Kas gi tie produktai - alus, vynas, degtinė, cigaretės, - kuriuos visą parą reklamuoja, parduoda ant kiekvieno kampo? Nejaugi tai tokie būtini žmogui „produktai”? Iš tikrųjų cigaretės, alus, vynas ir degtinė - tai ne produktai, bet patys pavojingiausi žemėje narkotikai, laisvai ir plačiai parduodami ir atneša tiek daug ašarų bei nelaimių.

Vyno, alaus ir degtinės sudėtyje yra alkoholio, etilo spirito, kurio cheminė formulė C2H5OH mums žinoma nuo vidurinės mokyklos laikų. Tačiau mokykloje niekas nesako, kad tai stiprus narkotinis nuodas. Mirtina šio nuodo dozė yra 8 g vienam svorio kilogramui. Jei žmogus sveria 70 kg, tai jam mirtina dozė yra 560 g gryno spirito. Šitas nuodas yra narkotikas, žmogui sukeliantis narkozę. Narkotinė dozė yra 4-6 g vienam kilogramui svorio. Ilgą laiką alkoholis medicinoje buvo naudojamas narkozei. Karo metu, kai nebuvo kitų narkotinių priemonių, prieš operaciją duodavo išgerti į tuščią skrandį tris stiklines naminės degtinės. Trys stiklinės naminės nevalgius - tai narkozė, o keturios stiklinės - mirtis. Medicinoje alkoholio buvo atsisakyta, nes jo narkotinio poveikio diapazonas labai siauras: žmogus geria, geria, o vis dar skauda. Bet išgėrus dar šiek tiek kai kurie netikėtai peršoka narkotizuojantį poveikį ir iš karto miršta.

Apie alkoholio gamybą

Visi gerai pažįsta alų, vyną, degtinę, bet mažai kas žino, kaip alkoholis gaminamas. Į labai naudingas vynuogių sultis prideda mielių bakterijų. Jos labai mėgsta cukrų. Per mikroskopą matyti kaip jos ryja cukrų, o išskiria alkoholį - C2H5OH. Alkoholis - tai mielių bakterijų šlapimas, išmatos, o moksliškai - ekskrementai. Kai šlapimo koncentracija pasiekia 11%, bakterijos, kaip ir kiekvienas organizmas (jei terpė uždara), apsinuodija savo išmatomis ir žūsta. Jei toks skystis iškart pilstomas į butelius, tai jį vadiname paprastu sausu vynu. Jei jį išlaiko dvejus metus ir nukošia bakterijų lavonėlius - tai jau išlaikytas rūšinis arba markinis sausas vynas, jis gerokai brangesnis.

Daug kas, o ypač moterys, mėgsta šampaną. Jį gamina štai kaip. Į žalio stiklo butelį įpila 5 rūšių vynuogių sulčių mišinį ir įdeda mielių. Priklausomai nuo sulčių mišinio sudėties, gaunamas įvairių rūšių šampanas. Kalnuose yra išrausti ilgi urvai, kurių sienose išgręžtos skylės buteliams. Į jas sudeda butelius, urvą uždaro, užantspauduoja ir dvejus metus laiko tamsoje. Temperatūra ten visą laiką vienoda - 14 laipsnių. Per 2 metus mielių bakterijos perdirba sultis ir, pasibaigus terminui, atidaro tamsų rūsį ir į jį nukreipia stiprią šviesą. Nuo netikėtumo ir baimės bakterijos suviduriuoja ir dvėsdamos prileidžia dujų.

Įdomu, kad šios bakterijos gali perdirbti ne tik cukrų, bet apskritai bet kokią organinę medžiagą. Hidrolizės gamyklose spiritas gaminamas iš pjuvenų. Užmerkiamos pjuvenos, pridedama mielių bakterijų. Ėsti nėra ko - ėda pjuvenas ir šlapinasi metilo spiritu. Šitos bakterijos alkoholiu paverčia net žmogaus išmatas. Kaime yra žinomas toks subtilus kerštas. Karštą vasarą į kaimo tualetą nemėgstamam žmogui įmeta puskilį mielių. Ir prasideda putojantis procesas su dujomis ir su kvapais. Nuo tualeto dvelkia pusiau saldūs, pusiau rūgštūs „šamaniški" kvapai.

Jeigu jums teks gerti šampaną ir jūsų nosį kutens šampano dujos, žinokite, kad tai dvesiančių bakterijų atsisveikinimas.

Alkoholio poveikis kraujui ir smegenims

Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Šitas nuodas kaupiasi smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės - juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.

1961 metais trys JAV fizikai (Naisli, Maskaw ir Pinington - pavardės užrašytos iš klausos) per ilgo židinio nuotolio mikroskopą tyrinėjo žmogaus akį. Per vyzdį jie stebėjo mažiausius akies tinklainės kapiliarus. Matė, kaip jais teka kraujas, kapiliarų sieneles, tekančius raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius, ir tą vaizdą filmavo. Vieną pirmadienį, stebėdami eilinio kliento akį, nustebo. Šio žmogaus kraujyje matėsi trombai: sulipę raudonų ir baltų kraujo kūnelių gniutulai. Tuose gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt, keliasdešimt, po šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių. Fizikai tuos sulipusius gniutulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikai išsigando, o žmogus atrodo nieko nejaučia. Antro, trečio klientų kraujas buvo normalus, o ketvirto kraujyje – vėl trombai. Pradėjo aiškintis, ir paaiškėjo, kad anie du vyrai vakar gėrė.

Fizikai čia pat padarė eksperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti bokalą alaus ir po penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado alkoholiniai eritrocitų gniutulai. Fizikai padarė mokslinį atradimą – jie įrodė, kad ne tik mėgintuvėlyje alkoholis sukrešina kraują, bet ir kraujagyslėse.

Biologijos mokytojas devintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Imamas mėgintuvėlis su vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo rausva spalva. Į tą patį mėgintuvėlį įlašinama keletas lašų degtinės ir tiesiog akyse kraujas virsta dribsniais.

Fizikai pastudijavo medicininę literatūrą ir savo nuostabai atrado, kad medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį - protoplazminį nuodą. Alkoholis, patekęs į kraują, pažeidžia eritrocitus: panaikina jų silpną elektros krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kito, o sulimpa. Stambiose kraujagyslėse tie eritrocitų gniutulai didelio pavojaus nekelia, nebent tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį. Jų veidas ir nosis įgyja tam tikrą spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių kraujagyslių. Kai prie kraujagyslių išsišakojimo atitekėjęs eritrocitų gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą.

Tačiau visų, kas geria nors kiek alkoholio, smegenyse vyksta lygiai tas pat. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų. Kiekvieną neuroną maitina mikrokapiliaras. Mikrokapiliaras yra toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik iš eilės po vieną. Kai prie mikrokapiliaro prisiartina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša. Po 7-9 minučių nervinė ląstelė – neuronas – miršta. Tik tiek ji gali išgyventi be deguonies. Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės. Kai skrodimo metu atidaroma saikingai gėrusio, pavyzdžiui, avarijoje žuvusio žmogaus kaukolė, gydytojai mato tokį pat vaizdą: susiraukšlėjusios, mažesnės smegenys. Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis. Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis.

Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kiek pakenktos smegenys, o kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis - pati galingiausia klastinga priemonė, pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta - naikinamas visos tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paverčia dvikojais darbiniais gyvūnais, su vienintele mintimi: kaip nors su kastuvu ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti ir užsimiršti.

Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes svaigstame. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus veikiamas alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę - įkaušo, antrą stiklinę išgėrė - ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią stiklinę išgėrė - jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn nukris.

Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Žmogus pila į save alkoholio turintį skystį - alų, vyną, degtinę. Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.

Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma - tai jis girtas pridarė, blaivas niekada nepadarytų. Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.

Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis? Temperatūra kaukolėje – 36^oC. Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas, joms išplauti, į smegenis pumpuoja daug vandens. Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją. Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis! Absoliučiai tikslus mokslinis aforizmas. Daug alaus išgėrei – daug smegenų į unitazą išpylei, mažai išgėrei – mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo atveju, nes toks yra narkotinio nuodo – alkoholio veikimas.

Alkoholio poveikis ląstelėms. Apsigimimai

Alkoholis ardo ne tik smegenų ląsteles. Visi žinome, kad etilo spiritas yra universalus tirpiklis. Tačiau ypatingai gerai spiritas tirpina riebalus. Betgi žmogaus ląstelių apsauginius apvalkalus sudaro iš riebalinės ląstelės. Nesvarbu, ar žmogus geria alų, vyną ar degtinę, spirito molekulės prisiartina prie riebalinių ląstelės molekulių, sąveikauja su jomis ir spirito molekulė išmuša riebalinę molekulę iš ląstelės apvalkalo. Ląstelė jau pažeista. Per tą pažeidimą į ląstelės vidų gali patekti šlakai ar kitokia chemija, kita alkoholio molekulė, virusas ar panašiai. O ląstelėje yra branduolys su chromosomomis. Alkoholio poveikis ląstelei gali būti įvairus - iki visiško jos sunaikinimo. Paprastų organizmo ląstelių gal ir nėra ko labai gailėti. Tačiau žmogaus organizme yra ląstelės, kurias reikia labai, ypatingai saugoti. Tai vadinamosios lytinės ląstelės, iš kurių prasideda ir gimsta vaikai. Jeigu, neduok Dieve, alkoholis pakenks tokią ląstelę, tai kūdikis pasaulį išvys apsigimęs. Apsigimę vaikai - tai tėvų išgerto alkoholio pasekmė.

Pažiūrėkite alkoholio suluošintų vaikų nuotraukas. Štai šiam debilui –16 metų. Jis toks dėl tėvų išgerto alkoholio. O štai apsigimėlis: jis turi ausis, nes bijo garsų, turi burną, bet nėra akių ir nosies. Abu tėvai su aukštuoju išsilavinimu.

Kai alkoholis pakenkia lytinę ląstelę iš kurios gimsta dvynukai, tada sulaukiame Siamo dvynių. Siamo dvyniai - tai alkoholio pakenkti dvynukai.

Baisiausios alkoholio vartojimo pasekmės yra vis didėjantis žmonių išsigimimas. Girtuoklystė tapo nacionaline nelaime. 1998 metų apsigimimų skaičiai tiesiog sukrečiantys. Oficialūs duomenys rodo, kad nenormalių vaikų gimė 37,5%. Visi jie yra geriančių tėvų vaikai. Ne girtuoklių ir alkoholikų, bet paprastų, „normaliai" išgeriančių tėvų vaikai. Viskas priklauso nuo gėrimo „stažo" ir to kiekio, kurį išgėrė tėvas, – o ypač motina.

Mus ilgai įtikinėjo, kad alkoholis organizme išlieka dvi paras ir tiek laiko reikia susilaikyti nuo giminės pratęsimo. Tai labai pavojingas melas. Alkoholis ir jo skilimo produktai organizme išlieka ilgiau kaip 20 parų, o jauno vyro reproduktyvinė funkcija atsistato tik po 100 dienų visiško susilaikymo nuo alkoholio (abstinencijos). Tris su puse mėnesio nė lašo į burną vyno, alaus ar degtinės. Per tą laiką pilnai atsinaujina lytinės ląstelės ir vyras gali pradėti sveiką gyvybę.

Dėl ypatingos fiziologijos moteriai iš viso negalima gerti. Visi moters kiaušinėliai užsimezga gimstant mergaitei ir būna jos organizme visą gyvenimą. Kas mėnesį vienas iš šių kiaušinėlių subręsta ir tampa tinkamas apvaisinimui. Nežinia, kuri išgerto šampano ar vyno taurė gali pakenkti būtent tą kiaušinėlį iš kurio gims nauja gyvybė.

Visos pasaulio tautos žinojo ir šventai saugojo jaunimo, o ypač merginų blaivumą.

Kiek galima išgerti?

Jauni žmonės dažnai klausia: Kiek galima išgerti per šventes, kad nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta, nepavojinga alkoholio dozė? Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite: Moksliškai pagrįsta nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, o tai reiškia mums (rusams, lietuviams, estams), lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos alkoholio dozės.

Toliau abejoja: Kitos tautos juk geria. Kodėl iki šiol neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žydai, gruzinai, armėnai, moldavai? Na tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda. Kodėl jie neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmogaus organizme gaminasi specialus fermentas, vadinamas alkoholio dehidrogenazė. To fermento paskirtis - neutralizuoti patekusį į organizmą alkoholį. Daug šito fermento gamina organizmai visų žmonių, gyvenančių šiltuose kraštuose ir tūkstantmečiais maistui vartojančių vynuoges. Jie valgo vynuoges, virškinimo sistemoje jos rūgsta, gaminasi alkoholis ir gaminasi fermentas, kuris neutralizuoja alkoholį. Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose, - o mes, lietuviai, esame šiaurės tauta, - fermentas alkoholdehidrogenazė beveik nesigamina arba labai mažai. Štai kodėl čiukčiui, chantui, jakutui penkis kartus įpila po 100 gramų, o nuo šeštos stiklinaitės - jie jau alkoholikai. Jų organizme visiškai nėra šito fermento.

Prieš šimtą metų rusų gydytojai atrado keistą – ir mums baisų – dėsningumą. Vidutinei metinei oro temperatūrai sumažėjus penkiais laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Alkoholiu, kaip žinome, buvo išnaikinti Šiaurės Amerikos indėnai, alkoholiu buvo išnaikinta dešimtys Rusijos federacijos tautų. Tai mažos Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelės.

Apie tabaką

Šalia parduotuvės gyveno senutė, kurį turėjo du mažus ožiukus. Girtaujantys invalidai vieną ožiuką išmokė rūkyti. Tas ožiukas tapo priklausomas nuo tabako: lakstė po kaimą, ieškodamas rūkančio. Suradęs tokį, badydavo, kad jam taipogi duotų parūkyti. Visas kaimas juokėsi iš to ožiuko. Mes, vaikai, irgi juokėmės, o rudenį pastebėjome, kad to ožiuko brolis tapo didelis ožys, o pirmasis ožiukas kaip buvo mažas, taip toks ir liko. Nuo tabako jis nustojo augti.

Tabako dūmuose yra 196 nuodingi komponentai. Tai nikotinas, amoniakas, sieros vandenilis, smalkės, kancerogeninės medžiagos, eteriniai aliejai, dervos, degutai. Keturiolika iš tų 196-ių yra narkotikai. Rūkantieji yra patys tikriausi tabako narkomanai. Tokiu tabako narkomanu tapo ir nelaimingasis ožiukas.

Visos šitos nuodingos medžiagos įkvepiamos į plaučius, o iš jų patenka į kraują. Kraujyje nuodai naikina vitaminą A, kuris skatina augimą ir palaiko gerą regėjimą. Kai man siūlydavo užsirūkyti, aš prisimindavau tą nelaimingą ožiuką ir atsisakydavau.

Kas atsitinka, kai žmogus įkvepia nuodingus tabako dūmus rūkydamas cigaretę ar būdamas šalia rūkančiojo? Kai nuodingosios medžiagos patenka į kraują, pradeda veikti organizmo apsauga. Organizmas, saugodamasis nuo tabako nuodų, sutraukia, t. y. spazmuoja kraujagysles. Yra paskaičiuota, kad per aštuonerius metus rūkantysis priverčia spazmuoti kraujagysles apie milijoną kartų, t. y. tiek, kiek kartų jis užtraukia dūmą. Nuo nuolatinių spazmų kraujagyslės suplonėja, tampa trapios, lūžios.

Dabar įsivaizduokite: žmogus aludėje išgėrė bokalą alaus. Spiritas įsigėrė į kraują, suklijavo eritrocitus. Jų trombai užkišo smegenų ląsteles, o kai kuriose vietose ir kapiliarus. Ties kamščiu kraujagyslė išsiplėtė ir atsirado maža aneurizma. Po alaus jis užsirūko. Kai dūmai patenka į plaučius, o iš jų ir į kraują, kraujagyslės spazmuojamos. Spazmuojamos ir susidariusios smulkios aneurizmos, kurių sienelės ir taip jau yra įtemptos ir sudėvėtos. Traukiant dūmą eilinį kartą, kraujagyslė neišlaiko, plyšta ir įvyksta mažas kraujo išsiliejimas. Jeigu taip atsitinka galvos smegenyse, - tas įvykis vadinamas mikroinsultas, kurio pasekmės yra įvairaus laipsnio paralyžius. Jeigu kraujagyslė plyšta širdies plote - tas įvykis vadinamas mikroinfarktas.

Alkoholis plius tabakas - tai greita ir užtikrinta mirtis. Kartu veikdami jie sustiprina vienas kito neigiamą poveikį organizmui. Medikai teigia, kad 60% vyrų miršta nuo širdies-kraujagyslių susirgimų. Štai aš jums per dvi minutes paaiškinau širdies-kraujagyslių susirgimų priežastį. Žūva vyrai nuo degtinės ir tabako. Kraujagyslės nuo rūkymo nuolat spazmuoja: spazmas - ir atsipalaidavimas, vėl spazmas - ir vėl atsipalaidavimas. Ir staiga, eilinio spazmo metu, kraujagyslė užsidaro. Medicinoje tai vadinama kraujagyslės obliteracija. Kraujagyslė užsidarė ir nebeatsiveria. Kraujo tekėjimas šia kraujagysle visiškai nutrūksta. Jeigu obliteracija įvyks skrandyje, kepenyse ar kitame vidaus organe, kraujas atitekės iš kitos pusės, nes kraujagyslės yra labai išsišakoję. Tačiau jeigu kraujagyslė užsivers rankos ar kojos piršte, kur nėra galimybės kraujui atitekėti iš kitos pusės, tada prasideda liga, vadinama obliteruojantis endarteritas (endarteritis obliterans). Liaudyje tai - „rūkoriaus kojos", o paskutinė jos stadija vadinama gangrena. Liga vystosi labai greitai. Pavyzdžiui, užsidaro kraujagyslė viename iš kojos pirštų. Per 3-4 valandas pirštas ištinsta. Jeigu jis neamputuojamas, kitą dieną pirštas pradeda pūti ir tinsta pėda. Jeigu nenupjausime pėdos, ištinsta visa koja. Jeigu nesuspėsime nupjauti kojos, tai tuojau pat prasideda viso organizmo kraujo užkrėtimas ir mirtis.

 Medicinos sesuo papasakojo tragišką istoriją. Atvežė vieną ligonį, rūkorių - kairės kojos gangrena. Nupjovė kairę koją. Atsibudęs po narkozės pirmiausia paprašė: duokite užrūkyti. Davė. Po 8 mėnesių atvežė jį vėl ir nupjovė dešinę koją. Atsibudęs po narkozės vėl pirmiausia prašė užrūkyti. Davė. Dar po šešių mėnesių iš karto prasidėjo abiejų rankų gangrena. Nupjovė abi rankas. Po narkozės vėl prašo užrūkyti. „Mes net pravirkome" - pasakojo medicinos sesuo. Toks baisus dalykas tas tabakas.

Priprasti prie rūkymo labai paprasta. Kad vaikai pradėtų rūkyti, tabako gamintojai į kiekvieną toną tabako, skirto cigaretėms, prideda 150 kg medaus, 90 kg džiovintų vaisių ir įvairių aromatingų medžiagų, - kad vaikas patraukęs dūmą nespjautų, o įsirašytų į rūkorius. Jie labai suinteresuoti, kad visas jaunimas pradėtų rūkyti jų gaminamas cigaretes.

Jeigu kas nors jau pradėjo rūkyti, meskite dabar, nes jaunystėje lengviau nuo rūkymo atprasti. Visuose rūkoriuose galima pastebėti pradinius obliteruojančio endarterito požymius: šaltesni ir labiau šąla rankų ir kojų pirštai, nes yra pažeista kraujo cirkuliacija. Kiti požymiai: pabalę rankų ir kojų pirštai, jų „tirpimas”, netikėtai atsirandantis ir praeinantis šlubčiojimas. Rūko, vaikšto ir staiga: oi, oi koją nudiegė, skauda. Pašlubavo, pašlubčiojo ir praėjo. Tai lėtai slenkančio obliteruojančio endarterito požymis. Statistika rodo, kad tarp šlubuojančių 75-90% yra rūkoriai.

Tabakas labai kenkia regėjimui. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad nyksta patys ploniausi kapiliarai, o tai, visų pirma, - akių tinklainės kapiliarai. Pirmadienį, eidami gatve, pažiūrėkite sutiktiems žmonėms į akis. Iš karto pastebėsite ir girtuoklius, ir rūkorius - pirmadieniais jų akys paraudusios. Tai reiškia, kad jie savaitgalį save nuodijo alkoholiu bei tabaku ir nuo to susproginėjo ploniausi kapiliarai. Dar daugiau - rūkorių akys kenčia nuolatinį uždegimą. Cigaretės dūmuose yra amonio chlorido, kuris, patekęs ant drėgno akies paviršiaus, virsta amoniaku ir dirgina akis. Tai ir yra nuolatinio akių uždegimo priežastis.

Gydytoja akušerė papasakojo, kaip gimdo rūkanti moteris. Kūdikis vystosi vandenų pūslėje, kuri pripildyta vadinamo amiotinio skysčio. Prieš gimstant pūslė dažniausiai plyšta ir vandenys nubėga, tačiau kai kada kūdikis gimsta su „marškinėliais", t. y. su sveika vandenų pūsle. Jeigu nėštumas normalus, praplėšę pūslę randame švarų, malonaus kvapo vandenį, ir jame - rausvą kūdikį. O jeigu nėštumo metu moteris rūkė arba būdavo prirūkytame kambaryje, vaisiaus vandenys drumsti, nešvarūs ir dvokia kaip rūkorių peleninė, o juose - mėlynas, pusgyvis nuo deguonies bado kūdikis. Kad bent kartą parodytų per televizorių, kaip gimdo rūkanti moteris.

Apie kitus narkotikus

Kuo įprastinė narkomanija pavojinga, palyginus su alkoholine ir tabakine narkomanija? Jeigu dešimties metų vaikas pradeda gerti alų, trylikos - vyną, šešiolikos - degtinę, tai jis dar gyvens vidutiniškai 27 metus. Trisdešimt septynių metų jis miršta nuo alkoholizmo, bet suspėja vesti, susilaukia vaikų, dažniausiai debilų, trumpai sakant, dar šį tą gyvenime pasiekia. Tačiau jei vaikas nuo dešimties metų pradeda vartoti narkotikus, tai toks vaikas gyvena vidutiniškai 6 metus.

Žinokime, kad tarp mūsų vaikšto žudikai. Tai žmonės, kurie platina narkotikus, tai žmonės, kurie tarnauja pasaulinei narkomafijai. Jie gauna didžiulius pinigus už narkotikų platinimą. Už tuos pinigus jie bet kurį yra pasiruošę nužudyti, įtraukdami į narkomanijos tinklą. Susimąstykime. Jeigu jums pasiūlys narkotikų - imk dykai, pauostyk, įsidurk, - žinokite, kad tai žmogžudys. Pratindamas prie narkotikų jis pradeda jus žudyti, kad išviliotų jūsų pinigus. Bėkite nuo tokio žmogaus, net jeigu jis geras jūsų draugas ir sako: imk, palaikyk kompaniją. Žinokite, kad jūsų draugas ar draugė papuolė į narkomafijos tinklą, jie tapo agentais.

Reikia žinoti, kad kiekvienas narkomanas per metus neišvengiamai tampa nusikaltėliu. Per pusmetį narkotikams jis išleidžia visus pinigus ir vertingus daiktus. Prieš jį iškyla dilema: ką daryti toliau? Arba eiti vogti, kas yra baisu, arba jam siūlo kitą kelią: pripratink prie narkotikų 5-7 žmones, tu jiems parduosi, o tau - nemokamai. Ir taip jis pradeda platinti narkotikus, tampa narkotinio marketingo dalyviu. Dėka tokios sistemos kas aštuoni mėnesiai narkomanų skaičius padvigubėja, nes beveik kiekvienas narkomanas tampa narkotikų platintoju, įtraukdamas dar keletą žmonių.

Atsirado gydytojai, kurie skelbiasi, kad išgydys nuo narkomanijos. Išklijuota skelbimais - gydau nuo narkomanijos. Žinokime, kad išgydyti nuo narkomanijos neįmanoma. O tuos visus skelbimus inspiruoja pasaulinė narkomafija. Svarbiausia, ką ji mums nori įdiegti - tai, kad nuo narkomanijos galima išgydyti. Tu eik, pamėgink, nepatiks - tave išgydys, vėl būsi sveikas. Nori - iš naujo pradėk, nori - nepradėk.

* * *

Kokia padėtis Lietuvoje? Dienraštis „Kauno diena" išspausdino oficialų pranešimą apie narkomanijos prevenciją. Ataskaitoje sakoma, kad trylika milijonų litų, kurie metams skiriami kovai su narkomanija, iššvaistyti veltui. Kokia pagalba narkomanams? Tame pačiame straipsnyje rašoma: Prie stoties numatytu laiku atvažiuoja mėlynasis autobusiukas, kuriame narkomanai nemokamai gauna švirkštų, o prostitutės - ir prezervatyvų. Mėlynojo autobusiuko darbuotojų sąraše - keli šimtai narkomanų, tačiau net jie sako, kad realios pagalbos iš valstybės nesulaukia. Trisdešimtmetis Viktoras į klausimą: Ar padeda? atsako: Grūda metadoną ir vėl į gatvę. Kirtimuose kas savaitę matau vis naujus veidus. Seimo narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė R. Visockytė ir vyriausioji valstybinė auditorė sako, kad Narkotikų Kontrolės Departamentas klaidina visuomenę, negebėdamas atskleisti konkrečių šios problemos mastų (Kauno diena, 2007-01-25, Nr. 20).

* * *

Pasaulinė narkomafija veda „antinarkotinę" propagandą mokyklose. Siūloma apie narkotikus vaikams pasakoti viską: kaip jie veikia, kaip naudoti, kaip gauti, ir po to „mokyti” pasakyti narkotikams „ne". Iš principo neįmanoma išmokyti vaikus pasakyti narkotikams „ne". Galbūt tik su retomis išimtimis. Kodėl?

Pasaulinė narkomafija greičiau pritaiko vaikų psichologijos atradimus praktikoje, negu pedagogika. Tačiau pritaiko blogiems tikslams - įtraukti vaikus į narkomaniją. Atrodo viskas taip gražu, demokratiška: pasakokime vaikams apie narkotikus viską ir demokratinių laisvių principu mokykime pasirinkti - pasakyti narkotikams „ne". Vaikui tai ne pagal jėgas, jis negali pasakyti „ne", nes jo mąstymas yra priešloginis, kitoks nei suaugusio. Pasakyti „ne" gali tik logiškai mąstantis žmogus, o vaikų loginis mąstymas, kuris sugeba atskirti veiksmą nuo minties, dar tik formuojasi. Vaikui mintis yra veiksmas, jis mąsto ir veikia, o maži vaikai apskritai mokosi mėgdžiodami tai, kas rodoma ar sakoma. Šitą vaikiško (priešloginio) mąstymo ypatybę išnaudoja narkomafija, įsiūlydama mokykloms tokią „antinarkotinę" propagandą, kuri ruošia būsimus narkotikų vartotojus.

 Suranda dešimtmetį vaiką iš turtingos šeimos, sugauna jį ir suleidžia narkotikų. Suleido vieną, suleido du, tris, o ketvirtą kartą jis pats ieško: Dėde, suleisk - ką tik nori atnešiu iš namų. Neįmanoma apsaugoti vaikų, kai laisvai veikia narkomafija. Jeigu nesuprasime, kad tarp mūsų vaikšto žudikai ir jų neišgaudysime, nesusodinsime, jie sunaikins mūsų jaunimą.

Ar yra šalys, kuriose nėra narkomanijos? Ar yra šalys kuriose efektyviai kovojama su narkomanija? Taip, yra. Kinijoje nėra narkomanijos dėl vienos labai paprastos priežasties. Už narkotikų platinimą ten baudžiama vieša mirties bausme stadione. Kiekvienais metais už narkotikų platinimą mirtimi nubaudžiama nuo 13 iki 48 žmonių. Norinčių platinti narkotikus Kinijoje nėra. O pas mus kaip? Iš Tadžikistano žmogus atvežė 3 kg narkotikų, o jam – 3 metai lygtinai: eik vežk toliau. Tuo tarpu Kinijoje, už dvi dozes rastas kišenėje - vieša mirties bausmė. Juk viena dozė sau, o antra - kitam. O jeigu tik viena dozė kišenėje - 8 metai kalėjimo. Norinčių platinti ar vartoti narkotikus Kinijoje nėra.

Žmonės, išrinkite mane meru, aš išvalysiu miestą nuo narkomanijos, išgelbėsiu jūsų vaikus nuo narkotinės mirties. Išrinko. Tapęs meru jis tuojau teismui atidavė miesto milicijos viršininką ir visą priešnarkotinės kovos skyrių. Į jų vietą paskyrė tikrus Rusijos patriotus, kurie ėmė valyti miestą nuo narkomanijos. Dieną ir naktį jie darė kratas čigonų gyvenvietėse. „Nusispjovė" ant visų žmogaus teisių. Pagautus čigonus - tuojau pat į teismą. Tą pačią dieną jam skiria 8 metus bausmės ir - į kalėjimą. Kai pasodino 78-tą čigoną, čigonų bendruomenė neišlaikė. Vieną naktį pusvelčiui pardavė namus ir išvažiavo į Permės srities šiaurę. Sekančiais metais Pokrovo mieste buvo užregistruotas tik vienas naujas narkomanas. Pasirodo, nugalėti galima, jeigu rimtai imtis reikalo, o ne plepėti apie kovą su narkomanija. Pagrindinė narkomanijos priežastis - tai narkomafijos buvimas. Sunaikinsime narkomafiją, - sunaikinsime ir narkomaniją. Nesunaikinsime narkomafijos, - ji sunaikins mūsų ateitį - vaikus. Dingti nėra kur.

Alkoholis - pagrindinis žudikas

Alkoholis yra pagrindinis mūsų šalies žudikas. Nuo priežasčių, kurias sukelia alkoholis, 2005 metais Rusijoje žuvo daugiau nei milijonas žmonių. Tiek gyvena Tomsko srityje. Tokia yra liūdna alkoholio vartojimo pasekmė. Nesinori tikėti. Aš taip pat netikėjau.

Pagal PSO duomenis alkoholikai gyveno 17-20 metų trumpiau nei negeriantys. Ir tuo netikima. Pasakojamos iliuzinės pasakos, kad kažkieno senelis gėrė, rūkė ir gyveno šimtą metų.

 Kur toliau trauktis? Sunku įsivaizduoti, kad per metus alkoholis nužudo milijoną žmonių. Tai statistika. Ji nejaudina, bet kai šalia tavęs gyveno žmogus ir mirė nuo alkoholio - daro įspūdį.

1984 metais blaivybės sąjūdžio aktyvistų grupelė nuvažiavome į mūsų akademinio miestelio globojamus Baryševsko vaikų namus. Tuose namuose radome 115 nelaimingų vaikų ir tik 3 iš 115-os neturėjo tėvų. 112 vaikų tėvai gyvi, bet jiems atimtos tėvystės teisės už alkoholizmą ir girtuoklystę. Išvažiuojant direktorės paklausiau: Kiek jūsų vaikų įstoja į aukštąsias mokyklas? Ji nustebo dėl tokio klausimo: Jūs juokaujate ar tyčiojatės iš manęs? Visi mūsų vaikai šimtu procentu patenka į kalėjimus. Pirmoje klasėje 16 vaikų, dešimt iš jų debilai. Man sako: mokyk juos kartu, nes atsilikusiųjų vaikų namai seniai perpildyti. Aš pati iš pokarinių vaikų namų, todėl iki šiol iš to pragaro nepabėgau. Bet iš mūsų dar žmonės išaugo, o šitie kažkodėl būriu eina į kalėjimus.

* * *

Lietuvoje padėtis panaši. „Sunkiai suvokiama, kad vienas iš trylikos globos namuose gyvenančių vaikų yra tikras našlaitis, o likusieji yra socialiniai našlaičiai - jie turi tėvus, kurie jais nesirūpina", - sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė Agnė Kurutytė. (http://www3.vdu.lt/life)

* * *

Stebina mokyklų debilams daugėjimo tempai.Tie pusiau nenormalūs vaikai sėdi įprastinėse klasėse ir reikalauja supaprastinto lygio vidurinio išsilavinimo.

95% Akademinio miestelio debilių yra vadinamųjų kultūringai ir saikingai geriančiųjų tėvų vaikai. Ne girtuoklių ar alkoholikų, bet „kultūringai ir saikingai geriančių tėvų vaikai – taip jie save vadina. Tėvų tamsumas virsta baisia tragedija ir šeimoje, ir visuomenėje.

Blaivybė ar kultūringas gėrimas?

Yra du, vienas kitą neigiantys, kovos su alkoholiu metodai. Pirmas - tai kova už blaivybę. Tuo užsiima mokslas, vadinamas sobriologija (sobrio lot. - išblaivyti) - mokslas apie blaivybę. Yra ir kitas metodas, kuris vadinamas kova su girtuoklyste ir alkoholizmu. Dar kitaip jis vadinamas kultūringo ir saikingo alkoholio vartojimo teorija. Aiškinomės, iš kur kilo blaivybės teorija.

* * *

Blaivybės pradininkas Lietuvoje buvo kunigas Ignacas Štachas (1796-1854). Jam tikriausiai buvo žinoma apie airių blaivybės kampaniją, kurią 1838 metais pradėjo airių kapucinas Teobaldas Metju (Mathew). Tai Ignacą Štachą, kartu su Šiaulėnų parapijos klebonu Augustinu Kybartu (1795-1860) paskatino 1846 metais steigti blaivybės brolijas.

Praslinkus 12 metų, 1858 m. spalio 11 d., žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku dekanatams pradėjo blaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios net 95% parapijiečių, ir per 2 metus alkoholio vartojimas sumažėjo net 8 kartus. Rusai neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas", knygelės „Apej Brostwa Blaiwistes arba nusitureima", L. Ivinskio „Aitvaro". Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas 1863 m. uždraudė skleisti blaivybę, kaip pavojingą rusų imperijai. Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti, bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybės sėkla nežuvo. 1906 metais Lietuvoje vienas žmogus gėrė dvigubai mažiau, negu Rusijoje.

XX a. pradžioje vėl sustiprėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, atsikūrė blaivybės brolijos. Blaivybę skleidė A. Baranauskas, V. Kudirka, J. Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, Šatrijos Ragana, P. Vaičaitis ir kiti. 1908 m. Kauno kunigai įsteigė Lietuvos katalikų blaivybės draugiją, veikusią ypač plačiai ir vaisingai. 1914 m. ji turėjo 212 skyrių ir vienijo per 60000 narių, turėjo 72 arbatines, 20 knygynų, 3 prieglaudas, 26 chorus, orkestrą, leido plakatus, knygas, rengė paskaitas, spektaklius, o iškovojus nepriklausomybę, turėjo savo atstovų Seime ir valstybės palaikomą metinį biudžetą per 150000 Lt. (http://siauliai.lcn.lt/skelbimai/;108)

* * *

Kas gi sukūrė kultūringo ir saikingo gėrimo teoriją, pagal kurią visas mūsų jaunimas maukia alų ir mokosi „kultūringai" gerti baruose, restoranuose ir kitose panašiose įstaigose? Negalime surasti, iš kur ji kilo.

Kuo skiriasi tos dvi teorijos? Ką šios dvi teorijos sako apie alkoholį? Blaivybės teorija vienareikšmiškai teigia: alkoholis - tai pavojingiausias žemėje narkotikas ir su juo reikia kovoti kaip su narkotiku. Tik taip jį galima nugalėti.

Kultūringo gėrimo teorija teigia, kad alkoholis - tai kažkoks specifinis maisto produktas, kurį reikia parduoti gastronomuose kartu su duona ir pienu. Kažkodėl šis produktas nerekomenduotinas vaikams, paaugliams, nėščioms moterims, darbe ar vairuojant. Šitą maisto produktą galima ir reikia pardavinėti visuose masiniuose renginiuose, bet būtinai plonuose plastmasiniuose bokaluose. Jeigu jis parduodamas stikliniuose buteliuose, tai žmonės, prisigėrę šito produkto, kažkodėl ima buteliais galvas vienas kitam daužyti.

Blaivybės teorija sako, kad pagrindinė gėrimo priežastis yra laisva prekyba alkoholiu. O kultūringo ir saikingo gėrimo teorija sako, kad kalti yra girtuokliai ir alkoholikai: jie nemoka gerti, jei jie mokėtų gerti, nebūtų girtuoklių ir alkoholikų. Gyvenime nesu sutikęs nė vieno girtuoklio ar alkoholiko, kuris sakytų, kad jis yra girtuoklis ar alkoholikas. Visi sako, kad jie geria saikingai.

Blaivybės teorija vienareikšmiškai sako, kad baisiausi alkoholiniai nuodai yra alus, šampanas ir vynas. Tai patys baisiausi alkoholiniai nuodai, nes per alų ir šampaną jaunimas pripranta prie alkoholio. Vaikai degtinės negeria, o alų geria jau penkerių metų ir pripranta. Šalyje jau yra pareigybė - vyriausias vaikų narkologas, yra vaikų narkologiniai skyriai.

* * *

Vienuolikos - penkiolikos metų vaikų apklausos rodo, jog „Sidras", „Mixas" ir įvairiausi alkoholiniai kokteiliai tampa reguliariai vartojamais jų gėrimais. Vaikai negeria degtinės, nes ji neskani. Bet jie puikiai geria sultimis paskanintą degtinę. Alkoholio gamintojai, siūlydami vis daugiau ir įvairesnių lengvųjų alkoholinių gėrimų, orientuojasi į vaikus ir moteris. Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros lektorius Aurelijus Veryga sakė rašęs laišką Ūkio ministerijai. Tačiau iš reakcijos į savo pastabas supratęs, jog geriau leisti vaikams prasigerti ir numirti, negu pažeisti verslininkų interesus. Medikas stebėjosi, jog net leidiniuose apie sveikatą rašoma, kaip sveika kasdien išgerti po šimtą gramų bobelinės arba kaip gerai karštą vasaros dieną „išmesti" bokalą alaus. Mediko teigimu, ši propaganda labai pavojinga. Ji žudo ne tik suaugusius, bet formuoja neteisingą vaikų požiūrį į alkoholį. („Šiaulių kraštas", 2006-11-09)

Nestiprius alkoholinius gėrimus vartoja 58% penkiolikmečių berniukų ir 51% mergaičių. Mergaitės pradeda lenkti berniukus. (http://www3.vdu.lt/life)

* * *

O ką sako „kultūringo gėrimo" teorija? Alus, vynas yra gerai, bet blogai yra degtinė, degtinę reikia mažinti, o daugiau vartoti alaus ir vyno. Tada alus ir vynas išstums degtinę ir girtuoklysčių bei alkoholizmo nebus. Šią teoriją aktyviai buvo pradėta propaguoti valdant N. Chruščiovui, pradedant nuo 1956 metų: išstumkime degtinę alumi ir vynu. Vyno gamyba išaugo 14 kartų, alaus gamyba - 10 kartų, bet ir degtinės gamyba padidėjo 8 kartus.

Blaivybės teorija sako, kad nuodingiausi gaminiai yra ne spiritas ir ne degtinė, o alus, šampanas ir kiti putojantys alkoholiniai gėrimai. Tai patys nuodingiausi gaminiai. Išgerta stiklinė šampano žymiai daugiau kenkia nei stiklinė spirito. Įrodymas labai paprastas. Įsivaizduokite, kad prievarta man sugirdė stiklinę spirito. Kas atsitiks? Aš jį išvemsiu, nes į organizmą pateko baisus nuodas. Tai natūrali organizmo reakcija prieš nuodus, kurie patenka per burną. O šampane to nuodo tik 11%. Tas nuodas yra užmaskuotas vynuogių sultimis. Vėmimo refleksas nuo šampano nesuveikia net vaikams. Alus ir šampanas turi dujų, kurių dėka jie tampa baisiausiu nuodu.

Organizmas maistą ar gėrimus intensyviai įsisavina plonojoje žarnoje. Kai žmogus geria degtinę, ji per ryklę, skrandį ir dvylikapirštę žarną patenka į plonąją žarną. Plonojoje žarnoje spiritas įsiurbiamas į kraują. Nuodijant save degtine, alkoholio koncentracija kraujyje auga lėtai. Tačiau kai žmogus geria gazuotą šampaną, putotą alų ar kitokius putojančius alkoholinius gėrimus, viskas kitaip. Dujos išplečia liežuvio, ryklės ir skrandžio poras. Todėl gazuoto skysčio įsisavinimas prasideda tuojau pat - burnoje. Štai kodėl troškulį malšiname gazuotu vandeniu. Šampanas įsisavinamas iš karto ir alkoholio koncentracija kraujyje, geriant šampaną ar alų, auga staigiai, tiesiog šuoliškai. Visi žino posakį: Šampanas trenkė į galvą.

Bet kokiam sveikam žmogui kiekvieną dieną duokite stiklinę šampano - po metų jis bus visiškas alkoholikas. Toks yra šampano ir alaus poveikis. Jeigu būčiau vyriausybės galva, pirmiausia gelbėčiau jaunimą nuo naikinimo alkoholiu, uždrausčiau šampano, vyno ir alaus pardavimą bei reklamą. Degtinė kol kas tegu lieka. Tegeria degtinę alkoholikai, tačiau nustos gėrę vaikai. Vaikai degtinės negeria. Nustos gerti jaunimas, merginos, didelė dalis moterų, nes ne visos dar nusirito iki degtinės gėrimo. Per trumpą laiką šalis taptų blaivi - 75% žmonių nustotų gerti. O blaivūs žmonės „patvarkytų" ir alkoholikus, uždrausdami ir degtinę.

„Kultūringo” gėrimo teorija neišsprendžia alkoholizmo problemos. Vyriausias šalies narkologas per televiziją pasakė: Aš esu „kultūringo” gėrimo šalininkas ir manau, kad reikia mokyti vaikus „kultūringai” gerti šeimoje ir mokykloje. Už tai reikia atimti diplomą ir iš karto į kalėjimą sodinti...

Blaivybės teorija sako, kad su alkoholiu reikia elgtis kaip ir su kiekvienu narkotiku - uždrausti, reklamą, gamybą, pardavimą. Tada išgelbėsime žmones nuo alkoholinės narkomanijos. Kai kas gali prieštarauti: Ką? Jūs siūlote – sausą įstatymą?– Argi nežinote, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda? Visa nupirkta žiniasklaida ausis išūžė, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda. Atseit, įvedus sausą įstatymą bus dešimt kartų blogiau.

Noriu jus pasveikinti – Rusijoje (kaip ir Lietuvoje ) apie 73 metus veikia sausas įstatymas už vairo. Kiekvienas neblaivus vairuotojas turi būti nubaustas. Jeigu sausas įstatymas nieko gero neduoda, panaikinkime sausą įstatymą už vairo. Pažiūrėkime, kas bus? Dabar pagal statistiką 1% vairuotojų važinėja girti. Tačiau tas procentas girtų vairuotojų sukelia 24% visų avarijų ir 56% mirčių. Panaikinkime rytoj sausą įstatymą už vairo - ko sulauksime, aiškinti nereikia. Tikriausiai manote, kad niekam į galvą neateitų panaikinti sausą įstatymą už vairo? Apsirinkate. Jie skirti šalies gyventojų naikinimui.

Kai kurie žmonės sako, kad jie geria vyną, rūko ir jaučia malonumą. Psichologijoje yra sąvoka šizofrenija. Viena iš jos atmainų yra mazochizmas. Mazochizmas - tai kada žmogus save kankina ar žaloja, bet jaučia malonumą. Visi žmonės, kurie sako, kad jaučia malonumą gerdami ar rūkydami, - tai alkoholiniai ir „tabako” mazochistai, tai žmonės su pakenkta psichika. Jie save žaloja ir tikina kitus, kad taip jaučia malonumą.

Alkoholinis lovys ir paršiukai

Kiekvieną kartą, kai galvoju apie šią problemą, matau per visą šalį nutįsusį gigantišką alkoholį tiekiantį lovį. Prie šio lovio veržiasi apkvailinti ir apsvaigę žmonės. Matome padoriai apsirengusius žmones, kurie švenčių proga taurelėmis semia iš to lovio, - tai vadinamieji „kultūringai” geriantys; kai kas iš lovio semia puodeliais, - apie juos sakoma, kad jie geria saikingai; kai kas jau su kibiru lenda į lovį, - tai girtuoklis, blogas žmogus; o kas jau ir į lovį įkrito - tai alkoholikai.

1972 metais Kijevo kino studija susuko dokumentinį filmą apie mažų paršelių elgesį. Iš dešimties motininių kiaulių paėmė po vieną paršiuką, patalpino juos į vieną gardą ir filmavo. Tris dienas paršiukai pešėsi, o trečią dieną susimetė į bandą ir pradėjo gyventi bandos taisyklėmis. Pats protingiausias, nors ne pats didžiausias, tapo vedliu. Atneša lovį su ėdalu, pirmas ėda vedlys, po jo pirmas, antras, trečias ir t. t.

Kažkam kilo mintis į lovį su ėdalu įpilti 3 litrus alaus. Išmaišė ir padavė paršiukams. Pirmasis priėjo vedlys. Pauostė ėdalą su alumi - kažkas ne taip: uostė, uostė, žiūrėjo į kairę, uostė, žiūrėjo į dešinę ir pradėjo ėsti. Paskui – jau neuostydami, ėmė ėsti ir kiti paršiukai. Nuo alaus paršiukai pakvaišo. Pats mažiausias puolė kandžioti vedlį, žviegti – kilo muštynės – kaip prie aludės. Gyvuliukai išsibėgiojo po kampus, stovi, dreba, vienas kito bijo. Dvi dienas paršeliai pagiriojo. Trečioje dienoje išsilaižę žaizdas vėl susimetė į bandą.

Dar po dviejų dienų buvo nuspręsta eksperimentą su alumi pakartoti. Vėl įpylė 3 litrus alaus. Priėjo vedlys, pauostė - akys ant kaktos, uostė, uostė, žiūrėjo į dešinę, žiūrėjo į kairę vėl uostė, žiūrėjo į viršų, kažką prisiminė, suraukė kaktą ir knysle apvertė lovį. Žmonės pagalvojo, kad atsitiktinai. Vėl į ėdalą įmaišė alaus ir padavė paršeliams. Šį kartą vedlys tik pauostė ir iš karto apvertė lovį. Netgi vieno mėnesio paršeliui, ir tam aišku, ką daryti su tuo loviu - išversti jį visam laikui, kol visi jame nepaskendo.

Žmonės, kurie prie lovio stovi su taurelėmis ir puodeliais, - tai patys aršiausi „kovotojai" prieš girtuoklystę mūsų šalyje. Tai „kultūringai geriantys", kurie garsiai rėkia: atitraukite girtuoklius ir alkoholikus nuo šio lovio, jie trukdo mums kultūringai svaigintis alkoholiu. Mes atitraukiame girtuoklius ir alkoholikus nuo lovio, bet į atsilaisvinusias vietas ateina jaunimas su alaus bokalais. Ką daryti? – Apversti tą lovį visam laikui! Tai sprendimas, kuris aiškus ir vieno mėnesio paršeliui.

Alus ir vyriškumas

Dar apie alų. Vyksta baisi agresija alumi prieš mūsų vaikus ir jaunimą. Pirmas - alkoholiniais gaminiais vadinti visus gaminius, turinčius daugiau nei 1,5% alkoholio. Antra - uždrausti bet kokią alkoholio ir tabako reklamą, išskyrus pardavimo vietose. Trečia - riboti pardavimo laiką - nuo 11 iki 19 valandos ir vietą - ne arčiau kaip 500 metrų nuo gydymo, mokymo ir kultūros bei sporto įstaigų. Ketvirta - vietinė valdžia gali nutraukti prekybą alkoholiu savo nuožiūra. Įstatymą prastūmėme, pusę metų Jelcinas nenorėjo pasirašyti, bet pasirašė. Atsikvėpėme: pagaliau bus įstatymas. Po trijų dienų alaus mafija nupirko visus komitetus ir labai greitai buvo pridėta viena dviejų žodžių pataisa: alkoholiniais gaminiais laikyti visus gaminius, turinčius daugiau nei 1,5% alkoholio, išskyrus alų. Ši pataisa alų padarė nealkoholiniu gaminiu, nors jame yra 4-11% alkoholio. Tai pats baisiausias ir pavojingiausias alkoholinis gaminys. Jį dabar galima reklamuoti per TV, galima parduoti kur ir kada nori, kad ir mokyklos valgykloje. Alus nelaikomas alkoholiniu gaminiu.

Ir prasidėjo baisi alaus bakchanalija. Daugelis jaunų žmonių net neįtaria, kad tai baisus narkotikas, formuojantis alkoholinę priklausomybę. Kuo baisus alus, ypač jaunimui? Gaminant alų naudojami apyniai. Iš apynių į alų išsiskiria hormonai, labai panašūs į moteriškus hormonus - progesteroną.

Kuo skiriasi vyras nuo moters? Vyro kraujyje pagrindiniai hormonai yra vyriški, o moters kraujyje hormonai moteriški. Aš vyras, mano balsas ir charakteris vyriškas, vyriški polinkiai, man patinka moterys. Moteris koketiška, norinti patikti vyrams, jos charakteris moteriškas, balsas minkštas ir t. t. Kai vyras ilgai vartoja alų, jo organizme kaupiasi moteriškas hormonas - progesteronas. Sutrinka hormonų pusiausvyra, vyras pamažu aptunka ir tampa panašus į bobą. Jis vis mažiau domisi moterimis. Atkreipkite dėmesį, - po alaus reklamos reklamuojamos tabletės nuo impotencijos. Alų geriantis vyras pamažu praranda vyriškumą. Paskui už didelius pinigus jam siūlo preparatus nuo impotencijos.

Alkoholis ir kūrybiškumas

 Dabar, kai moksleiviai per pertraukas skvereliuose geria alų, esame vos ne šimtojoje vietoje pagal moksleivių intelektą. Kur priežastis?

Kūryba susijusi su fiziologija. Žmogui siūlomas uždavinys: kiek bus du kart du? Atsako: keturi. Ar tai kūryba? Žinoma, kad ne. Šis ir kiti panašūs atsakymai įrašyti galvoje. Bet kai žmogus gauna uždavinį, kurio atsakymo galvoje nėra, tada prasideda kūryba. Koordinačių sistemos abscisių ašyje galime atidėti laiką, o ordinačių ašyje emocijas. Žmogus, gavęs užduotį, pradeda ieškoti atsakymo. Tai gerai matyti egzamino metu, kai užduodamas klausimas, apie kurį nebuvo kalbėta nei paskaitose, nei seminaruose. Tada reikia kažką suvokti, ieškoti atsakymo, kurio galvoje nėra. Čia prasideda kūryba.

Galvoje yra mažas organas, vadinamas hipotalamusu arba pagumbrio liauka. Jie reguliuoja emocinę žmogaus būseną. Pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išsiskiria noradrenalinas. Šis hormonas (stresinis) sukelia neigiamas emocijas. Žmogaus emocinė būsena ima blogėti. Žmogus ieško, pyksta, galvoja, - juk reikia surasti atsakymą. Ir staiga, kažkokiu tai momentu, kuris vadinamas nušvitimo akimirka, į darbą įsijungia visi 15 milijardų neuronų. Ir jie suranda atsakymą, kurio galvoje nebuvo. Tuojau pat pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išmetama daug serotonino, atsakingo už teigiamas emocijas. Nušvitimo metu emocijų kreivė iš karto šoka aukštyn į pliusą, o vėliau pamažu nusileidžia. Ši staigiai į viršų kylanti ir pamažu krintanti kreivė yra nušvitimo kreivė (rodo brėžinį).

Nušvitimo momentą registruoja ir prietaisai - odos varža ant smiliaus jo metu sumažėja du kartus. Taip kūryba yra susieta su fiziologija.

Išgerta stiklinė vyno ar bokalas alaus dviem savaitėm blokuoja hipotalamuso veiklą. Toks žmogus dvi savaites kūrybos atžvilgiu yra žemiau beždžionės. Ir beždžionės suranda kažką nauja, o išgėręs žmogus gali maitintis tik senomis žiniomis. O jeigu jis kartą per dvi savaites gers alų, jam visiškai išnyksta kūrybiniai sugebėjimai. 

Universitete atliko įdomų bandymą: studijavo žiurkių kūrybines galimybes. Paėmė 20 žiurkių ir padalijo pusiau. Vieną dešimtį maitino ir girdė vandeniu, o kitą dešimtį maitino ir girdė alumi. Stebėjo, kaip skirsis jų kūrybinės galimybės. Eksperimentas labai paprastas. Visą parą nemaitintą žiurkę patalpina prieš labirintą, susuktą pagal laikrodžio rodyklę. Tame labirinte yra 4 aklitakiai, o labirinto centre padėtas rūkytų lašinių kąsnelis. Atidaro užtvarą, alkana žiurkė, jausdama lašinius, įbėga į labirintą ir ieško. Sekundometru matuojama, per kiek laiko žiurkė atras lašinius. Blaivi žiurkė pirmuoju bandymu lašinius surado per 15 sekundžių. Ją vėl į narvą ir kartoja iš naujo. Antrą kartą žiurkė lašinius surado per 14 sekundžių, trečią - per trylika, ketvirtą - per 12 sekundžių. Žiurkė įsimena. Penktąjį kartą žiurkė susivokė, įvyko kūrybinis aktas, ji suprato, kad nėra reikalo lįsti į tuos aklitakius, - suk tik į dešinę pusę ir lašiniai tavo. Per pusę sekundės ji jau rasdavo lašinius. Žiurkė išmoko.

Tada užduotį pasunkino: įleido ją į tokį pat labirintą, bet susuktą prieš laikrodžio rodyklę. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius po 18 sekundžių, antruoju - per penkiolika, o per trečią bandymą žiurkė vėl suvokė, kad nereikia lįsti į aklitakius ir lašinius pasiekė per pusę sekundės. Tai kūrybinis aktas.

Po to tikrino alumi girdomų žiurkių kūrybines galimybes. Paveiktos alkoholio žiurkės, net ir alkanos, ne taip noriai ieškojo maisto. Kartais žiurkė nosimi įsiremdavo į aklitakį ir ten stovėjo, badė nosimi sieną, ją net reikėjo liniuote iš ten išstumti, kad ji imtų ieškoti. Pirmuoju bandymu alkoholio paveikta žiurkė iki lašinių atbėgo per 90 sekundžių. Antru bandymu per 110, trečiu per 90, ketvirtu per 120 sekundžių. Kiekvieną kartą žiurkė ėjo tarsi pirmą kartą ir nieko nesuvokė. Kai alkoholio paveiktą žiurkę įleido į prieš laikrodžio rodyklę susuktą labirintą, prasidėjo dar įdomesni dalykai. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius per 100 sekundžių, antruoju per 150, trečiuoju per 200. Žiurkė į tą labirintą eidavo vis nenoriau ir nenoriau. Ji tarsi protestavo: na kaip čia dabar šitaip, aš pripratau kitaip. Alkoholio paveikta žiurkė nenorėjo priimti nieko naujo.

Fizikas teoretikas L. Landau savo knygoje rašo: Kartą per Naujus Metus mane įkalbėjo išgerti taurę šampano. Po to visą mėnesį negalėjau normaliai dirbti. Mano galva nedirbo kūrybiškai. Tik po mėnesio vėl galėjau dirbti kaip fizikas teoretikas.

Mus kvailina šampanu, alumi. Pakanka kas dvi savaitės išgerti taurę šampano ar bokalą alaus, ir kūrybinės galimybės išnyksta.