Savo problemas mes norime suprasti loginiu protu.  Savo problemoms mes pastoviai bandome rasti kaltus, tai gali būti tėvai, sutuoktiniai, viršininkai, krizės, ar blogas oras netgi ir taip toliau, tik ne savyje. Kuo daugiau tu esi tame, tuo daugiau tau gyvenimas atsiūs praradimų iš visų pusių. Mūsų didelė problema yra tame, kad mes išnaudojame sielos energiją pastoviai sėdint problemose.

 Matomos savo gyvenimo problemos dabartiniu metu   – tai jau pergyventų anksčiau minčių, jausmų ir sprendimų rezultatas. Visos dabartinių problemų priežastys yra praeityje. Nesėdėkite problemose, jos nuo to neišsispręs. Mentališkai išeikite iš negatyvios zonos į komfortinę.

Dabar įsivaizduokite, kad jūs jau išsprendėte tą problemą. Kaip jūs save jaučiate? Apibūdinkite ir atsiminkite tuos jausmus. Būtent tuos jausmus jums reikia pasikviesti pas save, juos kultivuoti, pripildyti jais save ir pasaulį. Tik jie padės išspręsti bet kokią problemą. Pagal tuos jausmus, gyvenimas jums atsiūs idėjas ir sprendimus, tuo tarpu kai kančia ir jaudulys pritrauks dar daugiau problemų.

Atsimink. Jausmai pritraukia sprendimus ir gyvenimas mus apdovanoja pagal jausmus. Jeigu tu ką nors nori pritraukti į savo gyvenimą, pradėk jausti save taip,  tarsi tai Jau pas tave yra, padėkok ir pastoviai būk su tais jausmais, pasidalink jais su kitais.

Jeigu žiūri į save veidrodyje, tai tu pamatysi jame savo atvaizdą. Taip ir gyvenimas – jis atvaizduoja tave patį, kaip vidinį pasaulį, tavo mintis jausmus ir veiksmus, taip ir išorę. Tu gali pakeisti savo atvaizdą veidrodyje, jei tu pakeisi pats save. Taip ir gyvenimas, tu keiti save ir jis tau keičiasi.

Jei tu nepasitiki savimi, tai ir gyvenimas niekada nieko tau nepatikės.

Jei tu abejoji savimi, tai ir gyvenimas  tavimi abejoja.

Jeigu tu jaudiniesi dėl savo ateities, tai ir gyvenimas ateityje tau atneš daug jaudulio.

Jeigu pas tave žemas savęs vertinimas, tai ir gyvenimas vertina tave žemiau ir tu gausi mažiau nei kiti.

Jei tu pats savimi netiki, tai ką tau gali patikėti gyvenimas.

Jeigu tu pastoviai kritikuoji save, visą ir viską, tai ir gyvenimas tau siunčia įvykius ir žmones, kuriuos vėl tau teks kritikuoti.

Jeigu tu tiki kad esi nelaimingas, tai gyvenimas atneš tau daug problemų.

Jeigu tu tiki kad esi vienišas, tai ir gyvenimas apdovanos tave pastovia vienatve.

Jeigu tu tiki kad turi nesveiką fizinį kūną, tai gyvenimas atneš tau dar daugiau ligų arba jos pereis į chroniškas.

Jei tu savęs nemyli, gyvenimas neduos tau mylimo.

Jeigu tu pergyveni dėl savo vaikų, tėvų, šeimos, darbo ir t.t., gyvenimas atsius problemas, įvykius į kiekvieną tavo pergyvenimą.

Jeigu tu sėdi baimėje netekti mylimo, sutuoktinio, gerbūvio, sveikatos, pinigų ir t.t., gyvenimas tai tau atsiūs.

Kur save duotuoju momentu  mintyse prirašei, tuo tave gyvenimas ir apdovanos. Mokėk duoti ir būti pozityviu, jausk save tokiu, atšauk savo senas tiesas. Kultivuok meilę sau, kitiems, gyvenimui, savo jau pozityviose mintyse, jausmuose ir veiksmuose. Tuo tu apdovanosi gyvenimą. Ir jis tuo tave apdovanos. Gyvenimas – tai žaidimas, rašyk savo scenarijus, būk jo pagrindiniu režisieriumi, vaidink jame pagrindinę rolę ir savo gyvenime būk Meistru-Laimėtoju.

Atsimink. Gyvenimas neutralus, kuo tu jį pripildysi, tuo jis tave apdovanos daugkartinėje apimtyje.

Pagrindinis mūsų gimimo žemėje uždavinys – vienos sielos pagalba kitai. Pagalba būti patiems savimi. Mes dažnai bandome pakeisti žmones pagal savo ideologiją arba pasaulėžiūrą, savo  nuosavo gyvenimo patirtį ar norus, mokome kaip jiems reikia gyventi.

Mes dažnai išsakome ar mentališkai išreiškiame žmogui savo norimus ketinimus.  Tu man turi: paskambinti, mylėti mane, rūpintis manimi, surasti geresnį darbą, dovanoti man dovanas, būti man ištikimu, suremontuoti būtą ir t.t. Tai yra, tu pažeidi žmogaus laisvą pasirinkimą spręsti pačiam, kaip jam gyventi savo gyvenime, neleidžiame jam priimti savo sprendimus, diktuojant ką jam daryti ar nedaryti. Kai tik tu išstatei žmogui savo sąlygas, pradedi laukti iš to žmogaus norimo rezultato, o jis atvirkščiai, nieko tokio nedaro ir santykiai iš jo pusės tavo atžvilgiu pablogėja. Tai įvyksta todėl, kad to žmogaus siela viską padarys atvirkščiai, prieš tavo norus, nes tu pažeidei žmogaus sielos laisvą pasirinkimą. Jam pačiam spręsti ką ir kada daryti, kuo būti.

Išvada: niekas ir niekam neprivalo ką nors daryti ir vykdyti kažkieno sprendimus. Tuščias laiko, sveikatos ir santykių gaišimas. Savo norus siusk į gyvenimą, daryk juos neutraliais, kaip pavyzdžiui: „Aš leidžiu save mylėti, leidžiu kitiems rūpintis, apdovanoti ir t.t. Viskas mano bute remontuojama, taisoma laiku. Visus savo norus aš siunčiu į Užsakymų Stalą, Visatą ir viską gaunu atgal geriausiu laiku. Tebūnie taip. Amen."

Čia nėra sąlygų atitinkamam asmeniui. Tu ne teisėjas, kuris pareiškia įsakymus-nuosprendžius kitiems. Tada gyvenimas atsiūs per ką ir kaip padaryti tavo gyvenimą laimingu. Viskas, ko nori, pradės vykti be tavo įsakymų.

Nuimk „antkaklį" nuo tų, ant kurių tu pakabinai visus savo norus, tada tu nekritikuosi, neteisi, mylimus tavo žmones, kurie nevykdo tavo įsakymų-nuosprendžių. Pasitikėk gyvenimu. Laikyk žmones laisvais ir pripažink jų laisvą pasirinkimą.

Mes pripildome ir pritraukiame, viską materializuojame iš vidaus į išorę. Kuo? Mūsų sielos energija ir tai besąlyginės meilės energija. Tai dalis Dievo energijos mūsų viduje. Mokykitės valdyti tą energiją per pagrindinį Visatos dėsnį: „Prieš gaunant, mokėk duoti."

Kai tik mes tampame priklausomi nuo pinigų, darbo, viršininko, vietos ir t.t., mes nustojame būti savo gyvenimo Meistrais, nekultivuojame savo kūrybinės energijos, ji gesta, mes sėdime laukimų stotyje su ištiesta ranka į Dievą, Gyvenimą, su žodžiais „padėkite, duokite, pasigailėkite"

Dievas mums nuo gimimo davė viską – mūsų mintis, jausmus ir  mūsų sielos energijas, kad protingai išnaudoti tuos mūsų viduje esamus turtus, būti laimingam, mylimam ir turtingam. Pirmiausia mokėk DUOTI sau tikėjimą savimi, aukštą savęs įvertinimą, meilę ir pasidalink visu tuo su žmonėmis, pasauliu.

Neprašyk, o duok, pripildyk pasaulį savo sielos grožiu, tada gyvenimas apdovanos tave daugelį kartų daugiau. Gyvenimas tik dovanoja tau atgal, visu tuo, ką tu pats jam davei. Bumerango dėsnio dar niekas neatšaukė.

Dievą reikia tik dėkoti, o ne prašyti, nes Jis viską jau mums davė, tai jo energija, kuri materializuojasi kiekviename iš mūsų individualiai. Ji materializuojasi per minties formas, jausmus ir veiksmus, individualiai kiekvienam iš jūsų.

Kiekvienas iš jūsų tiktai pats kuria procesą DUOTI ir GAUTI. Kaip kiekvienas iš mūsų gimė vienas, vienas eina per gyvenimą su savo karmos dėsniu, taip ir išeis irgi vienas, nieko nepasiimant su savimi, nei šeimos, karjeros, pinigų ir t.t., tik meilės pritraukimo proceso patirtį.

Niekas šiame pasaulyje mums nepriklauso amžiams, viską turime gavę laikinam naudojimui. Amžinam naudojimui mums Dievas davė tik Savo Sielos Energiją. O gyvenimo mokykloje mes esame pastoviame Kūrybos arba Kritimo procese, per mokėjimą išnaudoti savo sielos energiją.

Dievas mums davė viską, taigi mums liko tik išmokti naudotis visu tuo, kad apdovanoti save ir kitus. Kai tai suvoks ir priims kiekvienas iš mūsų, baimė ir neramumai iš karto mus paliks, jų vietą užims kūrybinė Besąlyginės Meilės Energija.

Pakeisk savo vidinį pasaulį, tada tavo atžvilgiu pasikeis ir išorinis pasaulis. 

Pradžioje, kad pakeiti savo vidinį pasaulį, reikia atlikti jo inventorizacija. Tam, pas tave yra viskas ir tai labai paprasta. Tu gerai žinai, atsimeni savo praeitį. Tu lengvai gali suvokti dabartinį momentą, per kurį ČIA IR DABAR tu kuri savo nuosavą gyvenimą. Praeitį galima išvalyti per suvokimą ir atleidimą.

Jei tu susierzinęs, piktas, kenti, kaltini, tai tu į gyvenimą atiduodi tik tų jausmų negatyvias energijas. Žema tų jausmų ir minčių energija pritraukia tokia pat žemą energiją atgal. Duotuoju momentu tu negali apdovanoti savo gyvenimą meile, džiaugsmu, tikėjimu. Po to tu pats įsižeidi, nepatenkintas savo sunkiu gyvenimu, pastoviai sakai: „o kuo čia man džiaugtis, o kada pagaliau ateis laimė į mano gyvenimą, pinigai banke, mylimasis". O gyvenimas žiūri į tave ir sako:

„Džiaugtis reikia be priežasties, pradėk dėkoti už tai ką turi dabar;

Džiaugsmą rask tame, kas tu esi ir valdai savo mintis;

Daug gero atrask viskame, ypatingai blogyje ir bloguose;

Pradėk mylėti save tokį, koks esi dabar;

Mokėk džiaugtis už kitus, o ne pavydėk jiems;

Pradėk juokauti, o ne skųskis;

Pradėk pastoviai save girti;

Dovanok mentalines dovanas sau ir kitiems;

Pradėk vizualizuoti savo gyvenimą, kuriame norėtum gyventi;

Pradėk kalbėti ir matyti save, kaip tavo kasdieninėse afirmacijose;

Pradėk sau ir žmonėms sakyti komplimentus;

Dažniau sakyk ‚"aš myliu tave ir dėkoju tau";

Pradėk atleidinėti sau ir skriaudėjams;

Pradėk savo fokusą laikyti pozityve;

Pradėk pasitikėti savimi ir gyvenimu;

Pradėk keisti savo įpročius;

Pradėk mokytis sakyti kada reikia „taip" arba „ne";

Mokykis būti pačiu savimi ir neprisiderinti prie ko nors;

Kontroliuok ir mylėk savo mintis, jausmus ir reakcijas;

Pradėk sakyti aš leidžiu, o ne man reikia, aš turiu;

Pradėk sakyti: Kas diena pradedu nuo meilės sau ir kitiem, mane apdovanoja viskuo ir aš tuo dalinuosi su kitais, įeina Dieviška energija į kiekvieną mano ląstelę, pilnai išsivadavau nuo baimės, aš esu šviesa, meilė, džiaugsmas, optimizmas".

Taip paprasta pereiti nuo savęs naikinimo prie kūrimo. Ir kas tai daugiau padarys už jus?