Kosmose ir pačioje pasaulėdaroje viskas vystosi pagal programas, netgi taip vadinamuose neigiamuose pasauliuose nėra nieko, kas vystosi kaip nori, be iš anksto numatyto plano. Netgi bet kuris chaosas suprogramuotas ir yra laikina materijos reorganizacija, prieš naują jos evoliucijos stadiją.

Jei pasaulėdaroje kas nors ir bando žengti savo laisvamanišku vystymosi keliu, tai neišvengiamai veda  prie susinaikinimo, kadangi  bendros vystymosi harmonijos pažeidimas, asmenybę, bandančią gyventi pagal savo įsivaizdavimus ir samprotavimus, padaro nesugebančia gyventi ją supančioje aplinkoje. Tai sukelia konfliktą su visu supančiu pasauliu, kadangi pas tokias asmenybes yra pažeidžiami visi normalios energetinės apykaitos ryšiai.

Kosmose viskas tobulėja pagal atitinkamus dėsnius, išreiškiančius harmoninių struktūrų,  formų ir jų sudedamųjų esmę. Šių dėsnių pagrindu yra sudaromos programos. Būtent programos apjungia visą pasaulėdarą į Vienį, priverčiant tai veikti, kaip kažką tai vientiso, nedalomo. O bet kuri programa, kaip minėta, sudaroma bendrų ir privačių egzistavimo dėsnių pagrindu.

Ir todėl tas, kas pageidauja vystytis pagal savo nuožiūra, kaip jam norisi, be supančio pasaulio interesų įvertinimo, paisymo ir be programos, pirmiausiai žengia į prieštaravimus su Kosminiais dėsniais.

O dėsnių pažeidimas – tai ir yra savęs sunaikinimas, todėl kad nepaklūstama bendram, degraduojama ir to pasekoje suyrama. Todėl, vystymasis pagal programą, tai pirmiausia vystymasis pagal Kosminius dėsnius. Ir tuo pagrindu, maža žmogiška programa betarpiškai susijusi ne tik su visos žmonijos ir Žemės vystymosi programomis, bet ir su visos Visatos programa.

Žmogus neatsiranda Žemėje šiaip sau, kaip koks atsitiktinumas, o tik pagal planetos poreikius, kadangi žmogus yra Kosminės energijos transformatorius, laidininkas į Žemę ir atgal, tai reiškia, kad pats žmogus yra ne tik Žemės bendros vystymosi programos, bet ir Visatos vystymosi programos sudedamąja dalimi.

Pagal Žemės reikalavimus, kuriai reikia konkrečios energetikos, konkrečiame paviršiaus taške, gimsta žmogus su sugebėjimu palaikyti atitinkamos kokybės dažnį. Todėl, duotajam Žemės plotui, žmogaus siela parenkama specialiai, pagal energetines savybes.

Kad viskas veiktų ir įvyktų sklandžiai, tuos procesus reikia planuoti iš anksto. Kitu atveju žmogaus siela negalėtų pagaminti reikiamos energijos, atitinkamam Žemės plote ir atitinkamu laiko periodu. Tuo pačiu metu, siela pati įdirba sau reikiamą gyvenimišką patirtį ir  įgyja reikiamą žinių bagažą.  Visur yra tarpusavio priklausomybė ir nauda.

Būtent ši priklausomybių grandinė ir patvirtina, jog Kosmose nėra nieko, kas galėtų vystytis savaime, atsitiktinai, nepriklausomai nuo aplinkos. Bet kuris atsitiktinumas yra užprogramuotas ir įteisintas. Taip pat ir bet kuris chaosas yra bendros evoliucijos programos dalimi. Tokiu būdu, Kosmose viskas vystosi pagal programas ir tikslų išskaičiavimą.

Žmogus niekada nežinojo, kad jo vystymasis planuojamas, bet visada intuityviai jautė, kad egzistuoja kažkokia nelabai suprantama ir galinga Jėga, kuri įtraukia jį į nuoseklius ir neišvengiamus įvykius, iš kurių jis negali ištrūkti. Ir štai tą įvykių neišvengiamumą, žmogus pavadino likimo valia. Vėliau atsirado toks pavadinimas kaip karma, jau daugiau išreiškiantis kosminio dėsnio veikimą, priežasties-pasekmės sąryšį.

Bet visa tai: likimas, karma ir tt. – tik žmogaus programos išraiška, pasireiškimas. Likimo valia – tai programos išraiška, per numatomų situacijų grandinę.

O karmos dėsnis – tai ta vidinė esmė, kurios pagrindu sudaroma žmogaus programa, panaudojant priežasties-pasekmės sąryšius, sukurtus pačio žmogaus praeituose savo gyvenimuose.

Taip sufleravo coliukė, na o toliau tęsime Būtybės, iš subtilių pasaulių, atsakymus į ta tema pateikiamus klausimus.

Kokios bausmės seka už savo programos neįvykdymą?

Jei žmogus neįvykdo asmeninės programos, o tai reiškia, kad jis neįdirbo tų energijų, kurių reikia jo matricos užpildymui, kurios buvo jam planuojamos, tai sekančiame gyvenime jis gyvens ganėtinai trumpai. Būtent dėl tokių priežasčių miršta dešimties, penkių,ar net dvidešimties metų žmonės, tai yra, jie atidirba tik savo energetines skolas, iš praeitų gyvenimų. Ir visa tai, ką žmogus įdirba per tą trumpą gyvenimo periodą, tarnauja tik kaip papildymas toms energijoms, kurios buvo įdirbtos praeitame gyvenime. Jeigu žmogus miršta dvidešimties metų, vadinasi jo neįdirbimai buvo ganėtinai didesni ir tam prireikė daugiau laiko, palyginus su tuo, kuris mirė pavyzdžiui penkerių metų.  Dėl to jaunas žmogus, ar kūdikis miršta ir jo paskutiniai gyvenimai yra grupuojami ir apjungiami į vieną, tai yra sumuojami. Energetinės skolos yra niekam neatleidžiamos ir į tai žiūrima griežtai.

Kas tai yra energetinė skola?

Tai žmogaus neįdirbta energija, kurią jis turėjo įdirbti pagal gyvenimo programą. Tokios skolos atsiranda dėl neteisingo gyvenimo būdo, kai žmogus ne kiek vykdo savo gyvenimišką programą, kiek siekia malonumų sau. Tai yra, pavyzdžiui, pagal programą jam reikia įdirbti kokios tai kokybės energijas, o jis pasirenka  viena iš poprogramių variantų ir eina žymiai palengvintu keliu, įdirba žymiai žemesnės kokybės energijas. Iš čia atsiranda energetinės skolos.

Kad skolų neatsirastų, reikia siekti tobulėjimo, neeikvoti savo  laiko tokiems malonumams, kurie neugdo jo vystymosi. Reikia mokytis, dirbti, kurti, pažinti naują, gerai elgtis. Visa tai senai žinoma žmonijai. Nuoširdžiai įsiklausyti savo širdies, ji turi sufleruoti, kuo užsiimti ir kaip elgtis atitinkamoje situacijoje.

Kai šeimoje miršta vienas žmogus, o po to ne už ilgo miršta kitas, ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad pirmasis neįdirbo reikiamos energijos, pagal savo programą ir prie jo pridedama kito žmogaus energija. Jų energijos sumuojamos. Gaunama reikalinga energija, reikalingoje apimtyje. Tai daroma tam, kad pirmajam neįvykdytą programą nereiktų papildyti trumpalaikiu gyvenimu. Tokiu būdu yra koreguojamos žmonių programos.

Kas sudaro žmonių programas?

Tam egzistuoja specialios Aukštos Asmenybės. Jie sudaro programos siužeto pagrindą, įskaitant kosmines praeito gyvenimo klaidas ir vystymosi kryptis. Po to tai perduodama programuotojams, skaičiuotojams ir jie viską toliau paskaičiuoja ir techniškai įformina. Nustatomos reikalingos programai energijų rūšys ir kiekiai. Toliau programuotojai pradeda dirbti tiesiogiai su siela ir jos apvalkalais. Programa rašoma pačiuose subtiliausiuose apvalkaluose, kiekviename laikiname apvalkale. Rašoma atskira programa.

Programa gali būti papildoma kitomis situacijomis ir tuo pačiu gali būti ištaisomos klaidos. Sustato ir išskaičiuoja programą vienos Esybės, o įrašo kitos, nors jas irgi galima pavadinti užrašymo programuotojais. Šiame darbe dalyvauja ištisa grupė. Kiekvienam žmogui dirba keletas programuotojų.

Bet kuris apvalkalas atitinka vystymosi lygį, todėl kiekvienam lygiui egzistuoja savas programuotojų sluoksnis, atsakingų už apvalkalus, kuriuos jie programuoja.

Programos įrašas daromas iš vidaus į išorę, pradžioje – dvasiniame apvalkale, - kazualiniame – toliau mentaliniame ir taip toliau. Po to, kai programa įrašoma dvasiniame lygyje, toliau ji perduodama į kazualinį, su atitinkamais pakitimais ir papildymais. Tarp jų yra savas ryšys, savo blokuotės, reikiamu momentu.

O ar gali žmogus išeiti už programos ribų?

Jei žmogus išeina į neapskaičiuotą iš anksto atšaką, tai jis gali mirti. Tai iškritimas iš bendros programos, todėl kad jis ne su niekuo nesurištas ir niekas jo nekame nepalaikys.

Būna Žemėje atvejų , kai būtybės iš paralelinių pasaulių įsikūnija į žmogų ir pradeda jį valdyti. Ar sugeba tos būtybės įtakoti to žmogaus programai?

Jos jam tik maišo ir tiek. Pačią programą pakeisti jos nesugeba, bet maišyti, žmogui gauti būtinas pagal programą energijas, gali. Tuo jos tarsi sulėtina to žmogaus vystymąsi.

Į panašius įsikūnijimus programa neapskaičiuota. Tai įvyksta tik dėl neapdairumo. Tokį faktą galima pavadinti laikinu atjungimu nuo savo programos.

Kompiuteryje egzistuoja virusai, sugebantis sugadinti programos veikimą, ar yra tokie virusai numušantys žmogaus programos darbą?

Taip, tokie virusai kosmose egzistuoja. Jie bendro kosminio plano ir iš karto veikia į daug ką.

Jei visas žmogaus gyvenimas įdėtas į programą, tai kam jam duodami sapnai, kam jis eikvoja tiek laiko?

Sapnai – tai irgi sielos auklėjimo, vystymosi programa. Visi jie eina iš pagrindinės žmogaus programos ir nė vieno nereikalingo, ar tuščio sapno nebūna. Realaus gyvenimo tobulėjimo programa tęsiasi sapnuose. Bet sapnuose programa – įdirbama. Tai yra, ji neprogramuojama iš anksto, nuo žmogaus gimimo, o programuojama jo gyvenimo eigoje, vienokių ar kitokių gyvenimo momentų sustiprinimui ir kokių tai trūkumų panaikinimui. Gyvenimo programos žmogus negali žinoti. Tai jam nėra duodama.

Kokiu pagrindu Nurodantysis sudaro žmogui sapnus?

Tam reikia žinoti dienos programą. Pagal ją Nurodantysis programuoja sapną, ar keletą sapnų dienos tėkmėje.

Ar planuojama žmogui mirtis?

Programa atspindi absoliučiai viską: ir gimimo procesą, ir gimimo vietą, ir mirtį. Kiekvienas miršta atitinkamai savo programos, bet mirties forma, tai yra, žmogaus išėjimo iš gyvenimo būdas, iš esmės, priklauso nuo jo karmos ir energetinių skolų.

Nusižudymai nėra planuojami. Nusižudymas – tai savanoris programos, kurią sudarė Aukštesnieji, nutraukimas, o iš čia seka, pirma – žmogus stato save aukščiau Jų. Antra – pažeidžiami ryšiai bendruomenėje, kadangi per jo programą turėjo susirišti kitų žmonių programos. Ir savo išėjimu iš gyvenimo, jis gali atvesti į aklavietę daugelį kitų, pamaišys jų tobulėjimui. Tuo pat, nutraukia asmeninio Nurodančiojo darbą. Todėl daugeliui Nurodančiųjų tenka dėti nemažas pastangas, tai yra išeikvoti nemažai papildomos energijos, kad viską atstatyti ir sureguliuoti pažeistas programas.

O žmogaus žūtis avarijose? Ar įmanomi atsitiktinumai?

Žūtis, iš esmės, užprogramuojama. Bet būna ir tokių atvejų, kai Nurodantysis praleidžia pavojingą momentą. Tai vyksta pas žmones su sudėtingais likimo vingiais. Jų gyvenime būna tiek daug įvykių, kad Nurodančiajam būna sunku spėti sekti juos, kad jis kur nors nepapultų.

Žmogžudžiams irgi duodama programa žudyti?

Yra žudikai, kurie eina pagal labai griežtą neigiamos Šėtono Sistemos programą, bet yra žmonių, kuriems duodamas žudymo variantas, kad pažiūrėti – iki kokio lygio gali nueiti siela... bet jūs turite žinoti, kad šiaip sau, be kaltės, nė vienas žmogus nebūna nužudomas. Vadinasi tokia jo karma ir praeitame gyvenime jis pats ką nors yra užmušęs.

O jei maniakas nužudo daug žmonių, tai irgi programa?

Taip, tai programa, bet jos įvykdymui ima sielas iš neigiamos sistemos, tai yra, iš Šėtono Sistemos.

Ar gali pas maniaką būti neužplanuotos aukos?

Ne, neužplanuotų aukų nebūna. Viskas vyksta pagal programą. Fiziniame plane maniakas daro valymą tarp žmonių.

Kokį procentą programoje sudaro laisva valia?

Trisdešimt procentų, tai yra, programos vykdymo metu suteikiama tik trisdešimt procentų pasirinkimo laisvei, o visa kita praeina pagal griežtą programą.

Mažai išsivysčiusiems suteikiama daugiau procentų pasirinkimo laisvės. Kuo žmogus daugiau išsivystęs, tuo pasirinkimo laisvės ribos siaurėja, nes jis jau pats nežengs degradacijos keliu, nepasirinks tai, kas blogai ir galėtų pakenkti kitiems žmonėms. Nors žinoma ir tokie atvejai būna, bet labai retai. Kaip taisyklė, jie eina vienu keliu – tiesos. Ir jiems pasirinkimo laisvė jau nereikalinga. Jie žino kur jiems eiti, puikiai mato savo gyvenimo tikslą ir jo siekia.

Ar daug Žemėje žmonių, kurie dirba Šėtonui?

Daug. Galima sakyti, kad beveik pusę, tiksliau keturiasdešimt procentų. Tokios proporcijos. Ta pusė, kuri užsiima kūryba, Mano. O tie kurie daro skaičiavimus – Jo. Ir kiekviena dalis eina pagal atitinkamas programas.

Žemės programos vienodos visiems žmonėms, tai yra pasirinkimo laisvę Aš suteikiu visiems žmonėms, išskyrus maniakus ir tai ne visus, o tik kai kuriuos, o taip pat, žiaurius žudikus. Jie neturi pasirinkimo laisvės.

Kaip sudaroma Žemės fizinio pasaulio programa? Juk čia ir augmenijos, gyvūnijos ir žmonių pasaulis, visi kartu?

Visa tai išskaičiuojama žymiau aukštesnio lygio programuotojų Sistemos, nei tik žmonių programuotojų. Pas juos irgi yra savo specializacija: kažkas tai išskaičiuoja sistemos programą, kastai – visuomenės programą, kas tai pačių kontinentų sąryšį su pačia Žeme, įskaitant tas energijas, kurias jai būtina gauti iš žmonių, plius tas energijas, kurias reikia gauti iš gyvūnų, augalų, jūros gyventojų.

Dėl tos priežasties Žemės programoje išskaičiuojama, kur kokie augalai turi augti ir kokie gyvūnai gyventi, kur jų mažiau, kur daugiau, kur jų išvis nėra. Išsidėstymas vyksta pagal energetiką, būdingą jų potencialui. Absoliučiai viskas pasiekiama išskaičiavimu: kur sukoncentruoti vandenį, kur dykumą, kur – karštį, kur – šaltį. Smulkiausios detalės išskaičiuojamos ir surišamos tarpusavyje visa kas gyva su atitinkamomis Žemės vietomis, miestais ir gyvenvietėmis.

Nė vienas miestas neatsiranda pats sau, nepagrįstai. Viskas pagal programą, kadangi Žemėje yra vietų su kuriomis susijusi visų energetikų sąsaja. Būtinai turi būti žmonių sąryšis su tokiomis vietomis, kad energijos eitų iš Kosmoso Žemei ir atgal. Taip kad viskas Žemėje yra išskaičiuota ir susiję su jos bendra programa.