Tu tas – kas turi teisę rinktis vienas.
Išgirsk kelis svarbius žodžius,
Kurie širdy manoj subrendo.
Aš kaip ir tu, toks pat žmogus,
Visi mes siekiam tikslo bendro.
Ar susimąstėt jūs bent kart,
Kas tai yra – gyvent “čia ir dabar”?
Ar žodį išmintingą sugebėtumėt ištart,
Jei iškeliaut iš čia reikėtų jau dabar?
Žmogus – tik deimantas grubus,
Kurį dar pradžioj nieks nenušlifavo.
Ir kad likimas jam nebūt žiaurus,
Prabudint reikia Dvasią savo.
Tik kūną žemė gali dvasiai duot,
Ir egzistavimą materijos tamsoj.
Tad reikia deimantą pačiam šlifuot,
Kad sužibėtų Dangiškoj Šviesoj
Gyvenant buitimki, tarp sienų keturių,
Galvoj tik nesibaigiančios problemos.
Jei dvasingumui nesuteiksime vilčių,
Likimas vienas – būt murdomiems sistemos.
Kai pavargsti aklai, nuleidus galvą sent
Ir kai pabos žaidimai proto laikini.
Tai pastebi, jog nepradėjęs dar Gyvent,
Tik vaidmenis kokius tai uoliai vaidini.
Kada jau kūnui neišvengt mirties,
Akimirkai susimastai nuo proto baimės.
Kad negali pakeist savos lemties,
Kvailai praradęs kelią Laimės.
Tik peržengus per proto sienas,
Iš tikro sužinot galėsi - Kas Esi.
Tu tas – kas turi teisę rinktis vienas,
Minčių šiam begaliniam šurmulį.
Kol dar gyvybė mumyse rusena,
Tol galim bet kada save pažint.
Šaltinis tyras Sielos viduje čiurlena,
Ir troškulį nesunkiai dvasios gali numalšint.
Per dėmesį, dvasia to pasisemt,
Nors sąmonė tik abejonėse bandys siūbuot.
Dėl Amžinybės Dievo verta pasistengt,
Dvasia gyvai gyvent, ne egzistuot.
Taikos ir ramybės Sielai | 
