Kaip galima atkurti
ryšį su savo širdimi ir grąžinti jai statusą bei įgaliojimus Vidinio Patarėjo –
nepaperkamo, kartais įsižeidžiančio, bet vis dėlto niekada nemeluojančio?
Visada žmogus turi
vieną iš stipriausių sąmonės instrumentų – jis turi kvėpavimą, gebėjimą įkvėpti
į save oro stichiją ir kartu su ja – energiją, kuri gali būti transformuojama,
keičiama Viešpaties mums duotos sąmonės pagalba. Tai nėra savaime suprantama –
tai didžiulės Dievo mums duotos dovanos.
Kaip tai daryti?
Labai švelniai, saikingai, nepersistengdami, negobšaudami ir neforsuodami jūs
galėtumėte nurimti, atsisėsti ir nusiteikti, kad kvėpuosite lygiai (lygaus
ilgio įkvėpimais ir iškvėpimais), per nosį įkvėpdami orą, sujungtu, takiu
kvėpavimu (be oro sulaikymo). Viena iš sąlygų yra tai, kad jūs įkvėpsite orą
per nosį, bet įsivaizduosite, kad kartu su oro įkvėpimu įkvėpiate į savo širdį
– pradžioje aplinkui širdį – besąlyginės meilės srautą, šviesą, kuris plūsta į
jus iš Tvėrėjo Dvasinės Širdies.
Galima protu
analizuoti, paklysti klystkeliuose ir sakyti: „ Nieko nesuprantu". O galima
tiesiog daryti. Atsisėsk, žmogau, tyliai, ramiai ir kvėpuok. Pasakyk sau:
„Įkvepiu į savo širdį besąlyginę meilę, apgobiu ją šia šviesa, įkvepiu
besąlyginę meilę – iškvepiu, įkvepiu besąlyginę meilę – iškvepiu besąlyginę
meilę „. Tuo metu jūs turėtumėte išsivaizduoti, kad švelni, be galo lengva,
raibuliuojanti besąlyginės meilės šviesa ateina prie jūsų širdies ir pradžioje
ją labai švelniai apgobia.
Neskubėkite savo
širdies „taranuoti" jokia energija ir jokia šviesa – pradžioje pajauskite, ar
širdis leidžia prie jos prisiartinti, kalbėkite su ja šia energijos kalba:
„Įkvepiu besąlyginę meilę, iškvepiu ją „. Pradžioje apgobkite šia besąlygine
šviesa ir meile savo širdį iš visų pusių, paskui, jeigu širdis įsileidžia, nori
su jumis kalbėti, po truputėlį įkvėpkite į pačią širdį besąlyginės meilės
šviesą, kartu įkvėpdami į savo kūną deguonį per nosį. Jūs sėdite, įkvėpdami orą
sakote: „Įkvepiu besąlyginę meilę į širdį " ir įsivaizduojate, kaip švelnios
šviesos srautas, energijos srautas, pripildytas besąlyginės meilės turinio,
atsrovena prie jūsų širdies ir pripildo ją šviesos, o iškvėpdami jūs
išsivaizduojate, kaip iš jūsų širdies išeina nuoskaudos, purvas – tarsi dūmai,
negerovės, tamsa. Šitaip jūs ir kvėpuojate – švelniai, ramiai, kantriai.
Turėkite kantrybės
sau patiems, turėkite kantrybės savo širdžiai, jeigu norite, kad jinai norėtų
su jumis kalbėti, kad jinai taptų jūsų Vidiniu Patarėju, turėkite savo
patarėjui kantrybės, pagarbos, įkvėpkite besąlyginės meilės šviesą į savo širdį
ir užpildykite šia šviesa. Iškvėpdami įsivaizduokite, kad iškvepiate nuoskaudas
(jos gali būti labai senos, šimtų metų senumo, daugybės gyvenimų senumo) ir
pakvėpuokite taip. Po kiek laiko jūs pajusite: kaip sakoma, „ant širdies palengvėjo".
Jeigu forsuosite, galite pajusti skausmą širdyje – tai reikš, kad skubate,
prievartaujate savo širdį, kad reikėtų daryti atsargiau. Jeigu jūs darysite
kantriai, pajausite širdį visai nauju būdu – kaip sakralią erdvę. Iš savo
širdies šviesos erdvės jūs pradėsite jausti atliepimą ir tada turėsite ne tik
sąžinės balsą, bet tiesiog po truputėlį įgysite širdies atliepimą – kaip
nuolatinį, vidinį balsą, kuris jums šneka ne tiktai išbandymų metu, bet tiesiog
nuolat su jumis bendrauja. Nuolatinio dialogo reikia būti vertam.
Žinau, kad mes
kiekvienas galime padėti sau, Žemei ir žmonijai, jei tik to norime. Yra daug
maldų bei kelių į Dievą, dvasingumą, daug puikių, veiksmingų praktikų, tačiau
savo Dvasioje radau būtent šiuos žodžius, šias praktikas. Manau, kad jos giliai
transformuoja juos tariančiojo sąmonę, širdį, protą, emocijas, aplinką,
pasaulį, kuriame esame, gali labai stipriai padėti valytis.
Praktika, kurią
aprašysiu, būdama labai paprasta, drauge yra labai veiksminga, todėl ją
praktikuoti reikėtų saikingai, neskubant, neprisirišant prie rezultato bei jo
neskubinant – tegul jis ateina taip greitai, kaip gali ateiti harmoningu būdu.
KAIP KVĖPUOTI
PRAKTIKUOJANT?
Šią praktiką reikėtų
daryti sujungiant ją su sąmoningu kvėpavimu. Kvėpuoti reikėtų per nosį, labai
ramiai, lygiai, ne per giliai, neforsuojant, neskubant, pačiu patogiausiu Jums
ritmu taip, kad tai padėtų nuraminti protą, mintis, emocijas. Kvėpuoti reikėtų
patogiai, neįsitempus. Nuo šio kvėpavimo Jums turėtų būtų malonu, jauku.
Pradžioje ne taip svarbu, kuria kūno dalimi labiau kvėpuojate – krūtine ar
pilvu. Svarbiau yra lygus, patogus ritmas, iš to kylanti vidinė rimtis.
Taip pat būtų gerai,
kad tarp įkvėpimo ir iškvėpimo nedarytumėte pauzių, kad kvėpavimas plauktų
tarsi vanduo, tėkmė, nenutrūkstanti nei sekundę. Įkvėpimas, takiai pereinantis
į iškvėpimą, iškvėpimas takiai, be pauzės, pereinantis į įkvėpimą – būtent tai
kvėpavimui, ir praktikai suteiks didelę jėgą, kurs Jumyse vientisą
cirkuliuojančios, transformuojančios energijos srautą…
Mes galime kreiptis į
supančią mus realybę, žadindami savyje penkių elementų tyrą sąmonę, tyras,
pirmaprades, harmoningas jų vibracijas, ir gauti pritrenkiančiai stiprų,
transformuojantį atgarsį dėl to, jog jie susieja mus su būtimi fundamentaliame,
visa persmelkiančiame lygyje, dalyvauja beveik visose gyvenimo sferose ir daro
įtaką visoms joms, išskyrus mūsų dvasią, kuri pati yra visko priežastis.
Vadinasi, valydami vieną iš elementų savyje, valome jo įtaką beveik visose mūsų
gyvenimo sferose ar bent jau ten, kur švari, pirmapradė elemento vibracija
lengviausiai gali suskambėti harmoningai ir su jėga – per žodį, kvėpavimą,
mintį – bei susisieti su energijomis, mūsų karma ir jas keisti, koreguoti.
Kartu su kvėpavimu
galima būtų mintyse postuluoti tokiu būdu:
Ramiai per nosį įkvepiant
mintyse tarti: Šventa šventa šventa
Ramiai per nosį
Iškvepiant mintyse tarti: Yra mano žemė.
Ramiai per nosį
įkvepiant mintyse tarti: Šventa šventa skaisti
Ramiai per nosį
iškvepiant mintyse tarti: Skaisti yra mano žemė.
Taigi reikėtų
skaidyti postulatą į dvi dalis, kurios būtų ne per ilgos vienai kvėpavimo ciklo
daliai.
KĄ KEIČIA PRAKTIKOS?
Daug kartų stebėjau,
kaip postulatai, kurie čia bus pateikti, kalbami su tikėjimu, nuoširdžiai,
sujungti su sąmoningu lygiu kvėpavimu, galingiausiu, paslaptingu būdu
transformuoja, keičia žmogų: pakylėja jo sąmonę, skaistina aurą. Ilgiau
praktikuojant, po kurio laiko ji nušvinta tyromis spalvomis, išsiplečia,
sustiprėja.
Taip pat mes tampame
labiau apsaugoti energijų lygyje, mums sunkiau pakenkti, mus nužiūrėti: kuomet
aura intensyvesnė, tirštesnė, ją sunkiau pramušti.
Lygiai taip pat šios
praktikos keičia emocinę būseną, atneša ramybę, stabilumą, džiaugsmą, grąžina
energiją, jėgą iš ten, kur ji buvo įstrigusi dėl vienokios ar kitokios
neharmoningos, skausmingos karmos. Darbas su šiais postulatais gali padėti
atsikratyti baimių, kompleksų ar bent jų dalies, kurie mus kamuoja
dešimtmečiais, nuo kurių mes jau pavargome, nors kartais to net nesuvokiame.
Darbas su šiais
postulatais gali po truputį ar staiga grąžinti gebėjimus, kurie buvo išugdyti
sielos per daugelį gyvenimų, tačiau užsiblokavo, „užsirakino" karminiame kūne
dėl patirto skausmo, pažeminimo, praradimų šiame ar praeituose gyvenimuose.
TAI, KAS NAUJA,
ĮSILEISKIME IŠMINTINGAI
Nesistebėkite, jei
pradžioje, užuot nuraminusios emocinę, proto būseną, šios praktikos arba Jus
migdys, arba kels liūdesį, norą susigraudinti, gal net verkti, nerimą – tai
laikinos, praeinančios reakcijos (apie jas – tolesniame skirsnyje „KARMINIŲ
REZONANSŲ SĄLYGOTOS REAKCIJOS"). Vis dėlto neskubėkite praktikuoti daug,
neskubinkite rezultato. Geriau bus, jei pradžioje praktikuosite trumpai, 3-5
minučių sesijomis ryte, vakare, tačiau darysite tai nuolat, įsiklausydami į
kitimus, spėdami juos suvokti bei suintegruoti, nei jei stengtumėtės pasiekti
rezultatą kuo greičiau, tuoj pat. Kita vertus, svarbu įsiklausyti į vidinį
širdies, sielos, dvasios, intuicijos vedimą, o jis gali būti įvairus. Šiaip ar
taip, prisiimkite atsakomybę už tai, ką darote, bei paprašykite Jūsų tikrųjų
dvasinių pagalbininkų, kuriuos visi turime, pagalbos bei vedimo praktikose.
Karminės reakcijos,
Natūralu, jei darant Ryšio su būties
elementais praktikas kiltų nerimas ar baimė – visų pirma dėl to, jog nesame
pratę prie panašių frazių, vibracijų. Jas nugalėti padės suvokimas, jog niekas
neverčia Jūsų to daryti: suvokite, jog jei darote, tai darote patys, savo
valia. Juk galite pasirinkti savo tempą, patys sudėlioti frazes, praktikuoti
tiek ir taip, kaip Jums geriau, bet kuriuo metu baigti bei įsiklausyti į
pasekmes, jas analizuoti, pajausti…
Tačiau nenustebkite,
jei net ir viską gerai darydami jaustumėte baimes, – tai visai natūralus
karminio rezonanso, kuomet susiduria priešingos jėgos, procesas.
Baimės kyla ir dėl
to, jog šie postulatai žadina pirmapradį, dar nepaveiktą jokios karmos,
Dievišką pasaulį, pirmaprades tyras elementų vibracijas. Be abejo, kuomet
susiliečiame su jomis, jos ne tik ima valyti mūsų kūnus, struktūras: mūsų
karma, praeities skausmas, tamsa, užterštumai eina į sąveiką su jomis.
Labiausiai susipriešinimas gimsta tuomet, kai mūsų karminės programos,
energijos ypač neatitinka elementų šventumo, tyrumo. Tai pasireiškia kaip mūsų
tamsių praeities energijų kilimas į emocijų, sąmonės paviršių. Nerimas, baimė –
visai natūrali galima reakcija, tačiau nereikėtų su šiomis baimėmis tapatintis
ar imti jose kapstytis. Svarbu tiesiog ramiai tęsti procesą, perleidžiant per
save tai, kas netyra, žvelgti į tai kaip į audros debesis, kurie išsisklaido,
audrai praėjus, bet nesikabinti į tai.
Natūralu, jei kiltų
noras graudžiai, tyrai paverkti. Nereikėtų to bijoti – tai valančios ašaros.
Nereikėtų taip pat jų užspausti, todėl geriau, kad praktikuojant Jūsų niekas
netrukdytų, kad būtumėte saugioje, ramioje aplinkoje. Natūralu, jei pradžioje
(tai nuolat praktikuojant gali trukti kelias savaites ar net kelis mėnesius) po
trumpos praktikos jus imtų migdyti – tai reiškia, jog organizmas vis dar
pratinasi prie žymiai aukštesnių, nei jis pratęs, vibracijų. JEI GALITE, VISAI
GERAI YRA NUSNŪSTI. Jei negalite, pasistenkite, kad po praktikos Jums nereikėtų
staiga kur nors bėgti, skubėti, – svarbu takus perėjimas iš vienos būsenos į
kitą.
Kiek papraktikavę,
pailsėkite, suintegruokite ir vėl po truputį, saikingai praktikuokite, jei
jausite poreikį. Po truputį pratinkite savo struktūras prie aukštų šventumo,
tyrų elementų vibracijų, siekite ramybės, skaidrumo, neskubėkite. Tuomet
procesas tęsis harmoningai bei atneš ilgalaikę naudą, šviesesnę karmą.
Vėliau, kuomet
įprasite prie šių praktikų, aukštesnių vibracijų, galėsite praktikuoti bet kur,
netgi dirbdami įvairius darbus, vairuodami ar eidami. Tuomet praktika iš karto
didins Jūsų energiją, mažins nuovargį, jau nebekels į paviršių energetinio
„dumblo", tačiau iš karto pakylės Jūsų būties kokybę, nekliudomai papildys Jūsų
struktūras nauja, šviežia energija, džiaugsmu, stabilumu, įkvėpimu bei viskuo,
ką geriausio gali duoti harmoningos, šviesios būties elementų vibracijos.
Tačiau daugumai tai ateis ne iš karto – pradžioje prireiks valančiojo proceso,
nemažai kantrybės bei pasitikėjimo procesu.
Visai kas kita, jei
panašias praktikas imtų praktikuoti ciniškas, niekuo šventu netikintis žmogus,
išgąsdintas tik ligos ar kitos kokios nelaimės, egoistiškai tesiekiantis iš šių
praktikų sau tik asmeninės naudos ar sveikatos, kad toliau galėtų kenkti, iš
esmės negerbiantis dorybių, dvasinių mokymų, mokytojų, daug besikeikiantis,
kenkiantis kitiems, turintis nemažai žiaurumo.
Toks žmogus galėtų
susidurti su labai stipria energetine atatranka, taigi jam nereikėtų
praktikuoti šių praktikų. Pradžioje reikėtų pereiti atgailą, apsivalymą,
atsiprašymą už kenkimą, pasitelkti paprastesnius, ramesnius postulatus
(pavyzdžiui: „Įkvepiu ramybę – iškvepiu ramybę. Įkvepiu besąlyginę meilę –
iškvepiu besąlyginę meilę" ir panašius), per daug neprisirišant prie rezultato.
Tuomet ir jam sąmoningas, lygus, ramus kvėpavimas, sujungtas su pozityviais
postulatais, suteiks naudos.
Praktikuojant čia
duotas praktikas, sąmonėje turi gimti nuoširdus sprendimas eiti gėrio, pagalbos
pasauliui keliu, pagarba šventumui, dorybėms, meilei, visa persmelkiančiai
Dvasiai – tik tuomet galima tikėtis, jog praktikos duos naudos.
Nei vienam žmogui jos
negali pakenkti, tačiau sukaupusiam daug tamsos, neteisybių, gali tuoj pat
pareikalauti atpirkimo, apsivalymo.
Požiūris į praktikas
neturėtų būti tik vartotojiškas – jos tinka žmonėms, kurie myli pasaulį,
stengiasi jame padaryti tai, ką gali geriausio, nekenkti, prisiima atsakomybę
už savo poelgius.
Jos niekaip netiks
žmonėms, sąmoningai ar pusiau sąmoningai einantiems kenkimo, blogio, žiaurumo,
netikėjimo, cinizmo keliu. Tai būtų šventvagiška. Tai svarbu suvokti. Tik
širdis, nuoširdžiai siekianti tyrumo, dvasinio pasaulio pagalbos, gali saugiai
liestis prie šių praktikų bei tikėtis ir gauti didingą transformuojantį
atgarsį…
Labai svarbu dirbant
su postulatais yra nepersistengti, ypač su postulatu, apie kurį dabar kalbėsiu.
Tai labai stiprus teiginys, galintis padėti nepaprastai stipriai išgryninti
jūsų karminį kūną. Tai postulatas: „Aš esu amžina esmė". Jeigu jūs tik
pabandysite bent kiek daugiau kartų sau pasakyti netgi negarsiai, o tyliai ar
pašnibždomis: „Aš esu amžina esmė", pajusdami tai, ką sakote, jūs pamatysite,
kad vyksta kažkas keisto. Ar tai yra normalu? Taip, tai yra normalu. Kodėl?
Todėl, kad daugybė kitų programų nesąmoningai į mūsų sąmonę byloja: „Tu esi
mirtinga esmė. Tu mirsi. Tave sunaikins. Pasaulis pavojingas". Ir todėl
teiginys „Esu amžina esmė" sueina į konfrontaciją su šiais teiginiais.
Ar verta tada jį
kalbėti? Manau, kad taip. Todėl, kad būtent tai, kas susieja mus su amžinybe,
dvasios lygmeniu mumyse, ir yra tas jėgos šaltinis, kuris padeda mums
nepasiduoti didžiausio sunkumo akivaizdoje. Mūsų siela, o ne protas jaučia tą
sąsają su amžinybe mumyse. Siela gauna peno iš tokio postulato. Dvasia atgyja
nuo tokio postulato. Vis dėlto yra labai svarbu saikas. Būkite išmintingi:
neforsuokite, neskubėkite vartoti dvasios, turėkite su ja pagarbius santykius,
kada jūs bandote vieną ar kitą praktiką.
Kaipgi išmokti
pajusti tą saiką? Jūs galite sakyti: „Aš neturiu praktikos, šalia nėra
mokytojo, aš nežinau, kaip padaryti, aš nežinau, kas yra saikas". Kas gali
tuomet jums padėti? Atsakomybė už tai, ką darote. Jeigu žmogus prisiima visišką
atsakomybę už tai, ką jis daro, tuomet jo struktūros įjungia žymiai didesnį
budrumą viso to, ką jis daro, atžvilgiu. Prieš praktikos pradžią jūs galite sau
įsakmiai pasakyti mintimis arba garsiai: „Teigiu ir priimu visišką atsakomybę
už tai, ką dabar darysiu, už tai, ką dabar praktikuosiu. Aš kviečiu savo
aukščiausiąjį Aš įsijungti į šią mano praktiką, kontroliuoti ir pasaugoti tai,
ką darau. Tegul mano praktika neš visokeriopą sėkmę ir naudą, teneviršysiu
saiko, teeisiu teisinga kryptimi".
Gal tai tušti
žodžiai? Tikrai ne. Matau tai iš praktikos.Yra svarbu, kaip mes pasiruošime
praktikai. Jeigu niekaip nesiruošim, rezultatas irgi yra atitinkamas. Kartais
paprasti dalykai veikia stipriau negu kokie įmantrūs. Taigi prisiimk
atsakomybę, jeigu pradedi ką nors praktikuoti. Prašyk savo dvasios, savo
aukščiausiojo prado, dvasios tavyje, atmano tavyje, monados tavyje, kad tave
vestų, prilaikytų, kur reikia, ir įkvėptų, kur reikia. Tada tavo praktika galės
būti sėkmingesnė, tu bent truputėlį tapsi pats sau mokytoju. Tai yra labai
svarbu.
Šiek tiek su humoru
esu pasakiusi, kad tai yra viena labai stipri lietuviška mantra – tai teiginys
„Viskas yra ir bus gerai". Mantra ta prasme, jog tai gali būti jėgos sakinys,
frazė, nuostata, programa, kuri ateina į jūsų gyvenimą, kurdama jūsų ateitį.
Teiginys, mintis,
postulatas turi didžiulę jėgą, jeigu žinai, kaip su jais dirbti. Kodėl? Todėl,
kad mintis, žodis, frazė, teiginys yra aukštesni pagal savo vibraciją nei
materija ir todėl jų pagalba galima keisti materialią realybę. Jeigu bandysite
tai daryti, pradėję kalbėti vieną ar kitą frazę, postulatą, daugelis galite
pajusti keistus pojūčius – tarsi galvos svaigimą ar spaudimą viršugalvyje,
keistą norą prigulti, nenorą toliau kalbėti. Dėl ko tai vyksta? Dėl to, kad
toks sakinys yra programa – jis tampa programa, jeigu kartojamas ilgesnį laiką.
Jame slypi tam tikras supratimas apie pasaulį ir, kada mes jį šnekame
nuoširdžiai, su juo pradeda sąveikauti daugybė kitų programų, teiginių,
situacijų, patirčių, kurios sako: „Nesąmonė, čia negali taip būti. Kaip tai yra
gerai, jeigu yra blogai? Kaip tai bus gerai, jeigu to negali būti?" Taigi per
šį jūs postulatą imate sąveikauti su daugybe kitų programų, esančių jūsų
energijos kūne, kurios sako, kad tai yra neįmanoma. Ta sąveika vieniems bus
aršesnė, dramatiškesnė, kitiems šitas darbas vyks ramiau.
Ką gi reikėtų daryti,
jeigu jūs pajuntate, kad štai pradėjot kalbėti tokią frazę ir jums nebesinori –
atsirado nepasitikėjimas, baimė ar net galvos skausmas? Būtų gerai, kad sau
leistumėte truputėlį pailsėti, duotumėte sau laiko suintegruoti. Net jei
pakalbėsite tokią frazę neilgą laiką, rezultatas tikrai bus. Tiesiog ši
programa bando įsitvirtinti jūsų struktūrose, o kad įsitvirtintų, tam reikia
duoti erdvės ir laiko. Pasėdėkite ramiai, prigulkite, leiskite, kad šio postulato
„Viskas yra ir bus gerai" vibracijos ramiai susiderintų su visomis jūsų
struktūromis.
Jeigu jūs tučtuojau
tai paliksite, numesite: „Ai, nesąmonė, nieko aš čia nedarysiu, čia nieko
negali pakeisti"… Ką gi, tada lygiai taip pat numestumėte ir kitas mantras, iš
karto negavę rezultato… Bet jūs galite pajusti tą rezultatą ateinantį po
truputėlį. Jeigu jūs pašnekėsite, palauksite, kol nurims ta sumaištis energijų
lygyje, kol trupinėlis šio postulato šviesos įsitvirtins jumyse, po kiek laiko
vėl prieisite prie to postulato, tai šis teiginys vis ramiau ir stipriau galės
gyventi jūsų struktūrose, jūsų astraliniame, karminiame kūne.
Kai Saulės šviesos
labiausiai trūksta, mes galime ją pagyvinti, sustiprinti, pakviesdami į savo
vidinę erdvę, medituodami į Dvasinę Saulės prigimtį, išskleisdami ją savyje.
Atsisėskite patogiai
ir nurimkite. Pasakykite sau: „Nuraminu savo protą. Kasdienius rūpesčius bei
meditacijos tėkmę, rezultatus įteikiu Viešpaties valiai bei globai. Tegul ši
mano meditacija atneš naudą visiems mano būties aspektams bei visoms gyvoms būtybėms.
Tevyksta tai iš Viešpaties malonės ir meilės."
Neįsitempdami
įsivaizduokite savo vidinės regos erdvėje prieš Jūsų veidą atsirandančią
švytinčią, spinduliuojančią Saulę – pajuskite jos ne tik materialų, bet ir
dvasinį švytėjimą bei šilumą. Nesistenkite jos sukurti sunkiomis pastangomis –
tiesiog leiskite atsirasti…. Nepersistenkite, neskubėkite – darykite maloniai,
Jums labiausiai tinkamu būdu, tempu…
Pajuskite, kaip Jos
spinduliai glamonėja Jūsų veidą, užlieja jį šviesa, persismelkdami iki pat
širdies. Pajuskite, kaip ši šviesa užlieja Jūsų sаmonę, išskaidrindama ją lyg
vaiskus kalnų oras.
Leiskite sau pajusti
Saulės meilės šviesą, išgyvenkite ją ne tik kaip materialią, bet ir kaip
dvasinę esatį, kaip nuostabią Žvaigždinę Asmenybę…
Leiskite sau ramiai
bei sąmoningai kvėpuoti sujungtu kvėpavimu, įkvepiant bei iškvepiant per nosį,
įsivaizduodami, jog įkvėpdami taip pat įkvepiate Saulės dvasinę palaimą,
dvasinę šviesą bei šilumą, o iškvėpdami – išspinduliuojate tai į aplinką.
Darykite ramiai bei
maloniai, nepersistenkite bei nebijokite išspinduliuoti energijos – jos tikrai
Jums užteks.
Pajuskite, jog Saulė
gali gyventi ir Jūsų fizinio kūno viduje taip pat, kaip ji šviečia danguje –
pajuskite Saulės dvasinę šviesą bei šilumą toje fizinio kūno vietoje, kurioje
ji norės atsirasti. Leiskite jai pereiti iš erdvės prieš Jus į Jūsų fizinio
kūno vidinę erdvę. Dažniausiai ir lengviausiai ji atsiras Jūsų širdyje arba
saulės rezginyje, užpildydama jį savo energija, suteikdama gyvybingumo bei
džiaugsmo.
Jeigu tai įvyktų
krūtinės centre – tai išskleis Jumyse kiek kitokį procesą, tačiau tai taip pat
puiku. Tiesiog leiskite procesui vykti, pasitikėdami juo.
Leiskite sau ir
toliau ramiai, sąmoningai ir švelniai kvėpuoti kartu su vidine Saulės šviesa,
mėgaukitės šiuo malonumu, įsiklausykite į tą giluminę žinią, kurią galbūt
panorės Jums perduoti Dvasinė Saulės esmė. Jei susidraugausite su šia vidine
Saule, galite pajusti, jog ji panorės keliauti Jūsų fiziniu kūnu, jį
išskaidrindama bei pagyvindama, prisodrindama energijos bei šviesos, optimizmo
bei džiugesio. Gali būti, jog stebėsite šią vidinės Saulės kelionę per Jūsų
čakras, arba energetinius sūkurius išilgai stuburo, galbūt – galvoje, delnuose
ar pėdose. Pasistenkite nekontroliuoti šio proceso protu, bet leiskite Jūsų
giluminei esmei, Dvasiniam, Dieviškam pradui Jumyse vesti šį procesą. Ir
neužmirškite tęsti ramų, sąmoningą švelnų bei sujungtą kvėpavimą.
Jei veiksite
teisingai, nepersistengdami bei negobšaudami, galite patirti didelį malonumą
bei atgauti jėgas ir optimizmą.
Pirmąjį kartą galite
kvėpuoti visai trumpai – dvi – tris minutes. Kitą dieną – penkias minutes.
Įsiklausykite į procesus, vykstančius Jumyse, ir nepersistenkite. Ši meditacija
suteiks Jums pakankamai enegijos.
Siekite, kad ne tik
įkvėptumėte energiją, bet ir pakankamai jos išspinduliuotumėte iškvėpdami
deguonį.
Labai dažna klaida,
kurią daro pradedantieji, yra ta, jog, įpratę prie žemo energijos potencialo
bei jos trūkumo, medituodami nesąmoningai stengiasi įkvėpti energijos kuo
daugiau, o išspinduliuoti – šykščiai (o gal neužteks, geriau neišsiskirsiu).
Tai gali Jus labai greitai perpildyti energija. Tokiu atveju galite imti jausti
įtampą, spaudimą galvoje ar net lengvą pykinimą.
Todėl yra labai
svarbu ne tik pakankamai įkvėpti energijos kvėpuojant, bet ir pakankamai jos
išspinduliuoti, nebijoti su ja išsiskirti. Tik tokiu būdu gali gimti visavertis
energijos cirkuliavimas Jūsų kūne. Tą labai svarbu suvokti bei stebėti. Jei
jaučiate energijos perviršį, neišsigąskite: labai svarbu išlaikyti emocinę bei
minčių rimtį. Pasakykite sau: „Energijos perviršį ramiai išspinduliuoju per
visas čakras, per viršugalvį, per delnus bei pėdas, per odą". Po to tiesiog
palūkėkite, leiskite tam vykti.
Vėliau galite
kiekvieną dieną tęsti šią meditaciją po penkias minutes, o jei matysite, jog
Jums sekasi gerai, galėsite pratęsti ją iki 10-ies minučių, tačiau ne daugiau,
nebent turite didesnę meditacinę praktiką bei suvokiate joje vykstančius
procesus.
Linkiu Jums sėkmės,
palaimos, energijos ir optimizmo, džiaugsmo bei gyvastingumo, blaivesnės,
aiškesnės sąmonės. Visa tai gali ateiti kartu su šia praktika. Jei medituosite
minėtu būdu, nebejausite ir šalčio delnuose bei pėdose, nesiskųsite pasyvumu,
tingumu, nenoru veikti ar gyventi. |