Penktadienis, 05.06.2020, 05:50
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2011 » Birželis » 1 » Angelai Žemėje (Žemės perdavimas per Pamelą Kribbe)
08:57
Angelai Žemėje (Žemės perdavimas per Pamelą Kribbe)

Šioje kūrybinėje Sąmonėje vystosi mudu vienijantis žaidimas. Mes kartu jį žaidžiame; mes esame partneriai  jau labai ilgą laiką. Šie santykiai dabar pasiruošę transformacijai. Mes žengiame į naują erą. Bet pirma aš daugiau papasakosiu apie mudviejų bendradarbiavimo proceso pradžią. Jis ne toks, kaip tu, galbūt, tikėjaisi. 

Kai pirmą kartą susitikome, tu dar nebuvai žmogumi. Tu dar neturėjai fizinio kūno. Tu dar nebuvai inkarnavęsis Žemėje. Tu buvai angelu. Ir ne bet kokiu angelu! Tu priklausei angelų šeimai, nusprendusiai praskinti kelią naujam kosmoso nuotykiui. Kas tai per nuotykis? Papasakosiu tai labai paprastais žodžiais. Kosmose veikia įstatymas: panašus pritraukia panašų. Pavyzdžiui, po tavo mirties Žemėje, tave automatiškai pritraukia į tas dvasines sferas, kurios atitinka tavo sąmonės būseną. Tavo aplinka – tai betarpiškas atspindys to, ką tu jauti viduje. Vidus ir išorė yra vienovėje. Dvasiniame pasaulyje yra šviesos sferos ir santykinės tamsos sferos. Šios sferos atskirtos. Žemėje yra ne taip arba taip neatrodo. Žemėje įvairūs sąmonės tipai egzistuoja kartu ir yra sąveikoje vienas su kitu. Yra didelė įvairovė, todėl Žemė panaši į didžiulį įvairias sąmonės sferas lydantį katilą.     

Netgi čia savo vidine sąmonės būsena tu kuri savo tikrovę. Tačiau į šį suvokimą tu ateini palaipsniui gilių dvasinių ieškojimų procese. Pradžioje tave stipriai trikdo išorinis Žemės pasaulis ir visai neatrodo, kad jis sukurtas tavo paties minčių. Atvirkščiai, atrodo, kad greičiau esi šios tikrovės kūrinys, o ne kūrėjas. Dvasiniame pasaulyje vienybė tarp vidinio ir išorinio – tiesiog žinomas dalykas, konkretus ir juntamas. Žemėje šią vienybę gali suvokti ir realizuoti aukštai išvystyta sąmonė, prisiimdama atsakomybę už save kaip kūrėją.

Žemėje vyksta ypatingas eksperimentas. Kada tu čia, įgijęs fizinę formą, sąmonė tarsi po uždanga ir tu nesuvoki savo dieviškos kūrybinės jėgos. Taip yra iki tol, kol tu nenubusi ir nepamatysi, kad pačioje savo esmėje tu esi Dievas. Tada uždanga nukris, ir tu taip pat suvoksi vienybę – giluminį  ryšį su viskuo, kas gyva. Žemės permainų, nubudimo procesas yra labai intensyvus ir duoda galingą evoliucinį impulsą visam Dvasios pasauliui. Dvasios pasaulyje gali būti itin juntamas dinamikos ir pokyčių stygius.  Iš tiesų stagnacija atsiranda todėl, kad visos sferos yra taip stipriai atskirtos. Pokyčiai, augimas, evoliucija vyksta, kai tu susiduri su kitoniškumu. Kai aš kalbu apie susitikimą su kitoniškumu, aš neturiu omenyje mandagių pokalbių tarp šalių, tai greičiau tikrasis pasinėrimas į jį. Sąmonės formų įvairovė sudaro galimybes mokymuisi ir augimui ne tada, kai studijuoji jas „iš viršaus", bet tada, kai jomis tampi. Būtent tas ir vyksta, kai tu pasineri į žemiškąją inkarnaciją. Tu neri į gelmę, ir, įsikūnydamas, susijungi su įvairiomis sąmonės sferomis. Tokiu būdu tu nutiesi tiltą tarp įvairių sąmonės sferų, tarp kurių kitu atveju nebūtų jungties.

Būti žmogumi – tai reiškia būti tiltu tarp labai skirtingų sąmonės sferų. Šio tilto nutiesimas – tai sąmonės išplėtimo į visas dvasinio pasaulio sferas viltis. Netgi labiausiai išvystytos dvasinio pasaulio sferos gauna impulsą augimui ir atsinaujinimui didžiojo eksperimento Žemėje rezultate. Žmonės sugeba ištyrinėti šviesos ir tamsos kraštutinumus, ir, galų gale, suvokti vienybę, slypinčią už visų formų ir pasireiškimų. Kai žmogiškosios būtybės pasiekia vienybės sąmonę, jos tampa sąmoningais kūrėjais Žemėje ir jų buvimas keičia ir gydo visas gyvas būtybes, su kuriomis kontaktuoja.

Vienybės sąmonės sukūrimas – jūsų nuotykio Žemėje tikslas. Aš pradėjau šį pasakojimą užsimindama apie tai, kad kai tik mes pradėjome bendradarbiavimo procesą, jūs buvote dar angelais, o ne žmonėmis. Jūsų sąmonė dar nebuvo susijusi su jokia materialia forma, ir jūs jautėte stiprų ryšį su angelais aplink jus, savo broliais ir seserimis. Ryšys tarp jūsų buvo toks stiprus, kad jūs jautėtės esantys vieno organizmo ląstelėmis. Jūs pasiaukojančiai tarnavote bendram labui, aiškiau sakant, buvote vienas protas ir viena širdis. Tam tikru momentu jus pakvietė į Žemę. Jūs gavote kvietimą keliauti į šią planetą. Kodėl būtent jūs? Trumpai sakant, jūs buvote patys drąsiausi iš angelų. Jūs buvote bebaimiai, aistringi ir, na taip, truputį užsispyrę ir įnoringi. Tvirtinama, kad jus išvarė iš Rojaus už žinių troškimą ir užsispyrimą. Taip, jūs iš tiesų buvote smalsūs ir šiek tiek nedisciplinuoti. Bet tai buvo taip, kaip ir turėjo būti! Nejaugi jūs galvojate, kad Dievas padarė klaidą, jus sukurdamas? Žinoma, ne. Dievas žinojo ką daro, ir, tarp kitko, Dievas nieko lengvai nepriskiria prie blogų ar nuodėmingų. Dievui visai nesunku dėl jūsų „nuodėmių". Jūs patys labiausiai dėl jų kenčiate.

Nors ir suprantama, kad būdami žmonėmis, jūs galite gailėtis savo veiksmų, begaliniai jausti jų sunkumą – tai nėra išmintinga. Šiuo atžvilgiu jūs labai prisikentėjote dėl savo religijų, taip stipriai akcentavusių kaltę ir bausmę. Dievas yra švelnesnis ir labiau atjaučiantis, nei jūs kada nors manėte. Jums atleido netgi anksčiau, negu jūs nusižengėte. Dievas visiškai suteikia jums laisvę klysti. Jis/ji norėtų, kad jūs geriau ramiai žiūrėtumėte į savo klaidas, nei muštumėte save už jas. Visos šios „klaidos" yra jūsų vidinės kelionės žingsniai, kelionės, kurioje jūs galite save visapusiškai pažinti. Ši kelionė neprivalo vykti tiesia linija, ji sumanyta netvarkinga. Be vingių ir posūkių nėra patirties, o be patirties nėra nubudimo. Tam, kad sąmoningai sugrįžtumėte Namo, jums pirma reikia pasimesti. Jūs buvote tais, kurie su aistra ir užsispyrimu savo širdyse, gautais iš Dievo, išgyvenote „pasimetimo" patirtį. Tačiau aš truputį nukrypstu nuo temos!

Išgirdę Žemės šauksmą, jūs atėjote į mano išmatavimą. Jūs suradote planetą, pilną augmenijos, su žaliais miškais, beribiais okeanais ir atsirandančiu gyvūnijos pasauliu. Mano grožis ir turtingumas jus sujaudino. Jūs pajutote norą čia dalyvauti, įkvėpti ir auginti šį grožį savo angeliška energija. Aš džiaugiausi jūsų atėjimu. Jūs buvote mano piemenimis, jūs padėjote rūpintis gyvybe ir netgi sėjote pokyčių ir naujovių sėklas jau esančiose gyvybės formose. Kaip jūs tą darėte? Jūs buvote taip arti Šaltinio kūrybinės galios, kad turėjote magiškų sugebėjimų, kaip jūs tą šiandien vadinate. Jūs leidote sau įsivaizduoti naujas, įdomias gyvybės formas, ir šie vaizdiniai išaugo į dvasines sėklas, kurios prisijungė prie jau esančių gyvybės formų. Jūs pildėte gyvybę naujomis idėjomis. Taip vyko biologinė evoliucija. Visos gyvybės formos atsirado iš Dvasios. Fizinės, materialios formos – tai Dvasios jėgos manifestacija. Dvasia žymiai stipresnė, negu jūs manote. Jūs išaugote materialistinio proto ribojami, kuris jums sako, kad fizinis pasaulis, kaip tai aprašo fizika – tai realybės pagrindas. Iš tiesų yra atvirkščiai. Dvasia tai ne besielės materijos produktas. Visa materija pripildyta kūrybine sąmone, kuri ją palaiko.   

Leiskite sau akimirkai atsiduoti savo vaizduotei. Prisiminkite, kuo buvote tais senais laikais. Tai įmanoma! Jūsų siela atvira ir beribė. Jai nepavaldi erdvei ir laikui. Įsivaizduokite, kad plaukiate virš okeanų ir miškų labai tyrame eteriniame kūne. Jūs sužavėti grožio, kurį matote, ir nuotykių, kurie tuoj tuoj turi prasidėti. Pamatykite save angeliška būtybe, vedama džiaugsmo ir aistros. Jūs jaučiatės laisvai kaip vaikas, kuris gali daryti ką nori. Dabar įsivaizduokite, kad jūs sukaupiate jėgas, kad išreikštumėte džiaugsmą ir pagarbą gyvybei nuostabia gėle. Leiskite atsirasti vaizdiniui gėlės, kuri jums ypač patinka. Pamatykite jos spalvą, ir pajuskite ją iš vidaus. Klausykite, kaip gėlės juokas kyla iš jos širdies kaip mažų varpelių skambėjimas – jis tarsi muzika jūsų sielai. Dabar nusiųskite šį vaizdinį man, Žemei. Įsivaizduokite, kaip jis krinta į mano įsčias ir išauginamas tų fizinių ir eterinių jėgų, kurios padeda šiai dvasinei sėklai įgyti materialią formą. Būtent tą jūs darėte tais senais laikais. Jūs leidote veržtis savojo įkvėpimo srautui ir pildėte juo mane. Aš buvau imli. Aš, materialaus pasaulio sąmonė, norėjau būti apvaisinta ir absorbuoti jūsų minčių formas.

Mūsų partnerystė ir bendradarbiavimas ateina iš šių laikų. Todėl gamtos grožis ir gyvybės formų tyrumas gali taip jaudinti jus. Jus jaudina ne tik jų fizinis grožis. Jūs prisimenate senąjį ryšį tarp jūsų ir gyvybės Žemėje, ir tą džiaugsmingą žaidimą, kurį kažkada žaidėte. Jūs įnešėte savo indėlį į daugelio gyvybės formų Žemėje sukūrimą. Štai kaip giliai ir toli pasiekia jūsų kūrybinės jėgos!

Tuo laiku, apie kurį aš kalbu, Visatoje egzistavo ir tamsiosios jėgos, kurias traukė sąmonės klestėjimas Žemėje. Tamsiosios jėgos – tai tik energijos, dar nesuvokusios savo Dieviškos prigimties, todėl tikinčios tuo, kad savo pilnatvei ir vientisumui joms reikia kažko iš išorės. Šios tamsiosios jėgos norėjo maitintis Žemės gyvybe, kuri skleidė tokią tyrą energiją ir gyvybinę jėgą. Atsakydami į tamsių jėgų kėsinimąsi, jūs panorote apginti gyvybę Žemėje. Jūsų emocijos priminė jausmus tėvų, siekiančių apginti savo vaiką nuo pavojaus. Tam, kad susitiktumėte ir atsilaikytumėte prieš neprašytus svečius, jums reikėjo įgyti tankesnio pavidalo kūną ir grubesnes vibracijas, ne tokias subtilias, kaip angelų pasaulyje. Iš esmės, tamsos įsiveržimas įžiebė jumyse aistros kibirkštį ir kovinę dvasią, ir tai, savo ruožtu, nugramzdino jus dar giliau į materiją. Sekantis jūsų kelionės žingsnis buvo išėjimas iš angeliškos būsenos ir pradėjimas eiti inkarnacijų keliu. 

Žengę šį žingsnį, jūs, kažkuria prasme, praradote savo tyrumą. Prieš jį žengiant, buvo svyravimo laikotarpis, supratimas, kad tapdami labiau materialūs, jūs ruošiatės prarasti kažką labai vertinga. Jūs turėjote prarasti savo angeliškus sparnus, kurie simbolizuoja nepriklausomumą nuo laiko ir erdvės, nuo gimimo ir mirties, nuo baimės ir iliuzijų. Tačiau buvo kažkas, kas labai traukė jus į nuotykių įsikūnijimus. Kaip aš jau sakiau, jūs buvote aistringi ir drąsūs angelai. Taip ir turėjo būti. Jūsų kelionė įgavo negatyvų atspalvį, kai jūs apleidote angelišką būtį ir įsitraukėte į kovą su tamsiomis jėgomis. Jūs labai ilgą laiką buvote įsipainioję į konfliktus ir karus. Iš kitos pusės, šis pasinėrimas į gelmę leido paskleisti jūsų angeliškas energijas į tolimiausius Visatos kampus. Jūsų angeliška energija yra jūsų neatskiriama dalis, net jei laikinai paslėpta, ji negali būti atimta iš jūsų.

Jūsų pirmieji fiziniai kūnai nebuvo iš tokios fizinės materijos, kokia yra Žemėje dabar. Jie nebuvo tokie tankūs ir kompaktiški. Žmogaus akimi jų nebuvo galima matyti. Jūsų sąmonė buvo mažiau fokusuota, negu dabar. Jūs dar lengvai įeidavote į fizinę formą ir išeidavote iš jos, ir patirdavote realybę taip, kaip dabar patiriate sapnuodami. Jūs dar mažiau jautėte save kaip atskirą asmenybę, „Aš", priešpastatančią save išoriniam pasauliui. Dabar jūs labai prisirišę prie savo fizinės formos. Daugelis iš jūsų galvoja, kad ši fizinė forma ir esate jūs patys, ir kad jūs mirštate kartu su fiziniu kūnu. Jūsų ankstesniuose įsikūnijimuose buvo ne taip, ir jūs buvote žymiai laisvesni eiti ir daryti tą, kas jums malonu. Visgi jūs jautėtės sutrikę.  Nors jus vedė ketinimas kovoti už šviesą, jums teko išgyventi tamsias emocijas, tokias kaip baimė, sielvartas ir abejonės. Kai tik jūs pradedate su kažkuo kovoti, jūs negalite dalinai neabsorbuoti jūsų priešininko vibracijų. Jeigu to neįvyktų, nebūtų sąlyčio taškų pradėti kovą, jūs tiesiog visiškai paleistumėte kitą.

Būdami angelais jūs jautėte tik aukštus ir pakylėtus jausmus. Tai buvo džiaugsmas, entuziazmas ir stiprus susisiejimo jausmas. Kai jūs išėjote į įsikūnijimų kelią, apie jūsų sielą susiformavo emocinis kūnas. Šis energetiniam kūnui priklauso emocinės reakcijos, atsirandančios tuomet, kai jūs nepriimate realybės vienybės ir susisiejimo požiūriu. Angelų jausmai plaukia iš širdies. Emocijos, kurias jūs patiriate įsikūniję, susijusios su trimis apatiniais centrais (čakromis), kurios išsidėsčiusios jūsų kūne saulės rezginio srityje, apatinėje pilvo dalyje ir prie stuburo pagrindo. Šios trys čakros formuoja įsikūnijimų laiptelius: per jas jūs išmainote vienybės patirtį į dualumo patirtį. Ir būtent per jas jūs kylate laipteliais iš dualumo į vienybę. Jūsų emocinis kūnas turi savyje didžiausias kliūtis vidinei taikai ir laisvei, nes jame glūdi baimės, liūdesys ir pyktis. Tačiau kelias į laisvę ir nušvitimą eina per emocinį kūną, o ne šalia jo ar jį apeinant. Mes pakalbėsime apie tai vėliau.  

Kai jūsų emocinis kūnas tapo sunkesnis ir sudėtingesnis, ir jūs praradote savo kilmės pėdsakus, atsirado galimybė įsikūnyti žmonėmis. Tuo tarpu jūs buvote tapę plačiai keliaujančiomis sielomis: jūs įgijote patirties ties šviesių, tiek tamsių gyvenimo aspektų. Jus užvaldė dualumo energijos ir jūs patikėjote iliuzijomis, kurias jos sukuria. Jeigu jūs gyvenate dualume, giliai viduje jūs tikite, kad esate vieniši, pilni baimės ir bejėgiai, ir jums reikia išorinio šaltinio, jus maitinančio, ginančio ir palaikančio. Nuo tada jūs ėmėte rodyti savo valdžią kitiems, kad paslėptumėte savo pažeidžiamumą. Arba galėjote tapti itin pažeidžiamais ir atiduoti savo jėgas kitiems, norintiems pasimaitinti jūsų gyvybinėmis jėgomis. Ar jūs šiame žaidime esate nusikaltėlis ar auka, jūs iš esmės esate neteisūs manydami, kad negalite patirti savo vientisumo. Yra tuštuma, kurią jūs norite užpildyti, nepriklausomai nuo to, ar jūs šeimininkas, ar vergas. Kaip daugelis iš jūsų esate patyrę, tai labai skausmingas žaidimas. Tolimoje praeityje buvo laikas, kai labai aiškiai tą supratote. Jūs išbandėte abu žaidimo kraštutinumus ir supratote, kad nei vienu atveju nėra realaus sprendimo. Jūs žinojote, kad reikia kažką keisti, bet nežinojote kaip. Jūs labai nutolote nuo pirmapradės vidinės angelo laisvės ir džiaugsmo. Tačiau emocinis kūnas turėjo atmintį, namų ilgesį. Jūs žinojote, kad yra kažkas, į ką norėtųsi sugrįžti, Namai, būties būsena, kurioje jūs jaučiate dangaus palaimą. Jūsų emocinis kūnas vedė į naują kelią. Patyręs realybės kraštutinumus, jis ėmė atsigręžti į vidų. Sąmonės pokyčiai sukūrė impulsą įsikūnyti Žemėje žmogumi.  

Tuo metu Žemėje jau egzistavo žmogiškosios būtybės, kaip biologinė gyvybės forma. Tačiau kai jūs įėjote į šią gyvybės formą, jūs įnešėte kažką naujo, kas žmogiškąją būtybę padarė mažiau gyvuliška ir labiau save suvokiančia. Žmogaus biologija gimininga gyvūnijos pasauliui, tačiau žmogiška būtybė buvo sukurta ne vien natūralios evoliucijos Žemėje būdu. Žmogų nuo gyvūno skiria sugebėjimas save suvokti. Šio sugebėjimo dėka žmogiška būtybė gali transformuoti savo emocinį kūną ir sąmoningai skleisti Žemėje savo širdies energiją. Tuo metu, kai ne žmogiškosios gamtos formos skleidžia džiaugsmą ir angelišką susisiejimo jausmą nesąmoningai, žmonijos misija yra transformuotis ir daryti tą sąmoningai.

Įsikūniję tuometine Žemės žmogiška būtybe, jūs kažką davėte jos vystymuisi, ir šis papildymas buvo prieštaringas. Iš vienos pusės, savęs suvokimas suteikė puikias perspektyvas, bet, iš kitos pusės, jis galėjo jus nuvesti į paklydimus. Tapę žmonėmis Žemėje, jūs tikėjotės apsijungti su visu čia esančiu gyvenimu ir tapti švelniu kūrėju ir saugotoju, kuriuo kažkada buvote. Būti žmogumi – tai įvairi ir sudėtinga realybė. Žmogiškoje būtybėje apsijungę įvairūs realybės aspektai: iš vienos pusės – gyvūnų, augalų ir mineralų, iš kitos – kosminių būtybių su ilga galaktine istorija. Žmogiška būtybė – tai tamsa ir šviesa, prarastasis ir išgelbėtojas, kančios ir griovimo šaltinis, ir tuo pačiu metu, vilties, meilės ir kūrybinės jėgos nešėjas. Žmoguje apsijungia daugybė jėgų tam, kad apsijungtų ir bendradarbiautų. Žmogaus sąmonė turi galimybę apjungti visiškai skirtingas būties sritis ir atkurti visa ko pagrinde esančios vienybės idėją. Todėl, kad žmonija sugeba suvokti šią nuostabią idėją, ji turi galimybę daryti rimtas klaidas. Tikslas vis dar gali būti pasiektas. Viltis dar neprarasta.

Šiame laikmetyje viltis sustiprėjo, kaip niekada anksčiau. Žmonių sąmonėje vyksta reikšmingi pokyčiai. Aš ką tik minėjau jūsų praeities momentą, kai jūs supratote, kad negalima išsigelbėti energijos vogimo ir atidavimo žaidimu, sprendimas slypi vidinio vientisumo paieškose. Šis suvokimas dabar gimsta žmonijos sąmonėje. Tai dar ne augalas, kol kas tik grūdas. Bet pokyčiai vyksta, ir žmonių širdyse kažkas nubunda. Širdis – jungiančioji jėga įvairių sąmonės sferų:  žemiškosios, galaktinės ir kosminės. Kvietimas į taiką ir brolybę aidi visose šiose sferose, ir šis kolektyvinis kvietimas sukuria energijos bangą, kuri apsupa mane, Žemę.

Jeigu jūs jaučiate, kad mano žodžiai jus jaudina, jūs atpažįstate juose save, tai jūs vienas iš tų, kuris priėmė šį širdies kvietimą. Jūs – vienas iš tų, kuris nori įnešti savo indėlį sąmonės transformacijai Žemėje. Aš sveikinu jus ir noriu jums padėti. Aš pasakoju jums šią ilgą istoriją tam, kad jūs suprastumėte, kas jūs esate iš tiesų – savo esybės šerdyje esate angelai. Jūsų augantis savęs suvokimas man padeda. Jeigu jūs prisiminsite, kas esate, mes vėl galėsime bendradarbiauti.

Aš matau jūsų ilgesį ir jaučiu, kaip jūs veržiatės Namo. Aš matau, kaip jus traukia į džiaugsmingą ir nerūpestingą būseną, kuri, iš vienos pusės, buvo taip pažįstama jums kažkada, o iš kitos, taip tolima dabar. Atėjo laikas sugrįžti į tai, kas jūs esate. Atėjo laikas pakilti ir apglėbti širdimi savo emocinį kūną. Apglėbkite savo skausmą, sunkumo jausmą, liūdesį švelnia ir užjaučiančia angeliška sąmone, tokia jums natūralia. Jūs galite save pagydyti.  

Jūs dabar tampate angelais, sugebančiais išlaikyti šviesą pačioje sunkiausioje realybės srityje. Jūs tampate sąmoningais kūrėjais, kurie išmoko save manifestuoti ir šviesos srityje, ir tamsos srityje, neprarasdami savęs. Jūs tampate dvasiniais mokytojais. Dvasinis mokytojas – tai ne tas, nusileidęs iš aukštųjų sferų, paaiškinti neišmanantiems kas yra gyvenimas.  Tikrasis mokytojas pats perėjo per tamsą ir tiesia jums ranką ne iš aukšto, o iš giliai pajaustos vidinės vienybės.  

Nuotykiai, kuriuos kažkada pradėjote, būdami kūrybiškais angelais, eina į pabaigą. Ir ypač šioje baigiamojoje fazėje, aš kviečiu jus susijungti su manimi, su gyvybės forma, kurioje vyksta jūsų eksperimentas. Leiskite sau keliauti vaizduotėje, tapkite svajotojais ir aiškiaregiais, kaip kažkada buvote. Turėkite savyje tą didingumą, kuris nori manifestuotis Žemėje per jus. Tapkite vėl angelais, kurie mielai patiki save gyvenimo magijai. Leiskite tam, kas teikia jums džiaugsmą ir įkvėpimą, jus vesti. Angelas jūsų viduje nieko nenori labiau, kaip visiškai tapti žmogumi. Susivieniję su šiuo vidiniu angelu, jūs atnešate dalelę Dangaus į Žemę.

 

Šaltinis: http://www.jeshua.ne 

Peržiūrų: 3650 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 1.0/2
Viso komentarų: 121 2 »
0  
1 asdf   (01.06.2011 13:20) [medžiaga]
Saltinis kelia abejoniu. Kaip anas straipsnis apie hiperboreja buvo primaisytas daug pasleptu ziniu su melu, taip ir cia turetu buti sumaisyta.

0  
2 jonas   (03.06.2011 00:24) [medžiaga]
asdf teisingai manai.man nuojauta taip pat sako.kaip sako geriausias melas-pusiau pasakyta tiesa.

0  
3 jonas   (03.06.2011 00:28) [medžiaga]
KIEK ZINAU ANGELAI-PUOLE GELAI PAS RUSUS.MATYT NE TA PAMELA SUKONTAKTAVO SU SAVO PAPAIS:)

0  
4 RmXas   (06.06.2011 22:51) [medžiaga]
Man patiko bet negaliu sakyti kad viskas smile gal kas nepatiko dar to neisiaiskinau.

0  
5 Lietuviai yra   (07.06.2011 12:00) [medžiaga]
visiški nihilistai ir dvasiniai atsilikėliai.

0  
6 RmXas   (07.06.2011 12:28) [medžiaga]
Ne visi

0  
7 dajana   (09.06.2011 21:51) [medžiaga]
koks grazus pasakojimas,kad net antra syki perskaiciau:)

0  
8 kundi   (14.06.2011 19:21) [medžiaga]
sąmonė miršta su žmogumi. lieka tik siela. jos sąmonė yra dievuje, jei jos vibros sutampa, tai gerai, jei kitokios, liucifer sąmoniej liekam.ans norėja būt gūgresnis užu dievą. išmestas dievo laukan.gundo mus tuo, kuo pats nusidėja.mes giriames, sąmonėjam, sąmonėjam, o prieš smertį alshaimeriu susirgam, visa sąmonė išgaruoja, belieka tik iki to, dievo meilė pažinta, ar velnio sąmonė priviliota ... atsikvošėkit su ta sąmone. meilė ir tik meilė dievui reikalinaga, o ne kažkoia debiliška sąmonė.

0  
9 Dauguma   (22.06.2011 13:21) [medžiaga]
TIKRI DVASINIAI ATSILIKĖLIAI. VARGŠAI, MOKYKITĖS TIKRŲJŲ, O NE PSEUDO MENKLIŲ.

0  
10 Žinoket   (24.06.2011 21:43) [medžiaga]
ungelai yr tarpininkai žmuonių ir dievą. jie atskrend tik pas tikinčius , o netikintys ture kitus ungelus... suprantat, ane?

1-10 11-12
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Birželis 2011  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0