Kitas klausimas. Anksčiau Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tyrimai dažniausiai likdavo tik specialistams skirtuose žurnaluose, tačiau šį kartą cenzūra ėmė ir staiga sušvelnėjo? Akivaizdu, kad CERN’o Press centras gavo leidimą platinti informaciją. Anksčiau tai pasitaikydavo itin retai.

Nereiktų vengti žodžio cenzūra, nes paskutiniųjų 15-20 metų atradimai kvantinėje fizikoje suteikė rimtus pretekstus suabejoti vadovėliuose dominuojančiu visatos modeliu. Tačiau apie tai nebuvo kalbama taip plačiai, kaip šiandien apie neutrinų greitį.

Tylėjimo priežastis - iš pirmo žvilgsnio labai paprasta ir žmogiška - galimo „kultūrinio šoko” baimė. Kaip matėme, jokio „kultūrinio šoko”, susijusio su vadovėlių perrašymu ar pasaulėžiūros keitimu kol kas nepastebime. Netgi priešingai - daugiau abuojumo ir apatijos. Todėl ar vertėjo kelis dešimtmečius bijoti, laikant visuomenę akivaizdžiai klaidingoje paradigmoje?

Kodėl sakau kelis dešimtmečius. Jeigu neapsirinku, tai straipsnius apie atrastas daleles, kurios skrieja greičiau negu šviesa skaičiau prieš 15 metų. Dar 80-ųjų viduryje panašūs bandymai buvo atliekami Novosibirske ir Tokijuje. Cailingerio grupė (Austrija) juos atliko 90-jųjų pradžioje. Panašius bandymus su Neutrinais darė ir Maxso Plano institutas (Vokietija) ir Silicio Slėnio (JAV) mokslininkai. Kas domėjosi, tie žinojo. Bet plačioji visuomenė apie tai išgirdo tik vakar. Dėl to man ir pasirodė įtartina. Juo labiau, kad anksčiau CERN’o (kaip ir kitų panašių centrų) mokslinių tyrimų rezultatai niekada nebuvo taip plačiai viešinami, naudojant tokį milžinišką tradicinės žiniasklaidos arsenalą.

Pranešimuose rašoma:

„Atliekant eksperimentus tarp Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Šveicarijoje ir laboratorijos Italijoje, išmatuota, kad šios mažos dalelės keliavo 300 006 kilometrų per sekundę greičiu, maždaug šešiais kilometrais per sekundę greičiau nei sklinda šviesa, teigia tyrėjai.

„Šie duomenys - visiška staigmena. Norėjome išmatuti neutrinų greitį, tačiau nesitikėjome surasti ką nors ypatingo”, - teigia fizikas Antonio Ereditato, eksperimento, vadinamo OPERA, atstovas.

Prieš paskelbdami apie atradimą, mokslininkai beveik šešis mėnesius „tikrino, bandė, kontroliavo ir viską pertikrino”, tvirtino fizikas.

Eksperimente dalyvavę tyrėjai atsargiai vertino galimą šio atradimo reikšmę ir paragino viso pasaulio mokslininkus tirti jų surinktus duomenis, kurie bus paskelbti internete.

Tačiau šis atradimas, anot jų, gali pakeisti fizikinio pasaulio supratimą.

„Jei šis matavimas bus patvirtintas, tai gali pakeisti mūsų požiūrį į fiziką”, - teigė CERN tyrimų vadovas Sergio Bertolucci. Tokio požiūrio laikosi ir kiti AFP kalbinti nepriklausomi fizikai.

Atlikdami eksperimentus mokslininkai iš Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, netoli Ženevos, esančio CERN paleido milijardus neutrinų turintį dalelių pluoštą, kuris keliavo į Gran Sasso laboratoriją, esančią už 730 kilometrų, Italijoje.

Neutrinai yra elektros krūvio neturinčios dalelės. Jos tokios mažos, jog tik neseniai nustatyta, kad turi masę. Gausiai paplitę, tačiau sunkiai aptinkamos, šios „dalelės vaiduoklės” yra žvaigždžių branduolinės sintezės šalutinis produktas.

„Neutrinai atkeliavo 60 nanosekundžių ankščiau nei 2,3 milisekundės, kurių prireikė šviesai”, - teigė A. Ereditato ir pridūrė, kad ribinė paklaida yra mažesnė nei 10 nanosekundžių.

A. Einšteino specialioji reliatyvumo teorija tuo tarpu teigia, kad joks fizikinis objektas vakuume negali keliauti didesniu nei šviesos greičiu.

Faktas, kad neutrinai judėjo per medžiagą, taip pat ir Žemės plutos dalį, negalėjo jų pagreitinti, teigė prancūzų fizikas Pierre`as Binetruy, kuris eksperimente nedalyvavo, tačiau peržiūrėjo jo duomenis.

„Tai galėjo juos sulėtinti, tačiau aišku, kad tai neprivertė jų judėti didesniu nei šviesos greičiu”, - žurnalistams sakė jis.

P. Binetruy šiuos rezultatus pavadino „apskritai revoliucingais” ir teigia, kad jei jie bus patvirtinti, fizikai bus priversti grįžti prie klasės lentos.

„Bendroji reliatyvumo teorija, specialioji reliatyvumo teorija - abiem jom suabejojama”, - sakė jis.

Neutrinų ekspertas Alfonsas Weberis, dalyvavęs panašiame 2007 metais JAV „Fermilab” atliktame eksperimente, sutiko, kad greičiau už šviesą keliaujantys neutrinai negalėtų būti suderinami su dabartinėmis teorijomis, tačiau teigia, kad rezultatus reikia pakartoti kur nors kitur.

„Vis dar yra matavimų klaidos tikimybė. Tai per daug jaudinantis dalykas, kad būtų tiesa. Dėl to esu toks atsargus”, - kalbėjo jis.

Ankstesniame bandyme, atliktame tokiu pat nuotoliu, neutrinai taip pat buvo šiek tiek greitesni nei šviesa, tačiau rezultatai buvo eksperimento ribinės paklaidos rėmuose, teigė dalelių fizikos profesorius Oksfordo universitete A. Weberis.

CERN pranešimas greičiausiai paskatins atlikti tikslesnius bandymus JAV, pridūrė jis.

Net jei naujasis atradimas ir bus patvirtintas, jis nevisiškai paneigs puikiąsias A. Einsteino įžvalgas, įvairius siūbavimus atlaikiusias jau daugiau kaip šimtmetį.

„Specialioji reliatyvumo teorija vis dar bus gera teorija, jei bus taikoma ten, kur ji galioja, tačiau reiks padaryti tam tikrų pakeitimų ir papildymų”, - kalbėjo A. Weberis.

Newtono traukos teorija, anot jo, vis dar pakankamai gerai paaiškina planetų judėjimą, net jei A. Einšteino teorijos įrodė, kad ji ne visiškai teisinga.

Teorinės fizikos specialistai neabejotinai pradės ieškoti naujų paaiškinimų, kodėl neutrinai yra tokie greiti.

Gali būti, kad „dalelės aptiko trumpiausią kelią kitoje dimensijoje”, esančioje greta keturių žinomų: trijų erdvėje ir ketvirtosios - laiko, išdrįso spėlioti P. Binetruy.

„Arba tai gali paprasčiausiai reikšti, kad šviesos greitis tiesiog nėra ta greičio riba, kaip galvojome”, - sakė jis.”

Nors stengiuosi sekti naujausius atradimus ir žinojau, kad yra tokie neutrinai, kurių greitis, kaip rodo CERN’o tyrimai, didesnis už šviesos, vis dėl to buvau ir esu Einšteino reliatyvumo teorijos šalininkas. Ir nemanau, kad ją reikia nurašyti. Tačiau tiesa yra ta, jog šiandien ši teorija negali atsakyti į kai kuriuos svarbius klausimus.

Šioje propagandinėje kampanijoje keista pasirodė tai, kad buvo nevengiama tokių frazių, jog „laiko mašina gali būti realybė”, „laiko ir erdvės portalai - ne vien mokslinė fantastika” ir t.t. Kalbant apie galimą visuomenės reakciją žodis „kultūrinis šokas” gal ir netikrų. Manau, kad taikliau būtų pasakyti, jog tai „kultūrinis-techninis perversmas”, jei žiūrėsime 10-20 metų į priekį.

Visa ši žiniasklaidos kampanija labai panaši ir į visuomenės reakcijos zondavimą, nes neutrinų greičiai buvo žinomi jau prieš 15-20 metų, jeigu ne anksčiau. O vadovėlinių tiesų laužymą ne visi sugeba priimti šiltai ir adekvačiai. Akivaizdu, kad ilgai veikusi cenzūra staiga „sušvelnėjo” ir visuomenę pamažu pratina prie naujų „desertų”, kurių sekantis gali būti, pavyzdžiui, naujų „kosminių technologijų”, leidžiančių keliauti į Marsą, atradimas.

Jeigu Einšteino teorija neteisinga, tai tuomet gal ir NSO egzistavimas įgauna šiek tiek realesnį vaizdą. Gal būt tai nėra vien tik ufologų ir fantasy stiliaus grožinės literatūros kūrėjų fantazijos vaisius. Gal dabar ir Adeno įlankos žvaigždžių vartai (ir kitos panašios vietos) atsivers visai kitu ideologiniu kampu. Šioje šviesoje mes jau visiškai kitaip galime pažvelgti į Montouk projektą, kuris JAV buvo vykdomas daugiau kaip prieš 3 dešimtmečius. Jei prisiminti Filadelfijos eksperimentą, tai jis buvo įvykdytas dar anksčiau - 1942 metais.

Visokie konspirologai ir insaideriai jau daugiau kaip 10 metų kalba apie tai, jog visuomenė žino tik ledkalnio viršūnę iš visų tų mokslinių atradimų ir inovacijų, kurios sparčiai diegiamos slaptuose Mind Control institutuose ir karinėje pramonėje. Taip pat nereiktų sakyti, jog visi tyrimų duomenys ir inovacijos slepiamos nuo visuomenės. Yra specializuoti leidiniai, specializuoti interneto portalai, tačiau paprasti žmonės jais nesidomi. Tuo tarpu kai reikia ką nors paviešinti, sukeliama žiniasklaidos bomba, kaip ir su šiuo CERN’o tyrimu.

Visuomenė prie keistų naujienų pratinama senai. Kai kas spėjo įžvelgti, jog Neutrino greičio atskleidimo istorija susijusi su kitu dideliu atskleidimu. Kalbama apie NSO atskleidimą. Gal būt konspirologai ir ufologai nustos kalbėję, jog dėl visų skraidančių lėkščių, trikampių ir spiralių kaltas HAARP ar EISCAT. Kadangi Einšteino teorija susvyravo, vadinasi ir NSO gali būti realūs? Tam tikra prasme šita žiniasklaida pompa užkemša burnas skeptikams, kurie mano, jog svetimų civilizacijų erdvėlaiviai pagal galiojančius fizikos dėsnius tiesiog nesugebėtų pas mus atvykti. Gal būt visuomenė palaipsniui pratinama ne tik prie NSO atskleidimo, bet ir prie „Blue Beam” paskutinės dienos animacinio festivalio, kai ekonominio nuosmukio iškankinta planetos visuomenė danguje pamatys iš Aliaskos HAARP transliuojamus Galaktinės Šviesos Federacijos erdvėlaivius.

Tačiau nenoriu būti toks įtarus, nors gyvenimas kartais verčia. Iš kitos pusės gal būt jau nebėra prasmės viską slėpti po devyniais užraktais, gal būt iš tikrųjų gyvename laikmetyje, kai slapta tampa vieša ir mes netrukus sužinosime daugiau Visatos paslapčių, apie kurias net nesapnavome? Visko gali būti ir visi šie dalykai taip pat turi reikšmę, nes energijos dabar kitokios ir mes patys tampame kitokiais. Mes jau dabar gyvename visai kitoje planetoje negu prieš 20 metų. Ir nepastebėti permainų tiesiog neįmanoma.

www.kvantinemagija.lt