. .. Jo požiūris į elektrą yra kaip į gyvą būtybę. Jis kalbasi su ja ir jai įsakinėja. Kalbu apie aukščiausio lygio dvasinį asmenį. .... Jo spalvingose šviesose regėjau visus mūsų dievus: Višnu, Šyva... ir jaučiau paties Brahma buvimą".
Tesla ir eterio technologijos
Tesla laikėsi koncepcijos apie eterį, kaip pagrindinę kosminę terpę, kai įsivaizduojamas Kosmoso „centras" yra visur, o tą terpę galima pozicionuoti analogiškai kaip taškus geometrinėje sferoje. Tiesa, nėra tiesioginių įrodymų, kad jo teorija buvo būtent tokia, tačiau jis paliko kelias sistemas, veikiančias pagal principus, nežinomus šiuolaikiniai fizikai. Tai eterio generatorius, t.y. elektromagnetinis rutulys, išlaikantis nuolatinį elektrinį potencialą, nepaisant energijos nuotėkių, o taip pat variklis, varomas gravitacinių planetų jėgų (jis pats įsijungia tam tikru metu ir išsijungia, kai baigiasi tam tikro planetų išsidėstymo rezonanso poveikis). Be to, Tesla sukūrė metalinį diską, kuris gali kaboti ore tam tikrame aukštyje, turėdamas antigravitacinių savybių, kurios nepriklauso nuo konkrečios vietos gravitacinės jėgos. Eterio dalys gali būti arba nebūti rezonanso būsenoje. Pirmuoju atveju įvyksta sub-atominių dalelių (elektronų, protonų, neutronų, ... ) koncentracija. Jos susidaro dėl rezonansinės fotonų sintezės ir pagal tuos pačius principus kaip fotonai susidaro kaip specialios eterio dalelės. [ Čia yra svarbus aspektas, leidžiantis kalbėti apie lygiagrečius pasaulius. Kiekvienas iš Pasaulių yra el. dalelių visuma, susidariusių rezonansinių procesų dėka. Skirtingi dažniai reiškia skirtingus materijos tipus. Tos pačios materijos elementai gali egzistuoti toje pačioje erdvėje su osciliacijos procesų „laiko poslinkiu".]
Tesla protonus, neutronus ir elektronus išgaudavo tiesiai iš eterio ir galėjo juos atgaminti bet kokiu atstumu. Vietoje to, kad priverstų juos judėti š kitą vietą, Tesla sukurdavo sąlygas, leidžiančias jiems akimirksniu atsirasti norimoje vietoje. El. dalelių kiekis buvo neribotas ir valdomas laiko poslinkiu. Kokius tikslus galėjo turėti Tesla įrengdamas Wardenclyffe bokštą?


1. Sukelti vibracijas jonosferoje. Įtampos skirtumas tarp žemės paviršiaus ir jonosferos yra apie 2 mlrd. voltų. Bokštas nuolat skleidė vibracijas aukštesniosiomis ir žemesniosiomis harmonikomis ir galėjo sukelti rezonansą bei iškrovą, tokią stiprią, kad kiltų grėsmė Niujorkui (kelių šimtų km pločio plazmos stulpas galėjo nusileisti iš jonosferos ir viskas toje srityje būtų pažeista). Teslai bokšto reikėjo energijos gavimui; vibracijoms jis naudojo ultravioletines lempas, įtaisytas ant bokšto viršaus.
2. Gauti energiją iš eterio. Yra įmanoma suketi laiko poslinkį ir sukelti energijos srautą iš Praeities į Ateitį nepažeidžiant elektromagnetinės aplinkos pusiausvyros. [Paprastai energijos perdavimas reiškia jos perkėlimą erdvėje; šiuo atveju kalbama apie perkėlimą laike].
3. Atverti laikinas „orlaides" į lygiagrečius pasaulius. Nustačius tam tikrus mūsų ir kitų pasaulių dažnių sąryšius, galima būtų gauti vaizdus iš kitų vienalaikių lygiagrečiųjų pasaulių (ir priešingai, perduoti vaizdus į juos).
4. Paspartinti žmonijos evoliuciją. Sukūrus nuolatinį aukšto dažnio lauką, suderintą su kolektyviniu žmonių EM lauku, galima palaipsniui pakelti žmonių suvokimo jautrumą ir paspartinti minčių eigą. Tačiau tų dažnių transmisija gali būti pavojinga, nes bet koks lauko trikdis gali sukelti dalinį žmogaus astralinės ir fizikinės substancijų atsiskyrimą. Ir sukelti žmogaus negalavimus (savijautos pokyčius, ligas, protinius sutrikimus). Visiškas atsiskyrimas gali sukelti netgi mirtį. Be to, visi šie procesai veikia lėtai. Deja, žmonės teršia savo elektromagnetinę aplinką (radio ir mikro bangomis, ir kt.).
5. Perkelti Žemę į „paralelias realybes".. Jei Tesla būtų užbaigęs 5-ių transmiterių sistemą, būtų galėjęs visą planetą privesti vibruoti reikiamu rezonansu ir ją perkelti į kitą lygiagrečią realybę.

 Tačiau tai gali būti labai pavojinga, nes Žemei ten užsibuvus ilgai gali įvykti panašios katastrofos, kaip nutiko Atlantidai. Tačiau mokslo pasaulis atmetė Tesla idėjas apie eterį, erdvę ir materiją jungiančią terpę. Iš dalies ir dėl jo kritiško požiūrio į kvantinę mechaniką, apie kurią sakė, kad ji nebus amžinai ir neturi rimtos mokslinės ateities. Tačiau Teslos labai vertinamos ir nagrinėjamos „naujosios fizikos" gretose. Tampa aišku, kad technologiškai įmanoma imituoti mąstymo išorines EM apraiškas. Tai irgi Tesla kibernetinis požiūris: „Žmogus yra kosminių jėgų ‚automatinė mašina‘", pabrėždavo Tesla. Eksperimentatoriai gali pasakyti, kad žymiai lengviau išreiškiamos masinės žmonių emocijos panaudojant atitinkamus virpesius jonosferoje, apimančius visos žmonijos kolektyvinės pasąmonės harmonikas. Jonosfera yra pagrindinis elementas, kuriuo būtų valdomos masiniai pojūčiai bei mintys. 1665 m. olandų mokslininkas Ch. Hiugensas pastebėjo, kad dviejų greta pakabintų sieninių laikrodžių švytuoklės netrukus pradeda judėti vienodu ritmu. Tokia savi-koordinacija yra visuotinė (nors tai mes retai pastebime). Galima sakyti, kad visos gyvos būtybės yra oscilografai, kurie pulsuoja ir keičia savo ritmus. Visi judesiai sub-atominiame, atominiame, sub-ląsteliniame, ląstelės lygmenyse yra koordinuojami. Žmogaus vidiniai ritmai yra glaudžiai persipynę ir koordinuojami su išoriniu pasauliu. Žmogaus fiziniai procesai ir jos astralinio plano būsenos kinta vienu ritmu su Žemės judėjimu aplink Saulę, dienos ir nakties kaita ir daugeliu kitų kosminių ritmų. Jei toji koordinacija pažeidžiama, žmogus jaučia diskomfortą ir gali netgi susirgti.
Yra spėjimas, kad vadinamosios „Šumano bangos" veikia telepatiškai perduodant vaizdus ir mintis. Tos bangos yra 7,8 Hz dažnio ir sukelia stovinčių bangų lauką tarp jonosferos ir žemės paviršiaus. Gali būti, kad žmogaus smegenys patenka į rezonanso būseną su jomis. Kadangi šių bangų ilgis labai didelis (38 tūkst. km), transmisija įvyksta akimirksniu. Tesla, kaip kosmologas, turėjo savą filosofinį ir religinį požiūrį. Aristotelis teigė, kad egzistuoja nepriklausoma aukštesnioji dvasia kosmose, entkleheia, kuri materijai suteikia judesį ir jos pagrindinė savybė yra mąstymas. Panašiai ir Tesla tikėjo, kad Kosmosas yra vientisas materialiąja ir dvasine prasmėmis. Kosmose yra kažkoks branduolys (šerdis ar centras), iš kurio mes gauname jėgą ir įkvėpimą ir kuris mus nuolat traukia. Jis nežinojo jo paslapčių, tačiau jautė, kad jis yra – ir, norėdamas jį apibūdinti, vadino Šviesa, o norėdamas suprasti jo dvasinį principą, vadino Grožiu ir Simpatija. Tai suvokdamas žmogus jaučiasi esąs Visatos dalis. Ugnies kamuoliai
Tesla mokėjo sukurti sudėtingas energetines struktūras, kurias vadino „ugnies kamuoliais". Rusų akademikas P. L. Kapiza irgi jas tyrinėjo, tačiau neįstengė jų valdyti. Šių dienų fizikai (broliai Corum) iš dalies tam tikru lygiu atkartojo kai kuriuos Tesla eksperimentus. Jie sugebėdavo sukurti ugnies kamuolius tik kelioms sekundėms ir tik 3 mm skersmens. Tuo tarpu Tesla sukurdavo futbolo kamuolio dydžio kamuolius, laikydavo juos rankose, įdėdavo į dėžę, uždengdavo ir vėl išimdavo. Tai buvo gana stabilios struktūros, gyvuojančios kelias minutes. Neabejotinai, Tesla apie tuos reiškinius žinojo gerokai daugiau už šiuolaikinius mokslininkus ir žinojo vėsios plazmos paslaptį.

Kolorado šaltiniai

1890-ųjų pabaigoje Tesla padarė išvadą, kad dideliame aukštyje galima perduoti elektros energiją be laidų. Jo draugas ir teisininkas Leonard E.Curtis pasiūlė rasti kelių mylių prerijose žemės sklypą ir tiekti energiją iš Colorado Springs esančios "El Paso Power Co". Kitas rėmėjas buvo pulkininkas John Jacob Astor, davęs 30 tūkst. dolerių, kurie leido pastatyti eksperimentinę stotį netoli Pikes viršūnės. Į Colorado Springs Tesla atvyko 1899-ų gegužę ur reporteriams pasakė, kad nuo Pikes siųs radijo signalus į Paryžių.

Netrukus jis nustatė, kad "žemė tiesiog gyva elektros vibracija". Jis pradėjo manyti, kad žaibui trenkus į žemę galingos bangos juda į kitą žemės pusę. Jei žemė yra geras laidininkas, tada galima būtų perduoti neribotą energijos kiekį į bet kurią vietą beveik be praradimų. Tos teorijos išbandymui jam reikėjo sukurti žaibo modelį.

Laboratorijos grindys buvo įžemintos, stogas užriestas, kad išvengtų gaisro, stiebėsi 8 pėdų medinis bokštas. Virš jo kilo 142 pėdų metalinis stiebas laikantis masyvų vario rutulį. Keistos konstrukcijos viduje inžinieriai montavo ypatingai galingą Tesla ritę, skirtą signalams siųsti į žemę.

Eksperimentas jam pavyko, bet sudegino "El Paso" dinamą ir visas miestas neteko energijos. Buvo pareikalauta, kad Tesla atlygintų nuostolius. 9 mėnesius Tesla kasdien atlikinėjo bandymus, tačiau jų rezultatai yra nežinomi. Kai kurios ataskaitos nurodo, kad jis perduodavo pakankamą kiekį energijos uždedančią vakuumines lemputes kelių mylių atstumu.

Kitas bandymas buvo perduoti ypatingai žemo dažnio signalus nuo paviršiaus į jonosferą. Tesla paskaičiavo, kad dažnis turi būti apie 8 hercai. Tai pavyko tik 6-me dešimtmetyje būtent tokiu dažniu.

Trečias bandymas buvo perduoti elektros energiją į 80 km aukštį (jonosferą). Tesla manė, kad tame aukštyje oras yra geras laidininkas ir neklydo.

Vieną naktį Tesla pastebėjo pasikartojančius signalus paveikiančius jo transmiterį. Jam pačiam besistebint jis manė, kad tai signalai "iš išorės". Nors jis buvo išjuoktas, tačiau galimas dalykas, kad jis pirmasis "priėmė" signalus iš kosmoso.


 Paslaptingas piligrimas
Garsus rašytojas Samuelis Klemensas, pasirašinėjęs Marko Tveno pseudonimu, dažnai lankėsi Teslos laboratorijoje. Su Tesla jie buvo artimi draugai ir šis dar kelis metus po Tveno mirties kalbėjo apie jį, tarsi tas tebebūtų gyvas. M. Tvenas mirė 1910 m., o po 6 m. buvo išleistas jo mįslingas kūrinys "Paslaptingas piligrimas”.
Jame pasakojama apie Angelą, palikusį dangų ir nusileidusį į mažą austrų kaimelį. Čia sutiko erniukų būrelį ir išaiškino jiems Visatos paslaptis. Mums reikia įsivaizduoti, kad tas kaimelis yra Smiliany ir pakeisti Angelą į Teslą ir turėsime labai keistą teoriją apie žmogaus ir kosmologijos likimą.
Ši teorija šiame apsakyme labai skiriasi nuo kitų rašytojų pasakojimų. Angelas aiškina apie visų žmonių problemų ir sunkumų šaltinį - ir jisai yra atsitiktinių labai nežymių įvykių nesupratimas. Kiekvienas šių įvykių įtakoja būsimus įvykius. Žmogaus laisva valia tėra iliuzija, nes viskas nustatyta iš anksto ir veda prie iš principo nuspėjamos baigties. Būtent todėl atskiro individo psichosomatinė struktūra teturi ribotą galimų lemčių kiekį ir žmogus gali rinkti pagal aukštesniųjų būtybių nustatytą tvarką. Tai visiškai atitinka Teslos žmogaus, kaip "kosminių jėgų automato” sampratą.
Galiausiai Angelas, prieš palikdamas draugus, atskleidžia paskutinė bauginančią paslaptį, t.y. Neegzistavimo paslaptį. Jis sako, kad viskas tėra mintys. Realiai niekas neegzistuoja… Tesu mintis, vieniša mintis, skriejanti per tuščią Visatos erdvę.

Prarastieji dokumentai

Viena neaiškių temų yra Tesla mokslinių ir techninių dokumentų likimas o Tesla mirties 1943-iais. Prieš pat mirtį jis sakėsi ištobulinęs "mirties spindulį" nenuostabu, kad FTB ir JAV saugumo agentūros turėjo tuo susidomėti. Kai kurie nerimavo, kad jo dokumentai gali pakliųti į Axis rankas ar sovietams.

Rytą po išradėjo mirties jo sūnėnas Sava Kosanovic skubėjo į dėdės kambarį "Hole New Yorker". Jis buvo kylantis Jugoslavijos valdininkas su galimais ryšiais su šalies komunistų partija. Jam atvykus Tesla kūnas jau buvo išneštas ir Sava spėjo, kad kažkas jau "patikrino" dėdės popierius. Daug popierių buvo dingę kaip ir juodas kelių šimtų puslapių sąsiuvinis, kurio kai kurie puslapiai buvo pažymėti "vyriausybinis".

P.E.Foxwoth, Niujorko FTB ofiso direktoriaus padėjėjas iškviestas tyrimui. Pasak jo, vyriausybe buvo "gyvybiškai suinteresuota" išsaugoti Tesla popierius. Po dviejų dienų Svetimosios nuosavybės agentūros darbuotojai pasiėmė viską. Ištirti popierius buvo pakviestas Dr.John G.Trump. Jis padarė išvadą:

"Jo [Tesla] bent paskutinių 15 m. idėjos ir pastangos buvo daugiausia spekuliatyvinio, filosofinio ir dalinai reklaminio pobūdžio dažnai apie energijos gamybą ir bevielį jos perdavimą, tačiau neturėjo naujų, dominančių ir veikiančių principų ir metodų jų realizavimui."

Iškart po Antrojo pasaulinio karo sustiprėjo susidomėjimas spindulių ginklu. Tesla popierių kopijos pasiųstos į Patterson Oro pajėgų bazę Sayton mieste, Ohio valstijoje. Operacija kodiniu pavadinimu "Project Nick" buvo gausiai finansuojamas. Jam vadovavo brigados generolas L.C.Craigie. Tyrimų rezultatai niekada nepublikuoti, o projektas staiga nutrauktas. Tesla popierių kopijos dingo.

1952-ais likusieji popieriai buvo perduoti Sava Kosanovic ir išvežti į Belgrado muziejų Tesla garbei. Susirūpinimas padidėjo, kai 1960-ais Nikita Chruščiovas pranešė apie "naują fantastinį ginklą". Darbai spindulių ginklo srityj vyko ir JAV. 1958-ais DARPA pradėjo ypatingai slaptą projektą pavadinimu "Seesaw" - Larence laboratorijoje. Buvo kuriamas įelektrintų dalelių spindulio ginklas. Daugiau kaip po 10 m. ir išleidus 27 mln. dolerių projektas nutrauktas. Dirbę mokslininkai neturėjo Tesla popierių.


 

Peržiūrų: 3516 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 5.0/5
Viso komentarų: 6
1 Virgiui   (31.03.2011 22:01)
Sveikas Virgi, galetum nurodyti nuorodas is kur verti siuos straipsius. dekui :)

3 cerael   (01.04.2011 09:06)
Labai dekui uz sias zinias.Apie karo metais dingusi laiva skaiciau dar tar.metais-Svyturi.Iki siol atsimenu-tai buvo ne balandzio 1)))O buvau moksleive))
Man rodos ,tas eksperimentas buvo priskirtas Eisteinui.
Rasyk toliau))

4 der   (16.04.2011 19:04)
kazkoki kliedesiai. ir turbut shitas virgis lanko fantastu bureli.

5 Set   (18.04.2011 22:12)
Dėkui už vertimą. Labai gaila, kad šaltiniai yra rusiški. Man Tesla visad buvo mielesnis širdžiai, vis dar bandau atkurti vieną jo aparatą. Tikrai užtrunka daug laiko.

Virgi, jeigu rasi daugiau informacijos, kaip jo dokumentai ar užrašai, būtinai įkelk!


6 PlejadieteLina   (23.01.2012 21:00)
N. Tesla yra Sviesos Darbuotojas, Jo gimtoji planeta Venera. Dievai - Kurejai is Veneros zmonems padovanojo mentalini kuna.

Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Kovas 2011  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0