Maždaug prieš pusmetį aš rašau straipsnį „Kai kurios mintys apie čenelingus ir Žemės vystymosi procesus." Kuriame išsakiau nuomonę, kad čenelingai nėra dvasinio vystymosi būdas, kad jie reikalingi žmonėms tik pirminiame dvasinio  vystymosi etape. O vėliau, kai žmogus jau pats turi mokėti naudotis nuosava intuicija, kada jis turi ieškoti išmintį ir žinias savo viduje, čenai netgi gali tapti stabdžiu. Ir tampa juo, jei žmonės metų metais tik užsiima vienu, gaudo svetimus (kartais iškreiptus) pranešimus, o kartais iš vis astralines pasakas. Priima visa tai už tiesą, netgi kalba citatomis iš čenų, tikrina kiekvieną savo žingsnį pagal čenus. Aš taip pat nebuvau išimtis, visa tai patyriau, todėl galvoju galiu įspėti kitus, nebūtina mokytis iš savo klaidų, lengviau išmokti iš svetimų.

Nuo to straipsnio parašymo mažai kas pasikeitė. Nebent tik tiek, kad atsirado dar daugiau taip vadinamų „Kanalų". Daugelis ir toliau stengiasi gaudyti kiekvieną žodį, skambėjusi atsieit iš dangaus, dažnai net nesusimąstydami, absoliučiai neįjungdami proto ir su pasitenkinimu skaito pranešimus, turinčius akivaizdžių iškraipymų, netgi nepabandę sulyginti tai su savo nuosava tiesa, vidiniu skirtumu. Netgi nesusimąstydami kad kartais vienas ir tas pats kanalas duoda visiškai priešingą informaciją. Tas liečia ir paskutiniuoju metu tapusius populiarius įvairius „dvasinius judėjimus", kur pradžioje pažada padėti atstatyti ryšį, tam panaudodami aiškų didesnę dalį tiesos, kad žmonės užkibtų, o po to paverčia nieko nebemąstančiais „zombiais", kurie tik nuolankiai linksi ir dėkoja savo „bosui", perduodančiam jiems info iš „aukščiausiojo". Net nebegalvoja, jog jokių tarpininkų nebereikia, jei jau yra ryšys, tik šiuo atveju neaišku su kuo. 

Gauti čenus aišku gerai, bet tai turi ir atvirkštinę pusę. Labai dažnai atsibudus, paskaičius čenus, žmonėms norisi patiems gauti informaciją. Ir daugeliui, pas kuriuos gerai atidarytas kanalas, pradeda tuo užsiiminėti. Jie naiviai galvoja, kad pakanka tik jiems pakviesti patikusią jiems būtybę ir ji tuoj pat atskris, pradės duoti info. Bet kaip taisyklė, atskrenda tie, kas yra šalia ketvirtoje dimensijoje – astralinės dvasios, kurioms reikia energijos pasikrovimui. Jie pasivadina save Dievu, Jėzumi ar Krajonu ir pradeda žmogų „vesti", pameta jam kartu su teisinga taip pat ir iškreiptą informaciją, bet tik tas žmogelis tęstu savo energijos atidavimą. Apie tas būtybes nemažai kalba ir įspėja jau jums pažįstamas Džordžas Kavassilas, dėl ko yra taip nemėgstamas „dvasinių judėjimų", nors uždavus klausymą Kodėl?, konkretaus atsakymo iš tų judėjimų nėra. Tos būtybės gerai išmokusios žaisti su žmogaus Ego. Jos įteigia žmogui, kad jis išrinktasis, kad pas jį didi misija, kad jis turi jų klausytis ir vykdyti jų nurodymus. Žmogui nei į galvą neateina, kad jis kalba su astraliniu manipuliuotuoju. Jam atrodo, kad prie jo, tokio šviesaus, balto ir pukuoto, niekas negali prisitraukti išskyrus Aukščiausius. Ir toks žmogus dažnai veda paskui save kitus. Ir štai jau jie visi jau skraido meditacijose-aktyvacijose, visiems jiems rodomas vienas ir tas pats paveikslas. Žmonės galvoja, kad atlieka didį darbą, o iš tikro paprasčiausiai atiduoda savo energiją australui. Veda savo pasekėjus į niekur. Tokie žmonės užsiimantis „misija", neužsiima savo sąmonės vystymusi. O kam? Juk jiems sakoma, kad jie jau prašviesėję ir beveik jau pakylėti, galima ir nieko nebeveikti, nesidomėti. Ir nesvarbu, kad realybėje jie turi artimųjų nesupratimą, konfliktus, nemėgstamą darbą, finansines problemas. Už tai jie vykdo didžią misiją, gelbėja visą Žemę ir visą pasaulį.

Tam, kad užmegzti ryšį su Aukščiausia Būtybe, žmogus turi atlikti kolosalų darbą su savimi. Jis turi pakelti savo sąmonės vibracijas iki tokio lygio, kad „prisitraukti" iki būtybės iš aukščiausių dimensijų. Tai savaime aišku nėra lengva ir neįvyksta greitai. Bet, ir jeigu žmogus čenelina su Aukščiausia Būtybe (kas pasitaiko retai), pagalvokit ar tai jam naudinga asmeniškai, kai jis gali bet kurią minutę gauti atsakymą į savo klausymą? Ant kiek teisinga yra asmeniniam dvasiniam vystymuisi pastoviai sekti nurodymus, tegul nors Aukščiausių Būtybių, nevystant nuosavos intuicijos, nuosavą pojūtį, negaunant priėjimo prie savo vidinės išminties? Ant kiek iš vis vystosi žmogus, jei visi atsakymai jam tarsi padėti ant lėkštės ir jis nesinaudoja nuosavu pasirinkimu, o tik atlieka tuos žingsnius, kurie jam nurodomi? Toks žmogus visada bus vedamas. Pas jį nebus nuosavos nuomonės, jis savęs nevystys kaip dvasinės būtybės, nesinaudos savo nuosava jėga. Jis niekada netaps savarankiškas, jis tik atidavinės savo jėgas. Visa tai gerai matosi tuose vadinamuose „dvasiniuose judėjimuose", kur žmonės daugiau niekuo nesidomi, apart savo „elito" pranešimų, visokeriopai juos liaupsindami, nesusimąstydami, kad kartais tas pats „elitas" elgiasi kitaip, nei reikalauja iš kitų, priešingai savo mokymams. 

Ar ne geriau būtų patiems vystyti savo intuiciją, gauti priėjimą prie vidinių žinių, išmokti nuskaityti informaciją ir žymiai sąmoningiau eiti savo keliu. 

Žmogus, kuris pats nepriima pranešimų, o tik perkramto tonas svetimų čenų, stengdamasis suspėti kaip įmanoma daugiau praryti informacijos, nukreiptas į išorę, ne į savo vidų. Juk yra taisyklė: niekas kas išorėje nepakeis to, kas viduje. Durelės į prašviesėjimą atsiveria tik iš vidaus, jų negalim atverti iš išorės. Pats supratimas ezoterikas (jeigu iš tikro save skaito ezoteriku, o ne paprasčiausiu smalsuoliu) numato savęs pažinimą, atsakymų ir sprendimų ieškojimą savo viduje, bet ne išorėje. Ezoterikas pastoviai dirba su savo sąmone ir pasaulio suvokimu. Ezoterinės praktikos – pastovus darbas su savimi, tai asmenybės transformacija, nes tik transformavęs savo sąmonę žmogus gali bendradarbiauti su žymiai aukštesnių dimensijų pasauliu. Nuo čenų skaitymo ir informacijos sugėrimo, sąmonė labai nesikeičia, tai įvyksta tik tada, kai žmogus pats pradeda dirbti su savimi. Tada iš tikro, pakeitęs save, žmogus keičia pasaulį aplink save. Todėl mano puslapyje, kaip pastebit atsiranda daugiau info šia tema. Supažindinu su tuo, kuo domiuosi pats.

Ezotrikos istorijoje dar niekada taip masiškai nebuvo teikiami pranešimai, todėl žmonės dar niekada tiek neatiduodavo savo jėgų į išorę. Todėl kad anksčiau, kai žmogus pasiekdavo atitinkamas žinias, jis neskaitydavo didžiulio kiekio čenų, o judėdavo atitinkamų dvasinių mokymų, egzistavusių tuo metu, pagalba. Kai kurie iš jų iki šių dienų neprarado aktualumo. Kaip pavyzdžiui Toltekų mokymas ir išmintys. Žmogus kartais judėjo paprasčiausiai vedamas tos didžios Dvasinės jėgos, esančios jo viduje. O dabar čenai, kai kurie net reikalauja kuo daugiau jų. Visų pirma, jie labai paviršutiniški, kaip kažkas pastebėjo, naudingi tik pirmame etape, o po to reikia stengtis eiti savo kojomis, nes taip galima juos skaityti visą gyvenimą ir nepasiekti vidinės išminties.

 Džiugu matyti, kad dabar vis daugiau žmonių pareiškia apie tai, kad jiems nusibodo čenų „kramtuškė" ir stengiasi daugiau klausytis savęs, tik aišku vėl čia laukia astralinių būtybių kabliukai, neužkibus ant eilinio ketvirtos dimensijos būtybių kabliuko, kurie prisivilioja žmones, prižadant pagreitinimus, pravalymus ir kitokias „chaliavas".

Tai ar ne laikas kreiptis į savo vidų? Ar ne laikas ieškoti raktų savo Sielos žinioms ir išminčiai? Visa tai ateis, aš taip galvoju. Tegul ne iš kart, bet būtinai ateis. „Belskitės – ir jums atidarys", reikia būti tik kantriam ir nuosekliam, nebijoti sunkumų ir daugiau klausytis savęs. Stengtis kuo dažniau įeiti į savo vidų, klausytis vidinės tylos ir stengtis išgirsti tą tylų balsą, kuriuos šneka su mumis mūsų siela. Ten yra viskas, ištisas pasaulis, visos žinios, reikia tik surasti priėjimą prie jo – jis atsivers, priklausomai nuo to, ant kiek žmogus sugebės transformuoti savo sąmonę ir pakelti savo vibracijas.

Kaip ir jūs aš irgi mokausi, einu savo nustatytu gyvenimo keliu, praeinu tas pamokas, kurios skirtos man. Tai tik mano požiūris ir aš neprašau su tuo sutikti, nesiruošiu ginčytis tam, kad kažkas pasisotintu energija astrale. Jei žmogui norisi būti kažkieno energijos šaltiniu, jam patinka vis duodami nurodymai iš išorės, pamirštant intuiciją ir sąmonę, tai jo pasirinkimas, kuris yra gerbtinas. Kiekvienas iš jūsų turite savo skirtingus kelius ir savo skirtingas pamokas, kurios skirtos tik jums.  

Taigi, tikiuosi paaiškinau kodėl tinklapyje mažėja čenų ir jų toliau nebus per daugiausia, nebent bus labai reikšminga informacija. Aš nepriskiriu save prie "prašviesėjusių", kuriems nebereikia nieko,manydami pasiekę viską, tapdami statika, todėl tobulėju ir neketinu sustoti.  Tai mano šviesos kelias, kuriuo mielai dalinuosi su jumis, o ar tinka jis jums, nuspręsite patys...