Gyvenimo teptuką tau Jis patikėjo...
Didi ranka Jo Kūriniją Kuria
Per įvairias energijų, bangų gamas.
Tikrai, kaip Didis Meistras buria,
Pastoviai įvedant naujas spalvas.
Todėl Gamta pilna ryškių spalvų.
Jūros bei dangus mūs melsvas,
Laukai, miškai pilni gražių gėlių,
Kalnų didingų slėnis žalsvas.
Tačiau labiau Jį jaudina mūs žingsnis,
Nematomas mūs dvasios skrydis,
Bebaimis jauno ir senolio žvilgsnis,
Ryžtingų dvasingumo siekių dydis.
Tokiam Kely nebus žmonėms kliūčių,
Statytų laiko, nuo Būties.
Nejaus jokių materijos kančių,
Dvasia nežino skausmo, nevilties.
Ir ves juos Tas, Kurio Didi Valia,
Kas nori mūsų begalinės Laimės.
Kas mums patars, padės ir bus šalia,
Jei sieksim savo dvasios Laisvės.
Kada praversime tikrų Žinių galias,
Ten pamatysim paprastas esmes.
Nereiks skaityt litanijas religines ilgas,
Jei Dievo panorėsime suprast Tiesas.
Ten paprasta gyvenimo esmė įdėta,
Bet sąmone mums nesuvokt tos išminties.
Ji kaip tamsos spyna materijoj uždėta.
Tik per jausmus išnyks tamsa nakties.
Ką rasi ten – brangiau už šį iliuzijų pasaulį,
Brangiau už tai – kas ir už jo ribų.
Tai mums padės atvert vidinę Saulę
Subręst nuo Sielos spindulių.
Nesustabdys tų nieks – kas Dievo siekia
Ir trokštantiems valdžios – visi keliai atverti.
Spręsk pats, kokie bus tavo siekiai
Ir pasirink, toliau ką nori žemėj tverti.
Tik viena atsimink nuo šiol žmogau,
Tavam pasirinkime gal spręsis ir kitų likimai,
Tad pasikliaukit intuicija, dvasia dažniau,
Visiems geri kad būtų priimti sprendimai.
Žmogus dar daug ką gali sužinoti,
Tačiau tik tam Tiesos žiedelis atsiskleis,
Kas išminties viduj savam pradės ieškoti,
Kas vietoj nesėdės, o atsikėlęs drąsiai eis.
Trumpam gyvenimo teptuką tau Jis patikėjo,
Gali daryt su juo ką nori, nieks nieko nesakys.
Tačiau gali nepastebėt, kaip ta akimirka praėjo.
Po to, būk pasiruošęs žvelgt garbingai, tu į Jo akis.
Su pagarba ir meile...
|