Mūsų vidinė šviesa užgimsta toje mūsų esybės dalyje, kur gyvena instinktai. Gyvūnams ir paukščiams instinktai padeda kovoti už išlikimą. Kai gyvatė ruošiasi pulti auką, ji visiškai užtikrinta savo ketinimu ją suėsti. Ji nesvyruoja ir nesvarsto: „O jei aš neužsitarnavau savo pietų?" arba „O kas, jeigu Dievas prieš mane?" Jei gyvatė neturėtų aiškaus ketinimo pasisotinti, ji numirtų nuo išsekimo. Mums nėra gyvybinio būtinumo sėlinti prie aukos, bet mums yra būtinybė aiškiai formuluoti savo žemiškus poreikius. Mumyse vis dar gyvi instinktai, ir jie reikalauja, kad į juos įsiklausytume. Tačiau tai nereiškia, kad reikia stengtis bet kuria kaina pasiekti trokštamą dalyką. Jeigu mes pernelyg stengsimės veržtis į kažką, mes tuo pačiu užblokuosime sau kelią į trokštamą tikslą. Juk susijusi su prievarta negatyvi energija pritraukia tą, ko mes labiausiai bijomės. Ar galėsiu aš pasiekti savo tikslą? Ar aš vertas to, į ką veržiuosi? Ar sugebėsiu neišleisti savo laimės iš rankų? Kaip aplinkiniai pažiūrės į mano sėkmę? Baimės žmogui gali būti pačios įvairiausios. Kai sakoma aiškūs ketinimai, turima omenyje tikėjimas ir neprisirišimas. Te jums padeda mintis apie tai, kad jūs turite visas galimybes išgydyti artimuosius – juk patys jau išgijote. Jūs stiprus, sveikas, pasitikintis savimi žmogus, todėl dabar jūs turite žymiai didesnę laisvę atiduoti – atiduoti noriai ir džiaugsmingai. Nebijokite išgyti Jeigu viena jūsų esybės dalis nori išgyti, o kita šito bijo, jūs negalėsite pilnavertiškai realizuoti savo norų. Pas jus neturi būti nei lašo abejonės. Kai žmogaus ketinimai aiškūs ir skaidrūs, su juo vyksta stebuklai – pavyzdžiui, jis gali akimirksniu išgyti. Knygoje „Stebuklų kursas" kalbama: momentinis išgijimas – visiškai normalus reiškinys. Tačiau daugelis laiko momentinį išsilaisvinimą iš negandų kažkuo fantastišku ar antgamtišku. Ir viskas todėl, kad vakarų medicina laiko išgijimą lėtu ir laipsnišku procesu, ateinančiu tik po daugkartinių vizitų pas gydytojus ir ilgalaikio medikamentų vartojimo. Iš vienos pusės, mes visi svajojame apie momentinį išgijimą, iš kitos – bijome jo kaip vaiduoklio. Taip ir išeina, kad viena koja spaudžiame akceleratorių, o kita – stabdį: garsiai melsdami išgijimo, pasąmoningai meldžiamės, kad jis niekada neateitų, juk mes taip bijome pasveikti. Man pasitaikydavo pacientų, kurių sielose gyveno giliai įsišaknijusi baimė: mes neužsitarnaujame visiško išgijimo, todėl niekada nepasveiksime. Prisimenu, kaip viena moteris prašė išvaduoti ją nuo furunkulo ausies kriauklėje, aš prisiliečiau prie ausų spenelių ir pasiunčiau jiems energiją; tą akimirką galvodama apie tai, kad furunkulas jau išnyko. Jis iš tiesų iš karto ėmė džiūti ir trauktis. Moteris pagriebė už ausies ir sušuko: „Neįtikėtina! Viskas įvyko taip greitai!" Tada aš priminiau jai panašų atvejį iš Luizos Hei (Louise Hay) praktikos. Luiza, kaip ji pati pasakoja, vienąkart padėjo savo pacientei išsivaduoti iš kontaktinių lęšių, sugrąžinusi moteriai normalų regėjimą. Moteris nuoširdžiai apsidžiaugė, bet momentinis išgijimas ją taip pritrenkė, kad ji niekaip negalėjo nurimti ir vis tvirtino: „Neįtikėtina! Negali būti! Aš galėsiu dabar apsieiti be akinių! Netikiu!" Ir ji taip dažnai kartojo, kad netiki savo išgijimu, kad greitai jai iš tiesų prireikė užsidėti akinius. Kodėl žmonės bijo pasveikti? Stebėdama pacientus, aš išskyriau keletą priežasčių: • Baimė „Dievo valios". Kai kurie galvoja, kad jei jie serga, reiškia, kad tokia yra Dievo valia. Jie bijo pareikšti savo norus ir jai priešintis. Bet jeigu nuoširdžiai tikėsime, kad Dievas mus myli ir kad Jis geras, tai argi galime manyti, kad Kūrėjas nenori mums meilės ir gėrio? Tas, kuris iš tiesų myli, niekada neims mūsų „tikrinti", neims tyčia naudoti skausmą tam, kad pagreitintų mūsų dvasinį augimą. Jeigu mūsų energija spinduliuotų šviesą ir gyvybę, ar mes neatneštume daugiau naudos Dieviškajam sumanymui? Kai melsite sveikatos, aiškiai suvokite: Dievas jūsų pusėje. Jūs vienas iš Žemės angelų, kurių taip reikia pasauliui. Kad įkūnyti Dieviškąjį harmonijos Žemėje sumanymą, visų žmonių pastangos reikalingos. Jei šviesos tarnautojas atsisako atlikti savo užduotį, jo darbas gula ant kitų žmonių pečių. • Perdėta pagarba kentėjimui. Kai kurie žmonės mano, kad gyvenimas – tai ištisas kentėjimas. Reiškia, kentėjimų neįmanoma išvengti. O jeigu taip, mano jie, tai kam bereikalingos pastangos, kam spurdėti? Man neretai tenka išgirsti nuomonių, kad kentėjimas – vienintelis kelias asmenybės ir dvasiniam augimui. O jeigu vengsime svarbių gyvenimo pamokų, kurios, neva, glūdi skausme, tai siela negaus kažko labai svarbaus. Bet štai ką pranešė man Angelai: kentėjimas iš tiesų stiprina žmogų, tačiau taika ir ramybė daug labiau padeda dvasiniam vystymuisi. Jeigu žmogaus sieloje ramu, vadinasi, ir pasaulyje tampa ramiau. Be to, mūsų ramybė įkvepia kitus žmones, o ligos ir kančios – niekada. Jei žmogus sugebėjo peržengti fizinius apribojimus, galėjo juos įveikti, tas kelia ir jį patį ir aplinkinius, mačiusius jo pergalę. • Permainų baimė. Luošumas ir chroniškos ligos gali tapti gyvenimo stiliumi. Tuo atveju su pasveikimu į sielą ateina tuštuma – tas kelia žmonėms instinktyvią baimę. Knygoje „Stebuklų kursas" kalbama apie tai, kad visos ligos, įskaitant ir mirtinas, iš esmės ne kas kita, kaip fiziologinis sielos atsibudimo baimės atspindys. Kitaip sakant, mintys apie ligas ir blogą sveikatą gali taip užpildyti mūsų sąmonę, kad mes nustojame žiūrėti į savo vidų, nustojame domėtis savo gyvenimo tikslais. • Savanaudiški motyvai. Neslėpkime: ligų ir luošumo dėka mes naudojamės aplinkinių dėmesiu ir netgi simpatija, mums moka draudimą ir dovanoja gėles. Kai kuriuos net atleidžia nuo mokslo ir darbo ir skiria invalidumo pašalpas. Galbūt, mes pasąmoningai nenorime prarasti visų šių lengvatų, ir, pasėkoje, priešinamės pasveikimui. • Prastas savęs vertinimas. Daugelis iš tų, kurie kreipėsi pas mane patarimo, sielos gilumoje įtarė, kad jie neužsitarnauja nei laimės, nei sveikatos. Be to, jie abejojo, kad sugebės pateisinti Dangaus dėmesį, juk už kiekvieno iš jų pečių buvo toli gražu ne idealus gyvenimas. Aš padėjau jiems suprasti: mes visi gyvename toli gražu ne idealiai, bet tai netrukdo mums būti tobulais Dievo kūriniais. Dievas myli mus kiekvieną, ir ta meilė nuo nieko nepriklauso. • Įkyrios mintys apie ligas. Kai kurie žmonės tvirtai įsitikinę tuo, kad paveldėjo ne pačius geriausius genus (todėl jų neaplenkia viena ar kita liga) arba kad jų sveikatos būklė visai beviltiška. Be to, kai gydytojas kategorišku tonu praneša pacientui jo diagnozę, jis tam tikra prasme tą žmogų prakeikia. Tas, kuris aklai tiki medicinine išvada, iš tiesų laikui bėgant gali aptikti savyje rimtų simptomų. Be to, žmonėms didelį poveikį turi laikraštinės „antys" apie epidemijas, taip pat medicininių preparatų reklama, tiksliau, ligų, kurių gydymui šie preparatai skirti. Aiškūs lūkesčiai duoda aiškius rezultatus Tvirtas noras akimirksniu pasveikti ir momentinio išgijimo idėjos priėmimas žmogui yra vienodai svarbūs. Mineralinių vandenų kurorto San-Franciske savininkė, labai užimta moteris, kartą pasakojo, kad gydytojai surado pas ją piktybinį auglį. Kai šią moterį jau vežė į operacinę, ji ir toliau skundėsi: „Aš neturiu tam laiko!" Reikalas tas, kad verslas iš tiesų nepalikdavo jai nei laisvos minutės, jai iš tiesų nebuvo laiko nei operacijai, nei po to sekančiai reabilitacijai. Ir kai gydytojai pagaliau pasiekė spėjamo auglio buvimo vietą, jie nepatikėjo savo akimis: jokio auglio ten jau nebuvo. Tvirtai pareikškite Visatai apie save ir savo poreikius. Kažkas paklaus: o kaip gi Dievo valia? Tai kiekvieno asmeninis reikalas. Aš nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas iš mūsų sugrįžta Namo į Dangų savo „laiku". Dar prieš gimdami mes pasirinkome šį laiką – ir mums padėjo Angelai ir Dievas. Aš taip pat tikiu, kad Dievas yra visur, jis kiekvieno mūsų viduje. Vadinasi, ir jo valia taip pat yra visur, ji nesikerta su mūsų valia. O mylintis Dievas niekada nepanorės, kad jūs kentėtumėte, – juk jūs irgi nepanorėsite, kad jūsų vaikai kentėtų. Skausmas iš tiesų gali dvasiškai išaukštinti žmogų, bet tyli ramybė gali duoti ne mažiau. Prašykite, reikalaukite, laukite to, ko jūs norite, – ir jūs iš tiesų tą įgysite. Nutinka, kad žmonės bijo išsiskirti su savo neganda, nes labai daug jai atidavė. Viena mano pacientė pašventė savo ligai visą gyvenimą: neganda buvo jos darbas, jos meilė, jos vaikas. Jei ji pasveiktų, kuo galėtų užpildyti susidariusią tuštumą? Ši moteris imdavo jaudintis vien nuo minties apie sveikatą. Ją graužė neramios mintys: „Jeigu man atsiras tiek daug laisvo laiko, ką aš tada darysiu?", „Koks bus mano tikslas gyvenime?" Jai prisieitų ieškoti reikalingo, ją išlaikančio darbo; ji galėjo patirti ir sėkmę, ir nesėkmę: ją baugino tiek pirmas variantas, tiek antras. Ji man prisipažino, kad sveikata ir ramybė jai atrodo neatskiriami nuobodaus gyvenimo palydovai. Sunkumai verčia žmogų jaudintis, jo organizme gaminasi daugiau adrenalino, o gera sveikata atima žmogui galimybę pergyventi kažką nauja. Moteris vardu V.Dž.Viljame garsiai pareiškė Visatai apie save ir akimirksniu pasveiko. Štai jos istorija. Kartą jos kaimynui priklausantis kumeliukas iššoko iš gardo ir atsirado visai arti judrios magistralės. V.Dž. padėjo piemeniui įginti kumeliuką atgal į gardą. Staiga išgąsdintas gyvulys spyrė, paliesdamas ją abiem užpakalinėmis kojomis. Štai ką prisimena V.Dž.Viljame: — Viena kanopa spyrė man į krūtinę, ir aš, karštligiškai gaudydama burna orą, žnektelėjau ant kelių. Rentgeno nuotrauka, padaryta greitosios pagalbos punkte, parodė šonkaulio lūžį. Gydytojas subintavo moteriai šoną ir liepė dvi dienas likti namie. Trauma sukėlė nemažai kančių, ir V.Dž. stengėsi mažiau judėti. Trečią dieną moteris išėjo į darbą – ji buvo tik ką įsidarbinusi naujoje vietoje. Nugalėdama skausmą V.Dž. atlikinėjo savo pareigas. Bet greitai ji pajuto, kad jos trauma rimtesnė, negu iš pradžių atrodė: — Aš pastebėjau, kad kiekvieną kartą, kai pasilenkdavau prie gulinčių ant stalo popierių, mano plaučiuose kažkas sukliuksi. Kai aš lenkdavausi – kliuksėjo kažkur apatinėse plaučių dalyse, o kai atsitiesdavau – viršutinėse. Taip tęsėsi dvi dienas, nuo trečiadienio iki penktadienio, ir aš be gydytojo išvados supratau, kad viena pusė mano plaučių pramušta. Tai reiškė, kad man vėl reiks eiti į greitosios pagalbos punktą ir leisti didelius pinigus: apiforminti medicininio draudimo po perėjimo į naują darbą aš dar nespėjau. Praeitas vizitas pas gydytoją V.Dž. kainavo du su puse tūkstančio dolerių, ir ji kol kas neįsivaizdavo, kur paimti pinigų padengti pirmajai savo sąskaitai, todėl mis Viljame labai jaudino papildomos išlaidos. Vakare V.Dž. rinko daiktus ir ruošėsi į ligoninę. Ji graudžiai verkė ir ėmė prašyti pagalbos. Jai reikėjo pagyti – reikėjo pagyti tiesiog dabar! Ji meldėsi, aiškiai suvokdama, ko jai reikia, – ir jos svajonė išsipildė. Štai kaip aprašo to vakaro įvykius V.Dž.: — Aš pasilenkiau ir neišgirdau jokio kliuksėjimo! Aš pasilenkiau dar keletą kartų, bet plaučiuose vėl buvo tylu! Kliuksėjimas baigėsi, ir aš daugiau jo nebegirdėjau. Aš buvau taip dėkinga Dievui ir savo Angelams už išgydymą, kad ėmiau dar labiau verkti, negu anksčiau. Tai išties stebuklingas išgydymas! Plaučiai daugiau niekada nebekėlė nerimo V.Dž., o jos šonkaulis sugijo greitai ir sėkmingai. — Tą dieną aš gavau labai svarbią pamoką: savo skausmuose mes niekada nebūname vieni. Ir viskas, ko mums reikia, – tai paprašyti pagalbos. Tikėkitės stebuklo Angelai nori mums padėti, bet jei mes neprašome jų pagalbos, įsikišti į mūsų gyvenimą jie negali. Nepasakokite jiems, kaip jie turi veikti, – tiesiog paprašykite jų išpildyti jūsų troškimą. Jūs turite aiškiai žinoti, ko norite. Atminkite: aiškūs ketinimai sukuria šviesą, kuri įkūnija mūsų trokštamus dalykus. Sakykim, jeigu jūs negalite sustabdyti kraujavimo, pakvieskite Archangelą Rafaelį ir pasakykite jam: „Archangele Rafaeli, nedelsiant sustabdyk kraujavimą!" Nesijaudinkite, kad jūs perdaug atkaklūs, įžūlūs ar nemandagūs. Angelai puikiai reaguoja į jūsų aiškius prašymus. Aš pastebėjau, kad paprašius pagalbos ir tuo pačiu užspaudus žaizdą, kraujavimas baigiasi pakankamai greitai. Ir nepamirškite padėkoti Archangelui Rafaeliui. Šešiolikmetis Aleks Voburn kentė nuo ypatingų dažnų kraujavimų. Kartą jis paprašė savo Angelų-sargų sustabdyti kraują. — Angelai sustabdė kraują, kai tik į juos kreipiausi, – prisimena Aleks. Angelai gali sumažinti fizinį skausmą ir net visai jį pašalinti. Visiškai atsipalaiduokite, nieko nedarykite ir kreipkitės į Dievą ir Angelus tokiais žodžiais: „Įteikiu save jūsų valiai. Paimkite skausmą. Aš jau negaliu su juo susitvarkyti." Paprastai tas visada padeda. Štai ką pasakoja Aleks Voburn: — Kartą mokykloje man ant kojos užkrito didžiulis batutas! Jis prakirto odą, kojos pirštai įgavo kažkokią juodai mėlyną spalvą, o didžiojo piršto nagas ėmė atsiknoti. Dvi dienas aš prabuvau namie ir vos galėjau judėti. Galų gale aš paprašiau savo Angelų-sargų įsikišti ir išgydyti mano koją. Po dešimties minučių nuo didžiojo piršto visiškai pranyko sumušimo žymės, jis pašviesėjo ir beveik nustojo skaudėti. Aš nustojau šlubuoti. Ir tai nebuvo sutapimas – man iš tiesų labai padėjo. Tačiau nagas jau buvo beveik visai atsiknojęs – gydytojas turėjo jį visai nuimti. Jis perspėjo, kad tai bus skausminga, ir aš vėl paprašiau Angelų sumažinti mano kančias. Nagą pašalino, o aš net nepajutau kada – skausmo nejutau visiškai! Gydytojas labai nustebo – aš juk net nesusiraukiau – ir pamanė, kad aš, tikriausiai, lengvai pakeliu skausmą. Bet aš juk žinojau, kad manimi rūpinosi mano Angelai-sargai, – ir buvau jiems labai dėkingas už pagalbą. Būkite tvirti Turėti aiškius ketinimus – tai tvirtai žinoti, kad jus tenkina tik tas rezultatas, kurį jūs sau patys pasirinkote. Kaip aš ir sakiau, nereikia nurodyti Dangui, kaip įvykdyti jūsų prašymą. Tačiau reikia tiksliai žinoti, kas jums priimtina, o su kuo niekada nesutiksite. Suprantu: savimi rūpintis nelengva. Kartais naudinga įsivaizduoti, kad jūs rūpinatės mylimu žmogumi: neretai rūpestingos meškos vaidmuo mums sekasi geriau, negu meškiuko vaidmuo. Jeigu ir šis „triukas" nepadeda – pagalvokite apie tai, kokiai daugumai žmonių jūs galėsite pagelbėti, kai pasveiksite. Svarbiausia čia – tiksliai ir aiškiai suvokti savo norą. Pavyzdžiui taip, kaip suvokė jį Vendi Eidman. Kartą, kai Vendi kepė vaflius, ji atsitiktinai prisilietė prie įkaitusios krosnelės. Skausmas buvo didžiulis; ant piršto iš karto iškilo pūslė. Vendi pakišo ranką po šalto vandens srove ir paprašė Archangelo Mykolo išgydyti nudegimą. Kažkurį laiką skausmas nurimo, po to sugrįžo su nauja jėga. Vendi vėl pasimeldė – rezultatas buvo toks pats. Po valandos tokių bandymų Vendi atsisėdo ir paprašė visam laikui ją išvaduoti nuo skausmo dėl nudeginto piršto! — Tik pagalvokite – tai suveikė! – prisimena Vendi. – Ranką nustojo skaudėti, pūslė nuo piršto išnyko. Aš jau galėjau plauti indus ir maudyti vaikus – o juk visi žino, koks būna skausmas, kai ant nudegimo pakliūna karštas vanduo. O aš nieko nejutau! Aš visiškai išgijau – ir supratau, kad šį stebuklą padarė Archangelas Mykolas. Aiškūs ketinimai – tai kai žmogus išreiškia ketinimą visa savo esybe. Visa energija nukreipta į kažką viena – ir teigiamas rezultatas neišvengiamas. Jeigu jūs neužtikrinti… Bet ką, jeigu žmogus nežino, ko nori, arba bijo, kad paprašys „ne to"? Tada reikia įsivaizduoti geriausią įvykių vystymosi variantą. Jeigu jums sunku įsivaizduoti tą sau, įsivaizduokite, kad tai jūsų artimo žmogaus mintys. O po to įjunkite į šiuos apmastymus ir save. Galbūt, jūs bijote „neteisingai pasirinkti"? Tada neužmirškite, kad jei jūs nieko nepasirenkate, vadinasi, jūsų pasirinkimas – dabartinė būsena. Geriausias būdas išsivaduoti iš baimės – įsivaizduoti patį geriausią, kas gali su jumis nutikti ir pasakyti: „Štai taip, arba kažkas dar geriau, mano Dieve". Tada jums belieka pagerinti savo gyvenimą, jeigu tas scenarijus, kurį sugalvojote, pasirodys neatktualus. Be to, jūs suteiksite Angelams galimybę padėti išsirinkti idealų variantą iš visų galimų. Jūs nustosite bijoti „ne tą" ką reikia išsirinkti, ir galėsite išreikšti save greičiau ir efektyviau. Ir štai jūs aiškiai nusprendėte visiškai išgyti – išgydyti savo kūną, sielą, protą, sutvarkyti asmeninį gyvenimą, išsivaduoti iš finansinių sunkumų. Ir kuo daugiau pasirinksite būdų, padedančių pripildyti gyvenimą meilės ir šviesos, tuo geriau.
Šaltinis: Doreen Virtue „Angelų medicina: kaip išgydyti kūną ir protą padedant Angelams" Išvertė Eugenija L. |
