Atsiprašau visų, bet nepretenduoju į visažinystę, tai tik mano asmeninė patirtis. Kai kurių dalykų mūsų gyvenime neįmanoma suvokti nesigilinant į mistiką ir konspiracines teorijas.

Priešpaskutiniame straipsnyje minėjau, kad turėtų egzistuoti pagrindinis kvantinis kompiuteris, per kurį užkraunamos iliuzinės programos visai žmonijai arba tam tikram sociumui. Taip pat minėjau, kad turi egzistuoti nestruktūriniai "non locality” principu veikiantys socialinės inžinerijos instrumentai. Pigiausias ir patikimiausias iš jų įpiršti žmogui naują religiją ir pasaulėžiūrą. Jeigu pavyksta nuslopinti žmogaus budrumą techninių priemonių pagalba, su juo gali daryti ką nori - įpiršti bet kokią nuomonę ir ta nuomonė atrodys kaip "asmeninis atradimas”. Bet jeigu toks "atradimas” ištinka milijardus žmonių vienu metu, tai tik sako, kad projektas įgyvendintas nepriekaištingai tiksliai.

Specialiai konspiracinėmis teorijomis nesidomėjau. Kaip ir kiekvienas "normalus” žmogus maniau, kad tai yra fantazijos žaismas, paklaikusių politikų, nusenusių visuomenės veikėjų "paranoja”. Kvantinė teorija gerokai atvėrė akis, nes privertė susimąstyti apie tai, kad tas vaizdelis, kurį mums rodo mūsų smegenys iš tikrųjų nėra realus. Jeigu jis nėra realus, tai koks tada yra realus?

Kai nusprendžiau pamatyti realų, susidūriau su pasipriešinimu ir tam tikra cenzūra. Ji lyg nematoma ranka uždėjo leteną ant daugelio mano projektų. Tačiau jos ištakų ilgai negalėjau apčiuopti. Realybės vaizdo suvokimo, interpretavimo cenzūra vyksta labai subtiliai. Ir jeigu kam apie tai pasakai, niekas nepatiki. Bet aš per visa tai jau praėjau.

Taip pat įsitikinau, kad tuo vaizdeliu, kurį man rodo smegenys, galima manipuliuoti. Galima manipuliuoti milijardų žmonių įsitikinimų sistemomis. Po to perėjau Noam Chmsky bei K.G. Jungą ir sužinojau, kad žaisti su simboliais nėra sudėtinga. O kai žinai technologijas, gali valdyti pasaulį neišeidamas iš kabineto. Ir tam nereikia papildomų techninių priemonių, tokių kaip HAARP arba palydovai.

Kai kažkada dėl savęs padariau tokį atradimą, dar nežinojau nei apie naują pasaulio tvarką (NW O), nei apie globalinį sionistų ar ateivių sąmokslą. Buvau perskaitęs tik Orvelo 1984. Po kurio laiko tapo aišku, jog tas mano "atradimas” yra senai jau žinomas ir plačiai naudojamas daugiau kaip 5 tūkstančius metų. Taigi, nieko naujo neatrandau. Ir tik nuoseklaus darbo su savimi dėka atsiveria tiesos labirintai. Ir ta tiesa neatrodo visiškai maloni. Ji ne tokia graži, kokios tikėjaisi. Taip pat susiduri akis į akį su mašina, kuri įkyriai kišasi į tavo asmeninį gyvenimą, į tavo vertybių ir įsitikinimų sistemą, kuri kruopščiai atredaguoja tai ką tu turi žinoti, o ko ne; kuo tu privalai būti įsitikinęs, o kuo - ne.

Esti mažiausiai 3-4 manipuliacijų lygiai. Jei nesuveikia vienas, tai būtinai suveiks kitas. Juos kažkada buvau suskirstęs pagal kelis požymius: psichologinis-lingvistinis, technologinis-elektromagnetinis ir kvantinis. Įdomiausias visados man buvo kvantinis, veikiantis laukų principu, todėl, kad ši sistema dirba "non locality” ir iš dalies apsprendžia pirmuosius du. Elektromagnetinis principas mane domino mažiausiai, bet dabar gailiuosi, kad jam neskyriau pakankamai dėmesio.

Dabar, kai turi tokį filtrą, nesunkiai identifikuoji manipuliacines technologijas, kurių vieni žmonės nepastebi, kiti - nenori pastebėti. "Lenfilme” pastatytame Šerloko Holmso nuotykių seriale, pradžioje ir pabaigoje yra toks vaizdelis. Bėga beprasmis žodžių ir raidžių kratinys, o kai uždedi tam tikrą lentelę su skylutėmis, pamatai prasmę. Tai štai, kai turi tokį filtrą, kiekviename chaose gali matyti paslėptą vektorių, vedantį naujos sistemos link.

Šiandien nebetikiu galingųjų deklaruojama "gera valia”, "laisve, lygybe, brolybe”, "meile ir rūpesčiu žmonėmis” ar panašiais lozungais, nes faktai apie naudojamus metodus prieš paprastą žmogų, kurie nuolatos iškyla viešumon net ir oficialioje spaudoje, verčia galvoti, kad tikslas yra kitas. Koks tas kitas tikslas? Šiandien pasaulis panašus į nuo kalno paleistą mašiną. Niekas negali jos sustabdyti, o ji, kuo toliau tuo labiau įgauna klaikų pagreitį, o stulpas jau prie pat. Ką daryti? Šokti lauk jau per vėlu. Nežinia ar suveiks oro pagalvės.

Kažkas pataria priimti viską kas vyksta kaip neįpareigojantį žaidimą. Manau kad tai geras pasirinkimas. Kai įvyks "bum”, mažiau skaudės. O gal iš viso neskaudės? Tačiau tai būtų paviršutiniškas sprendimas, reiktų kažkaip bandyti išvairuoti? Bet kokiu atveju kažkas šiandien galvoja - "kuo blogiau tuo geriau”. Ir vis dėl to neurologinis reliatyvizmas sunkmečiu padeda. Jis padeda neužsikabinti už televizinių marazmų apie būtinybę solidarizuotis vardan sistemos išgelbėjimo. Sistemos, kuri yra lyg girnapusė ant kaklo. Nieko neišeis, mašina jau pakalnėje.

Šventyklos paslaptis

Viskas kas aplink mus - tėra tik holograma. Mes visi taip pat hologramos. Bet vis viena turėtų egzistuoti pagrindinis įrenginys, kuris viską valdo. Kvantinė holograma šiek tiek skiriasi nuo tokių holografinių Blue Beam. Bet iš esmės principas yra panašus. Pagrindinio procesoriaus paieškoms skyriau daug laiko. Ir šiandien yra aišku, kad tai ne dieviška, o velniška struktūra.

"Sandoros skrynios” arba šventyklos reikšmę aš iškėliau ne veltui. Šventykla simbolizuoja kolektyvinę sąmonę. Vieningą kvantinį-informacinį lauką, kuriame objektai yra holograma ir informacija tarp jų cirkuliuoja be jokios energijos nešėjos. Kiekvienas individas yra savotiška kopija to, kas yra užkrauta į bendrą įrenginį. Tai ne tik elektromagnetinis, bet ir kvantinis agregatas.

Jeigu mano paradigma ribojasi tik pamatuojamais elektromagnetizmais ir atmeta kvantinę dedamąją dėl to, kad ji nėra praktiškai bei racionaliai išmatuojama, tai nereiškia kad jos nėra ir kad tokiomis "technologijomis” kas nors nesinaudoja. Kvantinės informacinės technologijos nereikalauja turėti nešančios energijos, jos veikia "non matrix” principu, todėl veikia užtikrintai.

Aš sėkmingai jomis naudojuosi ypatingai tais atvejai, kai reikia rasti informaciją ir "non matrix” ir "non locality”, nesinaudojant įprastomis komunikacinėmis priemonėmis. Ir paskutinis mano bandymas apčiuopti kol kas mažai žinomas aliens gijas žemės istorijoje, einančias nuo Šumerijos-Babilonijos iki šių dienų, galima sakyti, pavyko.

Teorija yra tik teorija, tad metas viską ką rašiau patikrinti praktikoje. Teko papiktnaudžiauti kalėdiniais burtais. Kažkokį panašų daiktą į centrinį Žemės (mūsų matomos hologramos) kompiuterį vis dėl to radau. Taikiau C.Castanedos metodą. Ėjau pėsčias atitinkamu ritmu, atitinkamą atstumą, ritmiškai kvėpuojant, kol neperėjau į visišką alfa būseną. Reikėjo būti pakankamai atsargiam, nes vienu metu turi būti ir čia, ir ten, o dar ir fiksuoti informaciją, nes paskui greitai užsimiršta. Ėmė plaukti informacija, kurią vėliau, žinoma, reikėjo dar patikrinti ir oficialiais kanalais. Informacija plaukė gabalais, ne linijine, ne logine seka, kaip biserio gabaliukai. Kai kada atrodė, lyg aš pats čia fantazuočiau, kad protas ima informaciją ir jau iš perskaitytų šaltinių, o kai kada jautėsi stebėtinas informacijos naujumas, šviežumas ir objektyvumas. Tai normalu, nes patenki absoliučiai į ne linijinę, neklasikinės geometrijos apsuptą aplinką, kur susipina tavo pasąmonės turinys su kolektyvinės sąmonės struktūromis. Ir taip, palaipsniui, mažais gabaliukais susidėliojo kažkoks keistas vaizdas, kurį dar reiktų suguldyti pagal atitinkamą logiką. Bet paprastai tokiam darbui pritrūksta laiko, o įspūdžiais norisi pasidalinti kuo greičiau. Taigi, kažkokias nuotrupas bandysiu pateikti, tik nesu tikras, ar tai pavyks.

Atvirai pasakius nieko ypatingai stulbinančio nepamačiau. Viskas ką girdėjau yra aprašyta literatūroje, internete, knygose apie mesijo atėjimą, NW O ir t.t. tai tik patvirtina, jog konspiracijos tyrinėtojai yra visiškai teisūs. Ir pagrindo nerimui yra iš tiesų labai, labai daug. Kadangi apie sąmokslą prieš žmoniją buvau girdėjęs tik teoriškai, dabar viską pamačiau praktiškai ir apčiuopiamai. Man reikėjo tokio žingsnio, kad galutinai įsitikinčiau, jog tai ką sužinojau iš knygų ir filmų yra tiesa, nes mano inžinerinės smegenys reikalavo tokio laboratorinio patikrinimo, ypatingai apie tai, kas yra rašomą knygose ir internete apie NW O, 2012 m. ir Antichristo atėjimą, visuotinį žmonijos nušvitimą ir t.t.

Kelionės įspūdžiai

Toje "kelionėje” įdomios pasirodė detalės. Pavyzdžiui, didžiausiu atradimu man buvo tai, jog egzistuoja aliens struktūra, kuri nustebino savo ilgaamžiškumu. Taip pat nustebino kitas faktas, jog buvau apskritai įsileistas pamatyti ganėtinai "slaptus” dalykus ir net nesijautė menkiausių pojūčių, jog būtų blokuojama, gąsdinama ir t.t. Ankstesni mėginimai (prieš 5-6 metus) paprastai baigdavosi ties pirmu susitikimu su kokia nors pabaisa ir suveikdavo apsaugos. Dabar viso to nėra ir durys atviros, o apsaugų visai nėra. Išvadas dariau žaibiškai, nes nebuvo laiko gilesniems apmąstymams. Pirma išvada - jie jau visiškai nebesislepia, antra - iš tikrųjų tarp astralinio ir klasikinio plano uždanga mažėja tad slapstytis nėra prasmės, trečia - tokiems turistams kaip aš yra paruoštas specialus informacinis paketas, kaip tai daroma viešųjų ryšių projektuose ir pamačiau kitą vaizdą negu iš tikrųjų yra.

Nemanau, kad jie norėtų taip lengvai įsileisti, nors kiti faktoriai, susiję su vadinamuoju astralinės uždangos sumažėjimu taip pat turi reikšmę. Bet nereikia atmesti ir svarbiausio dalyko, kad mano maldos pamatyti realią situacija buvo išgirstos ir kažkiek pamačiau. Mėginau aptikti tuos David Icke minimus aliens-roplius kur tik įmanoma. Aš juos ir radau, ir ne. Tiksliau radau ne ten kur tikėjausi. Kai kuriais atvejais mano fantazija per silpna, kad galėčiau nupasakoti tiksliai tai kas matėsi. Gal būt reikėtų pradėti piešti, gal tada bus geriau. Taigi, kol kas reikia laiko informacijai susigulėti.

Visų pirma tie, kuriuos priimta vadinti Siono išminčių taryba yra reali struktūra. Aš tuo įsitikinau. Siono išminčių protokolai - realus dokumentas. Tik jo turinys, kurį galima laisvai perskaityti internete, ganėtinai atredaguotas. Iš tikrųjų - jame - nieko naujo. Tik suspaustoje formoje atkartota tai, kas jau buvo parašyta Biblijoje, Toroje. Jeigu žiūrėti pagal tautinę ir rasinę sudėtį, jie ir yra "mišrūnai”, kuriuos biblija ir Enocho knyga vadina Nefilim. Tai nėra vien tik žydai, tai struktūra, kuri yra virš bet kokių tautybių. Mišrūnų, t.y. roplių žmogaus apvalkale yra ir žemesnėse grandyse, t.y. masoniškose organizacijose, valdžios institucijose, bankuose, korporacijose, tačiau tik vienetai.

 Apskritai, man buvo pateiktas toks skaičius, kad mišrūnų įvairiose grandyse mūsų žemėje yra nuo 100 iki 500 tūkst. Tikslios statistikos nėra, nes genetiniai eksperimentai slaptose laboratorijose po žeme vykdomi nuolat ir mirtingumas yra tikrai didelis. Ir, deja, kaip rašoma tame press-kite jie yra išnykstanti rūšis. Jų vidutinė gyvenimo trukmė kažkada buvo apie 130 metų. Tai natūralus Nefilim monstrų amžius, bet dabar jų DNR nebeatlaiko vibracijų, susijusių su Žemės priartėjimu prie Galaktikos centro. Sakau vidutinė, nes vyriausiam iš jų - apie 300 metų ir jis dar prisimena Prancūzijos revoliuciją, nes pats ten dalyvavo.

 Bet yra dar viena struktūra, esanti aukščiau Siono tarybos.

Tai 13 giminių, vadinamųjų Liuciferio angelų, kurie, maža to, kad žemiškomis sąlygomis gali gyventi iki 600 metų, yra nepaprastai išmintingi. Jų išvaizda - tokia pati kaip mūsų, o kilmė - angeliška. Tai va, šitie yra grynakraujai ropliai, kurių genealoginiai medžiai siekia Šumerijos-Babilonijos laikus ir net anksčiau - Atlantidą. Jie mums pasirodytų kaip Atlantai, kaip iš pieno plaukę vyrai ir moterys. Bet tai tik iliuzija. Tie 13 šeimų, kurie visada sudarė 600 individų ir yra reali okupacinė valdžia? Kai tuo tarpu Siono taryba, Bildenbergo grupė, Pasaulio bankas, Trišalė taryba, JTO yra tik godžių kolaborantų organizacijos, kurios vykdo nurodymus duodamus "iš viršaus”. Jie tik vykdytojai, nors dedasi esą išminčiai.

 Negalima kategoriškai sakyti, kad visi vadovai ir valdovai yra mišrūnai. Jų tarpe nemažai, gal net ir didžioji dalis yra paprasti žmonės. Visados yra tokių, kurie stengiasi dirbti gerus darbus, būdami priešo teritorijoje. Taip pat yra ir atsivertusių į šviesiąją pusę. Bet tokių - vienetai.

 Legendos apie nematomą jėgą

Man anksčiau kildavo visiškai natūralus klausimas. Kaip galima užtikrinti istorinių procesų vyksmą, kurie, lyg loginė seka apima labai ilgą periodą, pavyzdžiui, penkis tūkstančius metų. Kas gali vesti žmoniją iš kartos į kartą, būdamas "ne žaidimo aikštelėje”. Astronominiai, astrologiniai ir gamtos ciklai? Socialiniai dėsniai? Evoliucijos dėsniai? Marazmas. Socialiniuose procesuose nėra jokios mechanikos, jokių objektyvių dėsnių, tad jie negali vykti savaime. Vienintelė jų savybė - vibraciniai procesai, tačiau tai neatsako į pagrindinį klausimą, kas už rankos veda istoriją. Dievas neveda žmonijos, jis yra palikęs laisvą valią ir meilę.

Bet vis dėl to, jeigu nebūtų kažkokios konkrečios jėgos "virš visko”, sunku būtų užtikrinti konkrečių "projektų” tęstinumą, ypatingai tais tamsiais laikais, kai nebuvo nei rašto nei komunikacinių priemonių. O juk reikėjo tiksliai perduoti žinias iš kartos į kartą. Pasirodo, kad amžino žydo arba Dankano McClaudo legendos turi labai realų pagrindą. Visos legendos ir pranašystės yra kodai, kurie išsišifruoja laike ir erdvėje ganėtinai tiksliai, kartais net dienų tikslumu.

Man visa tai buvo labai didelis atradimas. Kita vertus, kaip jau sakiau, pasilieku sau teisę abejoti, nes nežinau, kiek tame yra racionalaus grūdo. Hermetinį principą, kad mes visi išėjome iš Vienio ir į jį turime sugrįžti, istoriniuose procesuose taikyti negalima. Tuo principu buvo ir yra piktnaudžiaujama savanaudiškais tikslais. Vienybės, t.y. vieningos visuomenės principą sugriovė pats Dievas, nes Jis sugriovė Babelės bokštą ir sumaišė kalbas. Dievas puikiai žinojo, kokį pavojų kelia naujos pasaulio tvarkos tipo vienybė žemėje su viena kalba religija ir papročiais. Ir jeigu mes esame Dievo vaikai, turime nepasiduoti kvietimas ir prievartavimams solidarizuotis į vieną globalią planetos valstybę ar visuomenę.

Anksčiau "nematomos jėgos” principą, kad kažkokia struktūra gali egzistuoti nepaisydama nei laiko, nei erdvės apribojimų, siejau su kolektyvinės sąmonės principu. Esą kolektyvinės sąmonės elementai laikas nuo laiko inkarnuojasi į žemišką pavidalą ir lemiamais istorijos įvykiais pasuka žmonijos evoliucijos kryptį tam tikra linkme. Per paskutinį 1000 metų ta gija/grandis buvo slaptos organizacijos ir ordinai. Natūralios socialinės evoliucijos teoriją, klasių kovą, dialektiką ir kitokį darvinistinį šlamštą aš jau senai iš savo galvos išmečiau, kai tapo aišku, jog ložių nariai dalyvavo visuose karuose ir revoliucijose abiejose barikadų pusėse. 1917 metų revoliucijos metu masono Kerenskio vyriausybę nuvertė tai pačiai ložei Rytų frankomasonų ložei priklausę Leninas ir Trockis. 

 Kai matrica perkraunama, reikalinga revoliucija. Tai ne savaiminiai procesai, tai, pagal galimybes valdomi procesai. Ne visada pasiseka iš pirmo karto, todėl revoliucijos buvo kartojamos kas keleri metai, pavyzdžiui, kaip Rusijoje.

Kokia čia gali būti dialektika, kai ta pati struktūra komandiruoja savo atstovus dalyvauti abiejose prieštaraujančiose pusėse? Pasirodo istorija yra tik spektaklis. Kodėl jis vyksta tobulai? Todėl, kad kiekvienas žaidėjas duoda besąlyginę priesaiką ir privalo besąlygiškai ją vykdyt, nes tam gauna reikalingas žinias, leidžiančias teisingai suvokti savo vaidmenį tam tikrame istorijos etape. Iki naujausių laikų istorijos, visuose lemiamuose lūžiuose matėsi Babilono ir Egipto išminčių įtaka. Atrodė, lyg kažkokia paslaptinga struktūra, žinodama Dievo planus, vedė žmoniją nuo imperijos prie imperijos, nuo revoliucijos iki revoliucijos griežtai numatyta "revoliucijų”, "perversmų”, monarchų ir santvarkų seka. Marxsas ir Engelsas buvo uolūs ložių nariai, jų veiklą fundavo slaptos organizacijos.

Bet kokį socialinį darvinizmą automatiškai atmetu. Jokių savaiminių procesų, jokios klasių kovos, jokios dialektikos. Prieštaravimai inicijuojami ir kuriami dirbtinai. Tai išgalvoti ir inspiruoti dalykai. Iš vienos pusės, kai kažkokia socialinė ar religinė sistema nebesugebėdavo atlikti savo užduočių, buvo sukeliamas dirbtinis chaosas, supriešinamos pusės iki revoliucijos (matrica perkrauta ir matrica revoliucija). O iš tos revoliucijos gimdavo nauja pasaulio tvarka. Masonai visose revoliucijose būdavo pirmajame veikiančių asmenų ešelone abiejose barikadų pusėse. Tokios revoliucijos periodiškai vyko ir anksčiau: Egipte, Babilone, Judėjoje, Graikijoje o vėliau, periodiškai, visoje Europoje, kai reikėdavo pakeisti atgyvenusią neefektyvią, susiskaldžiusią socialinę santvarką.

Visa tai vyksta ir dabar, kai kalbame apie naują pasaulio tvarką XXI amžiuje. Priemonės nepasikeitė. Principas  "Tvarka iš chaoso” veikė ir veikia nepriekaištingai. Jokių objektyvių dėsnių čia nėra. Yra tik sąmoningas vedimas link tikslo ir tų dėsnių imitavimas. Visos revoliucijos vedė visuomenės integracijos ir centralizacijos kryptimi. Ar tai buvo karų, ar revoliucijų, ar demokratinių rinkimų keliu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad per pastaruosius 20 metų spalvotosios revoliucijos Europoje ir Azijoje atvedė į demokratiją, tautos išsikovojo nepriklausomybes. Tas pat vyko prieš 40 metų Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Tačiau iš tikrųjų jos atvėrė duris finansų rinkoms ir išlaisvėjusių valstybių žmonėms užkrovė dar didesnę naštą negu ji buvo užkrauta prie nedemokratinės diktatūros. Neefektyvi sistema buvo išardyta ir sukurta (kuriama) modernesnė, kad žmonės nebejaustų tiesioginės priespaudos. Revoliucijos modernėja. Dažnai vyksta be smurto. Žmonės grandines ant kojų ir rankų užsideda patys, savo norų ir ima garbinti savo naują gelbėtoją. O tas gelbėtojas, pažadėjęs rojų, po kurio laiko, užveržia veržles ir vėl viskas kaip buvo.

Jei ir atsirasdavo žmonių tarpe lyderis, jam vėliau ar anksčiau kas nors pasiūlydavo kontraktą su šio pasaulio realiu valdovu - Kunigaikščiu. Taigi, išeities į realią demokratiją ir laisvę - jokios. Kažkas yra pasakęs, kad geriausias vergas yra tas, kuris nesuvokia kad yra vergas ir besąlygiškai myli savo darbą.

Iš šio konteksto dabar matosi, kad visos revoliucijos, visos religijos ir imperijos yra tos pačios vergovinės santvarkos tobulinimas link vieningos visame pasaulyje vergovinės sistemos. Žmogus vedamas už rankos nuo tiesioginės vergovės iki subtiliosios katorgos naujojoje pasaulio tvarkoje, kuomet jis, pats, savo noru pasirinks budelius ir kankinimo būdus, visiškai nesuvokdamas ką realiai daro.

Tačiau iš kitos pusės, negali paneigti, jog per 10 ar 5 tūkstančių metų istoriją nesijautė Dievo Apvaizdos. Dievas už Edemo nuodėmę, siekdamas mus išlaisvinti ir išgelbėti, pasiuntė myriop vienatinį savo Sūnų. Per visą šį laikotarpį vyko nuožmi gėrio ir blogio kova, antraip naujojoje pasaulio tvarkoje mes būtume gyvenę jau po 1917 m. spalio perversmo.

Taigi, nauja pasaulio tvarka nėra naujas reiškinys. Tai yra nuolatinis procesas, kurio pagrindinė užduotis - integracinių formulių tobulinimas ir ryšio su Kūrėju seklinimas. Prievartinė sekuliaricacija yra tik instrumentas.  Tai vedimas  nuo tikro Dievo, kadangi jis mus išmetė iš Rojaus, link kito rojaus žemėje, esant vienam diktatoriui, kurio kilmė, žinoma, ne žemiška. Taip, kad, dabar jau atrodo, kad dvasingumas, XXI amžiuje gali būti netgi kenksmingas, nes diktatas persikels ir į dvasinę-religinę plotmę sukuriant naują New Age religiją, kuri turėtų apjungti visas tradicines konfesijas. Bus verčiama tikėti Aukščiausiu Protu be konkretaus vardo. Nors tas vardas visiems yra aiškus. Netgi laimingesni bus absoliutūs agnostikai, kurie visiškai niekuo netiki.

Aš ilgai nesupratau Blue Beam prasmės. Dabar, po gana sėkmingos mano "ekskursijos” į priešo teritoriją, suvokiau jog tai iš tiesų labai rimta. Rimta tokiu laipsniu, kad negali būti tikras dėl savęs, ar reikiamu momentu atsilaikysi. Ir tik tvirtas tikėjimas, lyg stuburas, gali išgelbėti.

 Lankantis ten, kilo ir daugiau minčių. Logiškai mąstant kolektyvinei sąmonei, kokia ji bebūtų, teigiamos, ar neigiamos poliarizacijos, reikalinga nuolatinė žemiška "tarnyba”, kuri užtikrintų procesus tarp reinkarnacijų. Taip, pavyzdžiui Jonas Krikštytojas buvo pranašo Elijo inkarnacija, o Elijas, savo ruožtu Abraomo ir t.t. Čia mes kalbam apie pozityviąją poliarizaciją.

 Bet kalbant apie negatyvią poliarizaciją, šitie padarai, esantys Siono taryboje ir virš jos, po žeme veltui nesibasto. Jiems jau paskutinė inkarnacija žemėje. Jie turi konkrečias savo būstines, konkrečias savo funkcijas ir šiandien, kaip niekad laiko veltui neleidžia. Jie pluša išsijuosę, kaip niekad anksčiau, nes laikas tiksi ne jų naudai. Jie tą puikiai suvokia, kad dabar yra paskutinis šansas prieš Didžiąją Pjūtį. Ir šito šanso išleisti iš rankų, patikėkit manimi, jie tikrai neketina.

Kitas ne ką mažiau įdomus atradimas, kad yra tikrų "roplių ateivių”, kurie neturi tiesioginių  giminystės ryšių su Liuciferio šeima, tačiau jam tarnauja dėl absoliučiai trumparegiškų tikslų - jiems reikia šilumos ir saulės. Jie nepasiverčia į žmones ir gyvena po žeme, kur šalta ir drėgna. Apie juos plačiai pasakoja Zulu šamanas iš Pietų Afrikos Credo Mutwa David Icke knygose bei vaizdo įrašuose.  Juos žmonės dažnai vadina pilkaisiais ar žaliaisiais ateiviais. Tai galima vadinti techniniu personalu. Tam tikrais istoriniais periodais juos sukryžmina su žmonėmis ir tokiu būdu išvedamos naujos mišrūnų gimines, jei kyla poreikis sukurti naujus zombius ir pastatyti juos į karalysčių sostus. Galima sakyti, kad yra tokia roplių rūšis, kurią anunakiai atsivežė su savimi kaip darbinę medžiagą tolesnei selekcijai vystyti. Biblijoje minimi dviejų tipų mišrūnai Nefilim ir Refilim. Pirmieji yra tie, kurie patys anunakiai kryžminosi su žmonėmis, o antrieji buvo išvesti atskirai, iš tos darbinės medžiagos, kaip biologiniai robotai - vykdytojai. Būtent pastarieji buvo labiau pritaikyti karinėms ir represinėms struktūroms, nes yra visiškai paklusnūs šeimininkui. Keista ar ne, bet  yra istorinių duomenų, jog Egipto žiniai visada "konsultuodavo” didžiausius užkariautojus, tokius kaip Aleksandras Makedonietis ir Napoleonas.

Elito šaknys ne žemiškos?

Pavyzdžiui mano jau minėtų frankų-galų karalių merovingų legenda byloja, kad jų kilmė yra ne žemiška. Jų tarpusavio kalbos vietiniai gyventojai - frankai, galai, germanai nesuprato. Prancūzų atžvilgiu jie buvo atvykėliai. Manoma, jog merovingai buvo ne tik žydai, kuriuose tekėjo mažiausiai trijų žydų giminių kraujas (Levio, Dano ir Judo). Apie tai rašo ir Den Brownas: „Les Dossiers secrets” pergamentų bei Rennes-le-Château paslaptis mena klaikią žydų emigrantų istoriją, kurie į Prancūziją atplukdė iš Izraelio Dievo šventyklos paslaptis. Sprendžiant pagal tai, merovingai iš tikrųjų turėjo paveldėję Dovydo kraują, vadinasi karališką, dievišką, tačiau nieko bendro neturėjo su Jėzumi iš Nazareto bei Jokūbo Dievu (nors sąsajas galima atrasti ir tokias, žiūrint iš kokio kampo pasižiūrėsi). Tačiau jie taip pat buvo paveldėję mišrūnišką Levio kraują, o kas dar yra įdomiausia, vienas iš merovingų dinastijos "pradininkų” Merovinas, pasak legendos, iš jūros išlipo kaip drakonas-pabaisa. Panašiai kaip Dagonas pas finikiečius, tik pastarasis išlipo su mitra - žuvies galva, panašia į tą kurią dėvi Šventasis Tėvas. Vadinasi nemažai Europos monarchų dinastijų atstovų, įskaitant ir dabartinius "lyderius-prezidentus”, bankininkus ir korporacijų vadovus, vis dėl to nešioja tą nešvarų drakonišką geną. Nors jie mano, kad tai - mėlynas, dieviškas Dovydo kraujas.

David Icke teisus. Ir jis visa tai labai aiškiai suformuluoja: "Didžiuma dabartinių "lyderių” vienaip ar kitaip susiję su šituo mutantišku genu”. Merovingų pavyzdys rodo, kad tautoms vadovavo ir tebevadovauja ne žmonių išrinktieji, bet anunakių, merovinų, mardukų ir dagonų palikuonys Nefilim, kurie iš esmės nėra natūralūs žmonės, tokie kaip mes visi, bet vis dėl to žmonės. Jie yra užauginami, parenkami ir pastatomi į sostus, kuriuos "išugdo” išminčiai, tokie, kaip "Siono vienuolynas”, kurie "žino” Dievo planus ir istorijos tėkmę, o patys lieka už oficialių įvykių kadrų. Ir už juos, kaip už kiekvieną priešą, reikia melstis, ne žmogiška prigimtis yra stipresnė už drakonišką. Ką gali žinoti, gal mišrūno širdyje gali plakti jautri žmogaus širdis.

Žmogus yra pranašesnis ir galingesnis už roplius. Žmogus vienu kojos spyriu galėtų nušluoti iš savo sostų tą padermę, jei suvoktų kas iš tiesų jis yra, kas yra žemė ir koks apskritai čia vyksta žaidimas. Mišrūnai žino, kad jie tik įrankiai šiame nešvariame žaidime, kuris tęsiasi nuo Edemo laikų. Jie jaučia begalinį nepilnavertiškumą, dėl savo apgailėtinai šlykščios padėties, kurį kompensuoja despotiškumu ir kraugeriškumu žmonių atžvilgiu. Jiems belieka vienintelis kelias - besąlygiškai paklūsti savo šeimininkui, nes be jo, jie absoliutus nulis. Todėl jie gali žudyti milijonus, vogti valstybių iždus, kelti mokesčius. Ir jiems širdis dėl to nepasiverks krauju. Jie visados ras pasiteisinimą, kodėl taip pasielgė, baksnodami pirštu į "objektyvius” faktorius, kuriuos jie, ar jų šeimininkai patys ir sukūrė. Ir žmones jais tiki, nes jų argumentai pasirodo "logiški”, beveik dieviški, paremti objektyviu mokslu, esą kitos išeities esą nėra. Kū kū… Ir milijardai "lochų” eina panardinę galvas vėl į tuos pačius darbus, prie tų pačių balsadėžių, sėdi galvas įkišę į tas pačias "dėžes” nes "kito kelio nėra”. Žiū, kokia objektyvi tikrovė, o aš tai kas? Mažas sraigtelis didelėje mašinoje…

Den Brownas norėjo savotiškai reabilituoti merovingus, dėl to, kad jie - elito dalis, tačiau atidarė dar didesnę pandoros skrynią ir visa dūmų uždanga galutinai pasitraukė. Ką Rennes-le-Château bažnyčioje veikia siaubingas demonas? Maža detalė ta, jog marovingų valdymo laikais Šampanijos provincijoje veikė didžiausias ir Izraelio emigravęs Rashi  kabalos centras, kuriame ir buvo vystomos "Gralių” ir "Dievo karstų ir sostų” idėjos bei planuojami tamplieriški kryžiaus žygiai Saliamono šventyklos turistams saugoti bei turtams neva susigrąžinti. Wolframas von Eschenbachas (1170 - 1220) visa tai gražiai aprašė savo kūriniuose ir dar gi, prisipažino, kas jam į ausį pakuždėjo tą mintį apie Dievo sostą ir Gralį. Pasirodo, tai buvo kažkoks kabalistas burtininkas, gyvenęs musulmoniškoje Ispanijoje. Kodėl ne krikščionis, kodėl ne Kristaus mokinys, o kabalistas-burtininkas? Taigi - jis visiškai ne krikščioniškas šaltinis, kuris autoritetingam viduramžių rašytojui staiga paatviravo apie Dievo sosto ir Siono paslaptį? Kas žino, iš kur kilo šis žodžių žaismas: San Gral (Šventa Taurė, į kurią buvo subėgęs Kristaus kraujas), ar vis dėlto Sang Real (Šventas sostas, priklausęs Dovydui ir Saliamonui, o dabar ir Antichristui-Dajjal)? Informacijos apie tai pilna internete David Icke, Umberto Eco ir kitų autorių knygose, tad giliau plėstis į istorijos užkaborius nėra laiko. 

Bet keliais žodžiais norisi dar pakomentuoti. Na ir kas, kad „Les Dossiers secrets” ir pergamentai apie vadinamąjį "Siono vienuolyną” yra, grynos kabalistų klastotės. Žmonės juk tiki pasakomis ir romanais. Nors, palaukit, ar ne keista, kodėl reikėjo taip akylai saugoti merovingus nuo popiežiaus ir karolių-iperatrorių. Vienok, "Siono vienuolynas” - nėra paprasčiausia mistika, greičiausiai kažkokia slapta struktūra egzistavo. Ji greičiausiai ir dabar egzistuoja. Tačiau jos tikslas, matomai, - saugoti ne dievišką, o puolusių angelų Liuciferio giminę.

Tie "slapti” dokumentai buvo perduoti Nacionalinei Paryžiaus bibliotekai. Su tuo dokumentu susiję labai keisti žmonės. Kai pasigooglini kas jie tokie, darosi viskas aišku. Vienas iš jų  -Nicolas Flamelis, jis gi Dano (vieno iš 13) giminės burtininkas, keistai išlindęs Hario Poterio nuotykiuose. Visos šioje klastočių istorijoje išnyrusios pavardės yra vienaip ar kitaip susijusios su slaptais ordinais arba masonais. Leonardas da Vinci (1452-1519) ir Izaokas Newtonas (Niutonas, 1642-1727), Charles`as Nodieras (1780-1844), Victoras Hugo (1802-1885), Claude Debussy (1862-1918), Jean`as Cocteau (1889-1963) visi buvo masonai. Iš jų paišomas visai kitas vaizdelis, esą jie ir priklausė šventai brolijai, turėjusiai apsaugoti dievo giminės dinastiją. Keisčiausias toje šutvėje Rennes-le-Chateau miestelio klebonas, Berengei Sauniere (1852-1917), kuris, naudodamasis šia paslaptimi, pateko į to meto masoniškus ir politinius ratus bei tapo labai turtingas. Panašiai, kaip kažkada tapo labai turtingi tamplieriai.

Masoniška klastotė apie tai, kad marovingai yra Jėzaus Kristaus ir Marijos Magdalietės vaikaičiai, vėl naujai atgimsta apie 1970 metus. Ją taip pat iškėlė taip pat masonas režisierius - Henry Lincoln`as. Niekas dabar nesigilina, kad ta istorija yra paremta klastotėmis. Klastotės labai dažnai paprastų žmonių galvose pavirsta "istoriniais faktais”. Ir jeigu prisiminti projektą Blue Beam, tai pirmoje stadijoje turėtų būti vykdoma dabartinių krikščioniškų doktrinų diskreditacija. Juk daug kam aišku, kad merovingai - aliens - Lieciferio šeima. O Siono vienuolynas, jeigu toks apskritai buvo, yra ne kas kita, o ta pati Siono išminčių taryba, kuri saugo Liuciferio, t.y. merovingų vaikaičius paskutiniam atėjimui.

Įdomesni yra momentai, kurie nėra visiškai vadovėliniai. Jie pasako, apie tai, jog esti ta nematoma jėga, kurią David Icke vadina reptiliniais ateiviais, kurie yra aukštesnio išsivystymo negu mes ir kažkada, kaip galaktikos saugos tarnyba, buvo pasiųsti mūsų prižiūrėti. Tačiau "puolė” į trečią dimensiją, kaip Enocho angelai. Nes jie ir yra angelai. Ir šią "puolimo” istoriją aprašo apokrifai ir Pradžios Knygos 6 skyrius. Ateis laikas, paminėsite šiuos žodžius, kai iš "dėžės” atviru tekstu bus kalama į galvą, kad mes antrarūšiai, o jie - Dievo pateptieji, nes nešioja Dovydo kraują, todėl turi teisę spręsti mūsų likimus. O mes esą - neišsivystę beždžionžmogiai. Jie netgi "pasistengs” iš po žemių  atkasti naujus artefaktus, kurie neabejotinai įrodys, jog Kristus buvo paprastas žmogus ir turėjo vaikų. Jie pasakys, kad esame menkystos, o jie - teisėti Dievo tarnai, Jėzaus giminės, vedantys mus gėrį ir laimę. Taigi jie ne veltui atskrido erdvėlaiviais iš tolimojo kosmoso mokyti Rojaus sode paklydusių humanoidų, kurie kilę ne tik iš besmegenių beždžionių, bet ir yra visiški kosminiai lūzeriai. Iš pradžių jie nuvedė mus klystkeliais, o ateis laikas ir sakys, jog esame patys kalti, nes laisva valia pasirinkome maištininkų dalią.

Iš tikrųjų jie man pasirodė ne kaip reptilijos, bet kaip angelai. Ar yra skirtumas? Geras klausimas. Tam reikėtų platesnės diskusijos kai informacija susisluoksniuos. Galima būtų duoti tokį atsakymą: reptilijos gali atrodyti kaip angelai, jie gali atrodyti kaip nori, tačiau ne visi angelai būna reptilijomis. Paukščiai yra reptilijos. Tą visi pripažįsta. Sparnus gali turėti tik iš roplių kilę gyviai. Toliau išvadas tegul daro kiekvienas sau, nes aš ne biologas ir ne antropologas.

Liuciferio angelai - iš tikrųjų šviesos būtybės, pakylėtieji išminčiai. Žinoma, puolę. Kalbu apie tuos 13. Jeigu būčiau naivus dvylikto amžiaus tamplierius, sakyčiau, jog susidūriau su realia galinga jėga, konkretesne negu Dievas, kuri yra čia ir dabar, Žemėje, kuri myli žmogų ir nori jam padėti. Keista, kad ši jėga atskleidžia savo planus, net ir žinodama, kad aš juos paviešinsiu. Bet viskas jau paviešinta. Aš tik norėjau savo akimis įsitikinti, kad tai tiesa. Ir iš tikrųjų, tai tiesa. Bet vis dėl to, nors tai yra jėga, tačiau visgi ne Dievas. Greičiau tai okupacinė armija, o žemė iš tokių aukštumų, jų akimis žiūrint, panaši į greitojo režimo kalėjimą. Sunku tik suprasti vieną, kodėl Dievas leido jiems čia šeimininkauti tiek ilgai, nors atsakymą ir žinau.

Edemo istorija tik parodo, kad esame sukurti tobuli. Bet tas tobulumas irgi turėjo ribas. O tai, kad esame nublokšti į trečią dimensiją ne mūsų pačių noru tik sako apie tai, jog kaltė yra ne tik žmogaus. Mus ir mišrūnus skiria viena vienintelė, bet esminė linija. Dievas žmogų išgelbėjo, leidęs už mūsų prigimtinę nuodėme nužudyti Savo Sūnų. Gi Enochas perdavė puolusių angelų prašymą Dievui "pasigailėti”, tačiau Dievo sprendimas angelų atžvilgiu buvo kategoriškas: "jokio pasigailėjimo”.

Kova su drakonu nesibaigia

Dėl to mes esame išgelbėti. Bet tik iš dalies. Mes geresnėje padėtyje nei jie. Dievas nori, kad mes rimtai susikautume su aliens ropliais. Susikauti su reptilijomis reiškia susikauti su ta mūsų pačių dalimi, kuri ištikimai jiems tarnauja, netgi tuo atveju, jei manai esąs saugus ir dievobaimingas krikščionis. Tai yra išbujojęs EGO. Bet tu negali kautis tol, kol nesuvoki, kad visas tas EGO tau ir rodo tą netikrą filmą.

Susikauti, reiškia nutraukioti bet kokias energetines gijas su savo priešu. Tai yra pilietinis nepaklusnumas savo EGO atžvilgiu. Tai nelengva net ir labiausiai nušvitusiam žmogui. Todėl, manau, kad kalbėti apie vibracijų šviesėjimą ir totalinį žmogaus sąmonės laisvėjimą dar anksti. New Age skleidėjai sako, kad žmogus jau yra laisvas, nes atėjome į Vandenio erą, atseit viskas savaime išsisprendė, mes tapome 4 dimensijos kvantinėmis būtybėmis. Netiesa. Tai tik iš dalis tiesos, persmelkta dar didesne dalimi melo. Kol kiekviename žmoguje tūnos roplys, jokio išsilaisvinimo nebus. O kad jis pakankamai laisvai tūno ir dar planuoja parodyti tokius spektaklius, kaip Blue Beam, reiškia ne ką kitą, o bręstančią žiaurią ir bekompromisę kovą.

Mes esame išvakarėse pačios didžiausios atakos prieš žmogų visoje Galaktikos istorijoje. Atsilaikyti prieš tokią ataką bus labai sunku. Bent jau aš pats už save negarantuoju, galiu tik melstis ir prašyti Tėvo pagalbos. Tyliai, asmeniškai išsigelbėjimo planą galima įgyvendinti. Pabandysiu jį išdėstyti diskusijoje, gal ne taip kris į akis. Bet tylios rezistencijos šiandien taip pat neužtenka, būtini ir kolektyviniai veiksmai, nes laiko liko santykinai nedaug.

Jeigu šiandien parašyčiau ko nereikia daryti, ir ką reikia daryti, kad tapčiau laisvas, mane tuoj pat nubaustų pinigine bauda arba pasodintų į kalėjimą už konstitucinės santvarkos laužymą ir socialinės tvarkos griovimą. Nes tai apima ne tik dvasinius, bet ir politinius, ekonominius ir socialinius dalykus. Iš tikrųjų konspiracijos teorija nėra konspiracijos teorija, tai realybės teorija. Žmonės nesuvokia kvantinių-informacinių sąsajų tarp reiškinių, todėl, jų nematydami kalba, kad NW O ir reptilijų sąmokslas yra pasaka. Ar mes juos vadinsime ropliais, ar ateiviais, ar puolusiais angelais, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi - esmė juk ta pati. Mes kalbame apie tą pačią struktūrą, kuri ruošia mums "nuostabų” ir tikrai "įsimintiną” spektaklį.

Jis turi daug vardų...Tik kažkaip norėtųsi jame nedalyvauti.Jis turi daug vardų …

Tęsdamas vadinamą ekskursiją po priešo teritoriją stengiausi fiksuoti detales, bet ne esmę. Esmė žinoma, bet visokios smulkios detalės išduoda gilesnius dalykus. Elito nariai tarp savęs kalba senąja šumerų kalba, kuria net Babilonijos karaliaus Nimrodo laikais žmonės bijojo bendrauti, nes tai - esą buvusi dvasininkų, dievų kalba. Karalius ir statybininkas, masonų Saulės dievas Nimrodas - jūrų pabaisos ir tuo pačiu Nojaus anūkas buvo tik įrankis, padėjęs jiems atsigauti po Didžioji Tvano. Visi Babilonijos, Persijos, Egipto, ir net Judėjos valdovai buvo mišrūnai, o jų globėjai, kalbėjo senovės šumerų kalba ir atrodė kaip dievai. Nes jie realiai ir bendravo su dievais. Žmonių akimis žiūrint jie ir buvo dievai. Taigi, nepamirškim, kad mes visada kalbam apie dvi kategorijas: grynuosius ir mišrūnus.

Žinantys tuos dalykus, pataria neskirstyti atskirai Babilonijos, Egipto ir Judėjos. Visą teritoriją, nusidriekiančią nuo Sacharos iki Gango, reikia vadinti Is-Ra-El. Tai trijų dievų Ištar, Ra ir El žemė. Visose šiose žemėse visados buvo garbinami tie patys dievai, pagal tuos pačius papročius ir ritualus. Skyrėsi tik pavadinimai. Štai iš kur kilo New Age idėja, kad Dievas yra vienas, tik atskiroms tautoms apsireiškė skirtingais vardais. Ši imperija, pagal legendą turi būti atstatyta po 2012 metų viso pasaulio mastu. Su vienu dievu, viena pasaulio vyriausybe, vienu karaliumi, vieningais elektroniniais pinigais ir t.t. Viskas jau yra paženklinta jo vardu. Niekas negali nei pirkti nei parduoti be šio ženklo. Štai kodėl įvedinėja turgavietėse kasos aparatus. Ko gero?

Tada bus aiškiau suvokti, kad išminčiai visados svajojo apie žemišką imperiją su vienu karaliumi Mesiju- Moshiach’u-Antichristu. Juk esą pranašai Biblijoje pranašavo ne Jėzaus, bet  Moshiach’o atėjimą, kuris ateis viešpatauti žemėje ir bus žmogus tapęs dievu (o ne Dievas, tapęs žmogumi, Jėzaus atveju). Praėjus daug metų po Kristaus, Senasis Testamentas buvo tik patobulintas, kad atrodytų, jog pranašai kalba apie Kristų. Žydai Kristaus nepripažino ir turi savo Mozės penkiaknygės versiją, nes Kristus atnešė jiems ne tą karalystę, kurios tikėjosi. Jie svajoja apie Saliamono karalystę ir Dievo sostą amžiams, kuris, ateis po trijų karų. Du jau buvo. Trečias - vyksta su islamu. Kaip ir viskas pildosi. Todėl antrasis atėjimas, jų supratimu, siejamas su Mochiach’o, o ne Kristaus atėjimu. Bet visos tos legendos skirtos žmonėms, bet ne tiems 13 šeimų kurie yra aukščiausiame Liuciferiškos piramidės ešelone. Nes jie ir bus tas realus Mochiach’as.

Kita ne mažiau svarbi detalė - jie turi sulaukti Nibiru, kad atiduotų žydų sukaiptą auksą, taip, kaip yra aprašęs Zacharia Sitchin. Pirma galvojau, kad tai vykusiai sukurta pasaka, tačiau toje pasakoje gali būti daug tiesos.

Išgirsime kalbant, kad vieni nori atstatyti Nimrodo imperiją su Babelės bokštu (realiai tai jau įvyko Strasbūre), kad kiti laukia ateinant Egipto saulės dievo Horo valdžiai, o treti - Saliamono soste nori pasodinti  Mochiachą. Tai - Danielio knygoje minimos Istukano kojos iš molio ir geležies. Žinokit, kad tai yra vienas ir tas pat daiktas, tik skirtingais vardais pavadintas. Musulmonai turi irgi panašią legendą, apie dievo al-Masih ad-Dajjal eros atėjimą. Dajjal žydai pasodins į pasaulio valdovo sostą. Visi tie vardai turi vieną vardą - Antichristas. Tai bus universalus žmogus-dievas, gerasis diktatorius, genijus, geradaris, visuotinės taikos ir gerovės, naujos pasaulio tvarkos nešėjas.

Kol kas tokiais dalykais netiki arti 80 proc. žmonių. Tuo tarpu elitas, kaip nebūtų keista, tuo šventai tiki, nes dauguma elito priklauso ložėms, o ložėse - tie dalykai aiškinami. Aš tą pats girdėjau. Susimąstykime, iš kur Olimpinių žaidynių simbolizme yra tiek daug apokalipsinės tematikos. Iš kur šiuolaikinėje architektūroje ir versle tiek daug okultinių detalių. Visas šiuolaikinis Hollywoodas, pop industrija mums nuolat rodo pranašystes kas yra ir kas bus. Pažiūrėkite blogbasterį "Kovos laukas: žemė” ir daug kas bus aišku.

Roplių melas

Mums demonstruojamajame filmą per mass-media kanalus matome gražų vaizdelį, kurį retsykiais sukrato koks nors žemės drebėjimas, cunamis, ar finansų krizė. Atrodo, kad tame filme daugiau nieko nevyksta: žydi gėlytės, sninga, gatvėse dūzgia mašinos, einame į darbą, sudarinėjame sutartis, stovime prie staklių, vaikštome po parduotuves, ilsimės prie televizoriaus. Kartais vaizduotę audrina įvairios energetinės melžyklos su nesibaigiančiomis estrados blondinių lovų istorijomis ar Europos taurėmis. Per žinias paberiamos kažkokios miglotos nuotrupos, kurios mūsų lyg ir neliečia, o rytoj vėl viskas tas pat: ta pat logika, fizika ir matematika. Kokie dar gali būti klausimai? "Laikyk tvirčiau rankose baranką, vairuotojau, solidarizuokis, jei to dar nepadarei, mokėk mokesčius ir neuždavinėk durnų klausimų, jei nori išbristi iš ekonominės krizės ir sumažinti CO2 emisijas …”

Jei kas nors kur nors vyksta, ko negali suprasti, nesijaudink, tikrai  gausi gatavą atsakymą, mąstyti pačiam nieko nereiks, nes viską žinantis ekspertas apžvalgininkas paaiškins, pakomentuos  ir taps ramiau: "fu… ačiū Dievui, pranislo vėl ramu ir gera”. Jeigu dar neramu - suvalgyk tabletę, išgerk. Nors iš tikrųjų nieko gero ir nieko ramaus. Bet ar dėl to žmogui skauda galva?

Solidarus ir susipratęs pilietis žino, kad bet kokiu gyvenimo atveju (nuo virtuvės, lovos iki ateivių) mums bus pateiktas gatavas atsakymas, kuris nuskambės iš "autoritetingo šaltinio” ir milijardai klonuotų avelių dolių su vienodais paltais ir stilingai pakirptomis žmogaus galvomis grįš į savo įprastą normalų ritmą. Ir jiems po 2012 metų vėl viskas bus taip kaip buvę?

Ir netgi tais atvejais, kai žmogus susiduria su realybe, jo protas tuo nenori patikėti. Jis  automatiškai paspaudžia mygtuką ESC. Nes yra taip užprogramuotas. Tai yra didžiausias laimėjimas tų, kurie vykdo šį genialųjį planą: tu gali rėkti nuo tribūnų apie tai, kas mūsų laukia, visi ir toliau žiovaus, sakydami, jog tauškiu niekus, aiškindami, jog štai "oksfardus” turintis ekspertas jau viską išdėstė - pavėlavai, gerbiamasis.

Pilnas internetas informacijos, bet matančių realią situaciją - vienetai. Suvokimo prasme, Amerikoje kur kas geresnė padėtis negu Lietuvoje ir net Europoje. Nes eiliniai amerikiečiai šiandien susiduria su klaikiu spaudimu jų laisvėms ir teisėms. Amerikoje šiandien tokia padėtis, kokia pas mus buvo sovietų sąjungoje: kaimynai skundžia kaimynus, vaikai - tėvus. Jei ir bus kur nors įvesta nauja pasaulio tvarka, tai pirmiausia Amerikoje. Amerikiečiai greičiau bunda iš to zombinio miego negu mes, nes yra visuomenės dalis, kurios atstovai lipa valdžiai ant kulnų dėl kiekvienos aferos. 

Taigi ropliai iš mano žodyno kol kas niekur nepasitraukė, nors, kaip minėjau, juos galima vadinti ir puolusiais angelais, ir ateiviais - klaidos nebus. O jei nepatinka šitas epitetas, galima tiesiog vadini vėžinėmis ląstelėmis, galaktikos virusu. Savo ne žemiškos prigimties tie 13 net nevengia. Jie sako, kad atėjo atlikti misiją, o kai reikės, tai pasitrauks patys. Kol kas negali (ar nenori), nes esą Dievas juos prirakino Žemės astraliniame plane iki laikų pabaigos.

Čia tai grynas melas.  Šitų aliens’ų bėda yra ta, kad jie šventai tiki savo išskirtinumu ir absoliučiai nepasitiki žmonėmis. Jiems ši planeta tokia pati šventa kaip ir mums, todėl be nuožmios kovos, apie kažkokių savanorišką atsitraukimą negali būti nei kalbos. Klausimas, ar yra ginklas nuo viso to? Yra. Ir tą ginklą visi žino.

Kas iš mūsų buvo pavogta?

Pavogta atmintis apie tai, kas iš tikrųjų mes esame. O tai sukuria tam tikras globalias pasekmes, kurias mes dabar pasaulyje ir matom. Filme "Matrica”, (”The Matrix”) yra scena, kuri vaizdžiai pasako tai, ką jie pavogė. Agentas Smitas pasidalina į daug agentų ir sako: "Neo, mes atėjome atsiimti tai, ką tu pavogei iš mūsų - paskirtį”. Iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai. Dabar mes, o ne jie turime atsiimti prarastąją savo dalį.

Kaip veikia šį pragariška amnezija, į kurą mus panardino šitos kosminės šiukšlės? Kvantinė teorija mums sako, kad stebėjimo aktas yra tuo pačiu ir kūrimas. Mes matome tai kuo tikime. Tai yra svarbiausia tiesa, iš kurios išplaukia daugelis kitų dalykų. Stebėdami mes ne tik matome kažkokią vaizdų panoramą, tačiau sukuriame minties projekciją, kuri akimirksniu materializuojasi prieš mūsų akis. Tos projekcijos egzistuoja priklausomai nuo mūsų įsitikinimų sistemos ir išankstinių vertinimų (vidinės filosofijos). Kai tik pradedame stebėti, mes iš karto kažko tikimės. Tai, ko tikimės, išorėje ir atsiranda. Ir šitas tikėjimasis kyla iš mūsų įsitikinimų. Realybę atspinti stebėtojo įsitikinimai. Ji kvantiniame lygmenyje jokiu būdu negali būti objektyvi. Objektyvumas yra iliuzija, kurią sukuria kolektyvinė matrica.

Fizikas ir mistikas Deepak Chopra yra pasakęs: subatominiai reiškiniai ekvivalentiški pasąmonės reiškiniams. Tai pripažino garsiausi XX a. mokslininkai: Nilsas Boras, Albertas Einšteinas, Karlas Gustavas Jungas, Davidas Bhomas ir daugelis kitų. Iš kvantinės teorijos išplaukia labai svarbi dorovinė-moralinė išvada: mes išorėje bendraujame ne su objektyvia tikrove, bet su pačiais savimi. Mikrodalelių lygmenyje mūsų sąmonė yra ta pati energija ir informacija. Mes bendraujame ne su dalelėmis, bet su laukais.

Sąmonė ir energija sąveikauja subatominiame lygyje ir tai yra neatsiejami dalykai. Tuo tarpu fiziniame lygyje mes viską matome kaip atskirus daiktus. Nuo mūsų buvo paslėpta ši giluminė grandis, kad yra mūsų dalis, vadinama pasąmone, kuri mus apjungia su aplink esančia visumą, ir valdo realybę. Visi mūsų įsitikinimai, be jokios pasirinkimo teisės ir laisvės, prievartine tvarka valstybės institutų imprintuojami nuo pat gimimo iki mirties. O tai lemia ir tą tikrovę, kurioje gyvename.

 Čia yra didelė problema - dauguma įsitikinimų susiformuoja nesąmoningai. Ir žinant kvantine socialinės inžinerijos technologijas, tokį programavimą galima atlikti kad ir visos planetos gyventojų mastu. Reptilinių ateivių palikuonių sukurti institutai, tokie, kaip valstybė, bažnyčia, švietimo sistema, spauda, televizija skirti tam, kad atliktų nuolatinį programavimą, programų palaikymą ir atnaujinimą. Todėl priimti ir suvokti tikrovę už matricos ribų žmogus negali dėl paprasčiausios priežasties - dirbtinės amnezijos, kurią atliko gyvatės su sparnais.

Kai mes ką nors stebime, mes kuriame, nes keičiame vibracijų dažinį. Tokiu būdu mes galime transformuoti ir pačią materiją. Bet netgi ir suvokdami visa tai, mes nieko padaryti negalim, nes tam reikalinga energija. O energija yra tikėjimas, savo paskirties žinojimas. Paskirties, kurią agentas Smitas atėjo atsiimti iš Neo.

Nors žmonija akivaizdžiai bunda, dauguma individų dar yra uždaryti į tą pačią seną matricą, galvodami, kad regimas pasaulis atskirtas nuo jų. Tačiau nepaisant tokio įsitikinimo, giliai pasąmonėje mes ir aplinka veikiame kaip energijos subatominiame lygyje. Nesąmoningai, nežinodami ir nesuvokdami tikrosios savo prigimties mes sukuriame rezultatus, kurių nenorime, bet kurių tikisi užkulisiuose tūnantys socialiniai inžinieriai su driežų galvomis. Bet jeigu kiekvienas suvoksime, kad stebėjimas yra stebimojo objekto kūrimas, visa tai turės svarbias moralines ir etines pasekmes kiekvienam ir visai planetai.

 Klasikinis kontrolės mechanizmas veikia per bausmės baimę. Mes, nežinodami savo tikrosios prigimties ir paskirties, verčiami kęsti nuolatinį stresą dėl ateities, kas sekundę gailėdamiesi ir apgailestaudami dėl vakarykščio. Visa tai, kaip sako David Icke, mus įveda į itin lėtą vibracijų spektrą. Stresas dėl ateities yra itin lėta ritualinė žmogžudystė, nes aukų energetika yra maistas ir kuras matricos saugumui palaikyti.

Norėdami būti laisvi, kvantiški, pirmiausia turėtume būti labai atidūs tam kuo tikime, nes kuo daugiau esame priklausomi nuo primestos ribotos įsitikinimų sistemos, tuo aktyviau kuriame tą pasaulio modelį, kurio tikisi naujosios pasaulio tvarkos, arba Naujojo Babilono statytojai.

Kitas epizodas iš filmo "Matrica” mums kalba apie tą patį.

    Pagrindinis herojus Neo, eidamas pas Orakulę, pamato berniuką. Berniuko rankose linksta šaukštas. Tačiau, kai tik jį pradeda stebėti Neo, šaukštas išsilygina. Berniukas užkalbina Neo ir įvyksta mįslingas dialogas:

Berniukas: nebandyk sulenkti šaukšto - tai neįmanoma. Verčiau pabandyk suprasti tiesą.
Neo: Kokią tiesą ?
Berniukas: Šaukšto nėra.
Neo: Šaukšto nėra??
Berniukas: Ir tu pamatysi, kad ne šaukštas linksta, bet mes patys.
Tada Neo paėmė šaukštą ir jis sulinko.

Kokia gi ta tiesa ? Labai paprasta: tai, kas yra išorėje - yra mūsų pačių projekcija. Senoji DAO išminti sako: "Mes nematome to, ką matome, nes matome tai, kuo tikime”.

Mes matome tai kuo tikime, bet tuo pačiu mes kuriame tai, ko sąmoningai nežinome. O blogiausia tai, jog visą tą šlamštą kuriame pastoviai. Iliuzinių programų paveiktas žmogus pradeda ieškoti savo teisumo įrodymų ir juos suranda. Tokiu būdu jis tampa vienu ir JŲ ir tarnauja sąmokslui. Neįsisąmonindami sukuriame tai, kas atrodo nepriklausomai nuo mūsų.

Sandoros Skrynia - tai instrumentas, per kurį į mūsų pasąmonę, ateina realybės vaizdas. Tai tas modelis, kuris mums sako: štai čia yra pradžia, o čia - pabaiga, jeigu peržengsi ribas, susilauksi bausmės. O už viso to - nieko nėra. Bet jeigu prabudęs žmogus pradeda kapsyti, kas gi už viso to yra, suvokia kaip veikia socialinės kontrolės instrumentai, tai toks individas pastatomas už žaidimo ribų, kaip psichas, pavojingas eretikas, nusikaltėlis. Mozės atveju, nešiojama Sandoros Skrynia tarnavo geram reikalui. Joje buvo užkoduota Dievo tvarką, kuri turėjo būti tedeportuota į kiekvieno žydo pasąmonę ir apjungti tautą į vieningą aukštos vibracijos kvantinį lauką.

Tačiau šis instrumentas pateko į ne itin geras rankas - pas levitus, kurie vėliau tas paslaptis išdavė už duonos kąsnį laukiniams galams merovingams. Dėl to merovingus, o vėliau ir tamplierius ištiko Dievo ir Mozės prakeiksmas, lygiai toks pat, koks ištiko ir puolusius angelus Enocho knygoje, nes jie prisilietė prie materijos valdymo paslapčių, turėdami piktus, savanaudiškus kėslus.Naujojo Babilono arba naujosios pasaulio tvarkos dvasia persikėlė į Europą ir tapo tolesnio sąmokslo prieš žmogų citadele.

Levio, kaip ir daugelis kitų panašių reptilinių klanų visame pasaulyje, naujausiais laikais niekada nebuvo politinės arenos pagrindiniuose postuose. Jie išėjo į užkulisius, burdami slaptas brolijas ir ordinus. Jie visados rasdavo tuos, kurie dėl garbės ir pinigų yra pasirengę parduoti sielą. Ir visais laikais tokių atsirasdavo nesunkiai. Į "Sandoros skrynią” jie patalpino kitą įstatymą, kuris įkalino žmogų iliuzijose ir padarė jį objektyvios tikrovės įkaitu. 

      Pabaigai pateikiu kelis piešinius iš senovės Egipto, kur aiškiai matomos genetinės manipuliacijos, gyvatės žmogaus pavidale. Paveikslėlyje pavaizduota, kad faraonai-valdovai yra išvesta hibridinė rasė, bet ne žmonės. O šias genetines manipuliacijas atliko gyvatė, kurios siluetą mes taip pat puikiai matome.

Ppagaliau yra dar vienas momentas, kuris plaukia iš viso to, kad parašyta. Kažkur vis viena turi būti pagrindinis kompiureis, kuris transliuoja iliuzinės tikrovės filmą. Žinoma, jo galios turėtų silpti. Vis dėl to, norėtųsi įsibrauti į tą pagrindinį kompiuterį ir jį nulaužti, tada gal atsitiktų taip, kaip toje Zen budistų pasakėčioje: kalnai taptų vėl kalnais, medžiai vėl medžiais, upės vėl upėmis. Tik atspalviai būtų kitokie. Tai kitoks supratimas, jog viskas telpa sąmonėje. Jei nori, gali viską pakeist, jei tai nepažeidžia Dievo nustatytos tvarkos. Bet ar reikia? Gal geriau su viskuo kas mus supa, tiesiog sudaryti partnerystės sąjungą. O tai reiškia, kad sudarytume partnerystės sąjungą, santuoką su savo kvantine dalimi. Tada trečiasis brolis taptų pilnaverčiu šeimos nariu, netgi su didesniais įgaliojimais, negu pirmieji du, nes kovoti su priešu jo paties teritorijoje ir laimėti galime tik mes, žmonės. Kol kas.