Dualybės ekonomika

Dabar, kai skaitote šią knygą, jau akivaizdu, kad jūsų finansinė struktūra griūna. Ne, griūtis neįvyks per kelias valandas. Tam, kad neįvyktų staigaus kolapso, yra daug įstatytų saugumo priemonių. Kad ir kaip retoriškai neskambėtų posakis "O karalius tai nuogas”, tai idealiai tinka jūsų dabartiniai situacijai.

Kaip jau sakėme, jūsų ekonominė sistema netik kad išsimušė iš pusiausvyros, su pakylėjančios Žemės energijomis, bet ir jos principai visiškai priešingi Naujos Žemės paradigmoms. Ketvirto tankio žmogiškos būtybės susirūpinusios visų planetos piliečių gerbūviu. Priešingybė – nedidelės elito grupės egzistavimas, gyvenančios kitų sąskaita, kol tie kiti yra kontroliuojami ir manipuliuojami (vergijoje).

Tikėjimas į "turtuolius” ir "vargšus” kyla iš savęs suvokimo tik su materialiu pasauliu ir užmirštama apie savo dvasinę prigimtį. Kada sielos, įklimpusios materialume, jos stebi entropijos dėsnius, valdančius žemutinius pasaulius, bijo, kad ir jos susens, mirs, liekančios bejėgėmis prieš gamtą. Todėl, remiantis giliu saugumo jausmu, jos sukūrė sau visokių rūšių keistų struktūrų, dėl kontrolės ir saugumo jausmo.

Tamsių sielų ego, nuoširdžiai tiki, kad jie – "išrinktieji” ir užsitarnavo ypatingo statuso. Jų santykis su kitais gali varijuoti – nuo gailesčio ir melagingo atjautos jausmo iki pilno "žemutinės” klasės paniekinimo ir išnaudojimo.

Iliuzijų, nuo kurių kenčia taip vadinamas elitas, supratimas,  padės jums, Šviesos Darbuotojams, įgauti nuoširdžią meilę ir atjautą toms pasiklydusioms sieloms.

Žemutinių pasaulių sistema nebuvo sukurta tam, kad egzistuotų amžinai. Jie, tie pasauliai – Kūrinijos "eskizai”, laikina žaidimų aikštelė, būsimiems dievams pasitreniruoti. Kažkas tipo dekoracijų. Kai tik baigiasi filmavimas, dekoracijos išrenkamos. Kai tik sielos pamokos išmoktos, daugiau nereikalingos nei scenos, nei kostiumai, su kurių pagalba žaidėjai galėjo vaidinti engėjo ir engiamojo, aukos ir skriaudėjo, gero ir blogo vaidmenis.

Kada sielos pamokos keičiasi, sukuriamos naujos dekoracijos, tinkančios reikalingos naujos aplinkos studijavimui. Žymiai žiauresnių išorinių pasaulių atveju, jos egzistuoja pakankamai ilgai tam, kad smaginti jaunas sielas, norinčias praeiti rūsčius karo, skurdo, nelaimių, kančios išbandymus. Būtent tokie pasauliai priima karų kurstytojus, kurie palieka Žemę, Galaktinio poslinkio metu.

Žinoma, žemutiniai pasauliai irgi turi grožį, ir jis – neginčijamai, yra daugelio sielų neatskiriama pamokų dalis: pažinti ne tik išorinį grožį, bet ir vidinį. Todėl, kokį tai laiką, žaidimų aikštelės (žemutiniai pasauliai) priima sielas, mokomas meilės ir atjautos, o taip pat sielas, kenčiančias, suvokiant save tik kaip ego.

Pati svarbiausia pamoka Žemėje – galite sukurti Dangų ar pragarą, priklausomai nuo jūsų individualios arba kolektyvinės sąmonės būsenos.

Pagrindinė engimo priežastis

Suvokimas savęs, kaip trečio tankio mirtingu ego, neišvengiamai pagimdo prisirišimą prie ego, kadangi ego – sinonimas, prisirišimo su materialumu (ypatingai žemutiniuose keturiuose išmatavimuose, entropijos pasauliuose). Ego – tai savadarbė konstrukcija, sukurta specialiai tam, kad įveikti silpnumo ir bejėgiškumo jausmą, prieš nežinomus pavojus, besislepiančius neribotoje ir kaip toms sieloms atrodo, "piktybinėje” Visatoje.

Menkumo jausmas kyla ir Pirmapriežasties problemų, kai siela leidosi žemyn į žemutinius pasaulius (tema, kurią mes pastoviai paliečiame). Gimdymo procese prasidedantis fizinio pasaulio suvokimas tapo ant tiek traumuojančiu, kad siela užmiršta apie savo ryšį su visagaliu Šaltiniu.

Ego tampa intelektualaus proto šalininku, ta Aš dalimi, kuri pastoviai bando paaiškinti, "kas ir kodėl” yra Kūrinijoje. Lygiuojantis į žemutinių pasaulių mokslą, intelektas nesugeba suprasti žymiai aukštesnes sferas, todėl viskas, ką jis mato – trumpas gyvenimo periodas, o po to neišvengiama mirtis. Ego, nesugebantis matyti amžiną sielos prigimtį, gyvena pastovioje baimėje, dėl kūno mirties ir atitinkamai, dėl savo pabaigos.

Ego, suvokiantis save tik kaip forma, sieks daryti viską, kas leistų jaustis saugiau (atitinkamai, jo saugumo supratimo) arba gražiu (atitinkamai, jo grožio supratimui). O kol kas, kol jis gyvena pastovioje baimėje, kad jo švelni, nepriekaištinga oda pasidengs raukšlėmis, o griaunantis senėjimas pateiks savo pretenzijas patikimam draugui – intelektualiam protui.

Siela prisirišusi prie materialumo, įgyja priklausomybę nuo "daiktų” įsigijimo kiekio. Pas jus netgi yra lozungas: "Laimi tas, pas ką daugiau žaisliukų”. Savęs vertinimas pradeda asocijuotis su "švaria kaina”. Vietoje to, kad žiūrėti į pinigus, kaip į mainų priemonę, kažką tokio, su kurio pagalba galima efektyviau prekiauti paslaugomis ir prekėmis, pinigai tampa galybės ir jėgos simboliu.

Netgi tie, kas save laiko aukščiau tokios idėjos, iš praeitų gyvenimų vis dar turi eterinius "pasiturinčių” ir "skurdžių” imprintus. Giliai palaidotas proto pasąmonės gelmėse, materializmas vis dar kontroliuoja didžiąją žmonių dalį Žemėje.

 Atsisakymo nuo materializmo problemos 

Religijos eina per daug toli į priešingą pusę, pažymint materializmą "blogio” žyme,  gimdo žmonijoje norą slopinti turtų siekį, pasitenkinimo ir komforto norus. Kai kurios sielos praleido daugelį gyvenimų vyriškame/moteriškame vienuolynuose ar šventyklose, atsisakant nuo visko ir tampant asketu. Nors toks veiksmas gali turėti laikiną vertę, padedant atsilaisvinti nuo prisirišimo materializmui, bet greičiausiai, materialinė dalis paprasčiausiai buvo slopinama, užrakinama ir išslysdavo iš sąmoningo proto akiračio. Kelioms prašviesėjusioms sieloms pavyko atsilaisvinti nuo ego jaučiamų "praradimų” ir "pametimų”, kas paprastai lydima atsisakymu, bet didžiulis sielų kiekis paprasčiausiai tokius savo norus pakišo po "kilimu”.

Daugelis sielų balansavo tarp siekio įsigyti materialines vertybes ir atsisakymo nuo tokio noro. Tai įnešė į jūsų protus dar vieną mylimą išsireiškimą: "Užvaldys jus tai, kam jūs labiausiai priešinatės”. Iki tol, kol jūs pilnai nepamilote ir nepriėmėte visų savo dalių, jūsų viduje vyks kova tarp dalių, norinčių materialaus komforto ir dalių, jaučiančių, kad reikia atsisakyti nuo to, dėl jo griaunančios prigimties.

Arba jūs skaitysite save aukščiau už materialius poreikius, o po to keiksite pasaulį, jis atspindės jūsų vidinį poreikio jausmą. Jūs galite bandyti būti geru ir dosniu žmogumi. Čia pagrindinis žodis – "bandyti”. Kada tik nebandytumėte būti kažkuo, tai reiškia: arba jūs tikite, kad negalite to gauti ir bandote tai gauti užsispyrimu, arba negalite priimti save tokiu, koks jūs esate.

Dosnumas ateina natūraliai, kai širdyje yra nuoširdi meilė ir atjauta. To nereikia kultivuoti ar stengtis išsaugoti. Žinoma, jums teks žvilgtelėti į vietas, kur jūs saugote kažką tai, ko jūs prarasti bijote, bet taip pat jums reikės pamatyti, ar yra jūsų dovanos nuoširdžios, ar jūs bandote kažką įrodyti sau, ar kitiems.

Taigi, kaip siela gali išeiti iš mėtymosi, tarp materialaus ir dvasinio? Kaip susitvarkyti su nepasotinamu ego, vis trokštančiu daugiau?

Jūs paprasčiausiai galite pradėti nuo suvokimo, cituojant vieną mokytoją, "mažiuko vargšo savęs”. Paprasčiausiai stebėkite būdą, kurio pagalba tai gali išvaikyti gilaus tuštumos jausmo iliuzijas, vedančias jį iš proto.

Pats geriausias būdas įveikti prisirišimą nuo materialumo –  būti dėkingam už tai, kas pas jus jau yra ir vertinti tai. Pinigai neutralūs. Jie įgauną tokią reikšmę, kokią jūs jiems suteikiate. Jei jūs nuoširdžiai tikite, kad pasiturintis (tai nepriklauso nuo jūsų banko sąskaitos dydžio) jūs visada turėsite viską, kas jums iš tikro reikalinga.

Idėja, kad jūs turite kovoti su entropijos, mirties įveikimo tikslu, suprantama kaip bauginančios jėgos būvimą, kurią reikia įveikti, pavergti ir sunaikinti. Taip jūs sudarote skilimą tarp savęs ir to, ką reikia įveikti. Žinoma, vienintelis dalykas, kurį reikia įveikti – prisirišimas prie įveikimo idėjos ir čia į žaidimą įsijungia švarus suvokimas.

Raktas –  visų būdų, kuriais jūs pririštas prie materialumo, suvokimas be teisimo, neigimo ar vengimo.

Išvados: materialume nėra nieko blogo. Problema prisirišime prie jo.

Vakarų ekonomika griūna ne dėl to, kad Dievas kažką tai baudžia ir ne dėl to, kad jūs blogi ir klystate. Niekas neturi kentėti dėl seno pasaulio griuvimo. Iš esmės, tai džiaugsmo pagrindas, kadangi suteikiama galimybė sukurti Naujos Žemės ekonomiką, besiremiančią tikrai dvasiniais principais.

Kuo daugiau jūs prisirišęs prie egzistuojančios sistemos, tuo sunkiau jums bus priimti Naują Žemę, kadangi jūs liūdėsite dėl daiktų, prie kurių prisirišę, praradimo. Tokių kaip: bankų sąskaitos, namai, mašinos, brangūs rūbai, valdžios ir kontrolės iliuzija.

Patys sau daiktai yra neutralūs. Jie įgauna požymius to, kas jais naudojasi. Šiuolaikinis pavyzdys – fizinė energija. Ja galima naudotis kūrimui arba griovimui, priklausomai nuo sąmonės to, kas ja naudojasi.

Būkite dėkingi už tai, kas pas jus yra. Išmokti daryti tai su mažesniu materialumu – didžiulis pasiekimas. Tai nėra auka, kadangi jūs iš tikro neatsisakote nuo kažko tai didingo ir vertingo, dėl ramybės įgijimo prote. Paprasčiausiai jūs atsisakote prisirišimo, nuo materialaus pasaulio.

Jūsų pasaulio daiktai gali būti naudingais instrumentais tam, kad padėtų įvykdyti jūsų misiją ir būvimo tikslus. Mes jokiu būdu neskaitome, kad jūs turite apsieiti be pirmo būtinumo daiktų. Iš esmės, kai tik jūs suvokiate, kad viduje klesti beribis, jūs tapsite išmintingu paskirstytuoju ir materialaus instrumentų naudotoju. Kaip kartą pasakė valdovas Sananda: "Pradžioje ieškokite Dievo karalystės ir jo tiesos, visa kita prisidės”. Tai reiškia – teisingai išstatyti prioritetus. Jūs čia tam, kad padėti atsibundančiai žmonijai ir nuvesti ją į Naują Žemę. Jei to tikslo pasiekimui prireiks išorinių materialumo lygių, jie bus duoti, jūsų sielai bendradarbiaujant su dvasiniais vedliais, pakylėtaisiais meistrais ir Dieviškumu.

Jūs galite nesuprasti, kaip įgauti viską, kas jums reikalinga, bet jūs įgysite tai. Jums vadovaus taip, kad liktų tik tai, kas iš tikro reikalinga, o tam, kas nereikalinga, reikėtu leisti išeiti.

Vakarų ekonomika griūva todėl, kad ji galutinai išsimušė iš pusiausvyros su vis daugiau pasireiškiančia Nauja Žeme. Ir tai nuostabu, nors taip nebus tiems, kas dar vis tiki, kad laimė glūdi pelne, banko sąskaitos dydyje ar kreditinėje kortelėje. Tai taps žiauria ir neįprasta nuobauda tiems, kas visą savo gyvenimą pašventė sistemai, besiremiančiai valdžia ir kontrole, o ne meile ir bendradarbiavimu.

Gal būt jūs jau žinote, kad vakarų pasaulio ekonomikos bazuojasi ant to, kas paprastai žinoma kaip "popieriniai pinigai” arba įstatymiškos mokėjimo priemonės – atspausdinti pinigai ir jų vertė, suteikiama centrinio banko. Jei prekeiviai sutinka su ta nustatyta verte, tada valiuta ekonomiką išlaiko gyvybinga – teoriškai.

Tačiau, dėka sudėtingų procentų ir dalinio rezervo, operacijose suteikiant paskolas, buvo sukurtos schemos, turtinančios tik bankų elitą, darbininkų  klasės sąskaita. Galų gale sistema sprogsta dėl greitai augančios skolos, sukuriamos panašiomis schemomis.

Problema ne bendrai bankuose, o jų struktūros būde. Jeigu kažkas tai su pinigais, paskolina juos kitam ir tikisi, jog skolininkas grąžins visą sumą, su nedideliu procentu, už paslaugas, sakysim iki 10%, problemų neiškyla. Tai priimtina daugeliui žmonių.

Bet jei į žaidimą įsitraukia sudėtingi procentai, kuo ilgiau skolininkas tempia su paskolos grąžinimu, tuo didesnį grąžinimo procentą jis sukaupia. Po 10-15 metų procentas beveik tampa toks pats, kaip ir skolinta suma.

Sudėtingas procentas taikomas žmonėms, įstaigoms, šalims. Dabar daugelis šalių yra skolingos kitoms šalims ir dėl sudėtingų procentų kaskadinio efekto, jos niekada nesugebės atsiskaityti.

Bet palaukite, viskas tampa tik dar blogiau. Įveskime dalinį rezervą į paskolos suteikimo operacijas. Tai reiškia, kad bankams leidžiama finansuoti pinigais, remiantis mažyte dalimi to, ką jie gaus nuo indėlininkų (arba skolintųjų, mokančių paskolas). Sakysime Džonas pasidėjo į  savo sąskaitą 10 dolerių. Jeigu bankui suteikiamas bazinis dalinis rezervas 10%, tai reiškia, kad jis šiuo atveju gali suteikti paskolas iki 100 dolerių, besiremiant tik turimais, kietuose aktyvuose, 10 dolerių, kuriuos gavo iš Džono.

Iš kur imasi tie kiti 90 dolerių? Iš esmės, jie sukuriami kompiuterinėje buhalterijos knygoje, arba kitaip išsireiškus, iš oro. Praktiškai, tai įveda daugiau pinigų į apyvartą, kas gali pasirodyti pasiekimu, tik kad tais pinigais neapmokama nė viena reali paslauga (išskyrus gal būt tik tai, kas apmokama buhalteriui už operacijų vedimą). Būkite tikri, tai vykdo laikiną tikslą, leidžiantį dar kažkam paskolinti, dar daugiau pinigų, kas savo ruožtu vėl gali būti skaidoma į dar didesnes pinigų sumas, kurias vėl galima skolinti su procentais.

Jei suvokiate tai, kaip kažkokią piramidės rūšį, jūs absoliučiai teisūs. Teoriškai, galite tęsti pinigų spausdinimą amžinai, (kol jūsų spausdinimo mašinose yra dažų), bet įvyksta labai kurioziški dalykai. Realias vertes turinčių paslaugų apimtys, su laiku, tampa žymiai mažesnėmis, nei pinigų kiekis apyvartoje, sukuriant infliaciją. Infliacija – situacija, kurioje laikui bėgant, galima nusipirkti vis mažiau ir mažiau prekių, paslaugų, turinčių realią vertę, už tą pačią pinigų sumą.

Tikras turtas yra sudarytas iš prekių ir paslaugų, turinčių jaučiamą vertę, tokių kaip maistas, rūbai, ilgalaikio vartojimo prekės ir tt. Taip pat, čia patenka ir paslaugos, tokios kaip mokymas ir žmonių konsultavimas, menas – muzika, poezija, proza ir tt. Ekonomikoje, su greitai augančia infliacija, jūs neišvengiamai turėsite ir greitai augančią skolą, kadangi procentas toliau kaupiasi ir išmokėti reikės vis daugiau ir daugiau pinigų. Būtent tai ir vyksta vakarų pasaulyje per paskutiniuosius kelis dešimtmečius.

Skolos ir infliacijos derinys reiškia pastovų gyvenimo lygio žemėjimą, juntamą vis daugiau ir daugiau žmonių, o bankininkai ir keletas sėkmingų investuotojų tampa vis turtingesni ir turtingesni. Galų gale valiutos vertė daugiau nebegali būti palaikoma tais, kas nori išsaugoti sistemą ir sistema griūva, pagal vieną iš dviejų scenarijų: 1) hiperinfliacija; 2) depresija.

Esant hiperinfliacijai, pinigai toliau spausdinami, kad padengtų toliau augančias centrinio banko skolas, tokių pavyzdžiui, kaip JAV Federalinio rezervo ar Anglijos Bankas. Šalis-skolininkė toliau tęsia pinigų spausdinimą, kad apmokėti sąskaitas, bet tuo pačiu metu ji aprūpina ir savo valiutą. Devolvacija vyksta todėl, kad dabar valiutos apyvartoje daugiau, bet neauga prekių ir paslaugų, turinčių realią vertę, kiekis.

Ekonominės depresijos atveju, su valiutos kiekio apribojimo tikslu yra įvedama kontrolė, išsekinanti pinigines atsargas. Esant tokiam scenarijui verslininkai ir individai, daugiau negali skolinti pinigų ir iš čia, negali investuoti į naujas paslaugas ar prekių gamybą, kas savo ruoštu sukurią masinius atleidimus iš darbo ir aukštą bedarbystės procentą.

Prie augančių skolų, sukurtų sudėtingu procentu ir daliniu rezervu operacijose, suteikiant paskolas, daugelis šalių dar turi spekuliacines investicijas, žinomas įvairiais vardais. Jei bent 10% investuotojų tuo pat metu atšauks savo prekybines operacijas (išgrynins savo investicijas), sistema iš karto bankrutuos. Nė vienas bankas net arti neturi panašios pinigų sumos, dėl paskolos dalinio rezervo sistemos.

Mes nesiruošiame duoti detalios ekonomikos pamokos, bet norėjome nurodyti pūvančios dabartinės sistemos keletą principų, kad pamatytumėte jos išmirimo priežastis. Ir vėl, tikroji priežastis tame, kad ji remiasi Ketvirto tankio Žemės principais – dabartinės Žemės vibracijomis, kol ji juda per portalus.

Traukos dėsnis nusako, kad Žemę paveldintys prašviesėję žmonės, sukurs arba pritrauks prašviesėjusią ekonominę sistemą, tarnaujančią kiekvienam žmogui, o ne elitiniams bankininkams. Jūs galite įvykdyti savo darbo dalį vizualizuojant ir žinant, kad gyvenate neribotose Visatos energijos ištekliuose, kurie visa širdimi tarnauja jūsų poreikiams.

Rytų pasaulis ir ypatingai Kinija, pašaukta suvaidinti pagrindinį vaidmenį senojo pasaulio ekonomikos griūtyje ir Naujo Pasaulio atsiradime. Vakarų ir rytų ekonomikos kažkuo tai panašios, bet kažkuo tai ir skiriasi.

Kada vakarinės šalys bankrutuos (ką jos sėkmingai ir daro), pas jas daugiau nebebus pinigų, kad tęsti prekių, kurias gamina rytai, pirkimą. Todėl pramoninės įstaigos užsidarinės, dėl paklausos nebuvimo. Tai bus labai skausminga rytuose, su savo tvirta darbo etika.

Nors kažkuo tai ir gerai, kadangi privers sielas permąstyti savo tikrą būties prasmę, trumpam, tai bus laibai traumuojančiai. Papildoma pirmenybė, gamybos bumo Kinijoje (ir kitose rytinėse šalyse) užbaigimui yra tame, kad tai pagaliau, leis padaryti pabaigą aukštam aplinkos užteršimo lygiui. Pekinas – labiausiai užterštas miestas pasaulyje.

Rytinių šalių valiutos tampriai surištos su vakarų šalių valiutomis. Jei rytai "išsiskirs” su vakarais ir atsisakys nuo vakarų valiutų, tai dar labiau apsunkins problemas, staigiai devolvuojant vakarų valiutas ir tuo pačių įtraukiant vakarų šalis į dar didesnę hiperinfliaciją, dar gilesnę ekonominę depresiją, dar labiau sumažintų rytų šalių prekių paklausą.

Kolapso  laikina laiko linija

Dėl laisvos valios, labai sunku tiksliai išpranašauti, kada įvyks atitinkami ekonominiai įvykiai. Daugelis sielų pastoviai kabinasi senos sistemos ir kokiu tai laipsniu taip užtęsia pasikeitimų procesą, atidedant dabartinės ekonomikos pabaigos datą. Portalų poslinkiai veiks kaip pagrindiniai to katalizatoriai. Ant kiek mes suprantame, amerikietiškos ir europietiškos valiutų vertės žymiai sumažės tarp 2014-2015 metų, kas iššauks stiprią hiperinfliaciją, ar depresiją, priklausomai nuo to, kaip į vis gilėjančią krizę sugebės sureaguoti centriniai bankai. Tuo pat metų, žymiai išaugs realių prekių kainos (įskaitant, auksą, sidabrą ir žemės ūkio produktus). Nekilnojamo turto vertė irgi tik augs.

Keleliolika turtingų individų galės užsimokėti už nekilnojamą turtą grynais (užsimokant už tai išpūstomis valiutomis), bet didžiuliai daugumai žmonių teks pasitikėti bankų paskolomis, kurios savo ruoštu, taps neprieinamomis.

Rekomenduojame pasiruošti kolapsui – suteikti pirmenybę sekančioms investicijoms: 1) pirkite žemę ir auginkite sau maistą; 2) Pirkite auksą, sidabrą ir kitus taurius metalus; 3) saugokite grynuosius po ranka, o nedėkite į bankus depozitui; 4) saugokite likvidinius aktyvus, tokius kaip einančias čekines sąskaitas ir kredito/debeto korteles; ir pagaliau 5) Darykite indėlius į kompanijas, su puikiu valdymu, kurios dalyvauja pasaulio gerovės kūrime (alternatyvi energija ar aplinkos valyme). Atsiminkite, sąrašas pateiktas pagal prioriteto svarbą. Jei turite pinigų tik keliems punktams, pradėkite nuo punktų 1) ir 2).

Valdžios elito siūlomi sprendimai

Daugelis bankų ir labai turtingi žmonės – nėra kvailiai. Jie žino, kad piramidės schema negali egzistuoti amžinai. Anksčiau ar vėliau jie praras pirkimo ir pardavimo galimybių resursus, arba skola taps ant tiek tempianti, kad klientai (skolintojai) negalės išmokėti paskolų. Todėl jie jau dabar svajoja apie iliuzinės valdžios išlaikymo galimybes.

Viena iš iliuzinių taktikų – naujų valiutų, turinčių paklausą keliose šalyse ar geografiniuose regionuose, įvedimas. Euras – panašios strategijos pavyzdys. Tikslas – didelė daugelio šalių kontrolė, tai yra individualių šalių centrinių bankų išstūmimas.

Panaši strategija planuojama ir šiaurės Amerikos regionams su nauja valiuta, "amero” pavadinimu. Ta valiuta pakeistų JAV ir Kanados dolerius, o taip pat meksikietiškus peso.

Tokios valiutos valdymui (žinoma sukurtai iš oro) būtų sukurtas Šiaurės Amerikos Centrinis Bankas.

Gali būti, kad elitas pabandys žmones įtikinti, jog bendra valiuta juos suvienys ir palengvins keliones. Nors viename lygyje tai būtu ir teisinga, tačiau tai neturi būti pagrindine regioninių valiutų atsiradimo priežastimi. Reali priežastis – nuimti prekybinius barjerus ir lengviau pripildyti rinką įvairiomis prekėmis.

Elito grupė įžiūri tokias sienų panaikinimo perspektyvas tame, kad išsilygintų uždarbiai (pavyzdžiui, Kanadoje ir JAV sumažėtų, Meksikoje šiek tiek padidėtų). Žinoma – rezultatas, žymiai pigesnė darbo jėga ir pelnas korporacijoms, bankų karteliams.

Prašviesėję kolapso išsprendimo būdai

Sprendimu, šiuolaikiniame pasaulyje, būtų visų darbų, ir atitinkamai jas atliekančių kompanijų, negaminančių prekių ir nesuteikiančių paslaugų, su realia verte, likvidavimas ir pakeitimo jų kompanijomis ir organizacijomis, darančiomis pasaulį geresniu (aplinkos valymo grupės, arba skirstančios maistą badaujantiems). Tikslas - kad kiekvienas įneštų savo indėlį į kitų gerovę. Tačiau tai neįvyks stebuklingai, ypatingai tada, kai žmonės prisirišę prie valdžios, prestižo ir saugumo iliuzijos.

Panašus sprendimas – tai nėra kokios nors utopijos rūšis, kur kiekvienas visuomenės narys valdo visais aktyvais ir galimybėmis. Taip, "neturčius” reikia aprūpinti lėšomis, kad užbaigti su skurtu ir kančiomis visiems laikams, bet ne taip viskas paprasta – duoti pinigų arba darbo jiems nepakanka.

Žemėje pas visas sielų grupes turi įvykti fundamentalūs pasikeitimai sąmonėje. Iki tol, kol sielos save suvokia tik kaip ego, (kompleksas protas/ kūnas/ asmenybė) išliks nepakankamumo jausmas; iš čia, per didelis prekių kaupimas ir gobšumas, einantis ranka rankon su tokiu suvokimu.

Kada persislinks sąmonė, pasikeis ir prioritetai visuomenėje. Vietoje milijardų, išleidžiamų karinėms išlaidoms ir bankininkų gelbėjimo operacijoms, dėmesio fokusas persislinks į išsilavinimą ir žmonių pareigas. Tai apima ir rūpestis planeta Žemė, jos sveikatos atstatymas.

Mes kalbame apie tikrą žmonių išsilavinimą, o ne tik tų faktų, kurių nori ir kurie tenkina elitą, atsiminimą. Tikrasis žmonių išsilavinimas, bando atsakyti į tokius klausimus kaip: "Ką reiškia būti žmoniška būtybe? Kas tai yra prašviesėjimas? Kaip sukurti tokią visuomenę, kurioje būtų vertinama ir gerbiama kiekviena siela?”

Mes dirbome su begale tokių planetų kaip jūsų, nors kiekviena iš jų ypatinga ir savaip unikali, yra keletas bendrų pastabų, kurias vertėtų paminėti.

Pradžioje šiek tiek pagyrų. Kaip sakė vienas iš jūsų mokytojų: "Dar niekada šios galaktikos istorijoje nebuvo taip giliai nukritusios ir taip greitai kylančios į aukštesnius dažnius planetos”.

Jūsų planeta – vienas iš įdomiausių ir problemiškiausių pasaulių, su kuriuo mes kada nors esame dirbę ar susidūrę. Pasauliai, pripažįstantys  savo aukščiausiu prioritetu išsilavinimą, atsibunda lengviau ir greičiau.

Nors jaunos sielos siekia išstudijuoti kančias, visose jos formose, senos sielos jau išmoko viską, kas reikalinga apie nesėkmes ir skurdą, pasiruošusios eiti toliau. Retai kada planetos duoda prieglobstį senoms ir jaunoms sieloms vienu ir tuo pačiu metu, tokia prasme Žemė irgi yra unikali.

Be jaunesnių sielų pernešimo, į kitas planetas, labiau tinkančias jų evoliucijai, yra neįmanomas žmonijos pervedimas į kitą lygį. Motinėlė Žemė, beveik amžinoje savo kantrybėje, pasiekė tašką, kai jos išgyvenimas yra pavojuje ir dėl tos priežasties ji dirbo su Dieviškumu, kad surasti sprendimą, kuris tarnautų visų sielų gerovei.

Žemėje ateis laikai, kai likusioms prašviesėjusioms sieloms daugiau nebeprireiks jokios formalios ekonomikos. Tačiau. Bus reikalingas perėjimo periodas. Pradėkime nuo pačių populiariausių idėjų, esančios ekonomikos išsaugojimui, arba naujos sukūrimui. Jų neišsemiamas skaičius ir mes jus tik paskatinsime išdėstyti savo idėją.

Taurieji metalai ir auksinio standarto sugrįžimas

Tik laikina priemonė ir jeigu tai bus priimta neteisingai, pasitarnaus senos pasaulinės ekonomikos pratęsimui. Tačiau, ji gali palengvinti kančias ir padės perskirstyti ekonominę valdžią – nuo bankinių kartelių - žmonėms.

Taurieji metalai (auksas, sidabras, platina ir tt.) turi konkrečią kainą, kaip industrijos komponentai, meno ir juvelyriniai dirbiniai. Popierinių valiutų pririšimas prie tauriųjų metalų duotų jiems bazinę kainą, arba matą. Tokia sistema žymiai stabilesnė,nei vien tik popieriniai pinigai.

Vyriausybėms reikėtų saugyklose laikyti kietus aktyvus,(tauriuosius metalus) kad aprūpinti prispausdintus pinigus. Jie išleistų auksinius ir sidabrinius sertifikatus, atstovaujančius auksą ir sidabrą, pagal pareikalavimą juos galima būtų pakeisti į tikrą taurų metalą. Kitaip sakant, visi sutiktų, kad auksas turi realią kainą, o popieriniai sertifikatai paprasčiausiai atstovauja auksą ir sidabrą, palengvinant prekybą. (kadangi auksas ir sidabras labai sunkūs nešiotis ar vežiotis.)

Sielos, save skaitančios valdžia, (ir tie, kas joms duoda tą valdžią) niekada savanoriškai nesutiks su dalinio rezervo ir sudėtingo procento sistemos likvidavimu. Bet tokios aukso standarto sistemos grąžinimas greitai atstatytų pusiausvyrą.

Sekanti idėja yra : Bankai galėtų duoti pinigus su paprastu procentu, neviršijančiu 10% bendro kapitalo ir turi visą laiką turėti 100% aktyvų. Kitaip sakant, jeigu jūs dedate į depozitą 1000, bankas laiko tuos pinigus (auksiniuose arba sidabriniuose sertifikatuose) iki tol, kol jūs jų nepasiimate. Paskolos suteikiamos iš pagrindinių banko investicijų.

Žemė – pati vertingiausia prekė šioje planetoje, jei ji išsidėsčiusi atitinkamoje vietoje, jūs joje galite auginti maistą ir gauti vandenį. Žemė kainuoja daugiau, nei auksas arba sidabras, kadangi joje užaugintą maistą jūs galite valgyti, o auksą ir sidabrą – ne.

Jeigu pas jus yra lėšos, žemės su derlingu dirvožemiu įsigijimui, dabar tai atlikti, pats tinkamiausias laikas. Mes rekomenduojame nusipirkti atvirą su mišku plotą. Jei nėra miško, išskirkite pusę žemės, miško užsodinimui, kitą pusę išnaudokite sodui, daržui ir žinoma namui ir ūkiniams pastatams.

Jums norėsis, kad sodyba ir darbas būtų kaip įmanoma arčiau vienas nuo kito, kad iki minimumo sumažinti transporto išlaidas, deginančio iškasamo kuro. Kol pas jus yra palydovinės technologijos ir internetas, mes patariame didžią darbo dalį atlikti tinkle, kad nevažinėti kas dieną į darbą. Su laiku, tai taps nereikšminga, kadangi jūs išvystysite kitas transporto rūšis, naudojančias elektromagnetinius variklius.

Energija naudojama ūkyje turi atkeliauti nuo hidro įrenginių, saulės ar vėjo malūnų, todėl norėsite pasirinkti vietą, kuri turės bent porą iš tų išvardintų šaltinių. Dykumoje bus saulė ir vėjas. Kalnuose – vanduo ir vėjas.

Naujos valiutos

Pinigų tikslas – žymiai patogesnė prekyba prekėmis ir paslaugomis. Vietoje to, kad su savimi tempti obuolių sunkvežimį, kad iškeisti jį į sunkvežimį su apelsinais, jai obuoliai nusibodo, viskas ko jums reikia – popieriaus gabaliukas (arba moneta). Taip jūs galite palaukti, kol prisirps apelsinai (paprastai po trijų mėnesių, po obuolių) ir apsikeisti popieriukais (ar monetą) į apelsinus. Abiems ūkininkams tai patiks, kadangi obuoliai nesupus, laukiant, kol pasės apelsinus.

Žinoma pavyzdys gali pasirodyti absurdu, bet toks realus pinigų tikslas. Jūs, žmonės, priduodate jiems žymiai didesnę svarbą, nei jie turi iš tikro. Prie jų pririšate ir savęs vertinimą. Gyvenate pastovioje baimėje likti be jų. Nusamdote milijonus žmonių, kad jums skaičiuotų, saugotų, investuotų, prekiautų. Didžiulis energijos procentas išeina pinigų išleidimui, apsaugai, indėliams.

Visos naujos valiutos turi bazuoti ties aukščiau pateikto pavyzdžio principu – lengvinti gyvenimą. Tokios valiutos turi remtis siūlomų prekių ir paslaugų realia verte. Mes suvokiame, kad kai kuriems dalykams sunku prirašyti vertę, todėl šalims, provincijoms, miestams, norintiems įsivesti naujas valiutas reikės dažnai susitikinėti tarpusavyje.

Naujos valiutos įvedimo pradžioje prieštaravimai neišvengiami. Kai kurios profesijos labai pervertintos, tokios kaip medikai ar juristai, kitos stipriai sumenkintos – mokytojai.

Atsiras įvairios interpretacijos to, iš ko susideda reali vertė. Be to, vienas konsultantas gali padėti žymiai daugiau, nei kitas. Ar turi jie gauti vienodą uždarbį?

Pasiūlos ir paklausos dėsnis dalinai turi koreguoti disbalansą (jei tai bus leidžiama daryti, be pašalinės įtakos). Pavyzdžiui, pas geriau dirbantį konsultantą bus daugiau klientų, norinčių išleisti savo valiutą už jo paslaugas, o pas mažiau sėkminga – biznis bus mažas.

Pasaulyje jau yra įvairūs miestai, naudojantys nuosavą valiutą. Kai kurie mano, kad visas darbas turi vienodą vertę. Todėl, juristo valandos darbas kainuoja tiek pat, kiek ir valanda mokymo, kaip kepti duoną.

Kadangi sielos vystosi, reali prekių ir paslaugų kaina taps pripažįstama ir apdovanojama. Tam, kad padėti visus pervesti į prašviesėjusią būseną, kai kurios paslaugos bus teikiamos nemokamai, įskaitant sveikatos apsaugą ir išsilavinimą. Vietoje mokesčių, miestas ar provincija reguliariu pagrindu gali sutikti mokėti atitinkamą uždarbio procentą gydytojams ir mokytojams. Nors, iš esmės, atskaitymai tarnautų tam pačiam tikslui, kaip ir mokesčiai (kaip savanoriškas mokestis), be sudėtingo procento, tokiu būdu surinkti visi pinigai galėtu eiti lavinimui. Didžioji pinigų dalis anksčiau eidavo procentų už paskolas, išmokėjimui.

Kai kuriose šalyse, valstijos arba provincijos turi savo konstitucinę teisę išeiti iš centrinės vyriausybės valdžios. Čia pagrindinė problema – pakankamas darbo ir resursų kiekis išsilaikymui. Daugelyje šalių, tokia tarpusavio priklausomybė yra labai stipri.

Prašviesėjusi ekonomika

Iki tol, kol ketvirto tankio sieloms Žemėje bus reikalinga pagrindiniai resursai, išliks ekonominės sistemos būtinumas. Tai galėtu būti prekyba ir pasikeitimai, kaip tai buvo daugelį kartų praeityje, arba sudėtinga valiutų buhalterijos sistema, kaip dabar, arba kažkas tarpinio tarp jų.

Tarp prašviesėjusios ekonomikos ir ekonomikos, besiremiančios gobšumu, nepritekliaus, nebuvimo ir egoizmo, fundamentalus skirtumas tame, kad pagrindinis, pats svarbiausias, prašviesėjusios ekonomikos tikslas – visų piliečių gerbūvis.

Skirtingai nuo socialinių sistemų, kur individualumo vertė beveik prilyginama nuliui ir skirtingai nuo kapitalistinių sistemų, kur korporacijų vertė tampa žymiai svarbesne, nei narių, prašviesėjusi ekonomika bazuosis protingais ir išmintingais sprendimais, priimamų paprastai išrinktųjų seniūnų tarybos, pademonstravusios gilias ekonomikos išmanymo žinias. Tai yra to, kas žmonėms iš tikro reikalinga klestėjimui ir laimei visame pasaulyje.

Prašviesėjusi ekonomika prasideda nuo suvokimo, kad visi žmonės gyvena neribotai turtingoje Visatoje, meilės ir bendradarbiavimo pagrindu. Jūsų mokslas jau įrodė, kad erdvės vakuume (kuris yra kas tik nori, bet ne vakuumas) yra beveik neribotas energijos kiekis, todėl, iš esmės, prašviesėjusi ekonomika – tai paprasta vidinės Tiesos išraiška, tiesos – laisvės, neapsiribojimo ir klestėjimo.

Pagrindinės naujos ekonomikos užduotys tokios: 1) šviesti žmones, apie neribotą ir klestinčią Visatos prigimtį; 2) vystyti neribotos energijos įvaldymo būdus ir daryti ją produktyvia, sielų kasdieniniame gyvenime Žemėje.

Mes pastebėjome tai, kad: jeigu pinigai, panaudoti bankų gelbėjimui ir karinėms išlaidoms, būtų išleisti dviejų, aukščiau išvardytų punktų įvykdymui, viso labo tik per keletą metų pas jus atsirastų programos, nukreiptos į tai, kad visos žmogiškos būtybės gyventų laimingai ir turtingai, be kokio nors fizinio nepritekliaus.

Netgi prie dabartinių technologijų pas jus yra galimybė pasirūpinti kiekvienu ir vis tik, dėl ekonominio ir politinio beteisiškumo, tikėjimo į nepriteklių, nepakankamumą, beveik du trečdaliai pasaulio badauja ir maitinasi labai blogai.

Kai ketvirto tankio bendrijos įsitvirtins, daugelis mūsų grupių, iš aukštesnių sferų, galės bendrauti su jumis ir dalintis mūsų aukštomis technologijomis, mokslu. Daugelis ateivių grupių norėtų daryti tai ir dabar, bet situacija Žemėje per daug nestabili, kad leisti daryti tai, nepažeidžiant laisvos valios pusiausvyros.

Prašviesėjusioja ekonomikoje kiekvienas įneša savo indėlį, priklausomai pasireiškimo būdų, labiausiai tenkinančiu vidinį sielos norą. Kitaip sakant, sėkmingoje visuomenėje aukščiausiu prioritetu yra išsilavinimas, skatinantis sielas atverti savo tikrą reikšmę ir gyvenimo tikslą. Jei kiekviena siela užsiimtu tuo, kas ją iš tikro įkvepia, rezultatas būtų stulbinantis. Nusistatytų tobula talentų, mokėjimų ir profesijų pusiausvyra. Jums nereikia milijono Reiki gydytojų ir nė vieno psichoterapiauto, ar milijono kirpėjų ir nė vieno elektriko. Būtų patenkintas kiekvienas poreikis, kadangi kiekviena siela matytų visą paveikslą, ir kaip ji pati į jį įsipiešia. Sielos Dieviškoji Esatis parodytų jai pačius džiaugsmingiausius ir kūrybiškiausius išsireiškimo būdus ir indėlius į visuomenės poreikius. Kitaip sakant, kiekviena siela matytų Vienybę tarp savęs ir bendro, todėl reaguotų atitinkamu būdu.

Kai dėl kokios nors priežasties, prašviesėjusios ekonomikos sistemos narys pergyvena sunkius laikus, bendrija tampa palaikymo sistema, kad padėti individui atsistoti ant kojų. Kiekvienas narys jaučia dvasinę Vienybę, egzistuojančią grupėje. Ir ta prasme, jei nepatenkintas vienas žmogus, tai bus nepatenkinta ir visa grupė. Jūsų mąstytojas Gandis sakė: "Kol bent vienas vaikas pasaulyje badauja, mes nelaisvi”.

Apibendrinsime: prašviesėjusi ekonomika bazuojasi tuo, kad resursų yra daugiau nei pakankamai kiekvienam žmogui ir fokusuojamasi ties įsisavinimo mokslu, gamybos ir paskirstymo klestėjimo ir pritekliaus, jau egzistuojančio eteriniame pasaulyje.

Subtiliuose pasauliuose mes jau senų seniausiai išmokome kaip naudotis eterinėmis sferomis, žemutinių pasaulių atgijimui ir atstatymui. Ir nors mes negalime perduoti kiekvienos to proceso pasiekimo detalės (kitaip knyga būtų labai didelė ir specializuota), mes galime nurodyti teisingas kryptis ir bendrauti su jūsų išradėjais, mokslininkais tokiu laipsniu, kokiu jie mus klausys.

Kaip jau sakėme, 2013-2015 metais pasistūmimai moksle ir technologijose leis sukurti elektromagnetinius energetinius įrenginius (dažnai vadinamus nulinio taško ar laisvos energijos), kas leis pradėti jų platinimą Žemėje. Tai bus savotiškas įrodymas, kad resursų daugiau, nei pakankamai kiekvienam žmogui. Panaši įranga iššauks trečio tankio senos ekonominės sistemos kolapso užbaigimą, o iš pelenų išaugs Naujos Žemės ekonominė sistema.

Kaip reaguoti į ekonominį kolapsą?

Kol nauja ekonomika galutinai atsistos ant kojų, bus pereinamasis periodas. Ir kaip bet koks pereinamasis periodas, jį charakterizuos atitinkama netvarka.

Kadangi sena pasaulinė sistema artėja link pabaigos, tas pats vyks ir su globalia paskirstymo sistema. Kai kuro kaina taps per didelė, traukiniai, lėktuvai,sunkvežimiai ir kitos judėjimo priemonės išeis iš naudojimosi.

Kadangi daugelis jūsų vyriausybių jau bankrote, negalite tikėtis to, kad jiems pavyks suvaldyti situaciją.

Geriausia reakcija į ekonomines realijas, per artimiausius keletą metų – imtis savo ir vienas kito atsakomybės, auginti maistą ir prekiauti juo vietiniuose turguose, vystyti alternatyvią energiją ir užsiduoti sau klausimą: "Kaip aš galėsiu patenkinti savo pagrindinius poreikius, jei globali paskirstymo sistema žlugs?”

Vakarų šalyse daugelis žmonių vartoja žymiai daugiau nei jiems iš tikro reikia. Balansą galima atstatyti, daugiau pasitikint savo vidiniu Šaltiniu ir mažiau materialumu. Nusiderinkite į Motinėlę Žemę. Įsiklausykite jos ritmų. Klausykitės jos žodžių. Ir atitinkamai reaguokite.

Rinkitės vietas su aukštai išvystyta transporto sistema, su daugeliu paslaugų pagyvenusiems žmonėms ir nacionalinėms mažumoms.

Ekonomiškai saugiausios vietos perėjimo metu: bet kuri derlinga vieta su minimumu žmonių; JAV šiaurės-vakarų dalis ir Kanados pietvakariai; Argentinos ir Urugvajaus dalis; Kelios vietos centrinėje Amerikoje; rytų ir vakarų Rusija prie Uralo kalnų; dalis rytų Europos, Armėnija,Jugoslavija; pietų Prancūzija ir šiaurės Ispanija; pietų Šveicarija ir Italijos šiaurė; vidinė rytų Australijos dalis; centrinės Afrikos dalys.