Penktadienis, 05.06.2020, 05:12
Sveikinu Jus Гость | RSS

ŠVIESOS KELIU

Pagrindinis » 2011 » Birželis » 21 » Apie S. Lazarevo “Karmos Diagnostiką”
09:27
Apie S. Lazarevo “Karmos Diagnostiką”
Rimtas įspėjimas:
Jei žinias apie subtilius dalykus kaupiame ne su tyriausiais ketinimais, jei puolame taikyti nesuprasdami visumos, tai smarkiai rizikuojame savo ir artimųjų sveikata bei gerove.
Aš neprisiimu jokios atsakomybės už šios informacijos teisingumą ir galimą poveikį.

Kosmosas. Priežastis-pasekmė.

  1. Visata yra sukurta iš Meilės, ir joje viskas yra Viena. Čia viskas susiję, todėl viskam yra priežastys ir viskam yra pasekmės. Viskas eina ciklais ir viskas pulsuoja. Vyksta nuolatinis subtilių struktūrų virsmas mažiau subtiliomis ir atvirkščiai. Šiuo metu Materialioj plotmėj mūsų Visata plečiasi. Tačiau pačioj Subtiliausioj plotmėj niekada neišėjo iš Taško. Jame visos priežastys ir visos pasekmės visada yra ir visada bus suglaudintos į viena.
  2. Viskas Kosmose yra susieta priežastimis ir pasekmėmis, t.y. viskas turi savo Karmą. Turi karmą ir akmuo, ir gėlė, ir gyvūnas, ir žmogus, miestas, šalis, žmonija, ir Žemė, ir Saulė, ir Paukščių takas ir visa kita. Žmogaus karmą nulemia jo elgsena: tiek grubioje (fizinėje), tiek ir pačiose subtiliausiose sferose (jausmų, minčių, dvasingumo ir kt.). Visi visų gyvenimų jutimai, sprendimai, pasirinkimai, poelgiai yra užrašyti subtilioje sferoje, kuri kai kuriuose šaltiniuose vadinama Akašos įrašais.
  3. Subtilių lygmenų energo-informacinės struktūros tarnauja kaip programa, nusakanti, kas ir kaip vyks mažiau subtilioje (materialesnėje) plotmėje. Energetiniai, informaciniai, jausminiai, mintiniai lygmenys turi priežastinę viršenybę prieš materialųjį. Grubiai tariant, mintys nulemia veiksmus, jausmai nulemia mintis, jausmus nulemia giluminės pasąmonės struktūros, jas valdo dar platesnės žmonijos sąmonės struktūros, kurias valdo Kosminės struktūros ir taip toliau — iki Begalybės.
  4. Kai priežastys ir pasekmės leidžiasi į žemesnius lygmenis, gaunasi, kad jos išsiskleidžia ašyje, kuri vadinama Laiku. Kadangi matoma ir nematoma Visata sudaryta iš daugelio lygmenų, tai laikas yra daugiamatis ir nevienakryptis. Subtiliuose lygmenyse laikas eina kita kryptimi nei materialiame, todėl ateities numatymas vyksta ne per protą (kuris prisirišęs prie materialiojo laiko suvokimo), o per jutimus, t.y. pasąmonę, kuri stebi vyksmą subtilesnėse sferose. Žmoguje jutimus užgožia protas, todėl nuojauta labai silpna — priešingai, nei pas gyvūnus.
  5. Aiškiaregiai ir ekstrasensai, kaip ir pats Lazarevas, pirmiausiai mato subtilių laukų iškraipymus, ir, remdamiesi turimom žiniom, pagal juos sprendžia apie Karmą, t.y. kokios tų iškraipymų priežastys, ir kokios bus pasekmės. Todėl galima sakyti, kad mato ryšius tarp priežasties ir pasekmės, t.y. mato Karmą. Vadinasi, gali įžvelgti dėsningumus, formuluoti modelius, teorijas, jas tikrinti ir tobulinti. Pasak paties Lazarevo, jo, kaip tyrėjo, kuris nori suprasti Pasaulį, svarbiausias uždavinys būtent ir yra — sukurti Sistemą, t.y. veikiančią Karmos teoriją.
  6. Subtiliose sferose laikas yra suspaustas ta prasme, kad pasekmė yra daug arčiau priežasties, o tai padeda matyti daug platesnį vaizdą, nei buvojant vien fizinėje tikrovėje, kur reikia nugyventi nemažai laiko, kol pamatai, kokie sprendimai/poelgiai duoda kokias pasekmes. Suspausto laiko sferose galima matyti problemas prieš joms realizuojantis materialybėj (materialioj realybėj). Taip pat galima matyti tų iškraipymų priežastis, kaip toli laike ir kaip giliai gyvenimų raizgalynėje jie bebūtų. Būtent tai ir yra Karmos diagnostika.
  7. Materiali tikrovė yra inertiška, bet ji pavaldi subtilesnių sferų programoms. Jei kalbėsim apie žmogų, tai ne ligos iškraipo biolaukus, o pagal iškraipytus laukus galima spręsti apie ligos (ir kitų problemų) artėjimą. Mintis, programa eina pirma, o veiksmas, t.y. rezultatas fizinėje sferoje, seka po to. Sekant šia analogija (ir remiantis daugelio metų stebėjimais), tampa akivaizdu, kad, turint išmanymą apie subtilias struktūras, suprantant tų programų realizavimosi dėsnius, yra įmanoma subtilias struktūras paveikti taip, kad materiali ateitis pasikeistų pageidaujama linkme. Priežasties ir pasekmės kilpų ištiesinimas ir mazgų atlaisvinimas vadinamas karmos valymu. Žmonės su švaria karma gyvena daug laisviau, nei tie su komplikuota ir suvelta karma; tada iš šono atrodo, kad viskas vyksta pagal jų norą ir užmanymą. O iš tikrųjų, jie tiesiog žino ko norėti ir kaip norėti.

Žmogus

  1. Žmogus yra Dvasia — nesunaikinama, nesugadinama ir amžina Dievo kibirkštis; Žmogus turi Sielą — informacinę struktūrą, kurioje užrašytos visos priežastys ir pasekmės nuo jos Sukūrimo; ir dar Žmogus protarpiais turi materialų kūną, su kuriuo gali dirbti, kurti, patirti malonumus, kentėti, atlaikyti išbandymus, mokytis, tobulėti.
  2. Žmogaus egzistencijos tikslas yra veržtis į dieviškumą ir išmokti auginti ir išsaugoti dieviškumą savyje (t.y. meilę Dievui) kas benutiktų. Žmonija, kaip rūšis, vystosi bangomis. Nereiktų painioti su Darvino evoliucija, nes čia veikia žymiai subtilesni procesai nei natūrali atranka. Kur kas tikresnis orientyras būtų naujų išminties sistemų ir Didžiųjų Mokytojų atėjimas, o taip pat didieji karai, epidemijos ir kataklizmai. Sekantis reikšmingas žmogaus vystymosi fazė — sugebėjimas išgyventi visiškai nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų, gyvybę palaikant subtiliomis energijomis ir save įprasminant besąlyginės meilės skleidimu.
  3. Žmogus, kaip ir viskas Kosmose, yra nuolatiniame sraute subtilių energijų. Žmogaus misija yra tarnauti tobulu transformatoriumi ir laidininku, kad per save nuleistų subtilias ir subtiliausias (dieviškas) energijas į materialią plotmę. Todėl išmintingas žmogus jokių energijų neužlaiko sau, o tik priima, perkeičia ir atiduoda. Kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau gauni.
  4. Energijos atidavimas gali būti ir fizinio darbo, ir sporto, ir kūrybos, ir bendravimo, ir teigiamų emocijų skleidimo, ir teisingos kovos, ir tarnystės, ir maldos, ir laiminimo, ir kitokiomis formomis. Užvis svarbiausia viską daryti su meile. Jei nėra meilės, dažnai neverta net pradėti, nes arba nesiseks, arba rezultatas bus menkas ir laikinas.
  5. Kad pralaidumas būtų geras, žmogus turi būti skaidrus. Turi būti skaidrus Sielos, Dvasios ir Kūno lygmenyje, būtent šita eilės tvarka, nes būtent taip eina Kosminė energija. Kiekviename iš šių lygmenų slypi tam tikros silpnybės, tam tikri prisirišimai, tam tikri "šlakai”, kuriuos žmogus turi laisva valia, su meile ir supratimu, paleisti.
  6. Žmogaus sveikata ir viskas gyvenime išplaukia iš jo pasaulio sampratos. Nuo jos priklauso jausena. Nuo jausenos priklauso mintys. Nuo minčių priklauso sprendimai. Nuo sprendimų priklauso veiksmai.
  7. Sampratos didžiąja dalimi eina iš pasąmonės, t.y. iš Sielos, kurioje surašyta mūsų visų gyvenimų patirtys ir išvados. Savo likimą galima valdyti keičiant sampratas. Kad sampratos keistųsi, turi įvykti poslinkiai Sieloje. Žmogus gali juos vykdyti sąmoningai arba laukti, kol gyvenimas jį privers. Jei žmogus nesikeičia net verčiamas, tai miršta — dažnai vos kelių mėnesių bėgy.

Išbandymai. Auklėjimo programos

  1. Visatoje atsitiktinumų nėra, absoliučiai viskas veikia pagal Dievo Valią (t.y. Kosminius Dėsnius), o pirminė visų priežasčių priežastis yra Dievas. Tai, ką patiriam žmogiškam gyvenime, vienaip ar kitaip visada išplaukia iš mūsų pasirinkimų, iš mūsų Laisvo valios. Visų žemiškų vargų pradžia ten, kur pasirinkom negyventi absoliučioj harmonijoj su Kosmoso Tvarka.
  2. Jei gyventume, mąstytume, jaustume tiksliai pagal Dievo valią, tai jokių kančių nereikėtų. Bet kadangi turime gyvulišką prigimtį, ir nesam jos galutinai įveikę, tai esam auklėjami, kad įtvirtintume savyje teisingas nuostatas ir darytume teisingus pasirinkimus, nesvarbu kas. Viskas gyvenime yra išbandymai, kurie kartojasi ir kartojasi, kartais eina iš gyvenimo į gyvenimą, kol išmokstam auginti ir išsaugoti meilę kiek bekentėtume, ką beprarastume, kas beįvyktų.
  3. Visata yra sukurta iš meilės. Kas veikia be meilės, su agresija, kokia rafinuota ji bebūtų, tas veikia prieš Visatą. Pagal neteisingas sampratas gyvenantis žmogus energijos gauna tik tiek, kad išgyventų. Judėjimui, darbui, kūrybai, bendravimui jėgų nelieka. Taigi, toks žmogus bus stabdomas — iš pradžių nepatogiomis situacijomis, paskui galimybių suvaržymais, kūrybiškumo praradimu, nesutarimais su artimaisiais, ligomis ir mirtimi.
  4. Gavus išbandymą, žmogui yra du keliai: arba priimti situaciją su meile ir taip padaryti poslinkį sąmonėje, t.y. patobulėti ARBA situaciją atmesti, atsistoti prieš ją frontu, agresyviai, o tai jau yra nuopolis, kuris bus stabdomas.
  5. Apvalymas per kančią dažniausiai eina ne kaip bausmė už praeities klaidas, o kaip parengimas naujam subtilios energijos antplūdžiui. Jei tas energijas gautume nespėję apsivalyti, tai rizikuotume patirti rimtus fizinius pakenkimus. Yra pastebėta, kad naujai įšventinti vienuoliai, kurie dar nėra spėję iki reikiamo lygio nuskaidrėti ir atsilaisvinti nuo žmogiškų silpnybių, bet intensyviomis maldomis prisiprašo didelio antplūdžio dvasinės energijos, tai neretas atsiduria ligoninėje. Kaip taisyklė — psichiatrinėje, — nes dar nebūna deramai pažeminę savo sąmonės. O bendra taisyklė yra tokia, kad kuo didesnį išbandymą žmogus atlaiko neprarasdamas meilės, tuo galingesnis energijos srautas jam paduodamas. Su energijom gali ateiti nepaprastas įkvėpimas, entuziazmas, polėkis, charizma, atsiverti nepaprasti sugebėjimai ir galios. Jei tai gautume neįrodę teisingų intencijų ir gebėjimo mylėti, tai taptume labai pavojingi. Todėl mūsų dorybės pirmiausiai išbandomos gundymais ir kančiomis.
  6. Visi žmonės, kuriuos sutinkam gyvenime, yra tam, kad prisidėtų prie mūsų išbandymui reikalingų sąlygų sukūrimo. Nėra nei vieno kalto ir nei vieno iki galo teisaus. Jei kaltinam kitą, reiškia stokojam meilės ir supratimo, reiškia skleidžiam agresiją, reiškia norim naikinti. O jei kaltinam save, reiškia neigiam Dievo valią, nepriimam Visatos dėsnių ir atmetam savo Likimą. Abiem atvejais tai yra agresija, kitaip tariant, naikinimo programų leidimas į aplinką. Teisingas sprendimas yra nenuovokų žmogų (ar vaiką) pirmiausiai sudrausminti, ir tada, jei tai svetimas žmogus, tai galima nuo jo atsiriboti, o jei savas, tai būtina imtis jį auklėti (ir auklėtis patiems) arba ieškoti kompromiso. Bet kuriuo atveju, būtina išsaugoti vidinę meilę, net jei išoriškai esam priversti elgtis griežtai ir grubiai.
  7. Mirtis žmogui duota kaip vožtuvas, kaip saugiklis, kad žmogus neteisingomis nuostatomis ir agresyvia sąmone nepakenktų savo ir kitų subtilioms struktūroms. Toks stabdymas reikalingas dėl to, kad subtiliose sferose visi ir viskas esame susiję. Verta paminėti, kad mirtimi problema neišsprendžiama, nes agresyvios naikinimo programos ne tik kad pereina į tolesnius gyvenimus, bet ir yra perduodamos palikuonims, potencialiai — per daugelį kartų.

Dvasingumas. Religija

  1. Religija yra priemonė, padedanti siekti dvasingumo. Tai yra orientyras, bet ne tikslas. Prie dvasingumo galima prisirišti taip pačiai, kaip ir prie bet kokios silpnybės. Dvasingumas greitai veda į teisuoliškumą ir puikybę. Vienas ženklų, kad stringam dvasingume (t.y. nepakylam iki meilės) yra tas, kad pabrėžtinai netvarkingai, nepadoriai pradeda elgtis artimieji.
  2. Žmogus turi siekti ne dvasingumo, o dieviškumo, t.y. turi auginti, saugoti ir skleisti meilę ir paleisti tai, kas kūniška ir materialu. Visa kita yra antraeiliai ir trečiaeiliai dalykai.
  3. Pamaldumas nėra pakaitalas meilei. Meilei nėra jokio pakaitalo. Su laiku, gyvenimas po gyvenimo, kiekvienas turėsim išmokti mylėti. Pamaldus ("dievotas”?) žmogus gali būti visiškai nedvasingas — jei nusižengi didžiausiuose dalykuose (meilėje), tai visai nesvarbu, kiek smulkių nurodymų ir ritualų laikaisi. O nereligingas žmogus gali būti net labai dvasingas — tiesiog tokiu atveju jo tikėjimas yra intuityvus, pasąmoningas.
  4. Dievobaimingumas yra sąvoka iš atgyvenusios religijos — judaizmo. Dabar tokio dalyko reikia tik kūniškiems, žemos sąmonės žmonėms, kurie kitokios tvarkos, kaip tik prievartinė bausmių sistema, nesupranta. Jėzaus žinia yra ta, kad Dievas yra Tėvas, Dievas yra Meilė, o Meilės bijoti — nereikia.
  5. Karmos teorija paaiškina, kad visą skausmą ir kančią žmonės prisitraukia patys, — per silpnumą ir neišmanymą, — kai prisidaro klaidų ir būna sugrumdyti to, kas krikščionybėje vadinama Dievo Teisingumu. Dievas ne baudžia, o tik kreipia mus į Meilę.
  6. Nuodėmė yra nusižengimas Kosmoso dėsniams. Kosmoso dėsniai labai koncentruotai užrašyti Dekaloge (dešimtyje Dievo įsakymų), bet nei Bažnyčia, nei jokia kita organizacija, nei joks pavienis asmuo neturi monopolio Kosminei išminčiai.
  7. Žmogus, kuris meldžiasi neatsikratęs prisirišimų, tas pasąmoningai meldžia to, prie ko yra prisirišęs. Todėl kol žmogus nėra vidujai laisvas nuo žemiškų dalykų, tol nesvarbu, kokiais žodžiais kreipiasi į Dievą, rezultate gaus tai, ko pasąmoningai nori. Todėl į Dievą derėtų kreiptis tik stipriai išsivalius. O geriausia malda — tai ne šiaip dorovingas gyvenimas, bet sąmoningas ir nenutrūkstamas veržimasis į Meilę.

Ateitis. Skubėjimas. Vėlavimas. Būrimai.

  1. Nuolatinis skubėjimas ir "laiko neturėjimas” yra agresija prieš laiką. Tai nemokėjimas gyventi dabartyje tokioje, kokia ji yra, nemokėjimas taikiai priimi aplinkybių, kuriose esame. Tai ir priešinimasis likimui ir nesupratimas, kas gyvenime svarbu (iškreiptos vertybės). Skubantis žmogus nėra pilnai sąmoningas, taigi tai prigesinto sąmoningumo žmogus. Sąmoningumas (protas) gesinamas, kai juo piktnaudžiaujama koncentruojantis į planus, tikslus, ambicijas, apsidraudėliškumą.
  2. Nuolatinis vėlavimas reiškia prisirišimą prie tvarkos, tikslų, ambicijų. Kai vėluojam, pradedam blogiau galvoti apie save. Tokiu būdu mažinama mūsų puikybė.
  3. Bandymas numatyti ateitį per astrologiją, kortas, aiškeriagystę veda į sąmonės (proto) išvešėjimą. Gyvenimą reikia gyventi, o ne bandyti jį apeidinėti. Kai žmogus mano žinantis ateitį, labai sustiprėja puikybė, nes jis galvoja galintis valdyti savo likimą, galvoja žinantis daugiau už kitus, toks žmogus nustoja pasitikėti aukštesniu vedimu, praranda bet kokį nuolankumą, ir labai agresyviai priima visus ir viską, kas griauna jo turimą ateities modelį. Todėl tokį žmogų persekios likimo smūgiai, apie kuriuos jokie astrologai nepajėgūs perspėti — tiesiog kad žmogus neišpuiktų, aukštesnės jėgos įveda likimo korekcijas, dažnai drastiškas, tokias kaip išdavystės, nelaimingi atsitikimai, onkologinės ligos.
  4. Nėra prasmės išsamiai analizuoti savo praeitų gyvenimų ir šio gyvenimo misijų. Nes tai būtų bandymas viską spręsti protu, bandymas kontroliuoti ir valdyti likimą. Bet tai neatitinka mūsų buvimo šioje žemėje tikslų. O tikslas yra išmokti mylėti. Transformuoti save per meilę. Todėl užskaitomi tik tie sprendimai, kurie priimti širdimi. Tie patys sprendimai primti remiantis vien protu ir žinojimu (pvz., sekant žiniuonių patarimais) dvasiniu požiūriu yra nereikšmingi. Tai yra egzaminas nesiskaito išlaikyas, ir prie to iššūkio/pagundos/silpnybės teks grįžti ir atidirbinėti iš naujo ir tie tiek kartų, kiek reikės, kad teisingą atsakymą tvirtai pajustume širdimi.
  5. Dažniausiai ant likimo pykstam už ligas ir nesėkmes. Kol vyrauja agresyvi nuostata, visi keliai pasitaisyti likimą yra uždaryti. Vienintelis būdas pagerinti savo likimą eina per Meilę, nuolankumą, nusižeminimą.

Sveikata. Apsiribojimas

  1. Liga yra reakcija į susikaupusią agresiją. Agresija yra neteisingai priimtas stresas/konfliktas, kai nusistatom gynybai. Skausmas yra energijos nutekėjimas, kuris turi būti kompensuojamas nukreipiant energiją iš gilesnių klodų (iš sielos). Einant energijai, siela skaidrėja. Jei skausmas nepakeliamas, reikai gerti nuskausminamuosius, nes tada agresija jau būna instinkto lygmeny ir nebevaldoma. O sergant reikia atsidėti maldai ir meilės sutelkimui. Dirbti ir veikti reikia kuo mažiau, nes liga būtent ir yra kūno bei žemiškų reikalų pažeminimas, priminimas atsilaisvinti nuo jų.
  2. Žmogaus kūno energetika silpniausia 4 val. ryto, bet tada stipriausia dvasios enegetika. Todėl nuo 4 iki 6 ryto yra palankiausias laikas maldai ir dvasinėms praktikoms. Po to reikia pavaikščioti, bent po kambarį, kad įsijungtų vidaus organų veikla. Pusryčiauti geriausia po maldos ir pasivaikščiojimo, nes tada būna išjudinti vidiniai energijos resursai, ir tik tada turim subtilios energijos, kuri reikalinga materialios energijos (maisto) įsisavinimui. Nustojus valgyti mėsą, sutaupoma daug energijos, kuri šiaip jau būtų sunaudota virškinimui.
  3. Šiluma ir maistas duoda iliuziją, kad svarbiausia energija ateina iš fizinės aplinkos, per kūną. Tačiau iš tikrųjų per kūniškus malonumus (delikatesai, desertai, kava, seksas, sportas) prisirišam prie kūno, kaip prie pagrindinio malonumo šaltinio ir tenkinimosi priemonės. Per aplinkinių dėmesį, pagarbą randasi svarbumo, teisumo, pranašumo jausmas ir įtikėjimas, kad mūsų tikslas — būti sociume. Tame yra tiesos, bet slypi didelis pavojus, nes svarbiausias energijos šaltinis yra Dievas, didžiausias ir nepranokstamas malonumas yra jungimasis su Dievu, o svarbiausia pareiga — viską, ką darom, daryti su meile, garbės ir šlovės nesureikšminant ir prie jos nesirišant.
  4. Vartojant alkoholį, narkotikus kūnas išmeta didelį kiekį energijos. Šiaip jau energijos apytaka yra gerai, bet, šiuo atveju, atidavimas vyksta prievartaujant kūną ir nedalyvaujant sąmonei (ar labai menkai dalyvaujant), ir visai nedalyvaujant sielai. Taip ištaškyta energija nepapildoma iš sielos bei dvasios rezervų ir rezultate žmogus išsenka tiek fiziškai, tiek psichiškai, tiek dvasiškai.
  5. Atsiribodami nuo kūno per badavimą, susilaikymą, kūniškas energijas pakeliam energijos į sielos lygmenį. Ligos, kur badavimas pavojingas, reiškia rimtas problemas sielos lygmenyje, kurias tvarkyti per kūną nebeveiksminga — reikia tvarkytis sieloje.
  6. Atsiribodami nuo sielos malonumų (teisumo, teisingumo, pranašumo jausmas, bendravimo malonumas, estetinis tenkinimasis, džiūgavimas, ateities planavimas ir pan.) apvalom sielą ir nukreipiam energiją į dvasios lygmenį.
  7. Tenkinimasis dvasiniame lygmenyje — tai jautimasis mylimu ir saugomu Aukštesniųjų jėgų. Toks meilės ėmimas yra dvasinis vartotojiškumas, kuriame galima užstrigti. Nuo šito užstrigimo esame laisvinami tuo, kad kartais pasijuntame visiškai Dievo apleisti. Jei net ir tada išsaugome meilę, tai atrandam savo esmingiausią prigimtį ir galutinį panašumą su Dievu — atrandam, kad esam amžina Meilės kibirkštis. Supratimas, kad dvasios lygmenyje neturime nieko pažeidžiamo, kad nėra prasmės saugoti ir ginti to, kas amžina, padeda atsikratyti subtiliausiame lygmenyje tūnančio agresyvumo. O supratimas, kad giliausia prigimtimi patys esame Meilė, padeda įsisąmoninti, kad nesam vien jos perdavėjai, ir juo labiau neturime teisės vien tik vartoti. Aukščiausia laimė — ne būti mylimam, o mylėti.
Santykiai šeimoje
  1. Žmonės susieina į vieną šeimą tam, kad vienas kitą papildytų, auklėtų ir brandintų. Jei žmonės šeimą kuria su įsitikinimu, kad iš to turės vien malonumą ir neišsemiamą žmogišką laimę, tai jų neabejotinai laukia nusivylimas — ir vienas kitu, ir pasauliu. Toks rezultatas gaunasi savaime, kai neteisingai suprantami santykiai ir gyvenimas apskritai — gyvenime džiaugsmas ir vargas visada šalia, ir tik Meilė leidžia ir tą ir tą teisingai priimti. Tai ir yra dvasinio tobulėjimo esmė — per meilę pranokti priešybes ir įžengti į aukštesnę vienovę.
  2. Idealius santykius gali turėti tik mokantys teisingai mylėti. O absoliuti dauguma žmonių gyvena šeimoje tam ir taip, kad išmoktų įveikinėti konfliktus neprarasdami Meilės. Todėl konfliktus spręsti mokomės nuo vaikystės — mokomės kalbėtis, išsakyti lūkesčius, ieškoti kompromisų, mokyti ir ugdyti kitą, keistis patys, o taip pat apriboti savo poreikius bei reikalavimus.
  3. Jei imam idealizuoti ir dievinti partnerį tai labai išauga rizika jį prarasti, nes dievinti galima tik Dievą. Prarandam viską, ką mylim labiau už Dievą. Santuokos sakramentas yra priminimas, kad tarp dviejų žmonių visada stovi Dievas, jis juos suvedė, ir kad jie negali suaugti betarpiškai.
  4. Jei poros santykiai sprendžiami tik lovoje, tai reiškia, kad bendrauti jie moka tik instinktų lygmenyje. Tokia šeima negali būti laiminga, nes bendrauti ir spręsti klausimus reikia ne tik kūno, bet ir sielos bei dvasios lygmenyje.
  5. Nežabotas geidulingumas, net jei šeimoje, veda į impotenciją, ginekologines ligas ir nevaisingumą. Visame kame turi būti saikas, pasirengimas apsiriboti, ir sugebėjimas energijas kelti į kuo subtilesnį lygį.
  6. Jei moteris nekenčia vyro, (net jei viso labo tik jaučiasi geresnė, vertesnė, protingesnė už jį), tai subtiliame lygmenyje ta agresija užgriūva nuosavus vaikus, ypač berniukus. Tokiu atveju galimas nevaisingumas, persileidimai, apsigimimai — ypač autizmas, protinis atsilikimas. Tokiais atvejais neretai pasitaiko fizinė agresija iš vyro pusės — taip vyras sumenkina žmonos puikybę ir tuo apsaugo vaikus nuo galimų naikinimo programų.
  7. Žmona ir vyras nuolat leidžiasi į priešybes, kad kompensuotų nukrypimus partnerio įsitikinimuose, prisirišimuose, idealuose. Pavyzdžiui, jei žmona rišasi prie dvasingumo, vyras metasi į girtuoklystes, pasileidimą. Jei vyras metasi į godumą ir darboholizmą, žmona tampa labai išlaidi ir įnoringa. Jei žmona ištikimybę laiko svarbiausiu dalyku gyvenime — atsiras meilužė.

"Karmos diagnostikos” 13 knygos nėra ir, greičiausiai, nebus, nes Lazarevas rodo vis mažiau intereso problemų diagnostikai ir vis daugiau — keitimosi praktikai. Todėl autorius pradėjo seriją "Ateities žmogus” ("Человек будущего”), kurioje yra daugiau praktiniai Karmos teorijos taikymo aspektai: skaitytojų klausimai, atsiliepimai, patirtys, ir, žinoma, paties Lazarevo komentarai, patarimai, paaiškinimai. Kiek man žinoma, šios knygos lietuviškai dar neišverstos.


Viena iš serijos "Ateities žmogus” ("Человек будущего”) paskaita, prieš porą metų skaityta Jaltoje,

Komentaras
Yra jėgos, kurios per apgaulę ir manipuliacijas neleidžia žmogui pilnai atsiskleisti ir daro jį priklausomą nuo žemų emocijų ir įvairių paklusnumo hierarchijų. Nemanau, kad visa tai Dievo plano dalis, ar jo sukurtas mechanizmas mus auklėti, kad buvimo žemėje tikslas – sielų kalėjimas, skirtas išmokti mylėti. Žmogus moka mylėti, tik kartais būna šitie sugebėjimai ne iki galo atsiskleidę. Viskas priklauso nuo to, kaip mes žiūrim į save. Tam, kad vyktų pokyčiai, reikia žmogui daugiau suteikti savarankiškumo ir pasitikėjimo pačiu savimi, kad pasijaustų kaip Dievo kūrinys Nr. 1. O mūsų visuomenėje viskas apraizgyta reglamentais ir iš piršto laužtais apribojimais, kur aukštesnė instancija visuomet žino daugiau už žemesnę ir neleidžia jai tobulėti bei atsiskleisti dėl to, kad bijo prarasti įtaką ir valdžią.
Tuomet reikėtų paklausti, ar puolusių angelų maištas, Babelio bokštas, Sodoma ir Gomora taip pat ir Edemo tragedija irgi Dievo planas? Juk dėl Edemo tragedijos bažnyčia suvertė kaltę žmogui ir dėl prigimtinės nuodėmės liepė atgailauti. Ar Biblijoje yra pasakyta kaip Dievas liepė gyvatei sugundyti žmogų? Nors mes puikiai suprantame, jog tai tik metaforos ir simboliai.
Visatoje vienas pagrindinių laikomas laisvos valios principas. Maištas prieš Dievą tokiu atveju nėra Plano dalis, nes individai turi laisvą valią apsispręsti. Tam, kad padaryti teisingą sprendimą, reikia turėti pakankamai informacijos ir disponuoti gan plačiu šaltinių diapazonu arba intuityviai jausti. Tačiau kai užriša tau akis ir liepia „laisvai" apsispręsti, kyla klausimas, ar tai tikrai yra Dievo valia? Gal būt iš dalies taip ir yra. Bet juk Dievas, kaip Aukščiausiasis Protas negali manipuliuoti žmogaus žinojimu-nežinojimu. Tai daro kitos, žemesniųjų pasaulių būtybės ir dar klausimas, kieno vardu. Bet kokios manipuliacijos, net ir iš geros valios, pirmiausia yra maišto prieš Dievą, produktas, o ne Dievo valia.
Manipuliacijos nėra pateisinamos net jeigu jos taikomos vardan švenčiausių tikslų. Tam tikrame lygyje Dievas net nesikišą į tai ką mes darome, tačiau yra jėgų, kurios mus pasako, kad Jis (Dievas) čia viską reguliuoja ir tos jėgos atsisėda į Jo vietą ir Jo vardu nurodinėja ką turime daryti. Kažkaip Lazarevas anapusinių pasaulių atstovų įtaką žmogaus pasauliui nutyli arba apie tai kalba pusė lūpų.
Yra ir kitas lygmuo – mes galime tapti aktyviais žaidėjais, vietoj pasyvių stebėtojų. Man atrodo, kad Lazarevo teorija daro žmogų šiek tiek pasyvų. Žmogus nėra visiškai „antrinis" Dievo atžvilgiu. Žmogus yra tobuliausias kūrinys ir mes visi, pagal holografinį principą sudarome Dievo „kūną". Jeigu mes save suvoksime tik kaip antrinius „Jo" atžvilgiu, mes ir liksime fraktalinėmis dalimis, dulkėmis, kurios nejaučia atsakomybės už visumą, vietoj to, kad pajustume Vienybę su pačiu Kūrėju, ką skelbia ir pats Lazarevas.
Perskaičius jo veikalus, kyla ir daugiau klausimų. Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo nuomonę. Nesakau, kad aš teisus. Juo labiau, kad Lazarevas yra aiškiaregis ir mato subtiliuosius laukus, kas žino, gal būt mato toliau. Bet kokiu atveju S.N.Lazarevo paskaitos ir knygos verčia mąstyti ir keistis, o tai yra labai gerai. Kita vertus, pagal savo patirtį žinau, kad sustoti ties Lazarevo teorija, tikrai nėra išmintingas sprendimas. Reikia eiti toliau

Peržiūrų: 8003 | Pridėjo: virgis | Reitingas: 4.5/10
Viso komentarų: 281 2 3 »
0  
1 nenoriu.gyventi...   (21.06.2011 21:35) [medžiaga]
Zinot, as vis daugiau skaitau visa informacija apie siuos dalykus, ir tuo labiau man mazeja noras gyventi... Nenoriu gyventi siame pasaulyje, esu kitoks zmogus negu kiti... Man sunku prie kitu pritapti... Tai pagalvojau, gal imanoma nusizudyt is meiles... t.y. be jokiu neigiamu emociju, tiesiog su dziaugsmu palikt si pasauli... nes per sunku kenteti.. Nezinau ko ieskoti, sunkiai isilieju i zmoniu kompanijas, sunkiai pritampu prie sistemos... O man reikia bendravimo kaip oro... Negaliu vergauti sistemai... Ir svaigintis nenoriu... Nenoriu kovoti uz save, uz kitus, noriu gyventi ramybeje, taikoje ir meileje.. Man turbut nelemta siame pasaulyje gyventi... O gera ateitimi ir netikiu, jeigu is tiesu teisingos prognozes, kad ateina naujasis antikristas... Turbut mano vibracijos nepritampa prie besikeicianciu vibraciju... Prasau, netrinkite mano komentaro... Nes manyje vis del to rusena mazyte viltis, kad gal kazkas pades man atrasti prasme siame gyvenime... Aciu uz demesi...

0  
2 Ymja   (21.06.2011 23:05) [medžiaga]
Pas psichologą nueik, o tada tikriausiai tave nusiųs pas psichiatrą, nustatys diagnozę, išrašys vaistų, galėsi, aišku, rinktis gert ar negert, arba galėsi pasirinkti psichoterapiją. Visiškai nenoriu įgelt ar pašiept, nuoširdžiai sakau, nes depresinių epizodų pati apturėjau ir dar kartais apturiu. Tu dabar nežiūri blaiviai į gyvenimą, į pasaulį. Matai vien juodą, bet yra ir balta. Išmok matyt tą baltą ;)

0  
3 nenoriu.gyventi...   (21.06.2011 23:48) [medžiaga]
Jau buvau pas tuos psichologus-psichiartus... Jie padeda minium pusei metu - metam, bet paskui vel atkrentu... Nusibodo gerti antidepresantus, kodel turiu su jais gyventi visa gyvenima? Netgi ir sportas man nepadeda.. Kazkas netvarkoje su manim... Matyt nepritampu prie besikeicianciu vibraciju... Labai noretusi surasti tikraji gydytoja, o ne sarlanta, kuris be chemijos mane isgydytu - mano depresija... Nes antidepresantai pasalina tik pasekmes, bet priezasciu nepasalina. O kokios tos priezastys - pats nesuprantu.. Sveikai maitinuos, sportuoju.. Retai geriu.. Tik, kad labai jautriai reaguoju i pasauli - liudna ziureti, kaip mano bendraamziai - jaunimas - musu ateitis taip masiskai prisigeria... Sneka tokiu lygiu, kad netgi man neidomu klausytis... Esu kitoks... Esu prie gamtos.. Tik gamtoje randu ramybe, man aktualus tokie dalykai, kaip dvasiniai, kurie jaunimui daznai buna neidomus.. Daug kas laiko mane paciuozusiu, nurautu.. Bet kodel as turiu save priversti derintis prie ju lygio, ir sneketi banaliom temom, kurios manes netgi nedomina... Taip noretusi visa pasauli i gera puse pakeist, tik kad negaliu... Pavargau kovoti uz save, nuolat jausti nerima bei stresa siuolaikinej visuomenej.. Kaip galima tokioj gyventi, jeigu zinai, kad visi gyvena po melo sydu? Kad visi masto taip, kaip sistema juos priverte mastyti bei vadovautis sufabrikuota-supakuota i ju smegenis informacija? Kad dauguma neturi savarankisko mastymo, ir gyvena tik tuom, ka jiems kisa i smegenis masine media... Man pernelyg i akis bado melas... Kaip galima gyventi, matant, koks pasaulis yra netikras, nelogiskas, ir kokie zmones yra buki, akli? Kaip jie nepastebi melo? Negaliu as daugiau kenteti... O pries visa pasauli bei uz jo teisinguma, juk nepakovosiu... Taip norisi atsikratyti savo sunkosios materijos, bei pasinerti i subtilias materijas, kuriose svetimas dabartinis pasaulio skausmas, kancios... Jausciuos laimingas, sugrizes i savaja Matrica, bei su viskuo susiliejes..

0  
4 Vytautas   (22.06.2011 10:02) [medžiaga]
Turėjau panašių problemų. Išsikapsčiau badaudamas. 7 dienos tik vanduo po 2,5 litro per diena (galima skiesti mineraliniu vandeniu). Kitos 7 d. tik paties spaustos vaisių sultys. Kitos 7d daržovės. Nėra lengva bet efektas sužavėjo. Įsivyravo ramybė, dingo sveikatos problemos. Tuo metu ir atsirado domėjimasis kitokiu požiūriu į pasaulį, o aplinka man nebedaro jokio poveikio. Man tiesiog dzin ką ir kas apie mane galvoja. Turiu savo kelią ir einu juo. Pagrindinis principas mano laisvė negali tapti kitiems prievarta.

0  
5 Ymja   (22.06.2011 12:11) [medžiaga]
nenoriu.gyventi... , daktarai tavęs neišgydys, tik nuves ant tinkamio kelio, išgydit save gali tik tu pats. Per daug naivu tikėtis, kad permesi savo problemas daktarams ir jie jas išspręs.
"Pamatęs groži tuose dalykuose, kurių nekenti, gali juos nugalėti. "— [M.Larsen]
"Jeigu sau ramybės nerandame savyje, veltui jos ieškosime kitur."— [F. de Larošfuko]
"Pamilkite tuos, kurių kitokie įsitikinimai, ir pamatysite, kaip išlošite."— [N.Gogolis]
"Kas kovoja su siaubūnais, tesisaugo, kad pats netaptų siaubūnu. Ir kai ilgai žiūri į bedugnę, bedugnė irgi žvelgia į tave. "— [F.Nyčė]

Badaut ne visi žmonės gali. Radau kompiutery pas save, gal pravers:
Organizmo valymas specialiai paruoštais ryžiais

Specialiai paruošta ryžių košė padeda gana greitai atsikratyti to, kas nereikalinga. Išbandžiusieji sako, kad valomasis poveikis pastebimas net plika akimi. Tai puikus organizmo valymo būdas, kurie turi problemų su sąnariais, kurių prasta fizinė savijauta bei nuotaika. Žinoma, jei turite kokių rimtų ligų, geriau prieš tai pasitarti su gydytoju.
Specialiai paruoštais ryžiais organizmas valomas ne trumpiau kaip mėnesį. Ryžiai valgomi rytais, vietoj pusryčių. Šiam organizmo valymo būdui pasiruošti prireiks 4 dienų.
1 diena
Į 250 ml talpos stiklainį įberti 2 šaukštus ryžių, užpilti šaltu vandeniu ir pastatyti į šaldytuvą.

2 diena
Nuo parą mirkusių ryžių nupilti vandenį ir užplti šviežiu. Paimti dar vieną stiklainį, įberti 2 šaukštus ryžių ir užpilti šaltu vandeniu. Abu stiklainius pastatyti į šaldytuvą.

3 diena
Iš abiejų stiklainių vandenį išpilti, įpilti šviežio. Paimti trečią stiklainį, įberti 2 šaukštus ryžių, užpilti šaltu vandeniu. Visus tris stiklainius pastatyti į šaldytuvą.

4 diena
Iš visų trijų stiklainių vandenį išpilti, įpilti šviežio. Paimti ketvirtą stiklainį, įberti 2 šaukštus ryžių, užpilti šaltu vandeniu. Visus keturis stiklainius pastatyti į šaldytuvą.

5 diena
Pirmajame stiklainyje esančius ryžius perplauti, suberti į puodą, užpilti verdančiu vandeniu, 2-3 min. Pavirti, paskui kelioms minutėms palikti uždengtame puode, kad kruopos galutinai suminkštėtų. Jokių priedų nedėkite – nei druskos, nei cukraus, nei sviesto. Tuščiu skrandžiu suvalgius ryžių košę reikėtų 4 val. Nieko nevalgyti ir negerti.
Pakeisti vandenį kituose trijuose stiklainiuose, į atsilaisvinusį stiklainį pamerkite naują ryžių porciją ir visus keturis stiklainius pastatykite į šaldytuvą.
Kad nesupainiotumėte eilės tvarkos, stiklainius sunumeruokite. Kasryt išsivirkite keturias paras mirkusius ryžius, atsilaisvinusiame stiklainyje užmerkite naują ryžių porciją, o kituose trijuose pakeiskite vandenį.
Besilaikant šios valomosios dietos, patartina valgyti vegetarinį maistą – valymo efektas bus didesnis.

0  
6 Depresujantiems   (22.06.2011 12:47) [medžiaga]
Depresija kyla, kai trūksta džiaugsmo. Džiaugsmo trūksta, kai trūksta džiaugsmo hormono triptano. Dar gali įtakoti tai -bloga kraujotaka arba hormoniniai svyravimai. Kiekvienam reikia surasti priežastį dėl ko taip vyksta, kas įtakoja blogos nuotaikos svyravimus. Maistas turi įtakos depresijai. Po pasninko gali pagerėti kraujotaka arba smegenys iš maisto geriau ima arba pasisavina triptaną. Nevenkite būti šviesoje, žalumoje, visur išpeškite džiaugsmo trūpinėlius. Geros sveikatos. Jei bus klausimų, parašysiu dar. IKI.

0  
7 qaz   (22.06.2011 13:00) [medžiaga]
Lazerevas, prisistate. to-nenoriu.gyventi... issivalyk panages ar ka apsikarpyk nagus jai tyngi. :)

0  
8 Ymja   (22.06.2011 14:27) [medžiaga]
Depresujantiems , ne vien fiziniai dalykai įtakoja depresijos atsiradimą, gi didelę įtaką turi įvairios traumos, išgyvenimai.

0  
9 Jonas to nenoriu.gyventi...   (22.06.2011 16:15) [medžiaga]
Gyvenk žmogau, gyvenk.. ! Gyvenimas - tai geriausia ką turi..
Sutinku su šia Ymja nurodyta citata: "Pamilkite tuos, kurių kitokie įsitikinimai, ir pamatysite, kaip išlošite."— [N.Gogolis]. Manu reikia stengtis Mylėti viską ir visus, kad ir kokie blogi jie atrodytų.

Aš irgi esu gan jaunas ( greit 17 m.), bet domiuosi šiais dalykais, kaip ir tu. Man irgi tapo nebemiela šiuolaikinio jaunimo mastysena. Nors ir taip nebuvo, bet dabar dar labiau mane atgraso tie visokie tūsai, alkoholio ar kitų svaigalų vartojimas ir kitokios pramogos, kurios prie gero nepriveda. Žinoma, dar bendrauju su draugais: į kokį kašį palaidau, kaip visada, taip apie ką pakalbu, nors ir kvailos temos būtų. Turiu geriausia draugą, kuriam kartais pasakoju kąnors apie ezoteriką. Na išklauso, gal ką įsideda į galvą, bet svarbu, kad išklauso. Aš irgi jį išklausau, kai savo istorijas pasakoja, kad ir kokios beprasmės jos atrodytų. :) Trūksta šiais laikais gerų ir tikrų klausytojų, o sieloms to reikia.. :)
Taigi, negalvok apie jokias savižudybes. Tai prie nieko neprivestu, tik prie dar didesnių kančių. Stenkis pamilti savo gyvenimą. Pamatysi, gal surasi bendraamžių, kurie domisi tuo kuo ir tu, nors aš nerandu.. :/
Jei norėsi pasikalbėti, tai gali, kad ir parašyt man į e-mail (laukininkas@gmail.com) ar kokį Facebook. Pasidalinsim informacija, įspūdžiais.. :)

0  
10 qaz   (22.06.2011 18:08) [medžiaga]
o nesupratau kas ta rimta yspejima parase, siaip tai taip, bet nu kau jau padarysi su tais kurie nepasinaudoja juo ragus apsilauzys nu o ka ir bus vel y zmones panasesni jo? :)

1-10 11-20 21-28
Имя *:
Email *:
Код *:
Tinklapio meniu
Įėjimo forma
Paieška
Kalendorius
«  Birželis 2011  »
PRANTTRKETPENKTŠEŠTSEKM
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930
Statistika

Tinkle viso: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0