Meditacija yra vienas iš seniausių žmogaus dvasinio vystymosi ir pasaulio pažinimo būdų. Nežiūrint į tai, jog pats terminas “meditacion” kilęs iš lotynų kalbos – “mastymas”, tas būdas žinomas nuo gilios senovės. Ištisus tūkstantmečiais Keitėsi civilizacijos egzistavimo sąlygos, visuomenės prioritetai ir skoniai. Bet pats žmogus iki šiol liko nepakitęs, nei jo fiziologija, nei dvasinė būsena nepasikeitė. O tai reiškia, kad savo aktualumo neprarado ir klausimai apie fizinę ir dvasinę žmogaus sveikatą, todėl atitinkamai liko efektyvūs ir senovės savęs tobulinimo būdai.
Šiuolaikiniame mokslinio-techninio progreso etape mokslininkai tik žengia pirmuosius žingsnius meditacijų įtakos žmogaus organizmui srityje ir tai, tik grubiame fiziniame lygyje. Šiuolaikiškos įrangos dėka jau užfiksuota, kad meditacijos žymiai sustiprina imunitetą, palankiai įtakoja nervų ir endokrinines sistemas, yra gana efektyvu daugelio ligų gydyme. Kai kurie žymūs pasaulio mokslininkai-medikai save apginklavo senovės meditacinėmis technikomis, kaip pagalbos savo pacientams ir dvasinės pusiausvyros atstatymo įrankiais. Tačiau, nežiūrint į tuos rezultatus, subtilus meditacijų poveikis žmogaus organizmui išlieka dar mokslo paslaptimi...tačiau tai netrukdo tūkstantmečiais žmonėms naudotis tais senoviniais būdais, pažįstant pasaulį ir patį save, jų pagalba pasiekti žymių rezultatų ne tik fizinio, bet kas ypatingai svarbu žmogui – dvasinio savęs tobulinimo srityje.
Štai tiek įžangos, na o toliau meditacijos, kurios dar nebuvo paminėtos, turint omenyje jau jums pateiktas, tokias kaip: “Lotoso žiedas”, “Meilės ir padėkos” ,“Ąsotis”, “Keturios būtybės”, “Piramidė”...
Meditacija skirta dėmesio koncentracijai
Tai meditacinė technika, kuri moko valdyti “Ci” energiją. Bet pradžioje tiems, kurie neskaitė prieš tai pateiktų tekstų, noriu pasikartoti, kad be materialaus kūno, žmogus dar turi ir energetinį. Energetinis “kūnas” sudarytas iš auros (energetinio kokono, gaubiančio fizinį kūną), čakranų (tai tokie mažyčiai taškeliai žmogaus kūne, per kuriuos įeina ir išeina įvairios energijos, jos dirba panašiai kaip diafragma foto aparate, staigiai atsidaro ir užsidaro), energetinių kanalų (tinklas, per kurį vyksta energijos pasiskirstymas žmogaus kūne), meridianų, ypatingų energijos sankaupų rezervuarų. Kiekvienas iš jų turi savo pavadinimą.
Pagrindinė užduotis išmokti savo viduje jausti oro judėjimą, jausti Ci energijos judėjimą. Tačiau vidinis regėjimas, taip pat, kaip ir vidinis jausmas, yra įdirbamas kas dieną, užsiiminėjant. Pradėkime nuo pačio elementariausio, pabandykime išmokti kontroliuoti mintis ir jausmus: iššaukti juos ir vadovauti jiems.
Taigi, patogiai atsistokite, atsipalaiduokite. Nuraminkite savo emocijas, galite užsimerkti, kad niekas jūsų netrukdytų ir nenukreiptų dėmesio. Visas savo mintis ir gyvenimiškas problemas ištirpdykite tuštumoje. Susikoncentruokite į savo nosies galiuką, pabandykite pamatyti jį užmerktomis akimis, daugiau vadovaujantis vidiniais pojūčiais. Akyse turi pasijausti lengva įtampa.
Lėtai, po truputį gyliai įkvepiame. Pradžioje pilvo apačia, po to pilvu, krūtine, šiek tiek kilstelint pečius. Truputi užlaikome kvėpavimą... Lėtas iškvėpimas... Vidiniu žvilgsniu koncentruojamės tik į nosies galiuką. Jūs turite jausti, įsivaizduoti, kad jūsų nosies galiukas, kaip maža lemputė ar maža liepsnelė, kuri suliepsnoja su kiekvienu jūsų iškvėpimu... Įkvėpti... iškvėpti, Įkvėpti... iškvėpti. Liepsnelė įsidega vis stipriau ir stipriau...
Toliau, kai pavyks tai padaryti, perjunkite savo dėmesį į kitą meditacijos dalį. Pakelkite lengvai rankas šiek tiek į priekį, delnais į žemę. Įkvėpimą darome kaip paprastai: per pilvo apačią, pilvą, krūtinę. O štai iškvėpimas nukreiptas per pečius, rankas, į jūsų delnų centrus, kur yra rankų čakranai. Po to, per juos į žemę. Įsivaizduokite, kad per jūsų rankas kažkas tai liejasi, Ci energija, ar šviesa, ar vanduo, o po to išbėga ant žemės, išeina. Tas srautas kyla nuo jūsų pilvo apačios iki krūtinės, krūtinėje pasidalina į du upelius ir per pečius, rankas, delnus išteka į žemę. Sukoncentruokite visą savo dėmesį į to judėjimo pajautimą... Įkvėpti... iškvėpti, Įkvėpti... iškvėpti.
Meditacijos pabaigoje sudėkite delnus viena su kitu. Stipriai juos suspaudžiame , kad užverti čakranus ir nustotų judėti energija per juos. Padarome du gilius greitus iškvėpimus, įkvėpimus, nuleidžiame rankas, atveriame akis.
Galimi niuansai: po trečio ketvirto įkvėpimo, iš pradžių eina smegenyse minties fiksavimas, prieš pradedant judėti energijai Ci. Ir jei įsiklausyti į save, atsipalaiduoti ir padaryti gilų įkvėpimą, tai žmogus iš karto pajus spaudimą, arba šiurpuliukus galvoje, tai yra pajaus tai, kad ten pradeda vykti atitinkami procesai. Tai ir yra būtent tai, ką reikia suprasti, kas ten juda ir išmokti valdyti tuo.
Nieko nesigaus, jei susikoncentruosite ne į darbą su savimi, o į kažkokio tai stebuklo, kuris turi įvykti, laukimą. Bet stebuklo neįvyks tol, kol pats jo nesukursi. Nuo to, kad tu teisingai kvėpuosi arba kažkur į kažką susikoncentruos nereikia laukti nieko, kas vyktų automatiškai. Ne. Svarbiausia čia – kad esi tu, kaip žmogus. Juk į ką susiveda visas Dvasinis Menas? Į tai, kad žmogus taptų Žmogumi, kad jis palaipsniui prabustų ir atsimintų tas žinias, kurios jam buvo duotos pirmapradžiai. Tokios meditacijos viso labo tik būdas atsibusti iš dvasinio miego ir atsiminimo to, kas pas jį senai užslėpta, to, ką jis kažkada žinojo ir mokėjo panaudoti. Tai užslėptos pasąmoninės galimybės. Bet visa tai veikia tik su teigiamu faktoriumi. Tik kai žmogus išmoksta kontroliuoti savo mintis, kada padaro save tikru Žmogumi, tik tada kažkas išeina. Dvasinės praktikos tik instrumentas savo smegenų paremontavimui, kaip panaudosi tą instrumentą, tokį rezultatą ir gausi. O kad mokėti naudotis tuo instrumentu, reikia išmokti kontroliuoti savo mintis, matyti vidiniu matymu. Šiuo atveju, išmokti taisyklingai kvėpuoti, jausti, kad iškvėpi per rankų čakranus. Reikia išmokti iššaukti atitinkamus pojūčius, kad po to, galėtum valdyti vidine, užslėpta energija.
Jei tą energiją priimsime kaip realią jėgą, tai ji, iš tikro ir taps reali jėga, kadangi mintis kontroliuoja veiksmą. O energija tai ir yra veiksmas.
Visa prasmė yra tame, kad reikia pajausti tavo galvoje atsiradusius pirmus šiurpuliukus, po pirmų įkvėpimų, o svarbiausia, kaip jie “išlekia” iš tavo delnų centrų. Tai yra, pajausti įėjimą, išėjimą ir neturi būti šalutinių minčių.
Sekantis pratimas, kai įsisavinote prieš tai buvusį, yra bandymas sujungti tas dvi meditacijos dalis į vieną.
Patogiai atsistojame, koncentruojamės į nosies galiuką ir: neatitraukiant nuo nosies galiuko dėmesio ir regos, darome įkvėpimą per pilvo apačią, pilvą krūtinę... Iškvėpimą – per pečius, rankas, delnų čakranus į žemę. Iškvepiant, ugnelė įsiliepsnoja vis stipriau ir stipriau... Įkvėpti... iškvėpti, Įkvėpti... iškvėpti, koncentracija į nosies galiuką.
Čia nereikia nieko galvoti, o tik stebėti, tada viskas gausis...
KA meditacija (naudinga sveikatai)
Kažkada apie KA mokymo pagrindus žmonėms pasakojo Imchotepas. Kalbant šiuolaikine kalba, tai mokymas apie žmogaus energetinę struktūrą, kas apima žmogaus bio lauko, auros ir astralinio dvynio supratimus. Tai štai, Imchotepas, apšviesdamas žmogų KA Mokymo pagrindais, senovės meditaciją KA atstatymui ir jos, taip sakant, “pakrovimą” duodavo žmonėms kaip praktinius užsiėmimus. Kame viso to esmė? Kad būtų suprantamiau, paaiškinsiu naudojantis šiuolaikine terminologija.
Žmogus – tai ne šiaip sau cheminė gamykla, kuri pastoviai dirba ir kas sekundę atlieka daugybę cheminių operacijų. Tai ištisa Visata, su įvairiais gyvybės formos pasireiškimais ir atitinkamai, su energetine, banginebūsena. Visa tai yra tarpusavio ryšyje, tarpusavio priklausomybėje, tarpusavio įtakoje. Labai tampriai chemija susijusi su energetika, tai yra, su subtilesne, gilesne fizika. Paprasčiau sakant – cheminiai procesai – tai energijų tarpusavio sąveikos pasekmės, o patys cheminiai elementai – tai atitinkami “programiniai įrašai” , fiksuojantys žymiai tankesnių, materialių energijų bangines būsenas. Tai yra, jei į tuos “programinius įrašus” bus įnešta kokie tai pasikeitimai, veikiant atitinkamoms jėgoms, tai duotasis cheminis elementas paprasčiausiai nustoja egzistavęs tokioje formoje ir pereis į kitą “programinę” būseną. Dėka įvairių cheminių elementų rinkinio, esančių atitinkamame tarpusavio ryšyje su įvairiomis energijomis, gimsta “gyva” arba “negyva” materijos forma. Čia lemeną vaidmenį atlieka būtent tos energijos tipai, kurie sulieja duotuosius cheminius elementus į tokią formą.
Pavyzdžiui, iš esmės, tik dešimtys cheminių elementų, įeinančių į augalų sudėtį – angliavandenis, vandenilis, deguonis, azotas, kalis, kalcis, fosforas, siera, magnis ir plienas – jie priverčia liūliuoti mūsų Plentoje“žaliąjį okeaną”. Tai tarsi pagrindinės plytelės statybai. O visa augmenijos įvairovė, nuo žolelės iki didžiulių medžių – tai, tipinių energijų įvairovės dėka sukurtos formos ir gyvybės. Arba, pavyzdžiui, kaip jau žinote, žmogaus organizmas sudarytas iš 65% deguonies, 18% angliavandenio, 10% vandenilio, 5% azoto ir 2% tenka kitiems cheminiams elementams. Iš esmės, vėl gi tos pačios plytelės, kurios jau surištos tarpusavyje kitų energijos rūšių dėka, skirtingų nuo augmenijos “karkaso”. Tai yra ir žmogų ir augmeniją praktiškai sudaro vieni ir tie patys cheminiai elementai, tačiau gyvybės forma skirtinga, dėl skirtingos energetikos. Visiškai ne atsitiktinai žmogaus ir gyvūnų organizme yra tik kairios amino rūgščių molekulių pusės, būtinos baltymų molekulių statybai. Tai yra, turi tokią kryptį. Žemėje labai mažai gamtos reiškinių, kurie turi atitinkamą kryptį, kad ir paimti tos pačios Žemės sukimąsi apie savo ašį, ar kai kurių vėjų kryptį.
Amino rūgščių molekulės egzistuoja taip vadinamose kairėse ir dešinėse formose. Sakant paprasčiau, jos tarsi sudarytos iš tų pačių elementų, tik kitokiu santykiu, kaip sakysime kairė ar dešinė žmogaus kojos. Tai štai, nusprendžiančiu gyvybės formą ir pačią gyvybę, bet kurioje materialioje struktūroje, pirmapradžiu yra energetinis karkasas, fantomas, astralinis kūnas, bio laukas, galima vadinti tą reiškinį kaip tik nori. Trumpiau tariant – tai atitinkamų energijų“matrica”. Ir nuo to, kokioje būsenoje yra ta “energetinė matrica”, arba dar vadinama KA, tiesiogiai priklauso ir duotosios gyvybės formos fizinė būsena.
Gyvybė, tame tarpe ir mūsų organizme, tai begalės molekulių didžiulis darbas, kurios dirba dėka subtilių energijų. Kaip jau žinome iš chemijos, tam, kad elemento molekulė įeitų į reakciją, jei visada reikalinga energija – vidinis postūmis (ezoosmosas), kaip ir tam automobiliui, reikalinga energija, kad jis judėtų. Netgi mūsų lengvas jaudulys – tarpusavio sąveikos, atitinkamo energijų žingsnio ir atitinkamai, organizmo chemijos darbo rezultatas – molekulių, atsakingų už mūsų organizmo reakcijas, darbas. Žmogus pats sau yra įvairių energijos rūšių ir atitinkamų joms laukų generatorius. Pažeidimai energetikoje, neišvengiamai veda prie cheminių pažeidimų žmogaus fiziniame kūne.
Todėl žmogaus fizinė sveikata pirmiausia priklauso nuo jo organizmo energetinės būsenos. Fizinis kūnas atlieka gynybinę funkciją nuo mechaninių pažeidimų, taip vadinamo grubaus kontakto. O štai energetinis kūnas, sakysime taip, nuo nepageidautino energetinio kontakto, kontakto ir kišimosi kitokių išorinių energijų. Kaip jūs kasdien sekate ir laikotės savo fizinio kūno švaros, darote mankštą, įvairią profilaktiką, apsaugančią nuo įvairių susirgimų, kad pastoviai išlaikyti savo fizinį kūną sveikoje fizinėje formoje, taip ir energetinis kūnas reikalauja panašaus elgesio savo lygyje. Be to, jį reikėtų sekti netgi dar labiau, nei fizinį. Kodėl? Kadangi daugelis fizinio kūno ligų įvyksta būtent dėl numušimų jo energetinės struktūros darbe, susijusią su svetimų energijų kontaktavimu.
Tam, kad palaikyti savo fizinį ir energetinį kūnus sveikus, harmoningoje būsenoje, nuo seno egzistuoja labai efektyvi meditacija, pakoreguoti savo KA. Be to, ši meditacija prieinama kiekvienam žmogui, susipažinusiam su pirminiais meditacijų pagrindais.
Sėdatės į “lotoso” pozą. Įeinate į meditacinę būseną, kaip paprastai jūs tai darote: nuraminate mintis, paeiliui atpalaiduojate kojas, pilvą, krūtinę, rankas, galvą. Susikoncentruojate į pačios meditacijos atlikimą. Esmė tokia. Dirbtinai iššaukiamai susijaudinimą dubens srityje, paprasčiau sakant, nuo žemutinių vegetacinės sistemos atšakų ir keliam to susijaudinimo bangą per uodegikaulį iki stuburo smegenų, o toliau susijaudinimas keliamas stuburu į viršų iki senovinių smegenų struktūrų, apie kuriuos jums jau pasakota “Lotoso žiedo” meditacijoje. Įsivaizduojame, kad tas susijaudinimas eina kaip elektros srovė, nuo “pliuso” į “minusą”. Vaizdžiai sakant , duotoji “elektrinė” banga aktyvuoja senovės smegenų struktūras, o tai savo ruoštu, iššaukia KA atsakomąją reakciją. Kai sudirginamos senovės smegenų struktūros, tada pajusti KA žymiai lengviau, tai yra, visa tai tampa žymai juntamiau ir apibrėžčiau. Po to, tą “elektrinę” bangą nuo galvos skiedžiate per visą KA kūną, kuris gaubia žmogaus kūną atstumu,nuo 10 iki 30 centimetrų (pas kai kuriuos tas apvalkalas gali siekti ir iki 50 centimetrų). Atliekate meditaciją, tai yra, iš apačios siunčiate, pažadinate, sustiprinate naujas “elektrines” bangas tol, kol visas KA kūnas netaps tankiu vienodai pripildytu. Būtina pasiekti, kad tai būtų ne tik jūsų minčių fantazija ar haliucinacija, bet ir realūs fiziniai pojūčiai.
Jei treniruotis sistemingai, tai duotoji meditacija bus jums labai efektyvi pagalbininkė siekiant išlaikyti sveikatą kūną ir atstatyti prarastas jėgas. Ją reikia atlikinėti bent jau kelis kart per dieną, vakare ir ryte. O taip pat, pageidautina ją atlikti po apsilankymų žmonių susikaupimo vietose. Tai yra, turgūs, parduotuvės, visuomeninis transportas, masinių renginių vietos ir tt. Kodėl? Todėl, grubiai sakant,kada žmogus yra minioje, tai jis pastoviai susiliečia, sąveikauja su kitais kitų žmonių laukais, svetimais KA. Maža to, jog jis pats pažeidžia kitų žmonių asmeninius laukus, tokios pat atakos susilaukia iš tų žmonių pusės, visiškai neįtariančių apie tai. Aišku, kad įvyksta laukų kontaktas ir tarpusavio sąveika, kas priveda prie įprasto KA darbo pažeidimų, o tai reiškia ir fizinio organizmo darbo sutrikimų. Pavyzdžiui, žmogus į turgų eina žvalus, darbingas, o iš ten grįžta pavargęs,nusibaigęs, išsunktas, tarsi iš jo “atėmė visas jėgas”. Atsiranda galvos skausmai ir bendras jėgų nuosmukis. Tai ir yra sąveikavimo su svetimu KA rezultatas. Tam, kad atstatyti jėgas, organizmo darbingumą, reikia pirmiausia atstatyti savo KA. O tai gali būti pasiekiama arba natūralios savireguliacijos, tai yra, to pačio naktinio miego metu, arba žymiai efektingesniu dirbtinu būdu – duotosios meditacijos metu.
Meditacijoje viskas ir psichika, ir energetika veikia kitaip, nei paprastoje žmogui būsenoje. Būtent tokioje pusiau miegančioje meditacijos būsenoje (ne hipnozėje, o būtent savi įtaigoje, ar kitokioje būsenoje, meditacijoje) vyksta to KA pasireiškimo efektas, tai yra, per galvos smegenų plutos stabdymą (jaunų smegenų struktūrų) atitinkama energija suaktyvinamos senovės smegenų struktūros. Tai tas pats, kas su tau nežinomu raktu atverti duris, prie Ka valdymo pulto.
Esmė tame, jog miegas žmogui reikalingas tam, kad atstatyti ir subalansuoti būtent jo energetinę struktūrą. Juk mūsų kasdieninis gyvenimas – tai pastovi informacija, susijaudinimai, kontaktai su kitais žmonėmis, gyvūnais ir tt. Tai uždeda savo atitinkamą spaudą ant žmogaus energetinės struktūros. Miego metu, kai organizmas ilsisi, tos struktūros atsistato, tai yra, vyksta tarsi akumuliatoriaus pakrovimas. Tuo ir yra svarbus miego procesas, todėl nepageidautina mažinti jo laiką.
Bet jai miego metu vyksta automatinis pasikrovimas, tai duotojoje meditacijoje – dirbtinai, tai yra “rankiniu” būdu ir tai gali reguliuoti pats žmogus. Be to, toks “rankinis” pasikrovimas pasirodo yra žymiai efektingesnis, nes išnaudoja ne savo organizmo rezervines jėgas, o išorinius šaltinius.
Kaip šiuolaikiniai žmonės naudojasi elektra, tiksliai nežinodami ir nesuprasdami, kas tai yra, taip ir tos energijos naudotos meditacijose tūkstantmečiai, nežinant kas jos iš tikro yra, bet tai nemaišo tobulėti...
Tai štai, skirtingai nuo automatinio pasikrovimo, kuris vyksta miegant iš nuosavų rezervų, čia jūs galite pasikrauti rankiniu būdu nuo alternatyvių išorinių šaltinių. Todėl, meditacija atliekant sistemingai, ji padeda greitai ir efektyviai atstatyti KA, stabilizuoja bio lauką. O tai, savo ruoštu, suteikia stiprią sveikatą, nuostabų imunitetą... kadangi, bet kokie ligų sukelėjai, tos pačios bakterijos, virusai, - tai taip pat gyvi organizmai, kurie turi savo poliškumą ir dirba atitinkamame dažnyje. Bet jei pas jus bus stiprus energetinis laukas, tai paprasčiausiai išorinė, svetimkūnė energetika nepraeis per tokią užtvarą. Ir nieko čia antgamtiško nėra. Tai tik sakysime taip, subtilios fizikos giluminiai dėsniai...
Be to, duotoji meditacija labai naudinga ir efektinga įvairių ligų gydymui. Faktiškai ji universali. Kalbant medicinos kalba, praktiškai nėra jokių šalutinių efektų po jos panaudojimo. Juk pirmiausia, per energetiką įtakojančią į organizmo chemiją, ji atstato imuninę sistemą ir organizmo vidinius rezervus. Svarbiausia – aiškus susikoncentravimas į meditaciją, jausmų materializavimas ir duotosios praktikos sisteminis atlikinėjimas.
Labai gerai padeda po hipertonijos, infarktų, insultų, normalizuoja kraujotakos sistemos darbą. Bet svarbiausia žinoma tai, kad ji atstato žmogaus imuninę sistemą, nuima įtampą ir atstato jėgas. Taip pat, ji patartina ypatingai tiems žmonėms, medikams, kurie turi kontaktus su sergančiais žmonėmis. Kai žmogus serga, jo KA jau yra pažeistas. Norėdamas, ar nenorėdamas jis įneša pasikeitimus ir į sveiko žmogaus Ka lauką. Taip kad savalaikė KA profilaktika, bus pakankamai naudinga.
Senovinių technikų kompleksas
Tokias technikas, savo laiku, naudojo žinomi kovinių menų meistrai ir jų mokiniai. Būtent dėl savo paprastumo ir efektyvumo jos prieinamos praktiškai kiekvienam žmogui, gavusiam šias žinias. Kad tik būtų noras. Bet prieš tai, išsiaiškinkime kat tai yra skausmas ir kaip būtent į tai reaguoja mūsų smegenys ir organizmas.
Skausmas – tai 80% mūsų emocijų ir tik 20% mūsų organizmo funkcinių nesklandumų. Todėl, iki šiol pasaulyje niekas negali objektyviai paaiškinti ir išmatuoti skausmo pojūtį. Skausmas nefiksuojamas nei kraujo spaudimu nei skanavimu, nei įvairiausiomis analizėmis, diagnostiniais metodais. Vienintelis dalykas, ką gali padaryti net gi medikai, - tai yra, išklausyti jūsų skundus, ir atitinkamai, jūsų subjektyvių pojūčių pagrindu, nustatyti išankstinę diagnozę, paskirti papildomus tyrimus ir po to apspręsti tolimesnį gydimą.
Kaip vis tik organizmas reaguoja į skausmą? Visame mūsų kūne laisvai patalpintos nervinės galūnės, iš ten skausmo signalai praeina per nervinius audinius, esančius stuburo smegenyse. Toliau persiduoda į talamusą, - smegenų dispečerinį punktą. Vyksta rūšiavimas į įeinančius ir išeinančius signalus. Po to, jie papuola į libidinę sistemą, kurioje kaip tik ir formuojasi emocinis atsakas į skausmo signalą. Taip sakant, štai kur pakastas tas šuo (tie patys 80%), kuris amsi ir graudžiai staugia, prie kiekvienos patogios progos. Todėl, jau ne kartą sakyta, jog tam, kad numalšinti stiprų skausmą, reikia savo sąmonės dominantę perjungti kitur, tai yra, nukreipti dėmesį. Bet tokių valios pastangų daugeliui užtenka ne ilgam, ypatingai tuo atveju, jei skausmas aštrus. Tam atvejui egzistuoja žymiai efektyvesnė psicho-technika.
Iš kat susitarkime, jog skausmas būna įvairus. Vienas reikalas – paprastas išsinarinimas ir panašiai, ir visai kitas reikalas – plėštinė žaizda, ar aštrūs chroniški skausmai, liga. Todėl neverta susižavėti tik šių psiho-technikų efektu. Visada reikia atsiminti, kad bet koks skausmas – pirmiausia tai organizmo signalas, apie kokius tai rimtus sutrikimus. Savo sąmonėje blokuojant skausmą, jūs panaikinate pasekmes, bet ne pačias to priežastis. Todėl, jei jūsų skausmas susijęs su kokiais tai rimtais organizmo pažeidimais, vis tik būtina kreiptis pas gydytojus. Jei tai yra nežymios traumos, žaizdos, su kuriomis jūs galite susitvarkyti ir patys, tai būtinai pirmiausia reikia atlikti visą priemonių kompleksą, aš turiu omenyje, suteikiant pirmą pagalbą. Tai yra, sustabdyti kraujotekį, dezinfekuoti, apibintuoti ir tik po to drąsiai taikyti psicho-techniką nuskausminimui.
Taigi, senovinių psicho-technikų kompleksas sudarytas iš trijų pakopų, arba kalbant šiuolaikine kalba, trijų etapų. Pirmas etapas – tai pačios paprasčiausios psicho-technikos atlikimas. Tai yra, savotiška sąmonės valios treniruotė, pasiruošimas antram etapui – meditacijai. Čia nereikia kažkokių tai ypatingų įgūdžių, ar specialių kvėpavimų. Bet koks žmogus gali pasiekti rezultato, tame tarpe ir savo skausminių pojūčių nuėmimą. Reikia išmokti ne šiaip sau tik nukreipti nuo to dėmesį, bet ir sąmonės dominantę pervesti iš fizinio kūno, į savo energetinį kūną, arba taip vadinamą dvasinį kūną. O ten gali atlikti bet kokius pratimus, bet kurioje kūno padėtyje. Žmogus sakysime sėdi ir jo rankos yra ant kelių. Jis mintimis bando pirštu paliesti savo nosies galiuką, nepakeliant savo fizinės rankos, o tik panaudojant savo astralinę ranką, arba atlikti kitokius judesius: sudėti astralines rankas kartu, pakelti jas per šonus ir tt. Po to, galima padaryti sudėtingiau: gulint ant nugaros lovoje pakelti fizinę ranką prieš save, delnu į viršų nuo savęs. Tuo tarpu visą savo dėmesį koncentruoti ties savo rankos astraliniu kūnu ir dedate ją taip, kaip jums patogiau, ant lovos, ar po galva. Svarbiausia, jūs turi susikoncentruoti būtent į astralinę ranką ant tiek, kad užmirštumėte apie fizinę ranką. Pavyzdžiui, galima pasistatyti laikrodį ir duoti sau nurodymus užmiršti sakysime 5 minutėms, ar 20 minučių, valandai ir tt. Vėliau, tą fizinę ranką tokioje padėtyje galima palikti ir visai nakčiai. Be to, ryte jūs nepajusite nei mažiausio tos rankos nuovargio. Ji nenutirps, jei viską daryti teisingai, kadangi energetinis jos kūnas bus teisingoje padėtyje. O fizinis kūnas, be astralo – tai viso labo tik robotas, kurį galite užprogramuoti ir ne tokiems fenomenams savo minties įsakymais. Taigi, jei žmogus pradeda užsiiminėti savo kūnu,tai jis, žinoma, neturi užsiimti savęs kankinimų. Realios fizinės galimybės, fiziniame kūne, vis tik yra ribotos. O tam, kad pasiekti aukščiau paminėtus rezultatus, tereikia tik dvasinių žinių... Tai štai, duotosios psicho-technikos įdirbio metu, jūs ir nejusite savo fizinio kūno, o energetinis kūnas niekada neskauda, ten iš vis nėra tokio supratimo kaip skausmas, tai visiškai kitokia fizika. Štai jums ir nuosava greitoji pagalba.
Toliau, antras etapas – labai efektyvios meditacijos atlikimas. Kus jūs nebūtumėte, kokios bebūtų problemos – fizinis skausmas, nervinė įtampa, ar kokie nors nemalonumai darbe, moksle, namie, kurių sprendimui reikalinga rami aplinka – aiškiai sau įsivaizduokite. Jog jūs sėdite ant uolos viršūnės, su labai patogia aikštele, arba “lotoso” pozoje, arba kaip jums būtų patogiausia, nors ir nukarus nuo jos kojas. Bet jūs sėdėdami ant uolos stebite savo kūną, kuris duotuoju momentu yra šalia uolos, pavyzdžiui, stovi pas viršininką “ant kilimo”, ar sėdi lekcijoje, ar treniruojasi sporto salėje, arba guli namuose ant sofos... Jūs ne šiaip sau susikoncentruojate į savo kūną iš šono, bet mintimis susikoncentruojate ir į gerus ketinimus. Esant ant uolos geriausia atlikti daugeliui gerai žinomą meditaciją “lotoso žiedas”. Tai leis jūsų sąmonei persijungti į teigiamą būseną. Esant teigiamam sąmonės nusistatymui, dar ir tokioje meditacinėje būsenoje, gerai veikia intuicinis suvokimas. O jis apie pasaulį žino žymiai daugiau, nei jūsų organinė loginė sąmonė, todėl ir pasakys jums labiausiai tinkamą problemos išsprendimo variantą.
Dar daugiau, nuo uolos stebėdami savo fizinį kūną, jūs girdėsite viską, kas jam sakoma, bet matysite ne kūno akimis, su jų apribotu regos kampu, o apimtyje, vientisą paveikslą, iš visų pusių. Jūs galėsite išsirinkti sau bet kurią erdvę, patogiausią, pavyzdžiui, atsistosite už savo nuosavo kūno, ar prie savo draugų, iš viršaus, apačios, šono ar kaip patogiau. Ir kas svarbiausia – kūnas, tokioje apimtyje nuo jūsų gaudamas informaciją, bus žymiai išmintingesnis. Kadangi kvailos mintys jo nebeveiks. Kūnas – tai tik kūnas. Jei jo nekontroliuoti, jį valdys gyvuliško prado instinktai. Tokiu būdu, taip pat, kaip ir prieš tai buvusioje psicho-technikoje, jūs nuimdavote savo astralinę ranką, duotojoje meditacijoje jūs mokotės valdyti, atskirti savo fizinį ir astralinį kūnus. Pagrindinė jūsų užduotis – išmokti pajausti save ant uolos ir stebėti savo kūną iš šalies.
Ir pagaliau trečiasis etapas – ta pati meditacija, bet jūs jau mokotės valdyti savo kūną, esant ne kūne. Tai yra, esant ant uolos ir stebint savo kūną iš šalies, jūs norite, kad pavyzdžiui, pasikeltų fizinio kūno dešinioji ranka. Jūs pilnai jaučiate savo astralinį kūną, būdamas ant uolos. Bet fizinio kūno, kuris yra ne ant uolos, nejaučiate, o tik matote, kaip pagal jūsų įsakymą pakyla jūsų ranka. Po to, taip pat mokote savo kūną vaikščioti, vykdyti žymiai sudėtingesnius judesius ir labai sudėtingus.
Na o po to, pavyzdžiui, jūsų fizinis kūnas dirba sporto Salėje, o jūs apimtyje ramiai iš šalies stebite visą jo treniruotę. Galutiniame rezultate, pavyzdžiui, jūsų kūnas dalyvauja kovoje, o jūs sėdite ant uolos ir tai stebite apimtyje, iš visų pusių. Ir ne tik stebite, bet ir greičiau reaguojate, atiduodant atitinkamas komandas kūnui. Kadangi jūs pirmas pamatysite tai, ko nemato kiti. Pamatysite priešininko energetinę ranką, kuris smūgiuoja, o tik po to seka priešininko fizinės rankos smūgis. Tai yra, galite numatyti bet kurį smūgį. Priešininko, neapmokyto specialių technikų, energetinė ranka nepavojinga. Nes jau ne kartą įrodyta, kad žmogus esantis ypatingoje būsenoje, sugeba kurti stebuklus.
Šis senovės kompleksas labai paprastas ir efektyvus, tik nereikia tingėti. Tai turi tapti kasdienine praktika, kaip ir “lotoso žiedas”, kad grįžtų Meilės vidinė jėga, per dvasines treniruotes paraleliai jūs tobulinate savo vidinį pasaulį ir fizinį kūną.
Tos senovės praktikos naudingos ne tik tiems, kurie užsiiminėja kovos menais, bet ir tiems, kurie neturi galimybės fiziškai judėti – invalidams, prirakintiems prie lovos. Jiems tai šansas, kadangi jie įgyja visai naują gyvenimą. Net jei pas juos nėra galūnių, jie gali išmokti stebėti viską, ką tik nori, judant astrališkai, tai yra, įveikiant tas kliūtis, kurios net fiziniam kūnui ne pagal jėgas. Dar daugiau, invalidai, paraližuoti žmonės, nepriklausomai nuo to, jog jų nervai jau nefunkcionuoja, gali išmokti valdyti raumenis ir jų kūnas laisvai judės. Niekur jis nedings. Neegzistuoja tokios jėgos, kuri galėtų sustabdyti Dievo jėgą, arba Dievo Valią. Viskas priklauso nuo jūsų nuoširdaus Tikėjimo ir vidinio dvasinio pasaulio. Juk kokia bebūtų liga – tai, pirmiausia, jūsų tikėjimo ir dvasinės jėgos silpnumo išraiška. Jei žmogus įves tvarką savo vidiniame pasaulyje, tai fiziniam kūnui neliks nieko kito, kaip eiti paskui dvasinį kūną. Kadangi kūnas, tai tik kūnas – vežimas. Tu jo važnyčiotojas. Tavo valdžioje sutvarkyti tą vežimą ir užduoti jam teisingą kryptį, kurią pasirinksi pats. Svarbiausia ne nugyventų metų skaičius, o jų kokybė. Kaip, o ne kiek... |
