Dar dvidešimtojo amžiaus pradžioje didysis fiziologas I. Mečnikovas įrodinėjo, kad baltyminio maisto puvimo žarnyne procesai ir jų sukeliama autointoksikacija yra pagrindinė kliūtis siekiant ilgaamžiškumo. Savo eksperimentuose jis suleido eksperimentiniams gyvūnams puvimo produktų iš žmogaus žarnyno ir iš to gaudavo jų įvairias patologines organizmo būsenas.
Daugybė žarnyno puvimo mikroorganizmų savo augimui ir dauginimuisi gali naudoti daugybę aminorūgščių: cistiną, cisteiną, metioniną, ornitiną, liziną, fenilalaniną, tiroziną ir triptofaną. Šių aminorūgščių yra bet kuriame baltyme, todėl irimo procesas vienodai būdingas tiek gyvūniniam, tiek augaliniam maistui. Be to, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo termiškai apdorotas, ar ne.
Patogeninė žarnyno mikroflora turi aibę fermentų sistemų, kurios skiriasi nuo atitinkamų žmogaus fermentų ir katalizuoja įvairiausias aminorūgščių ir maisto baltymų transformacijas. Todėl laikantis daug baltymų turinčio maisto dietos, susidaro optimalios sąlygos žmogaus žarnyne, kad susidarytų toksiški aminorūgščių skilimo produktai: fenolis, indolas, krezolis, skatolis, vandenilio sulfidas, metilo merkaptanas, kadaverinas, putrescinas ir kt.
Bendras toksinis šių medžiagų poveikis neigiamai veikia visą žmogaus organizmą. Net ir nedidelėmis koncentracijomis baltymų skilimo produktai gali sukelti galvos skausmą, pykinimą ir bendrą sveikatos pablogėjimą. Na, o didelėmis koncentracijomis daugelis šių junginių turi neurotoksinį poveikį, veikia centrinę nervų sistemą, sukelia psichikos ir neurologinius sutrikimus, taip pat gali išprovokuoti depresiją.
Daugybė aminorūgščių transformacijų, kurias sukelia žarnyno mikroorganizmų veikla, bendrai vadinamos „pūvančiais žarnyno baltymais“. Taigi, irimo procese
žarnyne susidaro sieros turinčios aminorūgštys (cistinas, cisteinas, metioninas) vandenilio sulfidas H2S ir metilmerkaptanas CH3SH.
Diamino rūgštys – ornitinas ir lizinas – dekarboksilinami, kad susidarytų toksiški aminai – putrescinas ir kadaverinas.
Iš aromatinių aminorūgščių: fenilalaninas, tirozinas ir triptofanas. Dėl bakterijų dekarboksilinimo susidaro atitinkami aminai: feniletilaminas, paraoksifeniletilaminas ir indolietilaminas (triptaminas).
Be to, žarnyno mikrobų fermentai sukelia laipsnišką
ciklinių aminorūgščių, ypač tirozino, šoninių grandinių sunaikinimas triptofanas, susidarant toksiškiems medžiagų apykaitos produktams – krezoliui ir fenoliui, skatoliui ir indolui.
Po absorbcijos šie produktai per vartų veną patenka į kepenis, kur vyksta neutralizavimas cheminiu surišimu su sieros arba gliukurono rūgštimi susidarant netoksiškoms, vadinamosioms suporuotoms rūgštims (pavyzdžiui,
fenolio sieros rūgštis arba sca-toksisieros rūgštis). Pastarieji yra pašalinami su šlapimas. Šių produktų neutralizavimo mechanizmas buvo detaliai ištirtas. Kepenyse yra specifinių fermentų – arilsulfotransferazės ir
UDP-gliukoroniltransferazė, atitinkamai katalizuojanti likučių pernešimą sieros rūgštis iš jos surištos formos – 3'-fosfoadenozin-5'-fosfosulfatas (FAPS) ir gliukurono rūgšties liekana taip pat iš jos surištos formos –
uridil-difosfogliukurono rūgštis (UDPGA) bet kuriam iš šių produktų.
Indolas (kaip ir skatolis) preliminariai oksiduojamas į indoksilą (atitinkamai skatoksilas), kuris tiesiogiai reaguoja fermentinėje reakcijoje su FAFS arba su UDFGK. Taigi indolas jungiasi sieros rūgšties esterio pavidalu. Kalis
šios rūgšties druska vadinama gyvuliniu indikanu, kuri išvedama su šlapimu.
Pagal indikano kiekį žmogaus šlapime galima spręsti ne tik apie baltymų skilimo žarnyne greitį, bet ir apie kepenų funkcinę būklę.
1) Audinių rūgštėjimas ir mikrocirkuliacijos sutrikimas. Dėl to, kad žmogaus organizme visi minėti toksiški baltymų puvimo produktai yra neutralizuojami cheminiu ryšiu su sieros arba gliukurono rūgštimi, organizmo audiniuose kaupiasi rūgštiniai medžiagų apykaitos produktai. Ir, kaip žinoma, kai pH pasislenka į rūgštinę pusę, įvyksta jungiamojo audinio dehidratacija ir tarpląstelinės medžiagos perėjimas į prastai pralaidžio gelio būseną.
Dėl to žmogus pabrinksta ir pablogėja audinių mikrocirkuliacija, dėl ko neišvengiamai sutrinka normali medžiagų apykaita ir susilpnėja funkcinė veikla.
2) Uždegiminis procesas žarnyne ir kepenyse. Kaip žinoma, atsižvelgiant į pageidaujamo maisto substrato pobūdį, žmogaus žarnyno mikroflora skirstoma į dvi pagrindines grupes:
Sacharolitinė normali flora (skaido cukrų) daugiausia reiškia teigiamus mikroorganizmus: bifidobakterijas, laktobacilas, enterokokus, klostridijas ir kt.
Proteolitinė mikroflora (skaido baltymus) daugiausia reiškia neigiamus mikroorganizmus: Escherichia coli, bakteroidus, proteus, fusobakterijas ir kt.
Nepaprastas šio žarnyno mikrofloros pasiskirstymo momentas yra tas, kad visi puvimo mikroorganizmai, be nuodijančių žmogaus organizmą lavoniniais nuodų, taip pat išskiria specialų endotoksiną – lipopolisacharidą. Ši biologiškai aktyvi medžiaga yra VISŲ neigiamų bakterijų išorinės sienelės komponentas.
Žmogaus organizme endotoksinas per gleivinę prasiskverbia į audinius ir kraują, kur jį atpažįsta imuninės ląstelės (pirmiausia makrofagai) ir sukelia stiprų imuninį atsaką. Štai kodėl puvimo mikrofloros bakterinis endotoksinas vaidina pagrindinį vaidmenį plėtojant uždegiminį procesą storojoje žarnoje, kepenyse ir kraujagyslių endotelyje.
3) Hiperamonemija (padidėjęs amoniako kiekis organizme). Dėl baltymų puvimo žmogaus žarnyne susidaro amoniakas, kuris absorbuojamas į kraują.
Amoniakas yra toksiškas junginys. Net ir nedidelis jo koncentracijos padidėjimas neigiamai veikia organizmą, o pirmiausia centrinę nervų sistemą. Šios nuodingos dujos lengvai prasiskverbia pro membranas į ląsteles ir pakeičia kai kurių biocheminių reakcijų eigą mitochondrijose. Amoniako poveikio smegenų audinio metabolizmui rezultatas yra neuronų deguonies ir energijos badas, normalios aminorūgščių apykaitos pokyčiai, taip pat tam tikrų neurotransmiterių sintezės slopinimas. Todėl aktyvus puvimas baltyminio maisto žarnyne gali sukelti įvairius neurologinius ir psichikos sutrikimus.
4) Raudonųjų kraujo kūnelių agregacija. Baltymų perteklius maiste sukelia dar vieną nepageidaujamą pasekmę – raudonųjų kraujo kūnelių agregaciją (sulipimą) į monetų stulpelius arba į didesnius gabalėlius.
Taip nutinka todėl, kad neutralizavus endotoksinus, aktyvuotos Kupfferio ląstelės ir hepatocitai yra laisvųjų radikalų šaltinis, kuris inicijuoja šių ląstelių mirtį.
Šiame procese kepenų ląstelės išskiria specialius junginius – ūminės uždegimo fazės baltymus. Kaip žinoma, būtent šios kraujo plazmoje esančios medžiagos sukuria optimalias sąlygas raudonųjų kraujo kūnelių klijavimui, lipnių monetų stulpelių ir kitų raudonųjų kraujo kūnelių sankaupų atsiradimas sukelia mažų kraujagyslių ir kapiliarų užsikimšimą, o tai galiausiai sutrikdo normalią kraujo mikrocirkuliaciją.
Žmogaus organizmas yra priverstas naudoti daugybę apsauginių mechanizmų, kad neutralizuotų toksines medžiagas, susidarančias žarnyne iš maisto produktų, kuriuose yra didelė baltymų koncentracija. Tai padidina naštą visoms žmogaus kūno ląstelėms ir neišvengiamai sukelia įvairius medžiagų apykaitos sutrikimus, taip pat sukelia priešlaikinį organizmo senėjimą.
Papildydami savo racioną daržovėmis ir vaisiais bei ribodami daug baltymų turinčio maisto vartojimą, žmonės natūraliai slopina puvimo mikroorganizmų veiklą. Sumažinus ksenobiotikų ir endotoksinų srautą laikantis mažai baltymų turinčios dietos, sumažėja kepenų, imuninės ir šalinimo sistemų apkrova. Tuo pačiu metu normalizuojasi medžiagų apykaita žmogaus organizme, sumažėja daugelio ligų rizika ir pailgėja viso organizmo ląstelių gyvenimo trukmė.
https://www.xumuk.ru/biologhim/index.html
Jūs esate čia šiai akimirkai, įaustas į kosminį Meilės, Atsparumo ir Pakilimo gobeleną. Būkite stiprūs, susitelkite į Meilę ir naudokite savo vidinę jėgą formuodami ateinančią erą. Aušta nauja realybė, ir jūs esate vienas iš jos kūrėjų.
Taikos ir ramybės | 
